Podcasts about tikrai

Kalbos rytas. „Tikrai taip nėra, kad be jokio išankstinio pasiruošimo viską suprasi“, - taip apie latvių kalbą sako VU Filologijos fakulteto Baltistikos katedros asistentė dr. Agnė Navickaitė-Klišauskienė.Kadenciją baigia trys Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovai. Kokios buvo šio eksperimento patirtys, kas laukia teatro ateityje? Pokalbis su LNDT generaliniu direktoriumi Martynu Budraičiu, režisiere Egle Švedkauskaite, teatrologe Goda DapšyteŠiandien Varėnoje atidaroma Algimanto Roko Černiausko paroda „Degantis žmogus“ pasakoja ne apie Nevados festivalį. Tai kelionė į Indijos miestą Varanasį, kur tūkstančius metų deginami mirusieji. Apie viską išsamiai – Algimantas Rokas Černiauskas ir Rokas Kašėta.„Tai panašu į sąmoningą kenkimą kultūrai“,- vertindamas trijų kultūros viceministrų paskyrimą, nesugebėjimą rasti ministro kandidatūros sako LRS narys, buvęs kultūros ministras Simonas Kairys.Ar tau suteikta teisė įsimylėti, jeigu esi septyniasdešimtmetis? Ir tai visai ne kvailas klausimas. Tai mūsų gyvenimas senatvėje, kurį praskleidžia naujo filmo „Smėlis tavo plaukuose“ kūrėjai. Studijoje - prodiuserė Živilė Galego ir režisierius Mantas Verbiejus.Ved. Jolanta Kryževičienė

Ar tikrai su amžiumi darbe tampame mažiau lankstūs ir motyvuoti? Naujas tyrimas rodo priešingai – viskas priklauso ne nuo metų skaičiaus, o nuo aplinkos, kurioje dirbame.Stovykla „Dainava“ – tai vieta daugybei išeivių tapo neatskiriama gyvenimo dalimi – jų lietuvišku „kaimu“, primenančiu Lietuvą savo gamta, ežeru, mišku ir kalvomis Jungtinėse Valstijose.Ar kada susimąstėte, kiek nereikalingų vaistų kasmet grąžinama į vaistines sunaikinimui? Pernai – 35 tonos, o šiemet šis skaičius gali pasiekti net 40 tonų. Tai prilygsta maždaug 6 suaugusiems Afrikos drambliams – įspūdingas kiekis, kurį galėtume sumažinti sąmoningesniais sprendimais.Taip pat laidoje – apie siaubo žanrą, kuris, anot kai kurių mokslininkų, išgyvena atgimimą.

Lietuvos kariuomenės atsargos generolas Edvardas Mažeikis ir „Verslo žinių“ apžvalgininkas Stasys Gudavičius.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Šiemet Vilniaus mokyklos priėmė rekordinį mokinių skaičių. Atrodytų, augantis vaikų skaičius turėtų reikšti didesnį finansavimą ir papildomus etatus mokytojams. Tačiau realybė yra priešinga – finansavimas mažėja, etatų nedaugėja, o klasės - perpildytos. Dažnos sostinės mokyklos penktose-dešimtose klasėse po 30 ir daugiau mokinių.Skandalingiausia situacija Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje. Čia rugsėjo viduryje viena penktokų klasė buvo išardyta - vaikai išskirstyti į kitas penkias klases, mat jų kiekvienoje klasėje buvo kiek mažiau nei 30. Savivaldybės atstovai tikina, esą toks sprendimas susijęs su mokinio krepšelio apskaičiavimo metodika.Girdi, naujas klasės komplektas gali būti formuojamas tik esant ne mažiau nei 31 mokiniui.Tiesa, Vyriausybės nutarime, reglamentuojančiame klasių dydžius, aiškiai pasakyta, kad pradinukų klasėse gali būti ne daugiau nei 24 mokiniai, o penktokų-dešimtokų - ne daugiau kaip 30. Tačiau kad negali būti nežymiai mažesnis mokinių skaičius - nepasakyta.Dar daugiau: išformuojant penktokų klasę tiek vaikų emocinė savijauta, tiek higienos normų paisymas (ar tikrai kabinetuose yra pakankami projektiniai pajėgumai, kad sutilptų 30 mokinių, kokia oro kokybė perpildytose klasėse, koks triukšmo lygis ir pan.), tiek mokytojų gebėjimas atliepti kiekvieno vaiko individualius ugdymosi poreikius, taip ir liko paskutinėje vietoje, tai yra - tik dokumentuose. Į pirmą vietą buvo iškelti finansai. Girdi, jei klasės nebūtų buvę performuotos ir padidintos, mokykla būtų praradusi daugiau nei 50 tūkst. eurų.Bet štai Švenčionyse kitoks paradoksas - vienai mokyklai nebuvo leista komplektuoti dviejų pradinukų klasių po 24 mokinius, kaip tai yra numatyta Vyriausybės nutarime. Mokyklos vadovė turėjo formuoti 3 klases po 16 mokinių, nes paaiškėjo, kad iš 48 mokinių net keletas yra specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP). Ir jei klasėje yra bent vienas didelių SUP poreikių mokinys, tuomet traktuojama, kad jam reikalingos paslaugos atitinka dviejų mokinių poreikius. O tai reiškia, kad mokinių skaičius klasėse turi būti mažinamas.Ar taip gali būti, kad vienose savivaldybėse galioja vienos klasių komplektavimo taisyklės, o kitos savivaldybės tuos pačius teisės aktus interpretuoja savaip? O gal sostinės mokyklų klasėse nėra SUP vaikų, todėl visose klasėse gali mokytis po 30 ar ir daugiau mokinių?LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja vilnietis penktoko tėtis Marius Mateika, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos narė, socialinė pedagogė Virginija Duksienė bei švietimo ir mokslo viceministras Jonas Petkevičius.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Prezidentas Gitanas Nausėda atmetė „Nemuno aušros“ teiktas aplinkos ir energetikos ministrų kandidatūras. Remigijus Žemaitaitis iškart pareiškė, kad koalicijos sutartis negalioja ir abejoja, kaip premjerė galės toliau dirbti.Prezidentas kalba apie „Nemuno aušros“ šantažą ir laukia naujų kandidatų, socialdemokratai įsitikinę, kad koalicija gyvuoja, o Remigijaus Žemaitaičio pareiškimus vadina emocijomis.Ar dar gyva valdančioji koalicija?Laidoje dalyvauja prezidento patarėjas Frederikas Jansonas, Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė, konservatorius Laurynas Kasčiūnas, „Nemuno aušros“ atstovas Robertas Puchovičius, politologas Bernaras Ivanovas, politologas Liutauras Gudžinskas.Ved. Marius Jokūbaitis.

Ar augalai tikrai jaučia skausmą? Kokius signalus jie siunčia, kai patiria pažeidimus? Kam sintetina medžiagas, kurios veikia kaip nuskausminamieji bei kaip bendradarbiauja tarpusavyje ar net „meluoja“, gindamiesi nuo kenkėjų?Šiuos klausimus su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslo centro profesore, biologe Vilma Kisnieriene gvildensime naujausiame tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode.Ved. Darius Matas

Kauno valstybinis muzikinis teatras kartu su Estijos Pernu mieste rengiamu operos festivaliu „PromFest“ pristato bendrą projektą – operą „Adriana Lekuvrer“. Pirmą kartą Lietuvoje statomos Frančesko Čilėjos operos premjera Kaune – jau šiandien.Šiandien Vilniuje bus atidarytas bareljefas, skirtas dailininkui Raimundui Sližiui – vienam ryškiausių savo kartos tapytojų, kurio kūryboje ironija ir groteskas tapo atpažįstamu ženklu. Atminimo ženklą menininkui inicijavo jo sūnus Simonas Sližys.Vasarą didelio atgarsio sulaukė Dominyko Klajumo kanale paviešintas tinklalaidės „Koks skirtumas“ epizodas. Jame pasirodė juokeliai apie LRT kurtą vaizdo įrašą „Ko nesakyti žemaūgiams“. Viešai nuskambėję komentarai sulaukė kritikos – dalis žmonių juose įžvelgė patyčias ir neapykantos kalbą. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba priėmė sprendimą: šioje tinklalaidėje pasisakymai apie žmones, turinčius achondroplazijos sindromą, kurstė neapykantą, skatino patyčias ir niekino žmonių grupę. Ką reiškia šis sprendimas?Šiemet Lietuvos Nacionalinio Operos ir Baleto Teatro sezonas prasidėjo tuo, kad likus vos kelioms valandoms iki operos „Lietuviai“ premjeros teatras paskelbė atsisakantis dirigento Gianlucos Marcianò paslaugų, kilus abejonėms dėl jo ryšių su Rusija. Nors pats dirigentas tai neigia, teatro vadovybė teigia turinti faktų ir dokumentų. Ar teatro sprendimas atsisakyti dirigento paslaugų parodė tvirtą vertybinę poziciją, ar atskleidė spragų menininkų atrankos procese?Kultūrinės užsienio spaudos apžvalga.Ved. Justė Luščinskytė

Ilgamečio Lietuvos rinktinės žaidėjo Jono Mačiulio komentarai apie Europos krepšinio čempionatą.

„Nekalbėjimas kalba tos šalies, kurioje gyveni, yra nusiteikimas prieš tą šalį“, - laidoje lietuviškai sako tik ketvirtus metus Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai karo pabėgėliai Ihoris, turintis autizmo spektro sutrikimą, ir jo mama Svitlana Didukh Romanenko. „Nebijokite klysti, kalbėkite lietuviškai“, - kviečia Sonia Labunskaja, turinti cerebrinį paralyžių, pati susiradusi lietuvių kalbos kursus internete.„Tikrai lietuvių kalba nėra tokia neįkandama. Nepateisinama, kad net keliolika metų Lietuvoje gyvenantys kitataučiai vis kalba okupantų kalba“, - sako šios laidos svečiai - ukrainiečiai, karo pabėgėliai, su kuriais laidoje kalbame be vertėjo.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

„Darau verslą“ svečias profesionalus pirtininkas Jonas Kariniauskas sako, kad pirtis – ne tik prausynių vieta, tai vieta, kur sustoja laikas ir išsitrina kasdieniai rūpesčiai.Geras garas ir svaiginantys kvapai, lengvu vantos mostu nupučia dienos nuovargį ir rūpesčius. Kviečiame pasiklausyti pokalbio.

Gilias tradicijas puoselėjantis elnių viliojimo menas nuo seno buvo medžiotojo meistrystės įrodymas ir gamtos pažinimo bei kultūrinio paveldo dalis. Sovietų okupacijos metais – ši tradicija Lietuvoje buvo sunaikinta, tačiau, kaip teigia Lietuvos elnių kvieslių asociacijos prezidentas Daivaras Rybakovas, ilgainiui lietuviams pavyko šį paveldą susigrąžinti.Lietuviai – mažiausiai visoje Europos Sąjungoje dirbantys savaitgaliais. Eurostato duomenimis, tą daro vos 3 proc. tautiečių, kai Bendrijos vidurkis - 19 proc. Palyginimui daugiausia - Italijoje ir Graikijoje, kuri padirbėti savaitgaliais tenka kas trečiam žmogui.Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas Mantas, neapsikentęs nekontroliuojamo paukščių plitimo Vilniaus mieste. Šiaurės miestelyje gyvenantis vyras rašo, kad gyventojus vargina kova prieš negirdančius valdančiuosius. Esą ant greta daugiabučių esančio prekybos centro „Banginis“ stogo dauginasi ir peri jauniklius tūkstančiai paukščių, kurie apdergia gyventojų langus ir automobilius.Daliai žmonių kliūna Lietuvos miestuose skambanti rusų kalba, bet ne rusiški keiksmažodžiai? Kodėl vis dar paplitę keiksmai rusų kalba?Po daugybės išbandytų profesijų –nuo autobuso vairuotojo iki virėjo – gatvės menininkas Rytis Urbakavičius atrado ir miestų gatvėse, renginiuose leidžia didžiulius muilo burbulus. Jie įdomūs ne tik vaikams.Ved. Darius Matas

Augustas Šuliauskas, Karolis Tiškevičius ir Jonas Miklovas apdainavo kosminį LKL finalą. Tikrai taip – dainuota čia tikrai buvo, nors gal to ir nereikėjo. Tinklalaidės partneriai: – Saily - nauja eSIM paslauga rinkoje. Gaukite išskirtinę 15% nuolaidą „Saily“ duomenų planams! Naudokite kodą BASKETNEWS atsiskaitydami. Atsisiųskite „Saily“ programėlę arba apsilankykite čia. – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos čia. – Du vakarai. Du skirtingi balsai. Ir viena bendra istorija – krepšinis. Birželio 26 d. Kaune - Jonas Mačiulis, liepos 20 d. Kaune - Rokas Jokubaitis. Bilietus galite įsigyti čia. Temos: Fantastiška serija ir traumos (00:00); Trinchieri ateitis – ar yra kuo pakeisti? (3:52); Pasikūrus arena ir kova per skausmus iki pabaigos (9:44); Gal net esminis Dovio metimas ir cinematic momentai (15:20); Trys kauniečiai teisėjai (18:00); Nepakankamai pagarbos Biručiui ir cinematic momentai (21:30); „Ryto” problemėlės ir „Žalgirio” pranašumai (25:19); Išsprūdęs „Ryto” titulas – didžiausia pagarba vilniečiams (31:40); Tušti priekaištai teisėjams ir Trinchieri jautrumas (36:52); Milašiaus reakcija per Šuliausko video (41:33); Smailagičiaus, Wongo ir Mitchello ateitis (43:58); Leistino fiziškumo trūkumas LKL (47:50); Kaip ošė Kaunas ir čempionato trukmė (50:20); Revoliucinė „Ryto” vasara (56:15); Moterų rinktinės žygiai Eurobaskete (59:30); Vasaros judesys su BN, Jakučionio NBA draftai ir Klaipėdos sugrįžimas (1:02:40); Podkasto pabaiga, kurios neturėjo būti (1:09:30).

Laukiniai gyvūnai miestuose. Vilniuje briedžio kelionė centre Neries upe, rudojo lokio prasibėgiojimai po gyvenamuosius rajonus. Vienas po kito Vilniuje atsidūrę laukiniai gyvūnai kėlė sumaištį ir nuostabą. Ekspertai perspėja, kad laukinių gyvūnų miestuose tik daugės.Tačiau visuomenė pasigenda greitos tarnybų reakcijos ir nebežino, kaip reaguoti gatvėje sutikus žvėrį. Jų stebėjimui pasitelkti ir dronai. Ką daryti su laukiniais gyvūnais mieste?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto docentas Alius Ulevičius, gamtininkas Mindaugas Survila, aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis, Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis, Laukinių gyvūnų globos centro vadovė Justina Morkūnaitė, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša.Ved. Marius Jokūbaitis.

Neuromokslininkai sako: mitas, kad žmogus yra mąstanti būtybė. Iš tiesų žmogus yra jaučianti būtybė, kuri kartais mąsto. Ar tikrai? Laidoje tai aiškinamės su psichologe, traumai jautrių metodų praktike ir lektore, Vilniaus kolegijos dėstytoja Liudovika Pakalkaite ir ergoterapeute, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja Giedre Sasnauskiene.Kaip mūsų smegenys priima sprendimus? Kaip jas veikia stresas arba miegas? Kaip ir kada mokosi mūsų smegenys? Ką mums sako mūsų kūnas? Kas padeda vaikams siekti gerų rezultatų mokykloje? Kaip tai įtakoja ryšys su mokytoju? Kaip neuromokslo naujausius pasiekimus panaudoti mokinio žinių pritaikymui ne „pažymiui“, o visam gyvenimui?Laidoje pašnekovės atsako į šiuos ir kitus klausimus.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Tarptautinis valiutos fondas Lietuvai pažėrė naujų siūlymų. Šiandien jie baigė misiją mūsų šalyje ir pristatė savo išvadas, kaip jie mato Lietuvos ekonomiką ir ką būtina keisti mokesčių klausimu.Abiturientai šiandien laikė matematikos valstybinį brandos egzaminą. Pirmą kartą šiemet moksleiviai į jį ėjo jau žinodami dalį rezultato, nes pernai laikė tarpinį egzaminą.Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas įsakė varžyti užsieniečių Harvardo universiteto studentų atvykimą į Jungtines Valstijas, o valstybės departamentą įgaliojo atiminėti jų vizas, nors teismas neseniai suspendavo Trumpo draudimą Harvardui įsileisti užsienio studentus. Baltųjų rūmų eskaluojama kova prieš Harvardą į nežinią pastatė ir lietuvių Harvardo studentų ateitįviename geriausių pasaulio universitetų.Šįvakar Kaune koncertuos pasaulinio garso žvaigždė Justinas Timberlake'as. Pranešama, kad jau dabar dėl to formuojasi spūstys, nors miestas žada pasirūpinti visų koncerto dalyvių kelionėmis į Dariaus ir Girėno stadioną.Lygių galimybių tarnyba pabrėžia, kad Lietuvoje LGBTQ+ bendruomenės nariai vis dar susiduria su stipriu socialiniu spaudimu, diskriminacija bei smurtu. Homofobija vis dar stipriai įsišaknijusi visuomenėje, kasdien fiksuojami tiek žodiniai išpuoliai, tiek fizinis smurtas, o nukentėjusieji neretai nesikreipia pagalbos, nes bijo atskleisti savo tapatybę ar sulaukti neigiamos pačių pareigūnų reakcijos.Ved. Liepa Želnienė

Arfa, būgnai ir bandža viename albume? Bus. Klasikinė indų muzika moderniose formose? Bus. Korėjietės Bomsori smuikas Brucho ir Korngoldo koncertuose? Tikrai taip. Haydnas ir Mozartas mandolina? Žinoma! Ko čia dar pageidavus? Gal ne taip dažnai pasitaikančio gero gitarinio džiazo? Visko bus leidybinių naujienų pilname „Kitame laike“.Ved. Domantas Razauskas

Trys bankai, ugniagesių rūmai ir rašytojų namai – per pirmus trisdešimt penkerius savo veiklos metus Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka ne kartą keitė adresą, bet tik sykį – vardą. Šį balandį institucija mini šimtmetį.„Manau, kad mada negali būti 100% tvari. Jau vien žodžių junginys yra savotiškas alogizmas – tvarumas suponuoja ilgalaikiškumą, pastovumą, tuo metu mada mums kalba apie kismą, dinamiką, įvairovę“, – sako Vilniuje vykstančios tvarios mados savaitės vadovė Aušra Juozapaitytė.Plotis – 20 metrų, aukštis - 6 metrai. Tai Povilo Dūdos drobės, ant kurios jis atspaudė troleibusą, dydis.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje žvilgsnis į per Velykas mirusio popiežiaus Pranciškaus ryšį su menu ir kultūra.Ar Klaipėda pasirengusi tapti Europos kultūros sostine? Sociologo Liutauro Kraniausko komentaras.Lietuvių ir anglų kalbomis kurianti atlikėja Petunija sako, kad tai, kokia kalba kurti, padiktuoja pats kūrinys.Žmonės Amerikoje per Nepriklausomybės dieną valgo kepsnius ir leidžia laiką su alaus bokalais, o lietuviai per valstybines šventes buriasi, dainuoja ir mojuoja Lietuvos vėliavomis. Tokį skirtumą tarp lietuvių ir amerikiečių pastebėjo niujorkietis žydų menininkas Steve‘as Marcusas. Jis Vilniuje pristato savo kūrybą ant riedlenčių. Joje susipina tradiciniai žydų ir šiuolaikiniai gatvės kultūros simboliai, taip pat įpinami lietuviški ženklai.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Gamtosaugininkai kaltina grūdų augintojus per didele aplinkos tarša. BAF ekspertas Justas Gulbinas teigia, kad grūdininkystė daro neigiamą poveikį aplinkai: teršia paviršinius vandenis ir Baltijos jūrą, mažina paukščių populiaciją. Tačiau žemdirbių atstovas, LGA asociacijos pirmininkas, Mažeikių rajono ūkininkas Audrius Vanagas įsitikinęs, kad daugiausia įtakos turi besikeičiantis klimatas, o žemdirbiai naudoja vis modernesnes, draugiškas aplinkai priemones grūdams auginti.Kaimo bendruomenei tarnauja elektrinis autobusiukas. Jurbarko rajono Vadžgiriškių bendruomenė, VVG „Nemunas“ parašę Sumanaus kaimo projektą, pernai įsigijo elektrinį autobusiuką. Nauja mašina bendruomenės narių poreikiams jau nuvažiavo per 12 000 kilometrų. Dažniausia ją vairuoja kultūros namų meno vadovė Lina Lukošienė ir kultūros renginių organizatorė, bibliotekininkė Erika Žievienė.Žinomas visame pasaulyje olandiškas tulpes geriausia pamatyti pavasarį, kai jos žydi. Tuomet veikia ir didžiausias pasaulyje 32 ha gėlių parkas Keukenhofe, kurį per sezoną aplanko 1,4 mln žmonių. LRT radijo bendradarbė Nyderlanduose Elona Puščiūtė pasakoja apie šių metų parodos ypatumus ir kodėl verta aplankyti gėlių paradą, kuris rengiamas tarp miestelių 42 km kelyje.Ved. Arvydas Urba

„Tikrai buvo tas klausimas, ar aš noriu uždirbti, ar noriu rinktis kažką, kas širdžiai miela“, – apie svarstymus prieš pasirenkant biologijos studijas pasakoja Vilniaus universiteto trečiakursė Fausta Molotokaitė.Panašių dvejonių turėjo ir antrakursis Ignas Šaltis, kuris prisistato kaip profesionalus laipiotojas po medžius: „Tada stabtelėjau ir pagalvojau, ką daugiausia veikiau vasarą? Ir atsakymas buvo: leidau laiką miškuose.“Paradoksalu, bet studentai pastebi, kad keičiant studijų programas, praktikos laikas gamtoje trumpėja. „Tai šiek tiek liūdina. Biologo darbas yra pažinti organizmus, matyti juos gyvai ir jų ieškoti. Tai jei mes mažiname tai studijose, kas iš mūsų belieka?“ – klausia Studentų gamtininkų mokslinės draugijos prezidentė Eva Marija Petrauskaitė.Nuo praėjusio rudens jie visi koordinuoja įvairias veiklas draugijoje, kuri įsikūrusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre ir pernai minėjo savo veiklos dvidešimtmetį.Kodėl vis dar labai maža dalis abiturientų renkasi gamtos mokslus ir kaip jaunus žmones sudominti gamta?Autorė Vaida Pilibaitytė

2026 m. sausio 1 d. įsigaliosianti naujoji Karo prievolės įstatymo redakcija bei su ja įsigaliosianti šaukimo reforma kelia daugybę klausimų šiųmečių dešimtokų bei jaunesnių vaikinų tėvams.Ar tikrai šie jaunuoliai, vos tik jiems sukaks 18 metų ir jie baigs gimnazijas ar profesines mokyklas, bus pašaukti atlikti devynių mėnesių trukmės privalomosios karo tarnybos? Ar tikrai jie po gimnazijos iš karto negalės stoti į universitetus bei kolegijas, kaip buvo iki šiol (ir tik baigę studijas atlikti pareigą tėvynei)? Svarbu ir tai ar išliks galimybė studentams atlikti privalomąją karo tarnybą (per keletą metų) savaitgaliais?O ir kiek tiesos, kad kai kurių profesijų atstovai, kaip antai gydytojai, slaugytojai, akušeriai, avionikos ar aviacijos bei kiti trūkstamų kariuomenėje kvalifikacijų specialistai į privalomąją pradinę karo tarnybą bus šaukiami net iki 31-erių metų? Taip pat ar bus galima atlikti alternatyvią tarnybą?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Krašto apsaugos ministerijos viceministras Karolis Aleksa bei Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Timukui dabar du metukai ir du mėnesiai, o jis sveria vos šešis su puse kilogramo. „Mes dar esame ligos patvirtinimo kelyje. Tačiau mums labai svarbu žinoti, kas mūsų laukia ateityje augant sūneliui, kam mes turėtume ruoštis“, - sako Laura Sivakonenko, Timuko globėja, save jau vadinanti berniuko mama.Kiekvienais metais vasario mėnesio paskutinę dieną minima Pasaulinė retų ligų diena. Kokia situacija Lietuvoje, su kokiomis problemomis susiduria tiek medikai, tiek pacientai retų ligų priežiūroje?Laidoje taip pat dalyvauja Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centro vadovė Dr. Birutė Tumienė ir Retų ligų asosciacijos prezidentas Danas Čeilitka.Ar retos ligos tikrai yra retos? Ar yra Lietuvoje tokių ligų, kuriomis sergantys pacientai yra vieninteliai šalyje? Ar ilgas retos ligos diagnozavimo kelias? Atsakymai – laidoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Karolis Tiškevičius ir Kazimieras Labanauskas susitinka laidoje „Pezam apie BasketNews CBet Fantasy”, kurioje apžvelgia žaidimo naujienas, pasikeitimus, krentančius ir kylančius žaidėjus bei varžosi tarpusavyje. Žaisti „BasketNews Fantasy“, kurį pristato CBet, galite čia: https://fantasy.basketnews.com/ Temos: Welcome back! (0:00); Kazio komandos pasirodymas 25-ajame ir 26-ajame ture (3:56); Karolio komandos pasirodymas 25-ajame ir 26-ajame ture (7:15); Antirekomendacijų aptarimas (9:24); Keitimai Karolio komandoje (12:41); Keitimai Kazio komandoje (19:47); Netikėtas Karolio keitimas (23:47); Karolio ir Kazio savaitės rekomendacijos (25:14); „CBet Lietuvos Fantasy Krepšinio Lygos“ (LFKL) apžvalga (35:34); Jūsų komentarai (39:23).

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Taip jau atsitiko, kad šios kadencijos LR Seime nedirbs nei vienas asmuo, turintis negalią. Kaip planuoja naujoji LR Seimo Neįgaliųjų teisių komisija darbais pagrįsti nuostatą: „Be žmonių su negalia – nieko apie žmones su negalia”, laidoje kalbamės su naująja LR Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininke Indre Kižiene ir komisijos nariu Dainiumi Varnu.Pašnekovai dalinasi įspūdžiais po šią savaitę vykusio pirmojo naujosios Neįgaliųjų teisių komisijos posėdžio: „Žinome, laukia daug darbų, esame pasirengę daryti daug, į daugelį sričių dar gilinamės“.Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Anscombe bioetikos centras, susijęs su Katalikų Bažnyčia Didžiojoje Britanijoje, teigia, kad kampanija už pagalbinės savižudybės įteisinimą Anglijoje ir Velse remiasi neva daugumos visuomenės pritarimu. Tačiau naujausiame informaciniame centro pranešime teigiama, kad „antraštės neatspindi kur kas sudėtingesnės tikrovės: tik mažuma tvirtai pasisako už įteisinimą, mažiau nei pusė nori, kad parlamento nariai balsuotų už, ir labai nedaug žmonių mano, kad šis klausimas turėtų būti vyriausybės prioritetas“.„Tyrimų duomenys rodo, kad visuomenės nuomonė apie pagalbinę savižudybę pastaraisiais metais iš esmės nekito. Nebuvo jokio didelio palankumo. Netgi sumažėjo tų, kurie „tvirtai remia“ įstatymo pakeitimą, - nuo 49 iki 31 procento“, - sakoma centro parengtoje ataskaitoje. Joje taip pat teigiama, kad yra „apstu painiavos“ dėl pagalbinės savižudybės: apklausų duomenimis, 39-42 proc. žmonių mano, kad „mirtis su pagalba“ reiškia, jog nutraukiamas gyvybę palaikantis gydymas, o ne mirtį sukeliančių vaistų vartojimas." Plačiau - vedamojo skiltyje.Kartu su Advento pradžia – naujas „Magnificat“ maldyno numeris, kurį aptars laidos viešnios Inga Čiuberkytė ir Kristina Malevskienė.Spaudos apžvalga: apie DI panaudojimą katalikiškoje sielovadoje (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz).„Krikščioniškos minties puslapis“: vokiečių teologo Josefo Pieperio adventinis pamokslas „Vėl išmokti matyti“.„Tėvo Antano pasakojimai": apie Advento tradicijas ir naujus askezės būdus.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus esė „Kas yra dvasingumas?"Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Šiais metais jau 106 kartą minime Lietuvos kariuomenės dieną. Žmonės, turintys negalią, ir krašto gynyba - ar tai suderinama?Lietuvos krašto apsaugos ministerijos laikinoji viceministrė Kamilė Gogelienė laidoje sako: „Mūsų noras yra neatstumti tų žmonių, kurie savanoriškai nori prisidėti prie krašto gynybos”. Judėjimo negalią turintis šaulys Vaidas Stravinskas pasakoja: „Yra dalykų, apie kuriuos reikia labai pagalvoti, ar tikrai esi tam pasiruošęs, tačiau iškart nenurašyti saves. Tikrai krašto gynyboje yra sričių kuriose ir mes, žmonės turintys judėjmo negalią galime būti labai naudingi”.Kamilė Gogelienė pasakoja, kad kolegos karininkai sako: „Kiekvienas karys ruošiasi karui”, priduria kad kariuomenėje romantikos mažai, tačiau tai nemažina norinčių savanorių tarnauti Lietuvos kariuomenėje skaičiaus. Šaulys Vaidas sako niekaip nesuprantantis tų, kurie stengiasi išvengti pareigos Tėvynei atlikimo ir pasakoja apie asmenines pamokas, įgytas kariuomenėje ir Lietuvos šaulių sąjungoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Vakarų Afrika ir Skandinavija viename albume? Kodėl ne? Naujas džiazo tradicijų laužytojų „The Bad Plus“ pareiškimas? Tikrai taip! Baritonas, dainuojantis apie riterius, kalvius ir geležį? Bus ir jis. Nepažintas, virtuoziškasis vengro Miklóso Rózsos smuiko koncertas? Susipažinsime su juo ir dar keliomis leidybinėmis naujienomis „Kitame laike“.Ved. Domantas Razauskas

Netylant kalboms, kad tik laiko klausimas, kada Rusija puls NATO, grupė žurnalistų iš skirtingų šalių išanalizavo visus aplink Baltijos šalis ir Lenkiją esančius Rusijos karinius pajėgumus.Socialdemokratų prezidiumas spręs, su kuriomis partijomis ir kokią valdančiąją koaliciją formuoti, taip pat turėtų paskelbti, kas bus partijos kandidatas į premjerus.Aktualus klausimas. Kur dedate nudėvėtas padangas – ar sekasi jas atiduoti autoservisams, padangų pardavėjams arba priduoti stambiagabaričių atliekų aikštelėse?Du mobiliojo ryšio operatoriai – „Bitė Lietuva“ ir „Tele2“ – tūkstančius savo klientų aktyviai ragina atsinaujinti arba telefonus, arba jų SIM korteles. Kodėl ir kas, jeigu žmonės nieko nedarys?Prieš Seimo rinkimus dalis politikų sakė, kad pensijas būtų galima dar labiau padidinti, panaudojus dalį „Sodros“ rezervo, kuris esą per didelis. Panašiai buvo kalbėta ir apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervą – esą dalį lėšų būtų galima nukreipti į sveikatos sektorių, taip mažinant eiles įvairiems tyrimams. Ar tikrai šiuose rezervuose yra rezervo, kurį būtų galima panaudoti?Amžiaus ketvirčio krizė tampa vis dažnesniu išbandymu jauniems žmonėms – kyla abejonių dėl karjeros, santykių ar asmeninių tikslų. Ar socialiniai tinklai prisideda prie šios krizės gilinimo, o galbūt gali padėti lengviau ją išgyventi?Ved. Edvardas Kubilius

Kaip šiandien jaučiasi mokytojai? Kas daroma ir jau padaryta, kad jų netrūktų? Ar įtraukusis ugdymas tikrai toks didelis baubas, kaip dažnai girdime, skaitome? Kiek ir kodėl dar turi praeiti laiko, kad tiek mokyklose, tiek darželiuose, tiek darbuose, gatvėse ir apskritai gyvenime būtume priimti ir tilptume visi?Laidoje, skirtoje Mokytojo dienai paminėti, kalbamės su Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos direktore Danute Mažvyliene ir Jūrate Lazdauskieneė – Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos direktore. Pašnekovės dalijasi savo asmenine patirtimi, kaip ir kodėl jos tapo mokytojomis, kaip, ir jų manymu kodėl, keičiasi požiūris į mokytoją bei mokyklą, pasakoja apie situaciją Anykščių, Tauragės rajonuose ir konkrečiai jų vadovaujamose mokyklose. Ir profesinės šventės proga sau bei kolegoms linki nepasiklysti permainose, projektuose, idėjose, politikos vėjuose.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Ar tiesa, kad jauni darbuotojai pernelyg atsipūtę darbo vietose ir darbdaviai nenori jų samdyti? O gal tiesiog jaunimas moka išnaudoti darbdavių silpnybes?Taip pat laidoje – Michelin prakeiksmas. Kodėl užsidaro gaunantys žvaigždes?Ir kaip technologijos dar labiau atpigina greitą maistą?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Rubrikoje „Keturi milijonai“ – Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkas Vitalijus Kryževičius. Apie gyvenimą Vokietijoje ir šią savaitę minimą Miuncheno lietuvių bendruomenės 80-imtmetį.Šią savaitę sporto bendruomenė pasipiktino Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjo Tado Vasiliausko žodžiais – kalbėdamas apie ledo aikštelių prieinamumą jis prasitarė, kad didelio poreikio daugiau nei dviem mieste nėra, o ledo ritulys esą yra „slaviškas sportas“. Iš kur galėjo atsirasti šis mitas ir ką pasakoja patys ledo ritulio atstovai - Jurgos Bakaitės reportaže.Šiandien Vilniuje prasideda tris dienas truksianti Vilniuje šiuolaikinio meno mugė „KOMISAS“. Antrą kartą vykstančioje, paraleline vadinamoje mugėje - daugiau nei 30 menininkų pristatys savo kūrinius ir suteiks galimybę juos įsigyti tiesiai iš kūrėjų rankų. Pasak vieno iš mugės kuratorių, menininko Roberto Narkaus, „KOMISAS“ nėra įprasta meno mugė: „Mūsų tikslas – sukurti tiltą tarp kūrėjo ir žiūrovo, o meno kūriniai yra įrankiai, galintys keisti mūsų kasdienybę, mąstymą ir įsitikinimus bei tapti atspirtimi ir įkvėpimu pasaulį ištikusiame chaose.“Kokia yra branduolinės energetikos ateitis? Apie tai diskutuojama ir Kauno technologijos universiteto Santakos slėnyje šiandien vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje. Joje – dalyviai iš skirtingų Europos šalių pristato naujus vystomus ar planuojamus branduolinės energetikos projektus įvairiose Europos šalyse.Į LRT GIRDI parašė klausytoja, kuriai kilo klausimas, ar nusikaltę asmenys iš tiesų atlieka teismo paskirtus viešuosius darbus? Su ekspertais aptarsime, kokiais atvejais teismas skiria žmogui viešųjų darbų? Ar juos visi privalo atlikti, ar galima „iškeisti“ į baudą ar areštą? Kas prižiūri, kad nuteistasis tikrai atliko viešuosius darbus?Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Visame pasaulyje fiksuojami masiniai interneto ryšio ir telekomunikacijų sutrikimai. Dėl jų neįvyko beveik pusantro tūkstančio skrydžių. Sutrikimus patyrė didžiausi bankai, žiniasklaidos priemonės, strigo sveikatos paslaugų ir net skubios pagalbos tarnybų veikla. Šių masinių sutrikimų priežastis susijusi su kibernetinio saugumo bendrovės Crowdstrike programiniu atnaujinimu Windows sistemoje.Radiacinės saugos centras ramina Lietuvos gyventojus, kad radiologinio pavojaus mūsų šaliai nėra, bet ar tikrai nieko neįvyko Rostovo atominėje elektrinėje, lieka neaišku. Pranešimų esą antradienį už 1300 kilometrų nuo Lietuvos esančioje elektrinėje įvyko avarinė pasirodė socialiniame tinkle “Telegram”, jais pasidalijo ir kelios Lietuvos žiniasklaidos priemonės.Pasikėsinimą nužudyti išgyvenęs Donaldas Trampas pasakė pirmą viešą kalbą po atakos. Buvęs Amerikos prezidentas pareiškė, kad Dievas - jo pusėje, ir paragino Ameriką vienytis. Tuo metu COVID19 susirgęs jo oponentas prezidentas Džou Baidenas - vis labiau izoliuotas. Pasak pranešimų, spaudžiamas vis demokratų jis svarsto nesiekti antros kadencijos.Pietų Europą svilina karščiai. Italijoje, Ispanijoje ir Graikijoje termometrai rodo virš 40 laipsnių karščio, o jutiminė temperatūra ir dar didesnė.Žagarėje prasidėjo tradicinis vyšnių festivalis. Šiųmetis jau 20-asis ir išsiskirs kultūrinių renginių gausa. Išskirtinis dėmesys – kaliausėms. Jomis puošiasi dauguma miesto sodybų. Deja, šiųmetis festivalis bus be vyšnių.Ved. Liepa Želnienė

Kibinų raitymas, blakstienų klijavimas, nagų priauginimas ir mokymąsis megzti blogomis - geromis akimis užtrunka tiek, kiek ir mokymasis svetimos kalbos: anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų ar kitų.Tie, kas brandžiame amžiuje mokėsi bent vienos svetimos kalbos, pasakys, kad toks teiginys prieštarauja sveikai nuovokai. Bet, remiantis projektu KURSUOK, kuris suteikia galimybę kiekvienam Lietuvos gyventojui nuo 18-65 m. amžiaus gauti iš valstybės 500 eurų paramą įgyti reikalingą papildomą kvalifikaciją, pramokti kepti kibinus tolygu pramokti užsienio kalbos. Mat visiems šiems įgūdžiams įgyti numatyta tiek pat laiko ir pinigų programoje KURSUOK, o ir finansuojamas blakstienų priauginimas, kibinų kepimas ar mezgimas virbalais iš tos pačios projekto eilutės.Bet nors KURSUOK projektui buvo skirti net 32 mln. eurų, jau birželio 12 d. pinigai vadinamoms minkštosioms kompetencijoms, tai yra kalbų mokymuisi, taip pat blakstienų klijavimui, nagų priauginimui, mezgimui ir mokymuisi kepti kibinus, baigėsi. Yra pinigų tik vadinamoms skaitmeninėms kompetencijoms.Aukštųjų mokyklų atstovai, kruopščiai rengę minkštųjų kompetencijų programas, sužinoję, kad šiems metams lėšų nebėra, sutriko. Jiems pradėjus aiškintis situaciją, išryškėjo, kad šia programa, pirmiausia, pasinaudojo įvairūs apsukruoliai, pirmieji suskubę siūlyti vartotojams savo programas. Tie, kas dalyvavo paskubomis sukurptose programose, jau pradeda viešai kalbėti apie nusivylimą projektu.Kas atsakingas, kad reikalingas projektas, galėjęs būti puikiu stimulu 18–65 metų dirbantiems asmenims, jau įgijusiems kvalifikaciją ar turintiems aukštąjį išsilavinimą įgyti papildomų kompetencijų, iš dalies sukompromituotas? Kokios garantijos, kad ši situacija nepasikartos kitąmet, kai bus skirtas papildomas finansavimas minkštosioms kompetencijoms įgyti?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Agnė Kudarauskienė, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė, atsakinga už projektą KURSUOK, Aistė Ragauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė, Rita Vickienė, Vilniaus universitetų Filologijos fakulteto Neformaliojo švietimo koordinatorė, ir Vaida Pranarauskaitė, mokymosi visą gyvenimą ekspertė.Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė

Nacionalinės švietimo agentūros paskelbti keturių valstybinių brandos egzaminų (VBE): lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, istorijos bei chemijos rezultatai rodo įspūdingus mokinių akademinius pasiekimus. Visus šiuos egzaminus išlaikė nuo 90 iki 99 proc. abiturientų.O matematikos egzamino rezultatai - rekordiniai. Matematikos VBE neišlaikė tik 10,5 proc. laikiusiųjų. Panašūs rezultatai buvo tik prieš devynerius metus, kai neišlaikė 10,7 proc. laikiusiųjų. O prieš aštuonerius metus - vos 5,6 proc.Vėliau mokinių matematikos dalyko žinios ir gebėjimai, matuojami valstybiniame brandos egzamine, tik prastėjo, kol 2020 m. pasiekė dugną, kai neišlaikė apie trečdalis - 32,4 proc., o 2022 m. - net 35,42 proc. Tad šių metų pasiekimai - stulbina.Bet, ar galime lyginti šiuos mokinių pasiekimus pagal metus? Ar tikrai šiųmečiai abiturientai tris kartus geriau moka matematiką nei 2020 m. ar 2022 m. abiturientai? Ir ar tikrai šie akademiniai pasiekimai tvarūs?Ką rodo mūsų mokinių matematikos pasiekimų lygis tarptautiniuose renginiuose, kuriuose varžosi geriausi moksleiviai?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Dainius Dzindzalieta, Vilniaus universiteto docentas, rengiantis moksleivius tarptautinėms matematikos olimpiadoms, ir Aušra Puskunigienė, Vilniaus Valdorfo mokyklos matematikos mokytoja.Ved. Jonė Kučinskaitė

Vilniečiai piktinasi neseniai mieste atsiradusiais elektriniais dviračiais, kurie užima „Bolt“ paspirtukų vietas. Savivaldybė sako, kad piktintis nėra ko – elektriniams dviračiams galioja lygiai tokios pačios taisyklės, kaip ir paspirtukams, jiems priklauso ir tos pačios stovėjimo vietos. Kaip vertinate naujai atsiradusius elektrinius dviračius?„Tikrai nėra taip, kad, nutolus nuo sostinės, sumažėja kultūros. Gal netgi atvirkščiai – palyginus su žmonių skaičiumi, mes pasiūlome ir daugiau, ir kokybiškiau nei didmiesčiai“, – sako Paežerių dvare dirbantis Vilkaviškio kultūros veikėjas Andrius Milinkevičius.Artėjant ilgajam Joninių savaitgaliui, specialistai perspėja saugotis suaktyvėjusių sukčių. Tuo metu pareigūnai, kaip ir sukčiai, pluša kasdien – pavyzdžiui, skambinėja degalinėms, mobiliojo ryšio operatoriams, kad apsaugotų verslą bei žmones nuo finansinių nusikaltėlių. Kaip atrodo nematomas pareigūnų darbas, siekiant žmones apsaugoti nuo sukčių, ir kiek patys gebate apsisaugoti nuo jų?Ved. Edvardas Kubilius

Sakartvele ir toliau nerimsta protestai. Šalies parlamentui priėmus vadinamąjį užsienio agentų įstatymą, sostinės Tbilisio gatvėse besiburiantys kartvelai reikalauja valdančiųjų nustoti gręžiotis į rytus ir kurti vakarietišką demokratiją. Pokalbis su Sakartvele gyvenančia lietuve, dalyvaujančia protestuose.Giedrės Čiužaitės ir Živilės Kropaitės tinklalaidė „Stipresni už Sibirą“ šį kartą - apie sovietų represijas patyrusių žmonių santykį su gamta.Ar parduotuvėje rinkdamiesi prekes, kreipiate dėmesį į jų pakuotę? Ar tikrai pakuotė iš popieriaus – visada tvaresnis pasirinkimas? Apie pakuočių „žalumo“ tendencijas ir vis dar kylančius iššūkius, diskusija su klausytojais ir ekspertais.Vilniuje Verkių parke archeologai aptiko 13-14-to amžių moterų kapus. Specialistų teigimu, nauji archeologiniai radiniai gali atskleisti daugiau detalių apie krikščioniškąją Lietuvos istoriją. Justės Urbonaitės pasakojimas.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Rubrikoje „ryški asmenybė“ – penkių pasaulio rekordų savininkas, ilgų nuotolių bėgikas Aleksandr Sorokin.Skiltis „LRT girdi“: dirbančių tėvų darbo nuotoliu teisė ir/ar galimybė.Pirmoji pagalba: ar mes tikrai žinome ką daryti? Ar atsitikus nelaimei sugebėtume padėti žmogui?Iniciatyva „Padovanok jūrą vaikui iš vaikų globos namų“.Ved. Ignas Andriukevičius

WWW.DEALSONWHEELS.LT ---> Iki 2024 m. birželio 9 d. pirkdamas automobilį iš Deals On Wheels pasakyk kodą PROTOPEMZA ir gauk 400 EUR vertės dovaną!

** NordVPN paslaugos su Proto Pemzos nuolaida? Tikrai taip: https://nordvpn.com/protopemza/ ** Šaltasis karas. Sovietų Sąjunga ir Vakarai vis giliau skęsta pačių išsikastuose ginkluotės prūduose. Rytuose svajones žadėjusi santvarka pakeitė ne vieną vadovą, bet sovietiniams piliečiams blizgėjo ne ateitis, o tik partinius lozungus kriuksinčių politbiuro narių medaliai. Kolektyvinė proletariato kantrybė seko, bet socialinė neteisybė atrodė nepakeičiama. Tačiau šalies šiferio stogą tuoj aplankys revoliucinė kibirkštis. 1975 lapkritį karinio jūrų laivyno pareigūnas Valerijus Sablinas pasinaudojo savo tarnybine padėtimi, įtikinimais monologais ir tradiciniais sovietiniais metodais, kad sukeltų maištą laive “Storozhevoy” (“Sargybinis”). Karinis laivas turėjo nuplukdyti Sabliną ambicingų planų kryptimi, bet komunizmą išgelbėti planavęs Valerijus užsitraukė pražūtingą cunamį - Brežnevo rūstybę. Ar sistemai teks nuskandinti prieš ją sukilusį karinį laivą? Epizode išgirsite apie visai netoli Lietuvos įvykusį karinio laivo pagrobimo incidentą, kurį sovietai bandė nuslėpti ne tik nuo viso pasaulio, bet ir patys nuo savęs. Sužinosite kas yra komunistiniai Havajai, ką daro laivo dailininkas ir kas, anot Aivaro, buvo garsusis Rygos smogas. Kiek žmonių reikia pavogti kariniam laivui? Kokia buvo Viliaus laivų greičio matavimo teorija? Ir kodėl ant denio geriau neskaityti knygų? Atsakymai - čia ir dabar. Iliustracija: @tinymischiefs Muzika: Oleksii Kaplunskyi, Magnetic Trailer, Sergei Chetvertnykh, Aleksandr Karabanov, Alex Make Music, Oleg Fedak, Oleksandr Savochka, Grand Project.

** NordVPN paslaugos su Proto Pemzos nuolaida? Tikrai taip: https://nordvpn.com/protopemza/ ** ** Baltos lankos - didelės nuolaidos! https://bit.ly/42oyxgi **   Žmogaus noras stebėti, suprasti ir prisijaukinti gamtą pasauliui atnešė ne tik pažinimo džiaugsmą, bet ir kvapą gniaužiančių istorijų. Flora, fauna, stichijų šėlsmas ir meteorologiniai reiškiniai nuo neaprašytų laikų žmoniją stebino, viliojo ir baudė. Bet ar pražūčiai pasmerkusi gamta moka ir pasigailėti? 1971-aisiais septyniolikmetė Juliane Koepcke atšoko savo mokyklos išleistuves ir sėdo į lėktuvą. Tą Kūčių dieną ji turėjo pasiekti savo namus Peru džiunglėse, kur Juliane tėvai buvo įkūrę gamtos stebėjimo stotį. Tačiau gamta savo galios performansų tvarkaraščio nederina su niekuo, o ypač su išbandymams nepasiruošusiais lėktuvais. Naujausiame Proto Pemzos epizode papasakosime apie neįtikėtiną Juliane Koepcke išgyvenimo istoriją. Tikras 3D nuotykis, kuriame jauna mergina mes iššūkį mirčiai ne vieną kartą. Tinklalaidės kvartetas kartu su jumis žingsniuos dangaus, džiunglių ir upių keliais į vieną netikėčiausių sugrįžimų į gyvenimą. Ką miesto jaunimas darytų pasiklydę džiunglėse? Koks išgyvenimo maistas pasmerktų Tomą ir Aivarą? Koks yra prasčiausias “Worms” žemėlapis ir kodėl krenkščiantis draugas praverstų naktį gamtoje? Visa tai, kartu su išgyvenimo gamtoje patarimais, išgirsi šiame Proto Pemzos epizode. Muzika ir garsai: Pixabay, Zapsplat, Discovery Corporate.

Ramunė Šapailaitė Norvegijoje įsimylėjo šiaurės pašvaistes. Ji sako, kad geriausias vakaro praleidimas - atsidarius langą stebėti šalies dangų.Anksčiau laidoje kalbėjome apie svarstymus Vilniaus oro uostui suteikti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą. Tuomet gavome Jūsų pasiūlymų jį pavadinti kokios nors istorijoje pasižymėjusios moters vardu. Ar daugiau institucijų, gatvių ar kitų objektų turėtų būti pavadinta garsių moterų vardais?Laidoje - LRT ieško sprendimų diskusija. Apie senjorų vienišumo problemą. Kaip įtraukti senjorus ir paskatinti socalizuotis?Ved. Urtė Korsakovaitė

Žmonių genomo tyrimai populiarėja visame pasaulyje. Lietuvos mokslininkai pateikia vis daugiau žinių apie Lietuvos genomą, o artėjant Latvijos Nepriklausomybės dienai pasiaiškinsime, ar lietuvius ir latvius tikrai galime vadinti broliais.Nesibaigiantis Raimondo Karpavičiaus turto dalybų kriminalas nugulė į naujausią rašytojo Dailiaus Dargio knygą – „Milijonieriaus testamentas - meilės pinklėse”.Nuo spalio vidurio veikiančiu trumpuoju telefono numeriu 111 Lietuvos Raudonasis Kryžius jau sulaukė per 3 tūkstančius pagalbos prašymų. Trumpuoju numeriu 111 paskambinę žmonės galės sulaukti pagalbos daiktais, randant nakvynės vietą ar prireikus psichologinės pagalbos, linija taip pat gali kreiptis nuo gaisrų, krušos ir kitų nelaimių nukentėję asmenys.

Какими будут школы в заново отстроенной Украине?Итоги Форума свободной России в Таллине.Подкаст "Доверяй, но проверяй".Вед. А. Двоеглазов

Ramūnas Butautas, Jonas Miklovas ir Karolis Tiškevičius susitiko ne tam, kad paliūdėtų studijoje. Vis dėlto liūdėjo, analizavo ir padėkojo Lietuvos rinktinei. Tikrai yra už ką. Tinklalaidės partneriai: - Telia Play – filmai, serialai ir TV kanalai vienoje platformoje. Nuo karščiausių filmų tiesiai iš kino teatro ekranų iki kultinių ir pasaulyje apdovanotų serialų bei pamėgtų TV kanalų. Viskas vienoje vietoje, tau patogia kalba, visuose tavo ekranuose. Daugiau: teliaplay.lt - „Profitus” - lyderiaujanti lietuviška investavimo platforma, vienijanti daugiau nei 32 tūkstančius registruotų vartotojų, kurie jau uždirbo 6,7 milijonus eurų. Profitus.lt puslapyje skelbiami tik profesionalų atrinkti pasiūlymai, o pradėti investuoti galima vos nuo 100 EUR. Profitus veiklą reguliuoja bei prižiūri Lietuvos bankas. Iki rugsėjo 30 d. visiems naujiems investuotojams +25 EUR dovana su kodu: BASKETNEWS25 - Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://www.facebook.com/Gubernija Temos: Sunku kalbėt, bet yra kaip yra (0:00); Kas patiko Ramūnui Butautui? (3:27); Pagarba serbams (5:40); Tai kas čia buvo? (8:18); Ačiū, kad skauda (11:51); Ko trūksta mums, to trūksta ir mūsų žaidėjams (14:14); Pagarba tiems, kurie nesirenka varžovų (17:09); Lietuvių klaidos (26:35); Olimpinė atranka ir FIBA reitingas (28:15); Lietuvos rekordus mušantis BasketNews podkastas  (29:07); Pergalė prieš JAV ir kuo ispūdinga šita rinktinė? (29:35); Vienos rungtynės ir Kazys –  geriausias (31:33); Aplink ką formuosime kitą rinktinę? (33:04); Ilgas medalių badas ir skaudi istorija (37:52); O dabar – pirmyn, broliukai! (44:27); Miklovo svajonė, kad italai pakrapštytų JAV (46:09); Kanada-Slovėnija ir prastos mūsų prognozės (46:55); Užtenka būti kukliais berniukais? (48:51); Kodėl istoriškai mušamės su serbais? (51:08); Pabandom pasiimti tą penktą vietą (52:37).

Kainas stebintis portalas pricer.lt suskaičiavo, kad pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse birželį pigo, bet vis tiek buvo bent penkiais eurais brangesnis, nei praėjusių metų tą patį mėnesį. Pasak pricer.lt tyrėjų, prekybos centrai nelinkę mažinti kainų, o ekonomistai skaičiuoja, kad maisto kainos Lietuvoje beveik pasiekė Europos Sąjungos vidurkį, nors gyventojų atlyginimai prie šio vidurkio taip sparčiai neartėja.Seimas uždraudė prekiauti kvapą ar skonį turinčiais kaitinamojo tabako gaminiais, taip pat įpareigojo gamintojus ant pakuotės įspėti apie žalą sveikatai. Draudimas įsigalios nuo spalio 23-osios.Tarptautinis olimpinis komitetas priėmė precedento neturintį sprendimą – vieningai nuspręsta atimti olimpinį pripažinimą iš ruso Umaro Kremliovo valdomos Tarptautinės bokso federacijos. Tarptautinis olimpinis komitetas per savo 129-erių metų gyvavimą dar iš nė vienos sporto federacijos nebuvo atėmusi olimpinio pripažinimo.Nuo rudens profesinėse mokyklose prasidės oro uosto keleivių aptarnavimo ir orlaivio antžeminio aptarnavimo specialistų ruošimas. Tokių specialistų poreikis išaugo didėjant keleivių bei skrydžių skaičiui Lietuvos oro uostuose.Lenkijos valdančiųjų konservatorių lyderis Jaroslawas Kaczynskis sugrįžo į ministrų kabinetą ir tapo ministro pirmininko pavaduotoju. Vieninteliu, nes kiti vicepremjerai buvo tiesiog atleisti iš šių pareigų. Kodėl Kačysnkis sugrįžo ir kaip atrodys jo darbas šiose pareigose?Ved. Liuda Kudinova

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - mados redaktorė iš Florencijos Aistė Šuliokaitė.Gegužės pabaigoje Balchašo lagerio teritorijoje atidengtas memorialas Lietuvos Ukrainos politiniams kaliniams ir Japonijos karo belaisviams. Minint okupacijos ir genocido dieną, pasikalbėkim, kokie dar istorinės atminties įamžinimo ženklai esti toje šalyje, kodėl svarbus ryšys su Kazachstanu, koks likimas Rusijos Federacijos teritorijoje esančių atminties ženklų, ir kokie apskritai mūsų istorinės atminties įamžinimo prioritetai. Istorinės atminties ir įamžinimo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas.Ar moterys ir vyrai išties tokie skirtingi, kaip įprasta manyti? Tokį klausimą kelia elgsenos ekonomistė dr. Agnė Kajackaitė, kuri sako, kad tokie teiginiai privalo būti grindžiami mokslu. Todėl savo knygoje „WO/MEN“, kurią pirmiausia parašė angliškai, o dabar ji išleista ir lietuviškai, mokslininkė meta iššūkį nusistovėjusiems įsitikinimams ir kviečia skaitytojus bei skaitytojas į savo ir kitų tyrėjų laboratorijas visame pasaulyje.Remdamasi mokslinėmis įžvalgomis, eksperimentais ir kasdiene aplinka, kvestionuoja įsigalėjusius mitus – gal iš tiesų viskas nėra tik juoda ir balta.LRT faktai.Ved. Živilė Kropaitė

Praėjo 9 mėnesiai, kai Lietuvoje draudžiama parduoti elektronines cigaretes su įvairiais skoniais. Prekiauti galima tik tabako skonio ir kvapo elektroninėmis cigaretėmis. Ar prekyboje tikrai nebeliko elektroninių cigarečių su skoniais, nes dar rudenį buvo kalbama, kad draudimas visiškai neveikia?LRT RADIJUI išsiaiškinus, kad Vilniaus oro uosto kuro bazę nuomojasi rusų verslininko įmonė, ekspertai stebisi, kad, praėjus daugiau nei metams nuo karo Ukrainoje pradžios, Lietuvos strateginiuose objektuose vis dar veikia rusų verslininkai.Vyriausybei pritarus naminės degtinės legalizavimui, kaimo turizmo sodybų šeimininkai sako, kad tai padėtų pritraukti turistus ir surinkti daugiau pinigų į biudžetą. Tačiau alkoholio gamintojams klausimų kelia naminės degtinės kontrolė. Apie tai – „Verslo laike“.Specialistai aiškinasi, kaip taip nutiko, kad 36-erių Kauno miesto gyventoja, kaip įtariama, būdama neblaivi antradienį pirtyje pagimdė kūdikį. Jau du vaikus turinti moteris vaiko teisių specialistams ir socialiniams darbuotojams buvo žinoma. Kodėl tokiomis sąlygomis gimsta vaikai ir kaip tokiu atveju užtikrinti silpniausios visuomenės grupės – vaikų – teises?Į LRT girdisi kreipėsi ketvirtoką ir dešimtoką auginanti mama, kuri sako, kad centralizuotus žinių patikrinimus kompiuteriu laikantys moksleiviai tam nėra tinkamai pasiruošę, nes jie normaliai nemokomi kompiuterinio raštingumo. Kaip spręsti šią problemą?Ved. Edvardas Kubilius

Alytus žalias miestas, kurį supa miškai ir parkai. Nemunas, piliakalniai, ežerėliai su paplūdimiais sudaro kurortinio miesto įspūdį.Pasižvalgykime po Alytų su Alytaus turizmo informacijos centro direktore Lena Valentaite-Gudzinevičiene ir Alytaus miesto savivaldybės Apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste Ramune Zubre.Susipažinkime su gatvės pastatų sienų menininku Pijumi Šematulskiu ir Kavos kultūros namų įkūrėjais, kavinės „Kavos skveras“ savininkais Giedriumi ir Neringa Platūkiais.Ved. Jolanta Jurkūnienė