Podcasts about aist dir

Degalinių atstovų teigimu, nuo šių metų pradžios padidėjęs akcijas lemia mažesnes degalinių apyvartas ir nuo Vyriausybės plano atsiliekantį mokesčio surinkimą į biudžetą.Europa, ilgą laiką pasikliovusi Jungtinių Amerikos Valstijų saugumo garantijomis ir ginkluote, planuoja reikšmingai auginti gynybos pramonę Senajame žemyne. Kiek Lietuvos ir Europos gynybos pramonė yra priklausoma nuo JAV?Kita tema - Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijavo mokymosi platformos „Kursuok“ auditą. Kokią tai žinią siunčia besimokantiems?Per 35-erius Nepriklausomybės metus kiekviena Lietuvos kultūros sritis kilo tik aukštyn, o talentai spindėjo vis ryškiau. LRT.LT žurnalistės Daiva Gabrilavičiūtė ir Aistė Diržiūtė-Rimkė atrinko 11-a svarbiausių kultūros įvykių, reiškinių, įvertinimų ir žmonių nuo 1990 m. iki dabar.Ved. Darius Matas

LRT žurnalistė Aistė Diržiūtė vieši Briuselyje, LUX Europos publikos kino apdovanojimuose.Rytoj žymiam smuikininkui, tarpukario Kauno lengvosios muzikos scenos žvaigždei Danieliui Pomerancui – 120. Muzikologė dr. Kamilė Rupeikaitė pasakoja apie šią istorines ir politines pervartas liudijusią asmenybę ir jo biografiją vis dar lydinčius klausimus.LRT Klasika tęsia pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Pristatome Pavelo Kulikovo knygą „Pingvinas Lituanicus arba lietuviško pingvino istorija“, kurią iliustravo Viktorija Ežiukas. Ši knyga pretenduoja tapti geriausia vaikų literatūros kategorijoje.Pirmieji išbaigtų garso takelių kompozitoriai: kas jie? Į šį klausimą bando atsakyti Ieva Buinevičiūtė.Kiek mokinių šiandien galėtų suskaičiuoti pianistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Irena Uss-Armonienė? Su kuriais lietuvių kompozitoriais kūrybiniame kelyje teko užmegzti artimiausią ryšį? Kaip pavyksta išlaikyti sutarimą šeimoje, kurioje – vieni muzikai? Atsakymai į šiuos klausimus – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Kokių sunkumų mokantis lietuvių kalbos patiria iš užsienio grįžę vaikai?Kauno arkivyskupijos muziejuje atidaryta pirmoji ciklo „Modernėjant“ paroda „Kryžiaus link“.Šiandien Lietuvoje pirmą kartą minima žydų gelbėtojų diena.Valstybinės kalbos Konstitucinis projektas sulaukė neigiamo kalbininkų vertinimo. Kiek projekto iniciatoriai pasirengę jį redaguoti ir diskutuoti dėl projekte minimų tvarkų?Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką iš 1997 m. Wong Kar-wai filmo „Laimingi dviese“Vilniuje jau trečia diena vyksta Šiaurės Europos šalių mėgėjų teatrų aljanso NEATA susitikimas. Kokia ateitis laukia mėgėjų teatrų?Po dviejų metų pertraukos į Adomo Mickevičiaus viešąją biblioteką sugrįžo Respublikinis Undinės Nasvytytės vardo skaitovų konkursas.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.Vilniaus muziejaus parodą „Vokiečių gatvė“ papildė audiogidas vokiečių kalba. Eksponuojamose senosiose Vokiečių gatvės fotografijose gausu žmonių, tačiau apie juos žinių likę nedaug. Kuo jie užsiėmė ir kaip gyveno, kodėl atsidūrė šioje gatvėje ir ką joje veikė – naują požiūrį į šią erdvę pateikia Vilniaus muziejus.Knygų apžvalga.Artėjant mamos dienai, kolegė Aistė Diržiūtė tinklalaidėje „Tai tiek“ kalbina knygos „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“ autorę Veroniką Urbonaitę-Barkauskienę.Šį šeštadienį jūsų laukia tarptautinė džiazo diena. Kokia džiazo reikšmė šiandien bei ką paruošė šiai dienai LRT KLASIKA? Pokalbis su Artūru Noviku ir Julijumi Grickevičiumi.Dabartis, tarsi geras mimas pamėgdžioja praeitį naujame režisieriaus Alekso Mažono spektaklyje „Pasaulio istorijos“.Tarptautinės šokio dienos proga, Low Air organizuoja performansą.Dominyko Urbo premijos laureatas – vertėją Tadą Zaronskį.Ved. Karolina Bieliauskaitė ir Laura Kešytė

Panevėžys mini Juozo Miltinio įkurto dramos teatro 80-metį. Solidi sukaktis, dėl pandemijos, įprasminama metais vėliau, pasitinkant naująjį sezoną. Vienas iš gausybės šiai sukakčiai skirtų renginių – visuomenei atvertas Juozo Miltinio butas. Apie tai daugiau - Tomas Mizgirdas.Vilniuje duris pravėrė Adomo Galdiko muziejus. Kas gi slypi už šio muziejaus durų ir kuo išskirtinė Galdiko kūryba? Pasidomėjo Ieva Krunglevičiūtė.LRT audiotekoje jau galima klausytis pirmųjų laidų apie populiariąją kultūrą kitokiu žvilgsniu. Skirtingi požiūriai, klausimai ir atsakymai apie nūdieną, kas formuoja šiuolaikinę populiariąją kultūrą – aiškinasi Aistė Diržiūtė tinklalaidėje „Tai tiek“.Kolektyvas „Brasil 66“ ir jo įkūrėjas Sergio Mendes muzikos istorijoje braziliškus ritmus sujungė su amerikietiškuoju džiazu bei folkloru. Ištikimi klausytojai ne visuomet suprato dainų žodžius, tačiau skirtingos kultūros, patirtys ir, žinoma, muzikos, žodžių skambesys sužavėjo daugumą. Igno Gudelevičiaus pasakojimas.Venecijoje triumfavo Laurynas Bareiša ir jo filmas „Piligrimai“. Kino juosta, pasakojanti apie du žmones važiuojančius aplankyti Karmėlavos – miestelio, kuriame buvo nužudytas jų artimasis išrinkta geriausiu konkursinės programos „Horizontai“ filmu. Debiutas festivalyje, pirmasis pilnametražis filmas ir Venecijos liūtas Lietuvai – kame sėkmės raktas? Kaip slogi istorija Karmėlavoje pakerėjo tarptautinę auditoriją ir kodėl svarbu suvokti, kad kinas nėra pramoga? Laurynas Bareiša rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Šiame Kino metropolio epizode apie filmo kūrimo užkulisius kalbamės su filmo prodiuseriu Luku Trimoniu bei pagrindinį vaidmenį sukūrusiu aktoriumi Valentinu Novopolskiu. Taip pat, prie diskusijos prisijungė ir kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė, kuri papasakos, ką iš tikrųjų tenka išgyventi panašiose situacijose atsidūrusiems žmonėms. Pagal tikrą istoriją sukurtas filmas OLEGAS (rež. Juris Kursietis) pasakoja emigracijoje atsidūrusio vaikino istoriją. Filmo premjera įvyko Kanų festivalyje, o dabar filmą jau gali pamatyti ir Lietuvos žiūrovai. Dalyvauja: Prodiuseris Lukas Trimonis Aktorius Valentinas Novopolskis Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė Moderuoja: Dovilė Filmanavičiūtė Aistė Diržiūtė

Neuromokslininkė Eglė Sakalauskaitė parašė mokslinį darbą apie susivėlusius plaukus - kaltūną. Objektu, įstrigusiu tarp mokslo ir prietarų, pasidomėjo Adomas Zubė.Ką paslaptingose rezidencijose veikia menininkai? Kotryna Lingienė kalbina „Rupert“ centre užsidariusias architektę Aistę Ambrazevičiūtę ir menininkę Mariją Nemčenko, kuri domisi gandrų migracija.1998 m. Andriaus Mamontovo ir SKAMP daina „Nieko panašaus“ tapo hitu. Iš to laiko šiandienos karantiną pasivijo ir naujai atgimė Ericos Jennings įdainuotas kūrinys „Because of You“.Pasaulyje: situacija Jungtinės Karalystės teatruose, jungtys tarp žmonių internete ir FM bangomis, virtualiai buriasi Afrikos rašytojai.Lietuvos šokio informacijos centro vadovės Gintarės Masteikaitės komentaras.Režisieriaus Ilja Kržanovskio kino projektas DAU specialiai tam pastatytame sovietiniame mokslo institute Ukrainoje filmuotas beveik 3 metus. Šį laiką institute gyveno į sovietmečio aplinką patekę 400 žmonių. To rezultatas – 15 filmų, kurių dalis šiandien prieinami viešai. DAU kritikuojamas dėl etikos pažeidimų, jo pristatymo renginiai uždrausti Berlyne ir Londone. Įspūdingo masto eksperimentą komentuoja Natalija Arlauskaitė, Edvinas Pukšta, Aistė Diržiūtė, Aušra Lukošiūnienė, Julius Zubavičius.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Psichologijos dr. prof. Aistė Diržytė, Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė ir teisininkas Linas Vinickas gerai įvertino Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vykdomą projektą prieš smurtą artimojoje aplinkoje. Tarptautinę neįgaliųjų žmonių dieną pasitinkant. Vedėja Gemutė Padribonienė.

Psichologijos dr. prof. Aistė Diržytė, Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė ir teisininkas Linas Vinickas gerai įvertino Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vykdomą projektą prieš smurtą artimojoje aplinkoje. Tarptautinę neįgaliųjų žmonių dieną pasitinkant. Vedėja Gemutė Padribonienė.

„Šiandien kaip tik sakiau, kad kai mūsų vaikų paklaus, ar jie mokykloje mokosi, kad jie atsakytų: ne, nes mes mokomės visada – namuose, mokykloje, kieme, pas senelius, būreliuose. Mes visą gyvenimą mokomės. Vienintelis dalykas už ką atsakinga mokykla, kad vaikas pajustų, kaip gera mokytis, “– rugsėjo 3 - ąją pedagogams ir moksleiviams, vėliau LRT radijo studijoje kalbėjo edukologė socialinių m. dr. Austėja Landsbergienė. Kalbuosi su mokslininke apie kontekstinio ugdymo sistemą: idėją ir praktiką.„Bendradarbiauti su priešu: kaip dirbti su žmonėmis, su kuriais nesutari, kurių nemėgsti ar kuriais nepasitiki?“ Adamo Kahane knygą ( „Bendradarbiauti su priešu“. Vilnius: „Vaga“, 2018 m. Iš anglų kalbos vertė Nida Norkūnienė) pristato klinikinė psichologė socialinių m. dr. Aistė Diržytė.

„Šiandien kaip tik sakiau, kad kai mūsų vaikų paklaus, ar jie mokykloje mokosi, kad jie atsakytų: ne, nes mes mokomės visada – namuose, mokykloje, kieme, pas senelius, būreliuose. Mes visą gyvenimą mokomės. Vienintelis dalykas už ką atsakinga mokykla, kad vaikas pajustų, kaip gera mokytis, “– rugsėjo 3 - ąją pedagogams ir moksleiviams, vėliau LRT radijo studijoje kalbėjo edukologė socialinių m. dr. Austėja Landsbergienė. Kalbuosi su mokslininke apie kontekstinio ugdymo sistemą: idėją ir praktiką.„Bendradarbiauti su priešu: kaip dirbti su žmonėmis, su kuriais nesutari, kurių nemėgsti ar kuriais nepasitiki?“ Adamo Kahane knygą ( „Bendradarbiauti su priešu“. Vilnius: „Vaga“, 2018 m. Iš anglų kalbos vertė Nida Norkūnienė) pristato klinikinė psichologė socialinių m. dr. Aistė Diržytė.

Apie stalo žaidimų naudą ir vertę. Určio Šulinsko žaidimas „Emojito!“praėjusiais metais gavo Didžiosios Britanijos žaislų apdovanojimą, sulaukė JAV tėvų asociacijos įvertinimą kaip vienas iš geriausių emocinį intelektą ugdančių žaidimų. Jis sudomino pasaulinio lygio leidyklas, kelias Lietuvos ministerijas. Žaidimų kūrėjas sako:„ stalo žaidimai sukuria jaukius ryšius tarp žmonių, leidžia ne tik pažinti save, bet ir tobulinti. Yra žaidimai ir suaugusiems, pažadintas juose žaismingumas padėtų perdėtam rimtumui, žaidimų situacijose siūlomi sprendimai gali priminti galimus sprendimus ir gyvenime. Net ir versle atsiranda žaidimų poreikis, nes per žaidimą galima išmokti greičiau ir lengviau įvairių dalykų.“ Psichoterapeutė, klinikinė psichologė, profesorė Aistė Diržytė teigia, jog U.Šulinsko žaidimai yra daugiau nei žaidimai, jie atskleidžia žmogaus mąstymo charakteristikas, gali būti naudojami kaip diagnostikos instrumentas nustatant kai kurias ligas.“

Apie stalo žaidimų naudą ir vertę. Určio Šulinsko žaidimas „Emojito!“praėjusiais metais gavo Didžiosios Britanijos žaislų apdovanojimą, sulaukė JAV tėvų asociacijos įvertinimą kaip vienas iš geriausių emocinį intelektą ugdančių žaidimų. Jis sudomino pasaulinio lygio leidyklas, kelias Lietuvos ministerijas. Žaidimų kūrėjas sako:„ stalo žaidimai sukuria jaukius ryšius tarp žmonių, leidžia ne tik pažinti save, bet ir tobulinti. Yra žaidimai ir suaugusiems, pažadintas juose žaismingumas padėtų perdėtam rimtumui, žaidimų situacijose siūlomi sprendimai gali priminti galimus sprendimus ir gyvenime. Net ir versle atsiranda žaidimų poreikis, nes per žaidimą galima išmokti greičiau ir lengviau įvairių dalykų.“ Psichoterapeutė, klinikinė psichologė, profesorė Aistė Diržytė teigia, jog U.Šulinsko žaidimai yra daugiau nei žaidimai, jie atskleidžia žmogaus mąstymo charakteristikas, gali būti naudojami kaip diagnostikos instrumentas nustatant kai kurias ligas.“

Žemė gyva: ji mąsto, priima sprendimus, svajoja – drąsiai tvirtina laidos dalyviai, mokslininkai.„Kad pasaulis egzistuoja, šis faktas jau įrodo, kad aukštesnė logika – kūrybinė, grožio logika visada pirmauja prieš destruktyvią logiką. Kad viskas gyva, egzistuoja iki šiol – rodo, kad viskas regeneruojasi, gyva, jei būtų kitaip – pasaulis jau būtų seniai sugriuvęs. Žemė nori pasakyti, kad logika yra tiktai vienas iš mūsų informacijos gavimo būdų, yra daug kitų pajutimo būdų ir organų, kurių mes nekultivuojame“, – teigia chemikas Alanas Petrauskas. „Tyrimai, kurių atlikta dešimtys rodo, kad pagarbus ryšys su gamta, ne objektinis santykis, bet santykis kaip su gyvu organizmu gali turėti psichoterapinį, gydantį efektą. Užsienio šalyse ypač Skandinavijos, JAV plinta žalioji reabilitacija, o psichologai, kurie pamatė, kaip teigiamai veikia gamta, įsitraukė į judėjimą už žemės teises tarsi žemė būtų gyvas organizmas, kurį iš tikrųjų reikia ginti“,– sako klinikinė psichologė, profesorė Aistė Diržytė.„Dar daugiau,“ – tvirtina Gamtos tyrimų centro geologijos ir geografijos instituto branduolinės geofizikos ir radijo ekologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Rimantas Petrošius, – „žemė reaguoja į mūsų poelgius“.Ved. Violeta Melnikienė.

Žemė gyva: ji mąsto, priima sprendimus, svajoja – drąsiai tvirtina laidos dalyviai, mokslininkai.„Kad pasaulis egzistuoja, šis faktas jau įrodo, kad aukštesnė logika – kūrybinė, grožio logika visada pirmauja prieš destruktyvią logiką. Kad viskas gyva, egzistuoja iki šiol – rodo, kad viskas regeneruojasi, gyva, jei būtų kitaip – pasaulis jau būtų seniai sugriuvęs. Žemė nori pasakyti, kad logika yra tiktai vienas iš mūsų informacijos gavimo būdų, yra daug kitų pajutimo būdų ir organų, kurių mes nekultivuojame“, – teigia chemikas Alanas Petrauskas. „Tyrimai, kurių atlikta dešimtys rodo, kad pagarbus ryšys su gamta, ne objektinis santykis, bet santykis kaip su gyvu organizmu gali turėti psichoterapinį, gydantį efektą. Užsienio šalyse ypač Skandinavijos, JAV plinta žalioji reabilitacija, o psichologai, kurie pamatė, kaip teigiamai veikia gamta, įsitraukė į judėjimą už žemės teises tarsi žemė būtų gyvas organizmas, kurį iš tikrųjų reikia ginti“,– sako klinikinė psichologė, profesorė Aistė Diržytė.„Dar daugiau,“ – tvirtina Gamtos tyrimų centro geologijos ir geografijos instituto branduolinės geofizikos ir radijo ekologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Rimantas Petrošius, – „žemė reaguoja į mūsų poelgius“.Ved. Violeta Melnikienė.

Kaip kasdienybėje pamatyti begalybę? Apie nuobodulį ir gyvenimo džiaugsmą.„Jeigu tu plačiai mąstai, tu visur matai stebuklo galimybę, o jeigu susiaurini savo mąstymą – dingsta stebuklas, taip pasaulį nupilkini,“– teigia laidos pašnekovai klinikinė psichologė Aistė Diržytė ir chemikas, verslininkas Alanas Petrauskas.Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus kviečia panaktinėti. Muziejų naktį jūsų lauks susitikimas su V. Šekspyru ir M. de Servantesu. Renginio idėjos autorės Laurynos Lopaitės, režisieriaus Kaspars Zvigulis (Latvija) ir prodiuserės Austėjos Lunskytės Yldiz pasakojimas.

Kaip kasdienybėje pamatyti begalybę? Apie nuobodulį ir gyvenimo džiaugsmą.„Jeigu tu plačiai mąstai, tu visur matai stebuklo galimybę, o jeigu susiaurini savo mąstymą – dingsta stebuklas, taip pasaulį nupilkini,“– teigia laidos pašnekovai klinikinė psichologė Aistė Diržytė ir chemikas, verslininkas Alanas Petrauskas.Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus kviečia panaktinėti. Muziejų naktį jūsų lauks susitikimas su V. Šekspyru ir M. de Servantesu. Renginio idėjos autorės Laurynos Lopaitės, režisieriaus Kaspars Zvigulis (Latvija) ir prodiuserės Austėjos Lunskytės Yldiz pasakojimas.

Kaip gimė psichoanalizė?Pristatome prancūzų filosofės Elisabeth Roudinesco knygą „Freudas savo laikais ir mūsų dienomis“.„Tai yra be galo įdomi Freudo biografija, labai atvira,“– teigia „Charibdės“ leidyklos redaktorė Rita Kubilienė. „Froidas psichoanalizę norėjo padaryti tiksliu mokslu, jis ją priskyrė gamtos mokslams, o Cveigas jį palygino su amerikiete ezoterike,“ – sako A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro doc. dr. Birutė Meržvinskytė. „Santykiuose su pacientais Froidas buvo ir gydytojas, ir tyrinėtojas, mokslininkas, ir menininkas, besimėgaujantis istorijomis, kurias išgirsdavo,“– apibendrina klinikinė psichologė profesorė Aistė Diržytė.

Kaip gimė psichoanalizė?Pristatome prancūzų filosofės Elisabeth Roudinesco knygą „Freudas savo laikais ir mūsų dienomis“.„Tai yra be galo įdomi Freudo biografija, labai atvira,“– teigia „Charibdės“ leidyklos redaktorė Rita Kubilienė. „Froidas psichoanalizę norėjo padaryti tiksliu mokslu, jis ją priskyrė gamtos mokslams, o Cveigas jį palygino su amerikiete ezoterike,“ – sako A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro doc. dr. Birutė Meržvinskytė. „Santykiuose su pacientais Froidas buvo ir gydytojas, ir tyrinėtojas, mokslininkas, ir menininkas, besimėgaujantis istorijomis, kurias išgirsdavo,“– apibendrina klinikinė psichologė profesorė Aistė Diržytė.

Išbandymas tyla ir ...tylos palaima. Pristatome Saros Maitland knygą „Tylos knyga“. Tylos fenomeną vertina klinikinė psichologė, profesorė Aistė Diržytė, patirtimi dalinasi dizaineris, Akrobatinio skraidymo mokyklos vadovas, Pasaulinio akrobatinio skraidymo čempionas Žilvinas Lidžius.Ką simbolizuoja Kūčių stalo valgiai? Eglė Plioplienė ant šventinio stalo regi mūsų kultūros Gyvybės medį, o jei pasigilintume – ir... moralės kodeksą. Pokalbis su etnologe.

Išbandymas tyla ir ...tylos palaima. Pristatome Saros Maitland knygą „Tylos knyga“. Tylos fenomeną vertina klinikinė psichologė, profesorė Aistė Diržytė, patirtimi dalinasi dizaineris, Akrobatinio skraidymo mokyklos vadovas, Pasaulinio akrobatinio skraidymo čempionas Žilvinas Lidžius.Ką simbolizuoja Kūčių stalo valgiai? Eglė Plioplienė ant šventinio stalo regi mūsų kultūros Gyvybės medį, o jei pasigilintume – ir... moralės kodeksą. Pokalbis su etnologe.

Kodėl reikia kalbėti apie nevaisingumą„Kiek kainuoja vaikai?“ Pokalbis su romano autore Viktorija Butautis, dalyvauja klinikinė psichologė Aistė Diržytė.Apie psichologines nevaisingumo priežastis – psichoterapeutė Genovaitė Bončkutė.

Kodėl reikia kalbėti apie nevaisingumą„Kiek kainuoja vaikai?“ Pokalbis su romano autore Viktorija Butautis, dalyvauja klinikinė psichologė Aistė Diržytė.Apie psichologines nevaisingumo priežastis – psichoterapeutė Genovaitė Bončkutė.

Šventės: nuo buities iki sakralumoApie tikėjimo, religijos fenomeną kalba leidyklos „Charibdė“ redaktorė Rita Kubilienė, filosofas Saulius Kanišauskas, psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis, klinikinė psichologė Aistė Diržytė, socialinių m. dr. Ona Gražina Rakauskienė, psichologė Rasa Šilalytė, tikybos mokytojas Nerijus Šlepetys, brolis Andrius, fizikas Andrius Urba.

Šventės: nuo buities iki sakralumoApie tikėjimo, religijos fenomeną kalba leidyklos „Charibdė“ redaktorė Rita Kubilienė, filosofas Saulius Kanišauskas, psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis, klinikinė psichologė Aistė Diržytė, socialinių m. dr. Ona Gražina Rakauskienė, psichologė Rasa Šilalytė, tikybos mokytojas Nerijus Šlepetys, brolis Andrius, fizikas Andrius Urba.

Apie Šventuosius pasakoja Šventų raštų tyrinėtojas, inžinierius-projektuotojas Gražvydas Paukštė.Apie šventumą taip pat samprotauja klinikinė psichoterapeutė, socialinių mokslų dr. Aistė Diržytė.

Apie Šventuosius pasakoja Šventų raštų tyrinėtojas, inžinierius-projektuotojas Gražvydas Paukštė.Apie šventumą taip pat samprotauja klinikinė psichoterapeutė, socialinių mokslų dr. Aistė Diržytė.

Ne žmogus yra ritualo centras – judesys, malda, maistas – visa kasdieniška buitinė erdvė transformuojama į sakralų veiksmą. Diskutuoja filosofas Audrius Beinorius, psichoterapeutė Aistė Diržytė, etnologas Dainius Razauskas.Ved. Violeta Melnikienė.

Ne žmogus yra ritualo centras – judesys, malda, maistas – visa kasdieniška buitinė erdvė transformuojama į sakralų veiksmą. Diskutuoja filosofas Audrius Beinorius, psichoterapeutė Aistė Diržytė, etnologas Dainius Razauskas.Ved. Violeta Melnikienė.

Kam reikalingi šventieji?Kaip ir kada gimė tradicija žmogų paskelbti šventuoju, kas tie, kurie sprendžia, kokios dorybės dažniausiai juos paverčia šventaisiais? Į šiuos klausimus atsakys šventų raštų tyrinėtojas, inžinierius projektuotojas Gražvydas Paukštė.Ar įmanoma išlaikyti šventumą kasdienybėje, ar reikia pašaukimo būti šventu? Kas gi tas šventumas ir šventieji, aiškina klinikinė psichoterapeutė, socialinių m.dr. Aistė Diržytė.

Kam reikalingi šventieji?Kaip ir kada gimė tradicija žmogų paskelbti šventuoju, kas tie, kurie sprendžia, kokios dorybės dažniausiai juos paverčia šventaisiais? Į šiuos klausimus atsakys šventų raštų tyrinėtojas, inžinierius projektuotojas Gražvydas Paukštė.Ar įmanoma išlaikyti šventumą kasdienybėje, ar reikia pašaukimo būti šventu? Kas gi tas šventumas ir šventieji, aiškina klinikinė psichoterapeutė, socialinių m.dr. Aistė Diržytė.

Visur svetimas: apie imigraciją ir integraciją. Pokalbis su humanitaru, filosofu, europarlamentaru Leonidu Donskiu.Apie nerimą.Kaip įveikti nerimą, pataria klinikinės psichologijos psichoterapeutė, docentė, socialinių m.dr. Aistė Diržytė.

Visur svetimas: apie imigraciją ir integraciją. Pokalbis su humanitaru, filosofu, europarlamentaru Leonidu Donskiu.Apie nerimą.Kaip įveikti nerimą, pataria klinikinės psichologijos psichoterapeutė, docentė, socialinių m.dr. Aistė Diržytė.

Apie ritualinį namų apsivalymą – filologės Ritos Kubilienės mintys.Didžiųjų psichologijos klasikų kūrinių seriją pristato „Vagos“ leidyklos vykdomoji direktorė Jurgita Videikaitė.Apie knygų terapiją – psichoterapeutė Aistė Diržytė.Vilniaus licėjaus tarptautinio bakalauriato moksleivė Sofija Melnikaitė pristato Sartro knygą „Brandos amžius“ ir Algirdo Juliaus Greimo bei Aleksandros Kašubienės laiškus.Taip pat laidoje – advento pašnekesiai. Paskutinis savaitgalis prieš didžiausią šventę – Kalėdas. Kaip šventę padaryti šventiška, kaip jos nepaversti kasdieniu namų apsitvarkymu pasakoja filologė Rita Kubilienė.

Apie ritualinį namų apsivalymą – filologės Ritos Kubilienės mintys.Didžiųjų psichologijos klasikų kūrinių seriją pristato „Vagos“ leidyklos vykdomoji direktorė Jurgita Videikaitė.Apie knygų terapiją – psichoterapeutė Aistė Diržytė.Vilniaus licėjaus tarptautinio bakalauriato moksleivė Sofija Melnikaitė pristato Sartro knygą „Brandos amžius“ ir Algirdo Juliaus Greimo bei Aleksandros Kašubienės laiškus.Taip pat laidoje – advento pašnekesiai. Paskutinis savaitgalis prieš didžiausią šventę – Kalėdas. Kaip šventę padaryti šventiška, kaip jos nepaversti kasdieniu namų apsitvarkymu pasakoja filologė Rita Kubilienė.

Tikrosios žvaigždės. Asmenybės iš mūsų kultūros istorijos. Apie Juozą Tumą Vaižgantą pasakoja moksleivė Sofija Melnikaitė.Kas ir kaip valdo minią? Ar minia valdoma? Gustavo Le Bono knygą „Minios psichologija“ pristato vertėja, teologė Nomeda Hofertaitė ir psichoterapeutė Aistė Diržytė.

Tikrosios žvaigždės. Asmenybės iš mūsų kultūros istorijos. Apie Juozą Tumą Vaižgantą pasakoja moksleivė Sofija Melnikaitė.Kas ir kaip valdo minią? Ar minia valdoma? Gustavo Le Bono knygą „Minios psichologija“ pristato vertėja, teologė Nomeda Hofertaitė ir psichoterapeutė Aistė Diržytė.

Gyvenimo meno stovyklautojai kviečia turiningai leisti atostogas, ir tai ne reklama, nes poilsis tose stovyklose nemokamas. Pasakoja vaikai ir stovyklos organizatorė psichoterapeutė Aistė Diržytė.Pokalbis su mažmeninės prekybos vadove Egle Krušaite.Taip pat laidoje – pašnekesiai su neurologu, knygos apie žmogaus ir visuomenės stuburą autoriumi Jonu Girskiu.

Gyvenimo meno stovyklautojai kviečia turiningai leisti atostogas, ir tai ne reklama, nes poilsis tose stovyklose nemokamas. Pasakoja vaikai ir stovyklos organizatorė psichoterapeutė Aistė Diržytė.Pokalbis su mažmeninės prekybos vadove Egle Krušaite.Taip pat laidoje – pašnekesiai su neurologu, knygos apie žmogaus ir visuomenės stuburą autoriumi Jonu Girskiu.

Žmonėms, kurie turi perdegimo sindromą pataria klinikinės psichologijos mokslų daktarė, psichoterapeutė Aistė Diržytė.Augalų pavojus įvardija VU gamtos mokslų fakulteto botanikos ir genetikos katedros doc. Jonė Rukšėnienė.Apie ispanų kultūrą – kuo ji savita, įdomi, ir kokią pamatė ne iš knygų – Vilniaus dailės akademijos prof. Jono Kazlausko pasakojimas.

Žmonėms, kurie turi perdegimo sindromą pataria klinikinės psichologijos mokslų daktarė, psichoterapeutė Aistė Diržytė.Augalų pavojus įvardija VU gamtos mokslų fakulteto botanikos ir genetikos katedros doc. Jonė Rukšėnienė.Apie ispanų kultūrą – kuo ji savita, įdomi, ir kokią pamatė ne iš knygų – Vilniaus dailės akademijos prof. Jono Kazlausko pasakojimas.