Podcasts about gamtos

Šią savaitę Lietuvoje matysime dalinį Saulės užtemimą. Ką dar įdomaus galima stebėti rugpjūčio danguje? LaidojeJau dešimt metų Lietuvoje skaičiuoja ir vis daugiau keliautojų sutraukia „Camino Lituano“.Gamtos tyrimų centro mokslininkai šių metų pavasarį pradėjo sodinti Lauko bandymų stoties Paveldo sodą. Siekiama išsaugoti tarpukariu Lietuvoje augintų obelų, kriaušių, slyvų veisles.Ved. Giedrė Čiužaitė

Gamtos tyrimų centro mokslininkai šių metų pavasarį pradėjo sodinti Lauko bandymų stoties Paveldo sodą, kuriuo siekiama išsaugoti tarpukariu Lietuvoje augintų obelų, kriaušių, slyvų veisles. Apie tai plačiau pasakoja Gamtos tyrimų centro mokslininkas Valerijus Rašomavičius.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Gintarė ir Povilas Kaušpėdai iš Širvintų rajono prieš dešimtmetį pienininkystę iškeitė į veislinę galvijininkystę ir šiandien augina simentalių veislės galvijų bandą. Dėl nenuspėjamų gamtos sąlygų ir pasaulinių įvykių ūkininkai nesiryžta dalyvauti paramos projektuose. Pasak jų, pasikeitus aplinkybėms įsipareigojimai niekur nedingsta, o visą riziką tenka prisiimti pačiam ūkininkui.Kėdainių rajone, Akademijos miestelyje, šiandien (rugpjūčio 7 d.) vyks išskirtinis koncertas – klausytojai raginami į jį atsiirti valtimis, baidarėmis ar pripučiamais čiužiniais. Mintis saloje organizuoti koncertus kilo būreliui bendraminčių, o dabar bendram tikslui sutelkia visą bendruomenę. Apie tai pasakoja viena renginio idėjos autorių Justina Kočetova.Sostinėje gyvenusi pora Rūta ir Robertas Starkowskiai nusprendė ateitį kurti viename atokiausių Lietuvos kampelių – prie Kuršių marių, Ventės kaime. Čia jie pastatė namą, čia gimė ir auga jų vaikai. Aistrą vandens sportui jie pavertė šeimos verslu ir įkūrė Ventės vandens sporto centrą „2R“, kuriame žmonės mokosi pažinti vėją, buriuoti ir aktyviai leisti laiką ant vandens.Ved. Kristina Toleikienė

Tokios parodos Nacionalinėje dailės galerijoje dar nebuvo. Aurelijos Maknytės solo paroda „Kanalai“ NDG didžiojoje salėje – pirmoji čia vykstanti tebekuriančios menininkės paroda. Tai istorinis įvykis. Menininkių parodų būta, bet autorės jau negalėjo jų pamatyti. Ir tai ne vienintelis svarbus dalykas. Aurelijos Maknytės kūryba apibendrina nepriklausomybės metų kūrybines tendencijas ir vyksmus, medijų istoriją, bendradarbiavimo strategijas. Išskirtinis ir šios parodos eksponavimas – kūriniai rodomi ne tik didžiojoje salėje, koridoriuose, kiemelyje, bet ir įsiterpia į nuolatinę XX–XXI a galerijos ekspoziciją. Galiausiai „Kanalai“ visiškai suardo natūros-kultūros priešpriešą: parodos tęsinį galima pamatyti Širvintų rajone ir pajausti, kaip kalbasi architektūrinė ir gamtinė erdvė. „Šioje parodoje Maknytės kūryba skleidžiasi kaip intensyvi nuolatinė kelis dešimtmečius trunkanti praktika, kur gyvenimas neatpinamai susivijęs su menu, neužbaigtumas vertinamas ir vertingas, o kūriniai ne visada yra kūriniai, bet tokie gali tapti, kaip ir vėl panirę atgal į buitį, į archyvus laukti ateities perkūrimų ir atkūrimų“ – rašoma parodos anotacijoje. „Kanaluose“ taip pat dalyvauja Julijus Balčikonis, Vilma Šileikienė, ŠMC TV komanda.Apie technologijų, melioracijos, komunikacijos ir teleportacijos kanalus Aurelijos Maknytės kūryboje ir parodoje kalbamės su autore ir kūrybine komanda: kuratorėmis Inesa Brašiške, Agne Narušyte ir parodos architekte Beatriče Mockevičiūte. Paroda „Kanalai“ NDG veiks iki spalio 18 dienos.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Venesuelą prieš kelias savaites sukrėtė 2 žemės drebėjimai, per juos žuvo daugiau nei 5000 žmonių. Padėti nukentėjusiems iš Lietuvos vyko tiek skubiosios medicinos pagalbos, tiek tarptautinės pagalbos gelbėtojų komandos. Apie patirtis pasakoja komandų vadovai Gediminas Šukšta ir Greta Beinaravičiūtė.Pokalbis su socialinės dokumentikos kūrėju, populiaraus „YouTube“ kanalo „Televizijos bokštas“ kūrėju Raimundu Kižiu.Pokalbis su Argentinos lietuviu, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovu Juan Ignacio Fourment Kalveliu apie gautą lietuvišką pasą. Praėjus beveik šimtui metų nuo tada, kai jo proseneliai emigravo iš Lietuvos, Kalveliui buvo suteikta galimybė atkurti Lietuvos pilietybę ir atsiimti pasą.Iki lapkričio vyks vienas garsiausių šiuolaikinio meno renginių pasaulyje - Venecijos bienalė. Meno kritikė iš Berlyno Kate Brown sako, kad dabartinį Vakarų susiskaldymą daugeliu atžvilgiu matome ir bienalėje. Milžinišką tarptautinį nepasitenkinimą sukėlė bienalės organizatorių sprendimas leisti joje dalyvauti Rusijai, daug diskusijų ir protestų iššaukė ir Izraelio prisistatymas, maždaug savaitė iki bienalės pradžios atsistatydino laureatus turėjusi rinkti komisija. Ir tai – dar ne visos įtampos šiemet.Gamtos pažinimas plečia vaikų akiratį ir auklėja. Tai patvirtina Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro neformaliojo švietimo mokytojos metodininkės, gamtos tyrinėtojų būrelio vadovės Airos Lažauninkienės veikla. Jos sumanymu būrelio vaikai naudoja nemokamą išmaniąją programėlę iNaturalist, kuri padeda vaikus sudominti gamtos pažinimu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos lankytojų centro viešujų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė pasakoja apie išskirtinį Lietuvos saugomų teritorijų tinklą, vertybes ir interaktyvias centro ekspozicijas, o Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyriausias specialistas Vytautas Rukas - apie istorinę Didžiąją Antakalnio liepą, ir paaiškins, kuo ypatingi valstybės saugomi medžiai, akmenys bei geologiniai dariniai. Raginame ne tik pažinti šiuos unikalius objektus, bet ir patiems prisidėti prie dar neatrastų gamtos lobių išsaugojimo.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šliužai tampa vis didesne problema soduose ir daržuose, todėl gyventojai ieško ne tik cheminių, bet ir natūralių būdų jiems naikinti. Vienu veiksmingiausių pagalbininkų laikomos antys, kurios šiuos kenkėjus lesa ir padeda mažinti jų populiaciją. Kovos būdus su invaziniais šliužais aptarė Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Gintautas Vaitonis.

Ką tiria Lietuvos mokslininkai ir kaip jų atradimai gali padėti kovoti su tuo, ką žmonės vadina sodų kenkėjais?Šia tema – profesorius, Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Vincas Būda.

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad remiantis šių metų pasėlių deklaracijomis, ekologinių ūkių padidėjo 18 procentų. O pereinančių prie ekologinio ūkininkavimo plotai per metus padidėjo pusantro karto. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovo, žinomo šalyje ekologinio ūkio šeimininko iš Ukmergės rajono Sauliaus Daniulio manymu, tai ne plėtra, o manipuliacijos skaičiais. Anot ūkinino, labai reikėtų, kad valstybė prisidėtų prie ekoproduktų populiarinimo, taip užtikrinant tvarią ūkių plėtrą. Žemės ūkio ministerija nuo komentarų atsisakė, nes specialistai labai užimti ir vyksta ministro komandos kaita.Alpakos Lietuvoje dažniausia laikomos dėl grožio, egzotikos, vilnos, o žinomas šalyje veislinių avių specialistas, veterinarijos gydytojas Rimantas Kairys alpakas laiko sodybos žolei prižiūrėti. Jis džiaugiasi tvarkingu ir netriukšmingu alpakų gyvenimo būdu, nereiklumu ir kruopščiai „nušienaujama“ žole. Veterinarijos gydytojas juokauja, kad dabar Lietuvoje tinkamos sąlygos ir kupranugariams laikyti, tik reikia žinoti kaip juos prižiūrėti.Gamtos pažinimas plečia vaikų akiratį ir auklėja. Tuo įsitikinusi Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro neformaliojo švietimo mokytoja metodininkė, gamtos tyrinėtojų būrelio vadovė Aira Lažauninkiene. Jos sumanymu vaikai naudoja nemokamai pasiekiamą išmaniąją programėlę iNaturalist, kuri bene labiausia padeda vaikus sudominti gamtos pažinimu. Kaip vyksta pažinimas, kuo ypatinga būrelio vaikų prižiūrima afrikinė sraigė?Ved. Arvydas Urba

Baltasis gandras – ne tik Lietuvos, bet ir visos Vidurio Europos simbolis. Tačiau mokslininkai įspėja apie naują grėsmę šiems paukščiams. Naujas tyrimas rodo, kad vis daugiau gandrų maisto ieško ne pievose ar pelkėse, o sąvartynuose. Nors toks pasirinkimas padeda sutaupyti energijos, geriau išmaitinti jauniklius ir net didina išgyvenamumą, kartu jis reiškia ir didesnį plastiko, sunkiųjų metalų bei kitų kenksmingų medžiagų poveikį. Tyrėjai jau aptiko požymių, kad tai gali sukelti DNR pažeidimus net visai jauniems gandrų jaunikliams. Be to, mokslininkai kelia prielaidą, kad dėl lengvai prieinamo maisto dalis gandrų ateityje gali net atsisakyti tradicinės migracijos į Afriką. Apie tai plačiau – Gamtos tyrimų centro vyr. mokslo darbuotojas Mindaugas Dagys.Ved. Rūta Kupetytė.

Kas nutinka, kai turistinis maršrutas veda ne taku ar keliu, o pačia upe? Ignalinos rajone, Kančioginos kaime, vis daugiau smalsuolių išbando „River Hiking“ – žygius brendant miško upe ir pažįstant gamtą iš visiškai kitos perspektyvos.Laidoje „Gimtoji žemė“ kalbamės su šios idėjos autore Violeta Shenk apie augantį autentiškų patirčių poreikį ir tai, kuo Lietuvos regionai gali nustebinti.Dirbtinis intelektas vis dažniau siūlo atsakymus į įvairiausius klausimus, tačiau ar jis gali pakeisti žemės ūkio konsultantus? Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis įsitikinęs, kad praktinė patirtis, gebėjimas įvertinti konkrečią situaciją ir sukauptos žinios išlieka didžiausiu konsultantų pranašumu.Renkantis šunį svarbu ne tik veislė, bet ir veisėjas. Veisėja ir šunų dresūros mokyklos įkūrėja Skaistė Skibiniauskaitė laidoje pasakoja, kaip atpažinti atsakingą veisėją ir kokį šunį verta rinktis gyvenantiems kaime ar vienkiemyje.Ved. Kristina Toleikienė

Skrosime naktinį Lietuvos dangų su paslaptingaisiais skrajūnais, kurie vis dažniau atskrieja prie mūsų namų žibintų. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas, biologas Mindaugas Kirstukas padės išsiaiškinti, kodėl šie naktiniai gyvūnai mums vis dar mažai pažįstami ir kaip elgtis, jei jų kolonijos įsikuria palėpėse ar įskrenda į butus. Taip pat sužinosime, ar tikrai šikšnosparniai gali tapti efektyviausia apsauga nuo įkyrių uodų ir kas organizuoja pažintines jų stebėjimo keliones. Vėliau laidos maršrutas pasuks link paslaptingosios Dzūkijos, o apie šio krašto išskirtinę florą, hidrologinį režimą bei pačius gražiausius smėlynų augalus pasakos biologas, dr. Mindaugas Lapelė. Kartu su mokslininku keliausime per žydinčius viržynus bei aiškinsimės, kuo ypatinga vėjalandė šilagėlė.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Užsienio naujienos: kodėl Lenkijos prezidentas iš Ukrainos prezidento atėmė apdovanojimą.Užsienio žiniasklaidos apžvalga.Rubrika „Praeiviai" apsilankė Druskininkuose.„Auga ir balkone“ papasakos apie žaliųjų erdvių svarbą miestuose ir apie tai, kaip auginti pelargonijas.Atsiradus dirbtiniam intelektui, interesantai skundais užvertė įvairias institucijas. Kai kurios prašo daugiau galimybių ir rankų tuos skundus nagrinėti ir atsakinėti gyventojams.Kiek žmonių pagalba padeda šiems Baltijos jūros pilkiesiems ruoniams grįžti į natūralią aplinką.Gamtos fotografo M. Čepulio komentaras.Įsibėgėjus kruiziniam sezonui, Klaipėda pritrūko gidų, kurie galėtų užimti atplaukiančius svečius.Ved. Liuda Kudinova

Vasaros festivalis „Nerk į vasarą gamtos ritmu“ Varėnos rajono gyventojams ir svečiams parengė daugybę pramogų, į kurias kviečia leistis lėtai, neskubant ir mėgaujantis gamtos grožiu. 

Žemaitiją su Žiemgala sieja regioniniai parkai, kuriuose susijungia istorija, gamta, technologijos ir emocijos. Jie pritaikyti lankyti žmonėms su negalia.Kiekvienas parkas Lietuvoje turi savo išskirtinę vertę. Pavyzdžiui, turtingas gamtiniu ir kultūriniu kraštovaizdžiu Kurtuvėnų regioninis parkas. Patarėja Lina Kinčinienė ir gamtos mokyklos specialistė Gerda Svirkaitė.Ventos regioninio parko išskirtinė vertę sudaro unikali geologinė sandara. Čia galima pamatyti juros periodo uolienų, paliesti dinozaurų laikų gyvūnų liekanas – fosilijas, surasti krokodilo dantį. Ramūnas Dulinskis, Ventos regioninio parko patarėjas.Apie naujienas Žagarės regioniniame parke mintimis dalijasi lankytojų centro administratorė Modesta Bielskienė.Lina Jankauskienė ir Gintaras Venckus iš Gamtos paveldo fondo supažindina, kaip pristatyti paveldą ir gamtą žmonėms su negalia.Stungiuose gyvena ūkininkas Daivanas Pranciulis, kuris nuo 1982 metų renka įvairius rakandus. Neseniai atvėręs Sandėlio – 1982 duris nežada sustoti, kolekciją pildyti naujais eksponatais, kurie daugeliui kelia emocijas ir primena jaunystės laikus.Lietuva su Latvija kuria naujus maršrutus ir nori keistis ekskursijomis. Latviai kviečia į Žiemgalą susipažinti su Iecavoje kuriamu žaliuoju labirintu, o Jelgavoje su Elėjo dvaro parku, kuris išskirtinis ne tik Latvijoje, bet ir Europoje. Vertėjas iš latvių kalbos Ronaldas Tuomas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Niekuomet žmogus nėra toks gražus, kaip jis yra kurdamas“, – mintijo Vilhelmas Storostas-VydūnasRambynas, Bitėnai, Piktupėnai, Vilkyškiai – Pagėgių kraštas mena Skalvių genties likimą. Šiandien, kaip ir kuo gyvena Mažoji Lietuva?Jei norite geriau pažintį, užsukite į Rambyno regioninio parko lankytojų centrą. Administratorė Lina Krūminienė.Mažosios Lietuvos patriarcho, Tilžės akto signataro, spaustuvininko, aušrininko Martyno Jankaus muziejus Bitėnuose. Pasakoja vyr. rinkinių kuratorė Lina Macijauskienė.Ilona Meirė, Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacinio centro direktorė, kviečia į „Istorijos inkubatorių“ Vilkyškių dvaro sodyboje ir evangelikų liuteronų bažnyčią.Piktupėnų kaime atidarytą naują modernią erdvę „Piktupės slėnis“ pristato vienas iš savininkų Edgaras Girčys.Šeimos kaimo turizmo sodyba „Gamtos slėnis“ siūlo ne tik kavos ir desertų, poilsio ir pramogų, bet ir turistinių žygių pėsčiomis ar dviračiais. Sodyboje darbuojasi Kęstutis Nausėda iš Lumpėnų.„Mociškių palivarkas“. Kaimo turizmo sodybą puoselėja, edukacijas ir degustacijas rengia Sigitas Stonys su žmona Rasa. Šeimininkas pristato edukaciją apie bites ir medų, o apie Vilkyškių bendruomenės ekologiškos arbatos edukaciją „Senosios Prūsijos lobiai“ pasakoja Kriokiškių kaimo bendruomenės pirmininkė Reda Tamašauskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Užsienio naujienų apžvalga. Šįryt apie šią savaitę prasidedančią Venecijos meno bienalę ir už jos slypinčius logistinius išbandymus, su dirbtiniu intelektu atkurtas paskutines Pompėjų gyventojo gyvenimo akimirkas ir naujas „Oskarų“ taisykles, apibrėžiančias dirbtinio intelekto naudojimą filmuose.Šiuo metu Venecijoje vyksta vienas prestižiškiausių pasaulyje meno renginių – Venecijos bienalė. Tačiau šiemet aktyviai kalbama apie bienalės reputacijos krizę. Šias kalbas ypač paskatino leidimas renginyje dalyvauti Rusijai. Nemažai prieštarų kyla ir dėl Izraelio dalyvavimo. Menininkai netyli ir nepasitenkinimą reiškia įvairiais protestais. Iš Italijos pasakoja Indrė Kaminckaitė.Pirmąją gegužės savaitę LRT KLASIKOS eteryje dominuoja gamtos muzikos temos. Gamtos muzikos savaitei skirtų koncertų klausykitės Euroradijo koncerto ir Klasikos koncertų salės programose, o savaitgalį klausytojų lauks rytmetinis paukščių choras. Klausomės pjesės „Vištidė“ - iš Kamilio Sen Sanso siuitos „Žvėrių karnavalas“.Argentinos ir Čilės poezijos rinktinė – eilėraščių čempionatas: Dovilės Kuzminskaitės interviu su vertėjais ir sudarytojais.Kone išnykusią lietuvių raudų tradiciją kaip šiuolaikinių emocinių krizių metaforą nagrinėja spektaklis „Tearful words“. Pokalbis su režisiere ir idėjos autore Agne Ambrozaityte, kompozitoriumi Matu Samulioniu, scenografe ir vaizdo projekcijų dailininke Andrėja Puskunigyte.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus, o klausytojai renka savo kūrinį-favoritą. Kalbame apie kompozitoriaus Lino Rupšlaukio koncertą „Leviatanas“.20 metų vystomas didžiausias Lietuvos kultūros paveldo portalas „epaveldas.lt“ tampa „ekultura.lt“. Kokie numatomi pokyčiai, kaip bus atnaujinamas turinys ir kokie nauji formatai, kokios naujos galimybės atsiveria lankytojams? Pokalbyje dalyvauja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienėprojekto komandos atstovės Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė ir dr. Jolanta Budriūnienė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Tęsdami nacionalinių parkų 35-mečio ciklą, šiandien keliamės į vienintelį Trakų istorinį nacionalinį parką, kurį geriau pažinti padės jo vadovas Darius Kvedarvčius. Žemaitijos girių tankmėje užfiksuotas sensacingas radinys – čia vėl pastebėta europinė medvarlė, laikoma vienu rečiausių ir labiausiai saugomų Lietuvos varliagyvių. Tuo tarpu Dzūkijos širdyje, Musteikos kaime, laiko ratai sukasi kitaip – čia vietos drevininkas atvers unikalaus, archajiško amato paslaptis. Sužinosime, kaip gyva išliko senovinė drevinė bitininkystė, įtraukta į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

„Esame Lietuvos gamtos ir šalies patriotai“, – sako dr. Radvilė Rimgailė-Voicik, neseniai atsikūrusios Lietuvos botanikų draugijos pirmininkė, pirmoji šios draugijos pirmininkė moteris šalies istorijoje.„Lietuva yra tarp borealinių miškų ir Europos ąžuolo arealo – čia susitinka spygliuočių ir plačialapių miškai. Taip pat daug rūšių yra pasiekę savo paplitimo arealo ribą, kuri dėl klimato kaitos dabar keičiasi. Todėl iš augalų perspektyvos čia yra labai įdomi teritorija“, – ji pažymi, kad draugija siekia ugdyti jaunąją botanikų kartą ir vienyti ne tik specialistus, bet visus, kurie domisi gamta ir siekia geriau pažinti augaliją.Balandžio 18 d. dalis draugijos narių susitiko Merkinėje, išvykoje „Žiedų startas“, skirtoje susipažinti su ankstyvaisiais smėlynų ir plačialapių miškų augalais – efemerais ir efemeroidais. Tai buvo pirmasis veiklą atnaujinusios organizacijos viešas renginys per pastarąjį dešimtmetį.Kodėl svarbu geriau pažinti augalus ir kaip prie to planuoja prisidėti Lietuvos botanikų draugija?Aut. Vaida Pilibaitytė

Kun. Virgilijus Poškus ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie šv. Velykas.

Gediminas ir Rasa Vitkauskai Vilniaus rajone, netoli Nemenčinės esančiuose Naružlionyse įkūrė ūkį, pavadintą „Naru ožkytės“. Ūkyje per 60 avių ir jau 200 ožkų. Ūkininkai sako pasiekę ribą, kai pajėgia patys dirbti ūkyje, gaminti pieno produktus ir dar jais prekiauti turgavietėse. Miegoti tenka vos po keturias valandas, bet nuovargį išblaško avių ir ožkų jaunikliai. Tad rytais jie atranda jėgų ūkio darbams.Vakar Lietuvos kaimo turizmo asociacija oficialiai atidarė naują kaimo turizmo sezoną. Asociacijos vadovė Monika Sadauskaitė Pocė palinkėjo, kad kaimo turizmo sezonas niekada nesibaigtų, mat kaimo turizmas renkasi naują kryptį – Gamtos terapiją. Ji žmonėms reikalinga visų metų laikais.Kybartuose, Vikaviškio rajone, jei 25 metus veikiantis mėsos gaminių cechas savo gaminius ženklina pavadinimu “Gardulis”. Verslo įkūrėja ir vadovė Auksė Vaičaitienė sako, kad pavadinimas kaip pažadas pirkėjui, kad jis galės skanauti tradicinių suvalkietiškų mėsos gaminių, kurie sertifikuoti ir tautinio paveldo ženklu.Ved. Kristina Toleikienė

Kavinėse matome nemažai paauglių, geriančių kavą ir įvairius gėrimus, kuriuose jos yra. Ar tai saugu? Nuo kokio amžiaus galima? Pokalbis sukavos žinovu Emanueliu Rykliu ir gydytoja dietologe Justė Parnarauskiene.Ar gali diskomfortas gydyti? Arnas Repečka mano, kad tikrai taip - jis 1000 dienų maudėsi lediniame vandenyje ir apie tai parašė knygą.Aplinkos ministerija ragina žmones elgtis atsakingai ir masiškai nerauti meškinio česnako. Nors šis augalas jau nėra įtrauktas į saugomų rūšių sąrašą, tačiau pagal naujausią vertinimą jis priskiriamas arti grėsmės esančioms rūšims. Apie tai pasakoja Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas Mindaugas Kirstukas.2010-ais metais Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui atėjus į valdžią, didelė dalis žiniasklaidos priemonių palaipsniui buvo paverstos Vyriausybei palankiais kanalais. Mokslinių tyrimų ir Europos Komisijos duomenimis, daugiau kaip 80-imt procentų Vengrijos žiniasklaidos yra susijusi su Orbano partijos „Fiides“ įtaka. Nepriklausomas Vengrijos žurnalistas, režisierius Andrašas Feldešas teigia, kad žiniasklaidos situacija šalyje - iitin niūri.Ved. Agnė Skamarakaitė

Gamtos fotografas, ornitologas, populiarinantis paukščių stebėjimą kaip laisvalaikio būdą Borisas Belchevas į Lietuvą atvyko iš Bulgarijos ir gyvena čia jau devyniolika metų. Tiesa, kol kas ne savo namuose. Norėtų juos turėti būtent pamario krašte, kur galima stebėti daugiausia paukščių rūšių Lietuvoje.

Kada verta reikalauti neturtinės žalos atlyginimo po kibernetinės atakos? Teisininkai pastebi, kad dalis žmonių, kurių duomenys buvo nutekėję, pradėjo kibernetines atakas naudoti kaip įrankį, bandydami pasipelnyti iš jau ir taip nuo programišių nukentėjusių įmonių.Kaip iš nesusijusių sutapimų viešojoje erdvėje padaromos labai rimtos manipuliacijos?Kas antras Lietuvos gyventojas eisme šalia vilkiko jaučiasi nesaugiai. „Spinter tyrimų” atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojams trūksta žinių apie saugų eismą šalia vilkikų, o nesaugumas dažnai kyla dėl dalies vairuotojų žinių trūkumo, įvairių mitų.Gamtos fotografas, ornitologas, populiarinantis paukščių stebėjimą kaip laisvalaikio ir gamtoje praleidimo būdą Borisas Belchevas į Lietuvą atvyko iš Bulgarijos ir gyvena čia jau devyniolika metų. Tiesa, kol kas ne savo namuose. Norėtų juos turėti būtent pamario krašte, kur galima stebėti daugiausia paukščių rūšių Lietuvoje.Ved. Darius Matas.

Rubrikoje „PIN kodas“ Jurgita Čeponytė pasakoja, kaip ir kodėl pasaulyje išpopuliarėjo. vafliai.Rokiškyje sutikti gyventojai sako, kad naujienas gauna iš įvairių šaltinių – tiek iš tradicinės žiniasklaidos, tiek iš socialinių tinklų. Pagrindiniu socialiniu tinklu jie įvardija „Feisbuką“, kuriame randa ir melagingos informacijos. Tokiomis mintimis neplanuotai gatvėse pakalbinti žmonės dalijasi laidoje „Praeiviai“.Siekiama stiprinti lietuvių kalbą Rytų Lietuvos tautinių mažumų mokyklose. E. Vitės reportažas.Vilniaus universiteto mokslininkai Lietuvos mokyklose tiria paauglių psichikos sveikatą ir kasdienį funkcionavimą. Pranešimus apie prašymą dalyvauti tyrime gauna moksleivių tėvai.Pokalbis su gydytoja neurologe, kuri, siekdama padėti pacientams sumažinti blogojo cholesterolio, su kolegomis sukūrė paprastas ir aiškias mitybos rekomendacijas. Ką gydytojai rekomenduoja valgyti, o ką siūlo išvis išmesti iš savo raciono?Gamtos fotografo M. Čepulio komentaras.Ved. Liuda Kudinova

Kol pavasario padangę raižo pirmieji sugrįžę sparnuočiai, Gamtos tyrimų centro mokslininkas Mindaugas Dagys atskleidžia, kur žiemojo mūsų baltieji gandrai ir kodėl ne visiems jų pavyko sugrįžti į gimtuosius lizdus. Tačiau ar tikrai visi gandrai Lietuvoje klesti? Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis apžvelgs naujausius apskaitos duomenis, kurie kelia nerimą keliančių klausimų apie mūsų nacionalinio paukščio ateitį..Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kaip visada ketvirtadienis – muzikinių leidybinių naujienų vakaras „Kitame laike“. Šįkart su Johanno Sebastiano Bacho „Pasija pagal Joną“, su krepšinį primenančiu nauju spontaniškos muzikos trio „Tritaškis“, su sudėtingais ir dėmesio reikalaujančiais muzikiniais „Gamtos raštais“ ir Beethoveno „Razumovskio“ kvartetais.Ved. Domantas Razauskas

Prieš penkerius metus pasinaudoję Jaunųjų ūkininkų programa ir pradėję auginti danielius ar tauriuosius elnius, ūkininkai tikėjosi eksportuoti užaugintus gyvūnus. Dėl pasaulinių įvykių eksporto rinka užsidarė, o vietos kainos smuko. Nacionalinė mokėjimo agentūra reikalauja, kad pajamos atitiktų verslo plane numatytą veiklą; jei ne, ūkiams taikoma sankcija – paramos grąžinimas.Gintarė Preimontė iš Radviliškio r., auginanti tauriuosius elnius, sako, kad siekdama išsaugoti ūkį ėmėsi gamybos. Papildomai investavo – pasistatė gamybos cechą, gamino elnienos produktus, bet sankcijos sulaukė. Privalo grąžinti dalį gautos paramos. Karolis Kanapeckas iš Kaišiadorių r. turi grąžinti visą paramą. Jis sako, kad projekto tikslus pasiekęs – sukūrė tvarų ūkį. Motyvus, kodėl jo ūkiui skirta sankcija, NMA keitė net tris kartus.Lietuvos elnių augintojų asociacijos pirmininkas Alvydas Alunderis teigia, kad net trečdalis elnių augintojų ūkių buvo įkurti pasinaudojus Jaunųjų ūkininkų programa, todėl sankcijos gali smarkiai paveikti sektorių.Žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis sako, kad tai tik pavienių ūkių problema, tų, kurie nesilaiko įsipareigojimų. Jie esą turėtų būti savikritiškesni ir susitaikyti su tuo, kad teko grąžinti paramą, o jei nesutinka – gali kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją.Gamtos fotografas, ornitologas, populiarinantis paukščių stebėjimą kaip laisvalaikio ir gamtoje praleidimo būdą, Borisas Belchovas į Lietuvą atvyko iš Bulgarijos. Pamario kraštas tapo jo namais ir laimingo gyvenimo receptu. Klausantiems jo pasakojimo reikės stebėtis ne tik dėl puikių istorijų, bet ir tobulai išmoktos lietuvių kalbos.Ved. Kristina Toleikienė

Rusnėje, Šilutės rajone, žirgyną „Rusnės žirgai“ įkūrusi Laima Ciparienė pasakoja, kad pirmasis jos išgelbėtas žirgas tapo jos pačios gelbėtoju. Tad noras padėti arkliams ir pastūmėjo gyvenimą susieti su žirgininkyste, o gausėjant išgelbėtų žirgų – ir ryžtis steigti žirgyną. Laimos žirgyne jodinėti mokosi ne tik vaikai, bet savo svajonę išmokti jodinėti įgyvendina ir suaugę žmonės. Svarbiausias jos tikslas, kad kiekviename žirgyne galėtų dirbti hipoterapeutai ir terapinės paslaugos būtų kuo lengviau prieinamos žmonėms.Šilutės Hugo Šojaus muziejus pristato naujausią savo leidinį „Pasakos apie paukščius“. Jame pateikiamos H. Šojaus surinktos pasakos, užrašytos iš įvairių žemaičių pasakotojų – Prūsijos lietuvių kalba ir iš dalies vokiškai – taip išsaugant regiono kultūrinį paveldą.Vykstantieji į Bitėnus pasigrožėti nuo Rambyno kalno į Nemuno slėnį atsiveriančiais vaizdais aplinkinių kaimelių net nepastebi. Pagėgių savivaldybėje esančiuose Bardėnuose tiesiog prie kelio duris atvėrė jauki kavinukė „Gamtos slėnis“, kviečianti ne pravažiuoti, o likti pasisvečiuoti. Poilsio paslaugų verslo Dainius ir Snieguolė Stakvilioniai nusprendė imtis, mat jau dešimtmetį augina braškes ir jas parduoda savitarnos kioskelyje.Ved. Kristina Toleikienė.

Kaip suderinti ir gyvūnų saugumą, ir vairuotojų apsaugą nuo susidūrimo su gyvūnais? Pokalbis su skaudžia sesers žirgo istorija pasidalijusia ir saugumo klausimą keliančia klausytoja Jolanta, bendrovės „Mobility Consultants“ partneriu Egidijumi Skrodeniu ir Gamtos tyrimų centro vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Andriumi Kuču.

Kas yra geologinis ir biologinis laikas? Kokia yra geologinių ir biologinių įvykių trukmė? Kokiais „laikrodžiais“ šie įvykiai matuojami? Kodėl Lietuva laikoma unikalaus geologinio laiko archyvu? Kaip reikėtų suprasti sąvokas „filogenetinis“, „sukcesinis“, „ontogenetinis“ ir „ląstelės“ laikas? Kaip interpretuoti mokslininkų bandymus biologinio laiko tėkmę pasukti atgal ir iš nebūties sugrąžinti išnykusias gyvūnų rūšis? Pokalbis su Gamtos tyrimų centro vyresniaisiais mokslo darbuotojais – geologu dr. Jonu Satkūnu ir entomologu dr. Eduardu Budriu.Ved. Aurimas Švedas

Žiemiškame pasivaikščiojime prie Neries trumpam sustojame padėti antims – kodėl žiemą jas reikia lesinti, ir kuo. Stebėdami paukščius, sužinome, kodėl patinai tokie spalvingi, o patelės – kuklios, ir kaip tai susiję su išlikimu gamtoje.Didžioji pasakojimo dalis skiriama bebrams – apie jų gyvenimą, šeimas, nepaprastą gebėjimą keisti kraštovaizdį. Gamtos filmų režisierius Vytas Jankevičius atskleidžia, kaip bebrai gyvena žiemą, kuo minta ir kaip saugo savo būstus.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Siekiant stiprinti krašto gynybą, Kapčiamiesčio girioje planuojamas naujas karinis poligonas. Tačiau vietos bendruomenė jo nenori. Gyventojai nerimauja ir dėl aplinkos pokyčių – nuo miškų kirtimų iki triukšmo, priežasčių yra ir daugiau. Ką apie tai sako Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenės atstovai?Tuo metu gamtininkai su kariuomene tariasi, kaip išsaugoti čia perinčią nykstančią rūšį – vakarinį kurtinį. Kolkas nėra atlikta išsamių tyrimų, kaip kariuomenės veikla veikia trikdymui jautrią rūšį. Saugomų teritorijų specialistai atlieka stebėjimus ir siūlo vadinamąsias kompensacines priemones.Siekiant kompensuoti neigiamą poveikį, Kapčiamiestyje plečiamas kurtinių apsaugai skirtas biosferos poligonas. Ar to užtenka?Panaudotos garsinės ištraukos:Alytaus gidas. Kapčiamiesčio poligonas: būti ar nebūti? https://www.youtube.com/watch?v=IIfbMN9DD-E&t=301sMano Kapčiamiestis. Kapčiamiesčio bendruomenės susitikimas su Lietuvos Respublikos Prezidentu. https://www.facebook.com/manokapciamiestis/videos/884517223985127Augustave įrašytas vakarinio kurtinio teksėjimas iš „Xeno Canto“ vartotojo Jano MatusiakoAutorė Inga Janiulytė-Temporin

Po kelerių metų, kai Lietuvoje vyravo palyginti švelnios ir mažai sniegingos žiemos, šiemet į šalį sugrįžo tikra žiema – su gausiu sniegu, šalčiu ir speiguotomis naktimis. Kokios sąlygos miškuose laukiniams gyvūnams ir paukščiams – ar jau susidarė baltojo bado sąlygos? Kaip tokie orai veikia erkių populiaciją? RT RADIJO laidoje „10-12“ – Sigitas Kvedaras, Valstybinių miškų urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas ir Andrejus Gaidamavičius, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos biologas.Ved. Ignas Andriukevičius

Praėjo 35-eri metai nuo žvarbaus sausio įvykių prie Lietuvos televizijos bokšto, Seimo, LRT pastatų. Tą naktį žmonės telkėsi ne tik sostinėje, bet ir prie regionuose svarbių komunikacijos taškų. Apie 1991 metų sausio 13-osios naktį prie Panevėžio centrinio pašto ir mokinių paliktus archyvus Sausio 13-osios progimnazijoje Vilniuje.Mindaugas Korsakas su šeima Širvintų rajone prieš 15 metų įkūrė Vikingų kaimą. Čia atvykusius suaugusius ir moksleivius supažindina su baltišku gyvenimo būdu, tradicijomis, papročiais, patiekalais. Pokalbis apie jaunajai kartai perduodamas žinias ir netikusias „žoliapjoves“ - škudes.Kretingos muziejaus Gamtos ir aplinkos tvarkymo skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė pasakoja apie Nuodingus augalus: difenbachiją ir raibąjį krotoną.Ved. Arneta Spaičė

Politikų vizijose natūralios pakrantės neretai laikomos nebaigtomis arba neįrengtomis. Tačiau būtent jos vėsina aplinką, palaiko biologinę įvairovę ir leidžia miestui kvėpuoti. Laidoje „Žmogus ir miestas“ kartu su geografijos mokslininkėmis kalbamės apie natūralių Neries pakrančių reikšmę miestui: vandens lygių kaitą, šlaitų eroziją, požeminius šaltinius, migracijos koridorius ir mikroklimatą. Aptariame ir Vilniaus miesto pristatomus Neries urbanizacijos planus: kokios upės ir jos pakrančių funkcijos dažniausiai lieka nepastebėtos ir kokios būna pakrančių urbanizacijos pasekmės? Kokia yra žygeivystės Lietuvoje tradicijas formavusių ir plėtojančių geografių patirtis keliaujant su gyventojų grupėmis Neries krantais? Kaip kinta Neris ir kaip urbanizacijos apraiškos paveikia miestų upes ir upelius? Geografijos perspektyva padeda pažvelgti į upę ne kaip į dar „neįrengtą“ erdvę, bet kaip į sudėtingą gamtinę infrastruktūrą, palaikančią miesto gyvybę.Laidos viešnios – geografijos mokslininkės: daugelį metų Gamtos tyrimų centre dirbusi dr. Regina Morkūnaitė, žygeivystės Lietuvoje pradininkė ir Antakalniečių bendruomenės tarybos narė Nijolė Balčiūnienė ir Vilniaus Universiteto CHGF Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentė dr. Giedrė Godienė.Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Gamtos mokslų daktaras Eugenijus Drobelis vertina, ar paukščių rūšių mažėjimas yra natūralus procesas ar žmogaus veiklos pasekmė. Jis papasakoja apie pasikeitusius stebėjimus, Grybaulių tvenkinių poveikį paukščiams ir galimus sprendimus jų apsaugai.Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys dalinasi žieduotojų metinėmis įžvalgomis, kaip kinta paukščių populiacija per pastaruosius 30 metų.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Apie dabar pat vykstančias šernų vestuves ir dėl klimato kaitos pakitusį jų gyvenimo ritmą pasakoja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša. Kaip išsiderinusi gamtos fenologija keičia gerai pažįstamų Lietuvos žvėrių bei paukščių elgseną viduržiemį.Neįprastas gamtos reiškinys – dėl šiltos žiemos naminės pelėdos kiaušinius dėti pradėjo per Kalėdas. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistas Saulius Rumbutis paaiškins, kodėl paukščiai šiemet „apsigavo“ ir koks likimas laukia sausio mėnesį pasirodysiančių jauniklių.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Koks sunkus ūkininkavimas, geriausiai žino gyvulius auginantys ūkininkai. Ir šventinėmis dienomis turi rūpintis gyvuliais. Kalėdų senelis taip pat ūkininkauja, laiko net 150-ies  danielių bandą. Ryte rūpinsis ne tik savo globotiniais, bet ūkyje ir vaikų lauks. Ypač tų, kurie jau netiki Kalėdų seneliu. Po susitikimo su juo tikėjimą Kalėdų seneliu susigrąžina ir suaugusieji. Po Perlinių Danielių ūkį, esantį Kaišiadorių rajone, Aleksandruvkoje, lydėjo ir jo įkūrimo istoriją bei apie gamtos ir gyvūnų terapiją pasakojo kininkas Karolis Kanapeckas. Kalėdų meduoliai, kvepiantys medumi, imbieru, kardamonu, cinamonu. Šiuos nuostabius kvapus geriausia patirti juos kepant, tad meduolių kepimo edukacijos tampa vis populiaresnės.Austieja Gendvilaitė-Staponkienė, kilusi iš Plungės, dabar gyvenanti Šiauliuose, kuria ir atlieka dainas žemaitiškai. Nors ne visi supranta jos dainų žodžius, priedainįapie „žiauriai gražią žiemą“ išmoko dainuoti visa Lietuva. Ji puoselėja žemaičių kalbą, tradicijas, didžiuojasi tėvo ūkyje auginamais žemaitukais ir savo kūryboje užkoduoja viltį, kad „viskas bus gerai“.Ved. Kristina Toleikienė

Miloš Macourek. „Gamtos pažinimas ir Vaterlo nugalėtojai“. Skaito aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Specialistai ragina saugotis erkių, nes jos šiuo metu yra itin aktyvios. Apie tai kalba Gamtos tyrimų centro mokslininkės dr. Laima Baltrūnaitė ir dr. Neringa Kitrytė.Ved. Edvardas Kubilius

Nors kalendorinis ruduo jau įsibėgėja, uodai vis dar itin aktyvūs. Kodėl? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Gamtos tyrimų centro entomologė Rasa Bernotienė.Ved. Darius Matas

Ar žinote, kad Lietuvoje turime Varlių karalienę? Reda Pečiulienė-Šilingė sodybą Lukšių miestelyje pavertė tikru varlynu. Eksponatų skaičius netrukus sieks 7000 tūkst. Tris kartus tapusi Lietuvos rekordininke moteris nesustoja. Varlės – Redos laimingo gyvenimo garantas!Beduonės kaime vienkiemį „Gamtos girnos“ puoselėja visa šeima: Renata Rėklaitytė, Valensas Balsevičius ir vaikai Emilis Naujokas bei Aušrinė Balsevičiūtė. Draugiška šeima kepa šakočius ir kitus gardėsius, veda edukacijas namuose arba keliauja į svečius.„Saldūs ūsai“ – taip bitininkystės ūkį Matjošiškės kaime pavadino Kęstutis Ūsas ir Ernesta Draždžiulytė-Ūsienė. Bitininkai dalijasi savo patirtimi, ugdo, šviečia. Ernesta įkūrė keramikos studiją.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Dzūkijos nacionaliniame parke siekdami atverti žemynines kopas gamtininkai šiemet pirmą kartą pasitelkia ugnį. Vadinamasis kontroliuojamas miško paklotės deginimas pavasarį vyko trijuose atrinktuose plotuose, į kuriuos jau sugrįžta retų vabzdžių rūšys – smėliabitės ir tarkšliai.Rudenį planuojamas dar vienas šių gamtotvarkos darbų etapas. Šį kartą – miške.Kodėl gamtoje gaisras gali būti ne tik pražūtingas, bet ir naudingas? Kaip gamtininkai planuoja ir kontroliuoja ugnies panaudojimą kaip gamtotvarkos priemonę? Kaip jie stebi jų pačių inicijuotus pokyčius ir kokio tikisi rezultato?Autorė Vaida Pilibaitytė

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro atliktas tyrimas rodo, kad senų padangų žala rimtesnė nei manyta. Pavyzdžiui, fiksuojamas ilgalaikis poveikis vandens gyvūnams.Lietuvai gresia dirbtinio intelekto specialistų trūkumas – iki 2030 m. gali pritrūkti maždaug 23 000 darbuotojų.Šiemet mažiau vilniečių patirs hidraulinius bandymus. Beveik pusei žmonių šiems nebus nutrauktas karšto vandens tiekimas.

Gyvenant mieste, triukšmas atrodo įprastas dalykas. Vis dėlto, gyvenimas prie triukšmingų gatvių ir kitų didelio triukšmo šaltinių siejamas ne tik su prasta gyvenimo kokybe, bet ir su žala sveikatai.Kaip triukšmo tarša matuojama ir reguliuojama? Ir kaip padėti sau, pastebėjus, kad triukšmo aplink yra per daug?Autorė Inga Janiulytė-TemporinGarsai iš Lino Staliūno ir Ingos Janiulytės-Temporin archyvoPašnekovų asmeninio archyvo nuotraukos

„Tikrai buvo tas klausimas, ar aš noriu uždirbti, ar noriu rinktis kažką, kas širdžiai miela“, – apie svarstymus prieš pasirenkant biologijos studijas pasakoja Vilniaus universiteto trečiakursė Fausta Molotokaitė.Panašių dvejonių turėjo ir antrakursis Ignas Šaltis, kuris prisistato kaip profesionalus laipiotojas po medžius: „Tada stabtelėjau ir pagalvojau, ką daugiausia veikiau vasarą? Ir atsakymas buvo: leidau laiką miškuose.“Paradoksalu, bet studentai pastebi, kad keičiant studijų programas, praktikos laikas gamtoje trumpėja. „Tai šiek tiek liūdina. Biologo darbas yra pažinti organizmus, matyti juos gyvai ir jų ieškoti. Tai jei mes mažiname tai studijose, kas iš mūsų belieka?“ – klausia Studentų gamtininkų mokslinės draugijos prezidentė Eva Marija Petrauskaitė.Nuo praėjusio rudens jie visi koordinuoja įvairias veiklas draugijoje, kuri įsikūrusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre ir pernai minėjo savo veiklos dvidešimtmetį.Kodėl vis dar labai maža dalis abiturientų renkasi gamtos mokslus ir kaip jaunus žmones sudominti gamta?Autorė Vaida Pilibaitytė

Mokslo rubrikoje tęsiame pažintį su mokslo premijų laureatais. Gamtos mokslų srityje apdovanota ir Kauno technologijos universiteto komanda, kurianti organinius puslaidininkius. Jie taikomi telefonuose, televizoriuose, taip pat - naujoviškose saulės baterijose.Katedros aikštėjė šiandien vyks šventė-koncertas, skirtas gamtos teisėms ir Žemės dienai paminėti.Seimui ėmus svarstyti iki 10 tūkst. eurų padidinti atsiskaitymų grynaisiais ribą,specialistai sako, kad tai didins šešėlį ir pinigų plovimo riziką.Kai kuriems Panevėžio rajono gyventojams tenka aiškintis, kodėl jie gyvena geležinkelio stotyje, nors iš tiesų turi namus. Taip yra dėl to, kad kaimas, kuriame jie gyvena, vadinosi Raguvėlės geležinkelio stotis. Tačiau neseniai Vyriausybė pakeitė pavadinimą, tik apie tai nežinojo nei patys gyventojai, nei vietos valdžia.Ved. Darius Matas

Tie, kurie keliaujate pajūriu, nuorodą į Darbėnus pastebėjote. Nedideliame Kretingos rajono miestelyje susikūrė stipri bendruomenė, kuria didžiuojasi Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.Darbėnuose liaudies amatų bei tautodailės kolekcininkai Daiva ir Artūras Dudėnai antrame gyvenamojo namo aukšte įkūrė muziejų-amatų centrą „Tekstilės kelias“. Pirmame – kavinę „Spilgutė“ ir biblioteką. Darbėnuose puoselėti paveldą, suktis virtuvėje ir priimti svečius padeda dukra Beatričė.Juliaus Reinikio šeima Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, Sausdravų kaime įkūrė Baltų mitologijos parką. Tokiu būdu įprasmino vietą ir jai suteikė kultūrinę vertę. Su Baltų gidu Juliumi Reinikiu galima pasivaikščioti po mišką, susipažinti su baltų dievybėmis ir daugiau sužinoti apie baltiškąją pasaulėžiūrą bei pasaulėvoką.Kalniaus sodyboje Barkeliuose atsipūsti nuo miesto šurmulio ir netradiciškai pailsėti suvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos ir ne tik. Gabrielė Kalnė pasakoja apie šeimos idėją svečiams suteikti kuo retesnių patirčių.Ved. Jolanta Jurkūnienė