Podcasts about gamtos

Šilauoges ir braškes auginanti Molėtų rajono Gečionių kaimo ūkininkė Olė Petrėnienė jau dabar mato, kad įprasto jų derliaus šiemet nebus. Pasikartojančios šalnos visiškai nušaldė net plėvele apdengtas aktinidijas ir graikinius riešutmedžius. Pajuodavę jų lapai rodo, kad savų vaisių ir riešutų šiemet nevalgys.Populiarios antrosios pakopos studijų programos VDU Žemės ūkio akademijoje absoventams atveria naujas žinių ir įsidarbinimo galimybes. Išsamiau – Ekologijos ir klimato kaitos magistrantūros studijų programos komiteto pirmininkė, dr. Anželika Dautartė ir Žemės ūkio verslo vadybos studijų programos komiteto pirmininkė, dr. Jurgita Zaleckienė.Iš miesto į kaimą. Buvę miestiečiai Ingrida ir Robertas Dabužinskai nusprendė įsikurti Molėtų rajone, Juškelių kaime, Ingridos senelių sodyboje. Užuot turėję sodybą savaitgalio poilsiui, pamažu nusprendė įsikurti visam laikui. Taip iškilo gyvenamasis namas, sutvarkyti seni ūkiniai pastatai. Jie labai pravertė įkurdinant pirmuosius paukščius, avytes ir ožiukus. O dabar čia daugybė paukščių, triušių, avyčių, ožkelių, ponių, kitų gyvūnų. Visus juos pavadino „Mažųjų draugų“ ūkiu.Ved. Regina Montvilienė

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro atliktas tyrimas rodo, kad senų padangų žala rimtesnė nei manyta. Pavyzdžiui, fiksuojamas ilgalaikis poveikis vandens gyvūnams.Lietuvai gresia dirbtinio intelekto specialistų trūkumas – iki 2030 m. gali pritrūkti maždaug 23 000 darbuotojų.Šiemet mažiau vilniečių patirs hidraulinius bandymus. Beveik pusei žmonių šiems nebus nutrauktas karšto vandens tiekimas.

Nors neretam rabarbarai dar asocijuojasi su saldžiu kompotu ar dažymu cukruje, pasaulinės tendencijos brėžia visai naujas galimybes rabarbarams. Šilutės rajone su šeima ūkį „Pilnas laukas rabarbarų“ puoselėjanti Edita Norkienė sako vis dar negalinti patikėti, kad užauginti rabarbarai keliauja į geriausius šalies restoranus. Tai stipri motyvacija plėsti ūkį.Šakių rajono Kidulių kaimo bibliotekininkė Marija Mikutaitė tikras pavyzdys to, kaip žmogus, atradęs savo pašaukimą, gali nuveikti labai daug. Moteris buria bendruomenę, praėjusiais metais Kidulių bibliotekoje atidaryta ir jaunimo erdvė, kurioje vaikai randa nuoširdų bendravimą. Vyresnio amžiaus žmonės domisi detektyvais ir kaip apsisaugoti nuo sukčių.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ minėsime Pasaulinę bičių dieną. Kaip galime padėti bitėms papasakos Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadovė Laima Blažytė-Čereškienė.Ved. Rūta Simanavičienė

Gamtos mokslai žvelgia į tokį pasaulį, koks jis yra, o dizainas, architektūra, žvelgia į tai, koks jis turėtų būti. Apie tvaresnę miestų ir architektūros ateitį, apie žmonių gebėjimą ir negebėjimą bendradarbiauti sprendžiant klimato kaitos keliamus iššūkius, apie pažangių technologijų suteikiamas galimybes ir jų kuriamus pavojus pasakoja šių metų Venecijos architektūros bienalės pagrindinis kuratorius Carlo Ratti.Carlo Ratti - italų architektas, inžinierius, autorius ir pedagogas. Jis dėsto Masačusetso technologijos institute (MIT), kur vadovauja „MIT Senseable City Lab“ laboratorijai. Jo darbuose dažnai derinama architektūra, inžinerija ir duomenų mokslas, siekiant išsiaiškinti, kaip skaitmeninės technologijos keičia miesto gyvenimą.Laidą veda Matas Šiupšinskas.

Baudos ar sąmoningumas? Apie vis gilėjančią problemą – šiukšles miškuose – kalbamės su ekologu Andriejumi Gaidamavičiumi. Jis sako tiesiai: žmonės nutolo nuo gamtos. Kodėl net atokiose vietose randame senų padangų, plastiko kalnų ir buitinių atliekų? Ar griežtesnės baudos padėtų, o gal viskas prasideda nuo mūsų pačių sąmoningumo? Ir ar dar galime tikėtis, kad kada nors į mišką eisime tik gėrėtis, o ne rinkti svetimų šiukšlių? Beje, interneto svetainėje "Tvarkau Lietuvą" labai paprasta pranešti apie šiukles miške aplinkosaugininkams.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gyvenant mieste, triukšmas atrodo įprastas dalykas. Vis dėlto, gyvenimas prie triukšmingų gatvių ir kitų didelio triukšmo šaltinių siejamas ne tik su prasta gyvenimo kokybe, bet ir su žala sveikatai.Kaip triukšmo tarša matuojama ir reguliuojama? Ir kaip padėti sau, pastebėjus, kad triukšmo aplink yra per daug?Autorė Inga Janiulytė-TemporinGarsai iš Lino Staliūno ir Ingos Janiulytės-Temporin archyvoPašnekovų asmeninio archyvo nuotraukos

Kai vakare prigęsta šviesa, pabunda tie, kurių nepamatysi dieną – šikšnosparniai jau grįžta į pavasario dangų. Anot, gamtininko Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos atstovo Deivydo Makavičiaus, šikšnosparnis jaukus ir prieraišus gyvūnas, pažįstantis savo šeimininką.Ir dar apei tuos, kurie ištiesia pagalbos ranką varliagyviams jų pavojingoje pavasario kelionėje. Gamtos mylėtoja ir fotografė Vaiva Narušienė iš Kaišiadorių rajono savanoriškai gelbsti migruojančius varliagyvius. Kaip sužinoti, kada jos juda, kodėl šis darbas toks svarbus?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

„Tikrai buvo tas klausimas, ar aš noriu uždirbti, ar noriu rinktis kažką, kas širdžiai miela“, – apie svarstymus prieš pasirenkant biologijos studijas pasakoja Vilniaus universiteto trečiakursė Fausta Molotokaitė.Panašių dvejonių turėjo ir antrakursis Ignas Šaltis, kuris prisistato kaip profesionalus laipiotojas po medžius: „Tada stabtelėjau ir pagalvojau, ką daugiausia veikiau vasarą? Ir atsakymas buvo: leidau laiką miškuose.“Paradoksalu, bet studentai pastebi, kad keičiant studijų programas, praktikos laikas gamtoje trumpėja. „Tai šiek tiek liūdina. Biologo darbas yra pažinti organizmus, matyti juos gyvai ir jų ieškoti. Tai jei mes mažiname tai studijose, kas iš mūsų belieka?“ – klausia Studentų gamtininkų mokslinės draugijos prezidentė Eva Marija Petrauskaitė.Nuo praėjusio rudens jie visi koordinuoja įvairias veiklas draugijoje, kuri įsikūrusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre ir pernai minėjo savo veiklos dvidešimtmetį.Kodėl vis dar labai maža dalis abiturientų renkasi gamtos mokslus ir kaip jaunus žmones sudominti gamta?Autorė Vaida Pilibaitytė

Žaliosios Europos sostinės metus Vilniuje pažymės septyni gatvės meno kūriniai. Gamtos motyvais paremti bei klimato kaitos klausimus aktualizuojantys menininkų darbai atsiras keturiose gausių gyventojų srautų sulaukiančiose erdvėse. Pokalbis su viena iš gatvės meno konkurso Vilniuje nugalėtojų – aukštapelkes tyrinėjančia tapytoja Mykole Ganusauskaite ir Vilniaus miesto mero patarėja kultūros klausimais Rūta Pilkyte.Kompozitorė ir režisierė Agnė Matulevičiūtė kviečia į premjerą – performansą „Sayonakidori“ (liet. „Lakštingala“). Tai muziką ir šokį jungiantis kūrinys, kurio atlikėjai savais balsais ir kūno judesiais patys formuos garso audinį. Pasakoja Karina Metrikytė.LRT KLASIKA tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Susipažįstame su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Dariaus Žiūros knyga „Diseris“, kurią išleido „Kitos knygos“ ir Vilniaus dailės akademijos leidykla.Jos balsas ir fortepijonu skambinami pasažai sudomino daugybę džiazo, funko ir soulo klausytojų. Jos 1983-iaisiais išleistas albumas „Come with Me“ tapo savitu muzikiniu parašu. Tai brazilų pianistė, dainininkė, kompozitorė ir grupių lyderė Tania Maria. Jos kūryba – lyg nuolatinė evoliucija, kurioje susipina įvairiausi elementai. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – fortepijonų derintojas, technikas, Lietuvos fortepijonų derintojų asociacijos prezidentas Audrius Blažiūnas.Ved. Gerūta Griniūtė

Mokslo rubrikoje tęsiame pažintį su mokslo premijų laureatais. Gamtos mokslų srityje apdovanota ir Kauno technologijos universiteto komanda, kurianti organinius puslaidininkius. Jie taikomi telefonuose, televizoriuose, taip pat - naujoviškose saulės baterijose.Katedros aikštėjė šiandien vyks šventė-koncertas, skirtas gamtos teisėms ir Žemės dienai paminėti.Seimui ėmus svarstyti iki 10 tūkst. eurų padidinti atsiskaitymų grynaisiais ribą,specialistai sako, kad tai didins šešėlį ir pinigų plovimo riziką.Kai kuriems Panevėžio rajono gyventojams tenka aiškintis, kodėl jie gyvena geležinkelio stotyje, nors iš tiesų turi namus. Taip yra dėl to, kad kaimas, kuriame jie gyvena, vadinosi Raguvėlės geležinkelio stotis. Tačiau neseniai Vyriausybė pakeitė pavadinimą, tik apie tai nežinojo nei patys gyventojai, nei vietos valdžia.Ved. Darius Matas

Šiauliuose – ypatinga gamtos sėkmės istorija! Daugiabučio laipinės pastogėje įsikūrusi didžiųjų apuokų pora susilaukė jauniklių. Biologas Petras Adeikis džiaugiasi, kad patinas ir patelė puikiai dalijasi pareigomis, rūpindamiesi mažyliais, nors ir kivirčijasi, kaip kiekvienoje šeimoje.Apie gandrų keliones ir kylančias grėsmes kalbame su ornitologu Vytautu Jusiu, o Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas Mindaugas Dagys aiškina, kur yra siųstuvėliais paženklinti gandrai ir kokių naujų duomenų apie jų migraciją sukaupta.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kodėl mums reikia gamtos ir koks yra ryšys tarp žmogaus psichinės sveikatos ir buvimo gamtoje? Atsakymo ieškosime su Vilniaus universiteto Geomokslų instituto docente Ieva Misiūne.Pokalbio klausykite šiandien LRT radiotekoje ir populiariausiose tinklalaidžių platformose.

Geopolitinė situacija paveikė ir Lietuvos kaimo bendruomenių poreikius. Bendruomenės vietoj numatytų estradų, poilsio zonų, kūrimo ar lėšų renginiams, dabar vis dažniau paramos prašo priedangų įkūrimui, tokių patalpų remontui ir sutvirtinimui, generatorių pirkimui. Eglė Juozapavičienė, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos vadovė, sako, kad ruošti žmones ekstremalioms situacijos būtina įtraukus bendruomenės lyderius, nes jais labiausiai pasitiki vietos žmonės. Scenarijus, kad kas ateis gelbėti iš Vilniaus, žmonių neįtikina.Ūkininkai Arūnas ir Kristina Martinėliai pirmieji Lietuvoje pradėjo auginti Hailendų veisles galvijus įkūrė ir jų veislyną. Ispudingais ragais, ilgu kailiu bet neįtikėtina romumu pasižyminčius galvijus auginti renkasi kaimo turizmo sodybų šeimininkai norintys papuošti savo valdas, bet daugėja ir ūkininkų kurie šiuos galvijus renkasi auginti vietoj avių. Ypač pamiškėse kur nepavyksta avių išsaugoti nuo vilkų.Šiandien vysime žiemą iš kiemo, nors apsidairius jos kaip ir nebematyti. Pavasario šaukliai paukščiai irgi grįžta sukti lizdų. Tad norintys paukščių kaimynystės savo sodyboje turi suskubti, paukščiai jau ieško kur įsikurti. Kuo naudingi paukščiai mūsų sodybose pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Gamtos apsaugos gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialistas Mindaugas Ilčiukas.Ved. Kristina Toleikienė

Donaldas Trumpas spaudžia Ukrainą pasirašyti sutartį, kuria gautų teisę į 50 procentų šalies retųjų metalų išteklius. Amerikos prezidentas reikalauja taip sugrąžinti lėšas, kurias jo šalis išleido ginkluotei. Ukrainos prezidentas prašo saugumo garantijų, kurių amerikiečiai nežada. Vis tik Kyjivas praneša, kad su valstijomis derinamos paskutinės susitarimo dėl naudingų iškasenų detalės.Ar Donaldo Trumpo reikalavimas atiduoti Ukrainos išteklius yra pagrįstas?Laidoje dalyvauja Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Saulius Šliaupa, visuomenininkas Žilvinas Svitojus, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų docentas Laurynas Jonavičius, VU Vilniaus universiteto Geomokslų instituto ekspertė Vaida Kirkliauskaitė.Ved. Marius Jokūbaitis

Saudo Arabijoje pasibaigus Amerikos ir Rusijos susitikimui dėl Ukrainos ateities, Vašingtonas teigia siekiantis teisingo ir ilgalaikio sprendimo. Ukrainos ir Europos atstovų aptariant, kaip galėtų būti organizuojamos taikos derybos, nebuvo.Kokia situacija fronte šalia Pokrovosko? Ir kaip kariai vertina dabar vykstančias derybas?Dabar esam atsidūrę taške, kai slidinėjimo kalnuose atostogos turėtų būti masiškai keičiamos į karo traumos kursus. Taip sako Ukrainoje savanoriaujantis gydytojas Rokas Tamašauskas.Dalis medikų teigia, kad nėra tinkamai ruošiami dirbti karo sąlygomis.Elono Musko bendrovė pristatė savo naujausią dirbtinio intelekto modelį „Grok 3“, kuris, jo teigimu, yra „protingiausias dirbtinis intelektas žemėje“.Šiemet ketinama didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių stojant į slaugos studijas aukštosiose mokyklose. Taip Sveikatos apsaugos ministerija siekia sumažinti slaugytojų deficitą ir pritraukti daugiau jaunų žmonių rinkti šią profesiją.Įteikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą. „Sraigės“ skulptūrėlėmis bus apdovanoti Gamtos tyrimų centro mokslininkas Gintautas Vaitonis, leidyklos „Šviesa“ redaktorė Zita Šliavaitė, Užsienio reikalų ministerijos specialistė, redaktorė Vilija Kruopienė, Vroclavo universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centro vadovė, Vroclavo universiteto dėstytoja Tatjana Vologdina, Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus narė, Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Grįžę iš Norvegijos į Klaipėdos rajono Ruigių kaimą, Gintarė ir Martynas Laukiai pasirinko auginti nuo mažų viščiukų iki dedeklių vištų. Tam įsigijo ir paruošė parduodamą paukščių fermą, kurioje dabar auga 15 tūkst. viščiukų. Tik kaimyniniame Šilutės rajone paukščių gripu susirgus paukščiams, dabar klaipėdiškiai ūkininkai ėmėsi ypatingų saugumo priemonių. Apie sustiprintą apsaugą kituose šalies paukštynuose, paukščių gripo pasekmes paukštienos eksportui – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.Vienos didžiausių Alytaus rajone ir 24 kilometrus nuo miesto nutolusio Simno seniūnas Vladas Čeponis sako, kad greičiau sužinoti kaimuose gyvenančių žmonių bėdas, atliepti jų poreikius labai padeda išrinkti 5 seniūnaičiai. Vietos gyventojai pamažu pratinasi prie seniūnaičių, dar retokai į juos kreipiasi, bet pamažu įsitikina, kad jie, kaip tarpininkai tarp seniūno ir kaimo gyventojų, iš tiesų gali padėti. Ir tam nereikia pačiam keliauti į seniūniją ar rajono centrą. Seniūnas pripažįsta, kad be seniūnaičių jaustųsi kaip be rankų. Pokalbyje dalyvauja Simno seniūnas Vladas Čeponis, Verebiejų seniūnaitis Gintas Bartaškevičius ir Mergalaukio-Kalesninkų seniūnaitė Birutė Venskūnienė.Fikusai kaip kambariniai augalai auginami Lietuvoje. Tačiau Indijoje bengalinis fikusas auga gamtoje ir yra pripažintas nacionaliniu medžiu. Kokie būdingi jo bruožai, kodėl šie medžiai Indijoje buvo atsidūrę ant išnykimo ribos, – pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos ir aplinkos tvarkymo skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.Ved. Regina Montvilienė

Lietuvos mokslo premijų komisija šiemet skyrė šešias premijas šalies mokslininkams. Gamtos mokslų srityje ji atiteko Vilniaus universiteto bioinformatikų komandai už darbus su baltymų struktūromis.Į LRT GIRDI kreipėsi panevėžietis, kuris veždamas neįgalią žmoną, pavyzdžiui, pas gydytojus, negali automobilio statyti neįgaliųjų vietoje.Šiandien prasideda 107 km žygis Vilniuje, kurio tikslas surinkti pinigus miško klasės įkūrimui Bučoje.Miunchene vykstančioje saugumo konferencijoje Amerikos viceprezidentas pareiškė, kad Amerika siekia ilgalaikės taikos Ukrainoje. Taip pat, pažėrė priekaištų Europai. Kritikavo dėl žodžio laisvės suvaržymų, migracijos politikos ir Rumunijoje atšauktų prezidento rinkimų rezultatų.Šiandien Dusetose vyksta didžiausia metų žiemos šventė „Sartai 2025“.Vasario 16-osios išvakarėse LRT RADIJAS kviečia nusikelti į lemtinguosius I pasaulinio karo metus, kai Lietuvos taryba sudėtingomis Vokietijos okupacijos sąlygomis paskelbė atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę.Ved. Darius Matas.

Kėdainiuose  statomas pirmasis regioninio lygmens logistikos centras ūkininkams Lietuvoje. Jame planuojama teikti sandėliavimo, pakavimo, pardavimo ir pristatymo paslaugos tarp ūkininkų ir pirkėjų tiesiogiai - taip siekiama sukurti naują trumposios grandinės modulį. Projekto vystytojai Renaldas Pelanis ir Rimantas Kučinskas sako, kad pastatyti centrą - tik pusė darbo, logistikos centro sėkmė priklausys nuo naujos pasitikėjimo praktikos sukūrimo tarp ūkininko ir pirkėjo, ir logistikos centro kaip paslaugų teikėjo.Žemės ūkio akademijoje įgijęs agronomo diplomą ir užtektinai teorinių žinių, Šiaulių rajono augalininkystės ūkio šeimininkas Marius Lengvenis tuo neapsiriboja. Anot jo, mokytis, tobulėti tenka visa gyvenimą. Juk mokslas nestovi vietoje, atsiranda naujų veislių, technologijų, trąšų, chemikalų ir pan., tad svarbu neatsilikti ir ieškoti geriausių sprendimų. Apsisaugoti nuo gamtos netikėtumų ir galimų nuostolių ūkininkui padeda pasėlių draudimas.Lietuva, kaip ir visa Europa, siekia bendrai atkurti ungurių išteklius, bet rezultatų vis dar nėra. Mokslininkai šią žuvį vadina viena paslaptingiausių žuvų, apie kurią net 21 amžiuje dar labai mažai žinoma. Apie tai pasakoja Gamtos tyrimo centro laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Linas Ložys.Ved. Kristina Toleikienė

Ar galima suderinti gamtos apsaugą ir laivybą vienoje didžiausių Lietuvos upių – Neryje? Šio klausimo imsimės drauge su Neries regioninio parko atstovu Sauliumi Pupininku ir Gamtos tyrimo centro atstovu Justu Dainiu. Aptarsime, kuo Neris ypatinga gamtai, kokią įtaką upės rėvoms ir gyvūnų migracijai galėtų turėti laivybos projektai. Ekspertai pasidalins mintimis, kaip pokyčiai paliestų ne tik žuvis, bet ir paukščius bei pakrančių ąžuolynus. Prisijunkite prie mūsų ir išgirskite argumentus iš skirtingų perspektyvų!Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Nacionalinė mokėjimo agentūra skelbia, kad mažinant biurokratinę naštą, nerizikingiems projektams trumpinamas kontrolės laikotarpis. Tai priklausys ir nuo patikrų, ar jos bus pozityvios. Kaip tikina Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė, nepada-ryti klaidų ūkininkams sunku. Antrus metus ūkininkaujantis Plungės r. ūkininkas Simas Jonu-šauskas sako, kad patikrų laukia su nerimu, nors projekto metu teko samdytis ir konsultantą. Plačiau naują tvarką pakomentuos NMA departamento direktorė Genovaitė Beniulienė.Daržininkystės ūkį su šeima Vilniaus rajone puoselėjusi Božena Lazovska Kuzborska nebūtų patikėjusi, kad kada nors augins ožkas, o štai dabar ji didelio ožkų ūkio šeimininkė. Iš ožkų pieno gaminami desertai, brandinti sūriai. Moteris džiaugiasi, kad jos sūrių paklausa didelė ir planuoja plėtrą.Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ Gamtos tyrimų centro Augalų patologijos laboratorijos doktorantas Martynas Dėlkus papasakos, kuo augalams grėsmingos yra fitoplazmos.Ved. Rūta Simanavičienė

Tie, kurie keliaujate pajūriu, nuorodą į Darbėnus pastebėjote. Nedideliame Kretingos rajono miestelyje susikūrė stipri bendruomenė, kuria didžiuojasi Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.Darbėnuose liaudies amatų bei tautodailės kolekcininkai Daiva ir Artūras Dudėnai antrame gyvenamojo namo aukšte įkūrė muziejų-amatų centrą „Tekstilės kelias“. Pirmame – kavinę „Spilgutė“ ir biblioteką. Darbėnuose puoselėti paveldą, suktis virtuvėje ir priimti svečius padeda dukra Beatričė.Juliaus Reinikio šeima Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, Sausdravų kaime įkūrė Baltų mitologijos parką. Tokiu būdu įprasmino vietą ir jai suteikė kultūrinę vertę. Su Baltų gidu Juliumi Reinikiu galima pasivaikščioti po mišką, susipažinti su baltų dievybėmis ir daugiau sužinoti apie baltiškąją pasaulėžiūrą bei pasaulėvoką.Kalniaus sodyboje Barkeliuose atsipūsti nuo miesto šurmulio ir netradiciškai pailsėti suvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos ir ne tik. Gabrielė Kalnė pasakoja apie šeimos idėją svečiams suteikti kuo retesnių patirčių.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Naują kadenciją pradedanti Europos Komisija per 100 dienų turi parengti būsimą „Žemės ūkio ir maisto viziją“. Joje akcentuojamas biurokratijos mažinimas, glaudesnis bendradarbiavimas su ūkininkais, žaliojo kurso korekcijos. Anot EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, svarbiausių kurso tikslų neatsisakoma, bet siekiama naujai derinti ūkininkų socialinę ekonominę gerovę su gamtos gerove.Ukmergės rajone netoli Veprių esantis Sukinių kaimas išskirtinis. Mat jo apylinkėse prieš milijonus metų nukrito didžiulis meteoritas, turėjęs įtaką dabartinei ypatingai gamtai ir sukūręs nemažai mitų. Tame kaime prieš porą šimtų metų apsigyveno ištremti rusų sentikiai, kurių kapinaitės išlikusios iki šiol. Ir dar ne viskas: to kaimo bijodavo vaikai iš anapus Šventosios, o dabar vienas jų Česlovas Talačka jau tris dešimtmečius jame smagiai gyvena.Plieno liežuvėlių bugneliai – populiarūs muzikos edukacijoms, mėgstami Kinijoje, Europoje, Amerikoje ir gaminami Lietuvos kaime. Gytis Pečiulis, gyvena Jonavos rajone Upninkų seniūnijoje ir su dviem darugais, netoliese esančiame Družų kaime Širvintų rajone, gamina tokius būgnelius, beje, daugiausia eksportui. Patys virina plieną, šlifuoja ir kaitina bugnelius, graviruoja lazeriu, derina skambesį.Ved. Arvydas Urba

Sukanka 10 metų, kai Lietuva yra euro zonos narė ir vienintelė mūsų valiuta yra euras. Pokalbis su Pinigų muziejaus vyresniuoju specialistu Karoliu Tumeliu apie lietuviškų eurų ir apskritai euro istoriją.Kaip patraukti ir kuo sudominti vaikus ir paauglius? Gamtos fotografas Marius Čepulis sako dažnai girdintis, kad vaikai nori būti „čepuliu“. Pokalbis su juo apie sektinus pavyzdžius ir aplinkosauginį švietimą.Pokalbis su buvusiu Seimo Ateities komiteto pirmininku, insituto „Liberalis“ vadovu Raimundu Lopata apie Rusiją, galimą jos subyrėjimą, visuomenės nuotaikas ir opoziciją.Halina Pauliukėnienė, vienintelė Ašvaraisčio kaimo Švenčionių rajone gyventoja, apie savo meilę senelių kaimui. Ten ji laukia svečių, norinčių išgirsti kaimo istorijų, pasimokyti kaip gaminti sūrį, kepti duoną, velti vilną. Ašvaraisčio kaime lankėsi Kristina Toliekienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kerpės – tai gamtos stebuklas, jungiantis grybų ir kerpių karalijas, be kurių nė vienas organizmas gamtoje negalėtų gyvuoti. Šioje radijo laidoje kalbėsime apie tai, kaip kerpės ir grybai tampa nepakeičiamais ekosistemos dalyviais, sužinosite, kokias unikalias savybes jos slepia, Aptarsime, kodėl šie organizmai yra tokie svarbūs mokslininkams bei kokią naudą teikia žmogui. Pasinerkite į paslaptingą kerpių pasaulį – kartu su Gamtos tyrimų centro mokslininke, dr. Jurga Motiejūnaite.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Herbariumai - unikalūs augalų archyvai pasakoja ne tik apie žaliąją įvairovę, bet ir apie krašto botaninę įvairovę. Laidoje pažinsite vieną seniausių herbariumo eksponatų – dar XVIII amžiaus augalo istoriją. Kaip augalai keliauja laiku, keičia kraštovaizdžius ir saugo savo paslaptis, pasakoja Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Valerijus Rašomavičius.Gamtos mylėtojai turi ypatingą progą – atgimsta Botanikų draugija. Draugijos tikslas – ne tik pažinti augalų pasaulio paslaptis, bet ir įkvėpti kitus atsimerkti augalų grožiui, laidoje aptarsime, kaip šis atgimimas gali pakeisti požiūrį į gamtą ir mus supantį pasaulį.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Virginijus Ramanauskas iš Žagarės, Joniškio rajone, 200 hektarų plote augina ekologiškas avižas. Grūdus ūkininkas parduoda kaimynams latviams, mat avižų perdirbimu Lietuvoje niekas neužsiima. Ūkyje auginami ir žirgai, kurių sportiniais bei veislininkystės pasiekimais tikrai galima didžiuotis. Žirgininkas atkreipia dėmesį, kad sportinė ar veislinė žirgininkystė Lietuvoje nesulaukia valstybės paramos. Ji egzistuoja tik didelio privačių žirgininkų entuziazmo dėka, kuris dažnai atveda ir prie ūkių bankrotų.Savaitgalį Mažojoje Lietuvoje vyks tradicinis, bet vienintelis šalyje Žąsų turgus. Turgaus metu pristatomas krašto etninis tapatumas ir tarpukario tradicijos. Viena - jų Prezidento Smetonos išleistas įsakymas, kad kiekvienas valdininkas privalo pirkti žąsį. Ar paiso šio reikalavimo valdininkai dabar, pasakoja Pagėgių kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė, o kaip gerai nupenėti žąsį - ūkininkė Lina Grublienė.„Gamtos“ rubrikoje apie tai, kad artėjant Kalėdoms kviečiame išrinkti įdomiausią saugomą eglę. Lietuvoje saugoma daugiau kaip 500 medžių, tačiau saugomas egles galima būtų ant pirštų suskaičiuoti. Konkursui pristatytos 5 žaliaskarės.Ved. Kristina Toleikienė

Pernai 315 bitininkų iš 27 Europos šalių įsitraukė į aplinkos taršos tyrimą. Juo siekta įvertinti aplinkos užterštumą pesticidais, lakiaisiais organiniais junginiais, sunkiaisiais metalais ir mikroplastikais. Mat prie po teritoriją skraidančių bičių plaukelių prikimba viskas – ir gera, ir bloga.„Skraidant bitėms, mums nereikia brangios tyrimų įrangos tam, kad daugiau sužinotume apie mus supančią aplinką“, - gruodžio pradžioje, per tyrimų rezultatų pristatymą Europos parlamente pasakojo Suzanne Barry, 78 metų bitininkė iš Danijos.Į piliečių mokslo projektą įsijungė ir 10 bitininkų iš Lietuvos, jį koordinavo Gamtos tyrimų centro mokslininkė ir bitininkė Laima Blažytė-Čereškienė.Kaip buvo atliekamas tyrimas, kokie jo rezultatai ir ko tikisi bitininkai?Autorė Inga Janiulytė-TemporinL. Blažytės-Čereškienės archyvo nuotrauka

Prezidentas baigė susitikimų su potencialiais Ministrų kabineto nariais maratoną. Gitanas Nausėda šiandien susitiko su kandidatais į aplinkos ir žemės ūkio ministrus. Koalicinė Nemuno aušros partija į aplinkos ministrus teikia Gamtos tyrimų centro vadovą Sigitą Podėną, į žemės ūkio – Radviliškio rajono ūkininką, Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininką Igną Hofmaną.Pietų Korėjos prezidentas paskelbė nepaprastąją karo padėtį, teigdamas, kad ši priemonė būtina siekiant apsaugoti šalį nuo „komunistinių jėgų“.Šiandien Briuselyje vyksta NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas. Ukraina ragina jau šiandien ją pakviesti oficialiai tapti aljanso nare.Sirijos sukilėliams tęsiant savo puolimą, pasirodė pranešimų, kad jų pajėgos artėja prie Hamos miesto. Tuo metu ekspertai akcentuoja, kad puolimas pradėtas dėl išskirtinai palankiai susiklosčiusios padėties regione.Ved. Agnė Skamarakaitė

Valdančioji koalicija baigė ministrų paieškas. Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas įvardijo visus tris likusius „Nemuno aušros“ kandidatus į ministrus. Į teisingumo ministrus siūlomas advokatas Gintautas Bartkus, į žemės ūkio – Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas, į aplinkos – Gamtos tyrimų centro vadovas Sigitas Podėnas. Dabar beliko sulaukti, ar kandidatai tiks prezidentui. Baigiama rengti ir Vyriausybės programa.Medikai sako, kad eilės pas gydytojus dar labiau pailgės, jei Valstybinė ligonių kasa nesumokės už jau atliktus brangius tyrimus ir procedūras. Ligonių kasa tikina, kad tokia tvarka galioja seniai, o mažėti gali nebent gydymo įstaigų pelnai.Prekybos tinklo „Norfa“ įkūrėjas ir savininkas Dainius Dundulis pranešė stabdantis neseniai Vilniuje įkurto „Sostinės medicinos centro“ veiklą. Dainius Dundulis aiškina susidūręs su biurokratinėmis kliūtimis, tačiau šįkart tokie argumentai kelia abejonių.Europos parlamentas šiandien patvirtino naują Europos Komisiją, kurioje Gynybos komisaru dirbs Lietuvos atstovas Andrius Kubilius. Visgi du mūsų šalies europarlamentarai balsavo prieš tokią komisijos sudėtį, o vienas susilaikė.Rusijos rublis pasiekė žemiausią lygį nuo invazijos į Ukrainą pradžios.Baltijos jūros regiono šalių lyderiai šiandien susitiko Stokholme, kur buvo aptariami regiono saugumo ir paramos Ukrainai klausimaiKiek Vilniuje didės kainos už automobilių stovėjimą?Ved. Liepa Želnienė

Žaliasis kursas ir pastangos supaprastinti jo reikalavimus rūpi visų Europos šalių žemdirbiams. Apie žaliąjį ES kursą ir Lietuvos poziciją jame interviu su Europos Komisijos nariu Januszu Wojciechowskiu. Anot jo, Europos Sąjungos stiprybė yra jos žemės ūkio politikos lankstumas, svarbu ne žlugdyti, o pagelbėti ir taip išsaugoti smulkius ūkius.Dviejų kooperatyvų: „Pasaulio sėklos “ ir „Radviliškio aruodas“ narys, Mažaičių kaimo ūkininkas, agrarinių mokslų daktaras Jonas Ruškys įsitikinęs, kad tik kooperacija padės ūkininkams jaustis stipriems. Jo augalininkystės ūkyje auginami javai ir sėklinės žolės. Anot patyrusio ūkininko, žemdirbiai neturi apsiriboti vien javais, o auginti įvairesnes kultūras, galvoti apie jų perdirbimą. Tik taip galės ateityje išgyventi.Įdomu žinoti. Nedidelius, nereiklius žaliuojančius augalus aspidistras, lapkričio pabaigoje ir gruodį žydinčias violetiniais, tiesiog ant žemės išsiskleidusiais žiedeliais, apdulkina... sraigės. Apie šių augalų, augančių Kretingos muziejaus Žiemos sode ypatumus pasakoja Gamtos ir aplinkos tvarkymo skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.Ved. Regina Montvilienė

Keliaujame prie legendomis apipinto Kaukinės ežero, dar vadinamo Žiedelio, apylinkes. Šis 1,2 ha ploto ir iki 18 metrų gylio siekiantis ežeras, primena beveik tobulą apskritimą, jis yra laikomas ypatingu gamtos paminklu. Legenda byloja, jog ežero gelmių nereikia matuoti, nes galbūt jis neturi dugno. Poilsiautojų laukia sutvarkyta pakrantė, nutiestas lieptelis, o istoriją mena partizanų atminimui pastatytas kryžius ir saugoma Kaukinės liepa.VDU Botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius pasakoja apie augalų vaisius ir sėklas bei jų svarbą. Sužinosite, ar visi vaisiai yra gyvūnų maistas. Laidos svečias pristatys ir ypatingą riešutmedžių bei riešutus vedančių augalų kolekciją.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Trakėnų veislės žirgų veisimas įtrauktas į UNESCO nematerialiųjų vertybių paveldą. Tai vienintelis atvejis, kai gyvulių veisimas yra paveldas. Lietuvos žirgyno Nemuno skyriuje šiemet sulaukta rekordiškai šios veislės žirgų palikuonių. Dar vienas svarbesnių uždavinių yra jau kelis dešimtmečius nykstančio žirgynui priklausančio Šilgalių dvaro atkūrimas. Aplinkiniai dvarai sunaikinti, o Trakėnų veislės žirgų istorija tampriai susijusi su Mažosios Lietuvos dvarų kultūra.Ala Zubkova iš Pabradės miestelio (Švenčionių r.) - šiandien nedidelio verslo savininkė. O viskas prasidėjo tik nuo vieno levandų krūmelio. Levandų auginimą papildė ir įvairių produktų gamyba. Idėjų daug, tad ko negali Ala iš levandų pagaminti pati, idėją pasiūlo kitiems gamintojams, o ji viską parduoda savo elektroninėje parduotuvėje.„Gamta“. Vykdomas ežerų įžuvinimas lydekaitėmis – taip pagerinant ekologinę vandens telkinių būklę. Plėšrūnės turi išgaudyti karpinių žuvų perteklių ežeruose, mat jų gausa lemia, kad įsigali augalai, sukeliantys dumblių žydėjimą. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos patarėjas Vilmantas Graičiūnas sako, kad šį rudenį į vandens telkinius bus paleista daugiau nei milijonas lydekaičių.Ved. Kristina Toleikienė

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai pastebi, kad tobulėjant technologijoms, kinta ir ūkininko veiklos specifika. Anot akademijos Žemės ūkio inžinerijos ir saugos skyriaus asistento, daktaro Dainiaus Savickio, ūkininkui nebeužtenka išmanyti žemės ūkį, reikia jau ir specifinių informacinių technologijų, duomenų valdymo žinių. Norint valdyti išmanius traktorius, kombainus, dronus ar robotus, reikia kelti kvalifikaciją.Menininkė Gintarė Navickaitė Petrauskienė iš šamoto kuria keramikos dirbinius. Dažniausiai tai įvairūs augalai, gėlės, pritaikomos sodybose ar mažuose sklypeliuose, norint pratęsti spalvingąjį žydėjimo sezoną ištisus metus. Moteris sako, kad sode pritaikius tam tikrą dekoraciją, jis turi lyg menininko parašą.Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ išgirsite apie Gamtos tyrimų centro atliktą projektą, kuomet iš Lietuvos vandens telkinių buvo surinkta daugiau nei 95 tonos makrodumbių ir jie perdirbti į bioproduktus, tokius kaip: trąšos, biodujos, kosmetika ar net plastikas.Ved. Rūta Simanavičienė

Mūsų pasaulis yra labai sudėtingas, juk gyvename ne žmonių sugalvotose, o gamtos sukurtose sąlygose. Gamtos tyrimo centro mokslininkas, geologas, gamtos mokslų daktaras Jonas Satkūnas pasakoja, kaip klimato kaita veikia žemės gelmes, aiškina, kodėl karstinių įgriuvų ateityje tik daugės ir kokiame Lietuvos regione vanduo – skaniausias.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos tyrimų centro mokslininkas Gintautas Vaitonis aiškina, kodėl plačiažnyplius vėžius sunku veisti, kokiu būdu į Lietuvą atkeliavo invaziniai vėžiai ir primena, kad nuo spalio 16 d. visose upėse yra draužiamas vėžių rūšių gaudymas, išskyrus invazines rūšis – žymėtuosius ir rainuotuosius vėžius galima visus metus.Aplinkosaugininkė Akvilė Jagučinskytė, kalbėdama apie antrinį vandens panaudojimą, sako, kad nors Lietuvoje pakankamai geros kokybės požeminio vandens, svarbu atkreipti dėmesį į vandenį, kuris jau buvo panaudotas. Ji akcentavo, kad išvalytas vanduo gali būti naudojamas gatvių plovimui, gėlių laistymui ir net žemės ūkyje, kur klimato sąlygos tampa vis sudėtingesnės.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos tyrimų centro dirketorius, akademikas Sigitas Podėnas ne tik pristatė daugelį aktualių mokslo temų, tačiau papasakojo apie savo aistrą - ilgakojus uodus, kurie kraujo nesiurbia, bet - perneša ligų sukėlėjus.Gamtos tyrimų centre dirbanti entomologė Rasa Bernotienė - pagrindinė uodų ir upinių mašalų tyrinėtoja Lietuvoje. Ji aiškina, kodėl savo sodyboje ji uodus augina.Laidoje diskutuojama apie svarbiausius gamtos tyrimus ir atskleidžiamos mažai žinomos gamtos paslaptys, pavyzdžiui, uodų poveikis pasaulinei sveikatai ir netikėti gyvūnų išgyvenimo atvejai.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Vasaros pabaigoje socialiniuose tinkluose paplitęs vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas ryškiai žalias Kauno marių vanduo, sukėlė diskusijas dėl galimos cheminės taršos ar vandens žydėjimo. Gamtos tyrimų centro mokslininkė Judita Koreivienė pastebi, kad vandens telkinių eutrofikacija yra viena aktualiausia aplinkosaugos problemų. Specialistai įspėja nesimaudyti žydinčiose Kauno mariose.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

„Meninė dokumentika daugiau stebi ir palieka klausimus žiūrovams patiems surasti savo santykį su tuo, kas vyksta su mūsų planeta, kaip ji keičiasi ir kaip ją keičia mūsų veikla“, – sako Ona Kotryna Dikavičiūtė, viena iš šių metų Vilniaus dokumentinių filmų festivalio programos kuratorių.Šiemet šiame festivalyje ne vienas filmas savaip prisiliečia prie gamtos, aplinkosaugos, aktyvizmo ir ekologinės taršos temų. Tarp jų – režisierės Laurence Lévesque juosta „Okurimono“ (jap. „Dovana“), tyrinėjanti tylą, kuri tebekausto 1945 m. Nagasakio ant numestos atominės bombos sprogimą išgyvenusių žmonių prisiminimus.Viena iš trumpametražių filmų programų – „Susitelkimas“ žvelgia į pavienes ir bendras žmonių pastangas išgyventi pokyčius ekologinės krizės akivaizdoje. O programa „Intervencija“ siūlo atkreipti dėmesį į kolonializmo žaizdas kraštovaizdžiuose, taip pat ir ekologiniuose.Tuo metu režisierių Beno Russelo ir Guillaumo Cailleau „Tiesioginis metodas“ kviečia beveik 4 valandas praleisti su įvairiais prancūzų aktyvistais, kurie valdžios laikomi „ekoteroristais“.Kaip ir kokias aplinkosaugos temas renkasi tyrinėti dokumentinio kino autoriai ir kodėl jiems tai svarbu?Autorė Vaida Pilibaitytė

Prieš penkerius metus mokslininkė Laima Blažytė-Čereškienė kartu su komanda iš naujo atrado lietuviškas tamsiąsias bites, kurios, manyta, buvo išnykusios Lietuvoje. Pati mokslininkė pasakoja, jog turime suprasti, kad tai svarbi mūsų krašto gamtos dalis, nors pripažįsta – yra ir tokių žmonių, kurie nepritaria šios bitės išsaugojimui. Pasirodo, šios bitės šiame krašte gyveno tūkstančius metų ir tik mūsų gyvavimo laikais susidūrė su egzistencine grėsme.Nuo bitininkystės iki bičių mokslininkės su Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadove Laima Blažyte-Čereškiene.Ved. Ignas Klėjus

Klimato kaitos rubrika. Kaip klimato kaita keičia kraujasiurbių vabzdžių elgseną? Ar tai gali atnešti naujas ligas į Lietuvą? Apie tai pasakoja Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Vaidas Palinauskas.Ko reikia norint būti geru traktorininku? Pokalbis su geriausiu 2024 m. traktorininku pripažintu Arijumi Mušauskiu.Lietuvių komanda 24 valandų riedučių Le Mano lenktynėse tapo vienos iš klasių čempionais.Ar įmanoma senti ir neprarasti kognityvinių gebėjimų? Kaip kuo ilgiau išlaikyti smegenų sveikatą? Pokalbis su neuropsichologe Ramune Dirvanskiene.Pokalbis su Žemaitės proanūke Maryte Račys. Apie Žemaitės raštų vertimą į anglų kalbą ir rašytojos aktualumą šiandien.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šiltėjant orams vis daugiau žmonių sėda ant dviračių. Ar keičiasi į gera vairuotojų ir kitų eismo dalyvių kultūra dviratininkų atžvilgiu ir pačių dviratininkų įpročiai?Elektroninis sportas – vis dar mitais apaugusi veikla, nors jau dėstoma ir dalyje Lietuvos universitetų, o Lietuvos futbolo federacija turi savo elektroninio futbolo rinktinę.Plaukų donorystė onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms.Laukinės gamtos stebėjimas ir fiksavimas. Kaip išlaikyti balansą tarp laukinės gyvūnijos, žmogaus ir technologijų?Ved. Ignas Andriukevičius

Psichologė, psichoterapeutė Giedrė Žalytė gamtos ir miško terapijos užsiėmimus veda nuo 2019-ųjų. Ji sako, kad ši praktika padeda pasinerti į tam tikrą tyrinėjančią būseną, būdingą vaikams, taip pailsinti protą. Tuo metu vaikų gydytoja neurologė Milda Dambrauskienė pastebi, kad vaikams buvimas gamtoje visų pirma svarbus dėl to, jog atitraukia juos nuo ekranų ir mažina žalingą ekranų poveikį. Abi jos yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto podiplominių studijų „Miško terapija“ lektorės.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Laidoje dešimt dvylika tęsiame pokalbius su Lietuvos mokslo premijų laureatais. Gamtos mokslų srityje laureatu tapo fizinių ir technologijos mokslo centro Elektrocheminės medžiagotyros skyriaus tyrėjas daktaras Arūnas Jagminas. Jis įvertintas už mūsų darbų ciklą „Paklausių nanodarinių formavimo, charakterizavimo ir taikymų tyrimai 2007-2021.1944 m. vasarą į Lietuvą įžengus sovietinei kariuomenei, tūkstančiai lietuvių, vengdami represijų ir smurto, bėgo į Vakarus, ieškodami laikino prieglobsčio. Ne visiems pavyko pasiekti skirtingose valstybėse, daugiausiai Vokietijoje, veikusias perkeltųjų asmenų stovyklas, o ir atvykusiųjų laukė nelengvas gyvenimas. Irena Mikuličienė pristato beveik visą iki šiol Lietuvos nacionaliniame muziejuje sukauptą medžiagą apie perkeltųjų asmenų stovyklas ir žmonių gyvenimą jose.Kelios dešimtys senjorų susidomėjo Vilniaus paskelbta naujove tapti šeimininkų netekusių gyvūnų globėjais. „Senjoras-Senjorui“ pavadinta programa kviečia vyresnio amžiaus vilniečius tapti šeimininkų netekusių, dažniausiai garbaus amžiaus, keturkojų augintinių globėjais. Jiems Vilniaus miesto savivaldybė suteiks visas priežiūros priemones, pasirūpins pašaru ir kraiku, prireikus, veterinarinėmis paslaugomis.Jeigu domitės grybų šitakių auginimu, tai dabar pats metas įsigyti rąstelių, ant kurių jie gali dygti. Ukmergės rajone net 600 grybų rąstelių turinti Loretos ir Gintauto Ciunių šeima ir patys augina šitakius, kitiems duoda patarimų, kaip tai daryti. Dar Ciuniai savo ūkyje, pavadinimu „Braaangiosios uogos", turi šilauogių ir ūkininkavimą derina su darbais Vilniuje.Šeimos sodyboje lankėsi ir pasakojimą parengė laidos ,,Gimtoji žemė“ vedėja Rūta Simanavičienė.Ved. Rūta Kupetytė

Lietuvos mažoji kultūros sostinė Ryškėnai pražįs gėlėmis, vilios muzikos garsais.Apie Ryškėnų kaimo bendruomenę jungiančias iniciatyvas mintimis dalijasi Ryškėnų kultūros centro direktorė Romualda Virketienė ir kaimo bendruomenės pirmininkas Kazys Lečkauskas.Su duona pasitinka Žemaičių karaliaus Ringaudo dvaro šeimininkė Magdelena Gedvilienė.Telšiuose prie Masčio ežero įsikūrė Žemaičių kaimo muziejus po atviru dangumi. Gamtos apsuptyje siekiama išsaugoti Žemaitijos regionui būdingų statinių paveldą, tęsti etninės kultūros tradicijas ir puoselėti žemaitišką tapatybę.Bendrausime su Žemaičių muziejaus darbuotojais Donata Kazlauskiene, Rima Serviene, Daiva Gintaliene, Margarita Altaniene, Egle Narmantiene ir Diana Bumblauskiene.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Tai nėra šuniuko pavedžiojimas, grybavimas ar ekskursija“ – teigia miškininkas, gidas ir vienas iš gamtos terapijos pradininkų Lietuvoje Linas Daubaras. Nors pats Linas nėra medikas ar psichologas, jis įsitikinęs, kad visgi nepakankamai vertiname miško poveikį sveikatai. Prieš kelis metus su bendraminčiais įkūręs Lietuvos gamtos terapijos asociaciją, siekia šią terapijos formą integruoti į mūsų sveikatos apsaugos sistemą, ką įgyvendina ir kitos Europos šalys.Pokalbis su miškininku, gidu ir gamtos terapijos entuziastu Linu Daubaru.Ved. Ignas Klėjus

Žemaičių vyskupystės muziejus Varniuose po renovacijos duris atvers vėlyvą pavasarį. Lankytojus pasitiks Austrijoje išlietų varpų skambėjimas, kuris simbolizuoja pastato atgimimą. Apie naujas erdves ekspozicijoms ir kitoms kultūrinėms veikloms pasakoja Žemaičių muziejaus „Alka“ istorikė ir ekskursijų vadovė Janina Bucevičė.Užsukti į Varnių katedrą kviečia Varnių parapijos klebonas kanauninkas Andriejus Sabaliauskas. Kunigo giedamos giesmės, Motiejaus Valančiaus kambarėlis, kuriame buvo daraktorinė mokyklėlė, kriptoje po stiklo gaubtais vyskupų palaikai – abejingų nepalieka.Varnių regioninio parko lankytojų centras ir Gamtos mokyklėlė. Pasakoja kultūrologas Linas Šedvilas ir Andrius Bajarūnas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Sausio pabaigoje šimtais traktorių ir miškovežių į Vilnių protestuoti suvažiavę žemdirbiai iš Vyriausybės sulaukė pažadų spręsti jų iškeltas problemas. Dalis ūkininkų reikalavimų tiesiogiai susiję su aplinkos apsauga – įpareigojimu atkurti daugiametes pievas, laikytis nustatytų vandens telkinių apsaugos juostų ir su planuojama saugomų teritorijų plėtra.„Yra tų paukščių! Atvažiuokit pas mus pavasarį ir pati pamatykit“, – atkirto Vilniuje Gedimino pr. prie savo traktoriaus užkalbintas ūkininkas iš Rokiškio rajono.Viešojoje erdvėje dalis ūkininkų dar aštriau šaipėsi iš aplinkosaugos priemonių ir jas palaikančių aplinkosaugos organizacijų. Tuo metu šios surengė savo protestą pavadinimu „Kompromisai – ne gamtos sąskaita“ ir ragino Vyriausybę derybose su protestuojančiais žemdirbiais nepamiršti viešųjų aplinkos, klimato ir biologinės įvairovės apsaugos tikslų.„Šitas protestas yra jėgos demonstravimas“, – sako prie akcijos prisijungęs dr. Ričardas Skorupskas iš VU Geomokslų instituto. – „Jei jie tą energiją skirtų pokyčiams, visiems būtų geriau. Bet įtariu, kad politikai prieš rinkimus neturės valios užtikrinti, kad po dešimtmečio neturėtume blogesnės situacijos negu dabar turime.“Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį į prastą pusės Lietuvos upių ir ežerų būklę, vis sparčiau nykstančius įprastus kaimo kraštovaizdžio paukščius ir nualintą dirvožemį. Visi šie reiškiniai susiję su intensyvėjančia Europos Sąjungos subsidijuojama Lietuvos žemės ūkio veikla.„Svarbu yra ne tik tai, kad jie mums užaugina maistą, bet labai svarbu KAIP tai padaro“, – pažymi KTU sociologijos profesorė Audronė Telešienė. Pasak jos, klimato krizės ir biologinės įvairovės nykimas veikia ir maisto tiekimo sistemas, tad reikalaudami atšaukti aplinkosauginius reikalavimus, ūkininkai iš esmės kasa duobę sau ir mums visiems.Kaip žemės ūkis veikia aplinką ir ką reiškia ūkininkų priešinimasis jos apsaugai?Autorė Vaida Pilibaitytė

Liūdnai pagarsėjęs žievėgraužis tipografas šiemet masiškai užpuolė Lietuvos eglynus ir sukėlė naują politinių diskusijų bangą apie miškų valdymą ir apsaugą.Šis pusės centimetro dydžio vabalas – tik viena iš miškuose sutinkamų kinivarpų, bet geriausiai pažįstama. Miškininkai jį laiko pavojingiausiu medžių liemenų kenkėju, kurio apniktas egles būtina iškirsti ir išvežti.Bet entomologai sako, kad šis vabalas veikia kaip „gamtos sanitaras“, padedantis susiformuoti atsparesniam ir įvairesniam miškui.Apie žievėgraužio tipografo ekologiją ir daugialypį vaidmenį miškuose kalbamės su Gamtos tyrimų centro entomologu dr. Eduardu Budriu ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininku, „Sengirės fondo“ biologu dr. Ainiu Pivoru.Autorė Vaida PilibaitytėGilles San Martin nuotraukoje – žievėgraužio tipografo patelė (CC BY-SA 2.0)

Pasaulinė kino industrija jau atrado Semeliškes. Net NETFLIX serialuose matomi apylinkių vaizdai, o vietiniai nepraleidžia progos užsidirbti: filmuotis, maitinti ar kitaip užimti svečius.Miestelis nedidukas, bet jaukus. Garsėja ne tik šv. Roko atlaidais Šv. Lauryno parapijoje, bet ir kultūriniais renginiais, respublikiniais tapybos plenerais. Semeliškių istoriją gerai žino seniūnė Loreta Zaparackaitė-Karalevičienė. Ji iš vietinių surinko atsiminimus ir išleido ne vieną leidinį.Silvija Niūnavaitė-Bielskienė, kultūros renginių organizatorė. Režisierėssugalvotas Semeliškių festivalis „Nuo Lauryno iki Roko“ garsina miestelį. Moteris visada kupina idėjų.Šv. Lauryno parapijos klebonas Gediminas Mieldažis kuklus, bet atviras naujoms idėjoms.Mackonių kaimas kiek nutolęs nuo Semeliškių. Kaimo turizmo sodybą „Gamtos melodija“ puoselėja ūkininkai ir edukatoriai Algis ir Regina Sinkevičiai.Ruslanas Fiodorovas papasakos apie naujas Semeliškių bekelės automobilių sporto trasas, pėsčiųjų turą „Velnio keliais“.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Svarbiausia, ką išmokau – tai žiūrėti į mūsų rūšį kaip gamtos dalį“, – NARA tinklalaidei Reikjavike sako Islandijos universiteto podoktorantūros mokslininkė Laura Malinauskaitė, savo disertacijoje tyrusi banginių ekosistemas Arktyje. Su Laura Malinauskaite kalbasi Martyna Šulskutė, gegužę Reikjavike dalyvavusi „IFC Audiodocs“ konferencijoje. Martynos garsinė dokumentika „Language Shouldn't Be a Curse, It Should Be a Blessing“ buvo atrinkta į festivalio ilgąją programą, kartu su penkiolika kitų garso pasakojimų iš skirtingų šalių. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-malinauskaite Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara