Podcasts about tyrimai

Šį rytą kultūrinės spaudos apžvalgoje kultūros ir meno mėnraštis „Kultūros barai“.„Tokio lygio kūrinių esame įpratę vykti stebėti svetur“, – apie festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ lietuviškus spektaklius sako scenos menų kritikė Sigita Ivaškaitė.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Panevėžio muzikinis teatras pristato Johanno Strausso operetės „Šikšnosparnis“ premjerą.Nevyriausybinių organizacijų laukia pokyčiai: ar naujos taisyklės ir finansavimo modeliai taps pagalba, ar iššūkiu jų kasdienei veiklai, įskaitant ir kultūros sektorių?Šį savaitgalį minėsime Žemaitės 180-ąsias gimimo metines. Pasakojimas moterų ir žmogaus teisių tema.Lukiškių kalėjimo patalpose duris atvers nauja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro laboratorija, skirta partizanų ir kitų represijų aukų palaikų identifikavimui.Ved. Justė Luščinskytė

Lietuvos kariuomene pasitiki 54 proc. žmonių, per mėnesį pasitikėjimas krito 5 procentais, atskleidė „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Kas nulėmė kritimą? Kaip apskritai vertinti visuomenės pasitikėjimą kariuomene?Amerikos prezidentas rekomenduoja įvesti 50 procentų muitą Europos Sąjungai.Lietuvos europarlamentarai per pirmuosius kadencijos metus gana pavyzdingai dalyvauja plenariniuose posėdžiuose, nevengia juose išsakyti nuomonės, tačiau yra pasyvūs teisėkūroje, kuri laikoma pagrindiniu politiko svorio ir jo veiklos rezultatu. LRT paskaičiavo, kiek posėdžius lankė vienuolika Lietuvoje išrinktų politikų, kaip dažnai juose pasisakė ir prie kiek rezoliucijų prisidėjo.Viešojo saugumo tarnyba atskleidė, kaip treniruojasi Operatyvaus reagavimo kontratakos komandos pareigūnai.Tyrimai rodo, kad nerimą bei stresą patiria kas ketvirtas 5-11 klasės moksleivis. Kaip nugalėti baimes ir susidoroti su stresu prieš egzaminus?Turizmas Lietuvoje: nors svečių iš užsienio daugėja, lietuviai sudaro du trečdalius visų turistų ir nakvynių.Vakar pranešta, kad būdamas 53-jų žuvo žinomas muzikos prodiuseris Gintaras Bendžius. Pokalbis apie šią asmenybę ir jo įtaką Lietuvos pramogų pasauliui.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šį savaitgalį Vilniuje vyks vienuoliktasis architektūros festivalis „Open House Vilnius“. Tai unikali proga miestiečiams ir sostinės svečiams nemokamai aplankyti daugiau kaip 50 išskirtinių architektūros objektų, kurie įprastai nėra atviri lankytojams.LRT Faktai: Lietuviai socialiniuose tinkluose dalijasi įrašu, kuriame matomas visai greta kelio risnojantis lokys. Ar tikri šie vaizdai?Medikai rekomenduoja profilaktinius kraujo tyrimus atlikti bent kartą metuose ir stebėti savo tyrimų dinamiką, nes net ir menkiausi nuokrypiai gali būti tam tikros ligos signalas. Ką gali ir ko negali parodyti bendri kraujo tyrimai?Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pristatė naują mobiliąją orų programėlę „Meteo.lt“ išmaniesiems telefonams. Be įprastų prognozių, joje galima peržiūrėti faktinius duomenis iš meteorologijos stočių bei situaciją vandens telkiniuose. Taip pat bus pateikiama informacija apie pavojingus meteorologinius reiškinius.Prosenelių ūkininkavimo tradicijas Lazdijų rajone, Stebulių kaime tęsia Mantas Jančiukas. Jis laiko avis ir triušius. Sako, kad svarbiausia yra sistemiškumas. Dažna jaunų ūkininkų klaida Mantas įvardija norą viską pasiekti greit.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Ukraina sutinka su pakoreguotu JAV susitarimu dėl prieigos prie mineralų. Ukrainos pusė skelbia, kad Vašingtonas išbraukė Kyjivui nepalankius punktus, tarp ir jų reikalavimą suteikti 500 milijardų dolerių vertės svarbių žaliavų. Nurodoma, kad susitarimas gali būti pasirašytas jau penktadienį,Lietuvos užsienio reikalų ministras sako, kad Jungtinių Valstijų ir Ukrainos sutarimas dėl prieigos prie mineralų yra pozityvus ženklas. Pasak Kęstučio Budrio, dokumento nereikėtų laikyti taikos susitarimu su saugumo garantijomis, tokių derybų ateityje bus daugiau.Dalis viešbučių ir turistų skundžiasi nauja tvarka, pagal kurią apgyvendinimo paslaugų teikėjai kartą per parą Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje privalo teikti svečių registracijos duomenis. Keliautojai sako, kad Lietuvoje jie turi pateikti daugiau duomenų nei kitose šalyse. Ekonomikos ir inovacijų ministerija tvirtina, kad dabar kaip tik reikalaujama mažiau keliautojų duomenų.Kaip amerikiečiai reaguoja į Trumpo pasisakymus apie Ukrainą, suartėjimą su Rusija ir kiek žiniasklaida skiria tam dėmesio.Tyrimai rodo, kad ilgalaikis neapykantos kalbos poveikis gali skatinti radikalizaciją, mažinti visuomenės pasitikėjimą institucijomis ir didinti socialinę atskirtį.Miškininkai, pasitinkant pavasarį, kviečia visoje Lietuvoje kelti inkilus. Klausimas klausytojams - ar keliate inkilus, ar žinote, kaip tai tinkamai padaryti, galiausiai, ar juose kas nors apsigyvena?Ved. Rūta Kupetytė

Priešiškas bendravimas skaitmeninėje erdvėje sukelia neigiamas pasekmes tiek individualiai psichikos sveikatai, tiek visuomenės darnai. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis neapykantos kalbos poveikis gali skatinti radikalizaciją, mažinti visuomenės pasitikėjimą institucijomis ir didinti socialinę atskirtį. Apie tai FM99 kalbame su VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedros tyrėja prof. Jūrate Ruzaite.

Šį „Du bitai“ epizodą remia OMNISEND. Lietuvos startuolis, kuriantis elektroninės komercijos marketingo automatizavimo platformą. Prisijunk prie komandos! Daugiau informacijos – https://www.omnisend.com/careers. Laidos šaltinių nuorodos Iš telefonų – į mokyklą! Skaitmeninės etikos centro iniciatyva riboti telefonų naudojimą mokykloje Luko Facebook įrašas apie tai Deep Research Introducing deep research o3-mini OpenAI o3-mini Naujas OpenAI prekinis ženklas Refreshed … Tęsiama

Lėktuvo katastrofa Pietų Korėjoje nusinešė mažiausiai 176-ių žmonių gyvybes, išgyveni du įgulos nariai.Sakartvele inauguruotas naujasis prezidentas. Tuo metu provakarietiška prezidentė Salomė Zurabišvili prezidentūrą paliko, nors buvo sakiusi, kad to nedarys.Nuo kitų metų įmonėms, turinčioms lengvųjų automobilių, didėja mokesčių našta.Tyrimai atskleidžia, kad Lietuvoje patyčių mokyklose ir internete mastas išlieka vienas didžiausių Europoje.Ved. Urtė Korsakovaitė.

Neseniai įkurtas Gynybos fondas pradeda platinti obligacijas – taip valstybė siekia skolintis iš žmonių pigiau ir jiems mokės 2 proc. metų palūkanas.Aktualus klausimas. 60 proc. gyventojų mano, kad reikėtų trumpinti mokslo metus. Ką jūs galvojate?Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų yra atsidūrę situacijoje, kai jiems arba šalia esančiam žmogui reikėjo pirmosios psichologinės pagalbos. Tačiau 4 iš 10 negebėtų tokios suteikti krizinėje situacijoje.Privalomasis sveikatos draudimo fondas kitąmet bus 14 proc. didesnis. Ar dėl to pagerės sveikatos paslaugos ir medikų darbo sąlygos?Gyventojai sako, kad socialiniuose tinkluose rinkimų kampanijos metu už politikus balsuoti ragina įtartinos paskyros ir įtaria, kad jos netikros.Ved. Edvardas Kubilius

Daugiau nei 700 hektarų augalininkystės ūkį puoselėjantys tėvas ir sūnus, Alvydas ir Raimundas Juškos džiaugiasi laiku padarę svarbius darbus ūkyje. Vienas jų, tai žemės tyrimai, kurie leido geriau pažinti dirvožemio sudėtį ir žinoti, ko trūksta. Siekiant didesnių derlių, padėjo ir laukų kalkinimas. Sūnus Raimundas sako, kad derlius šį sezoną geras, bet apmaudu dėl labai žemų supirkimo kainų.Alytaus rajone gyvenanti Agnietė Vaitulionienė dabar yra motinystės atostogose, bet būtent šis laikas leido atrasti mėgstamą veiklą – mazgų rišimo macrame techniką. Moteris gamina įvairius padėkliukus, pakabukus, rankines, o išskirtinis užsakymas buvo padaryti trispalves karūnas.Rubrikoje ,,Verta žinoti“ išgirsite pokalbį su bitininko profesiją turinčiu Vaidu Milikausku. Nors pagal specialybę taip ir neteko dirbti, Vaidas dabar rūpinasi laukinėmis bitėmis ir kitais vabzdžiais kurdamas jiems namus. Veiklos ,,Vabzdžio pastogė“ įkūrėjas sako, kad, jeigu rūpinamės paukščiais, tai galime pasirūpinti ir vabzdžiais.Ved. Rūta Simanavičienė

LRT KLASIKA keliauja po privačius, nišinius Lietuvos muziejus, vienas jų – neatrasto ir nesuprasto menininko Audrio Purlio muziejus Molėtų rajono Svobiškėlio kaime.Meninis projektas „Kalbantys jausmai“ drauge su Šalčininkų jaunimu kūrė poeziją, kad ugdytų jų emocinį intelektą.Esame ne teatralai, o vaizdų darbininkai – taip save apibūdina „Psilikono teatro“ kūrėjai Auksė ir Darius Petruliai. Nuo 2016 m. šis teatras tyrinėja nebeveikiančius, apleistus istorinius fabrikus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Spektaklis „Širdys ir kaminai“ apie legendinį Kauno avalynės fabriką „Lituanica“ bus pristatytas tarptautiniame scenos menų festivalyje „ConTempo.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje: žvilgsnis į naujausius į UNESCO saugomo paveldo sąrašą įtrauktus kultūrinius objektus, besikeičiančio klimato metamus iššūkius meno kūrinių saugotojams ir pervežėjams bei istorija apie amerikietės įsigytą Marko Chagallo paveikslą už 2 dolerius.Apie ką pagalvote, išgirdę frazę „vasaros garsai“. Apie garsyną, aptiktą Tokijuje, Vilniuje ir Suvalkijoje, pasakoja menotyrininkė Agnė Narušytė.Anykščiuose Kultūros taryba pristatė naujas kultūros strategijos gaires. Kaip Anykščiai ketina plėtoti savo kultūros gyvenimą?Apie tapybai tinkamus sezonus, laiką, kurio reikia išmokti, žodį „performansas“, ir tylos garsą su šiuolaikine menininke Židrija Janušaite – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrika.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos gyventojų Genocido ir rezistencijos tyrimo centras sulauks pertvarkos, steigiama taryba, kurioje bus ir politikai. Reformos priešininkai sako, kad istoriniai tyrimai bus politizuoti.Reformos iniciatoriai įsitikinę, kad istorinei atminčiai svarbų Centrą reikia stiprinti, o nauja taryba padės aiškiau ir greičiau atlikti istorinius tyrimus.Ar istorijos tyrimai nevirs politiniais?Laidoje dalyvauja LGGRTC vyriausiasis patarėjas Aivydas Keršulis, istorikė Mingailė Jurkutė, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Vytautas Sinica, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovė Paulė Kuzmickienė.Ved. Marius Jokūbaitis

90-yje procentų Lietuvos mokyklų yra vykdomos patyčių prevencijos programos. Pakalbinti mokyklų bendruomenių atstovai tikina žinantys, kaip užkardyti patyčias ir kaip valdyti situaciją, bet realybė neretai kitokia.Prieš tris savaites tragedija nutiko Alytuje. Paauglė neatlaikė bendraamžių patyčių.Kasmet dėl patyčių netenkame apie vienos klasės mokinių.Jie, nesumanydami, kaip sustabdyti tyčiojimąsi, pasirenka patį netinkamiausią patyčių sprendimo būdą.Tokios tragedijos paprastai užglaistomos mokyklų bendruomenėse patyliukais ir gyvenimas vyksta toliau tarsi nieko nebūtų įvykę.Kas tai – abejingumas ar baimė pripažinti, kad vykdome popierines, o ne realias patyčių prevencijos programas?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Ingrida Liubartaitė-Ramanauskienė, mokyklos „Žiniukas“ direktorė, ir Edvardas Šidlauskas, Vilniaus Balsių progimnazijos psichologas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Aplinkos ministerija skelbia, kad per ką tik pasibaigusį 2023-2024 metų vilkų medžioklės sezoną sumedžiota 280 vilkų. Tai pirmas kartas, kai nebuvo išnaudotas nustatytas rekordiškai aukštas limitas – 341 vilkai.Pagal prieš dešimtmetį patvirtintą Vilko apsaugos planą Lietuvoje galėtų gyventi maždaug perpus mažiau vilkų nei priskaičiuota pernai, t.y. 32–62 vilkų šeimos – apie 500 vilkų. Remiantis tyrimais, kasmet nustatomos ir medžioklės kvotos, kurios turėtų padėti palaikyti tokį populiacijos dydį.Specialistai sako, kad vilkų populiaciją Lietuvoje dabar sudaro ne mažiau kaip 91 šeima ir greičiausiai pasiekė ribą, kai vilkai nebeturi, kur plėstis. „Vilkai nėra klajūnai, jie užsiima teritoriją ir ten gyvena metai iš metų, neįsileidžia svetimų vilkų. Vadinasi jauniems individams nebėra, kur išeiti“, – sako vilkus Lietuvoje tyrinėjanti VDU mokslininkė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė.„Ginčų apie vilko apsaugą buvo ir bus“, – mano Aplinkos ministerijos specialistas Algirdas Klimavičius. Kartu jis pažymi, kad lyginant su ankstesniais metais, suinteresuotų pusių diskusija yra kur kas konstruktyvesnė, nes remiasi duomenimis.Vaidas Balys iš asociacijos „Baltijos vilkas“ sutinka, kad duomenų apie vilkus Lietuvoje jau pakanka, bet tikina, kad Vilko apsaugos plane įrašytą vilkų šeimų skaičių laikas peržiūrėti . „Tyrimai atliekami tikrai išsamūs ir rezultatai gilūs, patikimi. Lieka klausimas, kaip nustatinėjant sumedžiojimo limitą nepamesti idėjos, kodėl visa tai daroma.“Autorė Vaida Pilibaitytė

Per metus nuo žmogaus papilomos viruso paskiepyta per 13 tūkst. berniukų, sulaukusių 11 metų. Kaip reikėtų vertinti tokius rezultatus bei kodėl ir berniukus būtina skiepyti nuo žmogaus papilomos viruso?Aktualus klausimas. Politikai, valstybės institucijų atstovai ir mokslininkai Vilniuje tarsis, ką daryti, kad paaugliai nevartotų alkoholio ir narkotikų. Tyrimai rodo, kad besisvaiginančių paauglių sparčiai daugėja, problema gilėja. Ką siūlytumėte daryti?Dėl ukrainietiškų grūdų įpykę lenkai šią savaitę ketina blokuoti ir Lietuvos pasienį, o tai gali sukelti logistikos problemų verslui. Daugiau apie tai – „Verslo laike“.Dalis Lietuvoje dirbančių Baltarusijos, Rusijos ir kitų trečiųjų šalių piliečių nepalaiko su Rusija kariaujančios Ukrainos. Ar tokie žmonės turėtų apskritai dirbti ir gyventi Lietuvoje?Aiškėja, kad Vilniaus Arkivyskupija leidimą kirsti medžius sostinės Misionierių vienuolyno ansamblio sklype gavo, nors du kartus posėdžiavusi Želdynų priežiūros komisija davė neigiamą atsakymą. Kaip taip nutiko?Ved. Edvardas Kubilius

Kokie akmens amžiuje pagaminti medžio dirbiniai mus pasiekia šiandien ir ką jie byloja apie pajūrio gamtinę aplinką prieš 5000 metų? Kodėl jau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje girios buvo laikomos valstybės taupykle ir kurie medžiai turėjo ypatingą statusą? Savo tyrimų atradimais dalijasi archeologas Kęstutis Peseckas ir istorikė Toma Zarankaitė-Margienė.Autorė Inga Janiulytė-TemporinE. Blaževič/LRT nuotraukoje - Punios šilas

UNICEF organizacija pabrėžia, kad remiasi politiniu neutralumu, bet pradėjo teikti pagalbą vaikams Gazos Ruože. Šią savaitę skrydžiais gabenami humanitariniai kroviniai su laikino būsto reikmenis, vaistais ir sanitarijos priemonėmis.„Ieškomas vairuotojas“-dar vienas LRT Tyrimų skyriaus filmas, kuris bus rodomas spalio 22 d. vakarą.Tyrimai rodo, kad nevartojamų ir nereikalingų vaistų savo vaistinėlėse turi beveik pusė šalies gyventojų, o 4 iš 10 pacientų nesilaiko gydytojų paskirto gydymo. Kodėl vaistininkams Lietuvoje nėra priskirta funkcija prižiūrėti, kaip pacientai laikosi paskirto gydymo, atkreipia dėmesį apklausą inicijavusios Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Pasak „Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus“ vadovės, šiandien pirkėjas nežino, ką perka, o pardavėjas nežino, kokius narkotikus parduoda. Dabar rinkoje yra apie 900 skirtingų cheminių medžiagų ir jų tik daugėja. Didėja ir neprognozuojamas narkotikų poveikis.Ved. Deividas Jursevičius

Naujos šiuolaikinio pasaulio darbo formos, mūsų kintančiame kultūros, technologijų ir laisvėjančios „sąmonės“ kontekste, keičia ir mūsų psichologinę būseną, emocinę pusiausvyrą bei santykius. Be abejonės, tie pokyčiai vyksta įvairiomis kryptimis, vieni aspektai mums suteikia daugiau laimės, kiti mus dar labiau įkalina.Laidoje apžvelgiame įvairias šiuolaikines darbo formas, fenomenus ir paradoksus bei bandome atsakyti į klausimą – kaip tai mus keičia?Dvylika punktų ir pokalbis su organizacijų psichologe dr. Jurgita Lazauskaite-Zabielske.Ved. Ignas Klėjus

LRT radijo mokslo rubrikoje apie tai, ką veikia sociologai ir kodėl verta atsakinėti į jų užduodamus klausimus. Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų žinios apie sociologiją gana miglotos.Rudenį šalies bibliotekose turėtų pasirodyti elektroninė knyga, kurioje – 8 lietuvių autorių kūriniai, pritaikyti mokymosi sunkumų turintiems vaikams. Knygą ruošiantys specialistai sako, kad šie tekstai sunkiai skaitantiems ar tekstą suvokiantiems vaikams padės ne tik atrasti skaitymo malonumą, bet ir labiau integruotis į ugdymo procesą mokyklose.Baigiasi šių metų projektas „Moksleiviai į vyriausybę“. Kaip moksleiviai pamatė darbą ministerijose?Pokalbis su po Indija keliavusia Vilte Novikovaite, kuris turėjo tikslą nukeliauti į Indijos kaimą, kuriame negalima prisiliesti prie žmonių.

Aplinkos ministerijos užsakymu Gamtos tyrimų centras trejus metus vykdė tyrimus apie invazinių rūšių paplitimą Lietuvoje. Tyrimai atskleidė, kad yra blogiau nei tikėtasi. Invaziniai augalai ir gyvūnai įsigali, užima vis didesnes teritorijas, daro didelę žalą ne tik gamtai, ekonomikai, bet ir žmonių sveikatai. Kokių priemonių ketina imtis Aplinkos ministerija, pasakoja Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė.Nors siūti lėles – Sigitos Bilotės pomėgis, ji save drąsiai gali vadinti lėlininke.Dešimtys kūrinių iš jos namų Klaipėdos rajone jau iškeliavo ne tik į įvairius Lietuvos kampelius, bet ir užsienio šalis. Savai kūrybai moteris naudoja širdžiai mielus bet vaikų jau išaugtus drabužius, jų detales pritaiko lėlėms, taip suteikdama antrą gyvenimą. O kasdienes emocijas ir patirtis perteikia gamindama interjerines lėles. „Kūrybos procesas – man, o rezultatas – lai džiugina žmones“, – sako Sigita.Akmenoriai - taip vadinami Skuodo ir aplinkiniuose rajonuose pjaustantys riedulius ir iš jų paminklus gaminantys akmendirbiai. Tokių jų - net trys dešimtys, bet konkurencijos nėra, atvirkščiai - vieni kitus vadina bendraminčiais. Jų darbai iškeliauja į visas Lietuvos amžinojo poilsio vietas. Skulptorius Mindaugas Jankauskas pasakoja, kad paminklų gyvenimas - tai amatas, bet lieka laiko ir tikrai kūrybai.Ved. Kristina Toleikienė

Klimato kaitos rubrika: geografijos mokytoja ir klimatosaugininkė Gintarė Klimienė siūlo naują terminą „klimatosauga“. Kodėl reikia naujo termino?Kaip taupyti turėtų skirtingo amžiaus gyventojai? Tyrimai rodo, kad finansinio raštingumo žinios prasčiausios tarp Z kartos atstovų. Nors jų finansinio raštingumo lygis žemiausias, finansinės gerovės rodiklių tendencijos rodo, kad su didžiausiais finansiniais iššūkiais susiduria X karta – dabartiniai 40-60 metų gyventojai.Kas yra fukcinė mityba? Koks ryšys tarp ligų ir mitybos? Pokalbis su funkcinės mitybos specialiste Margarita Moon.Aukščiausiasis Teismas: už partneriui siunčiamas nuogybes nebegrės teistumas. Lietuvoje ne vienas žmogus buvo nuteistas už tai, kad savo partneriui nusiuntė savo lytinio organo nuotrauką. Apie Aukščiausiojo Teismo sprendimą destigmatizuoti seksualinį turinį savo partneriui pokalbis su teisininke Iveta Jarašiūnaite.Ved. Urtė Korsakovaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Regionuose veikiantys baseinų valdytojai sako, kad dėl pabrangusios elektros, šildymo, cheminių medžiagų yra priversti kelti kainas. Taip pat įstaigų vadovai atskleidžia, kad be savivaldybių paramos sunkiai išgyventų.Kas valandą Lietuvoje insultas ištinka po vieną žmogų. Net ir išvengus mirties, neretai žmogaus būklė lieka sunki. Problemą mėgina spręsti mokslininkai - sukūrė programėlę, kuri mokys rūpintis asmeniu po insulto.Tyrimai rodo, kad Lietuvoje skursta pusė bedarbių. Dalis jų socialinių išmokų sistemą vadina neadekvačia. Piktinamasi ir dėl stažo reikalavimų, ir dėl išmokų dydžio. Siekiant sumažinti skurdą šalyje, kai kurie ekonomistai siūlo bent krizės laikotarpiais lengvinti išmokų gavimo sąlygas, taip pat palaipsniui didinti jų dydžius.Jau šį vakarą, 21 val. LRT TELEVIZIJOS, LRT RADIJO ir portalo LRT.lt eteryje – tiesioginė nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos „Pabandom iš naujo!“ finalo transliacija. Jos metu ne tik paaiškės Lietuvos atstovas didžiajame dainų konkurse, bet laukia ir kitas svarbus įvykis. Būtent šį vakarą bus bandoma vos per 7 minutes vien tik trumpuoju numeriu 1482 surinkti net 100 tūkst. eurų. Visi per šį septynių minučių laikotarpį jūsų aukojami pinigai, surinkti iš telefono 1482 skambučių, dvigubinsis. Juos dvigubins įmonė „Baldai1“.Ved. Darius Matas

Kasmet metų sandūroje su fejerverkais ir kita pirotechnika į aplinką paskleidžiame daugybę kenksmingų dalelių. Tyrimai rodo, kad ši pramoga teršia orą, kenkia sveikatai ir sukelia stresą pažeidžiamiems žmonėms bei gyvūnams.Apklausose didesnioji dalis šalies gyventojų pritaria pirotechnikos draudimams miestų renginiuose. Bet pasiūlymai teisiškai riboti šią pramogą savivaldybėse kol kas nesulaukė palaikymo.Tam priešinasi pirotechnikos gamintojai ir švenčių organizatoriai, kurie tikina, kad kalbos apie fejerverkų žalą perdėtos.Ką žinome apie fejerverkų keliamą taršą ir jos poveikį? Ar tai būtina ir etiška pramoga?Autorė Vaida Pilibaitytė

Ko reikia, kad dar mokyklos suole pavyktų įgyvendinti savo verslo idėją ir įkurti bendrovę? Tokia savo patirtimi dalinsis beveik pusė tūkstančio moksleivių jaunųjų verslų kalėdinėje mugėje „Litexpo“ parodų centre, Vilniuje. apie tai kalbame ir laidoje su Žirmūnų gimnazijos jaunosios bendrovės „Plant2o“, kuri kuria inovatyvią nuotoliu valdomą augalų laistymo sistemą, atstove.Šiandien minima Tarptautinė žmogaus teisių diena. Tyrimai rodo, kad 6 iš 10 lietuvių mano, kad žmogaus teisės šalyje yra negerbiamos. Kiek šis vertinimas atitinka realią situaciją?Kaune gyvenanti ukrainietė pradėjo verslą ir įdarbino dešimt tėvynainių. Nors tokių pavyzdžių reta, tačiau pati verslininkė sako, kad verslo pradžia nebuvo sunki ir planuoja plėtrą.Apie besitęsiančias Rusijos atakas, nukreiptas į civilinę infrastruktūrą ir tai, kaip šiandien atrodo gyvenimas iki karo garsiame Ukrainos kurorte, pasakoja Odesoje esantis LRT žurnalistas Augustinas Šulija.Taip pat su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesore Dovile Jakniūnaite kalbėsime apie viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, esą Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas rengia pabėgimo planą. Apie tai, kad pralaimėjus karą Ukrainoje, Putinas ir kiti aukšto rango asmenys pasitrauks į užsienį, paskelbė buvęs Putino kalbų rašytojas.Ved. Darius Matas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo, kad prastai besimokantys moksleiviai po 10 klasės toliau galėtų mokytis tik profesinėje mokykloje. Prezidentūra tokį siūlymą kritikuoja ir sako, kad jis – socialiai neteisingas. Taigi kur reikėtų nukreipti prastai 10 klasių baigusius jaunuolius?Daugėja savivaldybių, kurių gyventojai viešuoju transportu gali naudotis nemokamai. Ar tai skatina daugiau žmonių atsisakyti savo automobilio ir sėsti į viešąjį transportą?Lietuvoje įsitvirtinant šalčiams, ugniagesiai baiminasi, kad gali kilti nauja gaisrų banga. Pareigūnai ragina pasitikrinti, ar veikia dūmų detektoriai, o tuos, kurie jų neturi, būtinai įsirengti. Apklausos rodo, kad dūmų detektorių neturi apie trečdalį gyventojų, nors įsirengti juos yra privaloma.Tyrimai rodo, kad žmonės Lietuvoje vis dažniau renkasi greitąjį maistą. Kodėl? Ir kaip keičiasi pats greitasis maistas? Kokia jo įtaka mūsų sveikatai?Ved. Edvardas Kubilius

Praėjusio savaitgalio įvykis visu šiurpumu apnuogino seniai medikų keliamą problemą – jie nėra saugūs darbo vietoje, patiria ne tik psichologinį, bet ir fizinį pacientų smurtą. Šeštadienį Vilniaus greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties vairuotoją pacientas sumušė ir apspardė tiek, kad medikas prarado sąmonę, jam lūžo skruostikaulis, veidas buvo nusėtas mėlynėmis. Po patirtos traumos vairuotojas mažiausiai dvi savaites negalės grįžti į darbą. Įtariama, kad pacientas buvo neblaivus ir apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Kartu su vairuotoju buvusi medicinos darbuotoja iškvietė kitą greitosios medicinos pagalbos komandą, o smurtavęs pacientas per tą laiką iš įvykio vietos pabėgo. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.Smurtiniai išpuoliai prieš GMP medikus nėra retenybė. Tyrimai rodo, kad su pacientų užgauliojimu ir grasinimais per metus susiduria 70-90 proc. skubios medicinos ir greitosios medicinos pagalbos srityje dirbančių medikų. Nerimą kelia tai, kad medikai palikti ne tik be apsaugos priemonių ar psichologinės pagalbos, bet panašu, kad ir be deramos teisinės paramos.Kaip smurtinėse situacijose atsidūrę medikai ginasi nuo pacientų? Kokius teisinius kelius smurtą patyrusiam medikui tenka nueiti, kad nubaustų smurtautoją ir sulauktų moralinio atlygio? Kaip situacija keistųsi, jeigu GMP medikai būtų prilyginti pareigūnams ir už jų garbės bei orumo pažeminimą pacientams grėstų baudos?Laidoje dalyvauja: Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta Keburienė ir medicinos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.Ved. Laura Adomavičienė

Pokalbis apie Amerikos lietuvių šaknų paieškas su JAV gyvenančia Karile Vaitkute. Ji žmonėms padeda atrasti savo protėvius – atlieka genealoginius tyrimus.Tyrimai rodo, kad Lietuvoje sportuoja labai mažai vaikų su negalia. Sporto veiklose dalyvauja 2 iš 100 turinčių negalią žmonių. Kaip gerinti situaciją pokalbis su Paralimpinio komiteto prezidentu Mindaugu Biliumi ir komiteto plėtros vadove Asta Narmonte.Kuriamas filmas-metraštis apie Vilnių. Prie 700-nių šimtų metų jubiliejaus proga kuriamo projekto kviečiami prisidėti visi gyventojai. Pokalbis su idėjos sumanytoja Živile Diawara.Kodėl žarnynas vadinamas „antrosiomis smegenimis“? Žarnyne išsidėstę per 100 mlrd. nervinių ląstelių – daugiau nei galvos ir nugaros smegenyse. Apie žarnyno įtaką mąstymui, nuotaikai ir organizmo sveikatai – pokalbis su gydytoja gastroenterologe Agne Šiatkiene ir klausytojais.„LRT faktų“ rubrikoje – Jurga Bakaitė kalbino JAV Drexel universitete dėstančią docentę Astą Zelenkauskaitę apie jos išleistą knygą, kurioje mokslininkė pasakoja apie Rusijos įtaką socialiniuose tinkluose.Ved. Urtė Korsakovaitė

Baisogaloje, Radviliškio rajone esančiame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institute atliekami tyrimai, bandymai, stebėjimai, kad žemės ūkio veikla būtų kuo mažiau paveiki aplinkai. Kokie naujausi instituto pasiekimai, pastebėjimai ir kaip apie juos gali sužinoti ūkininkai pasakoja įstaigos direktorius Artūras Šiukščius.Labanoras mini 500 metų jubiliejų. Gyvenvietės istorija neatsiejama nuo Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios, čia įkurtos parapijos ir išskirtinės, kūrybai įkvepiančios aplinkos. Pokalbis apie praeities bei dabarties sandūras, kūrybines iniciatyvas, aplinkos įprasminimą su Labanoro parapijos klebonu Jurgiu Kazlausku.Panevėžio rajone, Trakiškyje įsikūrusio Sraigių ūkio savininkė Janina Krikštaponienė atvirauja, kad pabrangus elektros energijai ir maisto produktams, tenka koreguoti gamybos procesus, tačiau produkcijos kainų ji kol kas neplanuoja kelti. Pokalbis apie netolimą verslo kaime ateitį.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Švietimo srityje dirbantys ekspertai pastebi, kad nuo pat mokslo metų pradžios į vienas pamokas moksleiviai keliauja su džiaugsmu, į kitas – tarsi prisiversdami. Paprastai nemėgstamomis ar net nuobodžiomis tampa tiksliųjų mokslų – matematikos, fizikos, chemijos pamokos, laikomos neįdomiomis ir „sausomis“. Mokslininkai įsitikinę, kad situaciją pakeistų ne vertimas moksleivius „kalti“ iš vadovėlio, o mokymasis tyrinėjant ir kuriant.Kodėl bijoma įdarbinti neįgalų žmogų? Socialinė iniciatyva VšĮ „Skirtingos Spalvos“ pristato į žmonių su negalia įdarbinimą orientuotą kampaniją „Įgalink“. Jos tikslas – padėti pasiruošti darbdaviams įdarbinti negalią turintį žmogų.Tyrimai rodo, kad 8 iš 10-ies dirbančiųjų norėtų išmokti užsienio kalbos ar pagerinti turimas žinias. Minint Europos kalbų dieną, diskusija: kokios užsienio kalbos yra populiariausias pasirinkimas, o kokias kalbas perspektyviomis mato ekspertai?LRT vis didesnį dėmesį skiria vaikams ir jaunimui skirto turinio kūrimui. Išsamiau apie tai pasakoja LRT vaikų ir jaunimo turinio redaktorė Aistė Jūrė.O laidos pabaigoje - žaidimo „Auksinis protas“ atranka.Ved. Darius Matas

Lenkija ir toliau bando išsiaiškinti milžiniškos katastrofos didžiausioje šalies upėje priežastis. Apie aktualijas kaimyninėje Lenkijoje – pokalbis su kolega Lenkijoje Laurynu Vaičiūnu.„Svarbus pokalbis“: apie branduolinę situaciją kalbės ekspertas Romas Švedas.Ką gali parodyti kraujo tyrimai? Santaros vidaus ligų gydytoja paaiškins, kokie nemokami tyrimai priklauso gyventojams ir kokias ligas jie gali signalizuoti.Į Marijampolę grįžusi Rugilė Navickaitė atrado keramiką: tai ne tik būdas užsidirbti, bet ir kalbėti apie aktualias problemas.Ved. Urtė Korsakovaitė

FM99 laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ kalbėjome apie alergijas. Kaip sako specialistai, jau dabar kas penktas žmogus yra alergiškas, o ateityje, galimai, alergiją turės kas antras. Į daugybę klausimų apie vaikų alergijas atsakys alergologė, klinikinė imunologė Adelė Dimšienė.

Nepriklausomo elektros tiekėjo dar nepasirinko beveik 100 tūkst. vartotojų, nors jie tai turėjo padaryti iki birželio 18 d. Kiek brangiau jie turės mokėti už elektrą ir kiek dar liko žmonių, kurie tiekėją turi pasirinkti iki gruodžio?Ekspertai spėja, kad vis dažnesnės kibernetinės atakos prieš Lietuvą greitai nesiliaus, todėl vienintelė išeitis žmonėms ir įmonėms – būti dar geriau pasirengus atremti programišių išpuolius. Kaip tai padaryti?Aktualus klausimas. Maisto kainos Lietuvoje toliau auga. Kiek brangstantis maistas atsiliepia jūsų biudžetui? Kaip keičiasi jūsų pirkinių krepšelis? Galbūt ieškote pigesnių produktų, dalies jų išvis atsisakote?„Verslo laike“ - praėjusią parą į Lietuvą iš Rusijos neįleista per 30 vilkikų su draudžiamais kroviniais. Pasienyje su Rusija ir Baltarusija susidarė eilės, nes patikra pasienio punktuose kruopštesnė nei anksčiau.Pastaruoju metu Lietuvoje siaučiant liūtims, gyventojai piktinasi, kad vis apsemiamos gatvės. Laiku nenutekančio vandens problema ypač aktuali didžiuosiuose miestuose. Ką jie daro, kad per liūtis gatvės patvintų kaip įmanoma mažiau?Tyrimai rodo, kad lietuvių genai yra vieni mažiausiai pakitusių Europoje ir labiausiai panašūs į Vidurio Europos gyventojus, buvusius prieš 5-8 tūkst. metų. Kodėl taip yra?Ved. Edvardas Kubilius

Keičiantis sezonams kyla vis naujų sveikatos iššūkių. Jei žiemą aktualios buvo traumos dėl slidžios kelio dangos, vasarą pavojai tyko dviratininkų paspirtukininkų, maudynių, saulės vonių mėgėjų. Artėjant karščio bangoms paūmėja sveikatos būklė ir sergančių širdies bei kraujagyslių ligomis. Niekada nežinai, kada greta esančiam prireiks pirmosios pagalbos, bet ar visi ją mokame teikti?Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad dažniausiai gyventojams širdis ima stoti ne ligoninėje, o namuose, gatvėje ar kitur, kur nėra ranka pasiekiamų skubios pagalbos medikų. Sakytume, nieko tokio, paskambinus 112 greitoji medicinos pagalba mieste turi atskubėti per 15 min, užmiestyje – per 25 min. Deja, to nepakanka. Tyrimai rodo, kad atsitiktinių praeivių ar artimųjų laiku pradėtas gaivinimas net iki 70 proc. padidina tikimybę išgelbėti žmogaus gyvybę. Tuo tarpu kiekviena uždelsta minutė šansą išgyventi smukdo 7-10 proc.Bet jeigu pastebėjote gatvėje susmukusį praeivį ir neturite žinių, kaip teisingai teikti pirmąją pagalbą, kaip reikėtų elgtis: vis tiek pulti daryti širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą pagal tai, ką atsimenate iš veiksmo filmų, ar geriau žmogaus apskritai neliesti ir kviesti greitąją pagalbą? Ar žinome, kam reikalingas turniketas? Kaip naudotis defibriliatoriumi, jeigu toks po ranka yra?Iš kitos pusės su kokiais iššūkiais susiduria priėmimo skyriuose dirbantys medikai, kai atvežamas pacientas, kuriam pirmoji pagalba nebuvo suteikta laiku? Kokios komplikacijos gresia tokiems pacientams?Laidoje dalyvauja: Kauno klinikų skubios medicinos gydytoja rezidentė Gabrielė Mickutė ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubios medicinos gydytojas Andrius Černauskas.Ved. Laura Adomavičienė

Kokius eksperimentus šiais metais suplanavo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotis, atslūgus pandemijai grįžtanti į įprastą veiklą ir planuojanti gyvus susitikimus su žemdirbiais, pasakoja Joniškėlio bandymų stoties vadovas dr. Vidas Damanauskas.Lietuvoje skrabalais grojančių žmonių mažai, o dar mažiau juos gaminančių. Vienas jų – tautodailininkas, technologijų mokytojas Egidijus Impolis, gyvenantis ir kuriantis Pakruojo rajone, Rozalime.Lietuvoje pastebimas drugelių skaičiaus mažėjimas. Apie jų naudą bei populiaciją Lietuvoje pasakoja Drugelių parodos organizatorės Aistė Kančauskaitė ir jos mama Jūrate Kančauskiene iš Vilniaus.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Kovas medicinoje yra žinomas kaip kolorektalinio arba storosios žarnos vėžio žinomumo mėnuo. Apie šią ligą kalbėti svarbu, nes storosios žarnos vėžys yra viena iš trijų dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų Lietuvoje. Kasmet užregistruojama apie 1,5 tūkst. naujų storosios žarnos vėžio atvejų, liga, deja, kasmet nusineša daugiau nei 800 gyvybių ir yra antra pagal mirštamumą onkologinė liga Lietuvoje.Nors onkologinės ligos apskritai vadinamos neišvengiamomis, nes yra susijusios su senėjimo procesais, visgi baugią diagnozę atitolinti galima, ypač kalbant apie storosios žarnos vėžį. Mat ne veltui ši onkologinė liga dažnai vadinama gero, patogaus, vakarietiško gyvenimo būdo liga. Tyrimai rodo, kad storosios žarnos vėžiui atsirasti įtakos turi tiek nesveika mityba, tiek mažas fizinis aktyvumas. Tačiau rizikos veiksnių yra ir daugiau, o pirmieji ligos simptomai – nebylūs.Onkologus šiandien ypač neramina tai, kad dėl COVID-19 pandemijos krito visų onkologinių prevencinių programų lankomumas. 2019 metais storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje dalyvavo daugiau nei 2,5 tūkst. žmonių, o jau po metų rodikliai krito pusiau. Tai reiškia, kad į gydytojus onkologus greičiausiai šiandien kreipiasi vis daugiau pacientų su uždelstomis storosios žarnos vėžio formomis.Kaip gydomas kolorektalinis vėžys Lietuvoje? Kokių inovatyvių metodų ir vaistų gali tikėtis pacientai? Galiausiai, koks šių onkologinių pacientų išgyvenamumas ir su kokiomis komplikacijomis po gydymo jiems tenka taikytis?Dalyvauja: NVI Endoskopinių tyrimų poskyrio vyr. ordinatorė, gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė ir NVI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas chirurgas dr. Audrius Dulskas.Ved. Laura Adomavičienė

Dalis gyventojų skundžiasi, kad pastarosiomis dienomis, kai Lietuvoje siaučia itin stiprus vėjas, bent keletą kartų dingo elektra, o jos tiekimą atkurti užtrunka ne vieną dieną. Kodėl taip yra?Pamario žmonės jau beveik mėnesį gyvena su potvyniu. Kuo ypatingas šių metų potvynis ir kas labiausiai pykdo rusniškius?„Verslo laike“ – kodėl trūksta darbuotojų?Seimas toliau svarsto Smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuris numato galimybę policininkams 15-ai dienų iškraustyti smurtautoją ir įteisina smurtą lyties pagrindu. Kodėl dėl šių pasiūlymų Seime jau kurį laiką verda aistros?Tarptautinės civilinės aviacijos organizacija šalims narėms išsiuntinėjo tyrimo ataskaitą dėl Minske nutupdyto „Ryanair“ lėktuvo.Tyrimai rodo, kad nuotoliniu būdu besimokantys studentai linkę dažniau sukčiauti. Kaip su tuo kovoti?Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvoje susidomėjimo sulaukė dvi medicinos naujovės. Viena jų – mobilioji programėlė „NephroGo“, skirta sergantiems lėtine inkstų liga. Programėlė padeda šiems pacientams sekti sveikatos būklę, jos pokyčius ir patogiai atlikti peritoninę dializę. Šią programėlę sukūrė keturi šalies startuoliai: Vilniaus universiteto Medicinos studentė Giedrė Žulpaitė, gydytojas nefrologas dr. Laurynas Rimševičius, gydytoja dietologė Edita Saukaitytė-Butvilė bei programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas Karolis Vyčius. Jų kurtą mobilią programėlę jau spėjo įvertinti lėtine inkstų liga sergantys pacientai. Atsiliepimuose teigiama, kad „NeprhroGo“ programėlė tiesiog stebuklinga. Ji padeda atidžiau sekti, ką pacientai valgo, koks jų skysčių balansas, arterinis kraujo spaudimas, pulsas, kūno svoris, šlapimo kiekis. Programėlė, pacientų teigimu, praverčia ne tik savikontrolei, bet ir vykstant pas gydytojus nebereikia vežtis šūsnies užrašų. Plačiau apie programėlę kalbėsime su viena jos kūrėjų, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studente Giedre Žulpaite.Susidomėjimo jau spėjo sulaukti ir kito startuolio, bendrovės „In Genes“ siūloma paslauga – DNR tyrimas, kuris iš seilių padeda nustatyti, kokia yra gyventojo genetiškai nulemta rizika ateityje susirgti Alzheimerio ar Parkinsono ligomis, kartu atskleidžia ir gyventojo polinkį konkrečiai sporto šakai.Lietuvoje skaičiuojama, kad vien Parkinsono liga serga apie 11-12 tūkst. gyventojų ir medikai įspėja, kad nors tai yra laikoma senatvės liga, sergančiųjų amžius jaunėja. Šios neurodegeneracinės ligos klastingos tuo, kad jų pradžią sunku užčiuopti, o kuo vėliau nustatoma diagnozė, tuo pačią ligą valdyti sunkiau. Kaip situaciją gali pakeisti tai, kad pacientas, kuris dar neserga Parkinsonu ar Alzheimeriu, bet jau žino turintis šioms ligoms genetinį polinkį? Ar galima tokiu būdu užbėgti ligai už akių? Pokalbis su „In Genes“ startuolio įkūrėja, medicinos genetike Austėja Kilikevičiūte.Ir dar viena tema – moters ciklo ypatumai. Nors menstruacijos yra neatsiejama moters ciklo dalis, tačiau ne visos moterys ypatingomis dieniomis jaučiasi vienodai. Vienoms besikeičiantis ciklas praktiškai neturi įtakos darbingumui, o štai kitos kelias dienas gali ir iš lovos nepasikelti. Jas riečia nepakeliamas skausmas, kurį numalšinti dažnai vienos tabletės nepakanka, kitos alpsta, vemia – o tai reiškia, kad šiomis dienomis jų gyvenimas tarsi sustoja. Medikai atkreipia dėmesį, kad gausus kraujavimas ir ciklo sutrikimai gali būti rimtų ligų šaukliai: nuo ginekologinių susirgimų, mažakraujystės iki onkologinių ligų. Kaip šių pasekmių išvengti? Pokalbis su Vilniaus Santaros klinikų gydytoja akušere-ginekologe prof. Žana Bumbuliene.Ved. Laura Adomavičienė

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Briuselyje prieš Bendrijos diplomatijos vadovų susitikimą teigia, kad Europos Sąjunga turi ne tik sutarti dėl naujų sankcijų Minsko režimui, bet ir padaryti Baltarusijos oro uostus neskraidymo zonomis, kad kurį laiką jokie lėktuvai, galintys gabenti migrantus, nenusileistų Baltarusijoje.Kai kurios mamos susirinko šiandien protestuoti prie Vyriausybės prieš galimybių paso įvedimą vaikams nuo 12-os metų.Austrijos kancleris Aleksanderis Šalenbergas teigia, kad karantinas nepasiskiepijusiems yra būtinas. Pasak kanclerio, žmonės turi sparčiau skiepytis, kad būtų išvengta dar griežtesnių ribojimų.Austrijos gyventojai, žiniasklaidos paklausti, kaip vertina karantino ribojimus nepasiskiepijusiems, turi skirtingas nuomones - vieni pritaria, kiti kalba apie reikalingą visos šalies gyventojų solidarumą.Tyrimai rodo, kad žvalgybai, sienų kontrolei ir karinėms pratyboms Lietuvoje naudojami kiniški dronai renka informaciją apie svarbius objektus ir siunčia juos trečiosioms šalims. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, šią įrangą naudoja ir svarbiausios šalies įstaigos.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Kodėl sunku patekti į sanatorijas?Kaip pandemija paveikė mokslinius tyrimus?Dėl didžiulio sergamumo Rumunija įveda griežtus ribojimus.Skuodo rajone įkurtas unikalus Kuršių genties istorijos muziejus.Ved. Madona Lučkaitė

Kaip klimato kaita veikia rudens peizažą, o konkrečiau - medžių lapus? Tyrimai rodo, kad dėl jos lapai nukrinta anksčiau. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos docentė dr. Valda Gudynaitė-Franckevičienė. Taip pat dirba jaunesniąja mokslo darbuotoja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centreDienoms trumpėjant, pamažu žengiant į tamsiausią metų periodą, portalai mirga nuo patarimų, kaip nepasinerti į tamsą. Daug judėti ir tiesiog užsiimti įvairia veikla. APie tai ir mes pakalbėsim. Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis yra su mumis.Ved. Živilė Kropaitė

LRT Tyrimų skyriaus žurnalistės Rūta Juknevičiūtė ir Jurga Tvaskienė susitemina tyrimus, susijusius COVID-19 pirkimais.

Su virtuvės šefu Alfu Ivanausku pokalbis apie vasaros meniu ir kaip pasiruošti iškyloms.Kaip nuotolinis mokymas paveikė studentus? Tyrimai rodo, kad net aštuoniasdešimties procentų studentų motyvacija mokytis gerokai sumažėjo.Su tinklaraštininku Ramūnu Šukausku leisimės į jo laisvalaikiu išvaikščiotus pažintinius takus. Šimtas jų sugulė į knygą.10–12. Ved. Rūta Kupetytė.

Auga kovidinė karta – sako vaikų gydytojai. Tyrimai rodo, kad per pandemiją suprastėjo jaunimo fizinė ir psichologinė sveikata, ligoninės stebi savižudybių bandymus. O sveikatos priežiūros prieinamumas vaikams mažėja.Kodėl vaikai liko nuošaly? Ir ką apie tai galvoja valdžia?Ved. Mindaugas Aušra

Tam, kad ūkininkavimas neštų naudą, reikia pažinti savo žemę ir jos būklę. Telšių rajono ūkininkas Gedas Lukoševičius skiria didelį dėmesį dirvožemio tyrimams ir taiko naujausias technologijas.Veislinių paukščių auginimas – kantrybės ir daug žinių reikalaujantis darbas. Savo gyvenimą retų paukščių veisimui yra pašventęs Gediminas Jančauskas iš Joniškio rajono.Užsienio naujienos. Į Prancūzijos ūkininkų derlių nusitaikė šalčiai. Praradimai jau dabar skaičiuojami milijonais, o kaip tai paveiks gėrimų ir maisto kainas, dar nežinoma.Ved. Rūta Katkevičienė.

Šeštadienio naktį Vilniuje vyko vakarėlis, policijos pareigūnai nustatė 89 jame dalyvavusių žmonių tapatybes, didžioji dalis jų – ERASMUS studentai.Europos vaistų agentūra kitą savaitę pradės tyrimą, ar Rusijos gamybos vakcinos „Sputnik V“ klinikiniai tyrimai atitiko etinius ir mokslinius standartus, rašo „Financial times“. Euobserver teigia turintys duomenų, kad iš karto po paskiepijimo šia vakcina Rusijoje mirė 4 žmonės.Slovakija įsigijo „Sputnik“ vakcinos, ją gavusi pareiškė, kad į šalį atsiųsta vakcina skiriasi nuo tos, kurią patvirtino autoritetingas medicinos žurnalas „The Lancet“. Rusija tokius kaltinimus neigia ir reikalauja, kad Slovakija grąžintų 200 tūkst. vakcinos dozių.Didieji miestai ir šeštadienį skiepija gyventojus nuo COVID-19.Panaikinus judėjimo apribojimus tarp savivaldybių, Palanga šį savaitgalį laukia poilsiautojų.Baltarusijos opozicija skyla. Tiek Pavelas Latuško, tiek Viktoras Babaryka pranešė kuriantis savo partijas.Jungtinėje Karalystėje patrankų salvėmis ir tylos minutėmis pagerbiamas vakar miręs karalienės Elžbietos II vyras princas Filipas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Prezidentūra ragina skirti dėmesį jaunimo nedarbui, nes jis yra dvigubai didesnis nei bendrasis nedarbas.Tyrimai rodo, kad nuo pandemijos labiausiai nukentėjo būtent jaunimas.Baltarusijos teismas skyrė dviem Lenkijoje įsikūrusios opozicinės televizijos „Belsat“ žurnalistėms dvejų metų laisvės atėmimo bausmes dėl kaltinimų antivyriausybinių protestų organizavimu prieš neteisėtą prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.Latvijos kirpėjai protestuodami prieš suvaržymus dėl pandemijos žengė neįprastą žingsnį ir ėmė siūlyti savo paslaugas apsnigtuose miškuose ar ant užšalusių ežerų.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Prieš mėnesį su COVID-19 susidūręs žurnalistas, ilgametis LRT laidų vedėjas, buvęs „Panoramos“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Kvietkauskas šiandien gydosi namuose.„Gydausi dvipusio plaučių uždegimo pasekmes. Kasdien vaikštau į reabilitacijos užsiėmimus - mankšta, masažas, haloterapija, tai yra kvėpavimas druskos kambaryje. Padeda. Jaučiuosi geriau, tačiau ilgiau kalbėti dar sunku. Tad su draugais dažniausiai ryšys – trumposios žinutės. Liga kainuoja. Ir vaistai, ir tyrimai. Štai šiandien poliklinikoje ėmė kraujo tyrimams, kad šeimos gydytoja galėtų palyginti gydymo rezultatus su ankstesniais. Visi tyrimai mokami, tai man kainavo be 8 cnt lygiai 100 eurų. Gerai, kad aš galiu susimokėti, tai gydytoja turės ką pasakyti ir patarti, kaip gydytis toliau“, – socialiniuose tinkluose visai neseniai rašė V. Kvietkauskas.Sunkia COVID-19 ligos forma persirgusių asmenų Lietuvoje yra tūkstančiai ir nemaža dalis jų dar ir šiandien kovoja su ligos pasekmėmis. Iš ligoninės gydytis į namus išleisti pacientai pagalbos pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytojus. Būtent pastarieji stebi pacientų sveikatos būklę, konsultuoja, skiria tyrimus. Kokie COVID-19 liga persirgusiems pacientams tyrimai ir paslaugos yra mokami, o kurie – ne? Ar nemokamų paslaugų yra gana? Kokios reabilitacinės paslaugos priklauso persirgusiems sunkia COVID-19 ligos forma. Laidoje dalyvauja: žurnalistas, ilgametis LRT laidų vedėjas, buvęs „Panoramos“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Kvietkauskas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, šeimos gydytojas Gediminas Urbonas; sveikataValstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Aira Mečėjienė.Ved. Laura Adomavičienė

Naujasis Seimas pradėjo darbą, o valdančioji koalicija toliau formuoja Vyriausybę. Pokalbis su naująja Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.Minima Tarptautinė tolerancijos diena. Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai ir toliau netoleruoja romų, pabėgėlių, žmonių su psichine negalia ir homoseksualų.Naujų susirgimo koronavirusu atvejų smarkiai nemažėja, o gydymo įstaigos ir toliau įspėja, kad artimiausiu metu jau gali tekti rinktis, kuriuos pacientus jungti prie dirbtinių plaučių ventiliacijos aparatų. Pokalbis su vyriausiąja epidemiologe Loreta Ašokliene.„Verslo laike“ apie pandemijos iššūkius ir valdžios sprendimus – parduotuvių tinklo „Topo centras“ savininkas Aurelijus Rusteika.Alytaus mieste – politinė krizė, nes iširo valdančioji koalicija. Vienas populiariausių merų Lietuvoje Nerijus Cesiulis taryboje nebeturi paramos, o oponentai keršija miesto vadovui, bandydami išformuoti jo politinę komandą. Ką ketina daryti meras?Nusipirkus naujus namus, dar ne vienerius metus gali tekti praleisti teismuose. Pavilnio gyventojų istorija – Astos Martišiūtės reportaže.Lietuvos banko patarimai – ką daryti, jei dėl pandemijos arba kitų priežasčių nebegalėtumėte sumokėti kredito įmokų.Ved. Edvardas Kubilius