Podcasts about tyrimai

Ir miestų, ir pajūrio paplūdimiai pradeda vasaros sezoną, juose vėl budi gelbėtojai.Vilniaus gyventojai kviečiami rūšiuoti maistinio aliejaus atliekas – mieste netrukus bus pastatyta beveik 200 specialių konteinerių.Švietimo ministerija sako, kad egzaminų sesija sudėliota taip, jog abiturientai, net ir, pvz., oro pavojui sutrikdžius vieną ar kitą egzaminą, spėtų, kaip įprasta, įstoti į aukštąsias mokyklas.Tyrimai rodo, kad kas antras Vilniaus vienuoliktokas naudojasi korepetitorių paslaugomis. Ar korepetitorių populiarumas tapo mados reikalu ir ar auga nepasitikėjimas mokyklomis?Ved. Edvardas Kubilius

„NASA vengia kalbėti, kad tai naujos kosmoso lenktynės“, – apie žmonių misijas į Mėnulį sako astrofizikė dr. Renata Minkevičiūtė. Artemis II įgula, tapę toliausiai nuo Žemės į kosmosą nuskriejusiais žmonėmis, sėkmingai grįžo į Žemę. Tačiau kokius siekius mums atskleidžia noras įsikurti Mėnulyje? Kuo jis įdomus mokslininkams? Ar jis galėtų tapti dar viena konfliktų vieta? Pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astrofizike dr. Renata Minkevičiūte.Ved. Ignas Klėjus.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Ko galima pasimokyti iš Šiaurėje gyvenusių akmens amžiaus žmonių mitybos?Lygumų slidinėjimo kultūra Lietuvoje.Kodėl, pasak tyrimų, mums naudinga kasdien pasikalbėti su nepažįstamaisiais, puoselėti ne tik ilgalaikius ryšius.Ved. Giedrė Čiužaitė

Paviešintos seksualinio nusikaltėlio ir multimilijonieriaus Jeffrio Epsteino susirašinėjimo detalės pasiekė ir Lietuva. Paaiškėjo, kam jis pervesdavo pinigus, ką kviesdavo į savo namus, ką rėmė ir kas prašė jo paramos. Kai kurie laiškai rodo, kad jo seksualinių nusikaltimų tinklui buvo siūlomos merginos ir iš Lietuvos. Policija sako, kad jokių pareiškimų negauta, tad ir tyrimų mūsų šalyje nebuvo. O štai Latvijoje tyrimas jau pradėtas. Tokių raginimų pasigirdo ir Lietuvoje.Ar teisėsauga turėtų tirti J.Epsteino pėdsakus Lietuvoje?Laidoje dalyvauja Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu" centro vadovė Kristina Mišinienė, Politikos ir religijos antropologė Gražina Bielousova, Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis vadovė Arūnė Bernatonytė, Seimo narys Vitalijus Gailius, Mokslo komunikacijos specialistė Goda Raibytė – Aleksa, politologė Jolanta Bielskienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Karo korespondentas Jurijus Larinas: Pagrindinė Kalėdų eglutė Charkive ketvirtus metus stovi po žeme, ten vyksta ir svarbiausi miesto renginiai.Prezidento Trumpo nurodymu kariuomenės pajėgos smogė islamistų grupuotėms Nigerijoje, kurios vykdo krikščionių genocidą.Asmenine banko kortele draudžiama dalintis ir su artimaisiais. Net įgaliojimas nesuteikia tokios teisės.Tyrimai rodo, kad gausus perdirbto maisto – nuo saldžių užkandžių iki pigių pusgaminių – vartojimas gali lemti rimtas sveikatos problemas.Klimatologas Silvestras Dikčius: Metams bėgant susitikimas su sniegu bus dar retesnis.Ved. Madona Lučkaitė

Visame pasaulyje vis garsiau kalbama apie dirvožemio užterštumą ir dykumėjimą – derlingo sluoksnio nykimą. Skaičiuojama, kad dirvoje gyvena apie 60 proc. planetos rūšių, bet apie 70 proc. dirvožemio yra paveikta erozijos. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje dirvožemio būklė irgi nuolat prastėja, o Europos Sąjunga deklaruoja siekia dirvožemį saugoti taip pat kaip vandenį, orą ir jūras.„Kadangi tai yra nematoma struktūra, labai sunku suvokti, kas yra sveikas, o kas yra nesveikas dirvožemis. Bet jis yra mūsų civilizacijos pagrindas,“ – sako aplinkosaugos specialistė Dovilė Railaitė.Studijuodama Mastrichto universitete Olandijoje Dovilė turėjo progą išbandyti dirvožemio būklės tyrimų būdą – ekoakustiką. Nors biologai jau seniai moka iš garsų atpažinti paukščių, varliagyvių ir kitas rūšis ir turi metodikas pagal tai nustatyti buveinės būklę, dirvožemio ekoakustika – dar nauja mokslo sritis.„Aš norėjau žmonėms sukurti jutiminį santykį su dirvožemiu“, – apie tai, kaip pradėjo rinkti įvairius dirvožemio garsus pasakoja D. Railaitė. Dabar ji tuos garsus naudoja meno projektuose ir vesdama edukacinius užsiėmimus apie tvarų ūkininkavimą.Laidoje kalbamės apie tai, ką apie dirvožemio būklę galima pasakyti iš jo skleidžiamų garsų ir ar posakis: „Sveikas dirvožemis – triukšmingas dirvožemis“ visada teisingas?Autorė Vaida Pilibaitytė

Prasidėjo 19-asis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Jis truks iki spalio 26-os dienos Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Alytaus kino teatruose, šalies bibliotekose, internete ir net įkalinimo įstaigose.Oro uostų darbą vis dažniau sutrikdo netoliese pastebėti dronai ar kontrabandininkų paleisti meteorologiniai balionai. Dėl saugumo laikinai stabdyti skrydžius ar orlaivius nukreipti į kitus oro uostus tenka ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Kas atlygins keleiviams už sujauktas atostogas?Tyrimai rodo, kad 93 procentai Lietuvos jaunuolių susiduria su emociniais sunkumais. „Vaikų linija“ kartu su LRT tęsia kampaniją „Sunkios mintys“. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į vaikų ir paauglių emocinius sunkumus bei surinkti lėšų, kad pagalbos linija galėtų ir toliau užtikrinti nuolatinę emocinę paramą kiekvienam jaunam žmogui.Kiekvienas meistras palieka pėdsaką, o Vilkyčiuose, Šilutės rajone įsikūręs kalvis Darius Vilius jį palieka ne tik metale, bet ir bendruomenėje, kultūroje, erdvėje, kurioje gyvena. Meistras savo kūryboje jungia metalą ir dainą, amatą ir protėvių ženklus.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Psichikos sveikatos srityje dirbantys mokslininkai vis dažniau susiduria su vadinamomis „ekologinėms“ emocijomis. Tyrimai rodo, kad įvairiose pasaulio šalyse žmonės jaučia nerimą, liūdesį, baimę, sielvartą, pyktį ir kaltę būtent dėl neigiamų mūsų veiklos sukeltų pokyčių aplinkoje. Psichologai taip pat pastebi, kad tam tikros žmonių grupės šias emocijas gali išgyventi stipriau. Tarp jų – aplinkosaugos ir klimato krizės srityse veikiantys mokslininkai, ekspertai ir visuomenininkai.Švedų žurnalistas ir režisierius Nathanas Grossmanas sugalvojo tai patikrinti neįprastu būdu: jis pakvietė septynis klimato tyrėjus į grupinę terapiją su psichoterapeutu ir viską nufilmavo.„Drąsus eksperimentas, bet labai prasmingas“ – apibendrina aplinkos psichologė Dovilė Šorytė, nes paprastai tokios sesijos nevyksta prieš kino kamerą. Pasak jos, emocijos, kurios atsiskleidžia dokumentiniame filme „Klimato terapija“, jai atpažįstamos. Filmą galima pamatyti rytoj prasidedančiame festivalyje „Nepatogus kinas“.Apie tai, ką reiškia daugybę metų tyrinėti klimato krizę ir kas padeda išgyventi sudėtingas emocijas laidoje pasakoja Vilniaus universiteto tyrėjai Justas Kažys ir Justinas Kilpys.Autorė – Vaida Pilibaitytė

Šiemet Norvegijos Svalbardo salyne mokslininkai atliko naujoviškus tyrimus – pirmą kartą paėmė baltųjų lokių riebalinio audinio biopsijas, kad galėtų ištirti teršalų poveikį jų sveikatai.Visgi, nepaisant ilgalaikio teršalų poveikio, baltieji lokiai neparodė prastos sveikatos požymių. Tačiau sparčiai tirpstantys ledynai jų įpročius keičia – nuo buveinių iki mitybos. „Jie gana dažnai medžioja elnius, plėšia paukščių kolonijas, net ėda žolę, nors tai daug energijos ir nesuteikia“, - sako daugiau nei 20 metų baltuosius lokius tiriantis Norvegijos poliarinio instituto mokslininkas Jon Aars.Tai kelia nerimą ne tik Arkties, bet ir visos Žemės ekosistemai, todėl apie šiuos tyrimus mokslininkai siekia kalbėti kuo plačiau. „Žmonės domisi baltaisiais lokiais, nes jie atrodo žavūs, mieli. Jei tai pritraukia dėmesį į klimato kaitos problemas Arktyje ir visame pasaulyje, tuo reikia naudotis“, - priduria Norvegijos poliarinio instituto tyrėja Marie-Anne Blanchet.Apie baltųjų lokių tyrimus Arktyje ir ką tai reiškia mums – šiandien laidoje.

Anot kai kurių ekspertų, daugelis tėvų ne tik permoka, bet ir įsigyja daiktų, kurie taip ir lieka nepanaudoti. Tyrimai rodo, kad net 77 proc. priemonių tampa atliekomis. Kaip suplanuoti mokyklinius pirkinius išmintingai ir išvengti perteklinių išlaidų?Nuotolinis darbas iš užsienio - ką turėtų žinoti darbuotojas ir darbdavys. Kodėl dirbantis žmogus nuotoliu užsienyje nebūtinai dirba pagal Lietuvos teisę?Kodėl automobilių gamintojai skeptiškai vertina elektromobilių plėtrą? Anksčiau skelbę ambicingus planus kurti vien tik elektromobilius, dalis didžiųjų automobilių gamintojų, atsitraukia: transporto priemones su įprastais vidaus degimo varikliais gamins ilgiau, nei žadėjo.Pasaulio dėmesys šią savaitę krypsta į Aliaską. Čia poryt laukiama Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo. Su istoriku prisiminsime aplinkybes, kada ir kodėl teritoriją valdžiusi Rusija ją pardavė Jungtinėms Valstijoms.Trečius metus iš eilės Baltijos šalių sostinės - Vilnius, Ryga ir Talinas dalyvauja gražiausio miesto gėlynų konkurse. Šiemet konkursui Vilnius pristatė šešis miesto gėlynus, trys iš jų pelnė prizines vietas.Ved. Darius Matas

„Dažnai norima „nustumti“ sovietinio paveldo klausimą – neva skulptūras nereikalingas nukėlėm ir nebėra jokio sovietmečio. Aš norėjau į sovietmečio palikimą pažiūrėti kaip į tam tikrą nesaugumą, kuris yra tiek mano, tiek jaunesnėje kartoje“, – sako rašytoja Gabija Grušaitė. Ši savaitę Švenčionių rajone, Sarių kaime ji pristatė vienos dienos meninę instaliaciją „Ferma“. Apie tai pasakoja Indrė Kaminckaitė.Vakar Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvėje „Akee“ prasidėjo renginių ciklas „Laukų reikalai“. Jo metu atvirose dirbtuvėse, paskaitose ir pokalbiuose tyrinėjamos užmiesčio teritorijos bei kūrybos įtaka mūsų kraštovaizdžiams. Ciklą atidaręs architektas ir tyrėjas Edgaras Vladimirenko sako, kad žvelgiant į užmiesčio teritorijas, svarbu atsisakyti kaimo homogenizacijos idėjos ir matyti jį kaip daugialypį. Su tyrėju kalbasi Urtė Karalaitė.Kokią įtaką Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šeima turėjo šio genijaus gyvenimui? Kokia buvo jo vaikystė, buitis, kas jį bei jo artimuosius lydėjo džiaugsme ir varge? LRT KLASIKA pradėjo transliuoti pasakojimų ciklą „Čiurlioniai“ – tai istorijos apie Konstantiną, Adelę, Jadvygą, Valeriją, Povilą, Stasį, Sofiją ir Danutę. Pirmajame epizode Kotryna Lingienė pasakoja apie tėvą - Konstantiną Čiurlionį.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – ant Hirošimos numestos atominės bombos 80-metis, Kiote nuo karščio bangų kenčiantys rikšų traukikai ir japoniška populiarioji muzika. Pasakoja Rūta Dambravaitė.„Negi tai paskutinė taikos vasara, kaip daug kas pranašauja?“ – komentare klausia menotyrininkė Agnė Narušytė ir aptaria tris šios būsenos atitikmenis, patirtus Paryžiaus muziejuose.Agnė Muralytė – Kaune praūžusio tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“ šių metų rekordininkė. Savo gatvės teatro spektaklį „Išnykstu“ ji spėjo suvaidinti šešis sykius, nors juokiasi, kad tai nedaug. Menininkės rekordas – 15 spektaklių per keturias dienas. Su kūrėja susitiko Kotryna Lingienė.„Visada žinojau, kad būsiu muzikantas ir niekada neturėjau to baisaus jaudulio laikotarpio, klausdamas savęs, ką aš veiksiu. Aš dainavau visą gyvenimą“, – sako dainininkas Ilja Aksionovas. Su juo kalbasi Marius Eidukonis.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

FM99 studijoje Kauno kolegijos Alytaus fakulteto dekanas dr. Mindaugas Samuolaitis.

Kaip Yale'io universiteto mokslininkai padeda ieškoti į Rusiją deportuotų Ukrainos vaikų.Gegužės pabaigoje Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko neformalios Lietuvos katalikų grupės „Svarbus reikalas“, kuriai rūpi piktnaudžiavimo galia bažnytinėje aplinkoje problema, surengta konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: tyrimų iššūkiai ir galimybės“. Jos metu buvo pristatytas klausimynas, kuriuo siekiama išsiaiškinti netinkamo elgesio Bažnyčioje pobūdį ir mastus Lietuvoje. Renginio metu klausimyną pristačiusi Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė apie jį pasakoja ir „Mažosios studijos“ klausytojams.Piktnaudžiavimo prevencijos Bažnyčioje bei visuomenėje ir nepilnamečių apsaugos temos – Giedriaus Tamaševičiaus parengtoje užsienio spaudos apžvalgoje.„Krikščioniškos minties" puslapis: Thomas O'Louglin „Pompėjos ir Eucharistija".Kunigas Mozė Mitkevičius apie eucharistinės vakarienes ankstyvojoje Bažnyčioje.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo apybraiža „Ko galime tikėtis iš Leono XIV-ojo?"Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Šį rytą kultūrinės spaudos apžvalgoje kultūros ir meno mėnraštis „Kultūros barai“.„Tokio lygio kūrinių esame įpratę vykti stebėti svetur“, – apie festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ lietuviškus spektaklius sako scenos menų kritikė Sigita Ivaškaitė.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Panevėžio muzikinis teatras pristato Johanno Strausso operetės „Šikšnosparnis“ premjerą.Nevyriausybinių organizacijų laukia pokyčiai: ar naujos taisyklės ir finansavimo modeliai taps pagalba, ar iššūkiu jų kasdienei veiklai, įskaitant ir kultūros sektorių?Šį savaitgalį minėsime Žemaitės 180-ąsias gimimo metines. Pasakojimas moterų ir žmogaus teisių tema.Lukiškių kalėjimo patalpose duris atvers nauja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro laboratorija, skirta partizanų ir kitų represijų aukų palaikų identifikavimui.Ved. Justė Luščinskytė

Lietuvos kariuomene pasitiki 54 proc. žmonių, per mėnesį pasitikėjimas krito 5 procentais, atskleidė „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Kas nulėmė kritimą? Kaip apskritai vertinti visuomenės pasitikėjimą kariuomene?Amerikos prezidentas rekomenduoja įvesti 50 procentų muitą Europos Sąjungai.Lietuvos europarlamentarai per pirmuosius kadencijos metus gana pavyzdingai dalyvauja plenariniuose posėdžiuose, nevengia juose išsakyti nuomonės, tačiau yra pasyvūs teisėkūroje, kuri laikoma pagrindiniu politiko svorio ir jo veiklos rezultatu. LRT paskaičiavo, kiek posėdžius lankė vienuolika Lietuvoje išrinktų politikų, kaip dažnai juose pasisakė ir prie kiek rezoliucijų prisidėjo.Viešojo saugumo tarnyba atskleidė, kaip treniruojasi Operatyvaus reagavimo kontratakos komandos pareigūnai.Tyrimai rodo, kad nerimą bei stresą patiria kas ketvirtas 5-11 klasės moksleivis. Kaip nugalėti baimes ir susidoroti su stresu prieš egzaminus?Turizmas Lietuvoje: nors svečių iš užsienio daugėja, lietuviai sudaro du trečdalius visų turistų ir nakvynių.Vakar pranešta, kad būdamas 53-jų žuvo žinomas muzikos prodiuseris Gintaras Bendžius. Pokalbis apie šią asmenybę ir jo įtaką Lietuvos pramogų pasauliui.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šį savaitgalį Vilniuje vyks vienuoliktasis architektūros festivalis „Open House Vilnius“. Tai unikali proga miestiečiams ir sostinės svečiams nemokamai aplankyti daugiau kaip 50 išskirtinių architektūros objektų, kurie įprastai nėra atviri lankytojams.LRT Faktai: Lietuviai socialiniuose tinkluose dalijasi įrašu, kuriame matomas visai greta kelio risnojantis lokys. Ar tikri šie vaizdai?Medikai rekomenduoja profilaktinius kraujo tyrimus atlikti bent kartą metuose ir stebėti savo tyrimų dinamiką, nes net ir menkiausi nuokrypiai gali būti tam tikros ligos signalas. Ką gali ir ko negali parodyti bendri kraujo tyrimai?Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pristatė naują mobiliąją orų programėlę „Meteo.lt“ išmaniesiems telefonams. Be įprastų prognozių, joje galima peržiūrėti faktinius duomenis iš meteorologijos stočių bei situaciją vandens telkiniuose. Taip pat bus pateikiama informacija apie pavojingus meteorologinius reiškinius.Prosenelių ūkininkavimo tradicijas Lazdijų rajone, Stebulių kaime tęsia Mantas Jančiukas. Jis laiko avis ir triušius. Sako, kad svarbiausia yra sistemiškumas. Dažna jaunų ūkininkų klaida Mantas įvardija norą viską pasiekti greit.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Ukraina sutinka su pakoreguotu JAV susitarimu dėl prieigos prie mineralų. Ukrainos pusė skelbia, kad Vašingtonas išbraukė Kyjivui nepalankius punktus, tarp ir jų reikalavimą suteikti 500 milijardų dolerių vertės svarbių žaliavų. Nurodoma, kad susitarimas gali būti pasirašytas jau penktadienį,Lietuvos užsienio reikalų ministras sako, kad Jungtinių Valstijų ir Ukrainos sutarimas dėl prieigos prie mineralų yra pozityvus ženklas. Pasak Kęstučio Budrio, dokumento nereikėtų laikyti taikos susitarimu su saugumo garantijomis, tokių derybų ateityje bus daugiau.Dalis viešbučių ir turistų skundžiasi nauja tvarka, pagal kurią apgyvendinimo paslaugų teikėjai kartą per parą Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje privalo teikti svečių registracijos duomenis. Keliautojai sako, kad Lietuvoje jie turi pateikti daugiau duomenų nei kitose šalyse. Ekonomikos ir inovacijų ministerija tvirtina, kad dabar kaip tik reikalaujama mažiau keliautojų duomenų.Kaip amerikiečiai reaguoja į Trumpo pasisakymus apie Ukrainą, suartėjimą su Rusija ir kiek žiniasklaida skiria tam dėmesio.Tyrimai rodo, kad ilgalaikis neapykantos kalbos poveikis gali skatinti radikalizaciją, mažinti visuomenės pasitikėjimą institucijomis ir didinti socialinę atskirtį.Miškininkai, pasitinkant pavasarį, kviečia visoje Lietuvoje kelti inkilus. Klausimas klausytojams - ar keliate inkilus, ar žinote, kaip tai tinkamai padaryti, galiausiai, ar juose kas nors apsigyvena?Ved. Rūta Kupetytė

Priešiškas bendravimas skaitmeninėje erdvėje sukelia neigiamas pasekmes tiek individualiai psichikos sveikatai, tiek visuomenės darnai. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis neapykantos kalbos poveikis gali skatinti radikalizaciją, mažinti visuomenės pasitikėjimą institucijomis ir didinti socialinę atskirtį. Apie tai FM99 kalbame su VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedros tyrėja prof. Jūrate Ruzaite.

Šį „Du bitai“ epizodą remia OMNISEND. Lietuvos startuolis, kuriantis elektroninės komercijos marketingo automatizavimo platformą. Prisijunk prie komandos! Daugiau informacijos – https://www.omnisend.com/careers. Laidos šaltinių nuorodos Iš telefonų – į mokyklą! Skaitmeninės etikos centro iniciatyva riboti telefonų naudojimą mokykloje Luko Facebook įrašas apie tai Deep Research Introducing deep research o3-mini OpenAI o3-mini Naujas OpenAI prekinis ženklas Refreshed … Tęsiama

Lėktuvo katastrofa Pietų Korėjoje nusinešė mažiausiai 176-ių žmonių gyvybes, išgyveni du įgulos nariai.Sakartvele inauguruotas naujasis prezidentas. Tuo metu provakarietiška prezidentė Salomė Zurabišvili prezidentūrą paliko, nors buvo sakiusi, kad to nedarys.Nuo kitų metų įmonėms, turinčioms lengvųjų automobilių, didėja mokesčių našta.Tyrimai atskleidžia, kad Lietuvoje patyčių mokyklose ir internete mastas išlieka vienas didžiausių Europoje.Ved. Urtė Korsakovaitė.

Neseniai įkurtas Gynybos fondas pradeda platinti obligacijas – taip valstybė siekia skolintis iš žmonių pigiau ir jiems mokės 2 proc. metų palūkanas.Aktualus klausimas. 60 proc. gyventojų mano, kad reikėtų trumpinti mokslo metus. Ką jūs galvojate?Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų yra atsidūrę situacijoje, kai jiems arba šalia esančiam žmogui reikėjo pirmosios psichologinės pagalbos. Tačiau 4 iš 10 negebėtų tokios suteikti krizinėje situacijoje.Privalomasis sveikatos draudimo fondas kitąmet bus 14 proc. didesnis. Ar dėl to pagerės sveikatos paslaugos ir medikų darbo sąlygos?Gyventojai sako, kad socialiniuose tinkluose rinkimų kampanijos metu už politikus balsuoti ragina įtartinos paskyros ir įtaria, kad jos netikros.Ved. Edvardas Kubilius

Daugiau nei 700 hektarų augalininkystės ūkį puoselėjantys tėvas ir sūnus, Alvydas ir Raimundas Juškos džiaugiasi laiku padarę svarbius darbus ūkyje. Vienas jų, tai žemės tyrimai, kurie leido geriau pažinti dirvožemio sudėtį ir žinoti, ko trūksta. Siekiant didesnių derlių, padėjo ir laukų kalkinimas. Sūnus Raimundas sako, kad derlius šį sezoną geras, bet apmaudu dėl labai žemų supirkimo kainų.Alytaus rajone gyvenanti Agnietė Vaitulionienė dabar yra motinystės atostogose, bet būtent šis laikas leido atrasti mėgstamą veiklą – mazgų rišimo macrame techniką. Moteris gamina įvairius padėkliukus, pakabukus, rankines, o išskirtinis užsakymas buvo padaryti trispalves karūnas.Rubrikoje ,,Verta žinoti“ išgirsite pokalbį su bitininko profesiją turinčiu Vaidu Milikausku. Nors pagal specialybę taip ir neteko dirbti, Vaidas dabar rūpinasi laukinėmis bitėmis ir kitais vabzdžiais kurdamas jiems namus. Veiklos ,,Vabzdžio pastogė“ įkūrėjas sako, kad, jeigu rūpinamės paukščiais, tai galime pasirūpinti ir vabzdžiais.Ved. Rūta Simanavičienė

LRT KLASIKA keliauja po privačius, nišinius Lietuvos muziejus, vienas jų – neatrasto ir nesuprasto menininko Audrio Purlio muziejus Molėtų rajono Svobiškėlio kaime.Meninis projektas „Kalbantys jausmai“ drauge su Šalčininkų jaunimu kūrė poeziją, kad ugdytų jų emocinį intelektą.Esame ne teatralai, o vaizdų darbininkai – taip save apibūdina „Psilikono teatro“ kūrėjai Auksė ir Darius Petruliai. Nuo 2016 m. šis teatras tyrinėja nebeveikiančius, apleistus istorinius fabrikus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Spektaklis „Širdys ir kaminai“ apie legendinį Kauno avalynės fabriką „Lituanica“ bus pristatytas tarptautiniame scenos menų festivalyje „ConTempo.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje: žvilgsnis į naujausius į UNESCO saugomo paveldo sąrašą įtrauktus kultūrinius objektus, besikeičiančio klimato metamus iššūkius meno kūrinių saugotojams ir pervežėjams bei istorija apie amerikietės įsigytą Marko Chagallo paveikslą už 2 dolerius.Apie ką pagalvote, išgirdę frazę „vasaros garsai“. Apie garsyną, aptiktą Tokijuje, Vilniuje ir Suvalkijoje, pasakoja menotyrininkė Agnė Narušytė.Anykščiuose Kultūros taryba pristatė naujas kultūros strategijos gaires. Kaip Anykščiai ketina plėtoti savo kultūros gyvenimą?Apie tapybai tinkamus sezonus, laiką, kurio reikia išmokti, žodį „performansas“, ir tylos garsą su šiuolaikine menininke Židrija Janušaite – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrika.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos gyventojų Genocido ir rezistencijos tyrimo centras sulauks pertvarkos, steigiama taryba, kurioje bus ir politikai. Reformos priešininkai sako, kad istoriniai tyrimai bus politizuoti.Reformos iniciatoriai įsitikinę, kad istorinei atminčiai svarbų Centrą reikia stiprinti, o nauja taryba padės aiškiau ir greičiau atlikti istorinius tyrimus.Ar istorijos tyrimai nevirs politiniais?Laidoje dalyvauja LGGRTC vyriausiasis patarėjas Aivydas Keršulis, istorikė Mingailė Jurkutė, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Vytautas Sinica, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovė Paulė Kuzmickienė.Ved. Marius Jokūbaitis

90-yje procentų Lietuvos mokyklų yra vykdomos patyčių prevencijos programos. Pakalbinti mokyklų bendruomenių atstovai tikina žinantys, kaip užkardyti patyčias ir kaip valdyti situaciją, bet realybė neretai kitokia.Prieš tris savaites tragedija nutiko Alytuje. Paauglė neatlaikė bendraamžių patyčių.Kasmet dėl patyčių netenkame apie vienos klasės mokinių.Jie, nesumanydami, kaip sustabdyti tyčiojimąsi, pasirenka patį netinkamiausią patyčių sprendimo būdą.Tokios tragedijos paprastai užglaistomos mokyklų bendruomenėse patyliukais ir gyvenimas vyksta toliau tarsi nieko nebūtų įvykę.Kas tai – abejingumas ar baimė pripažinti, kad vykdome popierines, o ne realias patyčių prevencijos programas?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Ingrida Liubartaitė-Ramanauskienė, mokyklos „Žiniukas“ direktorė, ir Edvardas Šidlauskas, Vilniaus Balsių progimnazijos psichologas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Aplinkos ministerija skelbia, kad per ką tik pasibaigusį 2023-2024 metų vilkų medžioklės sezoną sumedžiota 280 vilkų. Tai pirmas kartas, kai nebuvo išnaudotas nustatytas rekordiškai aukštas limitas – 341 vilkai.Pagal prieš dešimtmetį patvirtintą Vilko apsaugos planą Lietuvoje galėtų gyventi maždaug perpus mažiau vilkų nei priskaičiuota pernai, t.y. 32–62 vilkų šeimos – apie 500 vilkų. Remiantis tyrimais, kasmet nustatomos ir medžioklės kvotos, kurios turėtų padėti palaikyti tokį populiacijos dydį.Specialistai sako, kad vilkų populiaciją Lietuvoje dabar sudaro ne mažiau kaip 91 šeima ir greičiausiai pasiekė ribą, kai vilkai nebeturi, kur plėstis. „Vilkai nėra klajūnai, jie užsiima teritoriją ir ten gyvena metai iš metų, neįsileidžia svetimų vilkų. Vadinasi jauniems individams nebėra, kur išeiti“, – sako vilkus Lietuvoje tyrinėjanti VDU mokslininkė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė.„Ginčų apie vilko apsaugą buvo ir bus“, – mano Aplinkos ministerijos specialistas Algirdas Klimavičius. Kartu jis pažymi, kad lyginant su ankstesniais metais, suinteresuotų pusių diskusija yra kur kas konstruktyvesnė, nes remiasi duomenimis.Vaidas Balys iš asociacijos „Baltijos vilkas“ sutinka, kad duomenų apie vilkus Lietuvoje jau pakanka, bet tikina, kad Vilko apsaugos plane įrašytą vilkų šeimų skaičių laikas peržiūrėti . „Tyrimai atliekami tikrai išsamūs ir rezultatai gilūs, patikimi. Lieka klausimas, kaip nustatinėjant sumedžiojimo limitą nepamesti idėjos, kodėl visa tai daroma.“Autorė Vaida Pilibaitytė

Per metus nuo žmogaus papilomos viruso paskiepyta per 13 tūkst. berniukų, sulaukusių 11 metų. Kaip reikėtų vertinti tokius rezultatus bei kodėl ir berniukus būtina skiepyti nuo žmogaus papilomos viruso?Aktualus klausimas. Politikai, valstybės institucijų atstovai ir mokslininkai Vilniuje tarsis, ką daryti, kad paaugliai nevartotų alkoholio ir narkotikų. Tyrimai rodo, kad besisvaiginančių paauglių sparčiai daugėja, problema gilėja. Ką siūlytumėte daryti?Dėl ukrainietiškų grūdų įpykę lenkai šią savaitę ketina blokuoti ir Lietuvos pasienį, o tai gali sukelti logistikos problemų verslui. Daugiau apie tai – „Verslo laike“.Dalis Lietuvoje dirbančių Baltarusijos, Rusijos ir kitų trečiųjų šalių piliečių nepalaiko su Rusija kariaujančios Ukrainos. Ar tokie žmonės turėtų apskritai dirbti ir gyventi Lietuvoje?Aiškėja, kad Vilniaus Arkivyskupija leidimą kirsti medžius sostinės Misionierių vienuolyno ansamblio sklype gavo, nors du kartus posėdžiavusi Želdynų priežiūros komisija davė neigiamą atsakymą. Kaip taip nutiko?Ved. Edvardas Kubilius

Kokie akmens amžiuje pagaminti medžio dirbiniai mus pasiekia šiandien ir ką jie byloja apie pajūrio gamtinę aplinką prieš 5000 metų? Kodėl jau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje girios buvo laikomos valstybės taupykle ir kurie medžiai turėjo ypatingą statusą? Savo tyrimų atradimais dalijasi archeologas Kęstutis Peseckas ir istorikė Toma Zarankaitė-Margienė.Autorė Inga Janiulytė-TemporinE. Blaževič/LRT nuotraukoje - Punios šilas

UNICEF organizacija pabrėžia, kad remiasi politiniu neutralumu, bet pradėjo teikti pagalbą vaikams Gazos Ruože. Šią savaitę skrydžiais gabenami humanitariniai kroviniai su laikino būsto reikmenis, vaistais ir sanitarijos priemonėmis.„Ieškomas vairuotojas“-dar vienas LRT Tyrimų skyriaus filmas, kuris bus rodomas spalio 22 d. vakarą.Tyrimai rodo, kad nevartojamų ir nereikalingų vaistų savo vaistinėlėse turi beveik pusė šalies gyventojų, o 4 iš 10 pacientų nesilaiko gydytojų paskirto gydymo. Kodėl vaistininkams Lietuvoje nėra priskirta funkcija prižiūrėti, kaip pacientai laikosi paskirto gydymo, atkreipia dėmesį apklausą inicijavusios Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Pasak „Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus“ vadovės, šiandien pirkėjas nežino, ką perka, o pardavėjas nežino, kokius narkotikus parduoda. Dabar rinkoje yra apie 900 skirtingų cheminių medžiagų ir jų tik daugėja. Didėja ir neprognozuojamas narkotikų poveikis.Ved. Deividas Jursevičius

Naujos šiuolaikinio pasaulio darbo formos, mūsų kintančiame kultūros, technologijų ir laisvėjančios „sąmonės“ kontekste, keičia ir mūsų psichologinę būseną, emocinę pusiausvyrą bei santykius. Be abejonės, tie pokyčiai vyksta įvairiomis kryptimis, vieni aspektai mums suteikia daugiau laimės, kiti mus dar labiau įkalina.Laidoje apžvelgiame įvairias šiuolaikines darbo formas, fenomenus ir paradoksus bei bandome atsakyti į klausimą – kaip tai mus keičia?Dvylika punktų ir pokalbis su organizacijų psichologe dr. Jurgita Lazauskaite-Zabielske.Ved. Ignas Klėjus

LRT radijo mokslo rubrikoje apie tai, ką veikia sociologai ir kodėl verta atsakinėti į jų užduodamus klausimus. Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų žinios apie sociologiją gana miglotos.Rudenį šalies bibliotekose turėtų pasirodyti elektroninė knyga, kurioje – 8 lietuvių autorių kūriniai, pritaikyti mokymosi sunkumų turintiems vaikams. Knygą ruošiantys specialistai sako, kad šie tekstai sunkiai skaitantiems ar tekstą suvokiantiems vaikams padės ne tik atrasti skaitymo malonumą, bet ir labiau integruotis į ugdymo procesą mokyklose.Baigiasi šių metų projektas „Moksleiviai į vyriausybę“. Kaip moksleiviai pamatė darbą ministerijose?Pokalbis su po Indija keliavusia Vilte Novikovaite, kuris turėjo tikslą nukeliauti į Indijos kaimą, kuriame negalima prisiliesti prie žmonių.

Aplinkos ministerijos užsakymu Gamtos tyrimų centras trejus metus vykdė tyrimus apie invazinių rūšių paplitimą Lietuvoje. Tyrimai atskleidė, kad yra blogiau nei tikėtasi. Invaziniai augalai ir gyvūnai įsigali, užima vis didesnes teritorijas, daro didelę žalą ne tik gamtai, ekonomikai, bet ir žmonių sveikatai. Kokių priemonių ketina imtis Aplinkos ministerija, pasakoja Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė.Nors siūti lėles – Sigitos Bilotės pomėgis, ji save drąsiai gali vadinti lėlininke.Dešimtys kūrinių iš jos namų Klaipėdos rajone jau iškeliavo ne tik į įvairius Lietuvos kampelius, bet ir užsienio šalis. Savai kūrybai moteris naudoja širdžiai mielus bet vaikų jau išaugtus drabužius, jų detales pritaiko lėlėms, taip suteikdama antrą gyvenimą. O kasdienes emocijas ir patirtis perteikia gamindama interjerines lėles. „Kūrybos procesas – man, o rezultatas – lai džiugina žmones“, – sako Sigita.Akmenoriai - taip vadinami Skuodo ir aplinkiniuose rajonuose pjaustantys riedulius ir iš jų paminklus gaminantys akmendirbiai. Tokių jų - net trys dešimtys, bet konkurencijos nėra, atvirkščiai - vieni kitus vadina bendraminčiais. Jų darbai iškeliauja į visas Lietuvos amžinojo poilsio vietas. Skulptorius Mindaugas Jankauskas pasakoja, kad paminklų gyvenimas - tai amatas, bet lieka laiko ir tikrai kūrybai.Ved. Kristina Toleikienė

Klimato kaitos rubrika: geografijos mokytoja ir klimatosaugininkė Gintarė Klimienė siūlo naują terminą „klimatosauga“. Kodėl reikia naujo termino?Kaip taupyti turėtų skirtingo amžiaus gyventojai? Tyrimai rodo, kad finansinio raštingumo žinios prasčiausios tarp Z kartos atstovų. Nors jų finansinio raštingumo lygis žemiausias, finansinės gerovės rodiklių tendencijos rodo, kad su didžiausiais finansiniais iššūkiais susiduria X karta – dabartiniai 40-60 metų gyventojai.Kas yra fukcinė mityba? Koks ryšys tarp ligų ir mitybos? Pokalbis su funkcinės mitybos specialiste Margarita Moon.Aukščiausiasis Teismas: už partneriui siunčiamas nuogybes nebegrės teistumas. Lietuvoje ne vienas žmogus buvo nuteistas už tai, kad savo partneriui nusiuntė savo lytinio organo nuotrauką. Apie Aukščiausiojo Teismo sprendimą destigmatizuoti seksualinį turinį savo partneriui pokalbis su teisininke Iveta Jarašiūnaite.Ved. Urtė Korsakovaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Regionuose veikiantys baseinų valdytojai sako, kad dėl pabrangusios elektros, šildymo, cheminių medžiagų yra priversti kelti kainas. Taip pat įstaigų vadovai atskleidžia, kad be savivaldybių paramos sunkiai išgyventų.Kas valandą Lietuvoje insultas ištinka po vieną žmogų. Net ir išvengus mirties, neretai žmogaus būklė lieka sunki. Problemą mėgina spręsti mokslininkai - sukūrė programėlę, kuri mokys rūpintis asmeniu po insulto.Tyrimai rodo, kad Lietuvoje skursta pusė bedarbių. Dalis jų socialinių išmokų sistemą vadina neadekvačia. Piktinamasi ir dėl stažo reikalavimų, ir dėl išmokų dydžio. Siekiant sumažinti skurdą šalyje, kai kurie ekonomistai siūlo bent krizės laikotarpiais lengvinti išmokų gavimo sąlygas, taip pat palaipsniui didinti jų dydžius.Jau šį vakarą, 21 val. LRT TELEVIZIJOS, LRT RADIJO ir portalo LRT.lt eteryje – tiesioginė nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos „Pabandom iš naujo!“ finalo transliacija. Jos metu ne tik paaiškės Lietuvos atstovas didžiajame dainų konkurse, bet laukia ir kitas svarbus įvykis. Būtent šį vakarą bus bandoma vos per 7 minutes vien tik trumpuoju numeriu 1482 surinkti net 100 tūkst. eurų. Visi per šį septynių minučių laikotarpį jūsų aukojami pinigai, surinkti iš telefono 1482 skambučių, dvigubinsis. Juos dvigubins įmonė „Baldai1“.Ved. Darius Matas

Kasmet metų sandūroje su fejerverkais ir kita pirotechnika į aplinką paskleidžiame daugybę kenksmingų dalelių. Tyrimai rodo, kad ši pramoga teršia orą, kenkia sveikatai ir sukelia stresą pažeidžiamiems žmonėms bei gyvūnams.Apklausose didesnioji dalis šalies gyventojų pritaria pirotechnikos draudimams miestų renginiuose. Bet pasiūlymai teisiškai riboti šią pramogą savivaldybėse kol kas nesulaukė palaikymo.Tam priešinasi pirotechnikos gamintojai ir švenčių organizatoriai, kurie tikina, kad kalbos apie fejerverkų žalą perdėtos.Ką žinome apie fejerverkų keliamą taršą ir jos poveikį? Ar tai būtina ir etiška pramoga?Autorė Vaida Pilibaitytė

Ko reikia, kad dar mokyklos suole pavyktų įgyvendinti savo verslo idėją ir įkurti bendrovę? Tokia savo patirtimi dalinsis beveik pusė tūkstančio moksleivių jaunųjų verslų kalėdinėje mugėje „Litexpo“ parodų centre, Vilniuje. apie tai kalbame ir laidoje su Žirmūnų gimnazijos jaunosios bendrovės „Plant2o“, kuri kuria inovatyvią nuotoliu valdomą augalų laistymo sistemą, atstove.Šiandien minima Tarptautinė žmogaus teisių diena. Tyrimai rodo, kad 6 iš 10 lietuvių mano, kad žmogaus teisės šalyje yra negerbiamos. Kiek šis vertinimas atitinka realią situaciją?Kaune gyvenanti ukrainietė pradėjo verslą ir įdarbino dešimt tėvynainių. Nors tokių pavyzdžių reta, tačiau pati verslininkė sako, kad verslo pradžia nebuvo sunki ir planuoja plėtrą.Apie besitęsiančias Rusijos atakas, nukreiptas į civilinę infrastruktūrą ir tai, kaip šiandien atrodo gyvenimas iki karo garsiame Ukrainos kurorte, pasakoja Odesoje esantis LRT žurnalistas Augustinas Šulija.Taip pat su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesore Dovile Jakniūnaite kalbėsime apie viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, esą Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas rengia pabėgimo planą. Apie tai, kad pralaimėjus karą Ukrainoje, Putinas ir kiti aukšto rango asmenys pasitrauks į užsienį, paskelbė buvęs Putino kalbų rašytojas.Ved. Darius Matas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo, kad prastai besimokantys moksleiviai po 10 klasės toliau galėtų mokytis tik profesinėje mokykloje. Prezidentūra tokį siūlymą kritikuoja ir sako, kad jis – socialiai neteisingas. Taigi kur reikėtų nukreipti prastai 10 klasių baigusius jaunuolius?Daugėja savivaldybių, kurių gyventojai viešuoju transportu gali naudotis nemokamai. Ar tai skatina daugiau žmonių atsisakyti savo automobilio ir sėsti į viešąjį transportą?Lietuvoje įsitvirtinant šalčiams, ugniagesiai baiminasi, kad gali kilti nauja gaisrų banga. Pareigūnai ragina pasitikrinti, ar veikia dūmų detektoriai, o tuos, kurie jų neturi, būtinai įsirengti. Apklausos rodo, kad dūmų detektorių neturi apie trečdalį gyventojų, nors įsirengti juos yra privaloma.Tyrimai rodo, kad žmonės Lietuvoje vis dažniau renkasi greitąjį maistą. Kodėl? Ir kaip keičiasi pats greitasis maistas? Kokia jo įtaka mūsų sveikatai?Ved. Edvardas Kubilius

Praėjusio savaitgalio įvykis visu šiurpumu apnuogino seniai medikų keliamą problemą – jie nėra saugūs darbo vietoje, patiria ne tik psichologinį, bet ir fizinį pacientų smurtą. Šeštadienį Vilniaus greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties vairuotoją pacientas sumušė ir apspardė tiek, kad medikas prarado sąmonę, jam lūžo skruostikaulis, veidas buvo nusėtas mėlynėmis. Po patirtos traumos vairuotojas mažiausiai dvi savaites negalės grįžti į darbą. Įtariama, kad pacientas buvo neblaivus ir apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Kartu su vairuotoju buvusi medicinos darbuotoja iškvietė kitą greitosios medicinos pagalbos komandą, o smurtavęs pacientas per tą laiką iš įvykio vietos pabėgo. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.Smurtiniai išpuoliai prieš GMP medikus nėra retenybė. Tyrimai rodo, kad su pacientų užgauliojimu ir grasinimais per metus susiduria 70-90 proc. skubios medicinos ir greitosios medicinos pagalbos srityje dirbančių medikų. Nerimą kelia tai, kad medikai palikti ne tik be apsaugos priemonių ar psichologinės pagalbos, bet panašu, kad ir be deramos teisinės paramos.Kaip smurtinėse situacijose atsidūrę medikai ginasi nuo pacientų? Kokius teisinius kelius smurtą patyrusiam medikui tenka nueiti, kad nubaustų smurtautoją ir sulauktų moralinio atlygio? Kaip situacija keistųsi, jeigu GMP medikai būtų prilyginti pareigūnams ir už jų garbės bei orumo pažeminimą pacientams grėstų baudos?Laidoje dalyvauja: Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta Keburienė ir medicinos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.Ved. Laura Adomavičienė

Pokalbis apie Amerikos lietuvių šaknų paieškas su JAV gyvenančia Karile Vaitkute. Ji žmonėms padeda atrasti savo protėvius – atlieka genealoginius tyrimus.Tyrimai rodo, kad Lietuvoje sportuoja labai mažai vaikų su negalia. Sporto veiklose dalyvauja 2 iš 100 turinčių negalią žmonių. Kaip gerinti situaciją pokalbis su Paralimpinio komiteto prezidentu Mindaugu Biliumi ir komiteto plėtros vadove Asta Narmonte.Kuriamas filmas-metraštis apie Vilnių. Prie 700-nių šimtų metų jubiliejaus proga kuriamo projekto kviečiami prisidėti visi gyventojai. Pokalbis su idėjos sumanytoja Živile Diawara.Kodėl žarnynas vadinamas „antrosiomis smegenimis“? Žarnyne išsidėstę per 100 mlrd. nervinių ląstelių – daugiau nei galvos ir nugaros smegenyse. Apie žarnyno įtaką mąstymui, nuotaikai ir organizmo sveikatai – pokalbis su gydytoja gastroenterologe Agne Šiatkiene ir klausytojais.„LRT faktų“ rubrikoje – Jurga Bakaitė kalbino JAV Drexel universitete dėstančią docentę Astą Zelenkauskaitę apie jos išleistą knygą, kurioje mokslininkė pasakoja apie Rusijos įtaką socialiniuose tinkluose.Ved. Urtė Korsakovaitė

Baisogaloje, Radviliškio rajone esančiame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institute atliekami tyrimai, bandymai, stebėjimai, kad žemės ūkio veikla būtų kuo mažiau paveiki aplinkai. Kokie naujausi instituto pasiekimai, pastebėjimai ir kaip apie juos gali sužinoti ūkininkai pasakoja įstaigos direktorius Artūras Šiukščius.Labanoras mini 500 metų jubiliejų. Gyvenvietės istorija neatsiejama nuo Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios, čia įkurtos parapijos ir išskirtinės, kūrybai įkvepiančios aplinkos. Pokalbis apie praeities bei dabarties sandūras, kūrybines iniciatyvas, aplinkos įprasminimą su Labanoro parapijos klebonu Jurgiu Kazlausku.Panevėžio rajone, Trakiškyje įsikūrusio Sraigių ūkio savininkė Janina Krikštaponienė atvirauja, kad pabrangus elektros energijai ir maisto produktams, tenka koreguoti gamybos procesus, tačiau produkcijos kainų ji kol kas neplanuoja kelti. Pokalbis apie netolimą verslo kaime ateitį.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Švietimo srityje dirbantys ekspertai pastebi, kad nuo pat mokslo metų pradžios į vienas pamokas moksleiviai keliauja su džiaugsmu, į kitas – tarsi prisiversdami. Paprastai nemėgstamomis ar net nuobodžiomis tampa tiksliųjų mokslų – matematikos, fizikos, chemijos pamokos, laikomos neįdomiomis ir „sausomis“. Mokslininkai įsitikinę, kad situaciją pakeistų ne vertimas moksleivius „kalti“ iš vadovėlio, o mokymasis tyrinėjant ir kuriant.Kodėl bijoma įdarbinti neįgalų žmogų? Socialinė iniciatyva VšĮ „Skirtingos Spalvos“ pristato į žmonių su negalia įdarbinimą orientuotą kampaniją „Įgalink“. Jos tikslas – padėti pasiruošti darbdaviams įdarbinti negalią turintį žmogų.Tyrimai rodo, kad 8 iš 10-ies dirbančiųjų norėtų išmokti užsienio kalbos ar pagerinti turimas žinias. Minint Europos kalbų dieną, diskusija: kokios užsienio kalbos yra populiariausias pasirinkimas, o kokias kalbas perspektyviomis mato ekspertai?LRT vis didesnį dėmesį skiria vaikams ir jaunimui skirto turinio kūrimui. Išsamiau apie tai pasakoja LRT vaikų ir jaunimo turinio redaktorė Aistė Jūrė.O laidos pabaigoje - žaidimo „Auksinis protas“ atranka.Ved. Darius Matas

Lenkija ir toliau bando išsiaiškinti milžiniškos katastrofos didžiausioje šalies upėje priežastis. Apie aktualijas kaimyninėje Lenkijoje – pokalbis su kolega Lenkijoje Laurynu Vaičiūnu.„Svarbus pokalbis“: apie branduolinę situaciją kalbės ekspertas Romas Švedas.Ką gali parodyti kraujo tyrimai? Santaros vidaus ligų gydytoja paaiškins, kokie nemokami tyrimai priklauso gyventojams ir kokias ligas jie gali signalizuoti.Į Marijampolę grįžusi Rugilė Navickaitė atrado keramiką: tai ne tik būdas užsidirbti, bet ir kalbėti apie aktualias problemas.Ved. Urtė Korsakovaitė

FM99 laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ kalbėjome apie alergijas. Kaip sako specialistai, jau dabar kas penktas žmogus yra alergiškas, o ateityje, galimai, alergiją turės kas antras. Į daugybę klausimų apie vaikų alergijas atsakys alergologė, klinikinė imunologė Adelė Dimšienė.

Nepriklausomo elektros tiekėjo dar nepasirinko beveik 100 tūkst. vartotojų, nors jie tai turėjo padaryti iki birželio 18 d. Kiek brangiau jie turės mokėti už elektrą ir kiek dar liko žmonių, kurie tiekėją turi pasirinkti iki gruodžio?Ekspertai spėja, kad vis dažnesnės kibernetinės atakos prieš Lietuvą greitai nesiliaus, todėl vienintelė išeitis žmonėms ir įmonėms – būti dar geriau pasirengus atremti programišių išpuolius. Kaip tai padaryti?Aktualus klausimas. Maisto kainos Lietuvoje toliau auga. Kiek brangstantis maistas atsiliepia jūsų biudžetui? Kaip keičiasi jūsų pirkinių krepšelis? Galbūt ieškote pigesnių produktų, dalies jų išvis atsisakote?„Verslo laike“ - praėjusią parą į Lietuvą iš Rusijos neįleista per 30 vilkikų su draudžiamais kroviniais. Pasienyje su Rusija ir Baltarusija susidarė eilės, nes patikra pasienio punktuose kruopštesnė nei anksčiau.Pastaruoju metu Lietuvoje siaučiant liūtims, gyventojai piktinasi, kad vis apsemiamos gatvės. Laiku nenutekančio vandens problema ypač aktuali didžiuosiuose miestuose. Ką jie daro, kad per liūtis gatvės patvintų kaip įmanoma mažiau?Tyrimai rodo, kad lietuvių genai yra vieni mažiausiai pakitusių Europoje ir labiausiai panašūs į Vidurio Europos gyventojus, buvusius prieš 5-8 tūkst. metų. Kodėl taip yra?Ved. Edvardas Kubilius

Dalis gyventojų skundžiasi, kad pastarosiomis dienomis, kai Lietuvoje siaučia itin stiprus vėjas, bent keletą kartų dingo elektra, o jos tiekimą atkurti užtrunka ne vieną dieną. Kodėl taip yra?Pamario žmonės jau beveik mėnesį gyvena su potvyniu. Kuo ypatingas šių metų potvynis ir kas labiausiai pykdo rusniškius?„Verslo laike“ – kodėl trūksta darbuotojų?Seimas toliau svarsto Smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuris numato galimybę policininkams 15-ai dienų iškraustyti smurtautoją ir įteisina smurtą lyties pagrindu. Kodėl dėl šių pasiūlymų Seime jau kurį laiką verda aistros?Tarptautinės civilinės aviacijos organizacija šalims narėms išsiuntinėjo tyrimo ataskaitą dėl Minske nutupdyto „Ryanair“ lėktuvo.Tyrimai rodo, kad nuotoliniu būdu besimokantys studentai linkę dažniau sukčiauti. Kaip su tuo kovoti?Ved. Edvardas Kubilius