Podcasts about komunikacijos

Į LRT RADIJĄ kreipėsi moteris, kuri pernai spalį netikėtai vėl tapo darbinga, nors visiškai nevaldo vienos rankos. Moteriai ribotas dalyvumas arba, paprasčiau kalbant, neįgalumas, buvo nustatytas dar 2022 metais, kai jos sveikata smarkiai pablogėjo, galvoje trūkus kraujagyslei. Ar gali vienos rankos nevaldantis žmogus staiga vėl tapti darbingu?Ar gali šaligatviais bei dviračių takais važinėti elektriniai motociklai ir kaip juos sukontroliuoti? To klausia į LRT GIRDI kreipęsis vilnietis, pastebintis, kad pastaruoju metu itin daug žmonių šiais elektriniais motociklais pavojingai važinėja miesto šaligatviais bei dviračių takais.Kaišiadorių rajone, šalia Kalvių, yra tokia sodyba, kurioje – gausu įvairiausių augalų. Ši sodyba priklauso Vidimantui Šmulkščiui, kurį vietos gyventojai vadina Kalvių komiku. Jis sako: „Jeigu tu pats dzūkas esi, tai Dzūkiją gali visur padaryti.“ Vidimantą kalbina Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos antrakursė Gabrielė Miškinytė.Prasidedant savaitgaliui – apie išskirtinį įvykį Panevėžio muzikinio teatro scenoje. Pirmą kartą šio teatro istorijoje pristatoma Johanno Strausso operetė „Šikšnosparnis“, vienas populiariausių šio žanro kūrinių pasaulyje.Ved. Edvardas Kubilius

Žiniasklaidos priemonė POLITICO rašo, kad Europos Sąjungos šalys nori, jog Briuselis visoje bendrijoje nustatytų skaitmeninės pilnametystės amžių. Jo nesulaukę nepilnamečiai, norėdami prisijungti prie socialinių tinklų, turėtų gauti tėvų sutikimą.Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkė, socialinių tinklų ekspertė Justina Zamauskė, Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentė Melita Mikalevičiūtė, Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja Renata Gaudinskaitė, ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius, LRT RADIJO bendradarbė Prancūzijoje Goda Klimavičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Saudo Arabijoje pasibaigus Amerikos ir Rusijos susitikimui dėl Ukrainos ateities, Vašingtonas teigia siekiantis teisingo ir ilgalaikio sprendimo. Ukrainos ir Europos atstovų aptariant, kaip galėtų būti organizuojamos taikos derybos, nebuvo.Kokia situacija fronte šalia Pokrovosko? Ir kaip kariai vertina dabar vykstančias derybas?Dabar esam atsidūrę taške, kai slidinėjimo kalnuose atostogos turėtų būti masiškai keičiamos į karo traumos kursus. Taip sako Ukrainoje savanoriaujantis gydytojas Rokas Tamašauskas.Dalis medikų teigia, kad nėra tinkamai ruošiami dirbti karo sąlygomis.Elono Musko bendrovė pristatė savo naujausią dirbtinio intelekto modelį „Grok 3“, kuris, jo teigimu, yra „protingiausias dirbtinis intelektas žemėje“.Šiemet ketinama didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių stojant į slaugos studijas aukštosiose mokyklose. Taip Sveikatos apsaugos ministerija siekia sumažinti slaugytojų deficitą ir pritraukti daugiau jaunų žmonių rinkti šią profesiją.Įteikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą. „Sraigės“ skulptūrėlėmis bus apdovanoti Gamtos tyrimų centro mokslininkas Gintautas Vaitonis, leidyklos „Šviesa“ redaktorė Zita Šliavaitė, Užsienio reikalų ministerijos specialistė, redaktorė Vilija Kruopienė, Vroclavo universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centro vadovė, Vroclavo universiteto dėstytoja Tatjana Vologdina, Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus narė, Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pastarojo meto Lietuvos politikų retorika kelia sumaištį. Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad artėjančių Rusijos ir Ukrainos taikos derybų fone nereikia gąsdinti visuomenės augančia Kremliaus grėsme. Pasak jo, Lietuva yra saugi ir nebus užpulta per artimiausius metus. Kitaip kalba krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Jos teigimu, Lietuvos padėtis grėsmingiausia per kelis dešimtmečius ir blogėja. Kartu su mumis viešojo kalbėjimo ir komunikaciajos ekspertė Neringa Bliūdžiūtė.

Alytus tęsia gražią tradiciją pagerbti žmones, labiausiai nusipelniusius miestui per praėjusius metus. Šiemet šią tradiciją tęsime! Vasario 13 d. 18 val., antradienį, Alytaus kultūros centro didžiojoje salėje vyks Alytaus metų apdovanojimų renginys! FM99 viešnia - Alytaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėja Aistė Kuniejienė.

LRT prasidėjo teminės ekskursijos, skirtos Sausio 13-ajai. Ką išgirsta ir ką prisimena LRT apsilankę žmonės? Ievos Radzevičiūtės pasakojimas.Laisvės gynėjų dienos išvakarėse sostinėje buvo degė atminimo laužai.Apie Lietuvos ir tarptautinės žiniasklaidos darbą 1991-ųjų sausį – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Vaišnys.„Auksinio proto“ viktorina ir Sausio 13-ajai skirto klausimo aptarimas: rašytoja Jurga Ivanauskaitė dirbo Aukščiausiosios Tarybos rūmuose ir rašė: „Gyvenimo šauksmas būti, gyventi vardan idealo čia garsesnis už kvietimą vardan to idealo numirti“. Rašytojos sesuo, humanitarinių mokslų daktarė Radvilė Racėnaitė prisimena, kad Jurgai buvo svarbūs tuo metu Lietuvoje kelti tikslai ir viltys.Ved. Rūta Kupetytė

Alytaus kraštotyros muziejus šią savaitę (01.13-01.19) kviečia į tris puikius renginius: paskaitą, parodos atidarymą bei šeštadieninę priešpietę. Apie tai "FM99" kalbame su muziejaus Komunikacijos - edukacijos skyriaus komunikacijos specialiste Dovile Balčiūnaite-Svirske.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Kristina Janulevičienė apie pranešimus.

Apie policijos darbą šventiniu laikotarpiu radijo stoties FM99 eteryje pasakojo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Kristina Janulevičienė.

Apie policijos darbą šventiniu laikotarpiu radijo stoties FM99 eteryje pasakojo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Kristina Janulevičienė.

Radijo stoties FM99 studijoje svečiavosi Alytaus kraštotyros muziejaus kultūros projektų vadovė, vykdanti direktoriaus funkcijas Aušra Jurčiukonienė, Etnografijos-ikonografijos skyriaus vedėja Rasa Stanevičiūtė bei Komunikacijos-edukacijos skyriaus vedėja Živilė Merkininkė. Pokalbis apie tai, kad Alytaus kraštotyros muziejus metus baigia aukšta nata!

Nemenką šoką Rumunijoje ir kitose šalyse sukėlė mažai žinomo Călino Georgescu pergalė pirmame Rumunijos prezidento rinkimų ture ir patekimas į antrąjį. Jis prorusiškas, pasisako už paramos Ukrainai nutraukimą, dvejoja dėl savo šalies narystės NATO. Savo gerbėjų armiją šis politikas užaugino socialiniame tinkle „TikTok“. Kiniškos kilmės platforma ne vienoje šalyje kaltinama dėl dezinformacijos ir rusiškos propagandos. Ar yra būdų tai suvaldyti?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius, LRT Skaitmeninio turinio ir mobiliųjų platformų skyriaus vadovė Jurgita Videikaitė, rašytojas, publicistas Aidas Puklevičius, Pilietinio atsparumo iniciatyvos įkūrėjas Lukas Andriukaitis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas atidaro naują Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centrą.Ar tikrai Žemaitijos krašto moterys dažniau stojo į partizanų gretas nei kitur Lietuvoje? Kuo ypatinga ir išskirtinė Vakarų Lietuvos partizanių veikla?Statistika rodo, kad lietuviai juda gerokai per mažai, ateities perspektyvos taip pat liūdnos. Kaip žmones paskatinti daugiau judėti?Klimato kaitos rubrika. Cheminės medžiagos buityje – kaip jas pakeisti mažiau kenksmingomis žmogui ir aplinkai?Ved. Agnė Skamarakaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema spaudoje.Pasaulio kultūros naujienos.Kuo pasižymi tvarumo dirbtuvės? Ir kaip tvarumą Lietuvoje vertina šia sritimi besidomintys?Šiaulių „Aušros“ muziejaus saugyklas papildė nauji muziejiniai eksponatai. Kokius eksponatus įsigijo muziejus ir kuo jie ypatingi Šiaulių ir Lietuvos istorijai?„Vilnius Jazz“ apdovanojimas už nuopelnus Lietuvos džiazui įteiktas laisvosios improvizacijos ir džiazo muzikos puoselėtojui Arnui Mikalkėnui.Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete veiklą pradeda Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centras.Kokią sovietmečiu statytų daugiabučių ateitį mato Europos architektų bendruomenė?Trečią kartą vyks festivalis „Jauno džiazo dienos“.Paryžiuje apsibaigė tarptautinė meno mugė „Art Basel“Ved. Marius EidukonisNuotr. Dainiaus Čėplos nuotr.

Radijo stočiai FM99 Alytaus apskrities policijos komisariato Komunikacijos skyriaus vadovė Kristina Janulevičienė apžvelgė pirmą rugsėjo savaitę Alytaus apskrityje. Įvyko 2 eismo įvykiai susiję su moksleiviais.

Įspėjamieji pranešimai apie audrą į gyventojų mobiliuosius telefonus nebuvo siunčiami, nes prognozė nerodė stichinių ar katastrofinių reiškinių, sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Kaip nurodė Komunikacijos skyriaus vedėja Vida Šmigelskienė, hidrometeorologams sekmadienį pateikus informaciją apie galimą lietų ir vėją, šie reiškiniai stiprėjo palaipsniui. Kiek teko darbuotis Alytuje FM99 pokalbis su APGT vyr. specialiste Violeta Nauckūniene. 

Partijos išsirikiavo Seimo rinkimams: politikos senbuviams iššūkį pasirengęs mesti didelis būrys naujokų, o kai kurie jų jau spėjo įsitvirtinti tarp reitingų lyderių. Į rungtynes dėl mandatų jie veržiasi kritikuodami dabartinę sistemą. Kas kvėpuoja į nugarą tradicinėms partijoms?Apie tai „LRT aktualijų studijoje“ diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Mindaugas Jurkynas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytoja dr. Giedrė Vaičekauskienė, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Andrius Vyšniauskas, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė, advokatas Ignas Vėgėlė, „Taikos koalicijos“ atstovas Mindaugas Puidokas, partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Lietuvos liaudies partijos sąrašo lyderis Eduardas Vaitkus.Ved. Jurga Tvaskienė

Šiandien antrajai kadencijai prisiekė prezidentas Gitanas Nausėda. Po priesaikos jis sakė kalbą, kurioje išvardijo didžiausius iššūkius ir planuojamus darbus. Kaip atrodo šalies vadovo kalba, kas joje sudėta ir ko reikėtų galbūt atsisakyti? Aptariame su komunikacijos ir viešojo kalbėjimo eksperte Neringa Bliūdžiūte.Nidoje prasideda Tarptautinis Thomo Manno festivalis – muzikos, žodžio, dailės ir kino savaitė. Šių metų tema - „Kultūros kraštovaizdžiai. Viršūnės“.Šiemet Jurbarko dailės studija „Formos kalba“ švenčia dvidešimt penkerių metų jubiliejų. Vinco Grybo memorialiniame muziejuje įkurta studija tais laikais buvo naujovė. Dirbtuvės nuolat keitėsi, menininkai sudalyvavo daugybėje tarptautinių projektų, surengė ne vieną meno darbų parodą ir tapo bendrystės vieta meną mėgstantiems jurbarkiškiams. Kaip per dvidešimt penkis metus keitėsi Jurbarko dailės studija?Kino kritikas Dmitrijus Gluščevskis apžvelgia naujausią Jorgo Lantimo filmą „Malonės rūšys“.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkė dr. Ieva PlikusienėVed. Odeta Vasiliauskaitė

Kalbėjomės su Gyčiu Valaika, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiuoju specialistu. Apie orus, vasarą ir šiaurės pašvaistę.

Slovakijos pareigūnai aiškinasi, kodėl vakar popiet buvo pašautas premjeras Robertas Ficas. Tuo metu pats politikas po operacijos ligoninėje kovoja dėl savo gyvybės.Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad migrantų iš Azijos ir Afrikos prisikvietusi Baltarusija juos vėl bando stumti į Europos Sąjungą. Atšilus orams šimtai migrantų bando patekti į Lenkiją. Kiek tikėtina, kad Baltarusijos hibridinė ataka suaktyvės ir prieš Lietuvą? Pokalbis su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu.Šiemet nuo legioneliozės Lietuvoje mirė 4 žmonės. Ar žinote, kaip saugotis nuo legioneliozės?Raseinių rajono gyventojai priešinasi planuojamam vėjo jėgainių parkui. Kodėl? Apie tai – „Verslo laike“.Seimas turėtų priimti Gynybos ir saugumo pramonės įstatymą, kuriuo siekiama jau juo liepos mėnesio į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones. Ar šis įstatymas sustiprins Lietuvos gynybos pramonę, o tuo pat metu – ir valstybės saugumą?Komunikacijos ekspertas Kęstutis Gečas sako, kad prieš antrąjį prezidento rinkimų turą pamatysime tikrąjį Gitano Nausėdos veidą.Ved. Edvardas Kubilius

Komunikacijos ekspertas Kęstutis Gečas iš kandidatų į prezidentus pasigenda vizijos ir pažadų, užburiančio kalbėjimo apie ateitį. Pasak K. Gečo, šioje srityje mūsų politikai labai atsilieka nuo verslo.Ved. Deividas Jursevičius

Nuolatiniai GPS signalo trikdžiai, realūs ir kibernetiniai išpuoliai, įvairios provokacijos ir melo atakos tapo Europos kasdienybės įvykiais. Valstybės saugumo departamentas įspėja, kad provokacijų Lietuvoje vėl gali padaugėti gegužės 9-osios išvakarėse. Reaguoja ir NATO. Aljansas teigia, kad Rusija aktyviai vykdo hibridinę veiklą ir tikina duosiantis jai tinkamą atsaką.Kaip laimėti hibridiniame kare?Laidoje dalyvauja Krašto apsaugos ministerijos Atsparumo hibridinėms grėsmėms grupės vadovas Artūras Jasinskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytojas Nerijus Maliukevičius, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius, Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N‘Loaded“ atstovas Mantas Vilimas ir Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis centro Tyrimų ir analizės skyriaus direktorė Viktorija Rusinaitė.Ved. Liepa Želnienė

Naujoji Vilniaus reklama vakar jau startavo užsienio šalyse, tačiau dar penktadienį sukėlė didelę kritikos bangą Lietuvoje, socialiniuose tinkluose tai buvo ko gero populiariausia tema šį savaitgalį.Kritikai sako, kad ji daro neigiamą poveikį Vilniaus įvaizdžiui, yra neskoninga, skatinanti smurtą ir net gal atbaidyti turistus.Reklamos gynėjai sako, kad tai puiki priemonė kovojant su stereotipais, kurioje netrūksta humoro. Primenama, kad ji skirta užsienio, o ne vietinei auditorijai.Ar naujoji Vilniaus reklama yra įžeidi?Laidoje dalyvauja „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė, anksčiau strategijas kūręs „Synthesis consulting group“ vadovas Gediminas Užkuraitis, Komunikacijos asociacijos vadovas Tomas KiršaViešųjų ryšių ekspertas Jaunius Špakauskas, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos vadovė Žydrė Gavelienė, Didžiojoje Britanijoje gyvenanti režisierė ir prodiuserė Neringa Medutytė.Laidos ved. Marius Jokūbaitis

Dėl Lietuvos Prezidento posto varžytis liko aštuoni kandidatai. Šeši iš jų - remiami politinių partijų. Gitaną Nausėdą parėmė socialdemokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nusprendė iš rinkimų patraukti Aurelijų Verygą ir remti Igną Vėgėlę. “Valstiečiai” tikina, kad tik taip iš antrojo turo įmanoma išstumti premjerę Ingridą Šimonytę.Ar tokios viltys gali pasiteisinti? Kokie bus šie Prezidento rinkimai?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė, Klaipėdos universiteto dėstytoja Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas, filosofas Paulius Gritėnas ir Komunikacijos ekspertas Aistis Zabarauskas.Ved. Liepa Želnienė

Jungtinių Valstijų pareigūnai toliau aiškinasi, kas nutiko krovininiam laivui, kuris šią savaitę sugriovė 1977 metais statytą Baltimorės tiltą. Per nelaimę žuvo mažiausiai 6 žmonės. Kiek dažnos tokios tiltų katastrofos? Kaip keičiasi tiltų statyba pasaulyje? Komentuoja statybos inžinierius, Vilnius Tech universiteto dėstytojas, doktorantas Povilas Dabrila.„Šilutėje reikia pastatyti didelį kazino“, – sako Pranciškus Bernotas. Pokalbis su profesionaliu bitininku, medžiotoju, rašytoju ir keliautoju Pranciškumi Bernotu. Jį kalbina Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos studentė Aurėja Dzevečkaitė.Apie prastą savijautą viešai prabilusi vienuoliktokė Akvilė Korsakaitė iš Radviliškio sulaukė mokyklos bendruomenės spaudimo, šiuo metu dėl suprastėjusios savijautos mokyklos nelanko. Tuo metu viena mama paskelbė apie neseniai nusižudžiusį sūnų – taip pat vienuoliktoką, kuris, pasak mamos, nebeatlaikė mobingo mokykloje. Ar kam nors rūpi, kaip mūsų mokyklose jaučiasi moksleiviai?Ved. Edvardas Kubilius

Narkotikų problema Lietuvoje yra gerokai didesnė nei daugeliui atrodo – draudimai ir bausmės neveikia, o visuomenė apie narkotikus supranta per mažai. Kelių narkotikus vartojusių jaunų žmonių pasakojimas apie patirtis, pavartojus narkotikų, ir pamąstymai, kaip spręsti šią didžiulę bėdą. Pasakojimą parengė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos trečiakursė Aistė Zaveckaitė.Dvyliktoko Karolio Gudausko aistra – dronai ir didesni bepiločiai orlaiviai. 18-metis juos konstruoja jau 6-erius metus, į orą yra pakėlęs didelę picos dėžę ir siekia tapti solidžiu dronų bei bepiločių orlaivių gamintoju Lietuvoje. Pokalbis su juo.LRT jau septintą kartą kviečia siūlyti labiausiai įsimintiną žodį ir posakį, pastebėtą mūsų portale ar išgirstą per mūsų radijus ar televizijas.Ved. Edvardas Kubilius

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie tai ką reiškia „žalia“ komunikacijos agentūra? Kaip tvarumo reikalavimus pritaikyti ne gamybos, o paslaugų srityje? Komunikacijos industrijos asociacija parengė komunikacijos paslaugų įmonių Tvarumo standartą. Kaip tas standartas bus įgyvendinamas praktikoje?Mūsų šalyje gyvena per 500 rūšių vorų, ką apie juos turėtume žinoti? Pokalbis su pirmos tokios knygos lietuvių kalba „Pažinkime Lietuvos vorus“ vienu autorių Gintautu Steibliu.Į LRT girdi kreipėsi Mantas ir sako, kad Vilniaus miesto savivaldybės mokestis už šiukšlių išvežimą visiškai neskatina miestiečių rūšiuoti. Taip pat į mus kreipiasi klausytojai su klausimais dėl maisto atliekų rūšiavimo. Į klausytojų klausimus atsako Vilniaus miesto savivaldybės Atliekų tvarkymo poskyrio vedėja Eglė Bernotavičienė.Devintą kartą išdalyti Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis Feniksas“, skirti kultūros kūrėjams ir puoselėtojams. Kokį vaidmenį šiandien atlieka kultūros centrai?Ved. Agnė Skamarakaitė

Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Tačiau krovininio automobilio vairuotojui įtarimą sukėlė „Volvo“ vairuotojo elgesys, kuris surengė šokių vakarėlį ant kelininkų barstytuvo. FM99 komentuoja Kristina Janulevičienė  Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja.

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su Alytaus kraštotyros muziejaus Komunikacijos-edukacijos skyriaus vedėja Živile Merkininke apie renginius, parodas bei edukacijas, vykstančias muziejuje ir kviečiančias turiningai leisti šaltas žiemos dienas!

Kaune tris paras ieškoma dingusios devynerių metų mergaitės. Prie paieškų labai aktyviai prisideda ir piliečiai. Tačiau pirmadienį vakare policijai teko prašyti visuomenės nusiraminti, mat radosi žmonių, kurie ėmėsi savavališkai tikrinti svetimus automobilius. Socialiniuose tinkluose taip pat pasirodė gausybė suklastotų nuotraukų ir melagingų pranešimų.Kaip nepasiduoti panikai ir iš tikrųjų padėti, o ne trukdyti pareigūnams dirbti?Laidoje dalyvauja Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis, Paieškas padedanti koordinuoti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė Vytautė Stankevičienė, Vilniaus universiteto, Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius, komunikacijos ir propagandos ekspertė Indrė Vareikytė, buvęs policijos generalinis komisaras Visvaldas Račkauskas ir psichologas Antanas KairysVed. Liepa Želnienė

Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaroma paroda „Sąjūdžio Lietuva: žalios žolės galia“.Kokią žinią Lietuvai iš Simono Daukanto aikštės pasiuntė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis?Grupė „Žalvarinis“ pristato savo Eurovizijos dainų konkurso nacionalinei atrankai skirtą dainą „Gaudė vėjai“, kurioje gausu folkloro motyvų.Lietuvos nacionaliniame dramos teatre režiseirius Paulius Markevičius pristatys erdvinį kūrinį „Ataka Fungus“, tyrinėjantį grybų karalystę ir tvarių metodų taikymą sceniniuose pastatymuose.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - „Literatūros ir meno“ redaktorė Laura Švedaitė.Ved. Marius Eidukonis

Su Alytaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėja Aiste Kuniejiene kalbame apie artėjantį šventinį laikotarpį Dzūkijos sostinėje.

Šiluma atkeliavo į Lietuvą, pirmadienį dieną šyla iki 11–16 laipsnių, Alytuje temperatūra pakilo iki 14 laipsnių. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika FM99 eteryje pasakoja apie klimatines sąlygas ir metų laikus Alytuje.

Disleksija pasaulyje yra diagnozuojama apie 10-12 proc. visos populiacijos.Bet Lietuvoje disleksija vis dar nėra įtraukta į sutrikimų klasifikatorių. Kodėl? Ar Lietuvoje šis sutrikimas nėra paplitęs? O gal mes nerenkame tokios statistikos? Ir ar tikrai disleksiją turintys Lietuvos vaikai yra ugdomi taip, kaip jų bendraamžiai disleksikai vaikai kitose ES šalyse?Laidoje dalyvauja Jurgita Pocienė, specialioji pedagogė-logopedė, „Dyslexia“ centro įkūrėja ir vadovė, Ramunė Balčikonienė, disleksiją turinčio sūnaus mama, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos Komunikacijos vadovė, Sandra Valantiejienė, Lietuvos įtraukties švietime centro vadovė, Ignas Gaižiūnas, švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas įtraukiojo ugdymo klausimais.Ved. Jonė Kučinskaitė

Lietuvos Raudonojo kryžiaus Komunikacijos skyriaus vadovė Luka Lesauskaitė pasakoja apie spalio 17-ąją atvertą humanitarinės pagalbos liniją 111.

Neeilinė Mokytojų diena - Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis streikuoja per 2300 mokyklų darbuotojų, iš jų per 2200 - pedagogai. Vakar pasirodė naujas vaizdo įrašas, kuriame matoma kaip aštuntokas necenzūriniais žodžiais plūsta mokytoją ir jai grasina smurtu, vaizdo įrašą publikavo lrytas.lt. Kokiomis nuotaikomis šią Mokytojų dieną pasitinka pedagogai?Užimtumo tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėjas Liudas Dapkus socialiniame tinkle rašo, kad nuo pirmadienio į Lietuvos institucijas plūsta užklausimai iš Bangladešo dėl galimybės mūsų šalyje dirbti ir gyventi, jo teigimu, tai gerai suroganizuota ir apmokėta kampanija. Situaciją komentuoja Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.Europos lyderiai, taip ir Lietuvos prezidentas, Ispanijoje aptaria paramos Ukrainai ir saugumo klausimus. Tikėtasi surengti ir taikos derybas tarp Armėnijos bei Azerbaidžano, tačiau išvakarėse Baku pareiškė, kad prezidentas susitikime nedalyvaus.Dėl chaoso JAV Atstovų rūmuose Ukraina gali negauti taip jai reikalingos paramos.Jonavos rajone, Gaižiūnų poligone, atidarytos didžiausios Baltijos šalyse karinės technikos remonto dirbtuvės „Vilkas“.Siekiant atstatyti ukrainiečių mokyklas, Vilniuje rengiamos ekspertų kūrybinės dirbtuvės.Praėjęs mėnuo ženkliai pagerino karščiausio rugsėjo per visą istoriją rekordą, pranešė Europos klimato stebėsenos tarnyba, pasauliui pavojingai artėjant prie nustatytos atšilimo ribos peržengimo.Ved. Agnė Skamarakaitė

Spaudos apžvalga.„Dokumentai ir reglamentai turėtų reaguoti į žmonių poreikius, o ne žmonių poreikiai taikytis prie pasenusių dokumentų“, – apie architektūros projektus ir nauja meno kryptimi tampančius nesutarimus sako Andrius Ropolas.MO muziejuje atidaryta paroda vaikams „Troleibuso ūsai”, kuri veiks kiek daugiau nei pusę metų. Tai – kelionės miestu istorija, konstruojama per vizualųjį meną, poeziją, pojūčius ir žaidimą.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Vakar spaudos konferencijoje pristatytas Lietuvos Nacionalinio dramos teatro naujasis sezonas ir paaiškėjo sukritikuotos reklaminės kampanijos atomazga. Kaip ją vertina ekspertai?Kauno bienalėje šiemet nagrinėjama „Artumo geografijos“ tema. Bienalėje, Kauno centriniame pašte eksponuojamas menininkės iš Sakartvelo Nino Kvrivishvili kūrinys. Kokių asmeninių ryšių ji turi su šia institucija?Rytoj Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kęstučio Grigaliūno interaktyvi instaliacija „Pokaris, 1946“. Tai yra tęstinio projekto trečioji dalis, pristatanti Lietuvos ypatingojo archyvo baudžiamosiose bylose rastus represuotų Lietuvos Respublikos piliečių veidus ir trumpas jų biografijas. Ką ji atskleidžia?Ved. Urtė Karalaitė

Pasaulio lyderių rubrika: lėlė Barbė. Šią savaitę filmo „Barbė“ premjera. Tad lyderių rubrikoje aptarsime gal kiek apie neįprastą lyderę - Barbę. Daugiau nei prieš šešiasdešimt metų sukurta lėlė tapo ne tik mėgstamiausia ir populiariausia lėle, bet ir grožio standartu bei įkvėpimo šaltiniu mergaitėms. Vis dėlto Barbė kritikuota dėl nenatūraliai lieknų kūno formų, kultūrinės, socialinės, rasinės įvairovės trūkumo. Tačiau jau keletą dešimtmečių Barbė skatina laužyti stereotipus. Plačiau apie ją - pokalbis su mados žurnaliste Deimante Bulbenkaite.Dirbtinės mėsos perspektyvos. Jau dviem JAV įmonėms šią vasarą suteiktas leidimas tiekti dirbtinę mėsą. Apie tokios mėsos perspektyvas, kainas ir poveikį sveikatai pakalbėsime su KTU mokslininke Aelita Zabulione.Socialiniuose tinkluose sklinda žinutės, kad žmonės dažnai išmeta gautą maisto paramą, nors norimus produktus gali išsirinkti patys. Apie maisto švaistymo ir atsakingumo problemą pokalbis su „Maisto banko“ Komunikacijos vadove Migle Petronyte.Gliukozės kiekio pokyčius kraujyje užuodžiantis šuo. Cukrinį diabetą ir regėjimo negalią turinti Ieva Krivickaitė dabar visur žengia su savo šuniu-vedliu Fėja. Ji ne tik padeda Ievai judėti aplinkoje, bet ir užuodžia gliukozės kiekio kraujyje svyravimus.Ved. Urtė Korsakovaitė

„Trys mėnesiai intensyvaus gyvenimo universiteto. Nedrįsčiau spėti, kokį mokslo laipsnį po jų galėčiau prirašyti prie savojo vardo, nes gyvenimo mokslo pakopų skaičius, man regis, yra begalinis. Vakar namo parsivežiau didžiausią šio mokslo įvertinimą – sveiką ir besišypsantį vaiką“, – taip kovo pradžioje savo „Facebook“ paskyroje rašė dviejų dukrų mama Jurgita Juozaitytė-Markevičienė.Laidoje, skirtoje Motinos dienai, ji atvirai dalijasi savo išgyvenimus, kai su trylikamete dukra, dėl visai, pasak Jurgitos, nereikšmingos traumos atvyko į gydymo įstaigos priėmimo skyrių ir išgirdo medikų įtarimus apie galimą onkologinę ligą. Po to sekė ilgos nežinios valandos, gydymas. „Onkologija skamba taip, kad nebegali kvėpuoti“, – sako Santaros klinikose Komunikacijos tarnybos vadove dirbanti Jurgita. Ji kiekvieną dieną sukasi tarp medikų, puikiai žino gydymo įstaigos darbą iš vidaus ir kiekvieną dieną susiduria su daugybės žmonių – tiek medikų, tiek pacientų išgyvenimais, kas, ko gero, asmeniškai susidūrus su dukters liga, ne tik kad nepagelbėjo, tačiau dar ir apsunkino situaciją.Ved. Žydrė Gedrimaitė

FM99 studijoje pasakojo Alvydas Jurgelevičius, Alytaus apskrities vyr. policijos komisariato viršininkas ir Kristina Janulevičienė – Komunikacijos poskyrio vadovė.

Vilniuje vykęs Rusijos reperio Morgenshterno koncertas kursto aistras. Protestą prie arenos surengę žmonės stebisi, kodėl anksčiau proputiniškai pasisakęs atlikėjas išvis buvo įleistas į Lietuvą. Politikai sako, kad uždrausti tokius koncertus nėra labai paprasta ir viliasi, kad Rusijos atlikėjų nebesikvies patys renginių organizatoriai. Tačiau jie atkerta laukiantys valstybės sprendimų.Ar rusų koncertai Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir turi būti uždrausti?Laidoje dalyvauja kultūros ministras Simonas Kairys, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis, Compensa koncertų salės atstovė Gabija Lydytė, koncertų organizatorius Markas Šliamovičius ir visuomenininkas Valdas Bartkevičius.Ved. Liepa Želnienė

„LRT ieško sprendimų“ diskusija apie tai kaip Lietuvoje didinti rinkėjų aktyvumą. Pokalbyje dalyvauja VDU Politologijos katedros doc. dr. Ingrida Unikaitė – Jakuntavičienė ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto prof.dr. Andrius Šuminas.Pasirodo knyga apie vyskupą, nėjusį į kompromisus su sovietiniu režimu – „Teofilius Matulionis. Laiškai“. Studijoje knygos sudarytojas Vaidotas Žukas.Kaip Ukrainai sekasi kovoti su korupcija? Ką rodo pastarieji korupcijos skandalai? Apie tai kalba Transparency international Ukrainos skyriaus vadovas Andrii Borovyk.Rubrikoje „Keturi milijonai“ pokalbis su Meksikoje gyvenančia Beata Zaleskaja.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kasmet Lietuvoje plaučių tuberkulioze suserga apie 900 žmonių, be to, Lietuva tarp pirmaujančių šalių pagal sergamumą tuberkulioze. Kas bendro tarp Miegančiosios gražuolės ir tuberkuliozės? Atsakymo į šį klausimą ieškome su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorante ir vyresniąja medicinos biologe Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centre Laima Vasiliauskaite.Ar Facebookas vis dar populiariausias socialinis tinklas Lietuvoje? Kodėl apskritai žmonės tampa socialinių tinklų vartotojais ir kaip viską pakeitė Rusijos karas Ukrainoje?Kuo gražus brandus amžius? Atsakymo į šį klausimą ieško Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos studentė Gabrielė Steputytė, atskleidžianti senjorų patirtis ir veiklas būnant brandžiame amžiuje ir gyvenant visuomenėje, kurioje jaunystė yra išaukštinama.Artimiausią pusvalandį mūsų pašnekovas bus daugiausiai NATO struktūrose pasiekęs lietuvis Giedrimas Jeglinska. Tai buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas, buvęs krašto apsaugos viceministras.

Prieš kurį laiką lietuvių menininkių sukurta opera „Geros dienos“ apie Lietuvos kasininkių išgyvenimus populiarumo nepraranda iki šiol. Muzikologė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doktorantė Justina Paltanavičiūtė nusprendė šią operą parodyti realioms pardavėjoms ir išsiaiškinti, kaip kasininkės mato save operoje, ar sutampa jų išgyvenimai realiai dirbant parduotuvėje? Justina Paltanavičiūtė mūsų pašenkovė.„Pūga prie Mėmelio. Klaipėdos atvadavimo saga“ – tai istorinis atkuriamosios dokumentikos filmas, pasirodęs, artėjant Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osioms metinėms paminėti. Klaipėdos kraštas prie Lietuvos buvo prijungtas 1923-iaisiais sausio 15-ąją. Ką žinome apie šią datą?Už savo tėvynės ribų žmonės atsiduria dėl įvairiausių priežasčių, tačiau jų išgyvenimai panašūs. Istorijų festivalis „Mano migracijos istorija“ yra antrą kartą Lietuvos nacionaliniame muziejuje organizuojamas renginys, skirtas gilesniam migracinių patirčių suvokimui ir pažinimui.Specialistai pastebi, kad žmonės ne tik jau puošiasi, bet ir kyla nauja mada – išsinuomoti eglutę Kalėdoms.Ved. Rūta Kupetytė

Rusai šiandien 19 valandą raginami išeiti protestuoti prieš Vladimiro Putino paskelbtą mobilizaciją. Vakar Maskvoje protestuoti išėjusi Jelena pasakoja apie tai kaip pareigūnai lazdomis daužė žmonėms per galvas, ji nesitiki, kad šiandien daugiau žmonių išeis į gatves.Komunikacijos ekspertas Karolis Žukauskas ragina siuntinėti rusams žinutes kaip priešintis mobilizacijai.Aš nelabai suprantu, kam likti namie ir nesipriešinti tam, kad jau rytoj tu gali virsti pelenais fronte kur nors prie Lymano, Sjeverodonecko ar Lysyčiansko. Kodėl jie tokie abejingi savo gyvenimui?“, LRT RADIJUI sako Rusijos žmogaus teisių gynėjas ir apžvalgininkas Markas Feiginas.Prie Suomijos sienos nusidriekė iš Rusijos norinčiųjų išvykti eilės. Suomija sprendžia dėl Rusijos piliečių vizų ribojimo.Kaip susilaužyti ranką, padegti karinį komisariatą, sunaikinti šaukiamųjų sąrašus, kur pabėgti neturint užsienio paso? - tokie patarimai internete dalijami mobilizacijos siekiantiems išvengti rusams.Ukraina susigrąžino 215-ka belaisvių, kuriuos Kijivui pavyko išmainyti į pavasarį sulaikytą verslininką Viktorą Medvedčuką ir 55-is į nelaisvę fronte paimtus rusų karius.Regioninių ligonių vadovai skundžiasi, kad dėl gydytojų stygiaus užtikrinti skubiąją medicinos pagalbą rajonų ir regionų gyventojams sudėtinga. Kai kuriuose ligoninėse dirba vos vienas skubios pagalbos gydytojas, o kai kur jų iš viso nėra. Medikai sako, kad regionuose dirbti rezidentai nenori. Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad ligoninės pačios nenori keistis ir vengia gerinti paslaugų prieinamumą gyventojams.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vykstant karui Ukrainoje, įtampos židinių daugėja ir kituose pasaulio regionuose. Valstybėms ginkluojantis didėja branduolinio ginklo panaudojimo grėsmė. Vis dažniau kyla klausimų, ar diplomatija gali užkirsti kelią branduoliniam karui. Plačiau Lukas Gylys.Ilgojo savaitgalio iššūkiai gelbėtojams ir policijai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Pajėgų valdymo valdybos viršininkas Gediminas Šukšta, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos vadovė Andromeda Grauslienė, Klaipėdos gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki.Orai. Sinoptikė Vida Ralienė.Užsienis. Žygimantas Kapočius.Aktualus klausimas. Ar pastebite mažėjantį žmonių domėjimąsi įvykiais Ukrainoje ir parama kariaujančios šalies žmonėms? Pašnekovas LRT bendradarbis Ukrainoje, politologas Alvydas Medalinskas.Ar reikia stabdyti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams į Europos Sąjungą?. MESSENGERIU Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, mūsų bendradarbis Vokietijoje Mindaugas Savickas irbendradarbė Ispanijoje Kristina Nastopkaitė.Sporto naujienos. Marius Andrijauskas.Dainos premjera. Studijoje svečiuosis atlikėjas Vaidas Baumila.Komentaras. Autorė žurnalistė Ramunė Sotvarė-Šemetienė.Ved. Rūta Kupetytė

LRT kolegų rubrikoje kalbamės su LRT RADIJO naujienų tarnyboje praktiką liepos mėnesį atlikusiais Vilniaus universiteto, Komunikacijos fakulteto studentais, kurie studijuoja žurnalistiką. Tai Justė Luščinskytė, Edvinas Kučinskas ir Vaidotas Burokas.„Vilniaus sekretai: vizijos, atsiminimai, sapnai“ – taip vadinasi naujausia rašytojos, žurnalo „Literatūra ir menas“ vyriausiosios redaktorės knyga.Lietuvoje praktiką baigė keliolika lietuvių išeivijos studentų iš Jungtinių Valstijų. Jie čia praktikas atliko nuo verslo įmonių iki ligoninių.Marso dykumos tyrimų stoties vadų ataskaitomis paremtas tyrimas atskleidžia įdomius faktus apie moterų ir vyrų vadovų elgesio skirtumus: nors abiejų lyčių vadovai orientuoti į užduočių atlikimą, moterys dažniau komunikuoja pozityviai.Ved. Rūta Kupetytė

Šiandien, gegužės 30 d. prasideda LRT RADIJO vasaros sezonas, kuriame klausytojų laukia naujos ir jau anksčiau pamėgtos laidos, tinklalaidės, tiesioginės transliacijos iš įvairių Lietuvos miestų bei staigmenos vaikams.Nacionalinis transplantacijos biuras siūlo pereiti prie numanomos donorystės modelio, kai kiekvienas šalies pilietis yra laikomas potencialiu organų donoru, nebent yra pasirašęs nesutikimą. Nacionalinio transplantacijos biuro Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Ieva Radzevičiūtė, Lietuvos bioetikos komiteto direktorė, mokslų daktarė Asta Čekanauskaitė, kunigas Andrius Narbekovas.Vyriausybė neeiliniame posėdyje turėtų galutinai apsispręsti dėl dalinių elektros ir dujų kainų kompensacijų. Kai kurie ekspertai pabrėžia, kad šis mechanizmas patvirtinamas per vėlai ir tai, anot jų, daliai gyventojų apsunkina nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą. Energetikos ministerija su tokia kritika nesutinka. Ką mano gyventojai? Giedrės Trapikaitės reportažas.Nuo 2023-ųjų nepilnamečiams siūloma drausti pirkti loterijos bilietus Lietuvoje siūloma nepilnamečiams uždrausti dalyvauti visose loterijose – jie negalėtų įsigyti „Teleloto“, „Vikingų loto“, momentinių ir įvairių kitų loterijų bilietų. Jeigu Seimas tam pritars, loterijos bilietus galės pirkti asmenys nuo 18 metų. Dabar loterijų bilietų pirkėjų amžius neribojamas, o atsiimti laimėjimą galima tik nuo 16 metų. Laimėjimai už anksčiau, iki įsigaliojant naujai tvarkai, įsigytus loterijos bilietus jiems būtų išmokami iki 2023 metų sausio 31-osios. Tai numato ketvirtadienį Seime registruotos Loterijų įstatymo pataisos. Jas pasirašė trys dešimtys Seimo narių iš beveik visų frakcijų. Komentuoja Lošimų priežiūros tarnybos psichologas Olegas Mackevičius.Praėjusią savaitę Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume dalyvavo ir vienintelis verslo atstovas iš Lietuvos – kompanijų „Nord Security“ ir „Tesonet“ įkūrėjas Tomas Okmanas. Apie tai, ką jis ten išgirdo ir kokiam verslui dabar aukso amžius su juo kalbėjosi kolega Marius Jokūbaitis.Aktualus pokalbis apie lietuvių studentų pastangos informuoti užsieniečius apie Rusijos karą Ukrainoje. Sociologijos magistro studentė, projekto sumanytoja Augustė Dudutytė ir Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė.Komentaras. Autorius Rytų Europos studijų centroi vadovas politologas Linas Kojala.Ved. Rūta Kupetytė

Pasienio stotyse – nemokamas internetas keleiviams iš Rusijos: norint naudotis, teks peržiūrėti Rusijos karo Ukrainoje vaizdus.AB „Lietuvos geležinkeliai" Komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas, ISM universiteto Ekonomikos ir politikos programos vyresnioji lektorė dr. Eglė Verseckaitė-Grzeskowiak, VDU profesorius Gintautas Mažeikis.Kaip jau skelbta, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė nori atsisakyti visą parą trunkančios apsaugos. Jos registravo Vadovybės apsaugos įstatymo pataisą, kad 24 valandas per parą būtų saugomas tik prezidentas, o kiti vadovybei priskiriami asmenys būtų saugomi užsienio vizitų, oficialių susitikimų metu ir kai tiesiogiai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga. Komentuoja buvęs ilgametis vadovybės apsaugos tarnybos darbuotojas Jonas Užusienis.Motinystės kaina - visą gyvenimą mažesnės pajamos. Taip teigia „Sodra", šią savaitę pristačiusi pirmojo šių metų ketvirčio gyventojų pajamų analizę. Į vyrų ir moterų pajamų skirtumus gilinosi Irma Janauskaitė.Penktadienio rubrikoje „Žvalgybos postas“ klausytojų laukia svarbiausių savaitės karinių įvykių apžvalga. Rubriką LRT RADIJO eteryje rengia Lietuvos gynybai ir saugumui neabejingais bendraminčiais prisistatanti komanda, pavadinimu „Locked N‘ Loaded“.Ved. Rūta Kupetytė

Vakar Prancūzijoje vyko prezidento rinkimų antras turas, kuriame dėl valstybės vadovo posto varžėsi centristas Emanuelis Macronas ir kraštutiniųjų dešiniųjų lyderė Marine Le Pen.Iš Paryžiaus mūsų korespondentas Mindaugas Laukagalis.Komentuoja Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų universiteto dėstytojas Gintas Karalius.Sukanka 4-eri metai, kai žmones aptarnauja mobilusis laiškininkas. Šiuo metu mobilieji laiškininkai dirba maždaug 80 proc. Lietuvos teritorijos. Mieli klausytojai, kaip jūs vertinate mobiliujų laiškininkų darbą? Kiek dėl to patobulėjo Lietuvos pašto paslaugos? O galbūt priešingai – paslaugos suprastėjo? Komentuoja Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Deimantė Žebrauskaitė.Lietuva išgyvena saulės jegainių bumą privačiuose namuose ir teritorijose. Tačiau daugėja ir skundų. Dalį saulininkų papiktino, kad balandžio 1-ąją sukauptos elektros perteklius yra nurašomas. Taip jėgainių savininkai teigia patyrę žalą. Šia tema "Verslo laike" - diskusija, kurią veda kolega Marius Jokūbaitis.Daugybė žmonių dar nėra apsisprendę, iš ko pirks elektrą, o termino pabaiga artėja – jie savo tiekėją turi pasirinkti iki liepos 1 d., didesnės įmonės, namų bendrijos, daugiabučių administratoriai tiekėją turi pasirinkti iki šių metų pabaigos. Kodėl žmonės neskuba pasirinkti tiekėjo ir kaip jiems žinoti, koks tiekėjas jiems palankiausias? Studijoje Energijos skirstymo operatoriaus ESO Paslaugų tarnybos vadovas Renaldas Radvila.Baltarusijai paskelbus, kad nuo balandžio 15-osios iki gegužės 15-osios Lietuvos piliečiai gali į šią šalį atvykti be vizų, pasienio kontrolės punktuose nusidriekė lengvųjų automobilių eilės. Žmonės nepaiso valdžios rekomendacijų ir vyksta į Lietuvai nedraugiško, Putino agresiją prieš Ukrainą palaikančio režimo šalį. Lietuvos ir Baltarusijos pasienio punktuose lankėsi Daumantas Butkus.Komentaras. Autorė žurnalistė Liepa Želnienė.Ved. Edvardas Kubilius