Podcasts about keliausime

Vagys vis dažniau taikosi į elektromobilių įkrovimo stoteles. Labiausiai nusikaltėlius domina krovimo kabeliuose esantis vertingas varis. Kaip siūlytumėte nuo vagių saugoti elektromobilių įkrovimo stoteles?Priedangų daugėja, bet jų vis dar nepakanka. Klausytojai teiraujasi – kas turi inicijuoti ar netgi priversti gyventojus išsikuopti daugiabučių rūsius. Ar ketinate savo daugiabučio namo rūsyje įsirengti priedangą?Naktį į šeštadienį Kybartuose mirus moteriai, namuose, panašiuose į sąvartyną, liko vienas gyventi sunkią negalią turintis vyras. Mirusią moterį tarnybos išvežė, o kaimynams pareiškė, kad būtent jie turi pasirūpinti žmogumi su negalia, nes Vilkaviškio socialinės tarnybos dirbs tik pirmadienį. Kas turi pasirūpinti žmogumi su negalia, kai staiga miršta jo artimasis?Keliausime į Širvintų rajoną, kur ūkininkas Augustinas Martinėlis turi biodinaminį ūkį ir laikosi savitų ūkininkavimo principų - tarkime, čia svarbu, kad galvijai turėtų ragus.Ved. Edvardas Kubilius

Keliausime po 8-ojo dešimtmečio progresyviojo roko platybes,prisiminsime legendinius britų ansamblius, tokius kaip „Gentle Giant“, beikeletą dainų iš autorių-atlikėjų plokštelių.Ved. Lukas Devita

Keliausime po 8-to dešimtmečio roko muzikos platybes įmantriais, vingiuotais ar kartais pavojingais takais, prisiminsime sėkmingiausių ir mažiau žinomų progresyvaus roko piligrimų (garso) takelius.Ved. Lukas Devita

Keliausime po neatrastas 8 dešimtmečio meniško roko muzikos platybes – iš užmaršties iškelsime amerikiečių grupės „Touch“ vienintelį albumą, prisiminsime dar keletą rečiau girdimų anglų progresyvaus roko plokštelių, taip pat skambės naujausias įrašas, kuriame groja Robertas Frippas.Ved. Lukas Devita

Laidos viešnia etiketo žinovė Indrė Briedelienė. Kokią įtaką etiketas daro gyvenimui? Keliausime pasižvalgyti šių metų Nacionalinėje ekspedicijoje bei klausysimės atlikėjų Iglės ir Vytautės Pupšytės naujausių dainų.Ved. Ramūnas Zilnys ir Gabrielė Martirosian

Kas yra Metavista ir kaip suprasti ją kuriančio Marko Zuckerbergo pareiškimą, esą „realus pasaulis yra keistas konceptas“? Ką reiškia būti internete fizine, patyrimine prasme? Kokias įkvepiančias idėjas Metavisatą kuriantys žmonės surado Neal Stephenson romane „Snow Crash“ (pasirodžiusiame 1992-aisiais)?Kokios aplinkybės skatina mūsų „analoginių“ kūnų susiliejimo su skaitmeninėmis tapatybėmis ir tuo pačiu – ambicingus Metavisatos kūrimo planus? Kiek šiame projekte yra idealizmo, ir kiek jo atsiradimą lemia ciniškas finansinis interesas?Socialiniai tinklai padarė daug žalos mūsų gyvenimo kokybei, o su kokiais iššūkiais, tikėtina susidursime Metavisatoje? Ar šio virtualaus pasaulio teikiamos galimybės atsvers jame glūdinčius pavojus?Pokalbis su skaitmeninių produktų kūrėju Jonu Lekevičiumi ir „Verslo žinių“ žurnalistu Nagliu Navaku.Ved. Aurimas Švedas

Klausysimės poeto Antano A. Jonyno „Muzikinės abėcėlės“. Ją mums perskaitys dvi mergaitės, mėgstančios skaityti knygas, Neda Petrauskaitė ir Emilija Buterlevičiūtė. Gražiausius pasaulio garsus ir muziką abėcėlei suraizgė garso režisierė Sonata Jadevičienė, o įkvėpimą visiems įpūtė režisierė Inga Tamulevičienė. Keliausime po poeto Antano A. Jonyno muzikinę abėcėlę lyg stebuklų šalyje, o po to žaisme vaikų žaidimus su pianistais Roku ir Sonata Zubovais, skambant Žoržo Bizė muzikai.Vedėja Kolombina

Kur keliausime Lietuvoje šią vasarą? Naujienos ir vietos, kurias galima aplankyti. Ved. Beata Nicholson.

Pirmoje laidoje mėginsime ne tik supažindinti klausytojus su jo muzikos fenomenu, bet ir nerti į paieškas priežasčių ir įtakų, suformavusių šio muzikos novatoriaus stilių ir braižą. Keliausime tarp Tolimųjų Rytų ir laukinių Vakarų, klausysimės ir kompozitoriaus pasiūlytos visiškos tylos, ir galingų jo muzikos ritmų.Laidoje svečiuosis jaunoji teatro aktorė, Butoh šokėja Rugilė Sabonytė, padėsianti atskleisti, kas bendro tarp Johno Cage, dzen budizmo, šiuolaikinio šokio, Japonijos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos.Laidos autorius ir vedėjas Aleksandras Špilevoj.

Kinijoje tarptautiniame jaunųjų šefų čempionate „InternationalYoung Chefs Challenge“ Lietuvos atstovai Erikas Janerikas ir Rokas Ragauskas iškovojo sidabro medalius komandinėje rungtyje. Taip pat Erikas Janerikas laimėjo bronzos medalį individualioje rungtyje. Lietuviai varžėsi su jaunaisiais meistrais iki 25 metų amžiaus iš daugiau nei 20 skirtingų pasaulio šalių. Varžyboms ruoštis Kinijoje padėjo „WorldChefs“ asocijuoti šefai, tarptautinių konkursų dalyviai ir prizininkai – Lietuvos vyriausių virėjų ir konditerių asociacijos prezidentas Jaroslavas Orševski bei Tarybos narys, virtuvės meistras Tomas Rimydis. Ved. Vytaras Radzevičius.

Laidoje kartu su Lietuvoje gyvenančia etiope Eskader Maštavičiene keliausime į Etiopiją. Sužinosime šios šalies papročius, gyvenimo būdą, muziką ir receptus. Eteryje bus daug istorijų apie kavą, nes Etiopija yra kavamedžio tėvynė.Ved. Vytaras Radzevičius.

Keliausime į šiaurę, į taigą, pas Sibiro senbuvių tauteles, apie kurias papasakos antropologas Donatas Brandišauskas.Atšiaurios gyvenimo sąlygos, senos tradicijos, medžioklė, šamanai, išgyvenimo mokykla.Ved. Vytaras Radzevičius.

„Pakeliui su klasika“ pradėsime keliomis dainininkės Luz Casal dainomis, skambančiomis ir Pedro Almodóvaro filmuose. Šios dainos padės labiau įsijausti į ispaniškos muzikos vakarą, kurį pradės Manuelio de Fallios isapniškso dainos, pasiskolintos iš įvairių gimtinės regionų. Tai pamokančios, ironiškos dainos, kurias iki šiandien populiarina skirtingi atlikėjai ir jas gali paniūniuoti daugelis ispanų. Keliausime pasiklausyti 2008-ųjų W. Alleno filmo „Vicky Cristina Barcelona“ garso takelio, kuriame esantys flamenko ritmai, atrodo, disonuoja su keistomis scenomis ir dar keistesniais filmo personažais, bet kartu praturtina šiuolaikinį Ispanijos įvaizdį. Laidos pabaigoje – džiazą, flamenką, soulą ir daugybę kitų žanrų atliekanti ispanų dainininkė Buika, kuri geriausiai atsiskleidžia atlikdama muziką gyvai. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

„Pakeliui su klasika“ pradėsime keliomis dainininkės Luz Casal dainomis, skambančiomis ir Pedro Almodóvaro filmuose. Šios dainos padės labiau įsijausti į ispaniškos muzikos vakarą, kurį pradės Manuelio de Fallios isapniškso dainos, pasiskolintos iš įvairių gimtinės regionų. Tai pamokančios, ironiškos dainos, kurias iki šiandien populiarina skirtingi atlikėjai ir jas gali paniūniuoti daugelis ispanų. Keliausime pasiklausyti 2008-ųjų W. Alleno filmo „Vicky Cristina Barcelona“ garso takelio, kuriame esantys flamenko ritmai, atrodo, disonuoja su keistomis scenomis ir dar keistesniais filmo personažais, bet kartu praturtina šiuolaikinį Ispanijos įvaizdį. Laidos pabaigoje – džiazą, flamenką, soulą ir daugybę kitų žanrų atliekanti ispanų dainininkė Buika, kuri geriausiai atsiskleidžia atlikdama muziką gyvai. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Šį šeštadienį muzikinėje dėžutėje švęsime lietuvių kompozitoriaus Teisučio Makačino jubiliejų. Klausysimės jo muzikinių miško pasakų: susipažinsime su vilku pilku, gudria lapių šeimyna ir patikliu gaideliu. Keliausime kompozitoriaus muzikinių nuotykių keliais.

Šį šeštadienį muzikinėje dėžutėje švęsime lietuvių kompozitoriaus Teisučio Makačino jubiliejų. Klausysimės jo muzikinių miško pasakų: susipažinsime su vilku pilku, gudria lapių šeimyna ir patikliu gaideliu. Keliausime kompozitoriaus muzikinių nuotykių keliais.

„Muzikinėje dėžutėje” - muzikos pasaulio šventė. Šį kartą vaikams atversime seniausios muzikos istorijos puslapius, kuriuos pažinti padės muzikos istorikė Junija Galejeva. Kartu su viso pasaulio žmonėmis, mylinčiais muziką, švęsime kompozitoriaus Klaudijaus Monteverdžio 450-tąjį jubiliejų. Keliausime laiko mašina į Italiją ir klausysimės dviejų įsimylėjėlių istorijos apie Tankredą ir Klorindą.

„Muzikinėje dėžutėje” - muzikos pasaulio šventė. Šį kartą vaikams atversime seniausios muzikos istorijos puslapius, kuriuos pažinti padės muzikos istorikė Junija Galejeva. Kartu su viso pasaulio žmonėmis, mylinčiais muziką, švęsime kompozitoriaus Klaudijaus Monteverdžio 450-tąjį jubiliejų. Keliausime laiko mašina į Italiją ir klausysimės dviejų įsimylėjėlių istorijos apie Tankredą ir Klorindą.

„Svarbiausias gyvenimo uždavinys – išgyventi taip amžių, kad savo darbais nenuskriaustai kitų ir nepriverstai jų kentėti. Pagaliau kiekvienas žmogus, geras ir piktas, susipranta, tik dažnai per vėlai ateina žmogui toji mintis galvon“, – rašė Vincas Krėvė-Mickevičius („Skirgaila“).Keliausime į lietuvių literatūros klasiko V. Krėvės-Mickevičiaus tėviškę. Varėnos r., Merkinės seniūnijoje, Subartonių k. įsikūręs memorialinis muziejus alsuoja iškilaus žmogaus dvasia. Pasitinka direktorė Evelina Buržinskienė.V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinio-buto muziejaus Vilniuje vadovas Vladas Turčinavičius vedžioja ir pasakoja apie mums mažiau žinomus V. Krėvės-Mickevičiaus gyvenimo faktus.Taip pat laidoje svečiuojasi Tomas Dundzila iš Vašingtono (JAV), kuris virtualiai keliauja su laida „Atrask Lietuvą“ ir elektroniniame žemėlapyje žymi vietas, kurias žada aplankyti, kai ilgesniam laikui atvyks į Lietuvą: „O kol kas tai yra puiki galimybė, kurią suteikia LRT RADIJAS, internetu klausytis ir mokytis kalbos, atrasti ir geriau pažinti Lietuvą, mano protėvių žemę.“

„Svarbiausias gyvenimo uždavinys – išgyventi taip amžių, kad savo darbais nenuskriaustai kitų ir nepriverstai jų kentėti. Pagaliau kiekvienas žmogus, geras ir piktas, susipranta, tik dažnai per vėlai ateina žmogui toji mintis galvon“, – rašė Vincas Krėvė-Mickevičius („Skirgaila“).Keliausime į lietuvių literatūros klasiko V. Krėvės-Mickevičiaus tėviškę. Varėnos r., Merkinės seniūnijoje, Subartonių k. įsikūręs memorialinis muziejus alsuoja iškilaus žmogaus dvasia. Pasitinka direktorė Evelina Buržinskienė.V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinio-buto muziejaus Vilniuje vadovas Vladas Turčinavičius vedžioja ir pasakoja apie mums mažiau žinomus V. Krėvės-Mickevičiaus gyvenimo faktus.Taip pat laidoje svečiuojasi Tomas Dundzila iš Vašingtono (JAV), kuris virtualiai keliauja su laida „Atrask Lietuvą“ ir elektroniniame žemėlapyje žymi vietas, kurias žada aplankyti, kai ilgesniam laikui atvyks į Lietuvą: „O kol kas tai yra puiki galimybė, kurią suteikia LRT RADIJAS, internetu klausytis ir mokytis kalbos, atrasti ir geriau pažinti Lietuvą, mano protėvių žemę.“

Kolombina vaikams visą rytmetį pasitelkus Muzikos Fėją, pasakos apie kankles. Sužinosime kokioje šalyje gyveno išmintingasis Vainemeinenas, pasigaminęs kankles, kodėl šis muzikos instrumentas vienus žmones džiugino, o kiti neišgirdo jų skambėjimo. Keliausime ne tik į užjūrį, bet šeimininkausime ir savam krašte, klausydamiesi lietuviškų kanklių ir legendų apie jas. Ar rasim panašumų?

Kolombina vaikams visą rytmetį pasitelkus Muzikos Fėją, pasakos apie kankles. Sužinosime kokioje šalyje gyveno išmintingasis Vainemeinenas, pasigaminęs kankles, kodėl šis muzikos instrumentas vienus žmones džiugino, o kiti neišgirdo jų skambėjimo. Keliausime ne tik į užjūrį, bet šeimininkausime ir savam krašte, klausydamiesi lietuviškų kanklių ir legendų apie jas. Ar rasim panašumų?

Punsko kraštas nuo XV amžiaus iki 1795 metų priklausė LDK. Po Pirmojo pasaulinio karo Punsko apylinkės lietuviai pareiškė norą priklausyti atsikūrusiai nepriklausomai Lietuvos valstybei. Nuo 1920 metų Punskas ir jo apylinkės yra Lenkijos valstybėje.Keliausime lietuvybės takais po Punsko kraštą. Iš pradžių teks pervažiuoti buvusią „geležinę uždangą“, Lazdijų rokadinio kelio ruožą, kuris šiuo metu pritaikytas turizmui. Punske aplankysime bažnyčią. Jai altorių suprojektavo Seinų vyskupas, poetas Antanas Baranauskas. Šalia įsikūręs senosios klebonijos muziejus.Punske veikia amatų dirbtuvės, galima susipažinti su tradiciniais šio krašto amatais, aplankyti buities muziejų, kuriame saugomas ir eksponuojamas pasienio lietuvių materialinis paveldas.Lietuvybės ieškoti Punsko krašte padės Punsko „Aušros“ leidyklos vyr. redaktorius Sigitas Birgelis, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos vadovė Aldona Vaicekauskienė, etnografė Nastutė Sidarienė ir gidė Irma Maciulevičienė.

Punsko kraštas nuo XV amžiaus iki 1795 metų priklausė LDK. Po Pirmojo pasaulinio karo Punsko apylinkės lietuviai pareiškė norą priklausyti atsikūrusiai nepriklausomai Lietuvos valstybei. Nuo 1920 metų Punskas ir jo apylinkės yra Lenkijos valstybėje.Keliausime lietuvybės takais po Punsko kraštą. Iš pradžių teks pervažiuoti buvusią „geležinę uždangą“, Lazdijų rokadinio kelio ruožą, kuris šiuo metu pritaikytas turizmui. Punske aplankysime bažnyčią. Jai altorių suprojektavo Seinų vyskupas, poetas Antanas Baranauskas. Šalia įsikūręs senosios klebonijos muziejus.Punske veikia amatų dirbtuvės, galima susipažinti su tradiciniais šio krašto amatais, aplankyti buities muziejų, kuriame saugomas ir eksponuojamas pasienio lietuvių materialinis paveldas.Lietuvybės ieškoti Punsko krašte padės Punsko „Aušros“ leidyklos vyr. redaktorius Sigitas Birgelis, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos vadovė Aldona Vaicekauskienė, etnografė Nastutė Sidarienė ir gidė Irma Maciulevičienė.