Podcasts about mickevi

Sostinės memorialiniuose muziejuose, buvusiuose rašytojų butuose – pokyčiai. Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Venclovų namo ekspozicijos keičia pavadinimus ir veiks kaip „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ padaliniai.„Autentiška raiška įgalina kitą kokybę, tai tampa pridėtine meno verte“, – apie žmonių su negalia įtraukimą į profesionalųjį meną sako kompozitorė, sociokultūrinių projektų prodiuserė Snieguolė Dikčiūtė. Kaip žmonės su negalia įsitraukia į kūrybinius procesus?Šią savaitę paaiškėjo akcijos „Metų knygos rinkimai“ laureatai. Kiekvieną šeštadienį „Kultūros savaitėje“ pristatys vis kitos kategorijos laureatą, pirmoji – poetė Austėja Jakas.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Prancūzijos kultūros lauko profesionalai reikalauja išbraukti Rusiją iš Tarptautinės muziejų tarybos, potvynio nuskalautas Luvro muziejus bei aukcione atsidūrę su Buda siejami brangakmeniai, kuriuos reikalauja sugrąžinti Indija.„Švietimo vadovų brandą liudija suvokimas, kad politikui dera atlikti tarpininko vaidmenį tarp ekspertinio vertinimo ir visuomenės lūkesčių“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Tado Ivanausko zoologijos muziejaus fasadą turėjo puošti septynios skulptoriaus Rimanto Šulskio sukurtos stelos „Fauna grįžta“. Sovietinė cenzūra sustabdė jau įsibėgėjusį menininką. Šiuo metu muziejuje veikianti paroda „Fauna grįžta“ visuomenei pristato šią istoriją ir pačią „Fauną“.Kartais meno neužtenka ir reikia imtis veiksmų, akcentuoja režisierius Mantas Jančiauskas. Jis garsėja kaip socialinį ir politinį atspalvį turinčių kūrinių autorius. Apie darbus, kurių prisivengia eksperimentų bijančios meno institucijos, – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

IS LITHUANIA SEEKING FOREIGN STUDENTS AND BUSINESS? With Ambassador Diana Mickevičienė of Lithuania to India.Index and timecode:00:00 An overview of the current situation inLithuania with the Russia-Ukraine conflict.04:57 Whether or not the he security situation inLithuania is affecting the economic growth?07:21 What are the new avenues and opportunities with Lithuania?10:47 Is Lithuania is looking to attract more foreigners, in various areas, to the country?14:20. How can one get information on opportunities that may exist in Lithuania? 16:11 Is tourism also being promoted and are Visas made easier?DisclaimerThe information provided by the speaker and anchor are for general purposes only. ITMN.tv and the anchor are not responsible for the views expressed nor make any representation or warranty of any kind, expressed or implied, regarding the information provided.

Aušra Mickevičienė iš pradžių panikos atakų nepažino: maniau, man insultas ir mirštu, gyvenimas prasisuko prieš akis.Nevaldomas nerimas apvertė gyvenimą aukštyn kojomis. Aušra perėjo priklausomybę nuo stiprių raminamųjų, nuolatinę baimę dėl pasikartojančių priepuolių, kol rado, kaip susigrąžinti ramybę ir savimonę.Ved. Lavija Šurnaitė

Prancūziška muzika ir akordeonas – toks intymus muzikos vakaras šiandien Vilniuje, A. Mickevičiaus bibliotekos kieme, kuriame Kristupo festivalio ypatingas svečias, vienas žymiausių šiandien akordeonininkų – Richard Galliano – Lietuvos publikai atliks savo naujausius kūrinius.Lietuvoje vis dažniau menininkai atranda erdves kūrybai atokiau nuo didžiųjų miestų, nuostabioje gamtoje ar dvaruose ir jų aplinkoje. Vienas tokių – ir naujas, šį savaitgalį savo kelionę pradedantis festivalis Alantoje, kuris gimė iš meilės Lietuvai ir senelių kraštui.Koks menas reikalingas ir galimas Šalčininkuose? Atsakymo į šį klausimą ieškojo aktorė Virginija Kuklytė kartu su profesionalių aktorių ir sociologų kolektyvu 10 metų organizuojanti meno projektus Šalčininkų rajone.Nors vasara jau įžengė į rugpjūtį, mes dar turime gražaus laiko pažinti Lietuvą ir atrasti išskirtines vietas. O Lietuvoje gausu nišinių muziejų, kuriuose slypi netikėtos istorijos, įdomios ekspozicijos ir įamžintas palikimas. Šį kartą pasižvalgysime po Kaune veikiantį Brangakmenių (gemologijos) muziejų ir tyrimų laboratoriją.„Esu kompozitorius visaėdis ir darau muziką, kuri minta jau esančia muzika“, – taip provokuojančiai apie save kalba kompozitorius Antanas Kučinskas, kurio kūrybos akiratyje - nuo muzikos teatrui iki pačių įvairiausių atradimų šiuolaikinėje muzikoje. Greta kūrybos jis jau kuris laikas yra ir Lietuvos pučiamųjų simfoninio orkestro meno vadovas repertuarui. Apie kūrybinius ir kitokius atradimus - vasario mėnesį vykęs pokalbis su Antanu Kučinsku rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

"Klasikā" tiekamies ar trim jaunajiem māksliniekiem – soprānu Etīnu Emīliju Saulīti, pianistu Daniilu Mickeviču un aktieri Arti Jančevski, kuri koncertprogrammā "DEBISĪ. Ir jāpiedzīvo..." ar mūzikas un teātra starpniecību klausītājus un skatītājus iepazīstinās ar izcilā franču impresionista Kloda Ašila Debisī dzīvesstāstu. Šis koncertuzvedums 30. jūnijā pulksten 19 kļūs par pēdējo notikumu, kas izskanēs Lielajā ģildē pirms tās renovācijas. Programmā "DEBISĪ. Ir jāpiedzīvo...", kuram scenāriju rakstījusi Madara Rutkēviča, Kloda Ašila Debisī personību portretēs viņa paša kompozīcijas un vēstules, kuras viņš rakstījis gan sev tuviem cilvēkiem, gan tā laika labi pazīstamiem māksliniekiem mūzikas un citās kultūras jomās, atklājot ne tikai savu ārējo dabu, bet arī filozofiju un dziļās jūtas pret mākslu un dzīvi. Vakara gaitā izskanēs gan Debisī klavierminiatūras, gan dziesmas balsij un klavierēm, turklāt lielu daļu programmas veidos mazāk zināmu skaņdarbu klāsts. "Impresionisms man ir tuvs," uzsver pianists Daniils Mickevičs. "Bija liels prieks pētīt šo mūziku, atklāt jaunus skaņdarbus un tos izpildīt. [Līdz šim] ar franču vokālo kamermūziku neesmu bijis tik cieši saistīts, tāpēc man ir jo īpašs prieks atklāt jaunu mūziku, daloties šajā atklājumā ar klausītājiem." Koncertā tiks uzburta sapņaina, mierpilna, impresionistiska noskaņa, kas ļaus skatītājiem aizdomāties par garīgajām vērtībām un aizmirst ikdienas steidzīgo rutīnu. "Mums bija svarīgi uzburt mājīgu, ļoti sapņainu, patīkamu gaisotni, lai pēc iespējas precīzāk atainotu paša komponista dzīvi," stāsta soliste Etīna Emīlija Saulīte. "Jā, tas noteikti nebūs visvienkāršākais stāsts, jo Debisī dzīvē bijis daudz pārdzīvojumu, par kuriem runāt, un [tam] ir pieejams plašs muzikālais atspoguļojums."   Tikām Artis Jančevskis saka tā: "Vēlamies radīt to brīvo atmosfēru, kurā cilvēks ar cilvēku sarunājas; to sajūtu, kad gribas dalīties ar savu dzīvesstāstu – pastāstīt, kā klājas man, kā klājas citiem, kā es uztveru dzīvi. Lai tā būtu tāda mīļa, harmoniska saruna pie apaļā galda, kur visi sēž, ēd, čalo… Tiešām – tāda viegluma un brīvības sajūta."

„Art Compensa pristato didžiulę įvairovę meninių braižų, meno rūšių, kad žiūrovas pats atsirinktų tai, kas jam įdomiausia“, – sako prasidedančios mugės meno vadovė Ramutė Rachlevičiūtė.„Vilnius Mama Jazz“ grįžta į senąsias vėžes – tarptautinė konkurso žiuri, džiazo vitrina ir ypatingas dėmesys Lietuvos muzikantams. Apie prasidedančio renginio pokyčius ir naujienas - festivalio vadovė Judita Bartoševičienė.Ketvirtadienį prie Vilniaus miesto savivaldybės buvo surengtas piketas, kuriuo muziejų ir kultūros atstovai išreiškė nepritarimą praėjusią savaitę pasirodžiusiam Vilniaus miesto tarybos sprendimui likviduoti Vilniaus memorialinių muziejų direkciją, o jai priklausantys rašytojų Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Venclovų butai pervesti viešosios įstaigos „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ žinion.Artėja jubiliejinė Lietuvos dainų šventė ir mes tęsiame pasakojimų ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Keliaujame į Anykščius, kad sužinotume, kodėl anykštėnės ateina į merginų šokių kolektyvą „Saulašarė“.Legendinė literatūros mokytoja Violeta Tapinienė išleido prisiminimų knygą „Susigrąžinto laiko blyksniai“, kurioje pasakoja apie svarbiausią savo gyvenimo laiką. Tai skaudūs vaikystės išgyvenimai, kai teko slapstytis su mama nuo saugumo, jos vyro Laimono Tapino liga ir didelės bendrystės, meilės jėga. Rubrikoje „Be kaukių“ - pokalbis su Violeta Tapiniene.Ved. Jolanta Kryževičienė

Į Rusiją prievarta išvežta mažiausiai 20 tūkstančių Ukrainos vaikų. Jie apgyvendinami karinėse jaunimo stovyklose. Vaikai mokinami kovoti, juos bando įtikinti priimti Rusijos pilietybę. Reporterės Alisos Gusevos reportaže savo istoriją pasakoja iš rusų stovyklos pabėgęs Rostislvas.Vilniaus miesto tarybai nusprendus perorganizuoti jai priklausančių muziejų tinklą, dalis žmonių tam išreiškė pasipiktinimą. Daugiausiai diskusijų sukėlė planai naikinti Venclovų namus-muziejų, taip pat Vinco Mykolaičio-Putino bei Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinus butus.Europoje padaugėjus incidentų, Nacionalinio krizių valdymo centras ragina verslą ir Ukrainą remiančias organizacijas padidinti budrumo lygį, įspėdamas apie galimas provokacijas, sustiprinti priešgaisrinę saugą. Centro vadovas Vilmantas Vitkauskas LRT radijui sako, kad grėsmės lygis yra gana aukštas, tačiau pabrėžia, kad tai daroma prevenciškai.Kinijos dempingas skaudžiai atsiliepia Europos pramonei. Daugybei saulės elektrinių gamintojų jau teko bankrutuoti. Reaguojant į Kinijos veiksmus Jungtinės Valstijos šią savaitę įvedė 18 milijardų dolerių siekiančius tarifus tam tikrų kiniškų prekių importui.Ved. P.Šironas

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kodėl, anglų kalba dar negarantuoja sėkmės „Eurovizijoje“ ir kaip Evelina Sašenko šiame konkurse kartą išgelbėjo prancūzus?Po daugelio metų praleistų Vokietijoje, menininkai Violeta ir Virgilijus Gasparavičiai nusprendė grįžti į Lietuvą ir čia tęsti savo veiklą.Martyno Mažvydo bibliotekoje paskelbti Metų knygos rinkimų nugalėtojai.Plungėje prasideda tarptautinis teatrų festivalis-kūrybinė laboratorija „Mažoji Melpomenė“.Gatvės cirko artistas Viačeslavas Mickevičius šiuo metu keliauja Ukrainoje ir jos miestuose rengia nemokamus pasirodymus.Kokį kelią nuėjo kino kompozitoriai iki pripažinimo.Sostinėje prasideda „Afrikos dienos“.Ved. Marius Eidukonis

Stāsta tulkotāja Māra Poļakova  Mēs zinām, ka Ukrainā lieto t. s. kirilisko alfabētu, kura radīšanu tradīcija piedēvē kristiešu mūkiem Kirilam un Metodijam no Solunas, tagadējiem Salonikiem, taču cilvēki tagadējā Ukrainas teritorijā rakstīja arī pirms tam. 9. gs. beigās – 10. gs. sākumā dzīvojušais bulgāru mūks "Melnsvārcis Hrabrs" – vai varbūt "Drosmīgais Mūks" – traktātā "Stāsts par rakstzīmēm" (Сказание о писменех) raksta par trim nosacītiem slāvu rakstības attīstības periodiem: “Tātad vispirms slāviem nebija burtu. Pagāni būdami, viņi lasīja un zīlēja pēc svītrām un robiem (чръты и рѣзы, črŭty i rězy; 9. gs. tekstā, kuru dēvē par "Filozofa Kirila dzīvesstāstu", teikts, ka šādi slāvi bija pierakstījuši arī Jauno derību un psalmus). Kristījušies viņi mēģināja slāvu valodu rakstīt ar romiešu un grieķu burtiem bez sakārtošanas (безъ устроениа) – proti, nepielāgojot savas valodas fonētiskajām iezīmēm. Kijivas Sv. Sofijas katedrālē 11. gs. pirmajā pusē sienā ieskrāpēts alfabēts, kuru veido 27 burti: 23 grieķu un četri slāvu, iespējams, vietējais – rusu alfabēts. Arī jau 8. gs. ar Bizantiju slēgtie līgumi liecina, ka slāvu ciltīm bijušas alfabētiskas rakstības sistēmas, taču senākie saglabājušies rakstu pieminekļi rakstīti glagoliskajā un kiriliskajā rakstībā; austrumslāvu ciltīs izplatītāka bija pēdējā. Abu pamats bija Bizantijas grieķu rakstzīmes, alfabētu papildinot ar jauniem burtiem, no kuriem mūsdienu kiriliskajā alfabētā saglabājušies simboli skaņu "c", "č", "š" un "ju" apzīmēšanai; trīs pirmie nav atvasināti ne no viena grieķu alfabēta burta un to izcelsme joprojām ir mīkla. Ukraiņu alfabēta burti lielā mērā tādi izskatās vēl joprojām, tajā ir tikai divi burti, kuru sākotnējā kirilicā nebija: 16. gs. ieviestais burts skaņas "ґ" skaņas "g" apzīmēšanai un burts "ї", ar kuru apzīmē skaņu "ji". Rakstīts tika arvien vairāk, un burtu veidols laika gaitā mainījās, kļuva ērtāks ātrai rakstīšanai. Lielais lēciens uz nostabilizēšanos notika 1574. gadā, kad Ivans Fedorovs Ļvivā nodrukāja pirmo ukraiņu grāmatu – "Ābeci" – vai varbūt "Gramatiku": ne titullapas, ne priekšvārda nav. Grāmatas pirmajā lappusē ir alfabēts: 45 kirilicas mazie burti; tālāk nāk zilbes, vārdu locīšanas paraugi un mazi lasāmgabaliņi.   Kārtības ieviešanu baznīcslāvu valodas ukraiņu versijā uzņēmās augsti skolotais mūks un ārkārtīgi interesanta personība Meletijs no Smotričas jeb Meletijs Smotrickis. 1619. g. Ievē (Vievē tagadējā Lietuvā) iznāca viņa darbs "Slāvu gramatikas pareizā sintagma" ("Грамматіки славє́нскиѧ пра́вилноє Сѵ́нтаґма"): pamatīgs akadēmisks darbs ar nodaļām par ortogrāfiju, etimoloģiju (domāta morfoloģija), sintaksi un prosodiju. Meletijs ieviesa alfabētā jaunu burtu "ґ" skaņas "g" apzīmēšanai,  sistematizēja burta "й" lietošanu, patskaņu un līdzskaņu apzīmēšanu, lielo burtu lietošanu utt. Liela daļa viņa likumu joprojām ir spēkā. Tiesa, "Ґ" vietā praksē vēl ilgi rakstīja "кг". Kad Pēteris I 1708-1710. g. reformēja krievu rakstību, arī no ukraiņu alfabēta tika izvākti nevajadzīgie burti "ω", "ψ", "ξ", "ѕ", "v" un citi, sakārtota jotēto burtu rakstība. 19. gadsimtā tika ieviesti jauni burti: "і" "є" "ї",  izvākti vairāki ar krievu alfabētu kopīgie burti ("ы", "ь", "е", "ъ"). 1876. g. imperators Aleksandrs II aizliedza lietot ukraiņu alfabētu: cenzūras atļautie ukraiņu teksti bija jādrukā krievu alfabēta burtiem. Līdztekus bija mēģinājumi ukrainiski rakstīt latīņu burtiem. Lielākoties to darīja poļu autori, taču pirmā zināmā teksta, starp 1609. un 1618. g. Rakuvā (ciems Mazpolijā, Kelces apriņķī: tajā bija atļauta ticības brīvība, un tur bija apmetušies neparasta netrinitārā protestantisma jeb sociniāņu strāvojuma piekritēji) nodrukātās komēdijas "Tragedya Ruska", autors, domājams, bijis ukrainis. 17.-18. gs. Halīcijā latīņu alfabētā nodrukāti ukraiņu teksti atrasti pat Harkivā. Te jāpiemin, ka tās pašas Polijas-Lietuvas kopvalsts Baltkrievijas daļā latīņu alfabētu renesanses un Reformācijas gaitā – kopš 16. gs. – izmanto arvien vairāk, lielākoties katoļu autori: vairāki nozīmīgi 17. gs. baltkrievu teksti rakstīti tieši lacinkā. Lacinku baltkrievi lieto arī pēc iekļaušanas krievijas impērijā, kaut gan kopš 1859. g., kad latīņu alfabētā iznāca Mickeviča asi pretkrieviskās poēmas "Pans Tadeušs" baltkrievu atdzejojums, "rakstīt krievu valodā, pielietojot poļu alfabētu" (šāds bija impērijas cenzora formulējums) bija aizliegts. Lacinka ir baltkrievu atdzimšanas literatūras rakstība tās sākumposmā: tajā Kastuss Kaļinouskis drukā laikrakstu Mużyckaja prauda, kuram 1862. –1863. gados iznāca 7 numuri. "19. gs. baltkrievu valodas konkordancē 1" fiksēti 309 teksti lacinkā un 188 – kirilicā. (Kā rakstīja Baltkrievijā 2023. g. par ekstrēmistu atzītais 1884. g. mirušais dzejnieks Vincents Duņins-Marcinkevičs, 19. gs. sākumā Baltkrievijā ap 89,9 % iedzīvotāju bija analfabēti, un tikai 1 % no lasītpratējiem prata lasīt kirilicā.) 19. gs. vispirms Polijai iedalītajā Ukrainā, pēc tam arī Austrijai piešķirtajā tapa ierosinājumi pārcelt ukraiņu valodu uz latīņu alfabētu, attiecīgi, poļu un čehu versijā; abu gramatiku autori uzsvēra, ka vēlas panākt atbilsmi laikmetīgajai ukraiņu valodai un norobežoties no baznīcslāvu arhaikas un krievu ietekmēm. Par to rietumu apgabalos dzīvojošo ukraiņu vidē sākās ļoti asas diskusijas – nodēvētas par "alfabēta kariem" –, kurās uzvarēja viedoklis, ka kirilica ir nesaraujami saistīta ar ukrainisko identitāti. Taču ideja par pāriešanu uz latīņu alfabētu neizzuda: 1927. gadā lielajā pareizrakstības konferencē, kas notika Harkivā, par to runāja 2 dienas; par labu pārejai izteicās vairāki cienījami valodnieki, tostarp rakstnieks un profesors Maiks Johansens – viņš esot izteicies, ka tas jādara, lai ātrāk pārgrieztu maskavisko nabassaiti –, tomēr galīgajā balsošanā 20 bija par pāreju un 25 par palikšanu pie kirilicas, ar apsvērumiem, ka alfabēta maiņa būs ārkārtīgi dārga, nošķirs ukraiņus no krieviem un veicinās Rietumukrainas ukraiņu pārpoļošanos. Šajā konferencē tika izstrādāta vienota ukraiņu valodas pareizrakstība – tā saucamā "Harkivas" (jeb tālaika izglītības ministra Mikolas Skripnika vārdā "Skripnika") pareizrakstība, ieskaitot alfabētu, kurā bija 33 burti. Pareizrakstību apstiprināja valdība un Ukrainas Zinātņu akadēmija. Taču jau 1933. gadā tā tika aizliegta, pasludinot, ka šīs pareizrakstības mērķis esot ukraiņu valodas mākslīga nošķiršana no strādnieku un zemnieku masu un no krievu valodas. Tika izveidota jauna komisija, kura atmeta šo "mākslīgo norobežošanos", primitivizēja vārdu rakstību, likvidēja "nacionālistiskus pareizrakstības likumus, kas orientēja ukraiņu valodu uz poļu, čehu buržuāzisko kultūru". Viens no acīmredzot nacionālistiskajiem likumiem bija burts "ґ", skaņas "g" apzīmēšanai: tas no alfabēta tika izsvītrots un atgriezās tikai 1990. gadā. Bija vajadzīga "proletariāta valoda", tādēļ no ukraiņu valodas tika izdzēstas divskaitļa formas ("дві книзі" -> "дві книги"), no paralēlformām ("становисько" / "становище") atstātas tikai tās, kas sakrita ar krievu sastopamajām, no datīva un lokatīva paralēlformām ("святові" / "святу",  "серцеві" / "серцю", "сонцеві" / "сонцю", "у русі" / "у рухові") – tikai tās, kas sakrita ar krievu valodu. Aizgūto vārdu rakstība tika pārtaisīta pēc krievu šnites: nevis "Европа", "Еспанія", "Геллада", bet "Європа", "Іспанія", "Еллада"; nevis "Букарешт", "Кахівка", "Маріюпіль", "Озівське море", "Сіверський Дінець", bet "Бухарест", "Каховка", "Маріуполь", "Азовське море", "Сіверський Донець". Nevis "носталгія", bet "ностальгія"; nevis "моххамеданин", bet "магометанин". Un viss tikai sākās: tika nīdētas neatbilstošas sintaksiskas konstrukcijas: "капітал, що функціонує" nedrīkstēja rakstīt, pareizi bija "функціонуючий капітал"; "робота дома" bija nepareizi, pareizi – "робота на дому". Tika pārrakstītas vārdnīcas, lai tajās "atspoguļotos krievu valodas lietderīgā ietekme uz ukraiņu valodu", proti, vārdi, kas nesakrita ar krievu vārdiem, tika marķēti kā arhaismi, polonismi, mākslīgi radīti, novecojuši, masu runai neraksturīgi utt. Pie "аби" norādīts: "štamps, kas zaudējis stilistisku izteiksmību", un likts tā vietā lietot "щоб", pie "відбивач" – "mākslīga ukraiņu un krievu valodas nošķiršana, nacionālistiska tendence", tā vietā lietojams "рефлектор". 1980. gada akadēmiskajā izdevumā "Українське термінознавство" vārds "громада" minēts pie piemēriem apgalvojumam: "kā termini izmantoti tikai izloksnēs, dialektos lietoti vārdi, neveiksmīgi aizguvumi" u.tml., jālieto "община". "Zvaigznāja nosaukums "Великий Віз" tika pārlabots par vВелика Ведмедиця", vārds "городина" (dārzeņi, no "город – sakņu dārzs) ir izskaužams, tā vietā jālieto "овочі", vārds "садовина" (augļi, no "cад" – augļu dārzs) ir izskaužams, tā vietā jālieto "фрукти", vārds "живе срібло" (dzīvsudrabs) ir izskaužams, tā vietā jālieto "ртуть", vārda "родзинки" vietā jālieto "ізюм". Vairāk nekā pusgadsimtu ilga šī ukraiņu valodas rūnīšana un sagānīšana. Neatkarību atguvušajā Ukrainā, vēl jo vairāk patlaban, kara laikā, sociolingvisti vēro pretēju procesu: bez norādījumiem no augšas sāk izzust vārdi un formas, kas sakrīt ar krievu valodu, piemēram, praktiski izzuduši ir vārdi "машина" un "дзвонити" – cilvēki saka un raksta "автівка", "телефонувати". Un tas ir vairāk nekā saprotams: kuram tad gribas, lai viņam būtu jelkas kopīgs ar “krievu pasauli".

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Aušra Kaminskaitė apžvelgia Gintaro Varno spektaklį „Ūbas caras“.Vyriausybė išplėtė ginkluotų konfliktų ir kitų ekstremalių situacijų atvejais saugomų kultūros objektų sąrašą nuo 19 iki 141 pozicijos. Kodėl tokio sąrašo reikia ir ką šis sąrašas reiškia?Ar Pakruojis turės savo krašto muziejų?Desovietizacijos įstatymo kontekste vis iškyla V.Krėvės-Mickevičiaus pavardė. Apie kokius galimus pokyčius Krėvės memorialiniame muziejuje svarsto jį valdantis Merkinės muziejus?Trečiadienio vakarą Kaune prasidėjo Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Kiek dailiajame čiuožime sporto, kiek meno?Kuo įdomi devintojo dešimtmečio roko žvaigždės Paie Pet Benatar kūryba?Jungtinėje Karalystėje veikianti kūrybinė studija „3Megos“ kurs animacinį serialą apie „Kakę Makę“.Ar minint 100-ąsias aktoriaus ir režisieriaus Donato Banionio gimimo metines Panevėžyje bus įamžintas jo atminimas?Ved. Marius Eidukonis

11. janvārī – JVLMA 104. dzimšanas dienā – plkst. 18.00 Mūzikas akadēmijas Lielajā zālē jau 19. gadu tiks pasniegta JVLMA un LMT Gada balva par izciliem sasniegumiem mūzikā un pedagoģiskajā darbā. Šajā tik svarīgajā un skaistajā dienā, Akadēmijas nozīmīgāko apbalvojumu – Gada balvu jaunajam mūziķim – par izciliem sasniegumiem mūzikā un radošu aktivitāti 2023. gadā saņems divi lieliski jaunie mākslinieki – Klavierspēles 3.semestra students Daniils Mickevičs un Kora diriģēšanas specializācijas 7. semestra students Artūrs Švarcbahs, ar kuriem jau šobrīd tiekamies "Klasikas" studijā. Sarunā – gan par skaistās ziņas saņemšanu e-pastā un aizvadītā gada daudzskaitlīgajiem muzikālajiem notikumiem Latvijā un ārvalstīs, gan par gaidāmo svētku koncertu, kurā abi mākslinieki pirmo reizi muzicēs kopā. Abi mākslinieki atklāj, ka nominācija bijusi pārsteigums. Pirms tam neko par to, kuri studenti balvai tiek apsvērti, viņi nav zinājuši.  "Par balvu uzzināju vienā vakarā, saņemot no mūsu akadēmijas rektora skaistu vēstuli e-pastā par to, ka jūs esat saņēmis balvu un gaidīšu jūs 11. janvārī. Jā, tas bija tiešām pārsteigums. Nākamajā dienā to jau publicēja sociālajos tīklos, un viss notika ātri, bet pilnīgi negaidīti," sajūtās dalās Daniils Mickevičs. Mākslinieki sāsta, ka balvas pasniegšanas koncertā vienosies arī kopīgā skaņdarbā: Daniils būs pie klavierēm, bet Artūrs Švarcbahs uzstāsies kā diriģents, izpildot Pētera Vaska opusu "The Fruit of Silence" ("Klusuma auglis"). Svinīgajā svētku koncertā dzirdēsim gan pašus Gada balvas laureātus, gan arī virkni solistus: Ievu Salieti, Artūru Noviku, Brigitu Čirkši, Valteru Gleški, Emīlu Giluču, Agati Grīnhofu, Kati Kokamegi, Tomu Kursīti, Markusu Rūtentālu, JVLMA brass ansambli, JVLMA jaukto kori un simfonisko orķestri diriģenta Kaspara Ādamsona vadībā. Savukārt ar JVLMA un LMT Gada balvu mācībspēkam 2023 tiks godināts komponists, studentu vidū cienītais un iemīļotais docents Jānis Petraškevičs.  Artūrs Švarcbahs kordiriģēšanu apvieno ar solo dziedāšanu Artūrs Švarcbahs kora diriģēšanas mākslu apgūst pie profesora Andra Veismaņa, bet tāpat viņš uz vairākām pasaules skatuvēm kāpis arī kā kordziedātājs un solo izpildītājs. Savu studiju laikā vienu gadu viņš ir pavadījis, dziedot Zviedrijas Radio korī.  "Viens no tādiem maniem augstākajiem brīžiem, kurā arī es pats esmu sajutis to augstāko pacilātības sajūtu, bija iespēja uzstāties kā solistam ar Latvijas Radio kori. Tā bija koncerttūre Japānā, un man bija iespēja dziedāt basa solo partiju Mocarta "Rekviēmā" ar orķestri. Pēdējo gadu laikā es tiešām daudz esmu uzstājies ārzemēs kā dziedātājs. Tā nu ir sanācis, ka es gan dziedu, gan diriģēju, un tiešām izbaudu gan vienu, gan otru," stāsta Artūrs Švarcbahs. Mākslinieka karjeras gājumā nevar nepieminēt arī divus starptautiskus konkursus, kuros viņš startējis jau kā kordiriģents. Gan pagājušā gada martā Slovēnijā, gan 2022. gada decembrī Polijā notikušajos kordiriģentu konkursos Švarcbahs ieguvis godalgotas vietas un vairākas specbalvas.  Protams, jaunais mākslinieks apzinās, ka apvienot gan kordiriģēšanu, gan solista karjeru varētu būt izaicinoši, taču šobrīd vēl nespēj izšķirties par labu vienam vai otram: "Es daudz laiku veltu, lai mācītos gan vienu, gan otru. Šobrīd man ir ieplānots, ka es vēl diezgan daudz gan kā dziedātājs, gan kā diriģents uzstāšos nākotnē un apvienošu to. Es tiešām mīlu gan vienu, gan otru." Daniils Mickevičs iedvesmu gūst starptautiskā pieredzē Arī pianistiem ir dažādi izvēles ceļi, pa kuriem iet un attīstīties savā muzikālajā karjerā. Daniils Mickevičs vērtē, ka izaicinošākais no tiem ir kļūt par solistu.  "Protams, eksistē līdzās šim arī fantastiska kamermūzika, spēlēšana kā pavadītājam ar vokālistiem, ar dažādiem instrumentālistiem, spēlēšana arī orķestrī. Tas viss ir ļoti interesanti, un man šķiet, kamēr vien ir iespējams to visu vairāk vai mazāk apvienot, ir jāpamēģina viss, ir jāsaprot, kas sanāk labāk, kas sliktāk, ir jāizsver savas stiprās un vājās puses un jāiet pa to ceļu, kas tiešām šķiet tas piemērotākais," pauž talantīgais mūziķis. Jaunais pianists šogad kā solists ar savu programmu devies tūrē pa Vāciju, ar savu pirmo lielo solo koncertu debitējis arī "Mazajā ģildē". Pēc tam strauji sekoja arī uzvara Jāzepa Vītola starptautiskajā pianistu konkursā. "Pēc konkursa nāca tāds melnā darba periods, mācoties jaunu programmu un gatavojoties braucienam uz Vāciju, kas noslēdzās tikai vakardien. Tā bija balva pēc uzvaras Vītola konkursā – iespēja aizbraukt uz vienu nedēļu uz meistarklasēm pie pianista Gintara Januševiča, kas ir izcils pianists un arī pedagogs," stāsta Daniils Mickevičs. Šī pieredze viņam devusi daudz. Vācijā Mickevičam bijusi iespēja apmeklēt ne tikai trīs meistarklases un piecus koncertus, bet arī kopā ar skaņu režisoru veikt ierakstu studijā.  "Tagad ar vēl lielāku iedvesmu esmu gatavs turpmākajiem koncertiem, tostarp šajā ceturtdienā," atzīst Daniils.  Turpmākie pianista plāni vēl tikai top, bet viņš atklāj, ka, iespējams, jau šajā pavasarī vai vasaras sākumā dzirdēsim vairāk par viņa nākamo solo projektu un projektu ar kameransambli.

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Šiandien dalinuosi pokalbiu su Krizinio nėštumo centro įkūrėja, 5 vaikų mama Zita Tomilienine ir centro psichologe, 4 vaikų mama, Rūta Mickevičiene. Taip kartais nutinka, kad ilgai kam nors ruošiesi, ruošiesi, bet įvyksta būtent tada, kada tikriausiai ir būna tinkamiausias laikas. Taip ir šįkart. Nors Zitą pakalbinti norėjau nuo tinklalaidės gyvavimo pradžios, susitinkame įrašų studijoje centro veiklos dešimtmečio proga, o dar ir turime progą pakalbėti apie dienos šviesą ką tik išvydusią knygą, kurią sudarė psichologė Rūta Mickevičienė. Knygoje užrašyta 30 moterų istorijų, kurios kreipėsi į Krizinio nėštumo centrą. O aš Zitos ir Rūtos klausiau, su kokiomis istorijomis ir iššūkiais ateina moterys ieškoti pagalbos, ar centras būna pirmasis pagalbos laiptelis, ar visgi moterys visų pirma jos bando ieškoti tarp artimų žmonių. Kokios gyvenimo aplinkybės verčia rinktis ar gimdyti kūdikį, ar ne, kokią nemokamą pagalbą Krizinio neštumo centras teikia. Per dešimt jo veiklos metų gimė virš 600 kūdikių, kurie galbūt būtų negimę. Bet gimė ir auga apsupti meilės, nes moterys sulaukė pagalbos ir paramos ne tik pirmoms dienoms ar mėnesiams, bet net porai metų. Prie tos pagalbos prisideda ir daug geros širdies žmonių. Taip pat man visuomet norisi paprašyti paberti išminties perlų moterų, kurių motinystės stažas jau yra gerokai ilgesnis nei mano, nes iš kiekvienos istorijos galiu pasičiupti kažką vertingo ir tinkančio, įkvepiančio sau. Tikiuosi, kad tą padaryti pavyks ir jums. Kviečiu klausyti ir susitikti pasidalinimams, diskusijoms KALBA MAMOS Discord‘e. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau keletą metų iš eilės remia KNC veiklas, susijusias su pagalba moterims bei šeimoms krizinio nėštumo metu. Kalbėkime, mamos Marija

Penktajame sezone kiekvieną mėnesį kalbame vis kita tema, o pokalbius ir diskusijas KALBA MAMOS narystės prenumeratores kviečiame pratęsti Discord‘e bei rytmečiuose įvairiuose miestuose. Prisijunk ir tu, jei ieškai mamų bendruomenės. Visą informaciją rasi www.kalbamamos.lt Šiandien dalinuosi pokalbiu su Krizinio nėštumo centro įkūrėja, 5 vaikų mama Zita Tomilienine ir centro psichologe, 4 vaikų mama, Rūta Mickevičiene. Taip kartais nutinka, kad ilgai kam nors ruošiesi, ruošiesi, bet įvyksta būtent tada, kada tikriausiai ir būna tinkamiausias laikas. Taip ir šįkart. Nors Zitą pakalbinti norėjau nuo tinklalaidės gyvavimo pradžios, susitinkame įrašų studijoje centro veiklos dešimtmečio proga, o dar ir turime progą pakalbėti apie dienos šviesą ką tik išvydusią knygą, kurią sudarė psichologė Rūta Mickevičienė. Knygoje užrašyta 30 moterų istorijų, kurios kreipėsi į Krizinio nėštumo centrą. O aš Zitos ir Rūtos klausiau, su kokiomis istorijomis ir iššūkiais ateina moterys ieškoti pagalbos, ar centras būna pirmasis pagalbos laiptelis, ar visgi moterys visų pirma jos bando ieškoti tarp artimų žmonių. Kokios gyvenimo aplinkybės verčia rinktis ar gimdyti kūdikį, ar ne, kokią nemokamą pagalbą Krizinio neštumo centras teikia. Per dešimt jo veiklos metų gimė virš 600 kūdikių, kurie galbūt būtų negimę. Bet gimė ir auga apsupti meilės, nes moterys sulaukė pagalbos ir paramos ne tik pirmoms dienoms ar mėnesiams, bet net porai metų. Prie tos pagalbos prisideda ir daug geros širdies žmonių. Taip pat man visuomet norisi paprašyti paberti išminties perlų moterų, kurių motinystės stažas jau yra gerokai ilgesnis nei mano, nes iš kiekvienos istorijos galiu pasičiupti kažką vertingo ir tinkančio, įkvepiančio sau. Tikiuosi, kad tą padaryti pavyks ir jums. Kviečiu klausyti ir susitikti pasidalinimams, diskusijoms KALBA MAMOS Discord‘e. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau keletą metų iš eilės remia KNC veiklas, susijusias su pagalba moterims bei šeimoms krizinio nėštumo metu. Kalbėkime, mamos Marija

Klimato kaitos rubrika. Kiek tokie festivaliai kaip „Zero waste fest“ gali pakeisti žmonių įpročius? Apie tai su festivalio organizatore Daiva Savickiene.Pokalbis suartistu Viačeslavu Mickevičiumi apie patirtis ukrainiečių vaikų stovyklose.Mariupolio teatro režisierius Anatoly Levchenko ką tik ištrūkęs iš Rusijos okupuotos Ukrainos teritorijos pasakoja apie gyvenimą apsiaustame Mariupolyje ir 10 mėnesių praleistų Donecko kalėjime.Pokalbis su alpinistu Sauliumi Damulevičiumi, tapusiu pirmuoju lietuviu užkopusiu į Gašerbrumo I (8080 m) viršukalnę ir taip pat pirmuoju įveikusiu 4 aukščiausias Karakorumo kalnyno viršūnes. Prieš tai jam nepavyko pasiekti Nanga Parbato (8126 m) viršūnės, nes nusprendė padėti lenkų alpinistui, kuris mirė ant jo rankų. Prieš 10 metų Saulius Damulevičius kartu Ernestu Markšaičiu jau bandė įveikti šį kalną, bet tada buvo įvykdytas teroristinis išpuolis, nužudyti 11 žmonių, tarp jų ir Ernestas Markšaitis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Spaudos publikacijų apžvalga.Kodėl Lietuvoje gyvenantys totoriai prarado savo kalbą ir kokia kalba jie aiškino religines islamo dogmas?Kokius Lietuvos baleto ir šokio istorijos aspektus nagrinėja menotyrininkas ir šokio istorikas bei kritikas Helmutas Šabasevičius savo knygoje „Baletas LT“?Kaip Kelmei sekasi tapti vienintele šalyje dailės galerija po atviru dangumi?Spalio 19 – ąją minimos Vinco Krėvės-Mickevičiaus 140 – osios gimimo metinės. Kaip rašytojo kūriniais sudominti jaunus skaitytojus?Willas Gompertzas, „Barbican center“ scenos menų centro Londone meno vadovas, buvęs BBC meno redaktorius tvirtina, kad menininkai gali turėti įtakos karo baigčiai, o mes neturėtume šalin nustumti nė vieno kūrinio – net ir sukurto šalies agresorės menininkų.Šalies muziejuose per trečiąjį šių metų ketvritį apsilankė rekordinis skaičius lankytojų. Kas lėmė tokius pokyčius?Anykščiuose jau dvejus metus neveikia Kultūros centre įrengta moderni 50-ties vietų kino salė.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Pokalbis su knygos „Gyvatės kojos“ autorėmis apie žmonių, turinčių negalią, gyvenimo pasakojimus.Kultūros centrų asociacijos apklausa parodė, kad daugumai kultūros centrų su energetiniu sunkmečiu savivaldybės padės susidoroti, tačiau yra ir kritinių situacijų.Stasio Eidrigevičiaus centrui išrinkta vadovauti Vaida Andrijauskaitė. Kokią centro veiklos viziją ji mato?Kaune prasideda tarptautinis „Auros“ šokio festivalis.Praėjusią savaitę valdantieji pateikė paramos verslui projektą, kuriame numatoma, kas toliau galės naudotis 9 proc. lengvatiniu PVM tarifu. Į šį sąrašą nepateko daugybė kultūros paslaugų teikėjų. Kodėl?Pirmoji Dainavos krašto Vinco Krėvės-Mickevičiaus premija įteikta rašytojui Bernardui Gailiui už trilerį „Kraujo kvapas“.Laura Budreckytė išleido albumą „Vokologija. Pagalba su balsu“, kuraime parengtos balso lavinimo užduotys, įtraukiant muzikos terapijos elementus.„Kauno valstybinė filharmonija ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ publikai pristatys tarptautinį projektą, kurtą kartu su „Royal Philharmonic Orchestra“.Ved. Marius Eidukonis

„Genialus poetas, bet politinės nuovokos neturėjo“, – sako dr. Viktorija Šeina-Vasiliauskienė, knygos „Savas svetimas dainius. Adamas Mickiewiczius lietuvių literatūros kanone“ autorė. Koks buvo lenkų ir lietuvių visuomenių santykis su A. Mickevičiumi jo gyvenimo metais, tarpukariu bei sovietmečiu? Kaip jį vertiname dabar, ar vis dar nesutariame – lenkų ar lietuvių jis poetas? Ką žinome apie A. Mickevičiaus palikuonis?Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Šiandien minimos 33-iosios Baltijos kelio metinės. Rugpjūčio 23-ioji - ypatinga data Lietuvos istorijoje. 1939 m. šią dieną pasirašytas Ribentropo-Molotovo paktas lėmė pusę amžiaus trukusią šalies okupaciją, 87-aisiais mitingas prie A.Mickevičiaus paminklo Vilniuje simbolizavo sovietų dar bandytą užgniaužti Atgimimo pradžią, o 89-aisiais du milijonai Baltijos šalių žmonių savo valią išreiškė susikibdami į gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino. Prieš dvejus metus Laisvės kelias nuo Vilniaus iki Medininkų palaikė masinius protestus Baltarusijoje.Kaip pritraukti mokytojų į mokyklas? Nuo šių mokslo metų studentai galės sudaryti išankstinę sutartį su savivaldybe ar mokykla dėl įsidarbinimo mokytoju. Sutartis pasirašiusiems būsimiems pedagogams valstybė kas mėnesį skirs daugiau kaip 500 eurų tikslines stipendijas. Ar gali tai pritraukti daugiau būsimųjų mokytojų į mokyklas?Ar Vyriausybė gelbės „Perlo Energijos“ klientus? Apie tai ir kilusį chaosą elektros rinkos liberalizavime pokalbis su Ministre pirmininke I.Šimonyte.Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų dauguma gyventojų nenori paklusti okupantams, LRT sako į Lietuvą iš užimtos Chersono srities pabėgusi mokytoja. Skadovsko mieste gyvenusi Tatjana Sopčenko atvirauja bijojusi, kad bus verčiama dėstyti Rusijos pusei priklausančiose mokyklose.Į LRT GIRDI kreipėsi kaunietis, klausdamas, kodėl saulės elektrinės pagaminamo ir nesuvartojamo elektros perviršio negalima padovanoti šeimos nariams. Valdžios atstovai sako, kad tokia galimybė nėra svarstoma, o elektros tiekėjai pastebi, kad elektros „pasaugojimo“ modelis jiems yra nuostolingas.Užsienio mokslininkai atliko tyrimą, kuriuo nustatė, kad itin apdoroto maisto, pavyzdžiui, šaldytos picos, bulvių traškučių, kitų greitai paruošiamų produktų, vaisvandenių, vartojimas gali būti susijęs su didesne demensijos ir Alcheimerio ligos rizika. Kiek tokio maisto suvartoja lietuviai ir kaip praturtinti savo mitybos racioną?Ved. Rūta Kupetytė

Dainavos šalis – didysis Vinco Krėvės-Mickevičiaus gyvenimo mitas. Rašytojo memorialinis muziejus Subartonyse. Muziejininkė Laimutė Raugevičienė.Dzūkų kultūros festivalis „Čiulba ulba“. Eglė Kašėtienė jaučia nuolatinį nerimą dėl dzūkiškų tradicijų, dzūkų kultūros ateities.Profesionalus muzikantas Nerijus Bakula sukūrė verslą ir Varėnoje turi maisto furgonėlį „Trys mėsininkai“. Kodėl toks pavadinimas? Akordeonistas, pedagogas sugeba derinti skirtingas veiklas. Varėnos slėnyje organizuoja pirmąjį profesionalios muzikos festivalį „Vasaros sonata“.Ved. Jolanta Jurkūnienė

2021 m. UNESCO suteikė Vilniui literatūros miesto titulą. Ar galima tyrinėti literatūrinį Vilnių uždarant svarbių Lietuvos rašytojų – Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Venclovų muziejus? Kodėl šie muziejai ir diskusijos apie rašytojus dabar ypač aktualios? Ar 700-ąjį Vilniaus jubiliejų, skaičiuojamą nuo 1323 m. kunigaikščio Gedimino parašytų laiškų, nepasitiksime beraščiai ir be literatūrinės atminties? Apie memorialinių rašytojų muziejų svarbą, Tomo Venclovos indėlį į Vilniaus istorijos tyrimus bei garsinimą ir pasaulinį literatūros kūrėjų muziejų kontekstą kalbamės su rašytoju ir literatūrologu dr. Mindaugu Kvietkausku.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.

Aktorius Viačeslavas Mickevičius - apie savanorystę vaikams iš Ukrainos. Ar į Lietuvą atvykę vaikai supranta, kas vyksta jų gimtinėje ir ar lengva juos pralinksminti?Tęsiame pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiais kūriniais. Į poezijos knygų penketuką pateko poetės, literatūros kritikės, kultūros apžvalgininkės Linos Buividavičiūtės „Tamsieji amžiai“.Vilniuje važinėja troleibusas, išmargintas Ukrainos vėliavos spalvomis bei saulėgrąžų žiedais. Jį papuošė grafinio dizaino studentė Morta Vileikytė. Taip ji kviečia palaikyti nuo karo bėgančius ar gimtinėje kovojančius ukrainiečius.Kretingos muziejus pradėjo įgyvendinti projektą, pagal kurį bus modernizuotas žiemos sodas-oranžerija. Kaip po rekonstrukcijos jis pasikeis?Rubrikoje „Be kaukių“ – kino apžvalgininkas, semiotikas, „Scanoramos“ programos sudarytojas Dmitrij Gluščevskij . Ką reiškia būti kino kritiku Lietuvoje ir ar dažnai pats gyvenime jaučiasi kaip kine?Pakeliui su klasika.Ved. Giedrė Trapikaitė ir Ignas Andriukevičius

Kolegų rubrikoje - LRT socialinių tinklų komandai vadovaujanti, Eurovizinės delegacijos atstovė spaudai Lina Patskočimaitė.Aktoriaus, renginių vedėjo Viačeslavo Mickevičiaus galvoje visuomet pilna įvairiausių sumanymų, dabar jis aktyviai teikia pagalbą ukrainiečiams, atvykusius ukrainiečių vaikus linksmina ir pats. Pokalbis su juo - tiesiogiai per LRT radiją.Ukrainiečių folkloro grupė TaRuta atvyko į Lietuvą koncertuoti. Po koncerto Vilniaus Lofte, kurio tikslas - surinkti paramą, išvyks atgal į Ukrainą. Studijoje - TaRuta vokalistas.Vilniaus Universitetas švenčia 443-iąjį gimtadienį. Kokių renginių tikėtis, kuo šiandien gyvena ši mokslo įstaiga? Kaip sekasi integruoti ukrainiečių studentus ir kviečiamus dėstytojus? Pokalbis su VU rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku.Lietuvos politinių ir kalinių bendrija rytoj renkasi į 25-ąjį ataskaitinį-rinkiminį suvažiavimą. Bendruomenės atstovai nuogąstauja, kad galimybių palaikyti ryšius per pandemiją nebuvo, o ir pati bendruomenė vis retėja. Kuo tremtiniai gyvena šiandien ir kokios jų mintys Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste? Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas Pranas Ulozas.Auksinio proto savaitės finalas.Ved. Živilė Kropaitė

Kultūros publikacijų apžvalga.Kauno miesto kamerinis teatras kartu su šokio trupe „Nuepiko“ pristato pirmą bendrą premjerą – šokio spektaklį „Pakankamas atstumas“.Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galima aplankyti parodą „Theatrum libri“.Poetas, vertėjas ir apžvalgininkas Marius Burokas apžvelgia estų poeto ir prozininko Jaano Kaplinskio knygą „Balti drugiai nakties“ ir Dominyko Norkūno poezijos knygą „Tamsa yra aštuonkojis“.Kaip kylančios kainos, didėjanti infliacija ir valdžios kalbos apie trumpą, bet griežtą karantiną pakeitė šalies kino teatrų lankytojų įpročius?Kaunas savaitgalį pradeda „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ renginius. Pokalbis su kultūros ministru Simonu Kairiu.Sausio 23 dieną sukanka 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė.Minint Vinco Krėvės-Mickevičiaus 140 - ąsias gimimo metines, įsteigta Dainavos krašto Vinco Krėvės-Mickevičiaus literatūrinė premija.Panevėžyje privačia iniciatyva įrengta pirmoji menininkų rezidencija „Artihost“.Ved. Marius Eidukonis

Madara Iesaka:  Paklausīties Pētera Kļavas lekcijas. Meklē tās te - https://www.reanimare.lv  Uztaisīt savu “analīzi” izmantojot daudz un dažādas metodes, mācības, virzienus, kustības utt.  Izzināt pašam. Un te Madara dalās ar pāris idejām, kā to realizēt!   Kā arī, iziet programmu izaugsmei un mieram “INTUĪCIJA” - https://www.sevii.lv/apmācības-izaugsmei   

Šī gada sākumā, Madara pieteicās konkursam, to uzvarēja, saņēma 50 000 € lielu grantu un uzsāka sociālo uzņēmējdarbību.  Madara ir mans sirdsdraugs ar milzu uzņēmību un fantastisku spēju pārsteigt. Viņa rada rotas, bijusi fitnesa trenere, darbojusies reklāmas nozarē, šobrīd ir praktizējošs koučs un nule kā kļuvusi par sociālo uzņemēju. Tas viss vienmēr nācis, kā neliels pārsteigums apkārtējiem, tai pat laikā, ticu, ka neviens no viņas tuvākajiem nekad nav šaubījies par to, ka viņa to paveiks.  Mūsu saruna par konkursu, par to, kāpēc Madara tam pieteicās, ko nozīmē saņemt 50 000 € grantu, ko ar tiem iesākt, kas ir sociālais uzņēmums, vai ar to var pelnīt, kādēļ Madara izvēlējās izdot grāmatu, kas tālāk?!    Visu par un ap šo sociālo uzņēmējdarbību vari uzzināt - https://www.esicentrs.lv/esi/  Grāmatu “esi/ SPĒLES maziem un lieliem” vari iegādāties šeit - https://www.esicentrs.lv/veikals/params/category/0/item/2779929/   Vēl meklē info - https://www.facebook.com/ESI.CENTRS.SEVII/ un instagram @esi.centrs 

Mirė vienas garsiausių Lietuvos kompozitorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Bronius Kutavičius. Su pašnekovais prisiminsime šią iškilią Lietuvos kultūros asmenybę.Seimo Kultūros komitete svarstytas sumanymas griauti senąjį Vilniaus oro uosto pastatą. Susisiekimo ministras teigia, kad beveik prieš septynis dešimtmečius pastatytas terminalas neatitinka šiandienos poreikių, todėl turėtų būti griaunamas ir statomas naujas. Tačiau statinys įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.Rugsėjo 30 dieną minima Tarptautinė vertėjų diena. Šia proga kasmet Lietuvių literatūros vertėjų sąjunga teikia šv. Jeronimo premijas. Šiemet jos skirtos Klemenui Piskui ir Jonei Ramunytei. Pokalbiia su laureatais.Rubrikoje „Be kaukių“ šįkart ypač ryški ir spalvinga mados fotografė Reda Mickevičiūtė. Apie žymių žmonių potretus, keliones bei atradimus, ir kodėl Redai spalvos yra tokios svarbios.Ved. Odeta Vasiliauskaitė ir Ignas Andriukevičius

Nišiniai kvepalai – brangūs, bet populiarūs. Ką reiškia valdyti tokį verslą? Ir kodėl nišinės parfumerijos rinka tampa komercine? Pokalbis su Aisčiu Mickevičiumi.Taip pat laidoje - žmonės, susikrovę stulbinančius turtus iš kovos su klimato kaita. Ir kiek kiekvienam iš jūsų priklauso pačios vertingiausios pasaulio žaliavos?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Aisčio Mickevičiaus istorija - kai gyvenimas vyksta ne pagal suplanuotą scenarijų - netapęs kažkuo vienur, gali pasiekti aukštumas kitoje srityje. Aktorius be teatro, bet su kvepalų buteliuku rankoje. Pradžioje - išjuoktas Lietuvoje, dabar - pripažintas Paryžiuje.Ved. Lavija Šurnaitė

Tema: kaip kvapas veikia žmones. Kokie kvapai patinka daugeliui žmonių. Kokia yra kvapų etika užsienyje. Kiek kvepalų turėtų turėti žmogus. Šiandien Tomas Kul. ir Karolina Meginytė sulaukė svečio. Studijoje svečiuojasi aktorius, radijo vedėjas, kvapų menininkas Aistis Mickevičius. Šiame podcast‘e plačiau pakalbėsime apie kvapus renginiuose. Aistis Mickevičius papasakos apie tai ar kvapas yra svarbus šventės metu ir kaip kvapas veikia žmones. Podcast‘o klausytojai turės galimybę sužinoti kokių kvapų reikėtų vengti šventės metu taip pat studijos svečias atskleis paslaptį, kokie du kvapai patinka daugeliui žmonių. Antroje podcast‘o dalyje paklabėsime apie kvapų etiką užsienio šalyse, aromaterapiją - kokie kvapai skatina veikti, o kurie atpalaiduoja. Aistis Mickevičus atsakys į vedėjų Tomo Kul. ir Karolinos Meginytės klausimus kaip reikėtų kvepintis pačiam, kokios yra 2020 metų kvepalų tendencijos, kiek kvepalų žmogus turėtų turėti ir ar galima dovanoti kvepalus bei kokie kvapai tinka namams. Podcast‘as bus naudingas kiekvienam! Jeigu Jums patinka šis podcast’as, užprenumeruokite jį spausdami šią nuorodą. https://manychat.com/l1/apiesventes Raginame aktyviai komentuoti ir siūlyti temas apie kurias norėtumėte daugiau išgirsti. Mes norime, kad tai jums būtų įdomu ir naudinga! Nepraleiskite naujų podcast’ų ir sekite mus Facebook puslapyje. Podcast‘o vedėjai: Tomas Kul. ir Karolina Meginytė Garso operatorius: Titas Morkūnas Otus Sound

Laidos svečias – aktorius ir kvepalų kūrėjas Aistis Mickevičius. Muzikantas Algirdas Barniškis-Blėka papasakos apie vasaros atostogas Palūšėje, o Jurijus Veklenko pristatys savo naują dainą. Laidos ved. Gabrielė Martirosian ir Ramūnas Zilnys.

Apie kvapus. Laidos svečias – aktorius, radijo laidų ir renginių vedėjas, TV projektų dalyvis, kvapų ir vizualinis menininkas, parfumeris Aistis Mickevičius. Ved. Rimantė Kulvinskytė.

Dar kai kamerų neturėjom pas mus lankėsi daug veikiantis, artistas, dainų kūrėjas ir išradėjas Viačeslavas Mickevičius arba geriau žinomas kaip Slavka, šį kartą nusprendėme jį dar kartą pasikviesti, nes tada labai patiko. Klabėjom apie keistus talentus, dabartines veiklas, plagijatus ir kt.APIE KĄ KALBĖJOM:Talentai:https://www.youtube.com/watch?v=nrrnYa0-Hgo&t=2shttps://www.youtube.com/watch?v=e8U64LFU-lEhttps://www.youtube.com/watch?v=n4D2Y1cILyI&t=169shttps://www.youtube.com/watch?v=zLgQEYwb5S8Slavkos dainos:https://www.youtube.com/watch?v=IKBlt4UMCeMRusijos Harry Potter ir Let It Be:https://www.calvertjournal.com/articles/show/5650/harry-potter-jk-rowling-Russian-rip-offshttps://www.youtube.com/watch?v=1LrUTzijqz8Radijų Instaliacija:https://en.delfi.lt/culture/largest-radio-installation-record-has-been-set-in-vilnius.d?id=82055495https://www.patreon.com/pralauzksaltahttps://open.spotify.com/show/0WridV6XmV62ZLxpLX9d4K?si=ik8D7-_5T2OzMT_1oP3mvwhttps://itunes.apple.com/lt/podcast/pralau%C5%BEk-vien%C4%85-%C5%A1alt%C4%85/id1364954186?mt=2Instagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta/

Tema: kaip kvapas veikia žmones. Kokie kvapai patinka daugeliui žmonių. Kokia yra kvapų etika užsienyje. Kiek kvepalų turėtų turėti žmogus. Šiandien Tomas Kul. ir Karolina Meginytė sulaukė svečio. Studijoje svečiuojasi aktorius, radijo vedėjas, kvapų menininkas Aistis Mickevičius. Šiame podcast‘e plačiau pakalbėsime apie kvapus renginiuose. Aistis Mickevičius papasakos apie tai ar kvapas yra svarbus šventės metu ir kaip kvapas veikia žmones. Podcast‘o klausytojai turės galimybę sužinoti kokių kvapų reikėtų vengti šventės metu taip pat studijos svečias atskleis paslaptį, kokie du kvapai patinka daugeliui žmonių. Antroje podcast‘o dalyje paklabėsime apie kvapų etiką užsienio šalyse, aromaterapiją - kokie kvapai skatina veikti, o kurie atpalaiduoja. Aistis Mickevičus atsakys į vedėjų Tomo Kul. ir Karolinos Meginytės klausimus kaip reikėtų kvepintis pačiam, kokios yra 2020 metų kvepalų tendencijos, kiek kvepalų žmogus turėtų turėti ir ar galima dovanoti kvepalus bei kokie kvapai tinka namams. Podcast‘as bus naudingas kiekvienam! Jeigu Jums patinka šis podcast’as, užprenumeruokite jį spausdami šią nuorodą. https://manychat.com/l1/apiesventes Raginame aktyviai komentuoti ir siūlyti temas apie kurias norėtumėte daugiau išgirsti. Mes norime, kad tai jums būtų įdomu ir naudinga! Nepraleiskite naujų podcast’ų ir sekite mus Facebook puslapyje. Podcast‘o vedėjai: Tomas Kul. ir Karolina Meginytė Garso operatorius: Titas Morkūnas Otus Sound #TomasKul #Vestuviuplanuotoja #KarolinaMeginyte #DJ #TitasMorkunas #KMvestuves #patarimai #visatiesaapiesventes #podkastas #svente #vestuves #podcast #podcasting #interview #newpodcast #podcastshow

Penktojoje „Žiemojimo su opera“ diskusijoje apie šiuolaikinio danų kompozitoriaus Hanso Abrahamseno operą „Sniego karalienė“ Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje diskutuoja istorikė dr. Dalia Leinartė, poetė, publicistė Giedrė Kazlauskaitė ir muzikologė, LRT KLASIKOS „Operos vakaro“ rengėja Jūratė Katinaitė, moderuoja kultūros žurnalistas Adomas Zubė.

„Mixed Feelings“, arba „Dvejopi jausmai“, o gal „Sumiksuoti jausmai“? Šio albumo pavadinimas – ne tik smagus kalambūras, grupė „Ministry of Echology“ išties dainuoja daugybe temų, kurios kelia įvairius jausmus. „Reggae“ muzika stereotipiškai įsivaizduojama lengva ir nerūpestinga, šviesi ir saulėta, tačiau turi ir socialinę pusę, žinutes, kurias pasauliui transliuoja septynių kuriančių žmonių kolektyvas. Apart naujo albumo, „Pakartot" kalbamės apie Kirtimų kultūros centro kultūrinius ir socialinius projektus. LRT studijoje vieši muzikantas, prodiuseris, medijų kompozitorius Martynas Gailius, Kirtimų kultūros centro renginių organizatorius, garso režisierius, įrašų prodiuseris, muzikantas Paulius Burakas ir Ugnius Raugalas - muzikos vadybininkas, koncertų organizatorius, viešojoje A. Mickevičiaus bibliotekoje dirbantis edukatorius. Ved. Domantas Razauskas.

Naują kamerinės muzikos ansamblio „Musica humana“ kompaktinę plokštelę „Vizijos“ pristato jos iniciatorius, kolektyvo meno vadovas Robertas Beinaris.Populiarėja intelektualus laisvalaikio praleidimo būdas – skaitytojų klubas. Pokalbis su Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininke Odeta Maziliauskiene.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritikė Elžbieta Banytė apžvelgia dvi poezijos knygas: Kęstučio Navako sudarytą antologiją „Lyrika plius“ bei Rimo Užgirio eilėraščių rinkinį „Tarp“.Žmogaus ir Mirties santykių raida priklauso ne tik teologijai, filosofijai, bet ir meno istorijai. Visada prasminga (nors ir nejauku) suvokti mirties pėdsakus literatūroje, dailėje, muzikoje. O meno patirtis – čia labai didelė. Artėjant Vėlinėms, pirmadienio viktorinoje – apie mišias už mirusiuosius, vokalinį instrumentinį žanrą Requiem.„Klasikos enciklopedija“: Kaip buvo išrasta atominė bomba?Ved. Viktoras Paulavičius.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. JAV ir Ukrainos prezidentų susitikimas. Ar galimas apkaltos procesas Donaldui Trampui? Vilniaus Paveikslų galerijoje antra paroda iš ciklo, skirto Vilniaus gatvėms. „Didžioji gatvė“. Vilniaus A.Mickevičiaus bibliotekoje projekto Sound change the city/Sound change the planet prezentacija. Vilniaus, Rygos, Talino ir Berlino garsai atkreips žmonių dėmesį į ekologijos problemas.

Kaip gimė dviejų menininkų – Ievos Makauskaitės ir Viačeslavo Mickevičiaus radijo imtuvų instaliacija Baltijos kelio 30-mečiui? Autorė Rūta Dambravaitė

Nuo šiol gyventojai gali patys tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą.Sukanka 80-imt metų nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios.Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė mini 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas.Šiandien, Mokslo ir žinių dieną, prekybos tinklams draudžiama prekiauti alkoholiu. Daugelis studentų-pirmakursių išvyksta studijuoti į didžiuosius Lietuvos miestus, kur susiduria su nemažai iššūkių, vienas iš jų – atitrūkimas nuo tėvų ir draugų. Apie Senegalą – pirmąją Lietuvos varžovę Pasaulio krepšinio čempionate – Indrės Urbaitės parengtoje apžvalgoje. Ar grybaujama užsienyje?Pasvalio r. ūkininkė Vitalija Morkūnienė šiemet derliumi nesiskundžia. Pernai padarytos didelės investicijos laistymo sistemai įrengti atsiperka – dabar visus plotus sausros metu gali palaistyti, tad derlius nenukentėjo. Šio sekmadienio „Radijo dokumentikos“ laidoje išgirsite pasakojimą apie dviejų menininkų – Ievos Makauskaitės ir Viačeslavo Mickevičiaus sukurtą radijo imtuvų instaliaciją Baltijos kelio 30-mečiui. Taip pat laidoje – orų ir spaudos apžvalga. Kokias knygas skaito LRT RADIJO laidos „Domas ir Tomas“ vedėjas Tomas Dirgėla?Etnologo L. Klimkos pasakojimas. Kultūros renginiai. Ved. Gabija Narušytė.

Sieviete un vīrietis ir vienlīdzīgi, bet tomēr... vai vienlīdzība eksistē publiskajā runā un uz skatuves? Vai sievietēm ir priekšrocības vai tieši otrādi - šķēršļi, esot redzamām un labi saklausāmām. Pie mums šajā epizodē ir viena no kustības Oratore dibinātājām - Laura Vanaga Mickeviča. Šī kustība apvieno sievietes, kas vēlas uzlabot un attīstīt savas publiskās uzstāšanās prasmes. Sagaidot Oratores jauno sezonu, rosinām jums visiem un visām noskatīties šo epizodi! Komentārus un ieteikumus, kā vienmēr, sūtiet mums - pasts@dienapec.lvSupport the show (http://www.dienapec.lv)

Laidos svečias Aistis Mickevičius.Ved. Gabrielė Martirosianaitė ir Ignas Krupavičius.

Pasaulinę tuberkuliozės dieną, medikai primena, kaip svarbu anksti diagnozuoti ir iki galo išgydyti šią ligą. Vyriausioji rinkimų komisija šiandien baigia tvirtinti savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus. Vilniuje pradedamas britų transliuotojo BBC dokumentinio filmo apie Adolfą Hitlerį filmavimas. Gelbėtojai iš gedimą patyrusio Norvegijos kruizinio laivo sraigtasparniais į krantą iškėlė beveik 400-us keleivių. Britų leidinys „The Sunday Times“ šiandien rašo, kad mažiausiai vienuolika Didžiosios Britanijos vyriausybės ministrų ketina pareikalauti ministrės pirmininkės Theresos May atsistatydinimo. 1999-ųjų kovo 24-ą dieną prasidėjo NATO oro pajėgų puolimas prieš Jugoslavijos Federacinę Respubliką. Šiemet ketinama baigti rekonstruoti Kauno Laisvės alėją nuo Mickevičiaus gatvės iki Senamiesčio, kur klojamas granitas. Sportas. Ved. Madona Lučkaitė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Laisvės gynėjų dienai. Vilniaus apskrities A.Mickevičiaus biblioteka po rekonstrukcijos.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Laisvės gynėjų dienai. Vilniaus apskrities A.Mickevičiaus biblioteka po rekonstrukcijos.

Vienas įdomiausių pašnekovų, kuris apsilankė mūsų studijoje, tai Viačeslavas Mickevičius. Kalbėjome apie Slavka Channel projektą facebooke, gatvės artisto subtilybes, apie marozišką publiką, projektą iš benzino kanistrų, asmeninę automobilių kolekciją ir kt.

Minimas mitingo prie A.Mickevičiaus paminklo Vilniuje 30-metis.Ministerija žada riboti galimybes daug kartų mokytis profesinėse mokyklose. Ichtiologai kritikuoja pradedamą Žuvininkystės tarnybos pertvarką.Muzikui Andriui Mamontovui – 50 metų.

Viačeslavas Mickevičius – aktorius, cirko triukų meistras, žymiojo „Slavka Channel” aštrių humoristinių dainų-parodijų autorius ir siela, didžiulio žiūrovų susidomėjimo sulaukusio edukacinio spektaklio vaikams „Einšteino laboratorija” kūrėjas, unikalaus dizaino daiktų autorius, žirgų užkalbėtojas, save tiesiog prašęs vadinti Artistu. Pokalbis apie patirtis teatre, apie tai, kaip sekėsi mokyti kalinius cirko triukų, apie bendravimo ir mažu dalyku laimę. Žmogus, kurio gyvenimas ir kūryba yra vienas.

Viačeslavas Mickevičius – aktorius, cirko triukų meistras, žymiojo „Slavka Channel” aštrių humoristinių dainų-parodijų autorius ir siela, didžiulio žiūrovų susidomėjimo sulaukusio edukacinio spektaklio vaikams „Einšteino laboratorija” kūrėjas, unikalaus dizaino daiktų autorius, žirgų užkalbėtojas, save tiesiog prašęs vadinti Artistu. Pokalbis apie patirtis teatre, apie tai, kaip sekėsi mokyti kalinius cirko triukų, apie bendravimo ir mažu dalyku laimę. Žmogus, kurio gyvenimas ir kūryba yra vienas.

„Svarbiausias gyvenimo uždavinys – išgyventi taip amžių, kad savo darbais nenuskriaustai kitų ir nepriverstai jų kentėti. Pagaliau kiekvienas žmogus, geras ir piktas, susipranta, tik dažnai per vėlai ateina žmogui toji mintis galvon“, – rašė Vincas Krėvė-Mickevičius („Skirgaila“).Keliausime į lietuvių literatūros klasiko V. Krėvės-Mickevičiaus tėviškę. Varėnos r., Merkinės seniūnijoje, Subartonių k. įsikūręs memorialinis muziejus alsuoja iškilaus žmogaus dvasia. Pasitinka direktorė Evelina Buržinskienė.V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinio-buto muziejaus Vilniuje vadovas Vladas Turčinavičius vedžioja ir pasakoja apie mums mažiau žinomus V. Krėvės-Mickevičiaus gyvenimo faktus.Taip pat laidoje svečiuojasi Tomas Dundzila iš Vašingtono (JAV), kuris virtualiai keliauja su laida „Atrask Lietuvą“ ir elektroniniame žemėlapyje žymi vietas, kurias žada aplankyti, kai ilgesniam laikui atvyks į Lietuvą: „O kol kas tai yra puiki galimybė, kurią suteikia LRT RADIJAS, internetu klausytis ir mokytis kalbos, atrasti ir geriau pažinti Lietuvą, mano protėvių žemę.“

„Svarbiausias gyvenimo uždavinys – išgyventi taip amžių, kad savo darbais nenuskriaustai kitų ir nepriverstai jų kentėti. Pagaliau kiekvienas žmogus, geras ir piktas, susipranta, tik dažnai per vėlai ateina žmogui toji mintis galvon“, – rašė Vincas Krėvė-Mickevičius („Skirgaila“).Keliausime į lietuvių literatūros klasiko V. Krėvės-Mickevičiaus tėviškę. Varėnos r., Merkinės seniūnijoje, Subartonių k. įsikūręs memorialinis muziejus alsuoja iškilaus žmogaus dvasia. Pasitinka direktorė Evelina Buržinskienė.V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinio-buto muziejaus Vilniuje vadovas Vladas Turčinavičius vedžioja ir pasakoja apie mums mažiau žinomus V. Krėvės-Mickevičiaus gyvenimo faktus.Taip pat laidoje svečiuojasi Tomas Dundzila iš Vašingtono (JAV), kuris virtualiai keliauja su laida „Atrask Lietuvą“ ir elektroniniame žemėlapyje žymi vietas, kurias žada aplankyti, kai ilgesniam laikui atvyks į Lietuvą: „O kol kas tai yra puiki galimybė, kurią suteikia LRT RADIJAS, internetu klausytis ir mokytis kalbos, atrasti ir geriau pažinti Lietuvą, mano protėvių žemę.“

Laidoje svečiavosi spektaklio visai šeimai ,,Linksmoji Einšteino laboratorija” aktoriai Viačeslavas Mickevičius, Sandra Latanauskaitė.

Laidoje svečiavosi spektaklio visai šeimai ,,Linksmoji Einšteino laboratorija” aktoriai Viačeslavas Mickevičius, Sandra Latanauskaitė.

„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija savo gyvavimo laikotarpiu pateikia mums įdomų faktą. Kai visa Europa ginklavosi kalaviju prieš musulmonus, tuomet išmintingi Lietuvos vadovai su meile ir svetingumu kvietėsi į savo valdas totorius, kurie, klostantis įvairioms aplinkybėms, buvo priversti išvykti iš savo gimtinės ir laisva valia apsigyventi Lietuvoje“, – rašė turkų filologas prof. A. Muchlinskis.Lietuvos totoriai – tai unikali etninė totorių grupė, apsigyvenusi LDK daugiau kaip prieš 600 metų. Totorių būriai, kaip sąjungininkai arba samdiniai, dalyvavo lietuvių rengiamuose žygiuose dar valdant Gediminui. Be jokios abejonės didžiausią indėlį totoriai įnešė kovodami Žalgirio mūšyje. Jie pasižymėjo gera karyba ir ištikima tarnyste. Pavyzdžiui, apie Naugarduko totorius vežėjus poeto A. Mickevičiaus brolis Pranciškus rašė: „...Garsėja sąžiningumu, kiekvienas, kad ir vargingiausias totorius, pasiųstas ar su didele grynųjų pinigų suma, ar su kokiomis vertybėmis, ar svarbiais slaptais popieriais, niekuomet neapvils pasitikėjimo. Nepasitaikydavo, kad totorių teistų už kriminalinį nusikaltimą, piktadarystę.“Šiandien Lietuvoje mes turime negausią totorių bendruomenę, dar mažesnį kultūros paveldą. Tačiau mielai skanaujame balandėlius, įvyniotus į vynuogių lapus, koldūnus ir šimtalapį. Kur ieškoti totorių Lietuvoje?Geriausiai apie totorius Lietuvoje, išnykusį kultūros paveldą, istoriją, kapinaites, dar gyvuojančius kaimus ir dabarties gyvenimą gali papasakoti Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto doc. dr. Adas Jakubauskas.

„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija savo gyvavimo laikotarpiu pateikia mums įdomų faktą. Kai visa Europa ginklavosi kalaviju prieš musulmonus, tuomet išmintingi Lietuvos vadovai su meile ir svetingumu kvietėsi į savo valdas totorius, kurie, klostantis įvairioms aplinkybėms, buvo priversti išvykti iš savo gimtinės ir laisva valia apsigyventi Lietuvoje“, – rašė turkų filologas prof. A. Muchlinskis.Lietuvos totoriai – tai unikali etninė totorių grupė, apsigyvenusi LDK daugiau kaip prieš 600 metų. Totorių būriai, kaip sąjungininkai arba samdiniai, dalyvavo lietuvių rengiamuose žygiuose dar valdant Gediminui. Be jokios abejonės didžiausią indėlį totoriai įnešė kovodami Žalgirio mūšyje. Jie pasižymėjo gera karyba ir ištikima tarnyste. Pavyzdžiui, apie Naugarduko totorius vežėjus poeto A. Mickevičiaus brolis Pranciškus rašė: „...Garsėja sąžiningumu, kiekvienas, kad ir vargingiausias totorius, pasiųstas ar su didele grynųjų pinigų suma, ar su kokiomis vertybėmis, ar svarbiais slaptais popieriais, niekuomet neapvils pasitikėjimo. Nepasitaikydavo, kad totorių teistų už kriminalinį nusikaltimą, piktadarystę.“Šiandien Lietuvoje mes turime negausią totorių bendruomenę, dar mažesnį kultūros paveldą. Tačiau mielai skanaujame balandėlius, įvyniotus į vynuogių lapus, koldūnus ir šimtalapį. Kur ieškoti totorių Lietuvoje?Geriausiai apie totorius Lietuvoje, išnykusį kultūros paveldą, istoriją, kapinaites, dar gyvuojančius kaimus ir dabarties gyvenimą gali papasakoti Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto doc. dr. Adas Jakubauskas.

Pirmąją laidos dalį skirsime skrandžio bėdoms. Reikia žinoti, kad stresas, įtampa pirmiausia smogia virškinimo sistemai. Toliau laidoje kalbėsime apie tymus, laidos pabaigoje - keletas trumpų epizodų iš gimdymo namų realybės. Jie - verčiantys nusišypsoti ir pasimokyti. Laidos pašnekovai - VU ligoninės Santariškių klinikų gastroenterologijos, hepatologijos ir dietologijos centro vadovas prof. Jonas Valantinas, vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro imunoprofilaktikos sk. vedėja Daiva Razmuvienė ir Kauno Prano Mažylio gimdymo namų vyr. akušerė Aušra Mickevičienė.

Pirmąją laidos dalį skirsime skrandžio bėdoms. Reikia žinoti, kad stresas, įtampa pirmiausia smogia virškinimo sistemai. Toliau laidoje kalbėsime apie tymus, laidos pabaigoje - keletas trumpų epizodų iš gimdymo namų realybės. Jie - verčiantys nusišypsoti ir pasimokyti. Laidos pašnekovai - VU ligoninės Santariškių klinikų gastroenterologijos, hepatologijos ir dietologijos centro vadovas prof. Jonas Valantinas, vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro imunoprofilaktikos sk. vedėja Daiva Razmuvienė ir Kauno Prano Mažylio gimdymo namų vyr. akušerė Aušra Mickevičienė.