Podcasts about kitose

Netradicinių kultūrų auginimu domisi vis daugiau jaunų žmonių. Į asociaciją „Inoagro“ susibūrė inovatyvius sprendimus palaikantys, netradicines kultūras auginantys ir problemas norintys spręsti ūkininkai. Vienas iš rezultatų – asociacijos dėka moliūgai buvo sugrąžinti į susietąją paramą. Kaip sako asociacijos narys, Vilkaviškio r. ūkininkas Povilas Čižauskas, siekiama užkirsti kelią fiktyviems augintojams gauti paramą, todėl siekiama griežtinti auginimo reikalavimus.Arūnas Liubomirskas žiemą ūkininkauja kartu su žmona, o vasarą – atskirai, nes žmona augina bazilikus, o jis svogūnų laiškus. Produkciją ūkininkas vartotojams tiekia ištisus metus ir džiaugiasi jau 20 metų turįs savo rinką.„Užsienio naujienos“. Jūros dumblių auginimas – nauja, tačiau itin perspektyvi ūkio šaka, kuri nedrąsiais žingsniais žengia ir į Lietuvą. Kitose valstybėse, tokiose kaip JAV, jau klestintys ūkiai siekia ne tik įsitvirtinti rinkoje, bet ir skleisti žinią apie jūros dumblių naudą ekosistemai, tradicinių ūkių tręšimui, maisto produktų gamybai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas vakar premjerei įteikė atsistatydinimo prašymą. Šiandien po kelių valandų numatytas ministro susitikimas su Prezidentu Gitanu Nausėda. Kokios priežastys galėjo lemti tokį sprendimą, kalbėsime su politologe Rima Urbonaite.Rusijoje tęsiasi taip vadinami prezidento rinkimai. Kitose, didelę rusų bendruomenę turinčiose šalyse, baiminantis provokacijų, prie ambasadų stiprinamas policijos budrumas.Jungtinėse Valstijose, Komunizmo aukų muziejuje Vašingtone atidaryta paroda „Nuo sovietinės raudonos iki lietuviškos trispalvės: 50 metų kovos už laisvę“. LRT korespondento Augustino Šemelio reportažas iš Vašingtono.Šiandien Vilniuje duris atveria naujai rekonstruota, aukščiausius tarptautinius standartus atitinkanti koncertų salė. Tai - buvę Vilniaus Kongresų rūmai, kurie nuo šiol vadinsis - Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų sale.Laidos pabaigoje, kaip įprasta savaitgalio „Ryto garsuose“ jūsų laukia konkursas.Ved. Darius Matas

Vasario 11-oji - Europos skubios pagalbos telefono numerio 112 diena. Laidoje su Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus operatoriais Jelena Indrišioniene, Ona Staševskiene, Dariumi Indrišioniu kalbamės apie jų kasdieninį darbą, labiausiai įsiminusius skambučius. Pašnekovai pasakoja, kokias asmenines savybes reikėtų turėti, norint dirbti operatoriumi pagalbos centre, su kokiomis problemomis kreipiasi vaikai, kaip organizuojama pagalba ir kt.Numeris 112 – tai bendras ryšio numeris, veikiantis visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų, kuris skirtas pranešti apie įvykusią nelaimę ar staiga kilusią grėsmę ir skubiosios pagalbos tarnyboms – policijai, priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir greitajai medicinos pagalbai – išsikviesti. Jis yra nemokamas ir veikia nenutrūkstamai 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Baigiamas šildymo sezonas. Vilniaus socialinių išmokų skyrius iki šiol nėra išnagrinėjęs visų prašymų kompensacijoms už šildymą gauti, šiuo metu nagrinėjami lapkritį gauti dokumentai. Kitose savivaldybėse gyventojai negauna išmokų, nes pritrūko pinigų, todėl centrinės valdžios prašoma daugiau lėšų.Kaip kare Ukrainoje padeda lietuvių nupirkti radarai? Ukrainos gynybai už Lietuvos žmonių suaukotus pinigus nupirkti izraelietiški radarai, kuriais naudotis apmokyti Ukrainos kariai.Lietuva ukrainiečiams perdavė mobiliąją gyvenvietę. Borodyankoje netrukus persikels gyventi 36 namų netekusios šeimos.Ved. Rūta Kupetytė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Lietuvoje valstybiniai brandos egzaminai turėtų vykti įprastai, bet laikantis saugumo reikalavimų. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, egzaminai šiemet vykdomi pirmą kartą nuo pandemijos pradžios. Kitose šalyse, kur egzaminai vyko, bet buvo palengvinti, bandoma grįžti prie įprastos tvarkos. Išsamiau tema domėjosi Urtė Korsakovaitė.2004 m. kovo 29 d. dieną Lietuva tapo visateise NATO nare. Buvęs tuometinis krašto apsaugos ministras, buvęs ambasadorius prie NATO, dabar ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius, Lietuvos karšto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, mūsų bendradarbė Švedijoje Vaida, mūsų bendradarbė Suomijoje Aurelija Kaškelevičienė.Ar reikėtų griežtinti naudojimosi elektriniais paspirtukais tvarką? Komentuoja: Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Serapinas.Spartus Lietuvos gynybos pramonės augimas ir galvosūkis, ką daryti su į sankcionuotų asmenų ir įmonių sąrašą patekusių subjektų turtu. Šias dvi temas apžvelgia Darius Matas.Ar pakaks vietų mokyklose ir darželiuose ukrainiečių vaikams? Pokalbis su Švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene.Pokalbis studijoje su atlikėja Monique.Ved. Rūta Kupetytė

Šį kartą rubrikoje „LRT kolega“, pokalbis su LRT Mediatekos ir archyvų skyriaus vadove Karolina Drigotaite, kuri savo kasdieniu darbu ne tik stengiasi sekti naujausias medijų tendencijas, bet ir rūpinasi tuo, kad praeities lietuvių kūriniai išliktų ateities kartoms.Detektyvinė istorija, virtusi radijo spektakliu. Šį sekmadienį sausio 9 d. 18.10 val. LRT KLASIKOS eteryje skambės aktoriaus ir režisieriaus Aleksandro Špilevojaus režisuota radijo teatro premjera „Pasitikėjimo žaidimas“, pastatyta pagal Miglės Anušauskaitės pjesę. Apie kūrybos procesą, meilę kriminaliniams romanams ir garso svarbą pasakoja pirmą kartą tokį žanrą išmėginę kūrėjai.Praėjusį mėnesį infliacija šalyje viršijo 10 procentų. Augantis kainų lygis laikomas vienu didžiausių šių metų iššūkių. Tačiau kodėl jis kyla? Ar visus tai veikia vienodai? Ir kaip galima sumažinti infliaciją? Apie tai paprastai ir suprantamai po maždaug valandosTaip pat, artėjant Sausio 13-ajai, toliau pateiksime to meto įvykių liudininkų prisiminimus. Šįkart jais dalinsis Radijo komplekso viršininkas Viktoras Randakevičius ir žurnalistė Guoda Šalčiūtė.Ved. Darius Matas

Apie besitęsiančią „Atviros Klaipėdos“ bylą ir uostamiesčio aktualijas su„Atviros Klaipėdos“ redaktoriumi Martynu Vainoriumi.Vilniuje per metus išaugo automobiliais į darbą važiuojančiųjų skaičius – nuo 37 iki 52 proc. Kodėl toks pokytis?Apie socialinę kampaniją „Dramblys ligoninėje“, siekiančią padrąsinti medikus kreiptis psichologinės pagalbos.Kitose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad kokią nors smurto formą moterys su negalia patiria nuo 2 iki 5 kartų dažniau nei negalios neturinčios moterys. Tačiau Lietuvoje jokie duomenys tokio smurto intensyvumo prieš moteris su negalia nerodo. Ar tai reiškia, kad jos iš tiesų nepatiria didesnės smurto rizikos? O gal tiesiog nemato prasmės ieškoti pagalbos arba dėl negalios yra labiau priklausomos nuo savo smurtautojo? Apie šiuo metu atliekamą smurtą patyrusių moterų su negalia tyrimą ir pasikalbėsime.SiekdamI išvengti neteisėto režimo susidorojimo, po praėjusių metų suklastotų rinkimų ir didžiausių istorijoje protestų Baltarusiją paliko tūkstančiai šalies piliečių. Jie save vadina relokantais. LRT žurnalistų Ievos Balsiūnaitės ir Beno Gerdžiūno interaktyvus pasakojimas„Relokantai: Išgyventi Minską“ iš arti supažindina su baltarusių gyvenimu Vilniuje. Trečioji pasakojimo dalis apie opozicinio judėjimo ikonas - vieni revoliucijos simboliais virto savo noru, kitiems šį vaidmenį nulėmė atsitiktinumai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kokį vandenį geria alytiškiai, kokie nauji planai ir kaip išgyvena pandemiją "Dzūkijos vandenys" - pokalbis su įmonės vadovu Jurijumi Červiakovskiu.

Ko iš naujojo JAV prezidento tikisi Lietuvos politikai?Vyriausybei leidus vienišiems žmonėms bendrauti su kitais šeimos ūkiais net ir kitose savivaldybėse, policija teigia nežinanti, kaip šią tvarką užtikrinti.Prezidento vyriausiasis patarėjas sako, kad Lietuvos netenkina, tačiau artimiausiu metu situacija turėtų gerėti.Eidamas paskutines dienas Seimo pirmininko pareigose, Viktoras Pranckietis nusprendė, kad ne visiems Seimo komitetų ir komisijų pirmininkams būtina gauti leidimus dirbti su slapta informacija.Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia:https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Naujos kadencijos Seime – daugiau moterų, taip pat – vyrų milijonierių. Ne tik apie juos, bet ir apie tai, ko ketina imtis pirmą ir aštuntą kartą išrinkti politikai – domisi Giedrė Trapikaitė.Visoje Europoje užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius ir toliau auga. Ispanija nuo praėjusio savaitgalio nacionaliniu mastu įvedė komendanto valandą ir riboja žmonių keliones tarp regionų. Visoje Ispanijoje atvejų skaičius auga dešimtimis tūkstančių per dieną. Kitose šalye – kaimyninėje Lenkijoje ir Belgijoje – esantys žmonės apie padėtį atsiliepia taip pat su nerimu. Apie tai su LRT radijo bendradarbiais kalbėjosi Lukas Kivita.Politikos aktualijos. Kaip besiburianti naujoji koalicija dalinsis postus?Trišalė taryba šiandien svarstys darbdavių siūlymą diferencijuoti minimalią algą pagal amžių. Esą jauni žmonės dar neturi nei darbinės, nei gyvenimiškos patirties, tad už tą patį darbą jiems siūloma mokėti mažiau. Profsąjungų ir jaunimo organizacijų atstovai tai vadina diskriminacija. Plačiau šia tema domisi Greta Klimkaitė.Kokių valdžios sprendimų laukia verslas?.Rinkimus laimėjusių partijų ir medikų profesionalų požiūris į sveikatos sistemą bei plintančios epidemijos valdymą.Pasibaigus rinkimams, svarstoma ne tik kokia bus nauja koalicija ar Vyriausybė, bet ir kaip atrodys Seimo narių priesaika. Įprastai 141-nas parlamentaras prisiekia pirmojo posėdžio metu, tačiau neaišku, ar visi Seimo nariai galės tą padaryti – dalis jau dabar izoliacijoje, o blogėjant situacijai, jų gali būti ir daugiau. Kaip atrodys priesaikos ceremonija ir kada ji galėtų įvykti – domisi Mindaugas Laukagalis.Savaitės komentaras. Autorius - apžvalgininkas Virginijus Savukynas.Ved. Giedrė Čiužaitė

Nuo šeštadienio prekybos centruose, viešajame transporte ir kitose uždarose viešose vietose bus vėl privaloma dėvėti kaukes.Kodėl žmonės, Lietuvoje turintys neribotą mobilųjį internetą, tokio paties interneto neturi išvykę į užsienį?„Verslo laike“ – apie sraigių auginimą.Pokalbis su prezidento vyriausiuoju patarėju Simonu Krėpšta apie padėtį „Registrų centre“, Lietuvos pasirengimą antrajai koronaviruso bangai.Kodėl nekompensuojamos vakcinos nuo erkinio encefalito, mat pastaruoju metu sergamumas Lietuvoje smarkiai auga?Ved. Edvardas Kubilius.

Kanados Britų Kolumbijos universiteto mokslininkai prieš kelias savaites publikavo tyrimą, kurį cituoja garsiausi pasaulio verslo, psichologijos, pedagogikos žurnalai ir net tokie leidiniai kaip „Forbes“. Po ilgalaikių 112 tūkstančių studentų rezultatų tyrimų, apklausų ir statistikos analizių, prieita išvados: studentai, kurie aktyviai mokėsi muzikos vaikystėje, pradinėje mokykloje, ar tęsia muzikinę veiklą aukštojoje mokykloje demonstruoja žymiai geresnius rezultatus matematikos, gamtos ir filologijos srityse, nei tie, kurie muzikos nesimokė. Ką reiškia žymiai? Tyrėjai tikina, kad muzikos besimokiusiųjų socialinis intelektas, imlumas žinioms, atmintis ir gebėjimas mokytis, o tai reiškia ir bendri rezultatai jų bendraamžius lenkia lygiai vienais mokslo metais. Kodėl? Atsakymas laidoje „Pakartot“.Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

LRT RADIJAS gegužės mėnesį pasakos apie skurdo spąstus, į kuriuos patenka kone trečdalis šalies gyventojų. Būtent tiek žmonių pernai gyveno ties skurdo riba, daugiau nei penktadalis gyventojų – žemiau skurdo ribos. Tai vieni prasčiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Ekspertai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad skurdas ir socialinė atskirtis – vienos ryškiausių problemų Lietuvoje, o egzistuojanti socialinės apsaugos sistema esą negali suteikti efektyvios pagalbos. Keturiose „Radijo dokumentikos“ laidose LRT RADIJO žurnalistės pažvelgs į egzistuojančias skurdo ir atskirties problemas iš arti. Pirmojoje laidoje pasakosime apie gyvenime klaidų padariusius žmones, kurie pasiryžo atsitiesti. Dažniausiai juos pasitinkanti pirmoji kliūtis – besivelkančios ilgalaikės skolos ir supratimas, kad noras sąžiningai dirbti gali būti greitai sugriautas antstolių, kurie skoloms padengti gali nuskaičiuoti iki 50 procentų minimalaus atlyginimo. Kitose laidose kalbėsime apie išbandytas ir pasiteisinusias atskirties mažinimo strategijas. Aiškinsimės, ką išgyvena nurašytieji į socialinę atskirtį ir kokią žalą daro toks visuomenės susiskaldymas? Taip pat klausime, ar švietimas prisideda prie socialinės nelygybės mažinimo ar kaip tik padeda ją formuoti?

LRT RADIJAS gegužės mėnesį pasakos apie skurdo spąstus, į kuriuos patenka kone trečdalis šalies gyventojų. Būtent tiek žmonių pernai gyveno ties skurdo riba, daugiau nei penktadalis gyventojų – žemiau skurdo ribos. Tai vieni prasčiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Ekspertai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad skurdas ir socialinė atskirtis – vienos ryškiausių problemų Lietuvoje, o egzistuojanti socialinės apsaugos sistema esą negali suteikti efektyvios pagalbos. Keturiose „Radijo dokumentikos“ laidose LRT RADIJO žurnalistės pažvelgs į egzistuojančias skurdo ir atskirties problemas iš arti. Pirmojoje laidoje pasakosime apie gyvenime klaidų padariusius žmones, kurie pasiryžo atsitiesti. Dažniausiai juos pasitinkanti pirmoji kliūtis – besivelkančios ilgalaikės skolos ir supratimas, kad noras sąžiningai dirbti gali būti greitai sugriautas antstolių, kurie skoloms padengti gali nuskaičiuoti iki 50 procentų minimalaus atlyginimo. Kitose laidose kalbėsime apie išbandytas ir pasiteisinusias atskirties mažinimo strategijas. Aiškinsimės, ką išgyvena nurašytieji į socialinę atskirtį ir kokią žalą daro toks visuomenės susiskaldymas? Taip pat klausime, ar švietimas prisideda prie socialinės nelygybės mažinimo ar kaip tik padeda ją formuoti?

Politologas Gediminas Vitkus pradeda paskaitų ciklą „Keturi XIX–XX a. karai, kuriuose kovota su Lietuvos vėliava“. Faktinės informacijos ir statistinių duomenų apie Lietuvos karus kaupimas ir apibendrinimas atliktas pasitelkus 1963 m. JAV pradėto ir iki šiol vykdomo kiekybinio karų tyrimo projekto „Karo koreliatai“ metodologiją. Prof. Gedimino Vitkaus apžvalginės paskaitos tikslas – pristatyti ir paaiškinti šio tyrimo sumanymą bei pagrindines gvildentas problemas. Atlikto tyrimo dėmesio centre – keturi XIX–XX a. karai, kuriuose buvo kariauta su Lietuvos vėliava, t.y. 1830–1831 ir 1863–1864 m. sukilimai, 1919–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės karas ir 1944–1953 m. Lietuvos partizaninis karas su Sovietų Sąjunga. Kitose paskaitose bus plačiau aptariami visi keturi išvardinti karai. Paskaitų ciklas skiriamas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms metinėms.

Politologas Gediminas Vitkus pradeda paskaitų ciklą „Keturi XIX–XX a. karai, kuriuose kovota su Lietuvos vėliava“. Faktinės informacijos ir statistinių duomenų apie Lietuvos karus kaupimas ir apibendrinimas atliktas pasitelkus 1963 m. JAV pradėto ir iki šiol vykdomo kiekybinio karų tyrimo projekto „Karo koreliatai“ metodologiją. Prof. Gedimino Vitkaus apžvalginės paskaitos tikslas – pristatyti ir paaiškinti šio tyrimo sumanymą bei pagrindines gvildentas problemas. Atlikto tyrimo dėmesio centre – keturi XIX–XX a. karai, kuriuose buvo kariauta su Lietuvos vėliava, t.y. 1830–1831 ir 1863–1864 m. sukilimai, 1919–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės karas ir 1944–1953 m. Lietuvos partizaninis karas su Sovietų Sąjunga. Kitose paskaitose bus plačiau aptariami visi keturi išvardinti karai. Paskaitų ciklas skiriamas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms metinėms.