Podcasts about migl

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Klaipėdoje prasideda devintas TheATRIUM festivalis.Vilniuje ir Kaune savaitgalį vyks jau antrasis tarptautinis chorų festivalis „Sing in Lithuania“.Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia Miglės Anušauskaitės komiksą „Agento byla „Ivanov XII“ ir Margaret Atwood ir Douglo Preston sudarytą romaną „Keturiolika dienų“.Vilniuje rytoj įvyks jau dešimtasis Nacionalinis kultūros forumas „Kūrybiškumas: miestai dėmesio centre“.Prasideda šių metų festivalis „Poezijos pavasaris“.Lietuvos žydų istorijos muziejuje atidengiama neofreska skirta Marcui Chagalui.LNOBT ruošiasi Louiso Josepho Ferdinando Héroldo baleto „Tuščias atsargumas“ premjerai.Dainininkė Agnė Sabulytė ir pianistas Darius Mažintas pristato laisvės kovų ir kovotojų atminimui skirtą performansų seriją „Laisvės Kovų Dainos Miškuose“.Savaitgalį Vilniuje bus atkurtas 1908 m. gegužės 17 d. M. K. Čiurlionio surengtas pirmasis Lietuvių dailės draugijos koncertas.Ved. Marius Eidukonis

Reda - dar jauna mama, jos durytei Augmilei dar tik metukai ir mėnuo. Savo istoriją Reda jau pasakojo mūsų laidoje: jos ūgis yra tik 124 cm, gyvenimas jai siuntė įgimtą ligą – kaulų augimo sutrikimą, sukeliantį neproporcingą kūno augimą.Rūtos dukrai Miglei – jau dešimt. Ji dėl savo įgimtos negalios (Rūta juda neįgaliojo vežimėliu) praeityje sulaukdavo daug ne pačių maloniausių žvilgsnių ir replikų. Abi moteris sieja nuoširdi draugystė jau ne vienerius metus. Ir jų abiejų vyrai, kurie neturi jokių negalių, myli savo moteris, dukras, o ne jų galias ar negalias, ir jau visai nepaiso, ką apie juos galvoja aplinkiniai.Augmilę ir Miglę skiria devyneri metai. Tačiau ar pasikeitė požiūris į mamas, turinčias kokią nors negalią, per tuos devynerius metus? Ar Rūta ir Reda gali save vadinti savarankiškomis mamomis? Laidoje, skirtoje Motinos ir Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo dienoms paminėti, – pokalbis apie motinystę savarankiškumo kontekste.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Suomija pirmoji pasaulyje sukūrė nacionalinį šalies garso peizažą.Su kokiu Pranu Domšaičiu galima susipažinti Miglės Anušauskaitės komikse „Daugiau, nei mato akys: komiksas apie Praną Domšaitį ir meno sroves“?Kaip pramonė gali prisidėti prie turizmo skatinimo regionuose?Darbą Europos kultūros sostinių atrankos ir stebėsenos komisijoje baigė menotyrininkė ir dabartinė Klaipėdos muzikinio teatro vadovė Goda Giedraitytė.Antoine de Saint-Exupery knygą „Mažasis princas“ jau galima skaityti ir dzūkų tarme. Kokie iššūkiai kilo šią knygą perrašant dzūkų tarme?Vario dūdų orkestras „Brass LT“ tapo Europos iššūkio „Challenge“ orkestrų kategorijos nugalėtoju.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius EidukonisDonato Bielkausko nuotr.

Įsivaizduokite šiuolaikinį pasaulį, kuriame vaikšto mamutai, o žmonėms sulaukti savo šimtojo gimtadienio taip įprasta, kaip šiandien pilnametystės. Su mokslininkų komanda Miglė Tomkuvienė leidosi į tobulėjantį gyvybės mokslų pasaulį, rašydami mokslo populiarinimo knygą apie tai, kokį vaidmenį atlieka informaciją koduojanti molekulė – RNR. Nuo jos priklauso ne tik tai, kaip augame ir gyvuojame, bet ir kokiomis ligomis sergame ir kaip senstame, o pritaikymas kasdienybėje ateityje gali pakeisti mūsų pasaulį.Kaip ši molekulė gali padėti prikelti seniai išnykusias gyvūnų rūšis? Kaip ji susijusi su mūsų senėjimu ir jaunystės paslapčių paieškomis?Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke, rašytoja dr. Migle Tomkuviene.Ved. Ignas Klėjus

Pēc pārciesta insulta cilvēkam dzīves kvalitāte var strauji pasliktināties. Tomēr to ir iespējams, ja ne atgūt iepriekšējā līmenī, tad ar pamatīgu darbu krietni uzlabot. Par muskuļu spasticitāti un atgūšanos pēc tās vairāk izzinām raidījumā Kā labāk dzīvot. Skaidro P.Stradiņa Klīniskās Universitātes slimnīcas neiroloģe, Latvijas Insulta biedrības vadītāja, Rīgas Stradiņa universitātes asociētā profesore Evija Miglāne un Nacionālā rehabilitācijas centra Vaivari 6. nodaļas vadītāja Zaiga Kanbērza-Rībule. Runājot par insulta statistiku un sirds asinsvadu slimību statistiku, tas atspoguļo stacionāru pieejamību, nekā reālo statistiku. "Man šķiet, ka reālā bilde tik laba nav," vērtē Evija Miglāne. Ārste arī atzīst, ka akūtos gadījumus, ja cilvēks ir laicīgi stacionēts, ārstēšana ir laba. Bet pēc insulta parasti dzīve vairs nav tik optimāla, kā bijusi, un atbalsts no veselības aprūpes sistēmas, no sociālās aprūpes sistēmas nav tāds, kādam vajadzētu būt. Sevišķi kritiski viņa vērtē palīdzības pieejamību tajā posmā, kas ir pēc akūtās ārstēšanas un pirmās rehabilitācijas stacionārā, kas ir 3 - 5 nedēļas pēc pārciesta insulta "Ne visi cilvēki, kas pārcieš insultu un kurus arī optimāli ārstē, ne jau visi atgriežas reālā, normālā dzīvē, kādā bijuši pirms tam. Jāsaprot, ka nekad nebūs tā, ka akūta ārstēšana dos simtprocentīgu rezultātu atgriezties funkcionalitātē, kādā cilvēks bija pirms tam," norāda Evija Miglāne. Zaiga Kanbērze-Rībule skaidro, ka izvērtē pacientu stāvokli, lai pēc iespējas ātrāk pacienti saņemtu rehabilitāciju. Priekšroka ir akūtajiem gadījumiem. Miglāne gan norāda, ka no stacionāra diemžēl pacienti nenonāk uzreiz rehabilitācijā, jo ir rindas. "Mājas rehabilitācija ir laba lieta. (..) Tad var vērtēt atkārtoti, vai nepieciešama stacionāra rehabilitācija. Ir ambulatorā rehabilitācija, kur nonāk tie, kas spēj apmeklēt ambulatorās iestādes. Tas ir labi," atzīst Evija Miglāne. "Man šķiet, ka ir ļoti lielas problēmas ar kvotām, ar naudu, ko velta no valsts stacionārai rehabilitācijai. Tur ir rindas." "Ir ļoti dramatiska situācija tajā, ka tiem pacientiem un viņu radiniekiem, kuri pēc insulta ir tādā stāvoklī, ka viņi kvalificējas minimālai mājas rehabilitācijai un ir diez gan nespējīgi, tiem ir minimāls atbalsts," norāda Evija Miglāne. "Ja ģimenē ir insulta pacients, kurš pārcietis insultu ar lielu neiroloģisku defektu, ar kustību traucējumiem... Ir skaidrs, ka radiniekiem ir jāturpina strādāt, viņi nevar ņemt atvaļinājumu un dzīvot mājās, lai koptu savu radinieku. Bet šeit atbalsts, kas tiek sniegts šādām ģimenēm, ir tuvu nullei." Runājot par palīdzības nepieciešamību insulta gadījumā, ārstes norāda, ka vecumā pēc 55 gadiem labāk dzīvot tuvāk reģionālai slimnīcai, jo no attālākām vietām ir nepieciešams ilgāks laiks, lai pacientu nogādātu slimnīcā. Tāpat arī Evija Miglāne mudina par savu veselību rūpēties jau laicīgi - sportot, ēst veselīgi un neuzkrāt lieko svaru jau no agras jaunības. Muskuļu spasticitāte pēc insulta ir bieži sastopama. Tās mazināšanai un ārstēšanai ir pieejama gan terapija rehabilitācijas laikā, gan medikamenti. Bet diemžēl atkal viss ir saistīts ar kvotām, kad ir pieejamas kvotas, muskuļu saspringuma mazināšanas terapiju pēc pārciesta insulta var veikt par valsts līdzekļiem, kad kvotas ir izlietotas, ārsti meklē risinājumus saņemt šo terapiju. trūkst naudas un iespēju nodrošināt visiem pacientiem šo pakalpojumu.

Miglė Anušauskaitė. „Pasitikėjimo žaidimas“. Režisierius Aleksandr Špilevoj, garso režisierė Lina Dainienė. Vaidina Laurynas Jurgelis, Raimondas Klezys, Rugilė Jankauskytė, Mindaugas Ancevičius, Ieva Brikė, Ieva Jackevičiūtė, Aleksandras Špilevoj. 2021 m.

Edita Lei. „Miglų slėnio Fėjų pasakos“. Skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Tobulam šūviui iššauti reikia vos 6 sekundžių, tačiau į tas kelias sekundes, rodos, telpa labai daug, o sportininko protas ir kūnas turi sukontroliuoti net menkiausias smulkmenas. Paralimpietė Raimeda Bučinskytė, vardan tų 6 sekundžių, siekdama pakliūti į paralimpiadą ir, besirengdama jai, atsisakė asmeninio gyvenimo, atsiribojo nuo bendravimo ir gyvena besilaikydama labai griežtos dienotvarkės. Laidoje sportininkė pasakoja, kad kartais puikiai pavyksta susitvarkyti su savo emocijomis, o kartais niekaip nepavyksta įsijausti, ko mokosi, jau išmoko, besirengdama svarbiausiems šūviams savo gyvenime.Kita pašnekovė – Miglė Valentukonytė, Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos projektų vykdytoja. Miglė pati apie save sako, kad sportas ir mokslai apie sportinę fizinę veiklą yra neatsiejama jos gyvenimo dalis. Ji kartais lydi Raimedą į įvairias varžybas. Viešnios pasakoja, kad į moterį neįgaliojo vežimėlyje, kuri su savimi dar ir ginklus gabenasi, pareigūnai oro uostuose žiūri įvairiai. Tai kas kliūna tiems pareigūnams?Laidos ved. Žydrė Gedrimaitė

Pastor Britta Bolmenäs predikar om fred utifrån Equmeniakyrkans alternativa kyrkoår med temat Hopp i en direktsändning från Värnamo Missionskyrka. Gudstjänstledare är David Emmoth. Lyssna på alla avsnitt i Sveriges Radio Play. Predikan med Britta Bolmenäs finns att lyssna på separat eller ladda ned.Rakt in vår geggiga värld har Kristus gjort en reva. Genom den revan sipprar fred, sipprar ljus, sipprar hopp, sipprar liv och helande av det trasiga och trassliga. Liksom en deg jäser, som ett frö växer så ska den fred Jesus vann på korset en dag uppfylla hela kosmos.Ur predikanMedverkande:Britta Bolmenäs, predikanDavid Emmoth, gudstjänstledareAnna-Karin Adolfsson, Barnens minuterMaja Hillered, musikalisk ledare och sångCaroline Lideberg, sångAgust Blom, sångEmy Karlsson, sångJakob Törefors, orgel och elbasMagnus Welander, flygelChristopher Lundberg, gitarrHasse Cardell, trummorMissionskyrkans kör Ungdomskören Soul ChildrenText:Ef 2:14-18Musik:Mitt liv och min lovsångPsalmer och Sånger 2 Herren, vår Gud, är en konungTid att sjunga hoppets sångerÄventyretConciliateI dina spårHär är jag sänd migLåt ditt hjärta slå i migPsalmer och Sånger 89 Se jag vill bäraTekniker:Kristoffer Hjälmberg Martin ToumolinProducent:Marianne Greipliv@sverigesradio.se

Ins neue Jahr starten wir mit einem meiner Lieblingsthemen - Lightning. Lightning ist eine mögliche Art Bitcoin nachhaltig zu skalieren und wer eignet sich besser als der Lightning Dev Severin Bühler? Ich habe mit Severin darüber geredet worauf man achten sollte wenn man eine Lightning Node betreibt, Tor, Splicing, HTLCs und PTLCs, Hodl Invoices, und vieles mehr! Falls ihr euch noch nicht mit Lightning beschäftigt habt, empfehle ich zuerst die Miniserie von Loddi (Sound Money Bitcoin Podcast) anzuhören. Bei welchem ich auch einen kleinen Beitrag geleistet hab. Folge 1: Hier anhören Folge 2: Hier anhören Folge 3: Hier anhören Severin auf X Zum LN Router App Folgt uns auf eurem Podcast Player, auf Twitter und lasst gerne eine Bewertung da! Vielen Dank an badoup für die wunderbaren Cover für den Podcast, sowie auch für Social Media! Ebenfalls ein grosses Shoutout an MigL welcher für die Postproduction und Audiodesign zuständig ist!

Stāsta Ojāra Vācieša muzeja vecākais speciālists Mārtiņš Bērziņš Ojāram Vācietim ārkārtīgi patika pastaigāties. Mazie pastaigu loki turpat Pārdaugavā – uz Arkādijas parku, uz Āgenskalnu, apkārt Māras ezeram. Oficiāli tas, protams, ir Māras dīķis, bet Ojārs Vācietis teica – Māras ezers. "Un dīķis nav dīķis, jo dīķis ir līķis, tev būs to par ezeru saukt," viņš raksta vienā no saviem dzejoļiem. Dzejnieks Aivars Neibarts teica – Māras okeāns, bet Ojāram Vācietim bija Māras ezers. Garie pastaigu loki Ojāram Vācietim reizēm bija pāri visai Rīgai. Desmit, piecpadsmit, arī divdesmit vai vairāk kilometru dienā. Viņam bija tādas pastaigas "no govīm līdz govīm". Reizēm Dzejnieks kopā ar sievu – dzejnieci Ludmilu Azarovu – kāpis taksometrā vai sabiedriskajā transportā un abi braukuši uz Rīgas nomalēm, līdz ieraudzījuši govis, un tad kājām gājuši pāri visai Rīgai, līdz atkal ieraudzījuši gotiņas. Pēc pastaigām Ojārs Vācietis un Ludmila Azarova gājuši mājās un pētījuši savus noietos maršrutus vēl ulmaņlaikos izdotajā Rīgas plānā. Viņiem interesēja sajust noieto ceļu nedaudz vēsturiskā perspektīvā. Šajā plānā Rīga vēl ir krietni mazāka un, piemēram, Brīvības iela ir Brīvības iela, ne tā kā Vācieša laikā, kad tā bija Ļeņina iela. Atgriežoties no pastaigām, vakaros Ojārs Vācietis reizēm mēdzis spēlēt klavieres. Viņš nebija mācījies mūzikas skolā, bet klavierspēli apguvis pašmācības ceļā. Klavieres pēc būtības bija sievas Ludmilas, bet Ojārs reizēm piesēdies un labprāt uzspēlējis. Ne nu gluži Šopēnu, bet, piemēram, dziesmu "Miglā asaro logs" ar dzejnieka Aleksandra Čaka vārdiem. Aleksandrs Čaks Ojāram Vācietim ir ļoti nozīmīgs dzejnieks. It īpaši sešdesmitajos gados: kad pie Dzejnieka atnāca viesi, viņš ļoti labprāt piesēdās pie klavierēm un nedaudz uzspēlēja. Garās pastaigas ietekmējušas arī Ojāra Vācieša dzeju. Viņš daudzējādā ziņā ir urbāns dzejnieks. Viņam ir tādi dzejoļi kā "Arkādija", "Pārdaugavas pasāžas", "Māras minivīzijas", "Zaķusala", "Lucavsala", "Āgenskalna tirgus rīts... Ar laiku Pārdaugava Ojāram Vācietim kļuvusi aizvien nozīmīgāka. Kā stāstījusi Ludmila Azarova, šī vieta sākusi veidot viņa uztveri, izglītot dvēseli. Viņa raksta: "Uzradās kaimiņi. Laika robežas neeksistēja, tāpēc tepat Dārtas ielā varēja satikt Krišjāni Baronu, domās iegrimušu. Johans Kristofers Broce stāvēja ezera krastā ar molbertu un pasteļu krītiņiem. Kopā ar Raini un Aspaziju varēja pastaigāties zem arkas Arkādija parkā. Rihards Vāgners drūms sēdēja pie galda un domāja, ka pienācis laiks bēgt no Rīgas. Cenders, Stradiņš, Straubergs, Dārziņš, Purvītis, Tone, Plūdons, Merķelis, Kants, jā arī Kants, pavisam tuvu – Karalaučos, Akuraters – pāri ielai, Brīvzemnieks tepat aiz stūra." Kādā no pastaigām Ojārs Vācietis redzējis, ka tiek lauzts ārā bruģis, lai varētu noasfaltēt ielu. Dzejnieks jautājis strādniekiem, ko darīs ar šiem akmeņiem. Viņam atbildējuši, ka vedīs uz kādu purvu vai mežmalu. Ojārs Vācietis nav bijis ar mieru. Viņš samaksājis ceļu strādniekiem 25 rubļus un akmeņus aizvedis uz savām mājām un uzdāvinājis savai Ludmilai. Pie Ojāra Vācieša dzīvokļa logiem joprojām stāv divas bruģakmeņu kaudzes. Ludmila Azarova šo dāvanu patiesi spēja novērtēt. Kā viņa reiz teica: "Nebūtu mēs satikušies filoloģijas fakultātē, iespējams, mēs būtu satikušies ģeogrāfijas fakultātē." Gan Ojāram Vācietim, gan viņa sievai Ludmilai ļoti interesēja visa dzīvā un nedzīvā daba – koki, putni, dzīvnieki un arī akmeņi. Turklāt bruģakmeņi jau nav vienkārši akmeņi, tiem ir arī simboliskā, kultūrvēsturiskā nozīme. Tas ir bruģis, pa kuru reiz, iespējams, staigājuši tie paši iepriekšminētie – Dārziņš, Rainis vai Aspazija.  

„Visi esame muzikos terapijoje, bet tik muzikos terapeutai tai žino“ - pasakoja Miglė Vilčiauskaitė-Migloko šiuo metu besigilinanti į muzikos terapinį poveikį ir drąsiai kritikuojanti pramogų pasaulį, kuriame praleido ne vienerius metus. Kūrybą pradėjusi ankstyvoje vaikystėje, Miglė savo vietą profesionalioje scenoje surado dar paauglystėje. Per šį laikotarpį jos gyvenime ir karjeroje įvyko ne vienas pasikeitimas. Šiuo metu Miglė rengdama dainavimo užsiėmimus ir kurdama į įprastus standartus netelpančią muziką, teigia, kad dainuoti gali kiekvienas bei kviečia susidraugauti su savo balsu, nesistengiant kažkam įtikti.Ar iš tiesų visuomenė į savo gyvenimą bijo žvelgti kūrybiškai? Kaip nebijoti ir susidraugauti su laisve, kurią aplinkinių žvilgsniai kartais suvaržo?Atsakymai pokalbyje su kompozitore, atlikėja, būsima muzikos terapeute Migle Vilčiauskaite-Migloko.Ved. Ignas Klėjus

Miglė Anušauskaitė. „Pasitikėjimo žaidimas“. Režisierius Aleksandr Špilevoj, garso režisierė Lina Dainienė. Vaidina Laurynas Jurgelis, Raimondas Klezys, Rugilė Jankauskytė, Mindaugas Ancevičius, Ieva Brikė, Ieva Jackevičiūtė, Aleksandras Špilevoj. 2022 m.

Ever thought about how a gift of experience could trump a cash incentive? Miglė Rakauskaitė from Tinggly joins us to shed light on the surprising results of a recent US survey they conducted. The findings? A staggering two-thirds of employees would rather receive an experience than cold hard cash. Miglė helps us unpack why this is and explores the shift in attitudes towards experience-based gifting especially in the wake of the pandemic. It's a discussion that reveals how experiences provide more joy and value compared to mundane things and encourages living life to the max.But, how can companies tap into this trend and make employee recognition more memorable? Miglė shares insights on how Tinggly is revolutionising the gifting landscape. With their product designed for flexibility, global reach, and without an expiration date, it presents the unique ability to create lasting memories. We delve into how businesses can use this to their advantage by customizing and personalising gifts that resonate with their employees. And the bonus? Tinggly manages the logistics, shipping these bespoke collections worldwide. If you're curious about this evolving gifting culture, buckle up, because this is one eye-opening chat you'll want to tune in to.Listen & Subscribe on your favorite platformApple | Spotify | Google | Amazon

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre 14-ą kartą įteikti nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Pokalbis su šeimyniniu duetu - geriausia aktore Rasa Samuolyte, atlikusia Miglės vaidmenį Tito Lauciaus filme „Paradas“, ir geriausiu antraplaniu aktoriumi Dainiumi Gavenoniu, įkūnijusiu partizaną Taurą G. Tomaševičiaus ir Vytauto V. Landsbergio filme „Poetas“.Prasideda Lietuvos dizaino savaitė. Kas yra dizainovacija ir kokį dizainą pristato šiuolaikiniai kūrėjai?Kaip šiandien, taip ir prieš šimtą metų – vasara neatsiejama nuo atostogų. Laikinosios sostinės gyventojai anuomet laiką leisdavo ir pliažuose, ir vietos bei užsienio kurortuose, ir kalnuose. Apie tarpukario poilsiavimo madas pasakoja Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros fotografijų paroda.„Nepalieka jausmas, kad „Undinėlė“ geriau veiktų kaip animacinis, o ne vaidybinis filmas. Kad ir kaip būtų pažengusios technologijos, kai kuriose scenose galima aiškiai matyti, jog jos filmuotos studijoje, pasitelkiant tam tikrą, vandeniui būdingą apšvietimą. Net ir povandeniniame pasaulyje atliekamos dainos panašesnės į Brodvėjaus pasirodymą, o ne sceną iš filmo“, – filmą „Undinėlė“ apžvelgia kino žurnalistė Ieva Šukytė.„Keliauti - reiškia pažinti. O pažinti - reiškia prasmingai gyventi“, - keliautojo, autostopininko Roberto Pogorelio gyvenimo moto. Jo sąskaitoje - mažiausiai 80 aplankytų pasaulio šalių. Dalis patirčių tiesiog gniaužia kvapą... Rubrikoje „Be kaukių“ - Roberto kelionės autostopu, iš to gimusios knygos ir hobis - trumpųjų bangų radijas!Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Stāsta režisora Pētera Pētersona meita, tulkotāja, Latvijas Nacionālās bibliotēkas atbalsta biedrības direktore Kārina Pētersone Tā bija egle, kas atradās pie mūsu vasarnīcas Jaundubultos, jūras pusē, kur Pētersons visu 1971. gada vasaru un vēl rudens sākumā strādāja pie Aleksandra Čaka dzejas, poēmu un stāstu dramatizēšanas, lai izveidotu dzejas drāmu “Spēlē, Spēlmani!”. Jūrmalā nekad pirms tam vai pēc tam šo putnu netikām redzējuši. Vienīgais izskaidrojums bija tāds, ka pūce esot bijusi arī Čakam simboliski zīmīgs putns un dzejnieka bērēs esot sēdējusi kokā netālu no kapa. Izrāde “Spēlē Spēlmani!” kļuva par vienu no visu laiku leģendārākajām latviešu teātra izrādēm un tika spēlēta 16 sezonas. Grūti pateikt, kas tieši cilvēkus tā valdzināja šajā izrādē, jo tur bija sakausēts tik daudz – Čaka paša fenomens, atmodinātā pirmskara Rīgas gaisotne, izcils ansamblis, tēlu plastika, Imanta Skrastiņa brīnumainā pārtapšana par dzejnieku izrādes centrā un viņa suģestējošā balss, Imanta Kalniņa aranžētā un komponētā mūzika un Latviešu strēlnieku traģika un varonība, atzīšanās mīlestībā Latvijai, izrādes noslēgumā dziedot pazīstamo dziesmu ar Čaka vārsmām “Miglā asaro logs…” Kaut gan “Spēlē, Spēlmani!” ir ļoti viengabalaina, un tā ir pati slavenākā no Pētersona veidotajām izrādēm, pats režisors izrādes tapšanas laikā bija nule kā atguvies no vairākiem traģiskiem pavērsieniem savā dzīvē. 1970. gada nogalē viņam ir jāaiziet no Dailes teātra un viņš iekrīt bezcerīgumā. Roku pastiepj Rakstnieku savienība, uzaicinot viņu kļūt par drāmas konsultantu. Viņš sāk darbu, 1971. gada marta beigās dodas komandējumā uz Gruziju, bet tur pārsteidz nelāga vēsts – slimnīcā ievietots vienpadsmit gadus vecais dēls Uģis. Patiesība bija vēl ļaunāka - Uģis, mans brālis smagi cieš ugunsgrēkā un iet bojā. Pētersons iekrīt dziļā depresijā, faktiski zaudē darbaspējas un neiziet no mājas. Taču tās vasaras sākumā Pētersonu Jaundubultos apciemo Imants Ziedonis un mēģina pierunāt ķerties pie Čaka dzejas dramatizējuma. Man vēl ir saglabājusies A4 izmēra lapa, uz kuras Ziedonis savā arhitektam līdzīgajā rokrakstā ir īsi ieskicējis iecerētās izrādes būtību. Viņi vairākkārt tiekas un runā par to, līdz beidzot Pētersons vasarā ķeras pie darba, un jau rudens pusē Jaunatnes teātra vadība - direktors Gudzuks un galvenais režisors Šapiro augstsirdīgi piekrīt, ka izrādi varēs veidot viņu teātrī. Top vēstule Kultūras ministrijai, kurā Pētersons un Ziedonis ar apslēptu ironisku smīnu sola, ka atspoguļos Čaka dzejā atrodamo kritisko skatu uz pirmskara Latvijas sabiedrības izkurtušo morāli un visādi citādi atsegs Latvijas buržuāzisko pagātni, ar kuru nespēja samierināties Čaka radītais dzejnieka tēls. Liktenis šoreiz ir labvēlīgs Pētersonam un Čakam, un izrāde bauda gan kritikas, gan publikas mīlestību, un vēlāk tiek ierakstīta Latvijas Kultūras kanonā. Bet Pētersona dzīvē tā nav vienīgā liktenīgā sakritība, kas saista viņu ar Čaku. Abi bija pazīstami, Čakam vēl dzīvam esot. Pētersona dzīvesbiedre Eleonora, saukta Nora, pēckara gados strādāja Valodas un literatūras institūtā, kur tolaik strādāja arī Milda Grīnfelde. Abas satuvinās, un, tā kā Milda draudzējas ar Aleksandru Čaku, abi pāri reizēm kopā iziet vakaros pilsētā vai apsēžas kādā lokālā. Milda tobrīd ar abiem bērniem ir iemitināta dzīvoklī Brīvības un Ģertrūdes ielas stūrī, ēkas sestajā stāva, kur pirms tam atradusies Voldemāra Tones darbnīca. Tobrīd bija neiespējami paredzēt, ka no 1961. gada šis pats dzīvoklis kļūs par Pētersonu ģimenes mājvietu, un Pētersons tur izveidos savu slaveno divstāvīgo bibliotēku. Taču atgriezīsimies 1950. gadā. Ir februāris un ārā valda liels sals. Čaks ir apaukstējies, jo viņa Lāčplēša ielas dzīvoklī ir atslēgta apkure. Tāpēc viņš meklē palīdzību pie Mildas Grīnfeldes. Viņš sirgst arī ar sirds nepietiekamību, un, uzkāpis līdz sestajam stāvam, viņš pavisam zaudē spēkus. Dzejnieks tiek noguldīts lielākajā no Mildas Grīnfeldes divām istabām, pie viņa tiek izsaukts ārsts. Tā ir trešdiena. Bet divas nedēļas pēc tam, tieši trešdienā, Čaks šajā dzīvoklī tiek aizsaukts mūžībā. To man stāstīja mamma, un, kaut gan bērnībā tam nepievērsu lielu uzmanību, atceros, ka viņa teica, ka, Čakam aizejot, devusies Mildu mierināt, un viņas noguldījušas dzejnieku lielākajā telpā, Tones bijušajā darbnīcā pie atvērta balkona. Tur arī vāķējušas viņu līdz bēru dienai. Vēlāk uzaicināju ciemos Mildas meitu Ievu Postu, un viņa man parādīja, kur tieši bija atradusies dzejnieka gulta šajās pirmsnāves nedēļās. Mildas ģimene tolaik izmantoja tikai divas istabas, - trešajā vēl atradās Tones darbnīcas mēbeles un iekārta. Tā Pētersona un Čaka likteņi ir nesaraujami savijušies. Un abus vieno zināma traģikas un drāmas pieskaņa viņu dzīvēs. Bet man, pašlaik tur dzīvojot, ir sajūta, ka visi aizgājēji, kas šajā dzīvoklī šķīrušies no dzīves, mani mazliet sargā, arī Aleksandrs Čaks.      

On this episode, I sit down with my friend Myles Migl of The Good Dudes. We talk about writing and performing music, the ever-changing industry and other life passions. Also JUST SHOW UP. Support the show https://inthesoundwithtommygold.bandcamp.com #SAVETHEBOOSE Donate via Venmo here: @boosereboot Donate via CashApp here: $boosereboot

Šiandien kviečiu paklausyti smagaus, įkvepiančio pokalbio su dviem mamomis, sertifikuotomis Marijos Montessori metodo praktikėmis Austėja Stancikiene ir Migle Rimeike. Prieš įkrentant į montessori pasaulį šiame pokalbyje, dar labai norisi pasidalinti, kad abi, ir Austėja, ir Miglė, kuria vertingus tinklaraščius, kur galite rasti daugybę idėjų veikloms su vaikais, patarimų, kaip montessori pritaikyti savo namuose, o taip pat ir susipažinti su pagarbios tėvystės filosofija. Miglę rasite po „Mažas didelis“ tinklaraščio stogu, o Austėją susirasti galite IG suvedę „Life Takes Two“ . O čia pasikalbėti jas pakviečiau apie Montessori jų bendrą verslą „Seku vaiku“, kurio idėja gimė vienoje Vilniaus žaidimų aikštelėje, kurioje besupdamos ant sūpynių savo mergaites, dalindavosi (ne)pasiteisinusiais žaislais ir priemonėmis. Neilgai trukus išsikalbėjo, kad tokių, kokių norėtų savo vaikams, Lietuvos rinkoje labai trūksta. Austėja ir Miglė dalinasi, kad „Seku vaiku“ atsirado iš meilės Marijos Montessori idėjoms, kurias savo kasdienoje siekia pritaikyti šiuolaikiniams vaikams bei namams. Kokie pagrindiniai montessori principai? Kas jas labiausiai šioje filosofijoje žavi? Kaip iš tiesų pasitikėti vaiku ir pastebėti jo poreikius? Kaip sukurti tyrinėti kviečiančią ir savarankiškumą ugdančią aplinką? Pasikalbėjome ir apie gamybos, kainų niuansus ir kitus iššūkius, su kuriais susiduria smulkus verslas, siekiantis pasiūlyti kokybišką produktą šeimoms. Iš visko, ką girdėsite, kaip visuomet, rekomenduoju atsirinkti tai, kas jums priimtina ir nesitikėti, kad viskas, kas tinka mūsų vaikams, tiks ir jūsų. Labai džiaugiuosi, kad šio pokalbio rėmėjas – mūsų šeimos mylimas teatras „Pradžia“, vienijantis įvairias menines iniciatyvas, kuriančias vaikams. Labai gerai pamenu, kaip po „Sivužo“ spektaklio dar 2019 metais mes tapome nuolatiniais šio teatriuko lankytojais. Čia vaikai nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių turi galimybę pamatyti spektaklius, teatralizuotus koncertus visai šeimai, kuriuos kuria profesionalūs aktoriai ir režisieriai. Man kaip mamai, labai patinka, kad šiame teatre dėmesys yra skiriamas ne tik kuriai nors vienai amžiaus grupei, ne tik mažyliams, bet ir vyresniems vaikams, todėl kartais lankomės su mūsų penkiamečiu, kartais – su dvimete, o kai kur galime nueiti visi kartu. Čia taip pat vyksta teatro užsiėmimai kūdikiams ir būrelis vaikams. Viską apie teatrą vaikams „Pradžia“ galite sužinoti teatrasvaikams.lt Ką gi, o dabar, gero klausymo! Norinčius girdėti daugiau pokalbių, prisijungti prie mamų rytmečių Vilniuje ir bendrauti uždaroje, tik rėmėjams ir pašnekovams skirtoje Facebook grupėje, kviečiu tapti rėmėjais CONTRIBEE. Ačiū VU radijo stočiai START FM už galimybę įrašinėti šiuos pokalbius.

„Žiūrėti ir būti žiūrimai. Feministinės kino teorijos sąvokos ir komiksai“. Natalijos Arlauskaitės ir Miglės Anušauskaitės knyga tokiu pavadinimu šį savaitgalį buvo pristatyta ir knygų mugėje. „Sugalvojome šią knygą norėdamos, kad mąstyti apie kiną būtų ne mažiau smagu, nei jį žiūrėti“, - rašo autorės.Šiandien pasaulinė nevyriausybinių organizacijų diena ir Lietuvoje tokia diena minima pirmą kartą.Penktadienį minėjome Rusijos karo Ukrainoje metines. Prasidėjus karui, Lietuvą atvyko dešimtys tūkstančių pabėgėlių. Šiandien Lietuvoje dirba daugiau nei 22 tūkstančiai ukrainiečių. Kaip jiems sekasi dabar?Prasidedant rinkimų savaitei, organizacija „Baltosios pirštinės” baigė nepriklausomų rinkimų stebėtojų registraciją pirmajam savivaldybių tarybų ir merų rinkimų turui ir jau fiksuoja pirmuosius pažeidimus.

Rubrikoje „Keturi milijonai“ pokalbiai su Švedijoje, Šveicarijoje, Australijoje gyvenančiais lietuviais apie tai kaip jie švenčia Vasario 16-ąją ir kaip gyvendami svetur stengiasi išlaikyti savo lietuvišką tapatybę.Pokalbis su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Istorinių tyrimų programų skyriaus istoriku dr.Dariumi Juodžiu apie 1949 metais Vasario 16-ąją Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos pasirašytą deklaraciją, kuri buvo labai svarbi Lietuvos valstybės tęstinumui.Vasario 15-16 dienomis Ukrainos atstatymui skirtoje parodoje „Rebuild Ukraine“ pristatomi ir Lietuvos Ukrainoje įgyvendinami projektai. Kokie jie? Pokalbis su ekonomikos ir inovacijų viceministru Vincu Jurgučiu.Kokios moterys prisidėjo prie Lietuvos valstybės atkūrimo? Apie tai Miglės Anušauskaitės komiksų paroda „Signatarės pirmame plane“. Pokalbis su ja ir Istoriku dr. Norbertu Černiausku.Ved. Agnė Skamarakaitė

Spaudos apžvalgoje – naujausias kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ numeris.Pienas – reikalingas kaulams? Bet juk jis sukelia vėžį? Tačiau jame daug vitaminų? O jeigu daug jo gersiu, išsivystys alergijos baltymams... Tai tik keli su gyvūniniu pienu sietini klausimai, kurie žmones neramina nuo pat tada, kai pradėjome jį vartoti.Panevėžyje 1986 metais įkurtas lėlių vežimo teatras – iki šiol vienintelis toks visoje Europoje. Jo įkūrėjai prisimena, kaip prieš kelis dešimtmečius keliaudavo po kaimus kumelės Džiuljetos tempiamu vežimu. Gastrolių neatsisakoma ir šiandien, tik keliaujama jau garvėžiuku. Pasak lėlininkų, spektakliai reikalauja didelio pasiruošimo. O ir manipuliuoti lėlėmis geba ne kiekvienas aktorius. Lėlių teatro aktorių neruošia jokia šalies mokykla. Todėl didelė dalis Panevėžio lėlių teatro aktorių – atvykę iš Ukrainos, kur puoselėjamos gilios tokių teatrų tradicijos.Šio penktadienio knygų apžvalgoje du romanai – afganų kilmės prancūzų rašytojo Atiqo Rahimi „Kantrybės akmuo. Sengė Sabur“ bei Pietų Afrikos respublikos ir Australijos rašytojo Johno Maxwello Couetzeeʼės romanas „Fo“ .Vasario 4 d. lietuvių poetui, eseistui Sigitui Gedai būtų sukakę 80 metų – kaip šį ryškų ir nusipelniusį kūrėją prisimena dukra Uršulė Gedaitė?Lietuvos kultūros taryba su partneriais atliko tyrimą „Covid-19 pandemijos ir kitų 2020-2022 m. krizių poveikis kultūrai ir kūrybiniam sektoriui“. Kokias pandemijos pamokas išmokome? Ar kultūros sektorius pasirengęs ateities krizėms?Vasario 5-11 dienomis Vilniuje pirmą kartą vyks kūrybiškumą akcentuojantis šiuolaikinės eksperimentinės ir improvizacinės muzikos festivalis-dirbtuvės „ContemPLay“.Knyga „Žiūrėti ir būti žiūrimai“, jungianti Natalijos Arlauskaitės tekstus ir Miglės Anušauskaitės komiksus, supažindina su kertinėmis feministinės kino teorijos sąvokomis. Kodėl jų reikia?Ved. Urtė Karalaitė

Šių metų pradžioje dviejų savo pašnekovų – rašytojos, iliustratorės, vertėjos Miglės Anušauskaitės ir istoriko, žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyr. redaktoriaus Antano Terlecko – klausėme, kokie jų skaitymo planai.Tuomet nė vienas nežinojome, kokie neramūs ir sunkūs mėnesiai mūsų laukia. Metų pabaigoje vėl pasikvietėme juos pasikalbėti ir paklausinėti, kiek jiems pavyko ar nepavyko išpildyti skaitymo planų, ar apskritai jų laikėsi, kas tuos planus koregavo, jiems kliudė ar juos žlugdė.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Ciemos uzņēmuma “Festimo” īpašnieki Ernando Gamarra un Daumants Pabrieža. Par franšīzes tīkla zīmolu “Ezītis Miglā”, par dzīvi ārzemēs un atgriešanos Latvijā, par “Subway”, par covidizaicinājumiem ēdināšanas nozarē, par ambīcijām, motivāciju, patriotismu un par to, kādam ir jābūt uzņēmējam.

Miglė Anušauskaitė. „Pasitikėjimo žaidimas“. Režisierius Aleksandras Špilevoj, garso režisierė Lina Dainienė. Vaidina Laurynas Jurgelis, Raimondas Klezys, Rugilė Jankauskytė, Mindaugas Ancevičius, Ieva Brikė, Ieva Jackevičiūtė, Aleksandras Špilevoj. 2021 m.

“Fak of mai laif”,- šią frazę girdėjote ir matėte tikriausiai visi mūsų klausytojai. Norėjome išgirsti daugiau apie visus šiuos tyrimus, todėl pasikvietėme “Sienos” žurnalistus Šarūną bei Miglę. Apie įvairius jų tyrimus, Sorošo fondus bei, žinoma, fak of mai laif istorijos veikėjus.Svečias: https://www.siena.lt Contribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/pralauzkvienasaltaSupport the show

Praėjusį šeštadienį susitikome su „Veiklių moterų klubo“ narėmis gyvame tinkalaidės įrašyme Kaune. Po skanios kavos ir pusryčių sėdome pasikabėti su Migle iš „Nekenčiu Marketingo“. Jos istorija apie savo marketingo agentūros pradžią gali pasirodyti apie karjerą, tačiau šis pokalbis išties yra apie pasitikėjimą savimi. Kodėl pamilus ir priėmus savo kūną pradeda sektis darbe ir kaip realiame gyvenime atrodo ta drąsa, apie kurią vis kalbame? Pokalbio pabaigoje Miglė pasidalino naudingomis žiniomis apie komunikaciją – ką ir kaip turėtum daryti, kad tavo prekę ar paslaugą pamatytų ir įsigytų kuo daugiau žmonių? Jei norisi daugiau tokių pokalbių ir ne tik klausytis, bet ir atsidurti moterų bendruomenėje, prisijunk į klubą: https://kadaraidarykgerai.lt/pages/sveika-badass-sese Dėkojame šio epizodo remėjams „Zyro“ – tai lengviausias ir greičiausias būdas pačiam susikurti svetainę. Svarbiausia, nereikia jokių dizaino ar programavimo žinių. Pasinaudok specialiu riboto laiko pasiūlymu ir gauk net iki 71% nuolaidą, o svetainę susikurk už mažiau nei 5 Eur. TIK DABAR pasinaudojus šiuo pasiūlymu papildomai gausi nemokamą domeną metams ir 3 nemokamus mėnesius su bet kuriuo metiniu planu. Taip iš viso turėsi net 15 mėnesių, iš kurių 3 bus nemokama dovana. TIK MŪSŲ KLAUSYTOJAMS įsigijusiems bet kurį metinį planą, „Zyro“ siūlo nemokamą konsultaciją su svetainių kūrimo profesionalu. Įsigiję planą parašykite klientų aptarnavimui ir rezervuokite savo konsultacijos laiką. O jei tau nepatiks, „Zyro“ siulo 30 DIENŲ PINIGŲ GRĄŽINIMO GARANTIJĄ. Tai itin RIBOTO LAIKO pasiūlymas – nepraleisk progos, nedelsk ir pradėk kurti svetainę DABAR. Ką tau reikia padaryti: keliauk į zyro.com, išsirink labiausiai tinkamą planą, įvesk nuolaidos kodą pradekdabar ir pradėk kurti, o ne svajoti! https://zyro.com/lt/special/kadaraidarykgerai  

Andriui Tapinui paraginus gegužės 9-ąją paskelbti „Nacionaline apsivalymo nuo okupantų diena” ir tądien nugriauti „okupantus šlovinančius“ paminklus, Liberalų sąjungos Klaipėdos skyrius paragino uostamiesčio savivaldybę ir Kultūros ministeriją imtis iniciatyvos dėl paminklo Raudonajai armijai kuris nuo 1975-ųjų stovi Skulptūrų parke. Klaipėdos meras suabejojo, ar reikalinga tokia skuba. Daugiau pasakoja Česlovas Burba.Ilgai laukto filmas vaikams ir visai šeimai „Drugelio širdis“ jau pasiekia Lietuvos kino teatrus. Režisierės Inesos Kurklietytės filmas kviečia atrasti vaikystės džiaugsmą be patyčių ir pamatyti, ką gali draugystė, kuri tiesiog išskleidžia sparnus. Apie filmą, kuris jau įvertintas ne viename festivalyje, premjeros išvakarėse kalbėjomės su režisiere ir prodiusere Živile Galego.LRT klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. ŠĮ kartą skleidžiame Miglės Anušauskaitės komikso „Kas išsigando Šliūpo?“ puslapius.Brazilų džiazo dainininkė Florà Purìm praėjusį mėnesį pasitiko 80-metį. Ilga karjera ir begalinis improvizacijų pasaulis. Meilė ir viltis - dalykai, svarbiausi didžiulio populiarumo sulaukusiai atlikėjai. Plačiau apie dainininkės kūrybos kelią pasakoja Ignas Gudelevičius.Žydrė Arlauskaitė yra psichoterapeutė ir mokyklų psichologė, dirba Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje, tačiau be tiesioginio darbo Žydrė turi ir didelę gyvenimo aistrą - tai knygos. Ji subūrė knygų aistruolių klubą, nuolat skaito, pati parašė keletą knygų. „Knyga leidžia pabūti ten, kur nebūtum“, - sako Žydrė Arlauskaitė. Kaip mums gali padėti ne tik psichoterapeutas, bet ir knyga, kelionė ar muzika? Rubrikoje „Be kaukių“ – Žydrė Arlauskaitė.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Miglė Anušauskaitė. „Pasitikėjimo žaidimas“. Režisierius Aleksandras Špilevoj, garso režisierė Lina Dainienė. Vaidina Laurynas Jurgelis, Raimondas Klezys, Rugilė Jankauskytė, Mindaugas Ancevičius, Ieva Brikė, Ieva Jackevičiūtė, Aleksandras Špilevoj.

Šį kartą rubrikoje „LRT kolega“, pokalbis su LRT Mediatekos ir archyvų skyriaus vadove Karolina Drigotaite, kuri savo kasdieniu darbu ne tik stengiasi sekti naujausias medijų tendencijas, bet ir rūpinasi tuo, kad praeities lietuvių kūriniai išliktų ateities kartoms.Detektyvinė istorija, virtusi radijo spektakliu. Šį sekmadienį sausio 9 d. 18.10 val. LRT KLASIKOS eteryje skambės aktoriaus ir režisieriaus Aleksandro Špilevojaus režisuota radijo teatro premjera „Pasitikėjimo žaidimas“, pastatyta pagal Miglės Anušauskaitės pjesę. Apie kūrybos procesą, meilę kriminaliniams romanams ir garso svarbą pasakoja pirmą kartą tokį žanrą išmėginę kūrėjai.Praėjusį mėnesį infliacija šalyje viršijo 10 procentų. Augantis kainų lygis laikomas vienu didžiausių šių metų iššūkių. Tačiau kodėl jis kyla? Ar visus tai veikia vienodai? Ir kaip galima sumažinti infliaciją? Apie tai paprastai ir suprantamai po maždaug valandosTaip pat, artėjant Sausio 13-ajai, toliau pateiksime to meto įvykių liudininkų prisiminimus. Šįkart jais dalinsis Radijo komplekso viršininkas Viktoras Randakevičius ir žurnalistė Guoda Šalčiūtė.Ved. Darius Matas

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kultūros bendruomenės atstovais. Planuota aptarti kultūros finansavimo, jos prieinamumo regionuose klausimus. Savo įspūdžiais po susitikimo dalijasi Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė.Sekmadienį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje rengiamas vakaras profesorei Irenai Veisaitei atminti. Apie renginį ir profesorės skleistą šviesą bei dialogo kultūrą - jos mokinys, režisierius Gintaras Varnas.Sekmadienį LRT Klasikos eteryje – radijo teatro premjera. Klausysimės Miglės Anušauskaitės pjesės „Pasitikėjimo žaidimas“, kurios režisierius – Aleksandras Špilevojus. Apie naująjį savo darbą daugiau pasakoja komiksų autorė, judaikos tyrėja ir kriminalinių romanų skaitytoja Miglė Anušauskaitė.Šiandien žiniasklaidos atstovai turėjo galimybę pirmieji Lietuvoje pamatyti pasaulyje jau apdovanotą Sergejaus Loznicos dokumentinį filmą „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“. Kino teatre lankėsi ir ne tuščiomis į radiją sugrįžo kolegė Austėja Kuskienė.Rubrikoje „Be kaukių“ – elektroninės muzikos kūrėja, kompozitorė Monikaze (Monika Zenkevičiūtė). Pokalbis apie asmenišką ir atvirą kūrybą bei kanklėmis grotus šlagerius.Ved. Kotryna Lingienė ir Giedrė Trapikaitė

Miglė Anušauskaitė, résidant à Vilnius, est l'une des artistes de la bande dessinée les plus en vue en Lituanie. Autrice de plusieurs livres primés, elle contribue régulièrement à des revues littéraires et des émissions culturelles. Elle vient de terminer son poste au Centre de recherche judaïque à la Bibliothèque nationale de Lituanie, où elle a travaillé notamment sur le fonds documentaire de manuscrits yiddish retrouvé à Vilnius en 2017. Une conversation sur le yiddish, la bande dessinée et bien sûr les insectes, l'un des sujets incontournables à discuter notre invitée. Musique : Chava Albertstein - Vilne (1960) Madonna - Isaac (2005)

Připravili a provázejí Jan Kovařík a Mirek Vaňura.

„Skyrybos nėra užkrečiamos“, – į gausiai byrančias žinomų žmonių santuokas reaguoja psichologė Miglė Motiejūnė. Tačiau priduria, kad stebėdami kitų žmonių skyrybas susimąstome, ar patys esame laimingi savo santykiuose. Jų iššūkius ir dažniausiai pasikartojančias klaidas ir aptariame laidoje.Ved. Guoda Pečiulytė

Šiandien Aivarą Valainį, gyvenantį Rokiškio rajone, galima vadinti ekologinio pienininkystės ūkio šeimininku, tačiau prieš daugiau nei metus vyras su šeima gyveno Vilniuje. Norvegų ir taivaniečių finansų kompanijose nuotoliniu būdu dirbantis Aivaras sparčiai plečia ūkį, kuris atsirado iš būtinybės padėti šeimai.Elektrėnų savivaldybėje ūkininkauja kone visi Vėželių šeimos nariai. Žemės darbų imasi du sūnūs Kęstutis ir Justinas, mama Dalytė atsakinga už mėsinius galvijus, o marti Miglė puikiai gaudosi administraciniuose reikaluose. Kaip sako ūkio pradininkė, tęstinumas yra būtina ūkio sąlyga.Ved. Rūta Katkevičienė

Latvijas Universitātes Literatūras, folkloras un mākslas institūta Latviešu folkloras krātuves pētnieki projekta "Pieredze pilsētā: naratīvi, atmiņas un vietas mantojums" ietvaros vāc Pārdaugavas iedzīvotāju stāstus, aicinot iedzīvotājus iesūtīt atmiņas, kā arī savā mājas lapā un "Facebook" kontā publicē jau iegūtos materiālus. Arī teātra izrāde pilsētvidē „Nekad nezūdošās Pārdaugavas” aicina audiopastaigā pa Pārdaugavu. Dramaturgu Jāni Balodi un apvienību Miglājs DVJ interesējuši elektroniskās mūzikas pirmsākumi pagājušā gadsimta 80. gados, kas dzima uz cauri Padomju Savienības muitai nez kā izkļuvušiem sintezatoriem, kā izrādās, tieši Pārdaugavas virtuvēs un guļamistabās. Pagājušā gadsimta deviņdesmito gadu sākumā dzimušās latviešu sintpopa grupas "LLL" (Lineāro Labirintu Laboranti) dziesmas “Etīde zilītim un zilonim” uzdevums šai raidījumā ir ievest mūs Pārdaugavas betona guļamrajonu, vecu koka māju smaržas un rudens lietus pastaigu melanholiskajās sajūtās. Par astoņdesmito – deviņdesmito mijā, uz Latvijas valstiskuma atjaunošanas un robežu grūšanas fona notiekošo Latvijas elektroniskās mūzikas dzimšanu, Rīgas, un, kā izrādās, tieši Pārdaugavas virtuvēs un guļamistabās mēs sarunu turpināsim raidījuma otrajā daļā, iztaujājot audiopastaigas “Nekad nezūdošās Pārdaugavas” dramaturgu Jāni Balodi. Taču arī Latvijas Universitātes Literatūras, folkloras un mākslas institūta Latviešu folkloras krātuve savā mājas lapā novembri pasludinājusi par Pārdaugavas mēnesi. Projekta "Pieredze pilsētā: naratīvi, atmiņas un vietas mantojums" ietvaros krātuves pētnieki dodas ekspedīcijās un mudina iesūtīt savas, ar Rīgas līdz šim mazāk kultūrā izpētīto pusi – Pārdaugavu, saistītās atmiņas. Lai mudinātu stāstīt, Folklora krātuve mājas lapā publicē citātus no jau saņemtajiem stāstiem, saites uz iegūtajām fotogrāfijām. Stāsta projektā iesaistītā folkloras pētniece Justīne Jaudzeme. Audiopastaigas “Nekad nezūdošās Pārdaugavas” radītāji ir apvienība Miglājs DJV, nosaukuma otro daļu veido iesaistīto iniciāļi – tie ir Viesturs Balodis, Diāna Kondraša un dramaturgs Jānis Balodis, kuru aicinu uz sarunu. Izrādās, ka esam kaimiņi, protams, Pārdaugavā. Norunājam tikšanos šobrīd vēl tikai iecerētajā Zasulauka manufaktūras parkā. Internetā atrodams arī video, tā ir audiopastaigu idejas autora Dāvja Freiberga saruna ar apvienību Miglājs DJV, un no šī podkāsta jau šo to zinu par izrādes pilsētvidē “Nekad nezūdošās Pārdaugavas” rašanās impulsiem.

Edita Lei. ,,Miglų slėnio Fėjų pasakos“. Skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Miglės Galvonaitės santykis su rašymu: nuo idėjos – iki procesoPirmadienį kūrybinėje laboratorijoje „MMLAB Erdvė“ Vilniuje atidaroma menininkų Paulinos Simutytės ir Andriaus Šiurio dailės, šviesos ir garso instaliacija „Alchemija“.Visą vasarą Senosios perkėlos kelte „Nida“ vyks fotografijos parodų ciklas „KultJūra“. Idėją kelte organizuoti fotografijos parodas gimė permąstant žiūrovo pritraukimo į ekspozicines erdves problematiką.Šiemet jau tryliktą kartą jaunieji Baltijos šalių įvairių sričių menininkai kviečiami ištraukti į dienos šviesą naujausius savo tapybos darbus. Prasideda atranka į „XIII Jaunojo tapytojo prizas“ konkursą. Dalyvauti kviečiami Lietuvos, Latvijos ir Estijos jaunieji menininkai, o šių metų lapkričio mėnesį konkurso dalyvių darbai bus eksponuojami MO muziejuje, parodos atidarymo metu bus paskelbtas konkurso nugalėtojas (-a). Apie konkursą plačiau pasakoja vienas iš jo organizatorių tapytojas Vilmantas Marcinkevičius.Rubrikos „Be kaukių“ – viešnia be rašymo gyventi negalinti Miglė Galvonaitė. Kodėl jai taip svarbu rašyti ir ką jai dovanoja rašymasVed. Marius Eidukonis ir Gerūta Griniūtė

It's the Larry Bird edition of the show – Numero 33 – and we welcome Colleen Migl to the Power Chat of the Podcast, and Ms. Migl does not disappoint. In today's show, Migl, who is a Shareholder with the Law Firm Kilmer, Crosby and Quadros, discusses some of what's … The post The Green Insider – Power Chat – Ep. 33 – Colleen Migl – Kilmer, Crosby & Quadros appeared first on eRENEWABLE.

Kinorežisora Federiko Fellīni grāmata "Veidot filmu" apstiprina, ka miglā var peldēt, kinokadrs var turpināties zvaigžņotās debesīs, brīnumainā klusumā jūrā var krist sniegs. Nekas nav neiespējams. Gundars Āboliņš atceras kinozinātnieces Valentīnas Freimanes lekcijas par Fellīni filmām, lasa, ko režisors domājis par žurnālistiku, personāžu tapšanu, televīziju un radio. Viņam nākas lasīt arī Italo Kalvīno ļoti garos teikumus, jo tieši Kalvīno Federiko Fellīni lūdzis uzrakstīt eseju ievadam. Federiko Fellīni " Veidot filmu"  no itāļu valodas tulkoja Līva Trektere un Jana Bērziņa, eleganti melnbaltu estētiku grāmatai radīja Artis Rutks, izdeva "Aminori".   Raidījumu atbalsta:

Otrais stāsts ciklā „Ceļā pie Aleksandra Čaka”, un tajā par dzejnieka vispopulārāko dzejoli „Atzīšanās” jeb „Miglā asaro logs”. Antra Medne atklāj, kurai meitenei dzejnieks šo dzejoli dāvājis un vai tikai vienai? „Miglā asaro logs” skan aktiera Artura Skrastiņa izpildījumā. Arī Liepājas teātra izrādē „Spēlē, spēlmani” skanēja šī populārā dziesma ar Aleksandra Čaka vārdiem, un Liepājas teātra aktieris Kaspars Kārkliņš bija viens no Čaka atveidotājiem, tāpēc sazināsimies arī ar viņu. Pirmajā stāstā pieminējām Drabešus, vietu, kur trīs gadus Aleksandrs Čaks strādāja Cēsu apriņķa Drabešu internātskolā jeb bērnu namā par skolotāju un vēlāk par skolas pārzini. 1925.gada rudenī, kad Čaks sāka strādāt Drabešu internātskolā, viņa dzīvē parādījās sprigana un ļoti skaista meitene no Cēsīm – Angelika Blaua, kuras enerģija un dinamisms spārnoja Aleksandru kā dzejnieku. Čaka dzīves un daiļrades pētniece Antra Medne aizrauj ar stāstu par Cēsu viesnīcnieka meitu Angeliku un Blauu ģimeni. Latvijas literatūras vēsturē ir nostāsts, ka Aleksandrs Čaks savu vispopulārāko dzejoli „Atzīšanās” jeb „Miglā asaro logs” veltījis tieši Angelikai Blauai. Stāsts, ar ko sākotnēji dalījusies Milda Grīnfelde. Bet Angelikas Blauas dzīves stāstu atklāj Antra Medne. Liepājas teātrī 2011.gadā Valdis Lūriņš iestudēja izrādi „Spēlē, spēlmani” kopā ar tolaik jauno aktieru kursu, radot mācībstundu par Aleksandru Čaku. Izrāde-likteņspēle ļauj ielūkoties daudzveidīgajos paša Čaka portretos, kurus atveido četri jaunie aktieri, viens no viņiem - Kaspars Kārkliņš, un aktieris par Čaka lomu saņēma „Spēlmaņu nakts” balvu kategorijā „Gada jaunais skatuves mākslinieks”. Ir pagājuši 10 gadi kopš izrādes iestudēšanas, sazināmies ar Kasparu Kārkliņu, lai pārspriestu saskari ar Aleksandra Čaka dzeju.

Sausio penkioliktąją minime Klaipėdos atgavimo dieną. Apie istorines šio įvykio aplinkybes nekalbėsime, tačiau įdomu, kaip šiandien gyvena šiame gilios istorijos mieste, mūsų pajūryje – meno ir kultūros žmonės, kurių darbai tikrai mus džiugina. Viena iš uostamiesčio kultūrinės gyvybės kurstytojų – Šeiko šokio teatro vadovė Agnija Šeiko, su kuria apie šiandieną Klaipėdoje ir kalbamės.„Menininkui kurti scenoje – tai didžiulė laisvė ir galimybė atitrūkti nuo realybės. Niekas nevaržo, kaip kad kasdieniame gyvenime“ – sako balerina Eglė Špokaitė. Penkiasdešimties metų jubiliejų švenčianti viena garsiausių mūsų šokėjų dabar gyvena San Diege (JAV), turi kitą tikslą: moko vaikus šokio meno, bet ne tik baleto žingsnelių, o scenos nesiilgi, bet sapnuoja. Pokalbis su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate Egle Špokaite.Groti savo muziką, kuri neturėtų taisyklių – to savo kūryba siekia garso ir performanso menininkas Simonas Nekrošius. Rubrikoje „Užeikite“ – apie konstruojamus instrumentus, muzikavimą gatvėje ir festivalių scenose.Ar galima komiksu papasakoti ir apie skaudžius įvykius? Rubrikoje „Be kaukių“ – komiksų kūrėja Miglė Anušauskaitė. Apie tai, kaip gimsta jos pačios komiksai ir kokius komiksus piešia kaliniai.Ved. Gabija Narušytė ir Giedrė Trapikaitė

Gluži tāpat kā šobrīd arī barikāžu laikā pirms 30 gadiem mediķi bija gatavi nesavtīgam darbam, lai palīdzētu iespējamiem cietušajiem. Tika atbrīvotas Rīgas slimnīcas, Doma baznīcā ierīkots hospitālis, kā arī nodrošinātas nepārtrauktas mediķu dežūras svarīgākajos barikāžu punktos. 1991.gada notikumos Rīgā klāt bija arī jaunā mediķe no Varakļāniem, šobrīd ārste anestezioloģe-reanimatoloģe Ligita Zepa, kurai barikāžu laikā bija 26 gadi. Pirms 30 gadiem kā mediķis Ligita Zepa dežūrēja Stradiņa slimnīcā un uz barikādēm Dzirnavu ielā pie Centrālā telegrāfa. “Pirmās atmiņā tās priecīgās dienas, kad mēs visi esam laimīgi, mēs ceram uz labu iznākumu, mēs neticam, ka tas var notikt. Vai tiešām tanki nāks uz mums, mierīgajiem?” Tāpat barikāžu laiks Ligitai asociējas ar radio un ziemas ainām galvaspilsētā. “Kur stāv buldozeri, traktori ar baļķiem, smagās mašīnas, un tie vienkāršie lauku vīrieši un sievietes, kas tur ir, un pienāk pilsētnieki… Ka tie ugunskuri deg. Viens ar otru sarunājas - atturīgie latvieši. Viens otru pabalsta, kaut ko palīdz…” Ligita Zepa atmiņās daloties ar savu dēlu Ēriku Zepu, mūziķi un raidījuma „Kolnasāta” vadītāju atzīst, ka nožēlo to, ka tolaik, dodoties uz specializācijas kursiem Rīgā, no mājām līdzi nebija paņēmusi savu “Zenit” fotoaparātu. Tāpēc bilžu no tiem laikiem praktiski nav. Viņas vārdiem, Latgales pusē pat dažas dienas pirms šiem notikumiem nekas neradīja aizdomas, ka kaut kas tāds varētu notikt. Kādu brīdi pat licies, ka pēc 4.maija Neatkarības deklarācijas pieņemšanas viss esot sācis virzīties un kārtoties, bet tad pēkšņi - šoks - “Atmodas” pirmo vāku rotā attēli no Lietuvas. “Man acīs joprojām ir tā bilde, kur ir tanks un zem tanka var redzēt sievietes kāju. Varēja redzēt, ka tur [zem tanka] ir cilvēks. Un viņi brauca mierīgajiem iedzīvotājiem virsū. Lietuviešus vienmēr mēs esam uztvēruši kā savu brāļu tautu, un es nevarēju saprast, kā tā - mūsu “mierīgā” armija brauc uz cilvēkiem… Tad es sapratu, ka kaut kas nav labi. Precīzu datumu neatceros, bet droši vien pirmdienā, kad es aizgāju uz saviem kursiem, docents Daugulis teica: “Kursus pārtraucam. Jums ir iespēja doties mājup vai arī palikt šeit un stāvēt posteņos. Jūsu izvēle.” Ligitai neesot bijis divu domu - ir jāpaliek. Grūti teikt, vai pirmām kārtām ieslēdzās mediķa apzinīgums, vai arī nacionālais spīts, kas bija radies, klausoties kā latviešu profesori latviešu studentiem lekcijas lasa krievu valodā vai kā kolēģi nicīgi aizrāda jaunajiem mediķiem par “nepareizajā” - proti, latviešu valodā aizpildītām slimības vēsturēm. Un tā viņa palika dežūrēt - gan Stradiņa slimnīcā, gan Centrālā telegrāfa ēkā. “Mēs gaidījām cietušos, jo pēc Lietuvas mēs sapratām, ka būs cietušie. Mēs bijām gatavi atsāpināt, apturēt asiņošanu… Mēs [objektos] bijām kā mediķi, lai būtu klāt, jo vienu gan sapratām - aizvest uz slimnīcām droši vien nevarēs. Stradiņi visi bija tukši, jo gaidīja tomēr daudz cietušo. Tad jau [vēlāk] operāciju māsas un tie, kas bija bijuši TV tornī, teica: “No Zaķusalas neatvedīs nevienu, piespiedīs pie Daugavas...” Tika teikts, ka tur uz vietas ir jābūt gataviem. Mums atkārtoja kā elpināt un atsāpināt. [Objektos] vienmēr bija ķirurgs, kurš bija gatavībā.” {module widgetid="4" id="media" action="galleryitem" galleryid="913" layoutid="49" layout="singlegallery" static=""} Pavisam atšķirīgas Ligitas Zepas atmiņās ir pirmās barikāžu dienas un vēlākais laiks. Pirmajās dienās pie ugunskuriem bija dejas un dziesmas - “Bēdu manu, lielu bēdu”, “Liepas satumst”, „Miglā asaro logs”, „Zilais lakatiņš”… , valdīja zināma līksmība, sparīgi dziedāta “Dievs, svētī Latviju”. Viss mainījās pie pirmā kritušā. 16.janvārī tika nošauts Satiksmes ministrijas šoferis Roberts Mūrnieks. Vēlāk, 20.janvārī sekoja Bastejkalns…. Tajā vakarā viņa Esplanādē sēdās 14.trolejbusā. Bija dīvainas skaņas, trolejbusa pasažieri neticīgi un bažīgi saskatījās: “Rīgā šauj!” “Nākošajā dienā mēs aizgājām pastaigāt pa Bastejkalnu. Tur bija asinis, atradām tās 5 vietas, kur bija bijuši mirušie, sākumā ievainotie. Protams, Stradiņos arī runājām. Slimnīcas speciālisti arī brauca uz Rīgas 1. slimnīcu, kur bija aizvests [Gvido] Zvaigzne. Docents Daugulis atbraucis teica: “Tur slikti būs. Jūs varat iedomāties - viņi uz mierīgajiem iedzīvotājiem šauj ar kaujas lodēm - ar trasējošajām lodēm.” Mēs nezinājām, kas tas ir, un man teica: “Tā ir lode, kas vienā punktā ieiet iekšā, izvirpuļo pa visiem iekšējiem orgāniem un iziet ārā.” Protams, mediķi par [Gvido] Zvaigzni cīnījās, kā varēja, bet mums kā mediķiem bija skumji, ka mēs zinājām - nekā tur nebūs. Cerības kā vienmēr cilvēkiem tiek dotas, bet mums likās, - kā tā var, uz parastu cilvēku...  Tie, kas tur bija, nejauši, kam trāpīja, piemēram, tam skolēnam, kurš tur bija ziņkāres pēc… Principā sanāk, ja es tur būtu līdusi - Bastejkalns un Esplanāde - cik tad tālu tas ir...” atceras Ligita Zepa. Protams, ka bija bailes. Tajā laikā jaunā mediķe sāka līdzi nēsāt lapiņu ar savu vārdu un kontaktpersonu, kam piezvanīt traģēdijas gadījumā. Bet tomēr - nebija panikas, nebija haosa, tam visam pāri spēja noturēties cilvēku vienotība, degošie ugunskuri, savstarpējais atbalsts - vietējo piegādātās maizītes, tēja un kafija… Ligita Zepa atminas, ka tā bijusi pieklājīga ziema, bet auksti nav bijis nevienā brīdī. “Pirmkārt, [barikādes] parādīja, ka mēs varam mobilizēties. Ja ir švaki, tad vairums mūsu spēj sadot elkoņus, kā zāģa zobi saķerties ar rokām, mutēm, ķermeņiem un valodu. Ja ļoti vajag, mēs varam mobilizēties un nostāties. Nu gribam mēs to savu Latviju saglabāt, to valstiņu, valodu… Noturēties šeit.” Pēc divām nedēļām mediķu dežūras barikāžu objektos beidzās. “Tā nedēļa bija tik piesātināta, ka likās - ir vesels mēnesis pagājis. Tik daudz viskaut kā bija...” Rīgu pamazām sakārtoja, viena cīņa bija izcīnīta, bet tomēr palika piesardzība un neskaidrība par nākotni, jo arī kolēģu vidū domas par atmodu dalījās. Viss pamazām mainījās, Bet Ligitas Zepas pārliecība mainījusies nav - arī šodien viņa būtu gatava stāvēt barikādēs par savu valsti un savu valodu.

Šiandien kviečiu valandėlę praleisti moteriškoje draugijoje klausant apie moterišką veiklą - šokius su aukštakulniais, brandą ir savo kūno priėmimą, sąmoningumo sąsajas su šokiu, kaip išgirsti savo vidinį balsą, kokia yra grakštaus, lankstaus kūno paslaptis, apie tai, ar visi gali šokti ir dar daug kitų temų, kurias palietėme su choreografe-trenere Migle Dudavičiūte. Pati Miglė sklidina šiltos, draugiškos energijos, todėl mūsų pokalbis tiesiog praskriejo. Tikiuosi ir jums pavyks šios energijos bent trupinėlį išsinešti. O čia trumpa ištraukėlė iš mūsų pokalbio: Aurelija: „O kaip tu manai, šokiai, pats šokis kiek tave formavo kaip asmenybę, kiek įtakos padarė?“ Miglė: „Mhm... Tai man atrodo, žinai, tokie du kertiniai taškai man. Šokis kur gyvenime padarė įtakos, tai buvo tai, kad būti momente, vat būti čia ir dabar, nes tai bene vienintelė veikla, kur vat aš galiu jausti tą akimirką iš tikro. Negalvoju nei apie ten praeitį nei apie ateitį, bet vat aš esu čia ir dabar. Tai man tas labai labai patinka, tai mane labai žavi. Ir... gal iš tikrųjų labai padėjo man priimti savo išvaizdą. Kad, aš šokdama niekada negalvoju, ar aš čia gražiai atrodau, ar aš čia gražiai apsirengus, ar kažkas į mane žiūri. Tai vat visiškas toks priėmimas, kad "it's OK" tiesiog toks koks tu esi ir taip ir būni.". Gero klausymo!

MigL is a long time listener who recently emailed us about the experience of his prima. Do you have a story to share? Have you ever received a limpia? It is not too late to enter our scary cuento contest. Email us or give us a call before Halloween: Radioluzifer@gmail.com or (708)966-9376 Song featured is Paranoid by Black Sabbath Cover Art by Luz Saldaña Olazaba ig @luzilla_zilla

Šią savaitę švietimo, mokslo ir sporto ministras, taip pat aukšti Nacionalinės švietimo agentūros pareigūnai surengė metinę konferenciją, kurioje pristatė mokinių pasiekimus ir savo pačių siekinius. Nei daugybės tėvų, nei mokytojų drungnas pristatymas neįtikino. Pastarieji vertina šiandieninę švietimo būklę vesdami paralelę su medicina. Štai, ateina pas gydytoją negaluojantis pacientas, jam atliekami visi laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai, kurie parodo, kad pacientui yra I-os stadijos vėžys; bet gydytojas, užuot skyręs gydymą, nuramina pacientą, girdi nei chemoterapijos, nei kitokio gydymo nereikia, užtenka žolelių, arbatėlių, užkalbėjimo, tikėjimo, kad viskas savaime praeis.Ir štai, po dvejų metų tam pačiam pacientui jau diagnozuojama ketvirta išplitusio vėžio stadija: metastazės visame kūne. Ar tai, anot dalies tėvų ir pedagogų, nėra tai, kas šiandien nutiko mūsų švietimui?Ministerija, Nacionalinė švietimo agentūra, savivaldybės, pačios mokyklos turi begales duomenų, mato, kad kasmet pasiekimai ir vaikų savijauta prastėja, bet slepia šiuos duomenis ir ramina vaikus bei tėvus, nes galvoja, kad kažkaip viskas savaime praslys, gal repetitoriai užlopys skyles... Bet šiųmečiai valstybiniai brandos egzaminai parodė, kad "savaime" problemos neišsisprendžia pačios. Kaip buvo galima išvengti griūties matematikos valstybiniame brandos egzamine, kurio neišlaikė trečdalis visų šalies dvyliktokų? Ir ką būtina daryti nedelsiant ir nebevyniojant tiesos į blizgančius popierėlius?LRT Radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos vadovas, Jonavos rajono Ruklos Jono Stanislausko mokyklos – daugiafunkcio centro direktorius Darius Mockus.Ved. Jonė Kučinskaitė

Temos o privilégio de receber no nosso podcast um dos nomes mais experientes da cena techno portuguesa: @djzemigl Sabe mais sobre o DJ e produtor aqui: https://bit.ly/2BQtNby

Sandra Migl ist österreichische Bundesreferentin für Working Equitation. Sandra erzählt uns über die Hintergründe dieser relativ neue Reitsportart und warum Working Equitation für die Vertrauensbildung zwischen Pferd und Reiter so wichtig ist. Viel Spaß beim zuhören! Eure Silvia Sverak

Šio mėnesio pradžioje LRT RADIJO laidoje „Pasimatymas su muzika“ ji sakė, kad karantino metu jai gimsta daug idėjų. Panašu, kad nemelavo ir tikrai neapgavo – šiandien visada labai miela ir visada vienareikšmiškai išsiskirianti MIGLOKO pristatė naują kūrinį ir vaizdo klipą. Dilema, kuri žinia smagesnė – puikus naujas Miglės darbas ar tai, kad šiandien ši kūrėja mums apie jį papasakojo tiesioginio eterio metu. Apie „Dar Geriau“ ir tai, kad viskas būtent taip ir bus – LRT OPUS laidoje „Be problemų“. Ved. Kristupas Naraškevičius.

Dainuojamoji poezija su dainų autore ir atlikėja Ilona Papečkyte. Naujausios poetės Vidos Bladykaitės pjesės vaikams „Žvaigždė“ fragmentus iš knygos „Nuoma ir trys kiaušiniai“ skaitys Kauno Kovo 11-osios gimnazijos teatro būrelio aktoriai: Viltė Purlytė, Kamilė Masiulytė, Kajus Kisevičius, Mykolas Kolesnikovas, Kornelija Kilikevičiūtė, Ieva Baltrušaitytė, Miglė Čepauskaitė ir Justinas Ščerbakovas. Klausysimės bardų istorijos iš XIII amžiaus bei šiandienos atlikėjų – jaunųjų bardžių Gintarės Bauerytės, Viktorijos Pranaitytės, Gedvilės Bendaravičiūtės ir Emiljos Statinaitės iš CD „Debesėlių pily“.

„Lietuvos vizionierės: 10 įspūdžiografijų“ – pirmoji debiutuojančios rašytojos Elenos Gasiulytės knyga. Į ją sugulė 10 labai subjektyviai parašytų istorijų apie išskirtines moteris, susijusias su Lietuva. Elena Gasiulytė tokiu būdu rašo savitą kultūrinę biografiją, ieško dialogo tarp jaunos modernios XXI a. moters ir Bonos Sforcos, Sofijos Čiurlionienės ar Jurgos Ivanauskaitės. Kiekvienai istorijai puikiai akomponuoja Miglės Anušauskaitės komiksai, kuriuose šmaikščiai interpretuojamas Elenos kuriamas pasakojimas. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Ar Idus Abra iepazināmies kādā Comedy Latvia rīkotajā brīvā mikrofona vakarā, pēc tam kopā improvizējām, (gandrīz) kopā pārgājām pāri visai Spānijai, šobrīd kopā repojam un vadām projektu "Karsts Karsts". Pirms ierakstījām sarunu, sēdējām vienā no Ezītis Miglā restorāniem, pļāpājām par visu ko līdz Abra iedomājās, ka šis būtu labs brīdis, kad parunāties par mīlestību. Sacīts - darīts!

Laidos viešnia – finansnų viceministrė Miglė Tuskienė, tapusi Europos Komisijos pirmininkės Ursulos fon der Lajen patarėja ekonomikos klausimais. Vedėjas Deividas Jursevičius.

Lenkija šiandien mini 101-ąsias nepriklausomybės metines.Medikų perdegimas, politikų sveikatos būklės viešinimas.LRT tyrimas. Tikrieji Kauno rajono prijungimo motyvai.Kokių tarptautinių įvykių ir naujienų galime tikėtis šią savaitę?Kodėl kai kurie žmonės profesinį mokymą pasirenka jau įgiję aukštąjį išsilavinimą?Finansų viceministrė Miglė Tuskienė taps Ursulos von der Leyen patarėja ekonomikai. Išskirtinis interviu Lietuvos radijui.Vandentiekio sistemų plovimas Vilniuje.Taip pat laidoje – orų, spaudos ir sporto apžvalga. Kaip rytą pradeda - kino kritikė Izolda Keidošiūtė? Ką skaito ekonomistas Žygimantas Mauricas? L. Kojalos komentaras. Ved. Giedrė Čiužaitė.

MO muziejuje atidaroma nauja paroda „Mūsų asmenukė“. Apie ją pasikalbėsime su parodos koordinatore Ugne Paberžyte. Kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ apžvalga. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Rugpjūčio 8-10 dienomis Kaune vyks „(a)simpoziumas apie (įvairius) dalykus“. Pokalbis su „Kaunas 2022“ industrinės platformos „Matters“ kuratore Daina Pupkevičiūte. Kaip lituanistinės užsienio mokyklos prisideda prie lietuviškos tapatybės išsaugojimo? Patirtimi pasidalins Bostono lituanistinės mokyklos mokytojai Miglė Žaliukaitė-Limantas ir Martynas Limantas bei Estijoje lietuvių kalbos mokanti Agnė Strolytė. „Klasikos enciklopedija“: Ankaranos plynaukštė Madagaskare. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Laidos viešnia – atlikėja, kūrėja, menininkė Miglė Vilčiauskaitė-Migloko.Ved. Rimantė Kulvinskytė.

Gyvūnų prieglaudose trūksta darbuotojų, galinčių pavedžioti visus ten esančius šunis. Taigi, prieglaudos kviečia savanorius, atvykti pavedžioti beglobių augintinių gali ir šeimos su vaikais. Ar pakanka tokių savanorių ir kokią naudą apsilankymas prieglaudoje gali suteikti ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms? Šiandien minima Lietuvos pasieniečių diena. Kaip atrodo pasieniečio darbas, kokie svarbiausi iššūkiai, kaip jų darbą keičia technologijos? Kaip sausra paveikia po žeme esančius gruntinius vandenis? Ką skaityti vasarą – „Vinted“ įkūrėjos Miglės Mitkutės rekomendacijos. Ved. Greta Klimkaitė.

Latest episode of Peyton

The post 1K PODKASTAS: MIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ appeared first on 1K.

Pasakėlės iš Editos Lei knygos „Miglų slėnio Fėjų pasakos“.Skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Pasakėlės iš Editos Lei knygos „Miglų slėnio Fėjų pasakos“.Skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Miglės Anušauskaitės išleista komiksų knyga apie semiotikos mokslo pradininką A. J. Greimą. Užsienio kultūros apžvalga. Garso dizaineris, Hartfordšyro universiteto prof. Val Kuklowsky apie garsą kine. Ernesto Parulskio kultūros komentaras.Reportažas iš autoportretų parodos „Klaipėdos galerijos“ filiale „Herkaus galerija“. Ar valstybė turėtų finansuoti privačias mokyklas, kai mažėja valstybinių mokyklų tinklas.

Miglės Anušauskaitės išleista komiksų knyga apie semiotikos mokslo pradininką A. J. Greimą. Užsienio kultūros apžvalga. Garso dizaineris, Hartfordšyro universiteto prof. Val Kuklowsky apie garsą kine. Ernesto Parulskio kultūros komentaras.Reportažas iš autoportretų parodos „Klaipėdos galerijos“ filiale „Herkaus galerija“. Ar valstybė turėtų finansuoti privačias mokyklas, kai mažėja valstybinių mokyklų tinklas.

Kotryna Bass - viena žinomiausių Lietuvos blogerių savo hobį pavertusi svajonių darbu. Kotryna kas mėnesį keliauja ir dirba iš vis kito miesto, jos klientai išsibarstę visame pasaulyje, o ji namais pasirinko Lietuvą. Gėrėm kavą jos studijoje, valgėm Miglės saldainius ir kalbėjom apie gyvenimą bei darbą, taip, kaip yra iš tikrųjų. ----------- Laidą sukūrė Greta Madline ir Rasa Jusionytė. Ačiū Domui Raibiui už garsą ir laiką. Music: Garbanotas Bosistas - Grįžkit iš toli

Italijos dailininko Canaletto paveikslų ir lietuvio Žibunto Mikšio knygos „Trys kelionės” apžavėta, laidai pasirinkau Veneciją. Netiesa, kad Veneciją reikia lankyti tik įsimylėjus ar, kad šis unikalus miestas – viso labo turistų jovalas. Venecija – nuostabi! Su savo begale tiltų, aqua alta, vaporetto, ypatinga šviesa, dangumi, neskubiais rytais ir stulbinančiomis naktimis. Apie savo Veneciją pasakoja Roterdamo universitete studijuojanti Miglė Povilėnaitė, kelionių istorijų ir interviu projekto šviesu.lt autorė. Per Aur Pair programą į Veneciją išvykusi Miglė gyveno nuostabioje šeimoje ir turėjo progą pažinti Veneciją vietinių akimis. Italijos temai – italų kūrėjų muzika. Klausėmės „Planet Funk“, „Inude“, „Godblesscomputers“, „Soviet Soviet“, „Lim“, Yakamoto Kotzuga, Klimt 1918.

Italijos dailininko Canaletto paveikslų ir lietuvio Žibunto Mikšio knygos „Trys kelionės” apžavėta, laidai pasirinkau Veneciją. Netiesa, kad Veneciją reikia lankyti tik įsimylėjus ar, kad šis unikalus miestas – viso labo turistų jovalas. Venecija – nuostabi! Su savo begale tiltų, aqua alta, vaporetto, ypatinga šviesa, dangumi, neskubiais rytais ir stulbinančiomis naktimis. Apie savo Veneciją pasakoja Roterdamo universitete studijuojanti Miglė Povilėnaitė, kelionių istorijų ir interviu projekto šviesu.lt autorė. Per Aur Pair programą į Veneciją išvykusi Miglė gyveno nuostabioje šeimoje ir turėjo progą pažinti Veneciją vietinių akimis. Italijos temai – italų kūrėjų muzika. Klausėmės „Planet Funk“, „Inude“, „Godblesscomputers“, „Soviet Soviet“, „Lim“, Yakamoto Kotzuga, Klimt 1918.

Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios kunigas savanoris, neįgaliųjų dvasios vadovas Albertas, iš ligų išsivadavę Viktoras, Diana, Miglė ir Neįgaliųjų dienos centro socialinė darbuotoja Rūta Drąsutytė-Čepienė aiškina savos negalės ir šv. Velykų prisikėlimo prasmę.Unikali potyrių programa „Dialogas tamsoje“ sukuria aplinką tikram ir prasmingam kontaktui, po kurio gyvenimas įgauna kitą atspalvį. Apie tai pasakoja psichologė Eva ir programos kūrėja Liepa.

Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios kunigas savanoris, neįgaliųjų dvasios vadovas Albertas, iš ligų išsivadavę Viktoras, Diana, Miglė ir Neįgaliųjų dienos centro socialinė darbuotoja Rūta Drąsutytė-Čepienė aiškina savos negalės ir šv. Velykų prisikėlimo prasmę.Unikali potyrių programa „Dialogas tamsoje“ sukuria aplinką tikram ir prasmingam kontaktui, po kurio gyvenimas įgauna kitą atspalvį. Apie tai pasakoja psichologė Eva ir programos kūrėja Liepa.

Interviu su atlikėja, kuriai tradicinis požiūris į muziką niekada nebuvo pakankamas. Prieš penkerius metus Migloko (Miglė Vilčiauskaitė) buvo tarp geriausiai vertinamų naujų vardų Lietuvos muzikoje. Tada išvyko gyventi į Olandiją ir pasitraukė iš vietinės scenos, bet dabar ji grįžta. Pernai dainininkė ir dainų autorė išleido antrąjį albumą „Power Egg”, o šiuo metu rengia populiariosios muzikos ribas laužančius pasirodymus, kuriuose susipina modernus šokis ir pačios Miglės performansas.

Interviu su atlikėja, kuriai tradicinis požiūris į muziką niekada nebuvo pakankamas. Prieš penkerius metus Migloko (Miglė Vilčiauskaitė) buvo tarp geriausiai vertinamų naujų vardų Lietuvos muzikoje. Tada išvyko gyventi į Olandiją ir pasitraukė iš vietinės scenos, bet dabar ji grįžta. Pernai dainininkė ir dainų autorė išleido antrąjį albumą „Power Egg”, o šiuo metu rengia populiariosios muzikos ribas laužančius pasirodymus, kuriuose susipina modernus šokis ir pačios Miglės performansas.

Each show I ask an electronic music producer to select some tracks that are important to them: (1) Track/s that influenced their starting to make music (2) Track/s that have blown them away recently (3) Their favourite own production(s) Part 1: Interview & selections from Dj Ze MigL, Portugal Illektrolab & 4th Genome - Bass Agenda Intro DJ Ze MigL - U-nick (vocal mix) DJ Ze MigL - DX World DJ Ze MigL - Clash the Classics (Tico Torres remix) Sirius Brown - Believe DJ Ze MigL - Another Funk DJ Ze MigL - Hiccups FarmMan aka DJ Ze MigL - Drunk Chicken DJ Ze MigL & U-nick - HardCox DJ Ze MigL - Work Dat Butt DJ Ze MigL - Mind Yer Manners DJ Amar - Andromedia Vs In The Mist (DJ Ze MigL remix) Andrei Morant - Nickles Joey Beltram - Energy Flash N-Joi - Live At Manchester (extracted and edited) Part2 Guest mix from Shann-X, Spain SCAPE ONE,TRANSPARENT SOUND, KAROSHI - INSIDE IN MY MIND B0T23 -ACIDBBQ M.E.K.A. - CYBER DAY HEADNOAKS - SUPERKONTINUUM RADIOACTIVEMAN vs DEXORCIST - 10 YEARS SCAPE ONE - RADIO ACTIVE SHANN-X - ACID DROP (unreleased track) MAGIKBITUM - CAMISOLE PAUL BLACKFORD - SPACED INVADERS OGB - FROGS SPORN PIP WILLIAMS- LOST SOULS SHANN-X - ORION PROJECT (unreleased track) SCAPE ONE , KAROSHI - WE ARE INVISIBLE SILICON SCALLY - TRIGGERED COLLAPSICON - SIX SYNC 24 - YO MONO MARTINI - N.N ORIGINAL MIX MATT WHITEHEAD - LUNASOCK