Podcasts about pirmojoje

Karo ir išdavystės šnabždesių draskomoje tarpukario Lietuvoje pasipriešinimo okupantams pulsą palaiko Marcelė Kubiliūtė. Išsilavinusi, į dar neilgo, bet sunkaus gyvenimo slenksčius nusibrozdinusi kojas, jauna moteris mūsų slaptojoje istorijoje įsirašys kaip agentė Elzė. Pirmojoje istorijos apie žymiausią lietuvos šnipę dalyje jūsų laukia kelionė po XX a. lenkų okupuotą Vilnių. Kartu su Marcele sversime svarbiausius gyvenimo pasirinkimus (užuomina – „The Office“), įsitaisysime tarp „Liudo angelų“, o kai pasidarys nuobodu rinkti bendrojo pobūdžio informaciją Lietuvos žvalgybai, bandysime atrakinti galybę spintų, kuriose – valstybės laisvė. Jei svajojote apie lietuvišką James Bond ar Jack Reacher istoriją – dabar turite puikią progą ją išgirsti.  Prisijunk prie Corepetitus! Mokyti - apsimoka. https://bit.ly/3DqTGhz

Spaudos apžvalga;Kaune Galaunių namai-muziejus pradėjo parodų ciklą „Kolekcininkai”. Pirmojoje parodoje pristatoma Edvardo Mickevičiaus surinkta dekoratyvinių lėkščių kolekcija;Socialinių tinklų eksperto ir konsultanto Dariaus Gerulio komentaro ir prognozių šiems, 2025-iesiems metams internetui bei socialiniams tinklams;Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte;Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras masi iniciatyvos kurti Nacionalinę talentų platformą, padėsiančią ugdyti įvairių specialybių profesionalus šalies muzikinėms scenoms. Pokalbis apie šią platformą su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadove Laima Vilimiene;Režisieriaus Arūno Matelio prodiusuotas filmas „Domingo, Domingo” nominuotas prestižiniam „Goya” apdovanojimui. Pokalbis šį filmą ir nominaciją su režisieriumi Arūnu Mateliu;„Partizanų apranga, kaip ir patys partizanai, gyvena savo gyvenimą. Ji įgauna savo randus. Joje susideda garbė, orumas, pagarba tėvynei ir jos žmonėms“, – sako dizaineris Giedrius Paulauskas. Jis beveik metus tyrinėjo Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko Vanago uniformą, kol galiausiai ją atkūrė.Ved. Donatas Šukelis

Antono Brucknerio 200 metų jubiliejaus proga Domantas Razauskas pradeda laidų ciklą, skirtą vienam didžiausių visų laikų simfonistų. Pirmojoje ciklo laidoje: Brucknerio asmenybė, Bruckneris ir naciai, Brucknerio kūrinių taisymų keliamos problemos ir Brucknerio vieta klasikos kanone.Ved. Domantas Razauskas

Žmonių su negalia sportas išpopuliarėjo po II pasaulinio karo. Sužalotus karius gydžiusios ligoninės direktorius gydytojas Ludwigas Guttmannas Didžiojoje Britanijoje itin sėkmingai fizioterapiją ėmė taikyti medicinoje. Pradėtos organizuoti sporto varžybos ligoninėje, o vėliau ir tarptautinės. Pirmosiose paralimpinėse žaidynėse 1960 m. Romoje dalyvavo 209 atletai. Lietuvių varžytis į Paralimpines žaidynes ilgą laiką neleido sovietai. Kai 1980 Maskvoje vyko Olimpinės žaidynės, paralimpiadą rengti atsisakyta - užfiksuotas oficialaus atstovo atsakymas „Sovietų sąjungoje neįgaliųjų nėra". Rugpjūčio 28 dieną prasidėsiančiose paralimpinėse žaidynėse Paryžiuje varžysis net 4300 paties aukščiausio meistriškumo sportininkų, žaidynes transliuos televizijos daugiau kaip 160 šalių, taip pat ir LRT.Artėjant Paryžiuje vyksiančioms paralimpinėms žaidynėms laida „Draugystė veža“ pradeda visą vasarą truksiantį laidų ciklą, kuriame domėsis negalią turinčių sportininkų kasdienybe, iššūkiais bei keliu svarbiausių žaidynių link.Pirmojoje laidoje dalyvauja Mindaugas Bilius - Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas, paralimpinis čempionas – ir Asta Narmontė - Lietuvos paralimpinio komiteto generalinė sekretorė, Lietuvos paralimpinės misijos vadovė, kurie pasakoja apie paralimpinio sporto istoriją, pasirengimą šių metų paralimpiadai ir kt.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Antrajame laidos „Biblijos slėpiniai“ sezone dr. Paulius Čerka (VDU) ir dr. Laurynas Jacevičius (apologetika.lt) kalbasi apie vieną apie pamatinį visos Biblijos tekstą – Pradžios knygą. Pirmojoje laidoje kalbėta apie šios knygos svarbą, norint suprasti visą Bibliją, pristatyti pagalbiniai šaltiniai bei aptartas Pradžios knygos žanras. http://apologetika.lt/ apologetika.lt  

Konservatorių siūlymas rengti pirmalaikius rinkimus patyrė fiasko. Pirmojoje, pateikimo stadijoje, idėjos nepalaikė valdančiosios koalicijos partneriai liberalai bei Laisvės partija, taip pat didžioji dalis opozicijos ir maždaug trečdalis konservatorių frakcijos narių. O premjerė Ingrida Šimonytė keičia poziciją dėl atsistatydinimo.Daugiau nei dešimtadalis Vilniaus dešimtokų prisipažino per pastarąjį mėnesį buvę girti, kas šeštas - rūkęs cigaretes, dar tiek pat - kanapes. Maždaug trečdalis prisipažino alkoholio pavartoję būdami jaunesni nei 13 metų. Specialistai pažymi, kad didėjantį paauglių svaiginimąsi lemia ir atsainus tėvų požiūris į vaiko problemas, artimo ryšio ir šeimos taisyklių stoka.Hidrometerologijos tarnyba skelbia apie visoje šalyje vyraujančią sausrą. Jos padarinius labiausiai jaučia ūkininkai ir miškininkai. Daržininkų laukuose visu pajėgumu veikia laistymo sistemos, didžiojoje dalyje Lietuvos miškų fiksuojama ketvirta gaisringumo klasė, kuri po kelių dienų gali pasiekti aukščiausią – penktąją.Ved. Andrius Kavaliauskas

Andrejaus Čikatilos vardas daugeliui yra ne tik pažįstamas, bet dar ir tebeturi galios sugadinti visą dieną žmogui, prisiminusiam, ką jis padarė. Naujausiame savo dvidalyje, neslūgstant klausytojų pageidavimui, imamės šios personos. Andrejaus Čikatilos gyvenimo kelias yra nuklotas daugiau nei penkiomis dešimtimis žiauriai nužudytų žmonių kūnų ir melais ant kiekvieno kampo. Pirmojoje dalyje sužinosite (ar prisiminsite) apie Čikatilos gyvenimo pradžią, kartu paspekuliuosite apie jo polinkių pradžią, o taip pat kartu piktinsitės po kokio šiurpumo nusikaltimų šis baubu tapęs žudikas vis dar nesugebėjo priversti institucijų susiimti. ĮSPĖJAME, nors ir bandėme kalbėti atsargiau, epizode yra grafiškos deskripcijos momentų. Tad klausykite atsargiai. Iliustracija: Tiny Mischiefs (IG @tinymischiefs) Muzika ir garsai: rivernile7, Headphaze

Pirmojoje metų laidoje „Vardai ir garsai“ – žvilgsnis į ryškiausius ir geriausiai įvertintus 2022 metų užsienio atlikėjų albumus ir dainas. Nuo Weyes Blood iki „The Smile“ ir „Jockstrap“ – ką užsienio muzikos kritikai pernai šlovino labiausiai? Ved. Ramūnas Zilnys

Šiais metais Karalienės Mortos mokykla švenčia savo 10-ąjį gimtadienį, todėl minėdami jį, skiriame dovaną visiems Lietuvos tėvams ir pristatome 10 laidų ciklą 13 KLASĖ. Kviečiu bent trumpam virtualiai sugrįžti į mokyklos suolą ir sužinoti daugiau naudingos informacijos, skirtos mokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams.  Pirmojoje laidoje kalbinu: Neformalaus ugdymo koordinatorę ir 4 vaikų mamą Moniką Šimkienę: Kaip padėti vaikui adaptacijos mokykloje metu? Debatų mokytoją ir tarptautinių čempionatų dalyvį Kristijoną Pajėdą: Debatai ir viešasis kalbėjimas – kodėl tai svarbu ir kokia jų vieta švietime? Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovę Luką Lesauskaitę: Savanorystė- kokias kompetencijas ji ugdo ir kodėl tai svarbu užsienio universitetams?

Atspirties tašku šiam pokalbiui tapo Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta paroda „Ribos ir paraštės. Socialinė kritika tarpukario Lietuvoje“ (kuratoriai – istorikas dr. Norbertas Černiauskas ir menotyrininkė Gabrielė Radzevičiūtė).Atrodytų kad socialinės kritikos tema ir tarpukario Lietuvos epochos, kaip pažangos, optimizmo, visuotinio modernėjimo ar net aukso amžiaus, vaizdavimas tarpusavyje nedera. Ar tikrai kalbėjimas apie ribas ir paraštes gali diskredituoti Pirmąją Lietuvos Respubliką? Kaip galima naujai pateikti socialinės kritikos temą, kurią sovietinė istoriografija ir ideologija suniokojo bei diskreditavo?Kam tarpukario epochoje rūpėjo socialiniai klausimai? Kokios socialinės temos to meto viešojoje erdvėje buvo svarstomos dažniausiai? Ar yra galimybių kalbėti apie kritikos raidą apskritai (nuo žanro iki vaidmens viešojoje erdvėje)?Kokia socialinė tema dažniausiai buvo apmąstoma Pirmojoje Lietuvos kūrusių dailininkų? Kaip ir kada (į kokių menininkų akiratį) pakliūdavo „nematomos“, nes marginalizuotos miesto gyventojų grupės – bedarbiai, elgetos, valkataujantys vaikai, prostitutės, girtuokliai ir kriminalinio pasaulio atstovai? Ką iš tarpukario Lietuvos dailininkų derėtų laikyti nuosekliausiai ir įtaigiausiai gvildenusį socialinės kritikos temas savo kūryboje?Kaip į įvairias negeroves valstybės ir visuomenės gyvenime žvelgė XX a. 3-4 dešimtmečių sandūroje iškilusi naujoji dailininkų karta?Kiek to meto moterys dailininkės domėjosi ir reflektavo socialines temas? Ar to meto dailininkių tarpe būta tokių asmenybių, kurias būtų galima vadinti „tikromis progresyvistėmis“, kurioms rūpėjo „naujosios moters“ temos atskleidimas?Ką tikro žinome apie 1929 m. vasarį įsiplieskusį garsųjį Kauno meno mokyklos streiką? Kodėl mokyklos bendruomenė ryžosi pasipriešinti tuometinio jos direktoriaus Kajetono Skleriaus vykdomai politikai? Ar šį streiką pastebėjo to meto spauda ir visuomenė?Pokalbis su menotyrininke Gabriele Radzevičiūte ir istorike Lina Hall.Ved. Aurimas Švedas

NFL sezonas grįžo ir kartu pabudinti iš miego grįžta ir NFL Lietuva Podcast kūrybinė grupė. Kiekvieną trečiadienį nuo 17:00 Lietuvos laiku girdėsite mūsų laidas per Start FM 94.2 ir rasite podcastų platformose. Ieškokite mūsų nuo šiandien iki pat vasario mėnesį vyksiančio SuperBowl. Pirmojoje laidoje su Mindaugu Berčiu ko gero laukiamiausias svečias - aštrias strėles strėles kone kiekvienai komandai prilaikantis Rokas Tverijonas, Ačiū visiems, kurie mums siuntė žinutes ir laukė sugrįžtančių į eterį.

2022 metų gegužės 29 dieną sukanka 100 metų, kai gimė didysis graikų ir prancūzų kompozitorius, vienas didžiausių muzikos revoliucionierių, architektas ir multimedijų menininkas Iannis Xenakis (1922-2001). Šiai sukakčiai skiriamas specialus „Modus“ laidų ciklas.Pirmojoje laidoje aptariamas nepaprastai dramatiškas ankstyvasis gyvenimo periodas, kai Pasipriešinimo dalyvis Xenakis buvo nuteistas mirties bausme, tačiau pabėgo iš Graikijos į Prancūziją. Tokia patirtis padarė labai stiprų poveikį Xenakio mąstysenai ir įvairialypei kūrybai.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Pirmojoje šio pavasario „Vardų ir garsų“ laidoje – nauji žinomų ir mažiau girdėtų pasaulio atlikėjų įrašai. Nuo Lietuvoje viešėjusio Toro Y Moi iki iš požemių garsus traukiančio projekto „Field Works“ – valanda muzikos, gal kiek rečiau skambančios eteryje. Laidos vedėjas – Ramūnas Zilnys

1991-ųjų rudenį 27-nių vaikų grupė iš Lietuvos išsiruošia į Izraelį. Tėvai juos ten siunčia baigti vidurinę mokyklą ir mokytis žydiškų tradicijų, o patys planuoja persikelti gyventi, atžaloms čia jau įleidus šaknis. Atvykus laukia ne tik jau anksčiau čia persikėlę giminaičiai ar draugai, bet ir daug pokyčių – pažintis su kitokia kultūra, klimatu, naujos kalbos mokymosi iššūkiai, kova už vietą tarp bendraamžių, gyvenančių internate. Bet pirminis jų ir šeimų planas greitai ima keistis.Pirmojoje dalyje sužinome apie tėvų planą ir kokie buvo pirmieji Juditos, Rašelos, Ranano, Niros ir Laurinos įspūdžiai naujoje mokykloje.Autoriai – Vaida Pilibaitytė, Rimantas Kmita ir Vita LičytėŠis pasakojimas parengtas bendradarbiaujant su Goethe's institutu Vilniuje ir yra Michaelio Muellerio-Verweyeno ir Akvilės Eglinskaitės inicijuoto projekto „Jüdische Rückkehrer“ / „Sugrįžtantys žydai“ dalis. Išsamiau: https://www.goethe.de/ins/lt/lt/kul/sup/jrk.html

Pirmasis epizodas 2022 metais. Pirmojoje dalyje kalbame apie paštą, kaip mus seka "Unsubscribe" nuoroda, ir kaip dažnai naudojame "Report spam" (pranešti apie brukalą). Šiek tiek techninių žinių apie laiškų pasirašymą arba užkodavimą privačiu raktu. Antrojoje dalyje kalbame apie darbo paslaptis ir kokios taisyklės galioja kalbant viešai apie einamuosius darbus. Nuorodos: https://github.com/edvinasbartkus.keys

Pirmojoje šių metų „Vardų ir garsų“ laidoje – žvilgsnis į 2021-aisiais išleistus lietuvių atlikėjų darbus, kurie pasibaigus metams atrodo verti būti išskirti kaip vieni geriausių. Nuo Monikaze elektronikos iki „jauti“ roko – prabėgę metai buvo išties spalvingi ir kupini muzikos, kurią norisi prisiminti. Laidos vedėjas – Ramūnas Zilnys.

Pirmojoje 2022-ųjų 15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – V.Ivanausko mintys, A lygos tarpsezonio naujienos, po truputį išsikvepianti intriga „Premier“ lygoje, „Liverpool“ ir „Chelsea“ kritosios formos priežastys, Romelu Lukaku likimas, Ispanijoje atkutęs „Atletico“, „Real“ netikėtas pralaimėjimas ir „Barcelona“ jaunimo vargai. Komanda – 15min žurnalistai Gintaras Radauskas, Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis. 00:00 Kitokia įžanga 03:43 S.Kerlos ir H.Videmonto išvykimas 10:39 V.Ivanauskas – apie Lietuvos futbolo nuosmukį 24:17 „Liverpool” vargai 28:00 „Man City“ – čempionas? 36:03 Į Angliją grįžta stovintys žiūrovai 44:08 R.Lukaku durnas ar T.Thuchelis keistas? 57:00 Gražus „Arsenal“ 1:22:12 „Real“ nutrūkusi serija 1:27:00 atkutę D.Simeone vyrai 1:29:44 „Barca“ vargas Maljorkoje

1959 m. vasario 1 d. devyni tuometinio Uralo politechnikos instituto (UPI) žygeiviai mįslingomis aplinkybėmis savo gyvybes paliko greta Mirusiojo kalno. Sunkiai paaiškinamo įvykis ir jį lydėjęs tyrimas nuo pirmų dienų apipintas sovietinio lygio sąmokslu. Pirmojoje dviejų dalių serijoje apie Diatlovo perėjos epizodą papasakosime jums apie mįslingą žygį ir jo narius, makabriškas jų mirtis, bei stebinančiai nuoširdžią sovietinių kriminalistų tyrimo išvadą. Ir meškas. Muzika: Astrofreq, Lesfm, Bandersn4tch, Dylan-darby.

Pirmojoje po Europos čempionato ir paskutiniojoje prieš vasaros atostogas savaitinėje 15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – išsamus „Euro 2020“ finalo aptarimas, stebėjimasis, kodėl 19-mečiui buvo patikėtas lemiamas baudinys, Mariaus pagyros anglams, trumpi komentarai apie L.Messi triumfą „Copa America“ ir Lietuvos klubų pasirodymų Europoje apžvalga. Komanda – „TV3 Sport“ komentatorius Rytis Vyšniauskas ir 15min žurnalistai Marius Bagdonas, Mantas Krasnickas bei Gintaras Radauskas. 00:00 įžanga 01:25 pagrindinis finalo laikas 19:28 baudiniai ir juos mušę anglai 46:28 ginčas apie anglišką kokybę 54:25 „Copa America“ 1:04:40 žaidėjų perėjimai 1:11:41 Lietuvos klubai Europoje

Pirmojoje liepos „Vardų ir garsų“ laidoje – dar viena eklektiško muzikinio kokteilio porcija. Šįkart – nauji Kristijono Ribaičio, „Akli“, HEAVS darbai, žvilgsnis į „Coldcut“ veterano sugrįžimą ir dozė nostalgijos koncertams, klausantis naujausių „Little Dragon“ ir „Uknown Mortal Orchestra“ darbų. Laidos vedėjas – Ramūnas Zilnys

Aukštaitijos regiono miesteliuose apie žydų palikimą primena projektas „Senieji kaimynai“ – Utenoje atidengta skulptūra žymiam krašto litvakui, kardiologui Bernardui Lownui.LRT RADIJAS mini 95-ąjį gimtadienį. Ignas Gudelevičius domisi, kaip radijuje skleidžiasi džiazo ir roko muzikos garsai.Neringoje prasideda oficialūs Lietuvos kultūros sostinės renginiai. Pokalbis su „Kultūros salos“ projekto vadovu Narūnu Lendraičiu.Pramonė – ne tik mašinos, bet ir žmonės. Kaip skamba labiausiai industrializuotas Kauno rajonas, pristato iniciatyva „Pramonės garsai“. Pasakoja Kotryna Lingienė.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie Užsienio reikalų ministerijos pastato rekonstrukciją ir geriausią Tumo-Vaižganto gatvę Vilniuje.Pasaulyje: pandemijos metu kapų plėšikai vagia senovės Romos kultūrinį paveldą, Australijoje 106-erių senolė aktyviai šoka, tapo ir rašo knygas, o Los Andžele atidarytas kino muziejus į dienos šviesą kelia kino industrijos problemas.Kodėl vos tik baigusi istorijos studijas Ieva Dumbrytė didžiulėje valgykloje maišė sriubos katilą šluotos kotu? Pirmojoje knygoje „Šaltienos bistro“ ji aprašo varginantį darbą virtuvėje ir sako, kad knygoje į paviršių ištraukia tą slapčiausią baisumą, apie kurią bijome pagalvoti net likę vieni.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Pirmojoje šio sezono „Vasaros popietėje“ – pokalbis su iš užjūrio sugrįžusia ir koncertų pasiilgusia atlikėja Jazzu, ką tik išleistą albumą pristatanti vokalisčių grupė „The Ditties“ ir kitos vasariškos temos. Laidos vedėjai – Lavija Šurnaitė ir Ramūnas Zilnys

„Penktojo kėlinio“ laidoje šią savaitę Krepsinis.net vyr. redaktorius Edgaras Pulkovskis, portalo žurnalistas Tautvydas Kubilius ir TV3 sporto žinių veidas Vilius Stalgaitis tiesioginės transliacijos metu atsakė į jūsų klausimus. www.krepsinis.net rengiama laida. Prenumeruokite mūsų kanalą ir laidą išgirskite pirmieji! Nepamirškite paspausite ir LIKE mygtuko, taip atsidėkodami už mūsų darbą. Pirmojoje laidos dalyje daugiausiai dėmesio skirta Lietuvos krepšinio lygai („Betsafe-LKL“) – Utenos „Juventus“ galimybėms dėl traumos iškritus Vaidui Kariniauskui, puikiai atmosferai Panevėžyje ir dvejopam Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ pasirodymui. Taip pat buvo apžvelgti Eurolygos ketvirtfinaliai, Šarūno Jasikevičiaus fiasko vengimas prieš Sankt Peterburgo „Zenit“, nusivylimas Miuncheno ir Madrido klubais bei kito sezono dėlionė. Paliestas ir platesnis klausimų spektras – Igno Brazdeikio karjeros galimybės, jo šansai Kauno „Žalgiryje“, Sonny Weemso nuostaba atvykus į svečius pas Vilniaus „Sakalus“ bei Kazio Maksvyčio ir Dainiaus Adomaičio karjerų klaustukai. Patinka mūsų turinys ir norite mus paremti? Tai galite padaryti paspaudę nuorodą: https://www.patreon.com/KrepsinisNet Dėkojame!

Pirmojoje dalyje aptariame kokios problemos kyla visiems naudojant skirtingas kalendoriaus programas. Antrojoje dalyje aptariame Tado naujausią klaviatūrą. Žemiau pateiktos nuorodos į produktus apie kuriuos kalbame šiame epizode: Tado naujausia klaviatūra https://ergodox-ez.com/pages/planck Key Switches testeris https://www.amazon.co.uk/gp/product/B08M5J9D6Q

Pirmojoje 2021-ųjų metų NFL Lietuva podcast laidoje Mindaugas Bertys ir Paulius Ilekys aptaria savaitės pradžioje įvykusius trenerių atleidimus ir kitas lygos naujienas. Koks likimas laukia G.Minshew ir kodėl Chargers yra seksualiausia vieta naujam treneriui? Kaip interpretuoti Doug Pederson veiksmą priverstinai pasodinti Jalen Hurts? NFL atkrintamųjų rungtynių apžvalga - ar gali nustebinti Browns net ir likę be vyriausiojo trenerio? Tai ir dar daugiau - 17-ajame NFL Lietuva podcasto epizode.

Kokie žmonijos įvykiai yra tapę vienos ar kitos metų skaičiavimo tradicijos atspirtimi ir kaip, kada pradėtas skaičiuoti laikas? Susikalba ar nesusikalba skirtingi kalendoriai? Kaip politinė valdžia ir jos kaita gali lemti laiko skaičiavimo tvarką? Pirmojoje 2021-ųjų „Džiazuojančioje istorijoje“ – pokalbis su istoriku dr. Martynu Jakuliu apie metų skaičiavimo tradicijas.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Pirmojoje laidos dalyje – rubrika „Muzikos enšteinai“ ir pasakojimas apie metronomo atsiradimą klasikinėje muzikoje. Šio įtaiso išradimas siejasi ir su Ludwigu van Beethovenu, kuris buvo pirmasis savo kūriniuose ėmęs žymėti tempą pagal metronomą.Tačiau šių laikų mokslininkai įtaria, kad metronomo išradėju apsišaukęs, su didžiuoju kompozitoriumi bylinėjęsis ponas Johannas Nepomukas Maelzelis Beethovenui specialiai pakišo sugadintą metronomą ir dėl to romantiko kūrinio tempo žymėjimai kartais tokie keisti, kad kai kurie dirigentai, pianistai yra linkę į juos žiūrėti pro pirštus. Antrojoje laidos dalyje – tradicinės muzikinės leidybinės naujienos su pianiste Jenny Lin ir jos Philipo Glasso muzikos albumu, su džiazo gigantus įrašui sukvietusiu bosininku Billu Laswellu ir su jauna ambient muzikos kompozitore Juliana Barwick. Laidą veda Domantas Razauskas.

Dainius Dirgėla – poetas, žaidžiantis vaidmenimis ir kaukėmis. Jo eilėraščiai lietuvių poezijos kontekste išsiskiria ironišku, žaismingu žvilgsniu į save ir aplinką. Neseniai pasirodžiusiame rinkinyje „2D ir kiti formatai“ poetas sakosi apmąstąs, cituojant Sigitą Parulskį, „pagyvenusio vyro pagundas“. Šio rinkinio dailininkė – Deimantė Rybakovienė, daugelio Rašytojų sąjungos leidyklos išskirtinių knygų projektų autorė. Pirmojoje laidos dalyje apie buitį ir būti poezijoje kalbėsimės su Dainiumi Dirgėla, o antrojoje apie tai, kaip poezija virsta materija, šnekučiuojamės su Deimante Rybakoviene. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

„Kitas laikas“ – tai nauja autorinė muzikos apžvalgininko, muzikanto, melomano Domanto Razausko laida per LRT Klasiką. Laida apie laiką, tačiau ne tą laiką, kuriame esame įstrigę nuo savo vaikystės iki mirties. Apie laiką, kuriame gyvena visa pasaulio muzika. Kuriame klasikinis kūrinys gali lengvai šnekučiuotis su užvakar įrašyta daina, džiazas susitikti kabuki teatrą, seni muzikos išradimai megzti pokalbį su ateities garsais. Tai muzikinės istorijos, padalintos į rubrikas „Dabar, prieš 100 metų“, „O tuo metu kitoje pasaulio pusėje...“, „Muzikos enšteinai“, „Rytojaus garsai“ ir „Audiofilo užrašai“. Pirmojoje, pažintinėje laidoje, Domantas pristato šias rubrikas ir pasakoja apie 1920-ųjų populiariausią Amerikos ansamblį – Paulo Whitemano orkestrą, o taip pat apie tuo pačiu metu Japonijoje kūrusį vieną svarbiausių šalies istorijoje akademinės muzikos kompozitorių Kosaku Yamadą. Ved. Domantas Razauskas.

Pirmojoje nacionalinės „Eurovizijos“ atrankoje šiandien pasirodys 36 muzikos atlikėjai ir grupės. Šiemet „Eurovizijos“ dainų konkursas vyks jau 65-ąjį kartą. Lietuva konkurse dalyvauja nuo 1994 metų.Šiandien vyks tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“. Šiuo bėgimu siekiama pagerbti 1991 metais žuvusius už Lietuvos Laisvę. Nors valstybinės kalbos įstatyme nurodyta, kad gyventojus aptarnaujančių įmonių darbuotojai turi mokėti lietuvių kalbą, ne visi pavėžėjai moka lietuviškai. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba šią žiemą ragina keliauti ir pamatyti 10 įspūdingiausių saugomų akmenų, dar laidoje girdėsite šios dienos renginių anonsą, bus ir daugiau įdomių ir naudingų dalykų.Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Krepsinis.net podcastas „Iš eilutės“ pasistengs į krepšinį pažvelgti kitu kampu: karščiausios savaitės temos, nestandartiniai pašnekovai bei unikalus turinys, kurį jums pateiks portalo vyr. redaktorius Edgaras Pulkovskis, komentatorius bei Krepsinis.net žurnalistas Tautvydas Kubilius ir „Pralaužk Vieną Šaltą“ veidas ir balsas Airidas Jankus.Pirmojoje laidoje T.Kubilius ir A.Jankus pašnekovu pakvietė vienintelį lietuvį kol kas, išbandžiusį Taivano krepšinį – Edviną Šeškų.Po kelių dienų Lietuvą vėl paliksiantis krepšininkas papasakojo apie žaidimą tėvo treniruojamoje komandoje, Ballų šeimos šou Prienuose, Taivano krepšinio niuansus bei buvimą toli nuo namų.Temos:– Apie Taivano krepšinio lygį bei keistus legionierių apribojimus (2:10);– Vladimiro Romanovo vilionės į „Žalgirį“ bei debiutus LKL ir NKL (7:56);– Ballų šeima Prienuose (12:49);– Virginijaus Šeškaus poilsis nuo krepšinio (16:25);– Apie šeimos ilgesį būnant toli nuo namų (24:50);– Apie kontraktų pasiūlymus iš Europos klubų (31:30);– Prienų klubo pavadinimo keitimai bei ekipos perspektyvos (39:37);– Niuansai žaidžiant pas V.Šeškų (44:16);– LaVaro Ballo ir V.Šeškaus kova krepšinio aikštelėje (47:35).

Rytis Vyšniauskas ir Karolis Kadikinas pristato pirmąją Užkaltų halės langų tinklalaidę, kurioje diskutuojama apie NBA peripetijas – galimą Šarūno Jasikevičiaus karjerą už Atlanto ir konferencijų pusfinalių apžvalgą. Pirmojoje tinklalaidėje taip pat dalyvauja BasketNews.lt redaktorius Jonas Miklovas. Tinklalaidės temos: Šarūnas Jasikevičius ir jo perspektyvos NBA (2:53); NBA žaidėjų ir trenerių santykiai (17:02); Bostono „Celtics“ sezono pabaiga ir Kyrie Irvingo charakteris (37:45); „Raptors“ –  „76ers“ serija bei monstriškas Kawhi Leonardas (47:07); „Trail Blazers“ – „Nuggets“ serija ir pagarba Portlandui (1:01:20);  tikrasis Vakarų ir viso NBA finalas? Ar „Warriors“ be Duranto pranoks „Rockets“? (1:10:40); klausimynas apie NBA šeštuosius ir labiausiai patobulėjusius žaidėjus (1:23:13).

Startuoja pirmasis mūsų šalies istorijoje podcastas apie regbį – „Trečias kėlinys“. Pirmojoje laidoje buvęs regbio žaidėjas Ignas Liukinevičius, sporto komentatorius Romanas Buršteinas ir kviestinis svečias Anthony Bishopas, Vilniaus „Geležinio Vilko“ regbio klubo bendruomenės narys, kalba apie tai, kuo juos žavi regbis. Visi jie, pirmiausia, yra, regbio sirgaliai, todėl apie šią tikrą sporto šaką kalba iš širdies. Debiutinės laidos metas pasirinktas neatsitiktinai – laidos vedėjai taip pat daug dėmesio skiria „Šešių Nacijų“ turnyrui – savotiškoms regbio Kalėdoms.

Kasdien nuprausę veidą, burną nusišluostę rankšluosčiu pradeda dieną. Mums tai įprastas veiksmas, tačiau senosios paveldėtosios kultūros požiūriu tai reiškia, kad taip jis tampa švariu, šviesiu, nuvalytu nuo nakties apnašų veidu. Tad laida ir pasakoja apie šių dienų akimis paprastą, kasdienišką, o tradicinei kultūrai daugiasluoksnį, buitinių, apeiginių, simbolinių, sakralinių prasmių įkrautą daiktą – rankšluostį, žinoma, namų darbo austinį rankšluostį.Apie jį sužinoti padeda lietuvių liaudies tekstilės tyrinėtoja, Lietuvos dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus vedėja, dr. Dalia Bernotaitė Bieliauskienė. Pirmojoje laidoje daugiau dėmesio skiriama išorinėms rankšluosčio ypatybėms.

Pirmojoje 2019-aisiais savaitinio 15min podkasto „Skrieja kamuolys“ laidoje – apie Lietuvos rinktinės trenerio paieškas, kautynes tarp „Manchester City“ ir „Liverpool“, konvulsijas Madride, sausio mėnesį atsidariusį žaidėjų perėjimo langą ir apie tai, kokie klubų savininkai geresni – arabų šeichai ar pinigus skaičiuojantys amerikiečiai. Komanda – Paulius Ambrazevičius, „TV Play“ komentatorius Rytis Vyšniauskas ir 15min žurnalistai Marius Bagdonas bei Gintaras Radauskas.

Pirmojoje 2018 metų laidoje "Laikykitės ten" komanda pažvelgia į vieną aktualiausių paskutinių poros mėnesių temą - nacionalinio transliuotojo ir valdančiosios daugumos kovą. Ar tikrai Karbauskio ir Co puolimas yra nieko nepagrįstas kėsinimasis į žiniasklaidos laisvę? O gal yra ir kita pusė? Šalutinė tema - apkaltų verti skandalai šalies parlamente.

Girdėsime įrašą iš literatūrinio vakaro, kuriame dalyvavo dvi legendos, sutraukdavusios pilnutėles sales, atpažįstamos ir visuomet laukiamos – Laimonas Noreika ir Paulius Širvys.Literatūrinio gyvenimo įvykiai nėra vien tik knygų pasirodymai, apdovanojimai, mugės. Literatūriniai renginiai taip pat gali tapti įvykiais. Dar sovietmečiu per literatūrinius renginius dažniausiai salės lūždavo. Priežasčių tam būta daug, bet svarbiausia buvo tai, kad literatūriniai renginiai sukurdavo erdvę improvizacijoms. Čia autorius galėjo paskaityti ir tai, kas neperėjo per cenzūros sietą, galėdavo atviriau pasakyti savo nuomonę, nors tai irgi buvo rizikinga.Kaip keitėsi literatūrinių renginių formatai, kaip renginyje atsiskleidžia rašytojų temperamentai? Šiai temai bus skirtas nedidelis laidų ciklas.Pirmojoje čio ciklo laidoje kviečiame pasiklausyti LRT archyve esančio įrašo fragmentų. Įrašas iš renginio, vykusio Panevėžio rajone 1978 metais. Girdėsite ne tik skaitomus P. Širvio eilėraščius, L. Noreikos moderavimą, bet ir bendravimą su publika.Ved. Rimantas Kmita.

Girdėsime įrašą iš literatūrinio vakaro, kuriame dalyvavo dvi legendos, sutraukdavusios pilnutėles sales, atpažįstamos ir visuomet laukiamos – Laimonas Noreika ir Paulius Širvys.Literatūrinio gyvenimo įvykiai nėra vien tik knygų pasirodymai, apdovanojimai, mugės. Literatūriniai renginiai taip pat gali tapti įvykiais. Dar sovietmečiu per literatūrinius renginius dažniausiai salės lūždavo. Priežasčių tam būta daug, bet svarbiausia buvo tai, kad literatūriniai renginiai sukurdavo erdvę improvizacijoms. Čia autorius galėjo paskaityti ir tai, kas neperėjo per cenzūros sietą, galėdavo atviriau pasakyti savo nuomonę, nors tai irgi buvo rizikinga.Kaip keitėsi literatūrinių renginių formatai, kaip renginyje atsiskleidžia rašytojų temperamentai? Šiai temai bus skirtas nedidelis laidų ciklas.Pirmojoje čio ciklo laidoje kviečiame pasiklausyti LRT archyve esančio įrašo fragmentų. Įrašas iš renginio, vykusio Panevėžio rajone 1978 metais. Girdėsite ne tik skaitomus P. Širvio eilėraščius, L. Noreikos moderavimą, bet ir bendravimą su publika.Ved. Rimantas Kmita.

„Pakeliui su klasika“ – kubietiškos muzikos vakaras. Pirmojoje laidos dalyje skambės Wolfgango Amadeus Mozarto žymiausių kūrinių aranžuotės, sujungtos su kubietiškais skambesiais, klausysimės ir kelių XIX-XX a. Kubos kompozitorių kūrybos. Rubrikoje „Retro“ – žymiosios Joseíto Fernándezo dainos „Guantanamera“ versijos, skambančios iš 1938-ųjų įrašų, kino filmo „Krikštatėvis“ ar hip hopo stiliaus dainose, o laidos pabaigoje – Wimo Wenderso dokumentinio 1999-ųjų filmo „Buena Vista Social Club“ garso takelio melodijos.

„Pakeliui su klasika“ – kubietiškos muzikos vakaras. Pirmojoje laidos dalyje skambės Wolfgango Amadeus Mozarto žymiausių kūrinių aranžuotės, sujungtos su kubietiškais skambesiais, klausysimės ir kelių XIX-XX a. Kubos kompozitorių kūrybos. Rubrikoje „Retro“ – žymiosios Joseíto Fernándezo dainos „Guantanamera“ versijos, skambančios iš 1938-ųjų įrašų, kino filmo „Krikštatėvis“ ar hip hopo stiliaus dainose, o laidos pabaigoje – Wimo Wenderso dokumentinio 1999-ųjų filmo „Buena Vista Social Club“ garso takelio melodijos.

Arsenas iš giedro dangaus. II-oji dalis Pirmojoje dalyje pasakojome, kaip pernai, 2017 m. vasarą, Raseinių rajono gyventojai sužinojo apie sveikatai pavojingą medžiagą savo vandenyje. Ražaitėlių ir Šienlaukio gyvenvietėse leidžiama arseno koncentracija tada normą viršijo tris ir keturis kartus. Visos institucijos tikino, kad sureagavo greitai ir problemą išsprendė. Nors taršos priežasties vietos aplinkosaugininkas taip ir nerado. Aplinkos ministerija tuomet skelbė pradėjusi, jos žodžiais, „plataus masto tyrimą“. Lietuvos geologijos tarnyba apie jį sako negirdėjusi. Šiandien šie žmonės vandenį geria iš naujų gręžinių, įrengtų tose pačiose vandenvietėse. Šienlaukio gręžinyje prieš filtrą arseno koncentracija viršija normą. Bet institucijos teigia, kad problemą išsprendė. Klausimai, į kuriuos taip ir nebuvo atsakyta: kada tas toksiškas teršalas vandenyje atsirado? Ar šis atvejis nepasikartos kitur Lietuvoje? Pasirodo, gauti tiesų atsakymą iš atsakingų institucijų nelengva. O geriamojo vandens kokybės priežiūros sistema popieriuje ir realybėje sutampa ne visada. Autorė Vaida Pilibaitytė

Arsenas iš giedro dangaus. II-oji dalis Pirmojoje dalyje pasakojome, kaip pernai, 2017 m. vasarą, Raseinių rajono gyventojai sužinojo apie sveikatai pavojingą medžiagą savo vandenyje. Ražaitėlių ir Šienlaukio gyvenvietėse leidžiama arseno koncentracija tada normą viršijo tris ir keturis kartus. Visos institucijos tikino, kad sureagavo greitai ir problemą išsprendė. Nors taršos priežasties vietos aplinkosaugininkas taip ir nerado. Aplinkos ministerija tuomet skelbė pradėjusi, jos žodžiais, „plataus masto tyrimą“. Lietuvos geologijos tarnyba apie jį sako negirdėjusi. Šiandien šie žmonės vandenį geria iš naujų gręžinių, įrengtų tose pačiose vandenvietėse. Šienlaukio gręžinyje prieš filtrą arseno koncentracija viršija normą. Bet institucijos teigia, kad problemą išsprendė. Klausimai, į kuriuos taip ir nebuvo atsakyta: kada tas toksiškas teršalas vandenyje atsirado? Ar šis atvejis nepasikartos kitur Lietuvoje? Pasirodo, gauti tiesų atsakymą iš atsakingų institucijų nelengva. O geriamojo vandens kokybės priežiūros sistema popieriuje ir realybėje sutampa ne visada. Autorė Vaida Pilibaitytė

Dar kartą apie savaitės dienas. Pirmojoje savaitės dienas aptarti skirtoje laidoje susipažinome su jomis nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. Šį kartą bus kalbama apie penktadienio, šeštadienio ir sekmadienio suvokimą iš lietuvių bei kaimyninių šalių kultūrų perspektyvos: ką apie jas galvojame šiandien ir kokiu turiniu jos buvo prisotintos anksčiau.

Dar kartą apie savaitės dienas. Pirmojoje savaitės dienas aptarti skirtoje laidoje susipažinome su jomis nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. Šį kartą bus kalbama apie penktadienio, šeštadienio ir sekmadienio suvokimą iš lietuvių bei kaimyninių šalių kultūrų perspektyvos: ką apie jas galvojame šiandien ir kokiu turiniu jos buvo prisotintos anksčiau.

Pirmojoje ,,Ką žmonės dirba'' podcast laidoje kalbėsime su maisto (ir ne tik) menininke Jolita Vaitkute. Jolita nebaigė jokių aukštųjų mokslų, bet ją universitetai kviečia lektoriauti, jai dar vos 20, o ji jau puikiai gyvena iš savo kūrybos. Kalbam ir apie socialines medijas, savęs lyginimą su kitais ir kaip daryt, kad imtų ir sektųsi dirbant darbą, kurį myli. ------------- Laidą sukūrė Greta Madline ir Rasa Jusionytė. Ačiū Pkarantei už vietą. Ačiū Domui Raibiui už garsą ir laiką.

LRT RADIJAS gegužės mėnesį pasakos apie skurdo spąstus, į kuriuos patenka kone trečdalis šalies gyventojų. Būtent tiek žmonių pernai gyveno ties skurdo riba, daugiau nei penktadalis gyventojų – žemiau skurdo ribos. Tai vieni prasčiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Ekspertai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad skurdas ir socialinė atskirtis – vienos ryškiausių problemų Lietuvoje, o egzistuojanti socialinės apsaugos sistema esą negali suteikti efektyvios pagalbos. Keturiose „Radijo dokumentikos“ laidose LRT RADIJO žurnalistės pažvelgs į egzistuojančias skurdo ir atskirties problemas iš arti. Pirmojoje laidoje pasakosime apie gyvenime klaidų padariusius žmones, kurie pasiryžo atsitiesti. Dažniausiai juos pasitinkanti pirmoji kliūtis – besivelkančios ilgalaikės skolos ir supratimas, kad noras sąžiningai dirbti gali būti greitai sugriautas antstolių, kurie skoloms padengti gali nuskaičiuoti iki 50 procentų minimalaus atlyginimo. Kitose laidose kalbėsime apie išbandytas ir pasiteisinusias atskirties mažinimo strategijas. Aiškinsimės, ką išgyvena nurašytieji į socialinę atskirtį ir kokią žalą daro toks visuomenės susiskaldymas? Taip pat klausime, ar švietimas prisideda prie socialinės nelygybės mažinimo ar kaip tik padeda ją formuoti?

LRT RADIJAS gegužės mėnesį pasakos apie skurdo spąstus, į kuriuos patenka kone trečdalis šalies gyventojų. Būtent tiek žmonių pernai gyveno ties skurdo riba, daugiau nei penktadalis gyventojų – žemiau skurdo ribos. Tai vieni prasčiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Ekspertai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad skurdas ir socialinė atskirtis – vienos ryškiausių problemų Lietuvoje, o egzistuojanti socialinės apsaugos sistema esą negali suteikti efektyvios pagalbos. Keturiose „Radijo dokumentikos“ laidose LRT RADIJO žurnalistės pažvelgs į egzistuojančias skurdo ir atskirties problemas iš arti. Pirmojoje laidoje pasakosime apie gyvenime klaidų padariusius žmones, kurie pasiryžo atsitiesti. Dažniausiai juos pasitinkanti pirmoji kliūtis – besivelkančios ilgalaikės skolos ir supratimas, kad noras sąžiningai dirbti gali būti greitai sugriautas antstolių, kurie skoloms padengti gali nuskaičiuoti iki 50 procentų minimalaus atlyginimo. Kitose laidose kalbėsime apie išbandytas ir pasiteisinusias atskirties mažinimo strategijas. Aiškinsimės, ką išgyvena nurašytieji į socialinę atskirtį ir kokią žalą daro toks visuomenės susiskaldymas? Taip pat klausime, ar švietimas prisideda prie socialinės nelygybės mažinimo ar kaip tik padeda ją formuoti?

Klaipėda į Lietuvos muzikos istoriją įėjusi kaip pop muzikos miestas, bet čia gimė ir „Atika“ - išskirtinė lengvojo roko grupė, publikos pamilta dėl jautrių dainų ir ne iš karto suprantamų jų tekstų. Grupės ateitis šiuo metu nėra aiški, bet jos dainų ir žodžių autorius Daius Žvirblis kuria toliau kaip solo atlikėjas. Prieš kelis mėnesius jis išleido pirmąjį mini albumą (EP) tradiciškai daugiaprasmiu pavadinimu „Pudelis už borto“. Pirmojoje naujųjų metų „Pakartot“ laidoje - pokalbis su Dariumi apie Klaipėdą, dainų rašymą ir išlikimą scenoje jau beveik 20 metų.

Klaipėda į Lietuvos muzikos istoriją įėjusi kaip pop muzikos miestas, bet čia gimė ir „Atika“ - išskirtinė lengvojo roko grupė, publikos pamilta dėl jautrių dainų ir ne iš karto suprantamų jų tekstų. Grupės ateitis šiuo metu nėra aiški, bet jos dainų ir žodžių autorius Daius Žvirblis kuria toliau kaip solo atlikėjas. Prieš kelis mėnesius jis išleido pirmąjį mini albumą (EP) tradiciškai daugiaprasmiu pavadinimu „Pudelis už borto“. Pirmojoje naujųjų metų „Pakartot“ laidoje - pokalbis su Dariumi apie Klaipėdą, dainų rašymą ir išlikimą scenoje jau beveik 20 metų.

Minint Lietuvos etnografinių regionų metus ir laida „Ryto rasa krito” keliauja po Lietuvą – po dainų Lietuvą. Eterio bangomis jau apsilankyta Žemaitijoje, Aukštaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje. O artimiausias dvi laidas kviečiame užsukti į dar vieną sritį – Suvalkiją ar Sūduvą, kaip pastaruoju metu šio krašto žmonės linksta ją vadinti. Vedle po Suvalkijos dainų pasaulį bus etnomuzikologė Audronė Vakarinienė. Pirmojoje laidoje aptarsime dainuojamosios tradicijos gyvavimo aplinkybes, kaip jas veikė gyventojų judėjimas, vėliau – visuomenės pažangos procesai, paliesime kai kuriuos šios tradicijos regioninio stiliaus savitumus ir kviesime įsiklausyti į gražiausias senąsias Sūduvos dainas.

Minint Lietuvos etnografinių regionų metus ir laida „Ryto rasa krito” keliauja po Lietuvą – po dainų Lietuvą. Eterio bangomis jau apsilankyta Žemaitijoje, Aukštaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje. O artimiausias dvi laidas kviečiame užsukti į dar vieną sritį – Suvalkiją ar Sūduvą, kaip pastaruoju metu šio krašto žmonės linksta ją vadinti. Vedle po Suvalkijos dainų pasaulį bus etnomuzikologė Audronė Vakarinienė. Pirmojoje laidoje aptarsime dainuojamosios tradicijos gyvavimo aplinkybes, kaip jas veikė gyventojų judėjimas, vėliau – visuomenės pažangos procesai, paliesime kai kuriuos šios tradicijos regioninio stiliaus savitumus ir kviesime įsiklausyti į gražiausias senąsias Sūduvos dainas.

Šiandien pradedamame naujame laidų cikle kun. dr. Vladimiras Solovejus komentuos Jėzaus palyginimus apie Dangaus karalystę. Pirmojoje ciklo laidoje aptariamas Dievo karalystės palyginimas su gyvu Dievo žodžiu.Red. Jūratė Grabytė.

Šiandien pradedamame naujame laidų cikle kun. dr. Vladimiras Solovejus komentuos Jėzaus palyginimus apie Dangaus karalystę. Pirmojoje ciklo laidoje aptariamas Dievo karalystės palyginimas su gyvu Dievo žodžiu.Red. Jūratė Grabytė.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Pirmojoje dokumentikos ciklo dalyje – apie permainingą šio krašto istoriją.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Pirmojoje dokumentikos ciklo dalyje – apie permainingą šio krašto istoriją.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Pirmojoje dokumentikos ciklo dalyje – apie permainingą šio krašto istoriją.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Pirmojoje dokumentikos ciklo dalyje – apie permainingą šio krašto istoriją.

Pirmojoje laidos dalyje – apie pirmąjį Lietuvoje chorinės muzikos erdvinio garso albumą „Missa Lituana“. Paskutinį laidos pusvalandį – trečioji ciklo apie netradicinius ir ypač retus muzikos instrumentus dalis.

Pirmojoje laidos dalyje viešės fortepijonų restauratorius ir derintojas Audrius Blažiūnas. Antrąją „Muzikinio pastišo“ valandą skambės fortepijono pirmtako – klavesino – muzika, kviesime susipažinti su klavikordu, o taip pat išgirsime įdomių faktų apie instrumentų karaliumi neretai tituluojamą fortepijoną.

Vasara, atostogų metą, kai visa šeima gali daugiau būti kartu, visai tinkamas metas skirti truputį dėmesio vaikams, taip pat ir patiems mažiausiems, neseniai gimusiems. Laida „Ryto rasa krito“ ketina tris artimiausias savaites priminti apie senas, tačiau šiuolaikinei visuomenei galinčias tapti itin aktualiomis ir visapusiškai gelbstinčiomis kūdikių ugdymo tradicijas. Neišblėsusią jų vertę patvirtina pedagogikos, psichologijos, medicinos ir kitų mokslų tendencijos.Pirmojoje laidoje, padedant muzikologei Jūratei Šemetaitei, nuolat besigilinančiai į šią „vaikišką“ medžiagą, kalbėsime apie mažylio migdymą ir lopšines, jų poveikį, melodijų ypatybes, magines supimo funkcijas. Skambės Veronikos Povilionienės, Em„Ryto rasa krito“: mamos lopšinės magija

Vasara, atostogų metą, kai visa šeima gali daugiau būti kartu, visai tinkamas metas skirti truputį dėmesio vaikams, taip pat ir patiems mažiausiems, neseniai gimusiems. Laida „Ryto rasa krito“ ketina tris artimiausias savaites priminti apie senas, tačiau šiuolaikinei visuomenei galinčias tapti itin aktualiomis ir visapusiškai gelbstinčiomis kūdikių ugdymo tradicijas. Neišblėsusią jų vertę patvirtina pedagogikos, psichologijos, medicinos ir kitų mokslų tendencijos.Pirmojoje laidoje, padedant muzikologei Jūratei Šemetaitei, nuolat besigilinančiai į šią „vaikišką“ medžiagą, kalbėsime apie mažylio migdymą ir lopšines, jų poveikį, melodijų ypatybes, magines supimo funkcijas. Skambės Veronikos Povilionienės, Em„Ryto rasa krito“: mamos lopšinės magija