Podcasts about politikos

Šiandien iš premjero pareigų oficialiai atsistatydina socialdemokratas Gintautas Paluckas. O jo partiečiai skubiai ieško naujo Vyriausybės vadovo, apie kurį prezidentas iš tarnybų prašys visos įmanomos ir net neįmanomos informacijos. Klausimų kyla ir dėl valdančiosios koalicijos ateities – yra norinčių ją perkrauti, atsisveikinant su prieštaringas reakcijas keliančia partija „Nemuno aušra“.Kas bus mūsų valdžia po socialdemokratų sprendimų?Laidoje dalyvauja VU TSPMI docentas Liutauras Gudžinskas, portalo „Delfi“ politikos aktualijų žurnalistė Lauryna Vireliūnaitė, VU Komunikacijos fakulteto Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas.Ved. Jurga Tvaskienė

Valstiečiai teigia, jog svarstytų jungtis prie valdančiosios koalicijos, jei būtų pakviesti. Tuo metu liberalai teigia net teoriškai savęs nematantys valdančiųjų gretose. Taip skirtingų partijų politikai komentuoja viešojoje erdvėje vis dažniau atsirandant svarstymams apie galimus pokyčius koalicijoje.Maskvoje nusileido Jungtinių Valstijų pasiuntinio Styvo Witkofo lėktuvas. Neatmetama, kad po Rusijos ir Amerikos derybininkų susitikimo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats pakomentuos galimas paliaubas Ukrainoje. Prieš tai Putinas apsilankė Kursko srityje, kurios dalį, ilgiau kaip pusę metų kontroliavo Ukrainos kariai, bet dabar jie traukiasi. Tiesa, kai kurie apžvalgininkai svarsto, kad ukrainiečių pasitraukimas iš Kursko gali būti ne karinė nesėkmė, o geros valios gestas Amerikai, siekiant parodyti, kad Kyjivas nori taikosKovo 10-ą dieną Kursko srityje, per drono antskrydį, buvo sužeistas Ukrainos pusėje kariaujantis lietuvis karys Osvaldas. LRT radijui vyras sako, kad jo sužalojimai nėra sudėtingi ir pavojus gyvybei negresia. Anot kario, nors Rusija giriasi atkovotomis gyvenvietėmis Kursko srityje, situacija ukrainiečiams nėra prasta - net jei agresoriui pavyks atsikovotį Kurską, į Ukrainą jie neįžengs.Susisiekimo ministerija pasiūlius apmokestinti daugiau regioninių kelių, keleivių vežėjai sako, kad dėl to jų išlaidos išaugtų kone keturis kartus, o dėl to kiltų ir bilietų kainos. Tačiau Seimas šiandien priėmė Transporto lengvatų ir lydinčiųjų įstatymų pataisas, pagal kurias dalis keleivių važinėtų pigiau. Ar tikrai autobusų bilietai jiems pigs?Energetikos ministerija, sustabdžiusi vėjo parko jūroje konkursą, pasiūlė naujas jo sąlygas. Ministerija sako, kad elektros vartotojams neturėtų papildomai kainuoti parko išlaikymas. Tačiau opozicija abejoja, ar atsiras daug pretendentų dalyvauti konkurse su naujomis sąlygomis.Ved. Andrius Kavaliauskas

Lenkijos ministras pirmininkas paragino JAV gyvenančius lenkus grįžti į Lenkiją ir pažadėjo padaryti tokį persikėlimą paprastesnį. Taip jis kalbėjo kitą dieną po to, kai Donaldas Trumpas pradėjo eiti pareigas ir pažadėjo kovoti su neteisėtu sienos kirtimu bei deportuoti milijonus dokumentų neturinčių migrantų. Kiek tai gali paliesti ir lietuvius gyvenančius Jugtinėse Valstijose?Ar siekiant mažinti spūstis miestuose, juose turėtų atsirasti eismo reguliuotojai. Ar jūs pasigendate eismo reguliuotojų? - klausimas klausytojams.Arūno Pukelio, žinomo Šviniaus pravarde, valdomos įmonės gaminama įranga gausiai importuota į Rusiją. Ten pateko ir kitų Lietuvoje veikiančių bendrovių produkcija. Metalo įranga ir detalės Rusijoje galėjo būti panaudotos kariniams tikslams, teigia Jungtinės Karalystės tyrėjai.LRT faktai. Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su Europa ir atsijungiant nuo Baltarusijos ir Rusijos, Rusija bando diskredituoti šiuos procesus, įspėja analitikai. Estijoje ir Latvijoje šią savaitę pasirodė mįslingi skelbimai laiptinėse, raginantys pasiruošti tariamam elektros tiekimo sustojimui, tačiau didesnės panikos sukelti nepavyko.Laisvės premijos laureatas kunigas, brolis pranciškonas Julius Sasnauskas Svarbiam pokalbiui sako, kad sovietinis palikimas vis dar skaldo mūsų visuomenę ir mes Sasnauskas tiki, kad kitas Laisvės premijos laureatas bus iš kartos, kuri jau gimė laisvėje.Lietuvoje pirmą kartą dresuojamas šuo vedlys, galintis padėti žmogui su regos negalia. Jį ruošiantys dresuotojai sako, kad tai puikus būdas žmogui, turinčiam regos iššūkių, atsipalaiduoti aplinkoje ir lengviau įveikti kliūtis.Ved. Rūta Kupetytė

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas labai sparčiai dėlioja savo komandą – jau aiškūs nemažai pasirinkimų į svarbius postus. Turtingiausią pasaulio žmogų Eloną Muską D. Trumpas skiria vadovauti Vyriausybės efektyvumo departamentui. Į JAV gynybos sekretorius naujasis prezidentas renkasi Fox News vedėją, rašytoją ir karo veteraną, tarnavusį Afganistane ir Irake Pete'ą Hegsethą. Į nacionalinės žvalgybos direktorės postą D.Trumpas siūlo prorusiškais pasisakymais pasižymėjusi Tulsi Gabbard. Kaip vertinti jau žinomus pasirinkimus?Laidoje dalyvauja „Redakcijos“ žurnalistas Ignas Kinčinas, Seimo narys Matas Maldeikis, „Repsense“ vadovas ir komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Rinkimus laimėję socialdemokratai sukirto rankoms dėl koalicijos su „Nemuno aušra“ ir demokratais. Šį procesą net patys būsimi koalicijos partneriai vertina kaip chaosą.Kaip atrodys nauja valdžia, ar prireiks įsikišti prezidentui ir koks vaidmuo teks Konstituciją šiurkščiai pažeidusiam ir priesaiką sulaužiusiam Remigijui Žemaitaičiui?„LRT aktualijų studijoje“ diskutuoja ELTOS vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris, „Lietuvos ryto“ politikos apžvalgininkas Tadas Ignatavičius bei Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentė Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.Ved. Mindaugas Jackevičius

Santykiai su Rusija, karas Ukrainoje, Izraelis, Kinija, NATO ir Europos Sąjunga – ko užsienio politikoje tikėtis iš neprognozuojamu vadinamo, antrą kartą JAV prezidentu tapusio, Donaldo Trumpo? Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sveikindamas D.Trumpą su pergale, išreiškė viltį, kad jo prezidentavimas priartins „teisingą taiką Ukrainoje“. Kiek tai tikėtina?Laidoje dalyvauja apžvalgininkas Mindaugas Montvilas, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

VDU doc. Ligita Šarkutė: katė maiše tapo mūsų politikos bruožu. Pasak Šarkutės, socialdemokratų blaškymasis užduoda blogą toną būsimam vyriausybės darbui. Docentė neatmeta, kad galima koalicija ir su „Nemuno aušra“.Ved. Deividas Jursevičius

Veiklą pradeda „Naujosios Operos“ studija, kurios kūrėjai žada stebinti netradiciniais operos sumanymais ir ieškoti netikėtų ir dar neatrastų operos jungčių.„Negriaukim Šančių“, – paklaustas, kokį receptą Kaunui parsivežė iš mėnesį trukusios rezidencijos Vienoje, sako Kaune gyvenantis fotografas Darius Petrulis. Savo parodoje „Sulieti pasaulius“ jis ir lygina du Naujojo europinio bauhauzo premijų konkurso laureatus – istorinius Žemuosius Šančius ir naują Vienos kvartalą.Komikas ir rašytojas Domas Raibys ketina gastroliuoti po Lietuvą su savo mospektakliu „Nedarbo kalendorius“. O prieš pradėdamas šį turą, jis nubėgo savo pirmąjį maratoną... su klumpėmis. Domas Raibys pasakoja apie menininkų nuotykius su „darbo birža“ ir pokštus kaip būdus atkreipti dėmesį į savo kūrybą.Pasaulio kultūros apžvalgoje – Sotheby's aukcione parduodamas dirbtinį intelektą naudojančios robotės-humanoidės sukurtas paveikslas bei pirmą kartą muzikos istorijoje koncerte gyvai pasirodęs violončele grojantis robotas.„Šiaip jau džiugus įvykis, rodantis, kad per pastaruosius dvidešimt metų Lietuvos švietimas nuo vaiko specialiųjų poreikių nesupratimo subrendo iki jo reikmių atpažinimo, pripažinimo, švietimo administratorių ir dalies žiniasklaidos pastangomis suskubo virsti tariamai nepažangių, sustabarėjusių, nehumaniškų mokytojų smerkimo pretekstu“,– komentare apie įtraukųjį ugdymą sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.„Kairė“, „dešinė“ ar „centras“ – ką reiškia ir iš kur kilo visi šie politiniai terminai? Iš kur atsirado tokie žodžiai kaip „konservatizmas“ ar „liberalizmas“ ir ar jie vis dar perteikia tą patį, kai buvo sukurti? Politikos istorikas Dovydas Skarolskis pasakoja dažniausiai viešojoje erdvėje naudojamus politinius terminus, jų kilmę ir reikšmes.„Žodžius sukuria tie, kuriems jų reikia“, – sako Vilniaus universiteto filologijos fakulteto profesorius Arūnas Sverdiolas, kalbėdamas apie kalbos vystymąsi ir dinamiką. Kas turėtų kurti kalbą ir kas iš tiesų kelią grėsmę jos gyvavimui?Ved. Austėja KuskienėRed. Indrė Kaminckaitė

Pagrindinio epizodo herojus laikmečio istorijai žinomas ne tik kaip knygnešys. Politikos teoretikas ir caro nuskriaustųjų užtarėjas, o vėliau ir rašytojo amplua save atradęs Jurgis Bielinis, valstiečius stengėsi šviesti ir savo autorine (ar pusiau autorine) literatūra. Leidiniai, prie kurių jis prisidėjo, šiuo metu gali kelti šypseną ar sužavėti savo atkaklumu, tačiau galime neabejoti uždegančiu Bieliako indėliu į lietuvių tautiškumo pečių.   Šiame idėjų komposte netyčia atskleisime didžiausią Lietuvos paslaptį ir plačiau aptarsime Bieliako multitalentišką asmenybę. Pakalbėsime apie didelius knygnešių karaliaus užmojus ir norą su užsienio pagalba atnešti tvarką į namus.   Ar knygnešiai pelnytai romantizuojami, o gal jie tebuvo kontrabandininkai? Kas bendro tarp Tomo ir Jurgio Bielinio? Ir kokios raidės trūksta lietuvių kalbos abėcėlėje? Sužinokite jau dabar!

Vakar įvykęs prezidento ir premjerės susitikimas, skirtas aptarti būsimąjį ministrų kabinetą, paslapties taip ir neišsklaidė. Premjerė žada ministrų sąrašą paskelbti penktadienį. O prezidentas kartoja, kad pokyčiai Vyriausybėje – būtini. Politikos kuluaruose svarstoma, kad derybos dėl ministrų tiesiogiai susijusios su konservatorių noru savo partijos lyderiui įteikti eurokomisaro portfelį.Kiek ministrų galvų gali kainuoti eurokomisaro kėdė?LRT aktualijų studijoje dalyvauja Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Andrius Vyšniauskas, Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius ir Vytauto Didžiojo universiteto politologas Bernaras Ivanovas.Ved. Jurga Tvaskienė

Per tris mėnesius Rusija patyrė dvi dideles teroristines atakas – koncertų salėje Maskvoje ir praėjusį savaitgalį Dagestane. Ekspertai kalba apie augančias religines ir etnines įtampas Rusijos Federacijos viduje. Politikos analitikai jau kurį laiką svarsto, kad neramumai Maskvos kolonizuotose respublikose gali lemti Rusijos subyrėjimą.Laidoje dalyvauja Ženevos tarptautinių ir plėtros studijų instituto dėstytojas Gražvydas Jasutis, Lietuvoje gyvenantis baškirų aktyvistas Ruslan Gabbasov, Visuomenės informacinio saugumo agentūros įkūrėjas Mindaugas Sėjūnas, VU TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Seime rengiamas trišalis Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų delegacijų ir žemdirbių atstovų susitikimas, skirtas aptarti ukrainietiškų grūdų importą į Europos Sąjungą.Grupė Seimo konservatorių kreipėsi į Susisiekimo ministeriją siūlydami keisti kelio ženklus naujais. Parlamentarai sako, kad dabartinė kelio ženklų išvaizda – sovietinė. Kai kurie politologai teigia, tai ne svarbiausia problema, o sovietinius laikus labiau mena, pavyzdžiui, prastos būklės daugiabučiai. Rubrikoje „Aktualus klausimas“ jūsų teiraujamės, ar reikėtų keisti kelio ženklus naujais?Per 20 metų vidutinė alga Lietuvoje padidėjo daugiau kaip 6 kartus. Dalis verslo atstovų sako, kad toks spartus augimas kelia pavojų ekonomikai, o jį pristabdyti trūksta ir politinės valios. Ypač šiemet, kai šalyje vyks treji rinkimai. Apie tai išsamiau - „Verslo laike“.Kovo mėnesį per Lietuvą nuvilnijo socialinių tinklų aktyvumo banga, o temos, atsidūrusios socialinių tinklų ir žiniasklaidos portalų skaitytojų dėmesio centre, apėmė tiek vidaus, tiek tarptautinės politikos klausimus. Ekspertai pastebi, kad vidaus politikos klausimai dažnai tampa aštriausiu antivalstybininkų ginklu socialiniuose tinkluose.Sekmadienį vykę Turkijos vietos savivaldos rinkimai baigėsi didžiausiu šalies prezidento Redžepo Tayyipo ErdoAno įkurtos Teisingumo ir plėtros partijos pralaimėjimu per pastaruosius 20imt metų. Svarbiausiuose miestuose nuo Stambulo iki Ankaros ir Antalijos laimėjo opozicija. Analitikai pabrėžia, kad tai rodo nusivylimą prezidento politika.Ved. Darius Matas

Kauno technologijos universiteto mokslininkas Florianas Rabitzas tyrinėja, kaip tarptautinės institucijos reguliuoja naujas ir daug prieštarų keliančias technologijas.Tarkim saulės spinduliuotės valdymas vardan klimato kontrolės, genų inžinerija nykstančių rūšių išsaugojimui ir asteroidų kasyba siekiant užsitikrinti retų metalų išteklius.Politikos mokslų daktaras pastebi, kad dažnai reguliavimas yra pernelyg menkas, pasenęs arba jo netgi nėra. Kodėl taip yra ir kuo tai rizikinga?Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos Parlamentas pasiekė susitarimą dėl migracijos įstatymų reformos. Ja siekiama pažaboti neteisėtą migraciją ir sumažinti pietinėms šalims tenkančią naštą. Vienas svarbiausių sutarimų - solidarumo mechanizmas, kuris lemtų, kad kilus krizei, kiekviena šalis turės priimti tam tikrą kiekį migrantų arba susimokėti įnašą į Europos sąjungos fondą. Vengrija jau pareiškė šiam susitarimui niekada nepritarsianti.Prezidentui antrą kartą atmetus ambasadoriaus Lenkijoje kandidatūrą, Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis iškviestas į Užsienio reikalų komitetą. Diplomatijos vadovo paprašyta paaiškinti Prezidentūros kritikuojamą ambasadorių skyrimo tvarką.Naujoji Lenkijos vyriausybė atleido nacionalinės televizijos, radijo ir naujienų agentūros pirmininkus ir valdybas.Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Deividas Kameronas Jordanijoje bando susitarti dėl paliaubų tarp Izraelio ir Hamas. Jordanijoje dirba ir LRT Radijo užsienio naujienų redaktorius Žygimantas Kapočius, pokalbis su juoKonstantinopolio patriarchatui pavaldūs stačiatikiai Kalėdas švęs gruodžio 25-ąją.Ved. Liepa Želnienė

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis lankėsi Vašingtone, kur siekė užsitikrinti tolimesnę Jungtinių Valstijų paramą gynybai nuo Rusijos agresijos. Jungtinių Valstijų prezidentas Džou Baidenas pakartojo, kad visada rems Ukrainą, o Kongresas privalo pasiekti kompromisą dėl naujo paramos paketo Kyjivui. Baltieji rūmai Kongreso prašo maždaug 60-ties milijardų dolerių Ukrainai. Baidenas siekė kuo aiškiau pademonstruoti palaikymą Ukrainai, tačiau dėl Amerikos vidaus politikos įtampų Kyjivui kol kas nepavyksta užsitikrinti aiškių garantijų dėl tolimesnio finansavimo.Dėl įvykio Vilniaus rajone, kuomet vakar policininkas nušovė jį ir medikus užpuolusią moterį, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veiksmų teisėtumo. Taip pat bus pradėtas ir ikiteisminis tyrimas. Pirminiais duomenimis, agresyvi moteris vakar puolė medikus, puolė ir pareigūnus su peiliu, todėl buvo panaudotas ginklas ir ji buvo nušauta.Prasidėjus šildymo sezonui dujų saugyklos Europoje pamažu ėmė tuštėti. Gamtinės dujos rinkose kainuoja daug pigiau nei per piką, tačiau atplukdomos į Lietuvą suskystintosios – brangesnės nei tos, kurios atiteka vamzdynu. Ką tai reiškia ir kiek dujos gali kainuoti kitąmet?Vilnius šią savaitę miestiečiams pradėjo dalinti nemokamus maišelius ir kibirėlius, skirtus maisto atliekoms rūšiuoti. Atskirai rūšiuoti maisto atliekas nuo kitų metų sausio turės visa Lietuva. Ir nors iki naujųjų liko vos pora savaičių, panašu, kad šiems pokyčiams pasiruošusios toli gražu dar ne visos savivaldybės.Šiauliuose pristatytas neįprastas muzikinis spektaklis-performansas, kuriame per muziką, judesį ir poeziją atskleidžiamos garsaus prancūzų filosofo Michelio Foucault svarstytos temos.Ved. Rūta Kupetytė

COVID-19 pandemija tapo tikru išbandymu politiniams lyderiams ir jų valdymo strategijoms. Politiniai lyderiai skubėjo priimti sprendimus, kurie prisidėtų prie daugelio prigimtinių laisvių ribojimo. Viena iš tokių pareiškimo formų buvo pirmasis kiekvienos šalies vadovo kreipimasis į tautą, siekiant užtikrinti žmonių palankumą ir vykdant visuomenės sveikatos politikos uždavinius krizės metu. Ar pavyko politiniams lyderiams įtikinti savo rinkėjus, kad jų laisvės ribojimai per COVID-19 pandemiją yra tinkamiausias būdas spręsti rimtas su visuomenės sveikata susijusias problemas? Kaip tai buvo padaryta?Svajonė gauti butą tapo vyraujančia sovietų okupuotos Lietuvos materialiojo gyvenimo dalimi, o buto gavimas – vienu reikšmingiausių žmonių gyvenimo įvykių. Būstas sovietų šalyje buvo ne įsigyjamas už uždirbtas lėšas, bet skirstomas partiniais-administraciniais nurodymais. Tai pavertė jį socialinės kontrolės įrankiu ir iškraipė jo architektūrinę prigimtį. Architektūros istorikė Marija Drėmaitė kartu su bendraautoriais Vilte Janušauskaite, Nojumi Kizniu ir Matu Šiupšinsku monografijoje Jūs gaunate butą siekia išsiaiškinti, kaip politinis projektas paveikė gyvenamąją aplinką.Sklandi integracija ne tik naujoje darbo vietoje, bet ir naujoje šalyje – iššūkiai, su kuriais neišvengiamai susiduria į Lietuvą atvykę dirbti specialistai iš užsienio. Kalbos barjeras, ne visada aiškūs relokacijos procesai, daugybė kitų praktinių aspektų – visa tai gali būti išsprendžiama, jei organizacijos viduje iš anksto bus numatytos reikiamos priemonės.Vienerius metus LRT žurnalistė, visuomenininkė Urtė Karalaitė vedė kūrybinio rašymo dirbtuves nuteistiesiems bei nuteistosioms. Projektui „Neišgirsti balsai“ pasibaigus, U. Karalaitė dalysis savo įžvalgomis apie tai, kokią įtaką kūrybinės veiklos turi nuteistiesiems, kokias baimes jai pačiai padėjo nugalėti šis projektas ir kaip visuomenė reagavo į nuteistųjų mintis apie save bei išorinį pasaulį.

Klimato kaitos rubrika. Europos Komisija šią savaitę įspėjo, kad Europos Sąjungai skubiai reikia daugiau lėšų reaguoti į klimato kaitos sukeltas krizes, po to, kai 2021 ir 2022 m. buvo išnaudotas skubios pagalbos rezervas, o šiais metais padaugėjo stichinių nelaimių.Į atsinaujinančios energetikos projektus investuoti panorę verslininkai pasakoja susiduriantys su problemomis. Ir pažymi, kad geros Vyriausybės idėjos ir verslininkų pinigai bei laikas toliau skęsta biurokratinėse džiunglėse.Italijai sulaukiant vis daugiau migrantų, vietos tarnybos skelbia nespėjančios visiems suteikti reikalingos pagalbos. Būtinybę spręsti migracijos keliamus iššūkius ragina ir Italijos premjerė Giorgia Meloni bei Europos Komisijos pirmininke Urzula von der Lejen. Kokios migracijos politikos turėtų laikytis Europa?Amerikiečiai ukrainiečiams perdavė „sunkvežimio dydžio“ 3D spausdintuvą, kuris mūšio lauke gali pagaminti kokią nors sugedusią karinės įrangos detalę. Kokios šiuolaikinės technologijos gelbsti karo lauke? Pokalbis su karybos ekspertu.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

„Pamatuji se, jak se před čtyřiatřiceti lety skandovalo: „Nechceme straníky, chceme odborníky!“ Ti, kdo to tady dnes vedou, jsou, o tom já nepochybuji, zdatní straníci, ale o odbornosti se u nich moc nedá. A ten diletantismus je bohužel nakažlivý, šíří se to na ministerstvech od hlavy směrem dolu,“ říká profesor Jan Keller v rozhovoru pro pořad Politikos s Ivanem Hoffmanem. 11.09.2023, www.RadioUniversum.cz

JAV Karo studijų institutas teigia, kad V.Putinas beveik neabejotinai įsakė Rusijos karinei vadovybei numušti samdinių grupuotės „Wagner“ vadovo J. Prigožino lėktuvą. Analitikai svarsto, kad tai greičiausiai yra viešas bandymas dar kartą įtvirtinti savo viešpatavimą ir atkeršyti už pažeminimą, kurį Putinui ir Rusijos gynybos ministerijai sukėlė prieš du mėnesius surengtas ginkluotas „Wagner“ sukilimas. Politikos apžvalgininkas M.Laurinavičius teigia, kad, likusi be vadovybės, karinė grupuotė nebeegzistuoja, tuo metu politologas A. Medalinskas mano, kad ir toliau išliekančias galimas grėsmes.Šiandien minima Ukrainos nepriklausomybės diena – LRT kviečia ją minėti kartu. LRT televizijos eteryje ir portale LRT.lt bus pristatyta dokumentinio filmo „Radarom! Bendrumo galia“ premjera. Šiuo metu visi 16 radarų, įsigyti už akcijos metu surinktas lėšas, jau yra Ukrainoje ir atlieka savo darbą – saugo Ukrainos kritinę infrastruktūrą.Estija siūlo neleisti Rusijos piliečiams balsuoti savivaldos rinkimuose. Lietuvos teisingumo ministrė neatmeta tokios galimybės ir Lietuvoje. Kokia jūsų nuomonė? – klausimas klausytojams.Artėjant rudeniui vėl jaučiamas suaktyvėjimas būsto nuomos rinkoje. Ekspertai sako, kad situacija, lyginant su praėjusiais metais, kai nuomojamų būstų pasiūla buvo itin sumenkusi, stabilizavosi ir šiemet yra net didesnė už paklausą. Anot specialistų, šis laikotarpis palankus būsto nuomai ieškantiems žmonėms, nes susiklosčiusi situacija leidžia ne tik lengviau išsirinkti norimą butą, bet ir pasiderėti dėl palankesnės kainos.Pasak V.Jurkonio, Lietuva turi siųsti aiškią žinią, kad laukia režimo persekiojamų asmenų. „Freedom house“ vadovas Lietuvoje sako, kad Lukašenkos režimas labai jautriai reaguoja į galimą sienos uždarymą.Ved. Rūta Kupetytė

Ne vienerius metų dirbęs vaikų teisių apsaugos specialistu, šiandien Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas Vytautas Kirka pats tyrinėja vaikų patirtis, ieškant pagalbos ir teisingumo, patyrus netinkamą ar smurtinį elgesį šeimoje. „Tam tikros visuomenės dalies atžvilgiu, kažkada pats buvau tas blogiukas, kuris paima vaikus“ – pasakoja Vytautas ir atskleidžia tik dalį požiūrio, kuris atsispindi jo ir kolegės prof. Ilonos Tamutienės tyrime.Ką išgyvena vaikai, kuomet susiduria su vaikų gerovės specialistais? Kokią vietą mūsų visuomenėje užimta vaikų nuomonė ir balsas? Ar visada išėjimas iš smurtinės aplinkos iš tiesų išlaisvina?Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto, Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto doktorantu Vytautu Kirka.Ved. Ignas Klėjus

„Uvědomme si – to, co neví vláda, že když lidem seberete peníze, ať už je to sníženou valorizací, vyšší inflací, drahotou, drahými energiemi, tak výsledek je, že prostě lidi začnou míň utrácet, a v momentě, kdy začnou míň utrácet, tak prostě nevyberete DPH. Nevyberete daň z příjmu. Nevyberete spotřební daň. Protože, když není obrat, tak nejsou tyto daně,“ říká opoziční poslanec Jiří Kobza v rozhovoru pro pořad Politikos s Ivanem Hoffmanem. 21.08.2023, www.RadioUniversum.cz

„Ten, kdo je nositelem jiného názoru, toho mainstreamoví politici a novináři nálepkují, a nazývají ho různými škaredými jmény a nepouštějí na konference, a nenechávají mu tisknout knihy. To je prostě strašná doba. Když zastáváte mainstreamový názor, tak vám vlastně vůbec nedojde, že ten tlak tady je. Ale jakmile zastáváte názory menšinové, nebo jiné, nebo ne ty veřejně podporované, a ty dotované, tak vlastně jste persona non grata,“ říká senátorka a bývalá ministryně spravedlnosti Daniela Kovářová v rozhovoru pro pořad Politikos s Ivanem Hoffmanem. 17.07.2023, www.RadioUniversum.cz

„Já si prostě myslím, že bychom měli mít důvěru v nějaké zdravé společenské instinkty, ve schopnost lidí selským rozumem odlišit pravdu od lži, a ne se jím snažit odpírat právo na názor, na informace a oklešťovat ten svobodný prostor, který tady máme,“ říká europoslanec Jan Zahradil v rozhovoru pro pořad Politikos s Ivanem Hoffmanem. 19.06.2023, www.RadioUniversum.cz

„Oni chtějí mír, který si vybojují útokem. Ten náš generál říká, co říká, protože chce, abychom byli součástí vítězství. V tomto případě součástí vítězství Západu nad Ruskem. A já si myslím, že mu jde o to, abychom jaksi nezůstali bokem. Abychom nepropásli šanci vybojovat si ten mír se zbraní v ruce,“ říká Ivan Hoffman v pravidelném ohlédnutí za uplynulého měsíce pro pořad Politikos. 12.06.2023, www.RadioUniversum.cz

„My jsme se jako KSČM, jako jediná levicová strana, účastnili všech demonstrací, které proběhly proti této vládě, protože je to neskutečně důležité. Ideálně ji donutit k demisi, je podle mě základ. Pak si to klidně rozdejme ve volbách,“ říká předsedkyně KSČM Kateřina Konečná v rozhovoru pro pořad Politikos s Ivanem Hoffmanem. 29.05.2023, www.RadioUniversum.cz

„Evropa strašně ztrácí v tom, jak se jednoznačně přimkla na stranu Spojených států. Na první pohled by se zdálo, že se Evropa tím konfliktem na Ukrajině velmi sjednotila. Což mohlo být vnímáno i jako pozitivní ze začátku. Pak se ale ukázalo, že se její diplomacie dostává do vleku jiných zájmů, než jsou zájmy evropské,“ říká bývalý předseda Zelených Matěj Stropnický v rozhovoru pro pořad Politikos s Ivanem Hoffmanem. 15.05.2023, www.RadioUniversum.cz

„Levicový volič v zásadě stále existuje. Jenom část z nich už to ani neví, ale člověk hledá přirozeně toho, kdo bude chránit jeho zájmy. Takže, jestli je to momentálně centristické hnutí ANO, které hájí zájmy pravicových a levostředových voličů převážně, tak je to možná paradox, ale tak to je. Je otázka, co bude potom, až najednou odejde z politiky Andrej Babiš,“ říká bývalý premiér a někdejší předseda ČSSD Jiří Paroubek v rozhovoru pro pořad Politikos s Ivanem Hoffmanem. 17.04.2023, www.RadioUniversum.cz

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie Juzefą Pilsudskį, kurį lietuviai ir lenkai vertina visiškai skirtingai. Apie jį kalbamės su rašytoju Regimantu Dima.Kokios miškų politikos Lietuvai reikia? 32 Lietuvos organizacijos, įmonės ir iniciatyvos, mokslininkai ir ekspertai susibūrė į „Girių spiečių“ ir kartu ketina siekti gamtai palankios ir subalansuotos miškų politikos.„Moldovos narystė Europos Sąjungoje yra tik laiko klausimas, o reformų šaliai reikia ne dėl Briuselio ir Vilniaus, o dėl jos žmonių“, sako Lietuvoje besilankantis Moldovos Parlamento vadovas Igoris Grosas. Kokias Moldovos perspektyvas mato Lietuvoje gyvenantys moldavai? Pokalbis suLietuvos rumunų bendrijos „DAČIJA“, vienijančios ir moldavus, pirmininke Lučija Bartkiene.Vilniuje veikia Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ įkvėpta paroda „Ar tu ne Kanukas?“, režisierius Donatas Ulvydas tikisi, kad šie meno kūriniai atsidurs jo kuriamame filme.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Čím je Evropská unie integrovanější, tak s tím paradoxně Evropané mají menší užitek, mají menší radost. Je to něco jako rakovina. Ona likviduje partnerství, a naopak oživuje nedůvěru, kterou se před tím evropským národům v minulosti, v té nejednotnosti, v té demokratické, nejednotné Evropě dařilo minimalizovat. Atmosféra se tou stále větší integrací zhoršuje, místo aby se zlepšila,“ říká Ivan Hoffman v pravidelném ohlédnutí za uplynulým měsícem pro pořad Politikos. 03.04.2023, www.RadioUniversum.cz

Rubrikoje "Keturi milijonai" - Orinta Petružytė iš Dubajaus.Vyresni darbuotojai darbo rinkoje: ar baigėsi laikai, kai 50-ties ar net 40-ties turi galvoti, kad tavo karjeros pikas - jau praeity? Lietuvos visuomenei kasmet senėjant, darbdaviai turi atsigręžti į vyresnio amžiaus kandidatus. Tačiau ar taip ir vyksta? KAip keičiasi vyresnių žmonių integravimosi į darbo rinką dinamika? Globalios personalo sprendimų bendrovės „Manpower“ Lietuvos padalinio vadovė Živilė Švežauskienė irISM profesorė Raimonda AlonderienėKo galime pasimokyti apie sugyvenimą šių dienų Lietuvoje, atsigręždami į tautinės politikos ištakas? Neseniai pasirodėAmbasadorės, pirmosios Tautybių departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinės direktorės dr. Halinos Kobeckaitės knyga „Prie Lietuvos tautinės politikos ištakų 1988–1994“.Įsibėgėjo naujas muzikinis šeštadienio projektas AŠ ESU MUZIKA. Jame dešimt muzikos žvaigždžių kiekvieną savaitę atstovauja vis kitą muzikos žanrą. Kantri, disko, operos, roko ar kito stiliaus dainas atlieka tie muzikantai, kuriems nebūtinai tas stilius būdingas. Kaip sekasi atlikėjams, ir kodėl verta atrasti šį projektą, jeigu dar nesat to padarę - prodiuseris Samas Urbonavičius.LRT faktai.Auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė

„To je největší bolest české politiky: Jenom jsme hlavu vytáhli z východní řiti, tak okamžitě někteří politici hledají jinou řiť, ať už je bruselská, berlínská nebo washingtonská. Vždyť snad, proboha, můžeme mít větší sebevědomí, nikdo z nás přece netvrdí, že se máme s otevřenou náručí rozběhnout na východ k Moskvě. Přece máme své spojenecké závazky směrem na Západ, ale nemusíme se chovat lokajsky,“ říká politik, muzikant i publicista Petr Štěpánek v rozhovoru pro pořad Politikos s Ivanem Hoffmanem. 27.03.2023, www.RadioUniversum.cz

„Každá generace, která přichází, chce mít nejen svoji přítomnost, ale chce mít i svoji vlastní minulost. Svou vlastní historii. To přepisování historie je jev, který se opakuje, který tady byl vždycky, a dneska přichází i generace velice inovativní, velice smělá, která zachází doopravdy hodně daleko a předělává tu minulost takto dramaticky,“ říká Ivan Hoffman v pravidelném ohlédnutí za událostmi uplynulého měsíce s Martinou Kociánovou pro pořad Politikos. 06.03.2023, www.RadioUniversum.cz

„Dnes opět pozorujeme snahu informace kontrolovat, usměrňovat a zabraňovat jiným informacím, aby se dostaly k lidem. Proto jsem i v rámci prosazování míru ostře proti všem formám cenzury. To si myslím, že je nebezpečné. A lidé by měli znát argumenty obou stran nebo všech stran, a to se bohužel dneska vždycky neděje. Měli bychom posilovat vzájemný pocit a úsilí o solidaritu,“ říká bývalý ministr zahraničí Jan Kavan v rozhovoru pro pořad Politikos s Ivanem Hoffmanem. 13.02.2023, www.RadioUniversum.cz

„Je to paradox, že lidé, kteří si připadají jako ti lepší, jako demokraté, si automaticky nárokují právo být hrubí, nenávistiví. Ale možná je to také tím, že člověku se silnějším názorem připadá strašně důležité, aby ta volba dopadla podle jeho představy. Zatímco lidé, kteří ten názor nemají až tak úplně silný, tak ti prostě nemají důvod vybičovat vášně,“ říká Ivan Hoffman v ohlédnutí za minulým měsícem s Martinou Kociánovou pro pořad Politikos. 06.02.2023, www.RadioUniversum.cz

Pasaulio lyderių rubrikoje šį kartą pokalbis apie Vokietijos kanclerį Olafą Šolcą.Neseniai daug kalbėjome apie greitosios pagalbos medikus, užpultus pacientų. O su kokiomis situacijomis savo darbe susiduria ir kaip sprendžia agresyvaus žmonių elgesio problemą socialiniai darbuotojai?Apie tai su Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidente Jūrate Tamašauskiene.Paskelbti mokslo premijų laureatai.Kaip dėl Rusijos karo Ukrainoje keitėsi Lietuvos rusakalbių tapatybė? Apie tai menininkės ir VU TSPMI magistrės Neringos Rekašiūtės darbas, pavadinimu „Tapatybės perkonstravimas karo kontekste: Lietuvos rusakalbių atvejo analizė“. Tai geriausias 2023 m. Politikos ir medijų studijų magistro darbas.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Tržní systém funguje vždycky na protikladu centra a periferie. Pokud by na celém světě byly podmínky pro podnikání všude stejné, pokud by byla stejná cena pracovní síly, stejná míra sociálního zajištění, stejné daně, tak se vůbec nikomu nevyplatí investovat někde jinde, investovat v cizině,“ říká sociolog Jan Keller v rozhovoru pro pořad Politikos s tím, že právě celá východní Evropa byla přibrána jako periferie. 21.11.2022, www.RadioUniversum.cz

„Nedělám si o Evropskou unii starost, když je potřeba reagovat, tak reaguje neobyčejně rychle a efektivně. Řekl bych, že ve své podstatě je to jedna z nejlepších politických struktur současnosti. Pokud máte různé obavy, tak když se podíváte, jaké vnitřní napětí je třeba ve Spojených státech, tak já mám třeba obavu z hluboké krize Spojených států,“ říká bývalý eurokomisař a premiér Vladimír Špidla v rozhovoru pro pořad Politikos. 14.11.2022, www.RadioUniversum.cz

„Evropská unie je zaseknutá na bodě, který připomíná Československo měsíc před rozdělením. Dopředu to nejde. Zpátky to nejde. A nezbývá než vymyslet nějaké rychlé, zásadní řešení, kterým bychom se dostali někam dál,“ říká bývalý europoslanec Jiří Payne v rozhovoru pro pořad Politikos. 09.11.2022, www.RadioUniversum.cz

„Jakmile v Evropské unii, která prohlubuje krizi, zůstaneme, tak budeme padat ke dnu s ní. Když z ní budeme vystupovat, tak budeme samozřejmě konfrontováni se snahou Evropské unie bránit odchodu jednotlivých zemí, a to nevybíravými prostředky. A jelikož roste společné zadlužení, zcela úmyslně, tak i odchod z Evropské unie bude mít své vysoké náklady,“ říká europoslanec Ivan David v rozhovoru pro pořad Politikos. 07.11.2022, www.RadioUniversum.cz

Na Rádiu Universum, v pořadu Politikos, při hledání toho, co nás nerozděluje, nýbrž spojuje, a co společnost činí společenstvím, se bude každé pondělí těšit Ivan Hoffman. 31.10.2022, www.RadioUniversum.cz

Viena labiausiai aptariamų naujienų šią savaitę – Rusijos mąstytojo Aleksandro Dugino dukros Darjos žūtis sprogus automobiliui. Šio įvykio aplinkybės neaiškios, Rusijoje pareikšti kaltinimai Ukrainai, kitose versijose atsakomybė tenka Rusijos partizaninėms jėgoms arba --- Rusijos slaptosioms tarnyboms. Aišku viena: šis nutikimas turi simbolinę reikšmę, tačiau kodėl ir kas tas Aleksandras Duginas, kurio idėjomis grindžiama Rusijos retorika bei propaganda? Apie tai LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Vakar baigėsi Olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos ir Europos čempionu bei pasaulio vicečempionu šią vasarą tapusio jo sūnaus Mykolo Aleknos organizuotas aukcionas - Ukrainai paremti, kuriame už 25 – kis tūkstančius eurų buvo parduotas simbolinis diskas su jų abiejų parašais.Pinigai bus skirti Ukrainos kariams. Šį diską 2012 – taisiais metais Londono olimpinių žaidynių metu Virgilijui Aleknai įteikė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ant jo išgraviruoti žodžiai: „Kai laimite Jūs – laimi visa Lietuva“ Su aukciono organizatoriumi Virgilijumi Alekna kalbėjosi Aivaras Dočkus.Kas įpūs gyvybės regionams? – regioninės politikos forumas Anykščiuose. Dalyvauja Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Kauno regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkė Birštono merė Nijolė Dirginčienė, Nacionalinės regioninės plėtros tarybos pirmininkas, Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.Biokuro, kaip ir dujų rinkoje, kyla įtampa. Piktinamasi, kad biokuras nekaupiamas žiemai, kad laukiama dar didesnių kainų. Urėdijos įpareigotos tiesiogiai tiekti biokurą šilumininkams, tačiau ar tai išgelbės padėtį - aiškinasi kolega Marius Jokūbaitis.Aktualus pokalbis su Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiaja patarėja Irena Segalovičiene.Už kiek parduotas Virgilijaus Aleknos diskas? Interviu.Komentaras. Autorė LLRI prezidentė Elena Leontjeva.Ved. Edvardas Kubilius

„Kdyby se problémy, které my tu máme a ještě budeme mít, dělaly v Paříži, tak je Paříž už dneska napěchovaná protestujícími lidmi. V tomto smyslu je česká nátura vskutku mírumilovná. My budeme sedět v hospodě a nadávat, ale tenhle vztek netransformujeme do nějaké protestní akce. To už by nám muselo být skutečně hůř. Jenomže já mám obavu, že tentokrát hůř bude,“ říká bývalý ministr zahraničí Jan Kavan v pokračování rozhovoru pro pořad Politikos. 2. díl, 22.08.2022, www.RadioUniversum.cz

„Američtí politologové říkají, že kdyby čínská nebo ruská vojska byla pozvána do Toronta nebo do Mexika, tak by Američané ostře reagovali. V roce '62, když byla takzvaná kubánská krize a Sověti drze instalovali svoje rakety na území Kuby, tak Američané reagovali tak, jak reagovali – a Chruščov prozíravě ty rakety stáhnul. A to Fidel Castro ještě nebyl tak naivní, aby uvažoval o tom, že by Kuba chtěla vstoupit do Varšavské smlouvy,“ říká bývalý ministr zahraničí Jan Kavan v rozhovoru pro pořad Politikos. 1. díl, 15.08.2022, www.RadioUniversum.cz