Podcasts about politikos

Prezidento metinio pranešimo aptarimas su Vilniaus universiteto Tarptautiinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Ramūnu Vilpišausku ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docente dr. Ingrida Unikaite-Jakuntavičiene.Atnaujinant Kauno rotušę, vieną iš miesto simbolių, didelis dėmesys skirtas negalių turintiems žmonėms: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų. Užsukime į šį miesto muziejaus padalinį kartu su Laura, Mariumi ir Simonu ir įsitikinkime, ar ambicingus užmojus pavyko įgyvendinti. Apie tai – Andriaus Baranovo reportažas.Ką apie augalų draugystę dar viduramžiais suprato vienuoliai, kokie augalai atspindi Žemaitės charakterį ir kas bendro tarp miesto dangoraižių ir gluosnio prie Neries. Apie tai „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutas „Kaip žydėjimas Vilniaus. Miesto gėlynai“. Pasakoja všį „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architektė-ekologė Vaiva Marozienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Seime skaitė savo metinį pranešimą. Kas buvo pasakyta, aptaria Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docentė dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.

Šeštadienį socialdemokratų taryba svarstė tris savo ateities scenarijus. Ar padarytas pasirinkimas – tai pragmatiškai išreikšta partijos valia? Ar vis dėlto testas, kiek įtakos socialdemokratams iš tiesų turi pirmininkas Mindaugas Sinkevičius? Ir kokią ateitį tokiu būdu sau užprogramavo didžiausia kairiųjų partija? Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorius Ignas Kalpokas, Politikos mokslų daktarė Jolanta Bielskienė, Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga.Ved. Jurga Tvaskienė

„Podobně jako opakovaný vtip není vtipem, tak ani opakovaná epidemie není epidemií. Prestiž a důvěryhodnost WHO byla těžce poškozena covidem a vůči strašení další epidemií je dnes veřejnost imunní. Proti covidu se u nás chodí očkovat už jen nějakých 7 % populace. A kdo dnes chce lidi vyděsit, musí na to jít jinak,“ říká publicista Ivan Hoffman v pořadu Politikos. 01.06.2026, www.RadioUniversum.cz

Dėl nutekintų 600 tūkst. nekilnojamojo turto duomenų įrašų atsistatydino Registrų centro vadovas. Seimo opozicija kelia klausimą ir dėl politinės atsakomybės šiuo klausimu. Ypač dėl visuomenės informavimo. Tiek premjerė, tiek ekonomikos ir inovacijų ministras prisipažino apie šią vagystę sužinoję dar balandžio pradžioje. Inga Ruginienė sako, kad visuomenės neinformavo dėl prokuratūros vykdyto ikiteisminio tyrimo. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tokio reikalavimo nebuvo ir piktinasi, kad nei jis, nei visuomenė nebuvo informuoti apie šią situaciją anksčiau. Seimo opozicija kelia dviejų ministrų ir ministrės pirmininkės atsakomybės klausimą, Inga Ruginienė atrėžė, kad atsistatydinimas šiuo metu būtų „geriausia dovana mūsų priešams“.Laidoje dalyvauja buvęs Seimo pirmininkas, laidų vedėjas Arūnas Valinskas, ekspremjeras Gediminas Vagnorius, „Repoint PR“ direktorius, reputacijos konsultantas Mantas Dubauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docentė dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Žemės ūkio ministerijos specialistai ir Europos Komisijos atstovai aptarė esminius išūkius, su kuriais gali susidurti Lietuvos žemės ūkio sektorius, naujajame 2028-34 metų finansiniame laikotarpyje. Ministerijos Europos Sąjungos paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė akcentuoja, kad iš esmės keisis žemės ūkio sektoriaus finansavimas ir nors iššūkių nemažės, bet europinė parama Lietuvai kol kas numatyta penktadaliu mažesnė. Kas dar svarbaus žinotina ne tik žemdirbiams?Rietavo savivaldybės vienkiemyje Zorūbų miško pakraštyje įsikūręs Albinas Maslauskas jau užtarnautame poilsyje inžinierius hidrotechnikas, bet dar vis aktyvus visuomenininkas ir žinomas bitininkas. Beveik pusšimtį bičių šeimų laikantis unikaliame gamtos kampelyje jis rengia edukacijas ir pasakoja apie medų ir bičių pažinimo malonumus ir naudą.Pietų Lenkijos regionuose jau skinamas šių metų braškių derlius. Anot LRT radijo bendradarbio Lauryno Vaičiūno, uogos kol kas brangios ir kilogramas kainuoja 6 - 7 eurus. Dėl vėsesnio pavasario ir šalnų braškės gali ir nepigti, o pramoniniam perdirbimui auginamų uogų gali net trūkti.Ved. Arvydas Urba

LONAS - komforto ekspertai nuo 1993 www.lonas.lt Baltarusijos bulbafiurerio Aliaksandro Lukašenkos vardas šiandien yra žinomas visiems. Galų gale, netgi turime kvankų, atvirai garbinančių šį kraugerišką valdžios uzurpatorių. Nusprendėme skirti pora epizodų ir užmesti akį į mažiau matomą ir aptarinėjimą Lukašenkos gyvenimo ir karjeros ištakas, leidusias jam tapti ilgiausiai savo kėdės nepaleidžiančiu diktatoriumi Europoje. Pirmajame Lukašenkai skirtame epizode bandome pasikalbėti apie jo gyvenimo pradžią ir kelią link Baltarusijos politikos olimpo. Kur Lukašenka atsirado? Apie ką svajojo? Kokiais talentais pasižymėjo? Ir kodėl paslaptingasis „Alionos aparatas“ galėjo suvaidinti svarbų vaidmenį Lukašenkai tampant pirmuoju Baltarusijos prezidentu? Apie tai (ir dar daugiau) - epizode! 00:22:40 aptarinėjama Lukašenkos fotografija: https://imgur.com/a/bqZY4c5 Vaizdas: @korinavaicikone Garsai: Andrii Groza, ALEXIS_GAMING_CAM, AtlasAudio, EvgeniaCh, Roman_Sol

Lietuva yra pasirengusi padėti užtikrinti saugią laivybą Hormūzo sąsiauryje, tačiau tikisi, kad to neprireiks. Visgi ši pozicija nėra vieninga. Vieni politikai sako, kad Lietuva turėjo paramą Jungtinėms Valstijoms siūlyti pati, kiti - kad Lietuva neturi net svarstyti tokio klausimo. Nėra sutarimo ir dėl Vengrijos. Vieni politikai ieško kelių, kaip ją sutramdyti, kiti vyksta į susitikimus Budapešte.Prezidentas sukvietė partijų lyderius susitarti dėl vieningos užsienio politikos, bet ar tai įmanoma?Laidoje dalyvauja Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Linas Balsys ir Karolis Neimantas, buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius Antanas Valionis ir apžvalgininkė Agnė Rimkutė.Ved. Liepa Želnienė.

Vilniaus universiteto docentas Konstantinas Andrijauskas kovo 11-ąją nuo viaduko Vilniuje nuplėšė vėliavą su užrašu „Lietuva lietuviams“, nes yra įsitikinęs kad tai ekstremistinis šūkis. Policija jau pradėjo tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir kaltinimo kito žmogaus užpuolimu. Atsirado žmogus, kuris teigė nukentėjęs. Pats docentas neigia naudojęs smurtą.Besipiktinantys Andrijausko poelgiu teigia, kad šūkis „Lietuva lietuviams“ yra patriotinis ir neturi nieko bendra su nacistinėmis idėjomis. Kiti mano, kad šis šūkis turi neigiamą konotaciją ir tai ne apie šių dienų Lietuvą. Diskusijos ir ginčai užvirė socialiniuose tinkluose.Ar šūkis „Lietuva lietuviams“ yra ekstremistinis?Laidoje dalyvauja idėjų istorikas Dovydas Skarolskis, Nacionalinio susivienijimo lyderis Vytautas Sinica, Politikos ir religijos antropologė Gražina Bielousova, visuomenininkas Vitalijus Balkus.Ved. Marius Jokūbaitis

Kas dešimtas darbuotojas Lietuvoje yra užsienietis, tai daugiausiai vyrai, dirbantys transporto srityje. Pastaraisiais metais imigrantų skaičius sparčiai augo, dabar jis siekia 7,5 proc. Lietuvos gyventojų.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „nors migrantų skaičiumi ir pragyvenimo lygiu Lietuva sparčiai artėja prie Europos Sąjungos vidurkio, negalime leisti, kad mūsų šalį pasiektų ir kiti senosiose Europos valstybėse vykstantys reiškiniai, kuriuos sukėlė netoliaregiška tų šalių migracijos politika“.Jis siūlo įvesti naują migracijos valdymo mechanizmą, pagal jį būtų nustatyta, kad Lietuvoje pas vieną darbdavį padirbę užsieniečiai po tam tikro laiko turėtų išvykti iš šalies. Tai būtų tik darbui atvykstantys imigrantai, jie neturėtų teisės į šeimų susijungimą ir nepretenduotų į Lietuvos gyventojo statusą.Laidoje dalyvauja buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė, Seimo narys, liberalas Simonas Kairys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Dainius Gaižauskas, advokatų profesinės bendrijos „ReLex“ vyresnioji teisininkė, viena iš nevyriausybinės organizacijos „Sienos grupė“ steigėjų Emilija Švobaitė, prezidento patarėja, buvusi Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, Mažeikių rajono ūkininkas Audrius Vanagas politine beprotybe vadina ES sumanytą Pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, sutrumpintai CBAM. Dėl jo drastiškai brangsta mineralinės trąšos, formuojasi jų deficitas. Anot ūkininko, šalies žemdirbiams kasmet tai kainuos 60 – 110 mln eurų. Briuselio sumanymas painus, jam nepasiruošta tvirtina europarlamentaras Virginijus Sinkevičius ir Užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus. O kokios galimybės kooreguoti nuo metų pradžios įsigaliojusį CBAM? Kokių priemonių imasi šalies vyriausybė? aiškina Žemės ūkio ministars Andrius Palionis.VDU žemės ūkio akademijos dėstytojai, docentė Simona Paulikienė ir asistentas Tomas Ūksas įvairiose šalies mokyklose susitinka su baigiamųjų klasių moksleiviais. Per metus jie aplankė tris dešimtis mokyklų, o vienas paskutinių susitikimų buvo Trakų rajone Paluknio Medeinos gimnazijoje. Susitikimą vertino praktines išmanaus konstravimo užduotis atliekantys moksleiviai ir gimnazijos direktorius Vytautas Gustas.Ved. Arvydas Urba

Paviešintos seksualinio nusikaltėlio ir multimilijonieriaus Jeffrio Epsteino susirašinėjimo detalės pasiekė ir Lietuva. Paaiškėjo, kam jis pervesdavo pinigus, ką kviesdavo į savo namus, ką rėmė ir kas prašė jo paramos. Kai kurie laiškai rodo, kad jo seksualinių nusikaltimų tinklui buvo siūlomos merginos ir iš Lietuvos. Policija sako, kad jokių pareiškimų negauta, tad ir tyrimų mūsų šalyje nebuvo. O štai Latvijoje tyrimas jau pradėtas. Tokių raginimų pasigirdo ir Lietuvoje.Ar teisėsauga turėtų tirti J.Epsteino pėdsakus Lietuvoje?Laidoje dalyvauja Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu" centro vadovė Kristina Mišinienė, Politikos ir religijos antropologė Gražina Bielousova, Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis vadovė Arūnė Bernatonytė, Seimo narys Vitalijus Gailius, Mokslo komunikacijos specialistė Goda Raibytė – Aleksa, politologė Jolanta Bielskienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Europos Sąjungos šalyse gimsta vis mažiau kūdikių, vidutiniškai viena moteris Europoje susilaukia 1,38 vaiko. Tam kad būtų užtikrinta kartų kaita suminis gimstamumo rodiklis turėtų siekti 2,1. Ekspertai kalba, kad dėl to ne tik trūksta darbo jėgos, didėja spaudimas socialinei sričiai, bet ir kyla grėsmė Europos tapatumui.Laidoje dalyvauja Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega,VU docentas Daumantas Stumbrys, VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė, LRT RADIJO bendradarbė Prancūzijoje Goda Klimavičiūtė, LRT RADIJO bendradarbė Suomijoje Aurelija Kaškelevičienė, LRT RADIJO bendradarbė Ispanijoje Kristina Nastopkaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Gynybos ir saugumo centro Taline tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius sako, kad D. Trumpas nori Grenlandijos kaip Putinas Krymo, o NATO neturėjo ir neturi Arkties gynybos strategijos. Pasak Jarmalavičiaus, Grenlandija Amerikai reikalinga ne dėl saugumo, o dėl gamtinių išteklių.Ved. Deividas Jursevičius.

2025 – ieji Lietuvoje bus prisimenami kaip politinių skandalų, premjero atsistatydinimo ir protesto mitingų metai. Tai buvo laikotarpis, kai suintensyvėjo hibridinės atakos, o vertybiniai ginčai persikėlė į socialinius tinklus. Iš kitos pusės, ekspertai pastebi stiprėjančią pilietinę visuomenę ir jos poliarizaciją.Kokie Lietuvos istorijoje išliks 2025 metai?Laidoje dalyvauja istorikas Norbertas Černiauskas, Gegužės 1-osios profesinės sąjungos teisininkas, Ingos Ruginienės patarėjas Jurgis Valiukevičius, protesto organizatorius Robertas Koroliovas, komunikacijos ekspertas Mantas Dubauskas, politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarišvili.Ved. Marius Jokūbaitis

Politologas Mažvydas Jastramskis savo asmeninėje „Substack“ paskyroje paskelbė straipsnį, kuriame analizuojama tamsioji politikų asmenybės pusė. Jis kvestionavo, kodėl makiaveliški, psichopatiški ir narciziški politikai dažnai laimi rinkimus bei kodėl jiems geriau sekasi politikoje. Be to, jis svarstė, kodėl empatiški ir net kuklūs žmonės nesirenka politiko karjeros ir kuo ši profesija yra nedėkinga.Tauragėje įteikta pirmoji poetės Birutės Baltrušaitytės literatūrinė premija. Ji skirta už knygą, kurioje atsispindi Mažosios Lietuvos istorija, ypač kultūros istorija. Būtent šia tema dažnai rašydavo ir pati kūrėja. Birutės Baltrušaitytės gimimo metinėms skirtoje konferencijoje poetė prisiminta kaip šviesi ir talentinga kūrėja. O kam įteikta pirmoji poetės vardo premija ir kaip kūrėją prisimena artimieji ir ją pažinoję žmonės? Apie tai Vestos Vitkutės pasakojimas.Spalio 29-ąją Lietuvos operos primadonai, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro garbės emeritei Irenai Jasiūnaitei – 100. Irena Jasiūnaitė sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų operos scenoje, dainavo 35-erius metus. Turėdama gražų, skambų balsą, puikius artistinius gabumus ir žavią išvaizdą, sukūrė 58 vaidmenis. Ryškiausias iš jų – Karmen, scenoje atliktas daugiau kaip 100 kartų. Apie Irenos Jasiūnaitės talentą kalbamės su kompozitore, Lietuvos muzikų sąjungos prezidente Audrone Žigaityte-Nekrošiene.Panevėžyje pirmą kartą vyko Tvarios mados festivalis REVIVE. Ar tvari mada nėra tik elito reikalas? O ar teatras gali būti tvarus? Festivalyje lankėsi ir su jo dalyviais bei organizatoriais pasikalbėjo Evelina Povilavičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Dalis pastaruoju metu protestuojančių kultūros darbuotojų sako sulaukiantys spaudimo iš savo įstaigų ar savivaldybės vadovų to nedaryti.Beveik mėnesį dirbanti Vyriausybė – be dviejų ministrų. Vakar atstatydinta krašto apsaugos ministrė, o kultūros ministro ieškoma beveik tris savaites. Kaip vertinti Ingos Ruginienės ministrų kabineto darbą? Savo įžvalgas pateikė Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanas, politologas Mindaugas Norkevičius.Lietuvos banko duomenimis, pernai valstybės parama maždaug 340 jaunų šeimų padėjo įsigyti pirmųjų būstų už keliasdešimt milijonų eurų. Tačiau norintys pasinaudoti subsidija sako, kad susiduria su problemomis – trumpu terminu sutvarkyti dokumentus ir ribota pasiūla regionuose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad problemos žinomos.Kitąmet Lietuva gynybai skirs 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto ir daugiausiai gynybai skirsiančių NATO valstybių. Kaip Lietuva atrodo Aljanso šalių kontekste ir ar tikrai visiems aišku, kokios išlaidos gynybai yra išlaidos gynybai, o kokios – galbūt ir ne? Pokalbis su Lietuvos ambasadoriumi NATO Dariumi Jauniškiu.Lenkijos ambasados Lietuvoje vadovas Grzegorzas Marekas Poznanskis sako, kad Lenkija nebijo Rusijos grasinimų, o svarbiausias prioritetas – karinės galios stiprinimas su kaimynėmis.Ved. Edvardas Kubilius.

Žodis „propaganda“ atsirado iš religinės organizacijos, įkurtos 1622 m., pavadinimo. Iki XIX a. žodis turėjo tik religinę reikšmę.

Palangos kopose atidengtas meninis akcentas, skirtas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui ir jo kūrybiniam palikimui.Kaip Zarasų bendruomenė sugyvena su prieš pusantro mėnesio pastatyta Mykolo Saukos skulptūra „Liudytoja“ ir domėjosi, koks jos vaidmuo viešojoje erdvėje.Jurbarko rajono savivaldybė praėjusią savaitę priėmė sprendimą atskirti Vinco Grybo memorialinį muziejų nuo Jurbarko krašto muziejaus.Kaip etnokultūra tampa politinės kovos įrankiu?Lenkijoje žengti pirmi žingsniai, kad Markuose būtų įamžintas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimas.„Netinkamas apšvietimo dizainas ne tik gali padidinti energijos išteklius, bet ir sukelti migreną", – sako Londone dirbanti apšvietimo dizainerė Greta Smetoniūtė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Nauja iniciatyva „Atitrūk legaliai – pamatyk čia!“ siekia keisti požiūrį į filmų ir serialų žiūrėjimą, skatinti legalių platformų naudojimą bei mažinti piratavimą.Pokalbyje dalyvauja KINFO projektų Lina Sakalauskaitė ir „Kino pavasaris“ vadovas Algirdas Ramaška.Politikos mokslų daktaras Arvydas Grišinas vykdo antropologinį tyrimą apie Lietuvos savanorius, padedančius Ukrainai Rusijos agresijos metu. Kas juos motyvuoja?Akušerinis smurtas – kokio masto problema ir kaip ją spręsti?Diskusijoje dalyvauja Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė, rašiusi darbą apie medikų požiūrį į akušerinį smurtą, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentas, P. Mažylio gimdymo namų vadovas doc. dr. Tomas Biržietis ir Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos vadovė Marina Pukelienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Politikos mokslų daktaras Arvydas Grišinas vykdo antropologinį tyrimą apie Lietuvos savanorius, vežančius paramą Ukrainai Rusijos agresijos metu. Kas juos motyvuoja? Pokalbis LRT RADIJO laidoje „10-12“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Zapyškyje prasideda penktą kartą rengiamas festivalis „Garsų potvynis Zapyškio Senojoje bažnyčioje“.2025-aisiais sukanka lygiai 400 metų, kai Indijoje išsilaipino pirmasis lietuvis jėzuitas Andrius Rudamina. Kaip Indijoje įprasminami šie jubiliejiniai metai?Vytautas Bikulčius apžvelgia australų rašytojos Charlotteʼės Wood romaną „Akmenyno užrašai“ ir meksikiečių rašytojo Álvaro Enrigues kūrinį „Išsvajotos tavo imperijos“.Panevėžio kino centre „Garsas“ vyks XXI respublikinis trumpametražių filmų festivalis „Aš + miestas = kinas“.Prezidentas Gitanas Nausėda vakar pareiškė, kad jam reikia daugiau laiko apsvarstyti kandidatės į kultūros ministrus Vaidos Aleknavičienės tinkamumą eiti šias pareigas. Ar tai reiškia, kad prezidentas išgirdo kultūros bendruomenės abejones dėl kultūros ministrės kandidatūros?Šiaulių miesto lankytojus sveikinantis ir laiką rodantis Gaidys šiemet skaičiuoja jubiliejinius metus. Svarbiausiam Šiaulių simboliui – 50.Austrijos sostinėje Vienoje šeštą kartą prasideda renginių ciklas LT.artVienna.Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristato spektaklį vaikams Eglės Švedkauskaitės „Ronja plėšiko duktė“.Ved. Marius Eidukonis

Socialdemokratų partija pradeda konsultacijas dėl naujos koalicijos formavimo ir šią valandą susitinka su partijos „Nemuno aušra“ atstovais. Juos bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungą socialdemokratai nusprendė pakviesti į koaliciją. Plačiau apie tai – Vilniaus universiteto Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas.Ved. Darius Matas.

Šiandien iš premjero pareigų oficialiai atsistatydina socialdemokratas Gintautas Paluckas. O jo partiečiai skubiai ieško naujo Vyriausybės vadovo, apie kurį prezidentas iš tarnybų prašys visos įmanomos ir net neįmanomos informacijos. Klausimų kyla ir dėl valdančiosios koalicijos ateities – yra norinčių ją perkrauti, atsisveikinant su prieštaringas reakcijas keliančia partija „Nemuno aušra“.Kas bus mūsų valdžia po socialdemokratų sprendimų?Laidoje dalyvauja VU TSPMI docentas Liutauras Gudžinskas, portalo „Delfi“ politikos aktualijų žurnalistė Lauryna Vireliūnaitė, VU Komunikacijos fakulteto Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas.Ved. Jurga Tvaskienė

Valstiečiai teigia, jog svarstytų jungtis prie valdančiosios koalicijos, jei būtų pakviesti. Tuo metu liberalai teigia net teoriškai savęs nematantys valdančiųjų gretose. Taip skirtingų partijų politikai komentuoja viešojoje erdvėje vis dažniau atsirandant svarstymams apie galimus pokyčius koalicijoje.Maskvoje nusileido Jungtinių Valstijų pasiuntinio Styvo Witkofo lėktuvas. Neatmetama, kad po Rusijos ir Amerikos derybininkų susitikimo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats pakomentuos galimas paliaubas Ukrainoje. Prieš tai Putinas apsilankė Kursko srityje, kurios dalį, ilgiau kaip pusę metų kontroliavo Ukrainos kariai, bet dabar jie traukiasi. Tiesa, kai kurie apžvalgininkai svarsto, kad ukrainiečių pasitraukimas iš Kursko gali būti ne karinė nesėkmė, o geros valios gestas Amerikai, siekiant parodyti, kad Kyjivas nori taikosKovo 10-ą dieną Kursko srityje, per drono antskrydį, buvo sužeistas Ukrainos pusėje kariaujantis lietuvis karys Osvaldas. LRT radijui vyras sako, kad jo sužalojimai nėra sudėtingi ir pavojus gyvybei negresia. Anot kario, nors Rusija giriasi atkovotomis gyvenvietėmis Kursko srityje, situacija ukrainiečiams nėra prasta - net jei agresoriui pavyks atsikovotį Kurską, į Ukrainą jie neįžengs.Susisiekimo ministerija pasiūlius apmokestinti daugiau regioninių kelių, keleivių vežėjai sako, kad dėl to jų išlaidos išaugtų kone keturis kartus, o dėl to kiltų ir bilietų kainos. Tačiau Seimas šiandien priėmė Transporto lengvatų ir lydinčiųjų įstatymų pataisas, pagal kurias dalis keleivių važinėtų pigiau. Ar tikrai autobusų bilietai jiems pigs?Energetikos ministerija, sustabdžiusi vėjo parko jūroje konkursą, pasiūlė naujas jo sąlygas. Ministerija sako, kad elektros vartotojams neturėtų papildomai kainuoti parko išlaikymas. Tačiau opozicija abejoja, ar atsiras daug pretendentų dalyvauti konkurse su naujomis sąlygomis.Ved. Andrius Kavaliauskas

Lenkijos ministras pirmininkas paragino JAV gyvenančius lenkus grįžti į Lenkiją ir pažadėjo padaryti tokį persikėlimą paprastesnį. Taip jis kalbėjo kitą dieną po to, kai Donaldas Trumpas pradėjo eiti pareigas ir pažadėjo kovoti su neteisėtu sienos kirtimu bei deportuoti milijonus dokumentų neturinčių migrantų. Kiek tai gali paliesti ir lietuvius gyvenančius Jugtinėse Valstijose?Ar siekiant mažinti spūstis miestuose, juose turėtų atsirasti eismo reguliuotojai. Ar jūs pasigendate eismo reguliuotojų? - klausimas klausytojams.Arūno Pukelio, žinomo Šviniaus pravarde, valdomos įmonės gaminama įranga gausiai importuota į Rusiją. Ten pateko ir kitų Lietuvoje veikiančių bendrovių produkcija. Metalo įranga ir detalės Rusijoje galėjo būti panaudotos kariniams tikslams, teigia Jungtinės Karalystės tyrėjai.LRT faktai. Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su Europa ir atsijungiant nuo Baltarusijos ir Rusijos, Rusija bando diskredituoti šiuos procesus, įspėja analitikai. Estijoje ir Latvijoje šią savaitę pasirodė mįslingi skelbimai laiptinėse, raginantys pasiruošti tariamam elektros tiekimo sustojimui, tačiau didesnės panikos sukelti nepavyko.Laisvės premijos laureatas kunigas, brolis pranciškonas Julius Sasnauskas Svarbiam pokalbiui sako, kad sovietinis palikimas vis dar skaldo mūsų visuomenę ir mes Sasnauskas tiki, kad kitas Laisvės premijos laureatas bus iš kartos, kuri jau gimė laisvėje.Lietuvoje pirmą kartą dresuojamas šuo vedlys, galintis padėti žmogui su regos negalia. Jį ruošiantys dresuotojai sako, kad tai puikus būdas žmogui, turinčiam regos iššūkių, atsipalaiduoti aplinkoje ir lengviau įveikti kliūtis.Ved. Rūta Kupetytė

Pagrindinio epizodo herojus laikmečio istorijai žinomas ne tik kaip knygnešys. Politikos teoretikas ir caro nuskriaustųjų užtarėjas, o vėliau ir rašytojo amplua save atradęs Jurgis Bielinis, valstiečius stengėsi šviesti ir savo autorine (ar pusiau autorine) literatūra. Leidiniai, prie kurių jis prisidėjo, šiuo metu gali kelti šypseną ar sužavėti savo atkaklumu, tačiau galime neabejoti uždegančiu Bieliako indėliu į lietuvių tautiškumo pečių.   Šiame idėjų komposte netyčia atskleisime didžiausią Lietuvos paslaptį ir plačiau aptarsime Bieliako multitalentišką asmenybę. Pakalbėsime apie didelius knygnešių karaliaus užmojus ir norą su užsienio pagalba atnešti tvarką į namus.   Ar knygnešiai pelnytai romantizuojami, o gal jie tebuvo kontrabandininkai? Kas bendro tarp Tomo ir Jurgio Bielinio? Ir kokios raidės trūksta lietuvių kalbos abėcėlėje? Sužinokite jau dabar!

Seime rengiamas trišalis Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų delegacijų ir žemdirbių atstovų susitikimas, skirtas aptarti ukrainietiškų grūdų importą į Europos Sąjungą.Grupė Seimo konservatorių kreipėsi į Susisiekimo ministeriją siūlydami keisti kelio ženklus naujais. Parlamentarai sako, kad dabartinė kelio ženklų išvaizda – sovietinė. Kai kurie politologai teigia, tai ne svarbiausia problema, o sovietinius laikus labiau mena, pavyzdžiui, prastos būklės daugiabučiai. Rubrikoje „Aktualus klausimas“ jūsų teiraujamės, ar reikėtų keisti kelio ženklus naujais?Per 20 metų vidutinė alga Lietuvoje padidėjo daugiau kaip 6 kartus. Dalis verslo atstovų sako, kad toks spartus augimas kelia pavojų ekonomikai, o jį pristabdyti trūksta ir politinės valios. Ypač šiemet, kai šalyje vyks treji rinkimai. Apie tai išsamiau - „Verslo laike“.Kovo mėnesį per Lietuvą nuvilnijo socialinių tinklų aktyvumo banga, o temos, atsidūrusios socialinių tinklų ir žiniasklaidos portalų skaitytojų dėmesio centre, apėmė tiek vidaus, tiek tarptautinės politikos klausimus. Ekspertai pastebi, kad vidaus politikos klausimai dažnai tampa aštriausiu antivalstybininkų ginklu socialiniuose tinkluose.Sekmadienį vykę Turkijos vietos savivaldos rinkimai baigėsi didžiausiu šalies prezidento Redžepo Tayyipo ErdoAno įkurtos Teisingumo ir plėtros partijos pralaimėjimu per pastaruosius 20imt metų. Svarbiausiuose miestuose nuo Stambulo iki Ankaros ir Antalijos laimėjo opozicija. Analitikai pabrėžia, kad tai rodo nusivylimą prezidento politika.Ved. Darius Matas

Kauno technologijos universiteto mokslininkas Florianas Rabitzas tyrinėja, kaip tarptautinės institucijos reguliuoja naujas ir daug prieštarų keliančias technologijas.Tarkim saulės spinduliuotės valdymas vardan klimato kontrolės, genų inžinerija nykstančių rūšių išsaugojimui ir asteroidų kasyba siekiant užsitikrinti retų metalų išteklius.Politikos mokslų daktaras pastebi, kad dažnai reguliavimas yra pernelyg menkas, pasenęs arba jo netgi nėra. Kodėl taip yra ir kuo tai rizikinga?Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos Parlamentas pasiekė susitarimą dėl migracijos įstatymų reformos. Ja siekiama pažaboti neteisėtą migraciją ir sumažinti pietinėms šalims tenkančią naštą. Vienas svarbiausių sutarimų - solidarumo mechanizmas, kuris lemtų, kad kilus krizei, kiekviena šalis turės priimti tam tikrą kiekį migrantų arba susimokėti įnašą į Europos sąjungos fondą. Vengrija jau pareiškė šiam susitarimui niekada nepritarsianti.Prezidentui antrą kartą atmetus ambasadoriaus Lenkijoje kandidatūrą, Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis iškviestas į Užsienio reikalų komitetą. Diplomatijos vadovo paprašyta paaiškinti Prezidentūros kritikuojamą ambasadorių skyrimo tvarką.Naujoji Lenkijos vyriausybė atleido nacionalinės televizijos, radijo ir naujienų agentūros pirmininkus ir valdybas.Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Deividas Kameronas Jordanijoje bando susitarti dėl paliaubų tarp Izraelio ir Hamas. Jordanijoje dirba ir LRT Radijo užsienio naujienų redaktorius Žygimantas Kapočius, pokalbis su juoKonstantinopolio patriarchatui pavaldūs stačiatikiai Kalėdas švęs gruodžio 25-ąją.Ved. Liepa Želnienė

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis lankėsi Vašingtone, kur siekė užsitikrinti tolimesnę Jungtinių Valstijų paramą gynybai nuo Rusijos agresijos. Jungtinių Valstijų prezidentas Džou Baidenas pakartojo, kad visada rems Ukrainą, o Kongresas privalo pasiekti kompromisą dėl naujo paramos paketo Kyjivui. Baltieji rūmai Kongreso prašo maždaug 60-ties milijardų dolerių Ukrainai. Baidenas siekė kuo aiškiau pademonstruoti palaikymą Ukrainai, tačiau dėl Amerikos vidaus politikos įtampų Kyjivui kol kas nepavyksta užsitikrinti aiškių garantijų dėl tolimesnio finansavimo.Dėl įvykio Vilniaus rajone, kuomet vakar policininkas nušovė jį ir medikus užpuolusią moterį, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veiksmų teisėtumo. Taip pat bus pradėtas ir ikiteisminis tyrimas. Pirminiais duomenimis, agresyvi moteris vakar puolė medikus, puolė ir pareigūnus su peiliu, todėl buvo panaudotas ginklas ir ji buvo nušauta.Prasidėjus šildymo sezonui dujų saugyklos Europoje pamažu ėmė tuštėti. Gamtinės dujos rinkose kainuoja daug pigiau nei per piką, tačiau atplukdomos į Lietuvą suskystintosios – brangesnės nei tos, kurios atiteka vamzdynu. Ką tai reiškia ir kiek dujos gali kainuoti kitąmet?Vilnius šią savaitę miestiečiams pradėjo dalinti nemokamus maišelius ir kibirėlius, skirtus maisto atliekoms rūšiuoti. Atskirai rūšiuoti maisto atliekas nuo kitų metų sausio turės visa Lietuva. Ir nors iki naujųjų liko vos pora savaičių, panašu, kad šiems pokyčiams pasiruošusios toli gražu dar ne visos savivaldybės.Šiauliuose pristatytas neįprastas muzikinis spektaklis-performansas, kuriame per muziką, judesį ir poeziją atskleidžiamos garsaus prancūzų filosofo Michelio Foucault svarstytos temos.Ved. Rūta Kupetytė

COVID-19 pandemija tapo tikru išbandymu politiniams lyderiams ir jų valdymo strategijoms. Politiniai lyderiai skubėjo priimti sprendimus, kurie prisidėtų prie daugelio prigimtinių laisvių ribojimo. Viena iš tokių pareiškimo formų buvo pirmasis kiekvienos šalies vadovo kreipimasis į tautą, siekiant užtikrinti žmonių palankumą ir vykdant visuomenės sveikatos politikos uždavinius krizės metu. Ar pavyko politiniams lyderiams įtikinti savo rinkėjus, kad jų laisvės ribojimai per COVID-19 pandemiją yra tinkamiausias būdas spręsti rimtas su visuomenės sveikata susijusias problemas? Kaip tai buvo padaryta?Svajonė gauti butą tapo vyraujančia sovietų okupuotos Lietuvos materialiojo gyvenimo dalimi, o buto gavimas – vienu reikšmingiausių žmonių gyvenimo įvykių. Būstas sovietų šalyje buvo ne įsigyjamas už uždirbtas lėšas, bet skirstomas partiniais-administraciniais nurodymais. Tai pavertė jį socialinės kontrolės įrankiu ir iškraipė jo architektūrinę prigimtį. Architektūros istorikė Marija Drėmaitė kartu su bendraautoriais Vilte Janušauskaite, Nojumi Kizniu ir Matu Šiupšinsku monografijoje Jūs gaunate butą siekia išsiaiškinti, kaip politinis projektas paveikė gyvenamąją aplinką.Sklandi integracija ne tik naujoje darbo vietoje, bet ir naujoje šalyje – iššūkiai, su kuriais neišvengiamai susiduria į Lietuvą atvykę dirbti specialistai iš užsienio. Kalbos barjeras, ne visada aiškūs relokacijos procesai, daugybė kitų praktinių aspektų – visa tai gali būti išsprendžiama, jei organizacijos viduje iš anksto bus numatytos reikiamos priemonės.Vienerius metus LRT žurnalistė, visuomenininkė Urtė Karalaitė vedė kūrybinio rašymo dirbtuves nuteistiesiems bei nuteistosioms. Projektui „Neišgirsti balsai“ pasibaigus, U. Karalaitė dalysis savo įžvalgomis apie tai, kokią įtaką kūrybinės veiklos turi nuteistiesiems, kokias baimes jai pačiai padėjo nugalėti šis projektas ir kaip visuomenė reagavo į nuteistųjų mintis apie save bei išorinį pasaulį.

Klimato kaitos rubrika. Europos Komisija šią savaitę įspėjo, kad Europos Sąjungai skubiai reikia daugiau lėšų reaguoti į klimato kaitos sukeltas krizes, po to, kai 2021 ir 2022 m. buvo išnaudotas skubios pagalbos rezervas, o šiais metais padaugėjo stichinių nelaimių.Į atsinaujinančios energetikos projektus investuoti panorę verslininkai pasakoja susiduriantys su problemomis. Ir pažymi, kad geros Vyriausybės idėjos ir verslininkų pinigai bei laikas toliau skęsta biurokratinėse džiunglėse.Italijai sulaukiant vis daugiau migrantų, vietos tarnybos skelbia nespėjančios visiems suteikti reikalingos pagalbos. Būtinybę spręsti migracijos keliamus iššūkius ragina ir Italijos premjerė Giorgia Meloni bei Europos Komisijos pirmininke Urzula von der Lejen. Kokios migracijos politikos turėtų laikytis Europa?Amerikiečiai ukrainiečiams perdavė „sunkvežimio dydžio“ 3D spausdintuvą, kuris mūšio lauke gali pagaminti kokią nors sugedusią karinės įrangos detalę. Kokios šiuolaikinės technologijos gelbsti karo lauke? Pokalbis su karybos ekspertu.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

„Pamatuji se, jak se před čtyřiatřiceti lety skandovalo: „Nechceme straníky, chceme odborníky!“ Ti, kdo to tady dnes vedou, jsou, o tom já nepochybuji, zdatní straníci, ale o odbornosti se u nich moc nedá. A ten diletantismus je bohužel nakažlivý, šíří se to na ministerstvech od hlavy směrem dolu,“ říká profesor Jan Keller v rozhovoru pro pořad Politikos s Ivanem Hoffmanem. 11.09.2023, www.RadioUniversum.cz

JAV Karo studijų institutas teigia, kad V.Putinas beveik neabejotinai įsakė Rusijos karinei vadovybei numušti samdinių grupuotės „Wagner“ vadovo J. Prigožino lėktuvą. Analitikai svarsto, kad tai greičiausiai yra viešas bandymas dar kartą įtvirtinti savo viešpatavimą ir atkeršyti už pažeminimą, kurį Putinui ir Rusijos gynybos ministerijai sukėlė prieš du mėnesius surengtas ginkluotas „Wagner“ sukilimas. Politikos apžvalgininkas M.Laurinavičius teigia, kad, likusi be vadovybės, karinė grupuotė nebeegzistuoja, tuo metu politologas A. Medalinskas mano, kad ir toliau išliekančias galimas grėsmes.Šiandien minima Ukrainos nepriklausomybės diena – LRT kviečia ją minėti kartu. LRT televizijos eteryje ir portale LRT.lt bus pristatyta dokumentinio filmo „Radarom! Bendrumo galia“ premjera. Šiuo metu visi 16 radarų, įsigyti už akcijos metu surinktas lėšas, jau yra Ukrainoje ir atlieka savo darbą – saugo Ukrainos kritinę infrastruktūrą.Estija siūlo neleisti Rusijos piliečiams balsuoti savivaldos rinkimuose. Lietuvos teisingumo ministrė neatmeta tokios galimybės ir Lietuvoje. Kokia jūsų nuomonė? – klausimas klausytojams.Artėjant rudeniui vėl jaučiamas suaktyvėjimas būsto nuomos rinkoje. Ekspertai sako, kad situacija, lyginant su praėjusiais metais, kai nuomojamų būstų pasiūla buvo itin sumenkusi, stabilizavosi ir šiemet yra net didesnė už paklausą. Anot specialistų, šis laikotarpis palankus būsto nuomai ieškantiems žmonėms, nes susiklosčiusi situacija leidžia ne tik lengviau išsirinkti norimą butą, bet ir pasiderėti dėl palankesnės kainos.Pasak V.Jurkonio, Lietuva turi siųsti aiškią žinią, kad laukia režimo persekiojamų asmenų. „Freedom house“ vadovas Lietuvoje sako, kad Lukašenkos režimas labai jautriai reaguoja į galimą sienos uždarymą.Ved. Rūta Kupetytė

„Uvědomme si – to, co neví vláda, že když lidem seberete peníze, ať už je to sníženou valorizací, vyšší inflací, drahotou, drahými energiemi, tak výsledek je, že prostě lidi začnou míň utrácet, a v momentě, kdy začnou míň utrácet, tak prostě nevyberete DPH. Nevyberete daň z příjmu. Nevyberete spotřební daň. Protože, když není obrat, tak nejsou tyto daně,“ říká opoziční poslanec Jiří Kobza v rozhovoru pro pořad Politikos s Ivanem Hoffmanem. 21.08.2023, www.RadioUniversum.cz

Ne vienerius metų dirbęs vaikų teisių apsaugos specialistu, šiandien Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas Vytautas Kirka pats tyrinėja vaikų patirtis, ieškant pagalbos ir teisingumo, patyrus netinkamą ar smurtinį elgesį šeimoje. „Tam tikros visuomenės dalies atžvilgiu, kažkada pats buvau tas blogiukas, kuris paima vaikus“ – pasakoja Vytautas ir atskleidžia tik dalį požiūrio, kuris atsispindi jo ir kolegės prof. Ilonos Tamutienės tyrime.Ką išgyvena vaikai, kuomet susiduria su vaikų gerovės specialistais? Kokią vietą mūsų visuomenėje užimta vaikų nuomonė ir balsas? Ar visada išėjimas iš smurtinės aplinkos iš tiesų išlaisvina?Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto, Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto doktorantu Vytautu Kirka.Ved. Ignas Klėjus

„Ten, kdo je nositelem jiného názoru, toho mainstreamoví politici a novináři nálepkují, a nazývají ho různými škaredými jmény a nepouštějí na konference, a nenechávají mu tisknout knihy. To je prostě strašná doba. Když zastáváte mainstreamový názor, tak vám vlastně vůbec nedojde, že ten tlak tady je. Ale jakmile zastáváte názory menšinové, nebo jiné, nebo ne ty veřejně podporované, a ty dotované, tak vlastně jste persona non grata,“ říká senátorka a bývalá ministryně spravedlnosti Daniela Kovářová v rozhovoru pro pořad Politikos s Ivanem Hoffmanem. 17.07.2023, www.RadioUniversum.cz

„Já si prostě myslím, že bychom měli mít důvěru v nějaké zdravé společenské instinkty, ve schopnost lidí selským rozumem odlišit pravdu od lži, a ne se jím snažit odpírat právo na názor, na informace a oklešťovat ten svobodný prostor, který tady máme,“ říká europoslanec Jan Zahradil v rozhovoru pro pořad Politikos s Ivanem Hoffmanem. 19.06.2023, www.RadioUniversum.cz

„Oni chtějí mír, který si vybojují útokem. Ten náš generál říká, co říká, protože chce, abychom byli součástí vítězství. V tomto případě součástí vítězství Západu nad Ruskem. A já si myslím, že mu jde o to, abychom jaksi nezůstali bokem. Abychom nepropásli šanci vybojovat si ten mír se zbraní v ruce,“ říká Ivan Hoffman v pravidelném ohlédnutí za uplynulého měsíce pro pořad Politikos. 12.06.2023, www.RadioUniversum.cz

„My jsme se jako KSČM, jako jediná levicová strana, účastnili všech demonstrací, které proběhly proti této vládě, protože je to neskutečně důležité. Ideálně ji donutit k demisi, je podle mě základ. Pak si to klidně rozdejme ve volbách,“ říká předsedkyně KSČM Kateřina Konečná v rozhovoru pro pořad Politikos s Ivanem Hoffmanem. 29.05.2023, www.RadioUniversum.cz

„Evropa strašně ztrácí v tom, jak se jednoznačně přimkla na stranu Spojených států. Na první pohled by se zdálo, že se Evropa tím konfliktem na Ukrajině velmi sjednotila. Což mohlo být vnímáno i jako pozitivní ze začátku. Pak se ale ukázalo, že se její diplomacie dostává do vleku jiných zájmů, než jsou zájmy evropské,“ říká bývalý předseda Zelených Matěj Stropnický v rozhovoru pro pořad Politikos s Ivanem Hoffmanem. 15.05.2023, www.RadioUniversum.cz

„Levicový volič v zásadě stále existuje. Jenom část z nich už to ani neví, ale člověk hledá přirozeně toho, kdo bude chránit jeho zájmy. Takže, jestli je to momentálně centristické hnutí ANO, které hájí zájmy pravicových a levostředových voličů převážně, tak je to možná paradox, ale tak to je. Je otázka, co bude potom, až najednou odejde z politiky Andrej Babiš,“ říká bývalý premiér a někdejší předseda ČSSD Jiří Paroubek v rozhovoru pro pořad Politikos s Ivanem Hoffmanem. 17.04.2023, www.RadioUniversum.cz