Podcasts about streikus

Toliau tęsiame pažintį su naujuoju popiežiumi Leonu XIV-uoju ir dar kartą grįžtame prie artimiausio jo bendravardžio pirmtako Leono XIII-ojo bei jo pontifikato, kuris padeda geriau suprasti, kas paskatino dabartinį Katalikų Bažnyčios vadovą rinktis būtent Leono vardą. Su Leono XIII-ojo laikų Bažnyčios ir pasaulio realijomis bei Bažnyčios socialinio mokymo principais supažindins istorikas, VU profesorius Arūnas Streikus.Apie vieną didžiausių Leono XIV-ojo pontifikato išbandymų – dirbtinį intelektą ir jo etiką - spaudos apžvalgoje pasakos Rosita Garškaitė-Antonowicz.Gegužė - Mergelės Marijos mėnuo. „Krikščioniškos minties“ skiltyje išgirsite kard. Walterio Kasperio mąstymą apie Mariją kaip gailestingumo provaizdį.Leidykla „Magnificat“ švenčia 15 metų sukaktį: laidoje dalyvauja leidyklos vadovė Veronika Kimbrytė ir redaktorė Ilona Valujevičienė.Eleonoros Terleckienės radijo apybraiža „Apie Leoną XIV-ąjį ir kitus liūtus“.Redaktorės Rūta Tumėnaitė ir Jūratė Kuodytė.

Galimybė kalbėti tokia tema radosi 2019-ųjų pavasarį, popiežiui Pranciškui nusprendus anksčiau įprasto termino atverti Antrojo pasaulinio karo laikotarpio Vatikano archyvus. Po to užslinkusi pandemija ir atnaujintas Rusijos agresyvus karas Ukrainoje temos aktualumą tik dar labiau paspartino, ir šiandien taip vadinasi nauja knyga, kurios autorius, VU Istorijos fakulteto profesorius ir Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys Arūnas Streikus šiandien vieši Mažojoje studijoje, o jį kalbina nuolatinis mūsų laidų dalyvis, buvęs Lietuvos Respublikos ambasadorius prie Šv. Sosto Vytautas Ališauskas.Red. Rūta Tumėnaitė.

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Tębesitęsianti Rusijos agresija prieš Ukrainą ir įvairūs vieši popiežiaus Pranciškaus bei Vatikano diplomatų pasisakymai, dažnai sulaukiantys nevienareikšmiškų vertinimų, vis iš naujo iškelia klausimą, ką gali ir ko negali Šv. Sosto diplomatija didžiulio karo situacijoje.2020 m. Vatikanui atidarius Antrojo pasaulinio karo dokumentų archyvus, istorikams atsivėrė naujas tyrimų laukas. Vienas jų yra ir šiandieninis mūsų laidos pašnekovas – istorikas, Vilniaus Universiteto profesorius ir Lietuvių katalikų mokslų akademios narys Arūnas Streikus, publikuojantis šiame Židinio numeryje straipsnį apie Lietuvą ir lietuviškąją katalikybę iš karto po Antrojo pasaulinio karo, prasidėjus sovietų reokupacijai: kaip situacija atrodė iš Vatikano perspektyvos?Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Laidoje istorikas Arūnas Streikus pasakoja apie Vilniaus vyskupą kankinį Mečislovą Reinį, jo sunkias pastangas, atgavus Lietuvai Vilnių, priartinti vilnietiškąją Bažnyčią prie Lietuvos. Sugrįžus sovietams, jis nepasidavė valdžios siekiams varžyti tikėjimo laisvę ir paversti vyskupus savo politikos įrankiais. Buvo represuotas ir mirė Rusijos kalėjime. Kandidatas į palaimintuosius, užvesta jo šventumo byla.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Laida iš ciklo „Prie Naujojo Židinio“. Ką tik pasirodžiusiame kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraštyje Naujasis Židinys-Aidai skaitytojus pasitinka Laiškas redaktoriui, nagrinėjantis vieną labiausiai rūpimų karo Ukrainoje temų – Šv. Sosto laikyseną, popiežių pasisakymus ir vadinamąją teisingo karo doktriną.Laidoje dalyvauja Laiško autorius, istorikas Arūnas Streikus, tyrinėjantis Katalikų Bažnyčios vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metais, ir filosofas, buvęs Lietuvos Respublikos pasiuntinys prie Šv. Sosto Vytautas Ališauskas. Juos kalbina Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Suspenduotas ortodoksų kunigas Gintaras Sungaila teigia, kad bažnyčia neišdrįso nedviprasmiškai pasmerkti Rusijos pradėto karo Ukrainoje, o tai dalį bendruomenės paskatino siekti Konstantinopolio jurisdikcijos. Anot VU profesoriaus Vytauto Ališausko, tikintieji turi teisę kurti savo struktūrą, derindami su Konstantinopolio patriarchatu, be to, tai nebūtų kita konfesija. Metropolito Inokentijaus padėjėjas, ortodoksų vyskupas Amvrosijus pabrėžia, kad stačiatikių bažnyčia Lietuvoje yra ištikima valstybei, aiškiai pasisako prieš karą, jau pradėjo siekti didesnės autonomijos, tačiau tai daro nepažeisdama kanonų.Pašnekovai: Metropolito Inokentijaus padėjėjas, ortodoksų vyskupas Amvrosijus, VU Istorijos fakulteto profesorius Arūnas Streikus, Bernardinai.lt religijos temų redaktorius Simonas Bendžius, matematikas Romanas Januškevičius, diakonas Jonas Egidijus, suspenduotas ortodoksų kunigas Vitalijus Mockus, suspenduotas ortodoksų kunigas Vitalis Dauparas, Metropolito Inokentijaus padėjėjas, ortodoksų vyskupas Amvrosijus, suspenduotas ortodoksų kunigas Gintaras Sungaila, VU profesorius Vytautas Ališauskas.Ved. Audrius Lelkaitis

Seimas linksta drausti naudoti ne konkrečias Z ir V raides, bet apskritai totalitarinius ir autoritarinius simbolius. Valdžia kalba ir apie desovietizacijos įstatymą. Tačiau kritikai kviečia nemaišyti sovietizmo su putinizmu.Kokią iš tiesų grėsmę kelia režimo simboliai? Ir kaip karas Ukrainoje pakeitė istorinės atminties suvokimą?Dalyvauja: Seimo narės Monika Ošmianskienė ir Agnė Širinskienė, Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, VU istorikas prof. Arūnas Streikus ir VDU filosofas prof. Gintautas Mažeikis.Ved. Mindaugas Aušra

Vakarų lyderių nuolaidžiavimas Putino valdomai Rusijai atvedė į karą Ukrainoje, ši situacija lyginama su Vakarų nuolaidžiavimu Hitleriui Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Kokia buvo oficiali Katalikų Bažnyčios pozicija tada ir kokia ji yra dabar? Laidos svečias - Bažnyčios istorikas Arūnas Streikus.Redaktorius Julius Sasnauskas

Popiežius Pranciškus žino, kad jo raginimai nutraukti karą Ukrainoje mažai terūpi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, bet jis žino ir tai, kad jo pareiga yra ir toliau kalbėti ir burti kitus maldai už taiką. 2021 m. balandį, kai iki Putino invazijos į Ukrainą buvo likę 10 mėnesių, Pranciškus išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienos ir sustiprėjusių susirėmimų tarp ukrainiečių ir Rusijos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje. Tą patį jis pakartojo gruodį, sausį ir kelissyk vasarį, kai jau atrodė, kad Putinas rimtai nusiteikęs pradėti puolimą. Pabrėždamas savo rūpesčio rimtumą, popiežius Pranciškus neišsikvietė Rusijos ambasadoriaus prie Šv. Sosto, bet asmeniškai nuvyko į ambasadą. Praėjus savaitei po invazijos, popiežius Pranciškus, susitikęs su Rytų Bažnyčių kongregacijos nariais, tarp jų ir graikų apeigų katalikų vadovais iš Ukrainos, Irako, Sirijos bei Etiopijos, sakė, kad labai dažnai „abiejų popiežių ir geros valios vyrų bei moterų perspėjimai lieka neišgirst. Plačiau apie tai - vedamojo skiltyje.Rusijai įsiveržus į Ukrainą, kilo daugybė klausimų, kodėl tokios akivaizdžios agresijos akivaizdoje Šv. Sostas vengia atvirai įvardinti šalį užpuolikę. Apie tai Mažojoje studijoje kalbasi kun. Julius Sasnauskas ir Bažnyčios istorikas Arūnas Streikus.Spaudos apžvalgą parengė Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Sovietai nuo pat pradžių suvokė, kad vienuolijos buvo visuomenės pasipriešinimo bazė – tvirtina sovietologas Arūnas Streikus. Kaip XX a. antroje pusėje iki nepriklausomybės atgavimo pogrindžio sąlygomis veikė vienuolijos? Kokią intelektualinę veiklą plėtojo? Kodėl moterų vienuolijų veikla buvo aktyvesnė nei vyrų? Kodėl „parazitiniais reakcinės ideologijos židiniais“ laikytų vienuolijų vaidmuo ne tik nesumažėjo, bet netgi padidėjo? Pokalbis su istoriku A. Streikumi.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) darbuotojai pratrūko. Jie signalizuoja apie istorinių tyrimų politizavimą ir ideologizavimą, prasidėjusius pasikeitus centro vadovybei.Skundžiamasi ir raganų medžiokle: viena centrą sukritikavusi istorikė gavo įspėjimą, kita nusprendė nelaukti ir palikti darbovietę savo noru.Kas iš tikro vyksta Genocido centre, „LRT aktualijų studijoje“ diskutuoja LGGRTC direktorius Adas Jakubauskas, Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis, LGGRTC vyriausioji istorikė Mintautė Jurkutė, Vilniaus universiteto Naujosios istorijos katedros vedėjas Arūnas Streikus, LGGRTC direktoriaus vyresnysis patarėjas Vidmantas Valiušaitis.Ved. Mindaugas Jackevičius

Minint jėzuitų misijos Lietuvoje 450 metų sukaktį, Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincija ir Vilniaus universitetas kvietė į konferenciją „Jėzuitų ugdymas siekiantiems daugiau“, kuri vyko gegužės 15 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje.Konferencija prasidėjo įvadine diskusija „Ugdymas Lietuvos jėzuitų misijoje: istorinė patirtis“. Jos dalyviai – prof. Arūnas Streikus, doc. Liudas Jovaiša, t. Antanas Saulaitis aptarė, kaip Lietuvos jėzuitams ir jėzuitams lietuviams sekėsi įgyvendinti misiją ugdyti jaunimą, su kokiais iššūkiais teko susidurti ir kaip tai atsiliepė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Lietuvos Respublikoje, sovietmečio Lietuvoje bei išeivijoje darbavęsi Jėzaus draugijos nariai. Diskusiją pradėjo jos moderatorė Gabrielė Gailiūtė.

„Nostalgija viešojo kultūros lauko monolitiškumui, skepsis Vakarų atžvilgiu – tai yra iki šiol išlikę cenzūros liekamieji reiškiniai mūsų visuomenėje“, – teigia istorikas Arūnas Streikus.Turbūt vienas pagrindinių vaizdinių, su kuriuo mums asocijuojasi sovietiniai laikai, yra cenzūra. Minties raiškos laisvė, įsitikinimų laisvė ir daugelis kitų laisvių buvo ta priežastis, dėl ko gyvenimas ikupuotoje šalyje buvo nepakeliamas. Tačiau turėjo praeiti net trisdešimt metų nuo cenzūros panaikinimo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, kad sulauktume išsamios studijos apie tai, kaip cenzūra veikė Lietuvoje. Istorikas Arūnas Streikus parašė ir visuomenei pristatė monografiją „Minties kolektyvizacija. Cenzūra sovietų Lietuvoje“. Iki šiol turėjome nemažai prisiminimų, liudijimų ar straipsnių atskirais klausimais, o Arūno Streikaus knygoje remiantis dokumentais, jų lyginimu pirmą kartą pateiktas gana išsamus cenzūros veikimo vaizdas.Istorikas Arūnas Streikus pasakos, kiek iš tiesų galime suprasti cenzūros sprendimų priežastis ir pasekmes, kaip jis sprendė istorijos lygtis, kuriose tiek daug nežinomojųjų, asmeniniai ryšiai persipynę su partijos politika, kūrybiniai užmojai su buitininėmis problemomis, kokie buvo cenzoriams „problematiškiausi“ rašytojai, kokius cenzūros padarinius galime jausti iki šios dienos?Savo įžvalgomis apie šį Arūno Streikaus darbą dalinsis kolegos istorikai Saulius Grybkauskas ir Nerija Putinaitė.Ved. Rimantas Kmita.

„Nostalgija viešojo kultūros lauko monolitiškumui, skepsis Vakarų atžvilgiu – tai yra iki šiol išlikę cenzūros liekamieji reiškiniai mūsų visuomenėje“, – teigia istorikas Arūnas Streikus.Turbūt vienas pagrindinių vaizdinių, su kuriuo mums asocijuojasi sovietiniai laikai, yra cenzūra. Minties raiškos laisvė, įsitikinimų laisvė ir daugelis kitų laisvių buvo ta priežastis, dėl ko gyvenimas ikupuotoje šalyje buvo nepakeliamas. Tačiau turėjo praeiti net trisdešimt metų nuo cenzūros panaikinimo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, kad sulauktume išsamios studijos apie tai, kaip cenzūra veikė Lietuvoje. Istorikas Arūnas Streikus parašė ir visuomenei pristatė monografiją „Minties kolektyvizacija. Cenzūra sovietų Lietuvoje“. Iki šiol turėjome nemažai prisiminimų, liudijimų ar straipsnių atskirais klausimais, o Arūno Streikaus knygoje remiantis dokumentais, jų lyginimu pirmą kartą pateiktas gana išsamus cenzūros veikimo vaizdas.Istorikas Arūnas Streikus pasakos, kiek iš tiesų galime suprasti cenzūros sprendimų priežastis ir pasekmes, kaip jis sprendė istorijos lygtis, kuriose tiek daug nežinomojųjų, asmeniniai ryšiai persipynę su partijos politika, kūrybiniai užmojai su buitininėmis problemomis, kokie buvo cenzoriams „problematiškiausi“ rašytojai, kokius cenzūros padarinius galime jausti iki šios dienos?Savo įžvalgomis apie šį Arūno Streikaus darbą dalinsis kolegos istorikai Saulius Grybkauskas ir Nerija Putinaitė.Ved. Rimantas Kmita.

Birželio 25 d. arkivyskupas Teofilius Matulionis bus paskelbtas palaimintuoju. Geriau susipažinti su šia išskirtine asmenybe padės istoriko dr. Arūno Streikaus paskaita „Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio asmenybės atspindžiai istoriniuose šaltiniuose.“Pasak lektoriaus, vyskupas Teofilius Matulionis nerašė dienoraščio, nepaliko jis ir įspūdingo publikuotų kūrinių sąrašo, t. y. tokių tekstų, kurie padėtų detaliau rekonstruoti jo dvasinio ir intelektualinio gyvenimo biografiją. Vis dėlto turime kelis unikalius šaltinius, leidžiančius geriau pažinti ne tik vyskupo Matulionio ganytojišką veiklą, bet ir jo asmenybės bruožus, sužinoti, ką jis galvojo apie laikmečio realijas. Dr. Arūnas Streikus savo paskaitoje daugiausia remsis laiškais, dvasininko rašytais 1947–1956 m., jo trečiojo įkalinimo lageryje metu. Paskaita aprėps ir sugrįžimo į Lietuvą laiką, iki mirties 1962 m. Šeduvoje, kur Kaišiadorių vyskupas prievarta buvo iškeldintas.

Birželio 25 d. arkivyskupas Teofilius Matulionis bus paskelbtas palaimintuoju. Geriau susipažinti su šia išskirtine asmenybe padės istoriko dr. Arūno Streikaus paskaita „Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio asmenybės atspindžiai istoriniuose šaltiniuose.“Pasak lektoriaus, vyskupas Teofilius Matulionis nerašė dienoraščio, nepaliko jis ir įspūdingo publikuotų kūrinių sąrašo, t. y. tokių tekstų, kurie padėtų detaliau rekonstruoti jo dvasinio ir intelektualinio gyvenimo biografiją. Vis dėlto turime kelis unikalius šaltinius, leidžiančius geriau pažinti ne tik vyskupo Matulionio ganytojišką veiklą, bet ir jo asmenybės bruožus, sužinoti, ką jis galvojo apie laikmečio realijas. Dr. Arūnas Streikus savo paskaitoje daugiausia remsis laiškais, dvasininko rašytais 1947–1956 m., jo trečiojo įkalinimo lageryje metu. Paskaita aprėps ir sugrįžimo į Lietuvą laiką, iki mirties 1962 m. Šeduvoje, kur Kaišiadorių vyskupas prievarta buvo iškeldintas.

Pokalbis apie vienuolijas sovietmečiu. Dalyvauja istorikas dr. Arūnas Streikus.

Pokalbis apie vienuolijas sovietmečiu. Dalyvauja istorikas dr. Arūnas Streikus.

Žinios. Popiežiaus Pranciškaus kelionės po Pietų Ameriką atgarsiai. „Naujojo Židinio-Aidų“ Nr. 4pristatymas: apie Romos Kurijos reformą pasakoja istorijas Arūnas Streikus. Lietuviškos spaudos apžvalga .Sekmadienio Evangelija ir homilija. G. K. Chestertono esė „Romantikas lietuje“. Kunigas Antanas Saulaitis apie valgymo kultūrą. Mindaugo Nastaravičiaus radijo apybraiža „Poetas“.

Žinios. Popiežiaus Pranciškaus kelionės po Pietų Ameriką atgarsiai. „Naujojo Židinio-Aidų“ Nr. 4pristatymas: apie Romos Kurijos reformą pasakoja istorijas Arūnas Streikus. Lietuviškos spaudos apžvalga .Sekmadienio Evangelija ir homilija. G. K. Chestertono esė „Romantikas lietuje“. Kunigas Antanas Saulaitis apie valgymo kultūrą. Mindaugo Nastaravičiaus radijo apybraiža „Poetas“.