Podcasts about mozartas

„Ne tik didžiuosiuose miestuose galima užsikrėsti menu“, – tiki festivalio „Ars Nova“ vadovė Greta Garnašaitė-Balienė ir kviečia miestelėnus ir miesto svečius į visą gegužę vykstantį festivalį Elektrėnuose, kuris, žada, bus dar stipresnis nei ankstesni.Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre – paskutinė sezono premjera – Aleksandro Špilevojaus „Arrivederci“. Režisierius spektaklį stato pagal savo paties parašytą pjesę, joje analizuojamos atsisveikinimo ir išėjimo temos, kurios ne visada būna susijusios su mirtimi. Šiuo spektakliu Špilevojus atsisveikina ir su Juozo Miltinio dramos teatru bei palieka meno vadovo pareigas. Iš Panevėžio pasakoja Tomas Mizgirdas.Sekmadienį Vilniaus Senajame teatre – mamoms skirtas koncertas „Suvenyrai Mamai. Mozartas“, kuriame susitiks aukščiausio lygio profesionalai, susipins meistriškumas, autentiškas skambesys ir ypatinga teatro akustika.Legendinė soulo ir ritmenbliuzo grupė iš Čikagos „The Five Stairsteps“ šiandien iš traškančio vinilo tampa atradimu smalsuoliams, siekiantiems naujų muzikos patirčių. Anuomet šeimos kolektyvas klausytojus traukė jausmingomis dainomis ir savitu vokaliniu – instrumentiniu skambesiu. Nors šiandien grupės narių jau nėra tarp mūsų, jų muzika tebeskamba filmuose, reklamose, ir, žinoma, mūsų laidoje. Pasakoja Ignas Gudelevičius.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitoriaus Mariaus Baranausko kūriniu „Supernova“ simfoniniam orkestrui.Rubrikoje „Be kaukių“ – Energetikos ir technikos muziejaus vadovas Mykolas Bistrickas.Ved. Gabija Narušytė

Daug klasikos ir daug džiazo. Nuo Valentyno Silvestrovo „Tyliųjų dainų“ iki Mocarto garsių fortepijoninių koncertų istoriniais instrumentais, nuo saksofonininko Chriso Potterio improvizacijų istorinėje salėje iki kino kompozitoriaus Nino Rottos kamerinių kūrinių. Visa tai tradicinės, bet vis stebinančios muzikinės leidybinės naujienos „Kitame laike“, kartu su Domanto Razausko pristatymais.

Ši laida apie garsiausius nebaigtus kūrinius, juos supančias legendas, istorijas. O taip pat apie tuos, kurie vėliau ryžosi tokius kūrinius užbaigti. Mozartas mirė jaunas ir paliko ne tik nebaigtą „Rekviem“, bet ir daugybę kitų juodraščių. Bachas nebaigė savo paskutinės fugos. Bruckneris, Mahleris, Schubertas, Schnittke – simfonijų. Kai kurie kompozitoriai imasi iššūkio ir pabando atkurti, kaip galėjo skambėti pilni genijų kūriniai, kurių užbaigimą kadaise nutraukė mirtis, ar kitos aplinkybės. Laidoje skamba naujausi nebaigtų Mozarto ir Bacho kūrinių variantai.Ved. Domantas Razauskas

Pasaulio renginių kalendorių koreguoja viruso plitimas, apie lietuvių menininkų sėkmę praneša užsienio žiniasklaida, o savaitgalis Lietuvoje melomanams - kupinas idėjų. Apie tai ir kita - „Naujienų pulse“. Tenoras Edgaras Montvidas: pirmas kartas Vienoje, pirmas – Austrijoje, pirma pasaulinė premjera. Operos maratono šurmuliui atslūgus, dabar dainininkas jau mokosi naujas partijas, o gastrolių Lietuvoje jis laukia taip pat kaip ir publika tenoro. LRT laidų vedėja Rūta Kupetytė iki šiol negali patikėti, kaip jai egzamine pavyko sugroti „Turkų maršą“ tokiu greitu tempu, kokiu ji net ir nebandė skambinti mokydamasi. Kodėl baletas, kodėl Mozartas ir kodėl ne muzika žinomos žurnalistės kelyje ir kiek ji jai padeda aktualijų laidose? Ved. Gabija Narušytė.

Antroje LRT KLASIKOS projekto „Žiemojimas su opera“ tiesioginėje radijo laidoje-diskusijoje „Mozartas-feministas?" apie operą "Don Žuanas" diskutuoja LRT KLASIKOS  „Operos vakaro“ rengėja muzikologė Jūratė Katinaitė, psichoanalitikas  dr. Tomas Kajokas  ir teologas, menotyrininkas dr. Tomas Kiauka. Ved. Rutkauskaitė

Ar tikrai Mozarto „Requiem“ beveik nėra jo sukurtos muzikos? Kas skubino Mozartą kuo greičiau užbaigti šias gedulingas mišias? Kur dingo natos, iš kurių Mozarto draugai dainavo visą „Lacrimosa“ dalį kompozitoriui dar buvus gyvam? Į šiuos ir kitus klausimus atsakoma paskutinėje, 42-je ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje. Nemirtingasis „Requiem“ skambės iš unikalaus įrašo – originalios, kitų autorių neprirašytos partitūros. Ciklą užveria specialiai Giedriaus Kuprevičiaus aranžuotas Mozarto kanonas „Neverki, kad miriau per anksti“. Skamba Köchelio kataloge 557, 623, 625 ir 626 numeriais pažymėtų Mozarto ir jo amžininkų kūrinių fragmentai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Proginė, imperatoriaus Leopoldo II karūnavimui skirta W. A. Mozarto opera „Tito gailestingumas“ (1791) nėra iš tų, apie kurią tuomet daug kalbėta. Tačiau XX amžiuje susidomėjimas šiuo kūriniu dėl jame keliamų moralinių motyvų įgavo naujų verčių, kurios nelauktai sugrąžino operą į sceną. Laidoje skamba ir keli puikūs „Adagio“ – iš koncerto klarnetui, muzikos stiklo armonikai, žavaus moteto chorui. Priešpaskutinėje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje skamba Köchelio kataloge 617-622 numeriais pažymėtų Mozarto kūrinių fragmentai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Proginė, imperatoriaus Leopoldo II karūnavimui skirta W.A.Mozarto opera „Tito gailestingumas“ (1791) nėra iš tų, apie kurią tuomet daug kalbėta. Tačiau XX amžiuje susidomėjimas šiuo kūriniu dėl jame keliamų moralinių motyvų įgavo naujų verčių, kurios nelauktai sugrąžino operą į sceną. Laidoje skamba ir keli puikūs „Adagio“ – iš koncerto klarnetui, muzikos stiklo armonikai, žavaus moteto chorui. Priešpaskutinėje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje skamba Köchelio kataloge 617–622 numeriais pažymėtų Mozarto kūrinių fragmentai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Ar žinote, kad dažniausiai pasaulyje statoma Mozarto komiška opera „Visos jos tokios“? – skaičiuojama net apie 400 įvairių šio kūrinio pastatymų! Ar 200 dukatų už operą XVIII amžiuje buvo dideli pinigai? Koks Mozarto dainelės „Vaikų žaidimai“ turinys? Apie 1790-1791 metų Mozarto kūrinius, Köchelio kataloge pažymėtus 588, 593, 595 ir 598 numeriais, pasakojama naujoje „Audiologų“ laidoje. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Kokių tikslų siekė Mozartas kurdamas itin ilgos trukmės kamerinius kūrinius? Kas slypi po pavadinimu „Stadlerio kvintetas“? Kodėl W. A. Mozartas kūrė naujas instrumentuotes G. F. Händelio operoms ir oratorijoms? Atsakymai į šiuos klausimus aidi 38-je ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje. Skamba G. F. Händelio ir Köchelio kataloge 578-584 numeriais pažymėtų Mozarto kūrinių fragmentai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

1788 metais kaip iš gausybės rago liejasi vienas už kitą nuostabesni W. A. Mozarto kūriniai. Apie keletą jų – ciklo „Mozartas ir kiti“ 37-je laidoje. Tiesa, skambės ne tikriausiai visų pradedančių pianistų grotos 16-tos sonatos fortepijonui C-dur ar 40-tosios simfonijos g-moll originalai, o jų jazz‘o transkripcijos ir net specialiai šiai laidai jos vedėjo paruošta kanono „Ave, Maria“ versija. Laidoje skamba Köchelio kataloge 528-530 ir 540, 545, 550 numeriais pažymėtų Mozarto kūrinių fragmentai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Ar tikrai dieviškasis ir šėtoniškasis pradai egzistuoja Mozarto operoje „Don Giovanni“? Kodėl danų filosofas Soerenas Kierkegaardas (1813-1855) savo traktate apie erotiką rėmėsi šios operos muzika? Kur pradingo penktoji Mozarto serenados „Mažosios nakties muzikos“ dalis? Kaip pavyksta perkelti Mozarto muziką į kitus stilius? Šie klausimai gvildenami 36-je ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje. Skamba Köchelio kataloge 525 ir 527 numeriais pažymėtų Mozarto kūrinių fragmentai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Kas sieja azartinius žaidimus ir Mozarto muziką? Kokias paslaptis saugoja penkių dalių styginių Kvintetas g-moll? Šmaikštus divertismentas orkestrui „Muzikinės linksmybės“ – žaismė ar ironija? Šie ir kiti klausimai su netikėtais atsakymais – 35-je ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje. Skamba Köchelio kataloge 509, 515-520 numeriais pažymėtų Mozarto kūrinių fragmentai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Kas lėmė Mozarto dėmesį ir pagarbą Prahos publikai ir su kokia muzika kompozitorius pasitiko 1787-sius metus - pasakojimas 34-je „Audiologų“ ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje. Joje šalia Köchelio kataloge 493, 496, 497, 504 ir 508 numeriais pažymėtų Mozarto kūrinių skamba ir jo varžovo Antonio Salieri muzika. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Ar Mozarto opera „Figaro vedybos“ – tik puikios muzikos palydima komedija? Kaip šią operą sutiko konservatyvi Vienos publika? Ar lengva jazz‘o muzikantams improvizuoti Mozarto kūrinių temomis? Į šiuos klausimus atsakymai 33-je „Audiologų“ ciklo laidoje „Mozartas ir kiti“. Skamba Köchelio kataloge 491 ir 492 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Kaip skamba jazz‘o pianistų Chick Corea ir Keyth Jarrett interpretuojama Mozarto 23-jo Koncerto fortepijonui muzika? Ko siekė Mozartas, įstojęs į masonų broliją? Kodėl Antonio Salieri komiška opera imperatoriui Jozefui II-jam pasirodė pranašesnė už to paties žanro Mozarto kūrinį „Teatro direktorius“ didiko organizuotame dviejų meistrų kūrybinėse varžytuvėse ir apie ką dainuoja pralaimėjusiojo operos herojai? Šie klausimai randa atsaką 32-je ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje, kurioje skamba Köchelio kataloge 483-489 numeriais pažymėti 1786 metais sukurti Mozarto kūriniai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Ar įmanoma Mozarto Koncertą fortepijonui atlikti jazz‘o stiliuje? Kas sieja švedų cirko artistės Elvyros Madigan dramą su Mozarto muzika? Kaip pakito Mozarto kūryba jam tapus masonų ložės nariu? Apie tai – 31-je ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje, kurioje skamba Köchelio kataloge 465-467, 471 ir 477 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai pianisto ir dirigento Danieliaus Barenboimo, prancūzo Jacques Loussier jazz‘o trio ir James Lasto pop-orkestro interpretacijose. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Muzika iš W. A. Mozarto koncertų valtornai ir fortepijonui, pramoginių šokių pynė, gedulingas maršas ir jazz‘o improvizacijos pagal sonatos fortepijonui muziką – toks puikios muzikos bukėtas skleisis 30-je ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje. Skamba Köchelio kataloge 447-450, 453 ir 457 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai ir mažytis fragmentas iš vieno liūdno, tačiau itin populiaraus F. Chopino kūrinio, kuris yra tarsi viena iš jungčių muzikos stilių sutartinėje... Ved. Giedrius Kuprevičius.

Dvi neužbaigtos komiškos operos, galybė nedidelių kamerinių kūrinių, arijų, duetų, noktiurnų, divertismentų – tai tik dalis nesibaigiančio 1783 metų Mozarto kūrinių sąrašo, bylojančio apie neišsenkančią kompozitoriaus kūrybos versmę. Atrodo, kad aukštesnių jėgų užvesta muzikos „gaminimo“ mašina nebegali sustoti net tuomet, kai iš anksto aišku, jog vienas ar kitas kūrybinis sumanymas yra beprasmiai. Tačiau artėja 1784-ji, o su jais – nauji ir nelaukti kūrybiniai nuotykiai. Laidoje skamba Köchelio kataloge 412-424 ir 437-440 numeriais pažymėtų Mozarto kūrinių fragmentai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Venecijos karnavalas dar vaikystėje giliai įsirėžė į W. A. Mozarto atmintį ir vis kitokioje kokybėje sugrįžta į jo kūrybą. Smagi „Pantomimos“ muzika, kurią Mozartas, jo žmona ir keli bičiuliai atliko pasipuošę karnavaliniais drabužiais primena mums šelmišką kompozitoriaus prigimtį. Tačiau ir kitokią – 1783 metais gimė ir valandos trukmės Mišios c-moll, kuriose girdime paskutiniojo Mozarto kūrinio – Requiem d-moll muzikos atgarsius. Laidoje skamba Köchelio kataloge 418-421, 427, 428 ir 446 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Pirmos abejonės – ar visi W.A.Mozarto kūriniai priklauso jo plunksnai ir kas kelia tokias abejones? Ar 1781 metais sukurtame bažnytiniame kūrinyje „Kyrie“ skamba atgrasiai iš būsimo įžymiojo „Requiem“? Ar tikrai Mozarto dainos taps romantinės vokiečių vokalinės lyrikos pranašais? Šie ir kiti klausimai su netikėtais atsakymais – 23-je ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje, kurioje skamba Köchelio kataloge 337, 341, 363, 390-392 numeriais pažymėti kompozitoriaus kūriniai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį klausantis Mozarto variacijų ir ką jos turi bendra su Maxo Regerio kūryba, ką slepia garsusis „Turkų maršas“, kokias roles Mozarto gyvenime užėmė trys garsios muzikų Weberių šeimos seserys? Į šiuos ir kitus klausimus ieškosime atsako ciklo „Mozartas ir kiti“ 21-oje laidoje, kurioje skamba fragmentai iš Köchelio kataloge 265, 310, 316 ir 331 numeriais pažymėti Mozarto kūrinių ir įvairių stilių „Turkų maršo“ transkripcijos.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Susitikimai su Mozarto muzika yra puiki proga į kultūros reiškinius kreipti įdėmesnį ir universalesnį žvilgsnį. Ciklo laidos – ne koncertai, o virtualūs pokalbiai apie garsą ir tylą, girdėjimo ir klausymo meną, kurio turėtume mokytis nuo mažens.Mozartas surinko savyje daugybę mums ir šiandien svarbių meninės raiškos sandų, iš kurių svarbiausias – gebėjimas džiaugtis gyvenimu su visais jo pliusais ir minusais. Laidoje skamba Köchelio kataloge 294, 296, 299 ir 304 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai ir fragmentai iš jo amžininkų muzikos.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Kodėl atsiranda įrodinėjančių, kad kai kuriuos Mozartui priskiriamus kūrinius sukūrė kiti kompozitoriai? Kas net kelis Mozarto kūrinius sieja su Salzburge gyvenusio pirklio Sigmundo Haffnerio šeima? Ir apie ką toji linksmoji Mozarto arija, vėliau daugybę kartų savaip atsikartojanti Gioachino Rossini operose?Šie ir kiti klausimai laukia atsako 18-toje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje, tęsiančioje XVIII amžiaus antrosios pusės Europos muzikinio gyvenimo įžvalgas. Laidoje skamba Köchelio kataloge 239, 250, 255, 256 ir 385 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Kodėl atsiranda įrodinėjančių, kad kai kuriuos Mozartui priskiriamus kūrinius sukūrė kiti kompozitoriai? Kas net kelis Mozarto kūrinius sieja su Salzburge gyvenusio pirklio Sigmundo Haffnerio šeima? Ir apie ką toji linksmoji Mozarto arija, vėliau daugybę kartų savaip atsikartojanti Gioachino Rossini operose?Šie ir kiti klausimai laukia atsako 18-toje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje, tęsiančioje XVIII amžiaus antrosios pusės Europos muzikinio gyvenimo įžvalgas. Laidoje skamba Köchelio kataloge 239, 250, 255, 256 ir 385 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Ką bendra turi Arvo Pärtas ir Mozartas? Ar pasaulio įvykiai turėjo įtakos XVIII amžiaus muzikai? Kiek žanrų išbadė savo kūryboje Mozartas ir ar savo kūryboje siekė naujovių? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – 17-oje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje.Skambės ir viena gražiausių Mozarto giesmių – „Laudate Dominum“, su kuria kompozitorius įžengia į trečiąjį, priešpaskutinį savo gyvenimo dešimtmetį... Girdėsite fragmentus iš Köchelio kataloge 209, 215, 217, 219, 222, 246, 313 ir 339 numeriais pažymėtų Mozarto kūrinių.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Ką bendra turi Arvo Pärtas ir Mozartas? Ar pasaulio įvykiai turėjo įtakos XVIII amžiaus muzikai? Kiek žanrų išbadė savo kūryboje Mozartas ir ar savo kūryboje siekė naujovių? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – 17-oje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje.Skambės ir viena gražiausių Mozarto giesmių – „Laudate Dominum“, su kuria kompozitorius įžengia į trečiąjį, priešpaskutinį savo gyvenimo dešimtmetį... Girdėsite fragmentus iš Köchelio kataloge 209, 215, 217, 219, 222, 246, 313 ir 339 numeriais pažymėtų Mozarto kūrinių.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Už kokias savybes Mozartas vertino modernius XVIII amžiuje sukurtus fortepijonus ir kaip jie skambėjo? Kuo Mozartas suvienijo Sviatoslavą Richterį ir džiazo muzikantus Bobby McFerrin ir Chick Corea? Kokia Mozarto opera buvo atrasta tik 1979 metais? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymai skambės ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje, kurioje aptariami Köchelio kataloge 189, 196, 279, 280 ir 283 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Už kokias savybes Mozartas vertino modernius XVIII amžiuje sukurtus fortepijonus ir kaip jie skambėjo? Kuo Mozartas suvienijo Sviatoslavą Richterį ir džiazo muzikantus Bobby McFerrin ir Chick Corea? Kokia Mozarto opera buvo atrasta tik 1979 metais? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymai skambės ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje, kurioje aptariami Köchelio kataloge 189, 196, 279, 280 ir 283 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Muzika fagotui, XVIII amžiaus pramogoms skirti kūriniai, vos ne pasaulietinė opera dabar jau aviatorius globojančiai itališkojo Loreto šv. Marijos garbei, klajojantys motyvai iš vieno kūrinio į kitą – visa tai penkioliktoje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje.Laidoje skambantys Köchelio kataloge 175, 176, 191, 195 ir 203 numeriais pažymėti W. A. Mozarto kūriniai netikėtai susitiks su jo epochos politikų muzikos komponavimo bandymais ir Johanno Strausso, Moriso Ravelio bei Richardo Strausso kūriniais.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Muzika fagotui, XVIII amžiaus pramogoms skirti kūriniai, vos ne pasaulietinė opera dabar jau aviatorius globojančiai itališkojo Loreto šv. Marijos garbei, klajojantys motyvai iš vieno kūrinio į kitą – visa tai penkioliktoje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje.Laidoje skambantys Köchelio kataloge 175, 176, 191, 195 ir 203 numeriais pažymėti W. A. Mozarto kūriniai netikėtai susitiks su jo epochos politikų muzikos komponavimo bandymais ir Johanno Strausso, Moriso Ravelio bei Richardo Strausso kūriniais.Ved. Giedrius Kuprevičius.

XVIII amžiuje Vakarų Europoje muzikos kūryba užsiėmė ne tik kompozitoriai profesionalai, tačiau ir aktyviai sekę ir rėmę muzikinį gyvenimą politikai, didikai. F. J. Haydnas diktavo kamerinės ir simfoninės muzikos madas, gi Mozartas sumaniai sekė vyresniojo kolegos pėdomis, o pasinėręs į styginių kvarteto žanrą turtino šią kamerinės muzikos formą naujomis idėjomis. Laidoje skamba epochos kompozitorių ir Köchelio kataloge 168, 171 ir 189c numeriais pažymėti Mozarto kūriniai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

XVIII amžiuje Vakarų Europoje muzikos kūryba užsiėmė ne tik kompozitoriai profesionalai, tačiau ir aktyviai sekę ir rėmę muzikinį gyvenimą politikai, didikai. F. J. Haydnas diktavo kamerinės ir simfoninės muzikos madas, gi Mozartas sumaniai sekė vyresniojo kolegos pėdomis, o pasinėręs į styginių kvarteto žanrą turtino šią kamerinės muzikos formą naujomis idėjomis. Laidoje skamba epochos kompozitorių ir Köchelio kataloge 168, 171 ir 189c numeriais pažymėti Mozarto kūriniai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

1773-aisiais Mozartas trijų veiksmų muzikine drama „Liučijus Silla“ atsisveikina su Italijos muzikine scena, ateityje naujas operas patikėdamas kitų Europos kraštų miestams. Apžvelgdami šį septyniolikmečio Mozarto kūrinį, prisiminsime ir klasikinės muzikos topu tapusį, tais pačiais metais gimusį motetą „Exsultate, jubiliato“, kurio fragmentus išgirsime amerikiečio kontratenoro Michaelio Maniaci ir varinių pučiamųjų instrumentų ansamblio „Canadian Brass“ interpretacijoje. Laidoje skamba Köchelio kataloge 135, 165 ir 186 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

1773-aisiais Mozartas trijų veiksmų muzikine drama „Liučijus Silla“ atsisveikina su Italijos muzikine scena, ateityje naujas operas patikėdamas kitų Europos kraštų miestams. Apžvelgdami šį septyniolikmečio Mozarto kūrinį, prisiminsime ir klasikinės muzikos topu tapusį, tais pačiais metais gimusį motetą „Exsultate, jubiliato“, kurio fragmentus išgirsime amerikiečio kontratenoro Michaelio Maniaci ir varinių pučiamųjų instrumentų ansamblio „Canadian Brass“ interpretacijoje. Laidoje skamba Köchelio kataloge 135, 165 ir 186 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Kompozicijos meno didybė slypi ne vien gražių, įsimintinų motyvų kūryboje, tačiau pirmiausia – kaip tasai autorius valdo formą, be kurios ir patys gražiausi jo užmojai liks tik beformė garsų krūva.Mozartas į savo kūrinių formą kreipė ypatingą dėmesį. Jei didžiuosiuose kūriniuose iš pirmo žvilgsnio formų kaitą pajusti sunkiau, tai nedidelėse, ypač instrumentinės muzikos dalyse tuos kūrinio suvokimą lemiančius elementus galime narstyti lyg kokią iš LEGO kaladėlių sulipdytą konstrukciją. 12-oje laidų ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje apie tai ir pasakojama. Laidoje skamba Köchelio kataloge 130, 131, 157–160 ir 164 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Kompozicijos meno didybė slypi ne vien gražių, įsimintinų motyvų kūryboje, tačiau pirmiausia – kaip tasai autorius valdo formą, be kurios ir patys gražiausi jo užmojai liks tik beformė garsų krūva.Mozartas į savo kūrinių formą kreipė ypatingą dėmesį. Jei didžiuosiuose kūriniuose iš pirmo žvilgsnio formų kaitą pajusti sunkiau, tai nedidelėse, ypač instrumentinės muzikos dalyse tuos kūrinio suvokimą lemiančius elementus galime narstyti lyg kokią iš LEGO kaladėlių sulipdytą konstrukciją. 12-oje laidų ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje apie tai ir pasakojama. Laidoje skamba Köchelio kataloge 130, 131, 157–160 ir 164 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Aistrų bangos, garsiosios „Lacrimosa“ intonacijų klajonių iš vieno kūrinio į kitą pradžia, pirmieji susitikimų su „laisvųjų mūrininkų“ lože įspūdžiai su žaibišku atgarsiu kūryboje – tokie Mozarto jaunatviško šėlsmo atspindžiai 11-oje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje. Skamba Köchelio kataloge 93, 111–112, 125, 137, 147–148 ir 178 numeriais pažymėtų Mozarto kūrinių fragmentai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Aistrų bangos, garsiosios „Lacrimosa“ intonacijų klajonių iš vieno kūrinio į kitą pradžia, pirmieji susitikimų su „laisvųjų mūrininkų“ lože įspūdžiai su žaibišku atgarsiu kūryboje – tokie Mozarto jaunatviško šėlsmo atspindžiai 11-oje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje. Skamba Köchelio kataloge 93, 111–112, 125, 137, 147–148 ir 178 numeriais pažymėtų Mozarto kūrinių fragmentai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Dešimtoje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje atsekama, kaip kompozitoriai įvairiose epochose išgirdo psalmės „De profundis“ tekstą, kaip atsargiai jį perteikė savo laikmečio muzikine kalba, nesvarbu, kokie skirtingi bebūtų: ar grigališkojo stiliaus giedotojai, penkiolikmetis W. A. Mozartas, M. K. Čiurlionis, prancūzų kompozitorė L. Boulanger, ar net dainuojamosios poezijos atlikėjai... Antroje laidos dalyje skamba fragmentai iš Mozarto sakralinės dramos „Betulijos išlaisvinimas“, kurios siužetas taipogi klaidžiojo po daugelio kompozitorių kūrybą. Laidoje skamba Köchelio kataloge 93, 107, 118 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Dešimtoje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje atsekama, kaip kompozitoriai įvairiose epochose išgirdo psalmės „De profundis“ tekstą, kaip atsargiai jį perteikė savo laikmečio muzikine kalba, nesvarbu, kokie skirtingi bebūtų: ar grigališkojo stiliaus giedotojai, penkiolikmetis W. A. Mozartas, M. K. Čiurlionis, prancūzų kompozitorė L. Boulanger, ar net dainuojamosios poezijos atlikėjai... Antroje laidos dalyje skamba fragmentai iš Mozarto sakralinės dramos „Betulijos išlaisvinimas“, kurios siužetas taipogi klaidžiojo po daugelio kompozitorių kūrybą. Laidoje skamba Köchelio kataloge 93, 107, 118 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Devintoje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje skamba fragmentai iš pirmos didelės keturiolikmečio Mozarto operos „Mitridatas, Ponto karalius“, mintys apie įvairių kalbų svarbą kompozitoriaus vokalinėje muzikoje, trumpa netikėto melodinio vingio atodanga.Išgirsime ir kitų tuo metu kūrusių kompozitorių kūrinių sąšaukas su jaunojo Mozarto kūryba. Laidoje skamba Köchelio kataloge 73, 74, 77, 78, 87 ir 89 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Devintoje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje skamba fragmentai iš pirmos didelės keturiolikmečio Mozarto operos „Mitridatas, Ponto karalius“, mintys apie įvairių kalbų svarbą kompozitoriaus vokalinėje muzikoje, trumpa netikėto melodinio vingio atodanga.Išgirsime ir kitų tuo metu kūrusių kompozitorių kūrinių sąšaukas su jaunojo Mozarto kūryba. Laidoje skamba Köchelio kataloge 73, 74, 77, 78, 87 ir 89 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Aštuntoje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje skamba 1768 metų pabaigoje ir 1769 metų tėkmėje sukurti kūriniai. Pastarųjų metų aruode jų geras pusšimtis.Tai ir pramoginio pobūdžio pjesės įvairiems instrumentams, dainos, maršai, sonatos, divertismentai ir bažnytinė muzika, simfonijos, tačiau nėra sceninių kūrinių. Prasidėjusi paauglystė vilioja nuotykiams, muzikoje mažiau paieškų, daugiau laisvių ir linksmybių. Tiesa, bažnytinėje muzikoje ir simfonijose linkstama į rimtį, tačiau muzikos šviesa stipresnė už sutemas. Ir ši Mozarto muzikos savybė įsitvirtina kompozitoriaus stiliuje visam laikui. Laidoje skamba Köchelio kataloge 52-54, 62, 66, 72a ir 75b numeriais pažymėti Mozarto kūriniai.Ved. Giedrius Kuprevičius

Aštuntoje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje skamba 1768 metų pabaigoje ir 1769 metų tėkmėje sukurti kūriniai. Pastarųjų metų aruode jų geras pusšimtis.Tai ir pramoginio pobūdžio pjesės įvairiems instrumentams, dainos, maršai, sonatos, divertismentai ir bažnytinė muzika, simfonijos, tačiau nėra sceninių kūrinių. Prasidėjusi paauglystė vilioja nuotykiams, muzikoje mažiau paieškų, daugiau laisvių ir linksmybių. Tiesa, bažnytinėje muzikoje ir simfonijose linkstama į rimtį, tačiau muzikos šviesa stipresnė už sutemas. Ir ši Mozarto muzikos savybė įsitvirtina kompozitoriaus stiliuje visam laikui. Laidoje skamba Köchelio kataloge 52-54, 62, 66, 72a ir 75b numeriais pažymėti Mozarto kūriniai.Ved. Giedrius Kuprevičius

Septintoje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje skamba dviejų 1768 metais sukurtų Mozarto operų siuitos.Vienaveiksmis zingšpylis „Bastienas ir Bastijenė“ ir trijų veiksmų opera-bufa „Tariamasis naivumas“ atskleidė naujus jaunojo kompozitoriaus gebėjimus puikiai suvaldant dideles muzikines formas. Operų muzikoje sutaria tradicija ir ieškojimai, akivaizdi to meto muzikinio stiliaus įtaka ir siekis iš jos veržtis. Abiejų opusų atsiradimą lydi įdomios ir netikėtos peripetijos. Laidoje skambantys Mozarto kūriniai Köchelio kataloge pažymėti 50 ir 51 numeriais.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Septintoje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje skamba dviejų 1768 metais sukurtų Mozarto operų siuitos.Vienaveiksmis zingšpylis „Bastienas ir Bastijenė“ ir trijų veiksmų opera-bufa „Tariamasis naivumas“ atskleidė naujus jaunojo kompozitoriaus gebėjimus puikiai suvaldant dideles muzikines formas. Operų muzikoje sutaria tradicija ir ieškojimai, akivaizdi to meto muzikinio stiliaus įtaka ir siekis iš jos veržtis. Abiejų opusų atsiradimą lydi įdomios ir netikėtos peripetijos. Laidoje skambantys Mozarto kūriniai Köchelio kataloge pažymėti 50 ir 51 numeriais.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Šeštoje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje skamba 1767–1768 metais sukurtų Mozarto kūrinių fragmentai – simfoninės muzikos dalys, bažnytinės giesmės, dainos ir originalaus kamerinės muzikos žanro – „bažnytinių sonatų“ epizodai.Laidoje primenami ir kitų tuo metu kūrusių kompozitorių darbai, leidžiantys atsekti besiformuojantį kokybinį Mozarto kūrinių atstumą nuo madingos XVIII amžiaus viduryje skambėjusios muzikos. Laidoje skambantys Mozarto kūriniai Köchelio kataloge pažymėti 43, 45, 47–49 numeriais.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Šeštoje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje skamba 1767–1768 metais sukurtų Mozarto kūrinių fragmentai – simfoninės muzikos dalys, bažnytinės giesmės, dainos ir originalaus kamerinės muzikos žanro – „bažnytinių sonatų“ epizodai.Laidoje primenami ir kitų tuo metu kūrusių kompozitorių darbai, leidžiantys atsekti besiformuojantį kokybinį Mozarto kūrinių atstumą nuo madingos XVIII amžiaus viduryje skambėjusios muzikos. Laidoje skambantys Mozarto kūriniai Köchelio kataloge pažymėti 43, 45, 47–49 numeriais.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Penktoje ciklo „Mozartas ir kiti” laidoje skamba stebėtinai brandūs vienuolikmečio Mozarto rimties kupini opusai – „Kančios kantata”, pirmųjų Koncertų fortepijonui fragmentai ir pirmoji stambios apimties opera „Apolonas ir Hiacintas”, kuriai skiriamas pagrindinis laidos laikas. Operos personažų muzikinės charakteristikos atskleidžia neįtikėtiną jaunojo kompozitoriaus stambios formos pojūtį, gebėjimą kurti labai išraiškingus veikėjų portretus, jų santykių polifoniją ir išradingos melodikos fiestą. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Penktoje ciklo „Mozartas ir kiti” laidoje skamba stebėtinai brandūs vienuolikmečio Mozarto rimties kupini opusai – „Kančios kantata”, pirmųjų Koncertų fortepijonui fragmentai ir pirmoji stambios apimties opera „Apolonas ir Hiacintas”, kuriai skiriamas pagrindinis laidos laikas. Operos personažų muzikinės charakteristikos atskleidžia neįtikėtiną jaunojo kompozitoriaus stambios formos pojūtį, gebėjimą kurti labai išraiškingus veikėjų portretus, jų santykių polifoniją ir išradingos melodikos fiestą.

Ketvirtoje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje tęsiama pažintis su labai retai atliekamais vienuolikmečio Mozarto kūriniais.Šalia nedidelių, vaikiškų darbelių jau regime ir solidžias, bemaž valandos trukmės partitūras. Tikriausiai gimė jos darniai bendraujant su tėvu Leopoldu, kuris buvo pirmasis ir rimčiausias Wolfgango muzikos mokytojas. Laidoje skelbiamos mažai žinomos tų kūrinių kilmės detalės, atskleidžiančios nutolusį laike, tačiau labai reikšmingą Europos muzikinės kultūros etapą. Laidoje skambantys V.A. Mozarto kūriniai Köchelio kataloge pažymėti 33–35 numeriais.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Ketvirtoje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje tęsiama pažintis su labai retai atliekamais vienuolikmečio Mozarto kūriniais.Šalia nedidelių, vaikiškų darbelių jau regime ir solidžias, bemaž valandos trukmės partitūras. Tikriausiai gimė jos darniai bendraujant su tėvu Leopoldu, kuris buvo pirmasis ir rimčiausias Wolfgango muzikos mokytojas. Laidoje skelbiamos mažai žinomos tų kūrinių kilmės detalės, atskleidžiančios nutolusį laike, tačiau labai reikšmingą Europos muzikinės kultūros etapą. Laidoje skambantys V.A. Mozarto kūriniai Köchelio kataloge pažymėti 33–35 numeriais.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Ar žinote, kas yra „quodlibetas“? O ar kada pagalvojote, kiek minučių muzikos per dieną sukurdavo W. A. Mozartas?Į šiuos klausimus atsakymai skamba trečioje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje. Joje girdime ne tik dešimtmečio Wolfgango kūrybą, bet ir kitų tuo metu bei gerokai vėliau gyvenusių kompozitorių muziką, kuri vienaip ar kitaip susieta su Mozartu. Laidoje skambantys Mozarto kūriniai Köchelio kataloge pažymėti 22–24, 26, 32 numeriais.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Ar žinote, kas yra „quodlibetas“? O ar kada pagalvojote, kiek minučių muzikos per dieną sukurdavo W. A. Mozartas?Į šiuos klausimus atsakymai skamba trečioje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje. Joje girdime ne tik dešimtmečio Wolfgango kūrybą, bet ir kitų tuo metu bei gerokai vėliau gyvenusių kompozitorių muziką, kuri vienaip ar kitaip susieta su Mozartu. Laidoje skambantys Mozarto kūriniai Köchelio kataloge pažymėti 22–24, 26, 32 numeriais.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Antroje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje skamba pirmosios devynmečio W. A. Mozarto simfonijos, atskleidžiančios ne pagal metus stiprią kūrybinę individualybę.Nors tėvas Leopoldas keletą šių opusų bandė redaguoti, tikriausiai greitai suvokė, kad sūnaus kūrinių „pagerinimo“ nebereikia. Skamba ir pirmieji vokaliniai kūriniai, tarp jų – Londone regėto spektaklio įkvėpta Arija, kurioje išradingai perteikiamos sudėtingos psichologinės būsenos. Keli įdomūs pastebėjimai susieti su Mozarto muzikinio motyvo svarba ir jo klajonės kituose, vėliau sukurtuose kūriniuose. Laidoje skambantys Mozarto kūriniai Köchelio kataloge pažymėti 16–21 numeriais.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Antroje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje skamba pirmosios devynmečio W. A. Mozarto simfonijos, atskleidžiančios ne pagal metus stiprią kūrybinę individualybę.Nors tėvas Leopoldas keletą šių opusų bandė redaguoti, tikriausiai greitai suvokė, kad sūnaus kūrinių „pagerinimo“ nebereikia. Skamba ir pirmieji vokaliniai kūriniai, tarp jų – Londone regėto spektaklio įkvėpta Arija, kurioje išradingai perteikiamos sudėtingos psichologinės būsenos. Keli įdomūs pastebėjimai susieti su Mozarto muzikinio motyvo svarba ir jo klajonės kituose, vėliau sukurtuose kūriniuose. Laidoje skambantys Mozarto kūriniai Köchelio kataloge pažymėti 16–21 numeriais.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Kompozitorius Giedrius Kuprevičius parengė bemaž 50 laidų ciklą „Mozartas ir kiti“, skirtą Wolfgango Amadejaus Mozarto (1756–1791) kūrybos pristatymui nauju žvilgsniu.Kupiname intriguojančių detalių apie Mozarto kūrinius cikle dėmesys skiriamas ir sanglaudai su kitų epochų ir stilių muzika. Pirmoje laidoje skamba penkiamečio Mozarto kūrybiniai bandymai, 1764–1765 metų viešnagės su tėvu Leopoldu Londone metu sukurtos pjesės klavesinui ir smuikui su pritarimu. Nuotykių pilna kelionė Mozarto muzikos puslapiais „Audiologuose“ seka 1862 metais Salzburge išleisto Ludwigo van Köchelio sudarytu akademiniu kūrinių katalogu. Laidų autorius kviečia įsiklausyti į nuostabios muzikos sandarą, temas, kaitas ir idėjas. Pirmoje ciklo laidoje skambantys Mozarto kūriniai Köchelio kataloge pažymėti 1–7 ir 15 numeriais.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Kompozitorius Giedrius Kuprevičius parengė bemaž 50 laidų ciklą „Mozartas ir kiti“, skirtą Wolfgango Amadejaus Mozarto (1756–1791) kūrybos pristatymui nauju žvilgsniu.Kupiname intriguojančių detalių apie Mozarto kūrinius cikle dėmesys skiriamas ir sanglaudai su kitų epochų ir stilių muzika. Pirmoje laidoje skamba penkiamečio Mozarto kūrybiniai bandymai, 1764–1765 metų viešnagės su tėvu Leopoldu Londone metu sukurtos pjesės klavesinui ir smuikui su pritarimu. Nuotykių pilna kelionė Mozarto muzikos puslapiais „Audiologuose“ seka 1862 metais Salzburge išleisto Ludwigo van Köchelio sudarytu akademiniu kūrinių katalogu. Laidų autorius kviečia įsiklausyti į nuostabios muzikos sandarą, temas, kaitas ir idėjas. Pirmoje ciklo laidoje skambantys Mozarto kūriniai Köchelio kataloge pažymėti 1–7 ir 15 numeriais.Ved. Giedrius Kuprevičius.

„The Times Today“ išspausdino interviu su italų maestro Riccardo Mutti, kuriame dirigentas negaili karčių žodžių šiuolaikiniams atlikėjams ir blogoms tendencijoms mene. Kita žinia iš Leipcigo, kur ruošiamasi pagerbti pianistę Clarą Schumann – Roberto Schumanno žmoną ir mūzą. Toliau – kelios retro dainos apie jūrą, tuomet Bobby McFerrino ir Chicko Corea interpretuojamas Mozartas ir žadėtasis Editos Piaf repertuaras, o paskutinį pusvalandį klausysimės Édith Piaf repertuaro, bet ne pačios prancūzų šanson karalienės, o jos dainų, atliekamų kitų atlikėjų. Ved. Jūratė Katinaitė

„The Times Today“ išspausdino interviu su italų maestro Riccardo Mutti, kuriame dirigentas negaili karčių žodžių šiuolaikiniams atlikėjams ir blogoms tendencijoms mene. Kita žinia iš Leipcigo, kur ruošiamasi pagerbti pianistę Clarą Schumann – Roberto Schumanno žmoną ir mūzą. Toliau – kelios retro dainos apie jūrą, tuomet Bobby McFerrino ir Chicko Corea interpretuojamas Mozartas ir žadėtasis Editos Piaf repertuaras, o paskutinį pusvalandį klausysimės Édith Piaf repertuaro, bet ne pačios prancūzų šanson karalienės, o jos dainų, atliekamų kitų atlikėjų. Ved. Jūratė Katinaitė

Dainininką Vaidą Vyšniauską lydi sėkmė: jis debiutavo Velse ryškiausių žvaigždžių ansamblyje ir sulaukė kvietimo dainuoti Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre. Pedofilijos skandalas Vokietijoje! Mažiausiai 547 Regensburgo katedros berniukų choro dainininkai patyrė fizinį ir kai kuriais atvejais seksualinį priekabiavimą per 60 metų nuo 1945-ųjų iki pat praėjusio amžiaus pabaigos, – praneša BBC. Vienam žymiausių mūsų laiko dirigentų Kurui Masurui liepos 18-ąją būtų sukakę 90, tačiau jis iškeliavo Anapilint 2015 metais, eidamas 89-uosius. Po to suksis Vilniuje viešėjusio italų senosios muzikos ansamblio „Il Giardino armonico“ ir dainininkės Julijos Ležniovos G. F. Händelio muzikos plokštelė bei Mozartas kubietiškais ritmais – ansamblių ir „Klazz brothers“ ir „Cuba Percussion“ Mozarto muzikos aranžuotės.

Dainininką Vaidą Vyšniauską lydi sėkmė: jis debiutavo Velse ryškiausių žvaigždžių ansamblyje ir sulaukė kvietimo dainuoti Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre. Pedofilijos skandalas Vokietijoje! Mažiausiai 547 Regensburgo katedros berniukų choro dainininkai patyrė fizinį ir kai kuriais atvejais seksualinį priekabiavimą per 60 metų nuo 1945-ųjų iki pat praėjusio amžiaus pabaigos, – praneša BBC. Vienam žymiausių mūsų laiko dirigentų Kurui Masurui liepos 18-ąją būtų sukakę 90, tačiau jis iškeliavo Anapilint 2015 metais, eidamas 89-uosius. Po to suksis Vilniuje viešėjusio italų senosios muzikos ansamblio „Il Giardino armonico“ ir dainininkės Julijos Ležniovos G. F. Händelio muzikos plokštelė bei Mozartas kubietiškais ritmais – ansamblių ir „Klazz brothers“ ir „Cuba Percussion“ Mozarto muzikos aranžuotės.