Podcasts about mozarto

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre šį vakarą publikai pristatoma nauja W. A. Mozarto operos „Don Žuanas“ versija. Kaip šiandien įprasminama suvedžiotojo istorija, kurią į muziką sudėjo Vienos klasikas? Apie tai pasakoja Don Žuano vaidmenį kuriantis baritonas Modestas Sedlevičius ir pastatymo kūrėjai.Anykščių menų inkubatoriuje vis dažniau įsikuria ir menininkai iš užsienio. Nuo praėjusių metų pabaigos čia kuria ir menininkas iš Rumunijos Alexandru Kretu, kuriantis išskirtines dekoracijas, skulptūras bei baldus. Apie jo veiklas Anykščių krašte pasakoja Simona Ševčenkaitė.„Vienintelis meilės romanas mano gyvenime buvo su muzika“, – taip yra sakęs Maurice's Ravel'is, nemėgęs atvirauti apie savo asmeninį gyvenimą. Tas romanas sugulė į gausybę kūrinių, tapusių itin reikšmingais pasaulio muzikos istorijoje. Šiandien pasaulis mini šio prancūzų kompozitoriaus 150-ąsias gimimo metines.„Noriu, kad mano dainos primintų žmonėms jų pačių patirtis, padėtų išgyventi skausmą ir surasti viltį“, - buvo sakiusi ryški amerikiečių soulo ir ritmenbliuzo dainų kūrėja ir atlikėja, aktorė Angie Stone. Deja, praėjusią savaitę 63-ejų menininkė žuvo avarijoje. Šiandien plačiau apie netikėtai nutrūkusį dainininkės kūrybinį kelią pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – pianistė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.Ved. Gabija Narušytė

Paryžiuje, menu alsuojančiame kvartale, Valdas Papievis ir Mindaugas Gabrėnas atidaro parodą „Pašaliniams įeiti draudžiama“, o šiuolaikinio meno centre Pompidou - Audrius Stonys pristato savo filmų retrospektyvą. Lietuvos sezoną Prancūzijos sostinėje seka Gabija Narušytė.Prasideda 22-asis Europos kino forumas „Scanorama“, vyksiantis septyniuose Lietuvos miestuose. Apie tai šįryt laidoje „Ryto Allegro“ kalbėjosi kolegė Karolina Bieliauskaitė ir „Scanoramos“ meno vadovė dr. Gražina Arlickaitė.Netrukus prasidės festivalis „Vievio džiazo klavišai 2024“. Kaip teigia festivalio rengėjai, džiazo pianistas - pagrindinė festivalio figūra. Jis – ir solo programų atlikėjas, ir džiazo kamerinio ansamblio narys. Pokalbis su festivalio meno vadovu Dainiumi Pulausku.Pasaulio muzikos naujienų rubrikoje kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Mozarto sesers prisikėlimą, vėl skambantį Stradivarijaus smuiką ir virtualios realybės žaidimą, kuriame kiekvienas gali tapti dirigentu.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši kostiumų dailininkė, scenografė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja Jurgita Jankutė.Ved. Gerūta Griniūtė

Ir vėl Marc-André Hamelinas, grojantis Beethoveno „Hammerklavier“ taip, lyg tai būtų vienas paprasčiausių kūrinių istorijoje! Arba štai, Miguelis Zenónas, aranžuojantis puertorikietišką džiazą taip, kad tegali skėsčioti rankomis! Va ir Raphaëlis Pichonas, ansamblis „Pygmalion“, su Mozarto „Requiem“ besielgiantys taip, lyg tai būtų jų pačių parašytos mišios! Dar Miltonas Nascimento ir Esperanza Spalding... Ir atsakymas į klausimą, kas būtų jei Django Reinhardtas būtų gimęs Jordanijoje? Visa tai leidybinės naujienos „Kitame laike“.Ved. Domantas Razauskas

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras sezoną pradeda kelione su Gustavo Mahlerio „Prisikėlimo“ simfonija. Tai simboliškas antrosios austrų romantiko būtent šio opuso pasirinkimas 36-ojo, tačiau pirmojo sezono visiškai atnaujintoje naujam gyvenimui LVSO koncertų salėje pradžiai.Sustabdytos šokio akimirkos, atveriančios veržlų judesio polėkį, fizinės šokėjų pastangos ir baleto meno trapumas – tai fotomenininkės Vaivos Abromaitytės žvilgsnio į šį scenos meną fragmentai, kurie eksponuojami Užupio Meno Inkubatoriaus galerijoje veikiančioje parodoje „GRAND PAS. Menų pašaukti 2024“. Pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Kino profesionalų ir mėgėjų akys rudenį krypsta į Ispaniją – San Sebastiane, tarptautiniame kino festivalyje tradiciškai pristatoma kino dabartis, čia tradiciškai akyla akimi žvalgosi ir prodiuserė, kino žinovė Lolita Bytautaitė.Pasaulio muzikos išgirsime apie naujausius ir įdomiausius muzikos įvykius. Šįkart Jurgis Kubilius pasakos apie naujai atrastus Mozarto kūrinius, nutikimą Seulo operos scenoje ir tiesioginį koncertą tarp žemės ir dangaus.Aktorius, balsas „už kadro“ filmuose, balsas kadre ir radijo eteryje aktualijų laidose – tai Andriaus Kavaliausko gyvenimo kelias kurį matom ir girdim. Kokį jį mato pats aktorius, tapęs ir žurnalistu? Andrius Kavaliauskas rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija NarušytėK. Polubinskos nuotrauka

Pravieniškių kalėjime debiutavęs menų agentūros „Artscape“ prodiusuojamas spektaklis „Vedami“, šiomis dienomis atvėrė vartus žiūrovams Vilniaus kalėjime. Pasakoja režisierius Mantas Jančiauskas.Ankstyvojo kino festivalio „Pirmoji banga“ programoje – ir slovėnų nebylaus kino kompozitoriaus ir pianisto, profesoriaus Andrejaus Goričaro paskaita. Apie ją ir taperųi kultūrą pasakoja paskaitos kuratorius, taperis Viktoras Orestas Vagusevičius.Rusijos pradėtas karas Ukrainoje parodė, kad taikiniu tampa ne tik karinė infrastruktūra, bet ir kultūros įstaigos, būtent todėl buvo parengtas kultūros vertybių apsaugos planas.Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ – pirmojo kino režisieriaus, apdovanoto „Auksine palmės šakele“, Wong Kar-wai emocionalūs, jusliški, skiriantys ir jungiantys žmones, kartas, perkeliantys į kitą tikrovę garso takeliai.Jau septintą sezoną pradedanti „Tylos muzikos studija“ kadaise prasidėjo nuo idėjos ir nedidelio kambarėlio. Jos įkūrėja ir vadovė, pianistė, meno daktarė Virginija Unguraitytė-Levickienė sako, jog apie tai, kad muzikos galima mokyti ir mokytis kitaip, galvoti pradėjo vos pradėjusi pedagoginį darbą. Kokį žmogų ugdo ankstyva pažintis su muzika? Mitas ar tiesa yra vadinamasis „Mozarto efektas“? Apie muziką, švietimą ir jaunąją kartą – pokalbis su Virginija Unguraityte-Levickiene rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-JuškienėIlmės Vyšniauskaitės nuotr.

Tanzanijos tradicinės muzikos duetas, nebijantis elektronikos ir pastebėtas paties Peterio Gabrielio; japonų Nagano ir Kodama šeima, imanti ir sulyginanti Mozarto ir Poulenco dvigubus ir trigubus fortepijoninius koncertus; danas džiazo bosininkas Jasperas Høiby ir jo naujasis trio; Johno Adamso opera „Auksinių Vakarų merginos“; modernaus džiazo milžinas saksofonininkas Davidas Murray‘us ir jo naujas darbas. Visa tai – leidybinės naujienos „Kitame laike“.Ved. Domantas Razauskas

Ketvirtadieniai „Kitame laike“ – muzikinių leidybinių naujienų metas. Šįkart daug jaunos, naujos šiuolaikinės muzikos, šiek tiek primirštos, mažiau pažįstamos klasikinės muzikos, šiek tiek Mozarto, Respighi, styginių kvartetų premjerų… Otaip pat daug naujo keisto džiazo su pasaulio muzikos prieskoniais, arfos garsais.Ved. Domantas Razauskas

Vilniuje duris atveria Medinės miesto architektūros muziejus. Apie atidarymo renginius ir tolesnę veiklą tiesiogiai iš muziejaus pasakoja Vaidotas Burokas.JAV gyvenantis rusų kilmės istorikas Jurijus Felštinskis parašė ne vieną knygą, kurioje atskleidžia Rusijos saugumo tarnybų slaptą veiklą, kovą dėl valdžios ir mafijos principais grįstą veiklos pobūdį. Apie naują knygą „Nuo raudonojo teroro iki mafijinės valstybės“, apie pokyčius Rusijoje FST laimėjus karą dėl valdžios, apie karo su Ukraina baigtį, Baltijos šalių situaciją - pokalbis su Jurijum Felštinskiu.Nuo Monteverdžio iki Gershwino, nuo Mozarto iki Lennono - tokia muzikinė paletė skleidžiasi visai neseniai pasirodžiusiame violončelininko Jano Voglerio albume „Populiarios melodijos“. Igno Gudelevičiaus muzikinis pasakojimas.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - Lietuvos rusų dramos teatro vadovė Olga Polevikova. Kaip šiandien gyvena šis teatras, kaip keičiasi repertuaras ir kūrybiniai tikslai, ką apie rusų kultūrą Lietuvoje galvoja teatro trupė - pokalbis su Olga Polevikova.Ved. Marius Eidukonis ir Jolanta Kryževičienė

Vėlinių vakarui – ypatingas liturginis žanras. Requiem. Nuo geriausiai žinomos Mozarto iki jį įkvėpusių vyresnių kolegų kūrinių, nuo sekuliarių XIX amžiaus Berliozo, Saint-Saënso iki XX amžiaus modernių Requiem. Pats žanras, jo pavadinimas kilo nuo lotyniškos frazės iš krikščioniškosios laidotuvių liturgijos: „Requiem aeternam dona eis, Domine“ („Amžiną ramybę duok jiems, Viešpatie“). Paprastai tai 12 dalių kūrinys, turintis tradicinę struktūrą, kurios laikytasi Viduramžiais, Baroko ir klasikiniu laikotarpiais, bet jau nuo XIX amžiuje ji imta ardyti, perdarinėti, atsiradus Requiem, kurios nepretenduoja būti atliktos per mišias. Jūsų dėmesiui Domanto Razausko parinkti kūriniai, komentarai ir muzikiniai pavyzdžiai.

Yra muzika, kuri vienija savyje dvi gana priešingas savybes – iš vienos pusės kviečia gilintis į sielos gelmes, gi iš kitos – grakščiai atpalaiduoja mūsų dvasines įtampas, siūlydama smagią muzikinę pramogą. Tokie kvietimai slypi ir I. Stravinskio, P. Hindemitho, D. Šostakovičiaus ar W. A. Mozarto, J. S. Bacho kūriniuose. O ir ankstyvesnių autorių kūryboje, tarkim, žymaus XIV amžiaus prancūzų kompozitoriaus Guillaume de Machaut (1300–1377) muzikoje, kuri šiuose „Audiologuose“ yra dėmesio centre.Laidos autorius ir vedėjas kompozitorius Giedrius Kuprevičius

Apie aranžuočių ir transkripcijų meną „Audiologuose“ šnekėta daug ir įvairiais rakursais. Laidos autorius kompozitorius Giedrius Kuprevičius dalinasi savo patirtimi šioje srityje. Noras į kitą žanrą ar stilių perkėlti žinomus muzikos kūrinius yra sena ir patraukli praktika. Kiekvienoje epochoje vieni kompozitoriai aranžavo ar transkribavo kitų kompozitorių kūrinius arba jų motyvus. Vieni jiems sukūrė variacijas, tuo demonstruodami savo meistriškumą, kiti tiesiog vienus instrumentus pakeitė kitais, taip praplėsdami reikšmingo muzikos kūrinio interpretavimo lauką. O ir dar vienas momentas slypi aranžavimo ir transkribavimo procese – neabejotina studijų nauda. Juk ieškodamas naujų sprendimų kito rimto autoriaus kūriniui nejučiomis jį studijuoji. Visų šių aplinkybių genamas laidos autorius savo studijoje įrašė įvairių J. S. Bacho, W. A. Mozarto, E. Griego, J. Naujalio, J. Gruodžio ir kitų autorių kūrinių transkripcijas, kurios ir skamba šiuose „Audiologuose“.Laidos autorius ir vedėjas kompozitorius Giedrius Kuprevičius

Ši laida apie garsiausius nebaigtus kūrinius, juos supančias legendas, istorijas. O taip pat apie tuos, kurie vėliau ryžosi tokius kūrinius užbaigti. Mozartas mirė jaunas ir paliko ne tik nebaigtą „Rekviem“, bet ir daugybę kitų juodraščių. Bachas nebaigė savo paskutinės fugos. Bruckneris, Mahleris, Schubertas, Schnittke – simfonijų. Kai kurie kompozitoriai imasi iššūkio ir pabando atkurti, kaip galėjo skambėti pilni genijų kūriniai, kurių užbaigimą kadaise nutraukė mirtis, ar kitos aplinkybės. Laidoje skamba naujausi nebaigtų Mozarto ir Bacho kūrinių variantai.Ved. Domantas Razauskas

Laidos pradžioje – muzikinės „Rūgštynės“, kuriose – linksmas nutikimas operos spektaklio metu. Vėliau – Jurgos Šeduikytės kūryba ir G. F. Handelio bei W. A. Mozarto muzikos interpretacijos. Laidai įsibėgėjus pavartysime „Garso failus“, kuriuose – Laimio Vilkončiaus kvarteto atliekama muzika. Taip pat skambės muzika styginiams ir naujai išleista suomių pianisto Iiro Rantalos G. Gershwino „Žydrosios rapsodijos“ interpretacija. Ved. Gerūta Griniūtė.

Laidą pradėsime švęsdami W. A. Mozarto gimimo dieną, skambant šio kūrėjo muzikai. Netrukus skanausime muzikinių „Rūgštynių“, kuriose operos solistė sopranas Sigutė Stonytė atskleis, kas jai kartą nutiko operos „Figaro vedybos“ metu. O studijoje apsilankys Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas. Su juo pasikalbėsime apie naujas orkestro programas ir neatrastus lietuvių kompozitorių kūrinius. Ved. Gerūta Griniūtė.

LRT KLASIKOS studijoje gyvai susitiksime su trimis muzikais: smuikininke Ieva Pranskute, pianiste Paulina Dūmanaite ir violončelininku Mislav Brajkovič. Jie papasakos, kodėl kartu su altininke Dovile Juozapaitiene susibūrę į kvartetą nusprendė imtis W. A. Mozarto ir R. Schumanno opusų. Vėliau nersime į pasaulio muziks spalvas.

„Naujienų pulse“ – apie projektą „LVSO vaikams“, Klaipėdos VMT iniciatyvą vaikams ir jaunimui – geradarių nupirktus bilietus bei folkloro atlikėjos Indrės Jurgelevičiūtės ir jos grupės „Merope“ pasirodymą Pasaulinėje World muzikos mugėje WOMEX Suomijoje. Toliau po du tuos pačius kūrinius atliks mama ir dukra - Irena Milkevičiūtė ir Asmik Grigorian. Likęs laidos laikas skirtas vieno žymiausių džiazo pianisto Keitho Jarretto Bacho ir Mozarto muzikos įrašams. Ved. Jūratė Katinaitė.

Žymiajam kroatų kilmės dirigentui Milanui Horvatui sukaktų 100 metų. Šaltojo karo metais jam pavyko įsitvirtinti vakarų meno rinkoje. Po to Valensijos senosios muzikos ansamblio „Capella de Ministrers“ įrašai. Su rubrika „Retro“ – XX a. vidurio amerikiečių dainininko ir aktoriaus Bingo Crosby, padariusio didelė įtaką Franko Sinatros dainavimo stiliui įrašai, o paskutinį pusvalandį – W. A. Mozarto muzika kubietiškais ritmais. Austrų džiazo grupės „Klazz Brothers“ ir kubiečių džiazmenų „Cuba Percussion“ Mozarto muzikos aranžuotės. Ved. Jūratė Katinaitė.

Ar tikrai Mozarto „Requiem“ beveik nėra jo sukurtos muzikos? Kas skubino Mozartą kuo greičiau užbaigti šias gedulingas mišias? Kur dingo natos, iš kurių Mozarto draugai dainavo visą „Lacrimosa“ dalį kompozitoriui dar buvus gyvam? Į šiuos ir kitus klausimus atsakoma paskutinėje, 42-je ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje. Nemirtingasis „Requiem“ skambės iš unikalaus įrašo – originalios, kitų autorių neprirašytos partitūros. Ciklą užveria specialiai Giedriaus Kuprevičiaus aranžuotas Mozarto kanonas „Neverki, kad miriau per anksti“. Skamba Köchelio kataloge 557, 623, 625 ir 626 numeriais pažymėtų Mozarto ir jo amžininkų kūrinių fragmentai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Proginė, imperatoriaus Leopoldo II karūnavimui skirta W. A. Mozarto opera „Tito gailestingumas“ (1791) nėra iš tų, apie kurią tuomet daug kalbėta. Tačiau XX amžiuje susidomėjimas šiuo kūriniu dėl jame keliamų moralinių motyvų įgavo naujų verčių, kurios nelauktai sugrąžino operą į sceną. Laidoje skamba ir keli puikūs „Adagio“ – iš koncerto klarnetui, muzikos stiklo armonikai, žavaus moteto chorui. Priešpaskutinėje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje skamba Köchelio kataloge 617-622 numeriais pažymėtų Mozarto kūrinių fragmentai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Proginė, imperatoriaus Leopoldo II karūnavimui skirta W.A.Mozarto opera „Tito gailestingumas“ (1791) nėra iš tų, apie kurią tuomet daug kalbėta. Tačiau XX amžiuje susidomėjimas šiuo kūriniu dėl jame keliamų moralinių motyvų įgavo naujų verčių, kurios nelauktai sugrąžino operą į sceną. Laidoje skamba ir keli puikūs „Adagio“ – iš koncerto klarnetui, muzikos stiklo armonikai, žavaus moteto chorui. Priešpaskutinėje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje skamba Köchelio kataloge 617–622 numeriais pažymėtų Mozarto kūrinių fragmentai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Ar žinote, kad dažniausiai pasaulyje statoma Mozarto komiška opera „Visos jos tokios“? – skaičiuojama net apie 400 įvairių šio kūrinio pastatymų! Ar 200 dukatų už operą XVIII amžiuje buvo dideli pinigai? Koks Mozarto dainelės „Vaikų žaidimai“ turinys? Apie 1790-1791 metų Mozarto kūrinius, Köchelio kataloge pažymėtus 588, 593, 595 ir 598 numeriais, pasakojama naujoje „Audiologų“ laidoje. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Kokių tikslų siekė Mozartas kurdamas itin ilgos trukmės kamerinius kūrinius? Kas slypi po pavadinimu „Stadlerio kvintetas“? Kodėl W. A. Mozartas kūrė naujas instrumentuotes G. F. Händelio operoms ir oratorijoms? Atsakymai į šiuos klausimus aidi 38-je ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje. Skamba G. F. Händelio ir Köchelio kataloge 578-584 numeriais pažymėtų Mozarto kūrinių fragmentai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

1788 metais kaip iš gausybės rago liejasi vienas už kitą nuostabesni W. A. Mozarto kūriniai. Apie keletą jų – ciklo „Mozartas ir kiti“ 37-je laidoje. Tiesa, skambės ne tikriausiai visų pradedančių pianistų grotos 16-tos sonatos fortepijonui C-dur ar 40-tosios simfonijos g-moll originalai, o jų jazz‘o transkripcijos ir net specialiai šiai laidai jos vedėjo paruošta kanono „Ave, Maria“ versija. Laidoje skamba Köchelio kataloge 528-530 ir 540, 545, 550 numeriais pažymėtų Mozarto kūrinių fragmentai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Ar tikrai dieviškasis ir šėtoniškasis pradai egzistuoja Mozarto operoje „Don Giovanni“? Kodėl danų filosofas Soerenas Kierkegaardas (1813-1855) savo traktate apie erotiką rėmėsi šios operos muzika? Kur pradingo penktoji Mozarto serenados „Mažosios nakties muzikos“ dalis? Kaip pavyksta perkelti Mozarto muziką į kitus stilius? Šie klausimai gvildenami 36-je ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje. Skamba Köchelio kataloge 525 ir 527 numeriais pažymėtų Mozarto kūrinių fragmentai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Kas sieja azartinius žaidimus ir Mozarto muziką? Kokias paslaptis saugoja penkių dalių styginių Kvintetas g-moll? Šmaikštus divertismentas orkestrui „Muzikinės linksmybės“ – žaismė ar ironija? Šie ir kiti klausimai su netikėtais atsakymais – 35-je ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje. Skamba Köchelio kataloge 509, 515-520 numeriais pažymėtų Mozarto kūrinių fragmentai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Kas lėmė Mozarto dėmesį ir pagarbą Prahos publikai ir su kokia muzika kompozitorius pasitiko 1787-sius metus - pasakojimas 34-je „Audiologų“ ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje. Joje šalia Köchelio kataloge 493, 496, 497, 504 ir 508 numeriais pažymėtų Mozarto kūrinių skamba ir jo varžovo Antonio Salieri muzika. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Ar Mozarto opera „Figaro vedybos“ – tik puikios muzikos palydima komedija? Kaip šią operą sutiko konservatyvi Vienos publika? Ar lengva jazz‘o muzikantams improvizuoti Mozarto kūrinių temomis? Į šiuos klausimus atsakymai 33-je „Audiologų“ ciklo laidoje „Mozartas ir kiti“. Skamba Köchelio kataloge 491 ir 492 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Kaip skamba jazz‘o pianistų Chick Corea ir Keyth Jarrett interpretuojama Mozarto 23-jo Koncerto fortepijonui muzika? Ko siekė Mozartas, įstojęs į masonų broliją? Kodėl Antonio Salieri komiška opera imperatoriui Jozefui II-jam pasirodė pranašesnė už to paties žanro Mozarto kūrinį „Teatro direktorius“ didiko organizuotame dviejų meistrų kūrybinėse varžytuvėse ir apie ką dainuoja pralaimėjusiojo operos herojai? Šie klausimai randa atsaką 32-je ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje, kurioje skamba Köchelio kataloge 483-489 numeriais pažymėti 1786 metais sukurti Mozarto kūriniai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Ar įmanoma Mozarto Koncertą fortepijonui atlikti jazz‘o stiliuje? Kas sieja švedų cirko artistės Elvyros Madigan dramą su Mozarto muzika? Kaip pakito Mozarto kūryba jam tapus masonų ložės nariu? Apie tai – 31-je ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje, kurioje skamba Köchelio kataloge 465-467, 471 ir 477 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai pianisto ir dirigento Danieliaus Barenboimo, prancūzo Jacques Loussier jazz‘o trio ir James Lasto pop-orkestro interpretacijose. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Muzika iš W. A. Mozarto koncertų valtornai ir fortepijonui, pramoginių šokių pynė, gedulingas maršas ir jazz‘o improvizacijos pagal sonatos fortepijonui muziką – toks puikios muzikos bukėtas skleisis 30-je ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje. Skamba Köchelio kataloge 447-450, 453 ir 457 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai ir mažytis fragmentas iš vieno liūdno, tačiau itin populiaraus F. Chopino kūrinio, kuris yra tarsi viena iš jungčių muzikos stilių sutartinėje... Ved. Giedrius Kuprevičius.

Dvi neužbaigtos komiškos operos, galybė nedidelių kamerinių kūrinių, arijų, duetų, noktiurnų, divertismentų – tai tik dalis nesibaigiančio 1783 metų Mozarto kūrinių sąrašo, bylojančio apie neišsenkančią kompozitoriaus kūrybos versmę. Atrodo, kad aukštesnių jėgų užvesta muzikos „gaminimo“ mašina nebegali sustoti net tuomet, kai iš anksto aišku, jog vienas ar kitas kūrybinis sumanymas yra beprasmiai. Tačiau artėja 1784-ji, o su jais – nauji ir nelaukti kūrybiniai nuotykiai. Laidoje skamba Köchelio kataloge 412-424 ir 437-440 numeriais pažymėtų Mozarto kūrinių fragmentai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Venecijos karnavalas dar vaikystėje giliai įsirėžė į W. A. Mozarto atmintį ir vis kitokioje kokybėje sugrįžta į jo kūrybą. Smagi „Pantomimos“ muzika, kurią Mozartas, jo žmona ir keli bičiuliai atliko pasipuošę karnavaliniais drabužiais primena mums šelmišką kompozitoriaus prigimtį. Tačiau ir kitokią – 1783 metais gimė ir valandos trukmės Mišios c-moll, kuriose girdime paskutiniojo Mozarto kūrinio – Requiem d-moll muzikos atgarsius. Laidoje skamba Köchelio kataloge 418-421, 427, 428 ir 446 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

G. A. Rossini stilių įtakojusi W. A. Mozarto muzika. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Kas paskatino W. A. Mozartą polifoninės muzikos studijoms? Kokia riba skyrė pasaulietinę muziką nuo bažnytinės ir kaip ją interpretavo XVIII amžiaus kompozitoriai? Ką reiškė europiečiams turkų kultūros mada ir kodėl Mozarto opera „Pagrobimas iš seralio“ (apie ją kalbama laidoje) turėjo tokį pasisekimą?Šie ir kiti klausimai su netikėtais atsakymais – naujoje „Audiologų“ laidoje, kurioje, be kitų autorių, skamba Köchelio kataloge 375, 382–385 ir 394 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Pirmos abejonės – ar visi W.A.Mozarto kūriniai priklauso jo plunksnai ir kas kelia tokias abejones? Ar 1781 metais sukurtame bažnytiniame kūrinyje „Kyrie“ skamba atgrasiai iš būsimo įžymiojo „Requiem“? Ar tikrai Mozarto dainos taps romantinės vokiečių vokalinės lyrikos pranašais? Šie ir kiti klausimai su netikėtais atsakymais – 23-je ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje, kurioje skamba Köchelio kataloge 337, 341, 363, 390-392 numeriais pažymėti kompozitoriaus kūriniai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Po istorinio turkų sultono vizito Paryžiuje karaliaus Liudviko XIV-jo kvietimu, Artimųjų rytų egzotika sužavi nuo italų ir vokiečių kultūros dominantės išvargintą Europą. Moljeras su G. B. Lully 1670 metais sukūrė įsimintiną komediją-baletą, kuriame apstu turkiškų motyvų. Toji mada neatslūgo ir Mozarto laikais. Laidoje skamba fragmentai iš 1780 metais sukurtos ir neužbaigtos (o buvo patrauklesnių ir svarbesnių darbų) Mozarto operos „Zaide“. Nors joje ir nėra turkiškos muzikos intonacijų, tačiau sultono rezidencijoje su haremu – seralyje – vykstantis veiksmas su grynai vokiška muzika įgauna kitos kultūros skonį. Lygiai taip pat, kaip nerasime egiptiečių muzikos G.Verdi „Aidoje“ ar japonų G.Puccini „Madama Butterfly“... Laidoje skamba Köchelio kataloge 336, 343 ir 344 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį klausantis Mozarto variacijų ir ką jos turi bendra su Maxo Regerio kūryba, ką slepia garsusis „Turkų maršas“, kokias roles Mozarto gyvenime užėmė trys garsios muzikų Weberių šeimos seserys? Į šiuos ir kitus klausimus ieškosime atsako ciklo „Mozartas ir kiti“ 21-oje laidoje, kurioje skamba fragmentai iš Köchelio kataloge 265, 310, 316 ir 331 numeriais pažymėti Mozarto kūrinių ir įvairių stilių „Turkų maršo“ transkripcijos.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Susitikimai su Mozarto muzika yra puiki proga į kultūros reiškinius kreipti įdėmesnį ir universalesnį žvilgsnį. Ciklo laidos – ne koncertai, o virtualūs pokalbiai apie garsą ir tylą, girdėjimo ir klausymo meną, kurio turėtume mokytis nuo mažens.Mozartas surinko savyje daugybę mums ir šiandien svarbių meninės raiškos sandų, iš kurių svarbiausias – gebėjimas džiaugtis gyvenimu su visais jo pliusais ir minusais. Laidoje skamba Köchelio kataloge 294, 296, 299 ir 304 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai ir fragmentai iš jo amžininkų muzikos.Ved. Giedrius Kuprevičius.

19-a ciklo laida vėl kelia įdomius klausimus: kodėl Mozarto bažnytinė muzika tokia sudėtinga ir artima koncertinės muzikos žanrams? Kuo skiriasi vienu ir tuo pačiu liturginiu tekstu pagrįsta Mozarto Mišių muzika? Ir kas slypi po „Jenamy“ vardu Koncerto fortepijonui nr. 9 partitūroje? Esame įpratę kūrinius priimti gana paviršutiniškai, be klausimų jam, tuo skurdindami savo jausenas ir estetinių potyrių įvairovę. Įsigilinimui reikia laiko. Tačiau paradoksas – jo visuomet turime, kai gyvename turiningai. Laidoje skamba Köchelio kataloge 257–259, 261, 271 ir 285 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

19-a ciklo laida vėl kelia įdomius klausimus: kodėl Mozarto bažnytinė muzika tokia sudėtinga ir artima koncertinės muzikos žanrams? Kuo skiriasi vienu ir tuo pačiu liturginiu tekstu pagrįsta Mozarto Mišių muzika? Ir kas slypi po „Jenamy“ vardu Koncerto fortepijonui nr. 9 partitūroje? Esame įpratę kūrinius priimti gana paviršutiniškai, be klausimų jam, tuo skurdindami savo jausenas ir estetinių potyrių įvairovę. Įsigilinimui reikia laiko. Tačiau paradoksas – jo visuomet turime, kai gyvename turiningai. Laidoje skamba Köchelio kataloge 257–259, 261, 271 ir 285 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Su rubrika „Retro“ klausysimės legendinio koncertmeisterio ir dirigento Chaimo Potašinsko įrašų. „Naujienų pulse“ – apie pabėgėlių įtraukimą į naujausią „Nabuko“ pastatymą Hamburgo valstybinėje operoje. Spektaklį nuotoliniu būdu iš kalėjimo Maskvoje režisuos Vladimiro Putino režimo kritikas Kirilas Serebrenikovas. Kinai skelbia neregėto masto tarptautinį pianistų konkursą, kurio nugalėtojui atiteks 150 tūkstančių dolerių. Klasikinės muzikos portalas „Bachtrack“ paskelbė 2018-ųjų klasikinės muzikos scenos statistiką: praėjusiais metais dažniausiai buvo atliekamo Beethoveno, Mozarto ir Bernsteino kūriniai. Ved. Jūratė Katinaitė.

Su rubrika „Retro“ klausysimės legendinio koncertmeisterio ir dirigento Chaimo Potašinsko įrašų. „Naujienų pulse“ – apie pabėgėlių įtraukimą į naujausią „Nabuko“ pastatymą Hamburgo valstybinėje operoje. Spektaklį nuotoliniu būdu iš kalėjimo Maskvoje režisuos Vladimiro Putino režimo kritikas Kirilas Serebrenikovas. Kinai skelbia neregėto masto tarptautinį pianistų konkursą, kurio nugalėtojui atiteks 150 tūkstančių dolerių. Klasikinės muzikos portalas „Bachtrack“ paskelbė 2018-ųjų klasikinės muzikos scenos statistiką: praėjusiais metais dažniausiai buvo atliekamo Beethoveno, Mozarto ir Bernsteino kūriniai. Ved. Jūratė Katinaitė.

Kodėl atsiranda įrodinėjančių, kad kai kuriuos Mozartui priskiriamus kūrinius sukūrė kiti kompozitoriai? Kas net kelis Mozarto kūrinius sieja su Salzburge gyvenusio pirklio Sigmundo Haffnerio šeima? Ir apie ką toji linksmoji Mozarto arija, vėliau daugybę kartų savaip atsikartojanti Gioachino Rossini operose?Šie ir kiti klausimai laukia atsako 18-toje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje, tęsiančioje XVIII amžiaus antrosios pusės Europos muzikinio gyvenimo įžvalgas. Laidoje skamba Köchelio kataloge 239, 250, 255, 256 ir 385 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Kodėl atsiranda įrodinėjančių, kad kai kuriuos Mozartui priskiriamus kūrinius sukūrė kiti kompozitoriai? Kas net kelis Mozarto kūrinius sieja su Salzburge gyvenusio pirklio Sigmundo Haffnerio šeima? Ir apie ką toji linksmoji Mozarto arija, vėliau daugybę kartų savaip atsikartojanti Gioachino Rossini operose?Šie ir kiti klausimai laukia atsako 18-toje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje, tęsiančioje XVIII amžiaus antrosios pusės Europos muzikinio gyvenimo įžvalgas. Laidoje skamba Köchelio kataloge 239, 250, 255, 256 ir 385 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Ką bendra turi Arvo Pärtas ir Mozartas? Ar pasaulio įvykiai turėjo įtakos XVIII amžiaus muzikai? Kiek žanrų išbadė savo kūryboje Mozartas ir ar savo kūryboje siekė naujovių? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – 17-oje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje.Skambės ir viena gražiausių Mozarto giesmių – „Laudate Dominum“, su kuria kompozitorius įžengia į trečiąjį, priešpaskutinį savo gyvenimo dešimtmetį... Girdėsite fragmentus iš Köchelio kataloge 209, 215, 217, 219, 222, 246, 313 ir 339 numeriais pažymėtų Mozarto kūrinių.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Ką bendra turi Arvo Pärtas ir Mozartas? Ar pasaulio įvykiai turėjo įtakos XVIII amžiaus muzikai? Kiek žanrų išbadė savo kūryboje Mozartas ir ar savo kūryboje siekė naujovių? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – 17-oje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje.Skambės ir viena gražiausių Mozarto giesmių – „Laudate Dominum“, su kuria kompozitorius įžengia į trečiąjį, priešpaskutinį savo gyvenimo dešimtmetį... Girdėsite fragmentus iš Köchelio kataloge 209, 215, 217, 219, 222, 246, 313 ir 339 numeriais pažymėtų Mozarto kūrinių.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Už kokias savybes Mozartas vertino modernius XVIII amžiuje sukurtus fortepijonus ir kaip jie skambėjo? Kuo Mozartas suvienijo Sviatoslavą Richterį ir džiazo muzikantus Bobby McFerrin ir Chick Corea? Kokia Mozarto opera buvo atrasta tik 1979 metais? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymai skambės ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje, kurioje aptariami Köchelio kataloge 189, 196, 279, 280 ir 283 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Už kokias savybes Mozartas vertino modernius XVIII amžiuje sukurtus fortepijonus ir kaip jie skambėjo? Kuo Mozartas suvienijo Sviatoslavą Richterį ir džiazo muzikantus Bobby McFerrin ir Chick Corea? Kokia Mozarto opera buvo atrasta tik 1979 metais? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymai skambės ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje, kurioje aptariami Köchelio kataloge 189, 196, 279, 280 ir 283 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Muzika fagotui, XVIII amžiaus pramogoms skirti kūriniai, vos ne pasaulietinė opera dabar jau aviatorius globojančiai itališkojo Loreto šv. Marijos garbei, klajojantys motyvai iš vieno kūrinio į kitą – visa tai penkioliktoje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje.Laidoje skambantys Köchelio kataloge 175, 176, 191, 195 ir 203 numeriais pažymėti W. A. Mozarto kūriniai netikėtai susitiks su jo epochos politikų muzikos komponavimo bandymais ir Johanno Strausso, Moriso Ravelio bei Richardo Strausso kūriniais.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Muzika fagotui, XVIII amžiaus pramogoms skirti kūriniai, vos ne pasaulietinė opera dabar jau aviatorius globojančiai itališkojo Loreto šv. Marijos garbei, klajojantys motyvai iš vieno kūrinio į kitą – visa tai penkioliktoje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje.Laidoje skambantys Köchelio kataloge 175, 176, 191, 195 ir 203 numeriais pažymėti W. A. Mozarto kūriniai netikėtai susitiks su jo epochos politikų muzikos komponavimo bandymais ir Johanno Strausso, Moriso Ravelio bei Richardo Strausso kūriniais.Ved. Giedrius Kuprevičius.