Podcasts about vienus

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo sumažinti parlamentines išlaidas ir griežčiau bausti tuos parlamentarus, kurie be pateisinamų priežasčių nelankys posėdžių.Kultūros ministras Šrūnas Birutis sako, kad iš penkių-šešių procentų, kuriuos planuojama skirti gynybai, pusantro reikėtų skirti visuomenės kritiniam mąstymui ugdyti. Kultūros ministras įsitikinęs, kad minkštajai galiai – visuomenės atsparumui, kritiniam mąstymui formuoti – valstybėje nebuvo skirtas reikiamas dėmesys. Ar jūsų nuomone reikėtų dalį pinigų skirtų gynybai skirti visuomenės kritiniam mąstymui ugdyti?Į LRT GIRDI kreipėsi Pagėgių savivaldybėje esančio Gudų kaimo gyventojai, kuriems nerimą sukėlė prasidėjęs šimtamečio stoties komplekso statinių griovimas. Su žeme sulygintas buvusio sandėlio pastatas, žmonės nerimauja, jog gali būti nugriauta ir dar Prūsijos karalystės pastangomis statyta stotis. Kultūros paveldo specialistai aiškina, jog kompleksas nebuvo įtrauktas į saugomų vertybių registrą, tačiau žada, kad likę statiniai bus įvertinti.Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau galima išgirsti apie negalėjusius nusileisti ar apgręžtus lėktuvus. Vienus įvardijamos techninės, kitur ryšio problemos, neatmetant galimybės, kad prie to gali prisidėjusios nedraugiškos šalys.Reaguojant į pastarųjų metų imigracijos problemą Lietuvoje, kai kurie politikai įspėja, kad reikėtų griežčiau formuoti migracijos politiką šalyje. Verslo argumentų apie naudą darbo ekonomikai nebeužtenka - ekspertai pabrėžia, kad dėl noro vežtis darbo jėgos iš trečiųjų šalių užmirštama apie rizikas nacionaliniam saugumui. Valstybės institucijos savo ruožtu įspėja, kad dėl finansavimo trūkumo nebėra pajėgios kontroliuoti ir patikrinti visų atvykusių migrantų.Ved. Rūta Kupetytė

Hindemithas ir Schnittke, tradicinė Taivano muzika su vakarietišku styginių kvartetu, vienas geriausių virtuoziško Elgaro smuiko koncerto įrašų, vizionieriškas Nalos Sinephro albumas, sujungiantis sintezatorius, orkestrą ir džiazą. Ir dar daugiau leidybinių naujienų „Kitame laike“.Ved. Domantas Razauskas

Turbūt 2023 prisiminsime kaip vienus iš labiausiai nelaimingų metų, nes gero nelabai kas ir įvyko FM99 eteryje sako europarlamentaras Petras Auštrevičius. Metai buvo įtempti ir pilni iššūkių, bet reikia pripažinti, kad sunkiai, bet iriamės į priekį.

Ved. Irma Janauskaitė

Europos Komisija patvirtino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą. Penkeriems metams šiam planui įgyvendinti bus skirta beveik 4,3 mlrd. eurų, įskaitant nacionalinį finansavimą. Anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, planas atitinka lūkesčius, įvertintos ir žemdirbių pastangos, siekiant patobulinti tam tikras gaires. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebi, kad strateginis planas palankesnis ne žemės ūkio gamyba užsiimantiems ūkininkams, o aplinkosauga, kraštovaizdžio elementų saugojimu besirūpinantiems.Akmenės r. Barvydžiuose įsikūręs jojimo klubas „Delta“ dar palyginti jaunas. Ir žirgų jame nėra daug. Tačiau jo vadovės Aušros Girdenienės entuziazmas, jos talkininkų užsidegimas, nuostabi aplinka traukia užsukti vietinius ir iš toliau atvykusius lankytojus, žirgų mylėtojus. Vienus – tik pasigrožėti Hanoverio veislės žirgais, žemaitukais ar poniu, kitus ir pajodinėti. Visiems čia užtenka dėmesio.Prieš mėnesį Centrinę Ameriką nusiaubęs uraganas „Julija“ be namų paliko tūkstančius gyventojų, dešimtys žmonių žuvo, tačiau tai ne pabaiga. Ūkininkai vis dar skaičiuoja nuostolius: auginti pasėliai paskendo patvinusių upių vandenyje, sėti naujus trukdo neišdžiūvusios balos, o ir sėklos ima trūkti. Ko labiausiai baiminasi Centrinės Amerikos ūkininkai?Ved. Regina Montvilienė

Lietuvos kompanija „EkoDrena“ siūlo pasenusius melioracijos drenažo įrenginius keisti reguliuojama drenažo sistema. Labiausiai ji pasitarnauja kai ištinka sausra, o kai dirvose vandens perteklius - dirba kaip įprasta sausinimo melioracijos sistema. Įsirengęs šią sistemą ūkininkas Kasparas Mulevičius iš Pasvalio r. skaičiuoja, kad derlius didėjo 20 procentų, o trąšų naudojimas mažėjo 15 procentų. Dirvose sulaikomas vanduo neišplauna azoto, tad jis neteršia aplinkinių vandens telkinių, o lieka dirvoje maitinti augalų.Asmeninė žoliautoja - taip save pristato Rasa Buslavičienė iš Vilniaus r., pagal gamtinės žemdirbystės principus auginanti tūkstančius įvairiausių augalų. Vienus augina pagal išankstinius klientų užsakymus maistui, kitus – dekoratoriams ir floristams, filmų kūrėjams bei siekiantiems atkurti senąsias augalų veisles.Pasakojimas iš užsienio. Kiekvieną dieną aštuoniasdešimtmetis indas Kalemas Khanas keliasi auštant ir žingsniuoja savo mango medžio link, kuriam 120 metų, o ant jo auga 300 skirtingų vaisiaus veislių.Ved. Kristina Toleikienė

Džordžas Orvelas parašė "Gyvulių ūkį", bet jį Lietuvoje išpopuliarino ekonomistas Raimondas Kuodis. Jis abejingų nepalieka. Vienus savo idėjomis pykdo, kitus – žavi. Pokalbis su juo.Dar skaičiuosime kokiu greičiu auga valgomų vabzdžių rinka ir sužinosime ar pandemija jau nužudė vizitines korteles.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Today we talk to 20 year old adult content creator Vienus (her links below) who grew up surrounded by religion & Christianity but thanks to common sense, she now shows her naked body online for money

Vieni pirmųjų Jurbarko rajone pradėję ūkininkauti ir kurti pieno ūkį Laima ir Algimantas Liorencai toliau plėtoja savo verslą. Nepaisant dažnai nuviliančio pieno kainų svyravimo, visada tinkamai pasirūpina gyvuliais ir neketina jų atsisakyti. Marcinkonių seniūnijos plotas – didžiausias Varėnos rajone, bet gyventojų skaičius – toli gražu. Žmonių kasmet mažėja, nes seniūnijos kaimuose jauni žmonės neranda darbo. Sulėtėjusį gyvenimą seniūnijoje kiek pagyvina aktyvios kaimo bendruomenės. Pastaraisiais metais vykusias permainas aptaria Marcinkonių seniūnas Vilius Petraška.Jau spėjome pajusti alinantį vasaros karštį, nuo jo tenka gintis įvairiausiais būdais. Vienus gelbėja maudynės, vanduo, ledai, na, o kaimo turizmo sodybos šeimininkė iš Pakruojo rajono Laimutė Skopienė siūlo atsigaivinti rabarbarų gėrimu.Ved. Regina Montvilienė.

Labas, šiandien dalinuosi savo mintimis ir patirtimi atsakydama į klausimą, kurį šiandien gavau apie santykius. Šiame epizode kalbu apie motyvaciją santykiuose, meilę sau, kodėl žmonės pasikeičia ir kokia didžiausia klaidą darom būdami poroje. Vos prieš keles dienas gavau vieną didžiausių pamokų apie santykius savo gyvenime. Suvokusi visa tai apie ką kalbu naujame įraše jaučiuosi daug laisvesnė, nors nemeluosiu, pripažinti, kad klydau buvo labai skaudu Bet tik per savo tamsą atrandam šviesą, kurioje šiuo metu maudausi. Kviečiu paklausyti ir labai lauksiu jums kilusių minčių. Taip pat prašau pasidalinti šiuo įrašu su tai, kuriem ši informacija gali būti naudinga. Gero klausymo.

Gelbėtojai kone kasdien traukia žmones iš vandens. Vienus medikai atgaivina, kitiems padėti būna jau per vėlu. Kodėl Lietuvoje kasmet nuskęsta šitiek daug žmonių? Apie socialines, ekonomines ir kultūrines priežastis – pokalbis su profesionaliu gelbėtoju Rolandu Kiliumi, plaukimo federacijos atstove Milda Šeibokaite ir vieno didžiausių šalyje jaunimo centrų vadovu Valdu Jankausku.

„Bičas, keičiantis pasaulį“, – taip prisistato amerikiečių keliautojas ir aplinkosaugos aktyvistas Robas Greenfieldas. Kad atkreiptų dėmesį į švaistūnišką tautiečių gyvenimo būdą, jis imasi įvairių eksperimentų. Mėnesį vaikščiojo apsikarstęs pilnais šiukšlių maišais ir klausinėjo žmonių, ką jie žino apie atliekas. Jo svetainėje Robgreenfield.tv aprašyti du mėnesiai, praleisti maitinantis prekybos centrų išmetamu maistu, kelionės be pinigų ir be atliekų, ištisi metai be maudynių duše ir daugybė kitų iniciatyvų.Vienus jo kampanijos įkvepia, o kiti jas vadina absurdiškomis. Pats Robas sako, kad taip gyvendamas jaučiasi sveikesnis ir laimingesnis. Trisdešimtmetis sako pardavęs ne tik automobilį, bet ir beveik visus kitus daiktus, uždaręs sąskaitą banke ir pasilikęs tik šimtą būtiniausių daiktų, telpančių į nedidelę kuprinę. Keliaudamas jis vengia energijos iš iškastinio kuro, centralizuotai tiekiamo vandens ir maitinasi daugiausia augaliniu maistu.Aktyvisto patirtys sudėtos į knygą, jo Facebooko paskyra turi per 200 tūkst. sekėjų. Apie Robo nuotykius po Pietų Ameriką „Discovery“ televizijos kanalas sukūrė dokumentinių filmų ciklą. Visą uždarbį už žiniasklaidos projektus amerikietis sako paaukojantis aplinkosaugos organizacijoms.

„Bičas, keičiantis pasaulį“, – taip prisistato amerikiečių keliautojas ir aplinkosaugos aktyvistas Robas Greenfieldas. Kad atkreiptų dėmesį į švaistūnišką tautiečių gyvenimo būdą, jis imasi įvairių eksperimentų. Mėnesį vaikščiojo apsikarstęs pilnais šiukšlių maišais ir klausinėjo žmonių, ką jie žino apie atliekas. Jo svetainėje Robgreenfield.tv aprašyti du mėnesiai, praleisti maitinantis prekybos centrų išmetamu maistu, kelionės be pinigų ir be atliekų, ištisi metai be maudynių duše ir daugybė kitų iniciatyvų.Vienus jo kampanijos įkvepia, o kiti jas vadina absurdiškomis. Pats Robas sako, kad taip gyvendamas jaučiasi sveikesnis ir laimingesnis. Trisdešimtmetis sako pardavęs ne tik automobilį, bet ir beveik visus kitus daiktus, uždaręs sąskaitą banke ir pasilikęs tik šimtą būtiniausių daiktų, telpančių į nedidelę kuprinę. Keliaudamas jis vengia energijos iš iškastinio kuro, centralizuotai tiekiamo vandens ir maitinasi daugiausia augaliniu maistu.Aktyvisto patirtys sudėtos į knygą, jo Facebooko paskyra turi per 200 tūkst. sekėjų. Apie Robo nuotykius po Pietų Ameriką „Discovery“ televizijos kanalas sukūrė dokumentinių filmų ciklą. Visą uždarbį už žiniasklaidos projektus amerikietis sako paaukojantis aplinkosaugos organizacijoms.

Pašnekesiai laidoje sukosi apie Japoniją. Keliavimo po šią šalį įspūdžiais dalijosi Richard Udes. Iš Nyderlandų kilęs Richard yra kalbų mokytojas, jis pustrečių metų gyvena Vilniuje ir puikiai kalba lietuviškai! Vienus nukeliauti į Japoniją įkvepia perskaitytos Haruki Murakami knygos, kitus – pamatytas Sofios Coppolos filmas „Lost In Translation“ ir nuostabus jo garso takelis, trečius - samurajų legendos ar paslaptimis alsuojanti šalies kultūra. O Richard svajonė pamatyti Japoniją gimė dar vaikystėje žaidžiant vaizdo žaidimus. Richard į Japoniją išsiruošė, kai žydi sakuros, ir būtent šis sutapimas atnešė jam nepamirštamų patirčių, kurias dabar prisiminus ima juokas. Susidorojęs su iššūkiais susirasti, kur apsistoti, Richard aplankė Tokiją, Osaką, Kiotą, Hirošimą. Kokie pasirodė vietiniai, ar japonai tikrai nekalba angliškai, kokį įspūdį paliko maistas, ar gatvėse žmonės vaikšto apsirengę anime personažais, viską sužinosite iš Richard pasakojimo. Ir kaip gi be japoniškos muzikos? Klausėmės DYGL, The fin., D.A.N., Maika Loubte, Sapphire Slows, Mother Tereco.

Pašnekesiai laidoje sukosi apie Japoniją. Keliavimo po šią šalį įspūdžiais dalijosi Richard Udes. Iš Nyderlandų kilęs Richard yra kalbų mokytojas, jis pustrečių metų gyvena Vilniuje ir puikiai kalba lietuviškai! Vienus nukeliauti į Japoniją įkvepia perskaitytos Haruki Murakami knygos, kitus – pamatytas Sofios Coppolos filmas „Lost In Translation“ ir nuostabus jo garso takelis, trečius - samurajų legendos ar paslaptimis alsuojanti šalies kultūra. O Richard svajonė pamatyti Japoniją gimė dar vaikystėje žaidžiant vaizdo žaidimus. Richard į Japoniją išsiruošė, kai žydi sakuros, ir būtent šis sutapimas atnešė jam nepamirštamų patirčių, kurias dabar prisiminus ima juokas. Susidorojęs su iššūkiais susirasti, kur apsistoti, Richard aplankė Tokiją, Osaką, Kiotą, Hirošimą. Kokie pasirodė vietiniai, ar japonai tikrai nekalba angliškai, kokį įspūdį paliko maistas, ar gatvėse žmonės vaikšto apsirengę anime personažais, viską sužinosite iš Richard pasakojimo. Ir kaip gi be japoniškos muzikos? Klausėmės DYGL, The fin., D.A.N., Maika Loubte, Sapphire Slows, Mother Tereco.

Vienus miestelius garsina istorinis, kultūrinis paveldas, kitus – kulinarinis. Žarėnuose galima aptikti gardumynų karalystę.Tautinio paveldo sertifikatus turinčių giros, kepinių, sūrių ar saldainių receptų Sandra Riepšienė neslepia. Jos vedamos edukacinės pamokėlės yra visiems atviros.Kai važiuosite pro Telšius, stabtelėkite ir aplankykite meno galerijas. Jų yra dvi. Stabtelėti vertėtų ir prie menininkų sukurtų skulptūrų, kurių mieste apstu.Laidoje mintimis dalijasi VDA Telšių fakulteto profesoriai architektas Algirdas Žebrauskas, skulptoriai Romualdas Inčirauskas, Osvaldas Neniškis. Taip pat Telšių apskrities archyvo direktorė Alma Jankauskienė, galerininkės Gabrielė Pranevičiūtė ir Daiva Mažonienė.

Vienus miestelius garsina istorinis, kultūrinis paveldas, kitus – kulinarinis. Žarėnuose galima aptikti gardumynų karalystę.Tautinio paveldo sertifikatus turinčių giros, kepinių, sūrių ar saldainių receptų Sandra Riepšienė neslepia. Jos vedamos edukacinės pamokėlės yra visiems atviros.Kai važiuosite pro Telšius, stabtelėkite ir aplankykite meno galerijas. Jų yra dvi. Stabtelėti vertėtų ir prie menininkų sukurtų skulptūrų, kurių mieste apstu.Laidoje mintimis dalijasi VDA Telšių fakulteto profesoriai architektas Algirdas Žebrauskas, skulptoriai Romualdas Inčirauskas, Osvaldas Neniškis. Taip pat Telšių apskrities archyvo direktorė Alma Jankauskienė, galerininkės Gabrielė Pranevičiūtė ir Daiva Mažonienė.

F. Šopeno kūriniai iš pianistų reikalauja itin aukštos meistrystės, tačiau žymiam pianistui Leopoldui Godowskiui pasirodė, kad tie kūriniai per lengvi, ir ėmėsi jų transkribavimo. Vienus iš patogios tonacijos perkėlė į neparankias su daugybe bemolių ar diezų, kitus pritaikė groti tik kaire ar dešine ranka.Nedaug pianistų ryžtasi tas įmantrybes įtraukti į savo repertuarus. Vienas tokių – Borisas Berezovskis, įveikęs visus sunkumus ir stebinantis fenomenalia virtuozika bei muzikalumu, kurio dažnai tokias atvejais, deja, nebelieka, nes visas dėmesys sutelkiamas tik į techniką. Laidą užbaigs serbo Ivano Iličo ir 2015 metų tarptautinio F. Šopeno konkurso laureatų įrašai.

F. Šopeno kūriniai iš pianistų reikalauja itin aukštos meistrystės, tačiau žymiam pianistui Leopoldui Godowskiui pasirodė, kad tie kūriniai per lengvi, ir ėmėsi jų transkribavimo. Vienus iš patogios tonacijos perkėlė į neparankias su daugybe bemolių ar diezų, kitus pritaikė groti tik kaire ar dešine ranka.Nedaug pianistų ryžtasi tas įmantrybes įtraukti į savo repertuarus. Vienas tokių – Borisas Berezovskis, įveikęs visus sunkumus ir stebinantis fenomenalia virtuozika bei muzikalumu, kurio dažnai tokias atvejais, deja, nebelieka, nes visas dėmesys sutelkiamas tik į techniką. Laidą užbaigs serbo Ivano Iličo ir 2015 metų tarptautinio F. Šopeno konkurso laureatų įrašai.

Pokalbis su prancūzų pianistu Pierre'u Réachu Lietuvos publikai skambinusiu J. S. Bacho ciklą „Goldbergo variacijos“. Apsilankę banke ar laukdami, kol telefono operatorius sujungs su norima linija, girdime tylų muzikinį foną. Vienus tokia muzika ramina, kitus erzina, dar kitiems tai – nepastebimas reiškinys. Kodėl ir kada atsirado ši muzikos rūšis?