Podcasts about Laima

Latvia has a rich tradition of chocolate making. A history spanning over 150 years. We will look at and taste the products of two very different chocolatiers - Laima, which was the leading chocolate maker in the Soviet Union and still is hugely popular, and Pūre, a newer entrepreneurial company from a small town in western Latvia that produces the most amazing truffles. Join me on a culinary journey. Thanks for listening!

Rīgas Starptautiskais īsfilmu festivāls 2ANNAS šogad norisinās jau 29. reizi un, kā ierasts, piedāvās skatītājiem oriģinālas, inovatīvas, izaicinošas, kā arī sociāli aktīvas īsfilmas un vidēja garuma filmas. 2ANNAS eksistē kontekstā, kurā īsfilmas formāts ir nevis tikai pakāpiens uz pirmo pilnmetrāžas darbu, bet gan apzināta, konsekventa izvēle, kuras rezultāts ir augstvērtīgs mākslas fakts. Tāpat festivāls pazīstams ar trakām ballītēm neierastās vietās, brīvu atmosfēru un radošām izpausmēm ne tikai kino formā. 2ANNAS ik gadus piedāvā četras konkursa programmas: Starptautisko īsfilmu konkursu, Baltijas īsfilmu konkursu, Starptautisko vidēja garuma filmu konkursu, kā arī konkursu bērniem un jauniešiem paredzētām filmām. 2024.gadā festivāls norisināsies gan klātienē, gan arī tiešsaistē. Ar festivāla programmas direktori Laimu Graždanoviču un Industrijas dienu vadītāju Diānu Tropi runājam par īsfilmu žanra specifiskaajām iezīmēm, īsfilmu pieejamību, Industrijas programmas notikumiem, iziešanu ārpus kino teātra, kā arī bērnu un jauniešu programmu.

Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė

Radio Marija ir klausītāju veidots radio, kas nes Dieva Vārdu pasaulē. Radio Marija balss skan 24 stundas diennaktī. Šajos raidījumos klausītājiem kā saviem draugiem neatkarīgi no viņu reliģiskās pārliecības cenšamies sniegt Kristus Labo Vēsti – Evaņģēliju, skaidru katoliskās Baznīcas mācību. Cenšamies vairot lūgšanas pieredzi un sniegt iespēju ielūkoties visas cilvēces kultūras daudzveidībā. Radio Marija visā pasaulē darbojas uz brīvprātīgo kalpošanas pamata. Labprātīga savu talantu un laika ziedošana Dieva godam un jaunās evaņģelizācijas labā ir daļa no Radio Marija harizmas. Tā ir lieliska iespēja ikvienam īstenot savus talantus Evaņģēlija pasludināšanas darbā, piedzīvojot kalpošanas prieku. Ticam, ka Dievs īpaši lietos ikvienu cilvēku, kurš atsauksies šai kalpošanai, lai ar Radio Marija starpniecību paveiktu Latvijā lielas lietas. Radio Marija ir arī ģimene, kas vieno dažādu vecumu, dažādu konfesiju, dažādu sociālo slāņu cilvēkus, ļaujot katram būt iederīgam un sniegt savu pienesumu Dieva Vārda pasludināšanā, kā arī kopīgā lūgšanas pieredzē. "Patvērums Dievā 24 stundas diennaktī", - tā ir Radio Marija Latvija devīze. RML var uztvert Rīgā 97.3, Liepājā 97.1, Krāslavā 97.0, Valkā 93.2, kā arī ar [satelītuztvērēja palīdzību un interneta aplikācijās](http://www.rml.lv/klausies/).

Nu 24. da 27. marta Rēzeknis SPA centrā nūtiks storptautyskys muokslys forums “Crossroads X Krustceļi”7. – rodūšuos darbneicys, lekcejis, paneļdiskusejis, taipat ari Latvejis Muokslys akademejis Latgolys filialis studentu i pasnīdzieju dorbu izstuode “Plunkšķis”. Muokslinīki, redzīņa lideri, uzjiemieji i rodūšūs industreju puorstuovi saīs kūpā, kab dūmuotu ap muokslys i kulturys jūmu regionalajā atteisteibā. Muokslys foruma sova ceļa guojiejim prīškvokorā, kab runuotu par muokslu kai izpausmis veidu Latgolā i latgaliski, muokslu kai reiku sadarbeibai, jaunim suokumim i izaugsmei, runuosim ar rodūšūs procesu vierzeituoju, reklamistu, Muokslys akademejis Latgolys filialis vadeituoja asistentu Raimondu Plataci i drēbu dizaineri i modys muokslineicu Laimu Jurču. Raimonds Platacs izsver, ka dzeive i dareišona Latgolā prosa zynomu spāku i drūsmi, puorlīceibu pošam par sevi i tū, kū tu dori. “Lai dzeivuotu ite, Latgolā, i ītu tū sovu ceļu, juobyut ir stypram, juobyut taidai speiteibai i koč  kaidai misejis sajiutai. Ka tu gribi ite dareit lītys, tod tī ir koč kaids procents misejis sajiutys. Deļtuo munejuo, pošam sova ceļa īšona satur tū miseju, drūsmi i mīlesteibu pret sovu zemi.” Pasauļa leimiņa dizainere i muokslineica Laima Jurča kaidu laiku ir dzeivuojuse Reigā i dorbuojusēs tī, sopvus niu jei dzeivoj Latgolā. Taipat obeji ar veiru sepinej par sova lauku eipašuma atteisteišonu ite, kur byutu, radeitu i dzeivuotu naviņ jī poši, bet tei byutu ari vīta cytim pasauļa muokslinīkim. Laima modu redz kai autentiskuo vaicuojumus vītā, kurā tu esi. “Atsagrīsšona ite, Latgolā, īt ar daudzim izaicynuojumim, eipaši stereotipu lauzšonu, kam es puorstuovu taidu nūzari kai moda, kas bīžai viņ pīprosa tev dzeivuot lelpiļsātā. Byut vysu laiku taidā dinamiskā ritmā. Tī apstuokli vīnkuoršai ir taidi, kas maņ kai personeibai nader. Es saprūtu, ka maņ ir vajadzeigs atsagrīzt pi koč kuo autentiska, pi koč kuo cīši eistyna… maņ redzīs, ka itymā laikmatā mes taišni asam privilegeiti ar tū, ka mes varim byut, kai mes gribim. Muns taids eksperimentalais pīguojīņs modai ir turpynuot radeit naatkareigi nu tuo, kur mes asam.Tei jau ari ir muna pošpīteikameiba i profesionalitate, kam es asu izguojuse itū ceļu piec standarta, kai vajag, dzeivojūt Reigā i tamleidzeigi. Niu es varu īt i dareit jau pa sovam. Pamatā muna rodūšuo darbeiba itūšaļt nūteik nu Latgolys.” Raimonds izsver, ka muokslys i kulturys patieriešonys parodumi i gribiešona piec juos iz vysa bīžuok suocās taišni saimē. “Tū navar nu augšys cylvākam izmīgt, es dūmoju, ka tī ir juobyut kaidai iņteresei. Daudzim tei iņterese rūnās saimē, ka jī ir nu bierneibys apmekliejuši pasuokumus, i tei ir taida tradiceja, ka cylvāks, jis īt piec inercis tuoļuok, iņteresejās, paplašynoj sovu redzis lūku. Var īiņteresēt, bet tys vaira atkareigs nu poša cylvāka. Kultura i muoksla boguotynoj cylvāku, taipat kai volūdys i daudzi kas cyts… Muoksla i kultura ir par cylvāka augšonu, kam nav gola.” Muokslinīka vīns nu aizdavumu ir sabīdreibys kulturizgleiteiba. Par juos lūmu sabīdreibys redzīņa paplašynuošonā i storpnūzaru diskusejis veicynuošonā turpynoj Raimonds. “Muoksla navar byut neitrala i es ari varu pasaceit, ka ir sabīdreibā taidi prīškstoti, par kurim nivīns narunoj. Ite, Latgolā, ari ir vysaidys lītys, par kurom mes narunojam, koč ari saprūtam, ka itys eksistej. Caur taidim muokslys i kulturys formatim eistineibā tī ir taidi tylti komunikacejai, diskusejai. Deļtuo taišni itymā laika, kod cylvāki dzeivoj kotrys sovā informacejis burbulī, ar taidim naīrostim formatim var izsist jūs nu itūs īrostūs burbuļu i ļaut jim pasavērt nu cytim redzisleņkim iz tū informaceju, kuru jis patierej i vyspuor iz procesim, iz pasauļa i dzeivē.” Storptautyskais muokslys forums “Crossroads X Krustceļi”, kas nu 24. da 27. marta nūtiks drupeit biedeigi slovonajā Rēzeknis SPA centrā, byus juo pyrmais pasuokums. “Daudzi runoj ap Latgolu, ka ite cylvāku nav, ka ite nav, kū dareit, nūsaceiti par tukšumu, i tys SPA centrs ir kai taida metafora Latgolys situacejai jeb prīškstotam par Latgolu. Ar tim pasuokumim, kū mes organizejam, muokslys tierdzeņu “Neskarts”, kur mes īmam vydā tukšuos vītuos i pīpyldom tuos vītys ar pasuokumim, ar cylvākim, ar muokslu, ar nūtykumim. Mes paruodom, ka estineibā, ka tu gribi, tu ari vysu regionu vari pīpiļdeit, ka tu vīnkuorši dori i aizpiļdi tū telpu. Ite telpys iraida, daudz.” Atsokūt iz vaicuojumu par tū, voi muokslai vajag reklamu, Laima ar Raimondu izsver, ka muosklai vajag dialogu i parunuošonu, i vinnej tys, kurais īt sovai auditorejai preteimā. Laima vys pīzeist, ka tys nav vīglai. “Cīši profesionali itam juopīīt, kai dorbam. Tu vīnkuoršai īmi i runoj. Maņ pošai tys ir cīši lels izaicynuojums…Tu pats sovu personeibu taidā veidā pylnveidoj, ka tu praktizej tuos lītys i tod jau vīnā šaļtī tys aizīt teiri organiski.” Latgolys muokslinīki Latvejis i pasauļa kontekstā – voi jī izaceļ, i kai ir byut muokslinīkam nu Latgolys? Turpynoj Laima. “Tys ari sovā ziņā izlīk taidu atbiļdeibu, ka tev tys vuords ir juonas i juopastuov par koč kaidom vierteibom, i tymā pošā laikā juorauga lauzt koč kaidi streotipi, kas ar tū saistuos. Īt otkon taidu sovu ceļu i dūmuot, kai tu vari tū latgaliskū stuosteit pa sovam. Vystik cīnejūt tradiceju i vidi, nu kurys tu īmi.” Raimonds Platacs skaita, ka niu byut muokslinīkam nu Latgolys ir cīši pateiceigi, kam globali vierzīņs ir autentiskums. “Tys ir ap tū, ka lokalais, specifiskais, autentiskais. Vyss, kas ir naglobals, bet taids, mozs, specifiskys. Deļtuo byut niu latgalīšam ir eistynais laiks. Mums ir vysys īspiejis byut iņteresantim. Vyss pasauļs sastuov nu pogostu. Tu aizbrauc jebkur i saprūti, ka tu eistineibā, tys ir ni nu tuo, ka tu bēdz nu pasauļa, bet tu saprūti, ka tu vysur vari byut, bet tova izalaseišona ir byut ite.”  

Raseiniškiai Laima ir Vytautas Našlėnai – ekonomistė ir teisininkas, ieškojo senos sodybos poilsiui kaime. Susirado sau tinkamą su šimtamečiu gyvenamuoju namu, senoviniais ūkiniais pastatais, keliais hektarais žemės, gražioje vietoje prie trijų upelių. Vieta poilsiui pasirinkta prieš 20 metų, bet jau anuomet abu suprato, kad sodybai reikia gyvybės. Dabar miestiečiai tapę ir ūkininkais: laiko mėsinių galvijų, avių, turi šiltnamį, bičių, o žąsinas Leo, prieš dešimtmetį gautas dovanų Kalėdoms, iki šiol oriai vaikščioja po sodybą, tarsi, rodydamas šeimininkų požiūrį į harmoniją gamtoje.Mėnuo liko iki žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pastaraisiais metais pavasariais kildavo nemažai nesusipratimų ir įtampų žemdirbių bendruomenėje dėl laiku neparengtų taisyklių, jų keitimo deklaravimo metu. O kaip bus šiemet? Žemės ūkio ministerijos departamento vadovė Jurgita Stakėnienė teigia, kad pasiruošta geriau. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas irgi sako, kad pakeitimų numatyta ne daug, o Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius – skeptiškas, per mažai atsižvelgta į ekologinių ūkių siūlymus.Ved. Arvydas Urba

Francoise Sagan. „Sveikas, liūdesy“. Vertė Laima Rapšytė, išleido leidykla „baltos lankos“.Septyniolikmetė Sesilė su tėčiu ir jo meiluže Elze nerūpestingai leidžia vasaros atostogas prie Viduržemio jūros. Saulė, jūra, smėlis ir naujoji meilė Sirilis – tokia merginos kasdienybė. Staiga kadai kviesta į vilą atvyksta Ana, sena Sesilės velionės motinos draugė. Sesilė pajunta, kad Anos viešnagė gali sudrumsti jos nerūpestingą gyvenimą bei laisvę. Netrukus pranešama apie būsimas Anos ir tėčio vestuves. Paauglė nusprendžia juodu išskirti ir sukuria pragaištingą planą. Knygos ištraukas skaito aktorė Laima Štrimaitytė.

Francoise Sagan. „Sveikas, liūdesy“. Vertė Laima Rapšytė, išleido leidykla „baltos lankos“.Septyniolikmetė Sesilė su tėčiu ir jo meiluže Elze nerūpestingai leidžia vasaros atostogas prie Viduržemio jūros. Saulė, jūra, smėlis ir naujoji meilė Sirilis – tokia merginos kasdienybė. Staiga kadai kviesta į vilą atvyksta Ana, sena Sesilės velionės motinos draugė. Sesilė pajunta, kad Anos viešnagė gali sudrumsti jos nerūpestingą gyvenimą bei laisvę. Netrukus pranešama apie būsimas Anos ir tėčio vestuves. Paauglė nusprendžia juodu išskirti ir sukuria pragaištingą planą. Knygos ištraukas skaito aktorė Laima Štrimaitytė.

Francoise Sagan. „Sveikas, liūdesy“. Vertė Laima Rapšytė, išleido leidykla „baltos lankos“.Septyniolikmetė Sesilė su tėčiu ir jo meiluže Elze nerūpestingai leidžia vasaros atostogas prie Viduržemio jūros. Saulė, jūra, smėlis ir naujoji meilė Sirilis – tokia merginos kasdienybė. Staiga kadai kviesta į vilą atvyksta Ana, sena Sesilės velionės motinos draugė. Sesilė pajunta, kad Anos viešnagė gali sudrumsti jos nerūpestingą gyvenimą bei laisvę. Netrukus pranešama apie būsimas Anos ir tėčio vestuves. Paauglė nusprendžia juodu išskirti ir sukuria pragaištingą planą. Knygos ištraukas skaito aktorė Laima Štrimaitytė.

Francoise Sagan. „Sveikas, liūdesy“. Vertė Laima Rapšytė, išleido leidykla „baltos lankos“.Septyniolikmetė Sesilė su tėčiu ir jo meiluže Elze nerūpestingai leidžia vasaros atostogas prie Viduržemio jūros. Saulė, jūra, smėlis ir naujoji meilė Sirilis – tokia merginos kasdienybė. Staiga kadai kviesta į vilą atvyksta Ana, sena Sesilės velionės motinos draugė. Sesilė pajunta, kad Anos viešnagė gali sudrumsti jos nerūpestingą gyvenimą bei laisvę. Netrukus pranešama apie būsimas Anos ir tėčio vestuves. Paauglė nusprendžia juodu išskirti ir sukuria pragaištingą planą. Knygos ištraukas skaito aktorė Laima Štrimaitytė.

Francoise Sagan. „Sveikas, liūdesy“. Vertė Laima Rapšytė, išleido leidykla „baltos lankos“.Septyniolikmetė Sesilė su tėčiu ir jo meiluže Elze nerūpestingai leidžia vasaros atostogas prie Viduržemio jūros. Saulė, jūra, smėlis ir naujoji meilė Sirilis – tokia merginos kasdienybė. Staiga kadai kviesta į vilą atvyksta Ana, sena Sesilės velionės motinos draugė. Sesilė pajunta, kad Anos viešnagė gali sudrumsti jos nerūpestingą gyvenimą bei laisvę. Netrukus pranešama apie būsimas Anos ir tėčio vestuves. Paauglė nusprendžia juodu išskirti ir sukuria pragaištingą planą. Knygos ištraukas skaito aktorė Laima Štrimaitytė.

2025-ieji – baroko literatūros bei Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus metai. Pokalbis apie šią prieš 430 metų gimusią asmenybę, biografijos faktus ir kūrybinį palikimą su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke, M. K. Sarbievijaus biografijos bei kūrybos tyrėja dr. Ona Dilyte-Čiurinskiene.Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namai pradeda pokalbių ciklą „Balkono fenomenas: istorija ir kasdienybė“. Apie balkonų fenomenalumą mene ir saviraiškoje pokalbis su menotyrininke Laima Kreivyte.Kūrybą pasroviui ir prieš srovę Marijampolėje pradeda nešti neseniai duris atvėrusi erdvė menui „Užtvanka". Privačios iniciatyvos dėka senosios miesto užtvankos pastatas tampa meno namais miesto bendruomenei.Senosios muzikos ansamblis „L‘Arpeggiata“ pristatė albumą „Terra Mater“, kuriame muzikos garsais išreiškiamas dėkingumas Motinai Žemei – mūsų globėjai ir maitintojai. Baroko ir liaudies muzikos skambesius atskleidžia ansamblio narių kūrybinės laisvės polėkis.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – medijų menininkas ir kritikas prof. Remigijus Venckus.Ved. Donatas Šukelis

Į pasaulinę sėklų saugyklą Svalbardo salyne išsiųsta antroji Lietuvos augalų sėklų siunta. Šįkart joje – ir žolinių bei pašarinių žolių sėklos. Apie į Norvegiją iškeliavusias sėklas, jų rūšis ir svarbą pasakoja Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Laima Šveistytė.Šalčininkų rajone, Dieveniškėse, šalia Baltarusijos sienos, ūkininkų laukus ir miškus niokoja sulaukėjusių galvijų banda, su jais kartu klajoja ir maždaug 50 sulaukėjusių avių. Šalčininkų rajono viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Stanislav Voicechovskij sako, kad problemos atsirado, kai gyventojai pradėjo skųstis, jog gyvūnai ateina į kaimą, trypia sodus.Audronė Naruševičė ūkininkauja jau 12 metų. Visai neseniai atsisakė sūrių gaminimo verslo ir susitelkė į kitą, širdžiai artimą veiklą – Birštono apylinkėse veda avių ganymo su borderkoliais edukacijas. Jos veisiami borderkoliai klusniai vykdo duodamas komandas, o geriausias atpildas už darbą šiems šunims – pats ganymas.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Laima Adelaide and Nils Edte, the creative minds behind Stuttgart's Predawn Records, have been contributing to the deep techno landscape with their evocative soundscapes for the last few years. As key players in the scene, their productions and live performances are leaving a lasting impression—especially for those fortunate enough to experience their standout set at Above Below this summer. Laima's forthcoming EP, BLAZE, is set to release on December 12th, available on both vinyl and digital formats. The title track, BLAZE, takes listeners on a journey through moody, hypnotic soundscapes, driven by rolling rhythms and reptilian-like percussive elements and effects. This beautifully crafted composition is a testament to Laima's artistry, voicing her musical vision through the language of techno. @amlia @predawnrecords www.instagram.com/laimaadelaide/ www.instagram.com/predawn_records/ Write up by @danpeplow Follow us on social media: @itsdelayed linktr.ee/delayed www.delayed.nyc www.facebook.com/itsdelayed www.instagram.com/_____delayed www.youtube.com/@_____delayed

Laidoje „Iš balkono“ menininkė Laima Oržekauskienė-Ore ir dailėtyrininkė Monika Krikštopaitytė kalbasi apie tekstilėje įaustą ir atspaustą atmintį, kultūrų susitikimus ir moirų verpiamas likimo gijas. O taip pat apie Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ eksponuojamą menininkės parodą „Tekstilės esė“ ir neįtikėtinas kūrinių istorijas.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Veicot  mazāk aizsargāto Latvijas iedzīvotāju aptauju, atklājies, ka apmēram trešdaļa labprāt izmantotu valsts nodrošināto juridisko palīdzību. Realitātē to izmantojuši vien 3% aptaujāto. Kāpēc tā? Par mazāk aizsargāto personu piekļuvi tiesu juridiskajam atbalstam interesējamies raidījumā Kā labāk dzīvot. Skaidro Tiesu administrācijas direktora vietniece juridiskās palīdzības un valsts kompensācijas cietušajiem jautājumos Jeļena Bārbele, Sertificētu mediatoru padomes locekle Laima Ārija Zelmene un Siguldas novada pašvaldības Sociālā dienesta Sociālā darba ar pilngadīgām personām nodaļas vadītāja Daina Kalvāne. Jeļena Bārbele skaidro, ka ir definētas personu grupas, kuras var saņemt valsts nodrošinātu juridisko palīdzību un uz šo pakalpojumu var pretendēt salīdzinoši neliels skaits iedzīvotāju. Personas, kuras saņēmušas pašvaldības sociālā dienesta maznodrošinātas vai trūcīgas mājsaimniecības statusu,  personas, kuras atrodas valsts vai pašvaldības apgādībā, proti, atrodas sociālās aprūpes institūcijās vai ieslodzījuma vietās, personas, kuras nonākušas krīzes situācijā pēkšņi no šo personu neatkarīgu apstākļu dēļ; piemēram, tā varētu būt dabas stihija, straujš veselības stāvokļa pasliktinājums, arī pret personu vērsta vardarbību, kā dēļ persona patstāvīgi nevar aizstāvēt savas tiesības. Jeļena Bārbele norāda, ka attiecībā uz personām, kas nonākušas krīzes situācijā, katru gadījumu vērtē individuāli. "Mēs vērtējam apstākļus, kas ir šie apstākļi, kas ir radušies, un nauda ir viens no kritērijiem, cik tad ir īsti iekrājumi, piemēram, vai kādi ir šīs personas ienākumi. Tas, kas viennozīmīgi būs par labu personai, ka pirms šiem apstākļiem persona bijusi maksātspējīga, bet šie apstākļi ir noveduši pie tā, ka persona nevar aizstāvēt savas tiesības tādēļ, ka ir šie līdzekļi jānovirza, piemēram, steidzamai ārstēšanai," bilst Jeļena Bārbele. "Ja personas atbilst kaut vienam no šiem kritērijiem, mēs nodrošinām juridisko palīdzību, norīkojot personai juridiskās palīdzības sniedzēju. Tomēr ir arī arī ierobežojumi attiecībā uz lietām, kurās tiek piešķirta juridiskā palīdzība. Primāri palīdzību nodrošina: civillietās, bet arī ir grupa lietu, kur nepienākas atbalsts tikai noteikta veida administratīvās lietas, konkrēti, kas saistītas ar bāriņtiesas lēmumiem par bērnu aizgādības tiesību pārtraukšanu, tad šādu palīdzību mēs nodrošinām vecākiem pārsūdzības procedūrās, Satversmes tiesas procesā. "Civillietās ir vesela grupa lietu, kur valsts tomēr neuzņemas sniegt atbalstu, un viena no lietu kategorijām ir goda un cieņas lietas, lietas, kas saistītas ar prasījumiem par zemām summām, proti, ka valsts ieguldījums un valsts summa, ko mēs samaksātu sniedzējam, pārsniedz krietni nekā tas strīda summas priekšmets," skaidro Jeļena Bārbele. "Mēs nepiešķiram juridisko palīdzību arī tajos gadījumos, kad persona ir vērsusies pie mums novēloti, tātad vairs neko nevar juridiski iesākt un tādi gadījumi ir bieži. Mēs, protams, cenšamies neatteikt, bet vismaz piešķirt konsultāciju, lai personīgi izskaidrotu, kādas sekas tagad būs, uz ko gatavoties un kādas tomēr iespējas vēl pastāv šajās lietās" atzīst Jeļena Bārbele. "Un ir arī tādas lietas, kuras mēs novērtējam tīri no perspektīvas viedokļa. Ja prasījums ir acīmredzami nepamatots, arī tad mēs atsakām. Teiksim, persona prasa strīda risinājumu, kas juridiski nav iespējams. Piemēram, mums ir nereti gadījumi, kad attiecīgā prasījuma celšanai ir iestājies noilgums un nekādi attaisnojoši apstākļi šim noilgumam nav. Līdz ar to lieta vienkārši nav perspektīva."

Ar įmanoma susilaukti vaiko po inksto persodinimo? Laima Kuckailienė – pirmoji pagimdžiusi moteris, serganti diabetu ir gyvenanti su persodintu inkstu Baltijos šalyse, įrodo - taip! Šiame jautriame, kupiname dėkingumo pokalbyje, du pašnekovai - Laima ir Virgilijus Zigmantavičius – pirmasis pacientas Lietuvoje, kuriam buvo atlikta kasos salelių transplantacija, atvirai dalijasi savo kelione, sergant diabetu.Abu pašnekovai gyvena su transplantuotais inkstais, prieš tai teko išgyventi skausmingas dializes ir kitas procedūras. Jie abu diabetu susirgo dar vaikystėje ir pasakoja, su kokiais sunkumais tekdavo susidurti anksčiau. Abu sutaria, kad dabar yra daug daugiau informacijos ir paslaugų geriau kontroliuoti ligą. Laima sako: „Mes abu su sūnumi, kuriam jau 13 metų esame dėkingi donoro artimiesiems už lemtingą sprendimą“. Virgilijus papildo: „Diabetas nėra nuosprendis. Taip, gyventi reikia pagal griežtas taisykles, tačiau su artimųjų, medikų pagalba viskas yra įmanoma“.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Here we present the ever excellent Laima Adelaide performing live from Belgium based Micro Festival recorded into the evening on Sunday 4th August 2024. This set explores a faster tempo and the development of a storyline, all material is unreleased and woven in time. Follow : https://www.instagram.com/laimaadelaide/ https://soundcloud.com/amlia https://www.facebook.com/laimaadelaide0

„Jaučiuosi marionete, kurią už virvelių kažkas tampo“, - pasakoja slaugytoja Laima Baršauskienė. Du dešimtmečius pacientus slauganti Laima negailestinga savo profesijai: nors pripažįsta, jog be jos būtų kitoks žmogus, šiuolaikinę slaugą Lietuvoje drąsiai vadina bausme žmogui. Ji įsitikinusi, jog už tokį sunkų ir emociškai kartais varginantį darbą mokama per mažai.Apie mirtį, gyvenimo kelią ir slaugos užkulisius su slaugos ir paliatyvios pagalbos specialiste, slaugytoja ir lektore Laima Baršauskiene.Ved. Ignas Klėjus

Māksliniece Laima Puntule jau daudzus gadus dzīvo un strādā Dānijā. Septembrī viņas vārds vairakkārt dzirdams Latvijā, gan atklājot rudens izstāžu ciklu Jūrmalas muzejā kopā ar dāņu mākslinieci Anni Mariu Udsenu, gan gaidot animācijas filmas "Meitene dzinējsuns" izrādīšanu Latvijā, kam Laima Puntule ir fonu māksliniece. Vispirms dosimies uz Jūrmalas muzeju aplūkot Laimas Puntules izstādi "Novilkt līniju smiltīs". Laima Puntule kopš 2012.gada dzīvo un strādā Dānijā, taču ik pa laikam ar saviem darbiem iepazīstina Latvijas skatītājus. Pirms pāris gadiem Pasaules latviešu mākslas centrā Cēsīs notika izstāde, ko piemin māksliniece un dēvē par „zilo” periodu. Arī šoreiz viņa ir kopā ar dāņu mākslinieci, kas dzīvo Zviedrijā, Anne Mariu Udsenu, taču šoreiz Jūrmalas muzejā katrai atvēlēta sava izstāžu zāles puse. Tikai dažas dienas pēc izstādes atklāšanas Jūrmalas muzejā ar Laimu Puntuli tiekamies filmu studijas "Rija" rīkotajā animācijas filmas "Meitene dzinējsuns" preses seansā, jo Laima ir filmas fonu māksliniece. Filma ir veidota pēc īru rakstnieka Rodija Doila noveles, kuras režisors, scenārists un mūziķis ir Endzo d'Alo – viens no atzītākajiem animācijas filmu radītājiem Eiropā. Filmu studijas "Rija" kopražojuma animācijas filma „Meitene dzinējsuns” no 11.oktobra būs skatāma Latvijā.Kā uzsver māksliniece Laima Puntule, animācijā ir kolektīvs darbs un tas ir tik atšķirīgi no izstādes Jūrmalā, kur māksliniece ir tikai pati ar saviem darbiem. Laimas Puntules izstāde "Novilkt līniju smiltīs", arī dāņu mākslinieces Annes Marias Udsenas izstāde "Amnija līcis" Jūrmalas muzejā skatāma līdz 13.oktobrim.

Septembrī Latvijā notiek Dzejas dienas, taču Sigulda sevi ir pasludinājusi par Latvijas dzejas galvaspilsētu, un iedibinājusi pati savu festivālu - “Siguldas Dzejas dienas un dzejas naktis”, kas augusta pēdējā dienā iesākās ar Dzejas nakts pārgājienu. Raidījumā arī mēs dodamies šai ceļā. Uzzināsiet, ko šobrīd dara dzejas meistari - Edvīns Raups, Guntars Godiņš, Jānis Rokpelnis, Inga Ābele un Artis Ostups. Taču Dzejas nakts pārgājiens bija īpašs arī ar to, ka tā organizatore Sandra Marta Grudule bija sasaukusi kopā daudzās Latvijas literātu apvienības, un tieši radīt gribošu ļaužu daudzbalsīgā klātbūtne paredzamo Dzejas dienu norisi pietuvināja neparedzamajam. Dzejas nakts pārgājiens tieši tā arī sākās. Un tagad arī jums jāsāk iztēloties. Ir sestdienas vakars, Siguldas stacijā pienāk vilciens no Cēsīm, tad no Rīgas. Stacijas laukumā sanāk diezgan prāvs ļaužu bariņš, dažiem ir rokās norunātā zīme – balta lapa, citi paļaujas, ka tāpat visus jau pazīst. Pusastoņos vakarā mirklis nopietnības – skan atklāšanas uzrunas. Tad Siguldas Stacijas laukumā sākas zibakcija – pēc megafonā dotas komandas dzejnieki vienlaicīgi sāk skandēt savus dzejoļus. Un nu jau mēs dodamies ceļā! Lai satiktu Viesturu Vecgrāvi pie  Siguldas Valsts ģimnāzijas, kur literatūrzinātnieks stāstīs par dzejnieka, atdzejotāja, rakstnieka Leona Brieža skolas gaitām Siguldā. Nākamais pieturas punkts ir Svētku laukums Siguldā. Tas, ka šeit vientuļš zem ābeles sēd Edvīns Raups un gaida savus klausītājus, man nav nekāds pārsteigums, tas jau bija ierakstīts programmā. Taču pārsteigums ir satriecošs saulriets pār Gaujas senleju, un vienlaikus atveras debesis un sāk līt. Siguldas daudzie skatu laukumiņi ir ļoti piemērota skatuve dzejniekam. Taču kāds to visu ir iecerējis, saplānojis,  un izstaigājis vēl pirms pārējiem. Kāds ir gādājis, lai ar prožektora staru tumsu šķeltu gaisma, un dzejnieki redzētu lapu no kuras dzejoļi tiek lasīti, un uzstādījis mikrofonu, lai pārējie to sadzirdētu.  Dzejas nakts pārgājiena organizatore ir kultūras centra “​Siguldas devons” projektu vadītāja Sandra Marta Grudule. Dzejas nakts pārgājiens prasa sabalansēt garīgo tiecību un savu fizisko izturību, un norūdīt arī kādas cilvēciskas īpašības. Ceļinieku vidū ir dzejniece Laima Helēna Mūrniece. Viņa ir neredzīga, taču atrodas kāda automašīna, kas var palīdzēt, atrodas, kas piesakās par pavadoni. Cits auto mēģina pierunāt visu mīlēto dzejnieku Jāni Rokpelni nekāpt augšup uz Siguldas pili pa stāvo serpentīnu. Dzejnieks apskaišas par neticību viņa spēkiem. Man taču tūlīt būs 79, viņš rājas, lai gan apkārtējiem netop īsti skaidrs, kāda atziņa no tā būtu jāizloba. Arī literārās apvienības ir šāda iespēja atbalstīt vienam otru. Esmu priecīga klātienē iepazīt literatūrzinātnieci, literatūrkritiķi un dzejnieci Sandru Ratnieci, dzejnieku un prozaiķu grupas “Tekstūra” kopā saucēju. Grupa “Tekstūra” tika nodibināta 2019. gadā, 13 grupas autoru kopdarbs “Dzejas detektīvi” iznāca pagājušā gada rudenī, šajās Dzejas dienās “Tekstūra”  rīkotais pasākums “Radošuma anatomija” Dzejas dienu progammā. Kristaps Vecgrāvis dzeju lasīs tuvāk Nakts pārgājiena noslēgumam, Siguldas kapos. Šobrīd vēl esam ceļā uz Siguldas peldvietu, lai pie Gaujas satiktu Guntaru Godiņu, programmā teikts, ka viņš pirms dažiem gadiem kļuvis par siguldieti un kaislīgu makšķernieku. Guntars Godiņš šogad ir viens no Dzejas dienu balvas pretendentiem, par atdzejas krājumu “Sirreālisms igauņu dzejā”, intriga tiks atklāta festivāla Dzejas dienas noslēgumā, 15. septembrī. Lai piedod Guntars Godiņš, viņa balss tagad paliks fonā. Viņam savas zivis, man savējās. Man jāķer pie rokas dzejnieki. Laima Ābele. Un nu ir īstais brīdis atzīties. Ar Laimu Ābeli esam klasesbiedres, skolā vienā solā sēdējām. Tad varat iedomāties manu pārsteigumu, satiekot savu vienaudzi dzejnieku rindās. Elīnas Līces stabule vakara un nakts raibos notikumus sasaista vienotā veselumā. Stabule ieskandina arī Arta Ostupa dzejas lasījumu Siguldas pilsdrupās. Dzejas nakts pārgājiens īsi pirms pusnakts sasniedzis zemo punktu. Par daudz emocionālu iespaidu, par daudz noieto soļu, sākam atpalikt no plānotā grafika. Taču radošu cilvēku pulks nepieviļ. Joki kļūst skaļāki, pēc Arta Ostupa lasījuma kāds skaļi un līksmi aicina uz kapiem.

Prieš penkerius metus mokslininkė Laima Blažytė-Čereškienė kartu su komanda iš naujo atrado lietuviškas tamsiąsias bites, kurios, manyta, buvo išnykusios Lietuvoje. Pati mokslininkė pasakoja, jog turime suprasti, kad tai svarbi mūsų krašto gamtos dalis, nors pripažįsta – yra ir tokių žmonių, kurie nepritaria šios bitės išsaugojimui. Pasirodo, šios bitės šiame krašte gyveno tūkstančius metų ir tik mūsų gyvavimo laikais susidūrė su egzistencine grėsme.Nuo bitininkystės iki bičių mokslininkės su Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadove Laima Blažyte-Čereškiene.Ved. Ignas Klėjus

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su hidroekologijos eksperte Laima Česoniene apie tai kaip klimato kaita veikia vandenis, jų išteklius ir ekosistemas.Visai netrukus dokumentinio filmo „1944-ieji metai. Generolo misija“ premjera. Filmas skirtas Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo kovų 80-mečiui paminėti ir generolo Povilo Plechavičiaus įkurtai Vietinei rinktinei atminti. Pasakoja filmo kūrėja, žurnalistė Rūta Sinkevičienė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys.Vilniaus universiteto profesorė Gražina Tautvaišienė išrinkta Tarptautinės astronomų sąjungos viceprezidente. Pirmą kartą tokias pareigas eis mokslininkė iš Baltijos šalių.Kaip sekasi atgimstančiam Leonpolio dvarui, ką tik suorganizavusiam pilietiškumo festivalį?Ved. Agnė Skamarakaitė

Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Dalyvauja Ferdinadas Jakšys, Saulius Sipaitis, Laima Štrimaitytė, Eglė Aukštakalnytė, Violeta Podolskaitė. Laidos režisierius ir rengėjas Gerardas Žalėnas.

Paulio Claudelio radijo drama „Apreiškimas Marijai“. I dalis.Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė.Dalyvauja Ferdinandas Jakšys, Saulius Sipaitis, Laima Štrimaitytė, Eglė Aukštakalnytė, Violeta Podolskaitė.Laidos režisierius ir rengėjas Gerardas Žalėnas.

Vieno hektaro ekologinį šilauogių ūkį ,,SKINU“ Trakų rajone puoselėja Marius Akelis su šeima ir sako, kad auginimas ekologiškai pareikalavo nemažai kantrybės ir investicijų. Pagaliau po 8 metų sunkaus darbo, jau kelis sezonus džiaugiasi gausiu uogų derliumi. Nors uogos ir ekologiškos, jų parduoti už didesnę kainą neišeina, bet šeima vertina žmones, kurie renkasi ekologiškas uogas.Retas žino, kad Panevėžio miesto pašonėje kitados buvo Staniūnų dvaras. Nuo 19-to amžiaus pradžios iki 20-to amžiaus ketvirto dešimtmečio pabaigos jį valdė kelios grafų Keizerlingų kartos. Apie šią istorinę vietą viešai prieinamos informacijos mažai, tad dvi iniciatyvios moterys – Vilija Petkūnienė ir Gitana Zavežienė - parengė edukaciją “Skanios dvaro istorijos”.Rubrika ,,Miestietis kaime”. Ūkio Ožkų pieva įkūrėjai ir sūrių gamintojai Laima ir Darius Kubrakovai miestietišką gyvenimą Vilniuje panūdo keisti į gyvenimą kaime, tikėdamiesi romantikos. Labiausiai juos džiugino galimybė turėti daug augintinių. Pradžioje neplanavo imtis žemės ūkio veiklos, bet gyvenimas tolo nuo miesto ir porai teko ieškoti pragyvenimo šaltinio kaime, tad ir įkūrė Ožkų pieno ūkį Vindžiūnų kaime, Šalčininkų rajone.Ved. Rūta Simanavičienė

Radio Marija ir klausītāju veidots radio, kas nes Dieva Vārdu pasaulē. Radio Marija balss skan 24 stundas diennaktī. Šajos raidījumos klausītājiem kā saviem draugiem neatkarīgi no viņu reliģiskās pārliecības cenšamies sniegt Kristus Labo Vēsti – Evaņģēliju, skaidru katoliskās Baznīcas mācību. Cenšamies vairot lūgšanas pieredzi un sniegt iespēju ielūkoties visas cilvēces kultūras daudzveidībā. Radio Marija visā pasaulē darbojas uz brīvprātīgo kalpošanas pamata. Labprātīga savu talantu un laika ziedošana Dieva godam un jaunās evaņģelizācijas labā ir daļa no Radio Marija harizmas. Tā ir lieliska iespēja ikvienam īstenot savus talantus Evaņģēlija pasludināšanas darbā, piedzīvojot kalpošanas prieku. Ticam, ka Dievs īpaši lietos ikvienu cilvēku, kurš atsauksies šai kalpošanai, lai ar Radio Marija starpniecību paveiktu Latvijā lielas lietas. Radio Marija ir arī ģimene, kas vieno dažādu vecumu, dažādu konfesiju, dažādu sociālo slāņu cilvēkus, ļaujot katram būt iederīgam un sniegt savu pienesumu Dieva Vārda pasludināšanā, kā arī kopīgā lūgšanas pieredzē. "Patvērums Dievā 24 stundas diennaktī", - tā ir Radio Marija Latvija devīze. RML var uztvert Rīgā 97.3, Liepājā 97.1, Krāslavā 97.0, Valkā 93.2, kā arī ar [satelītuztvērēja palīdzību un interneta aplikācijās](http://www.rml.lv/klausies/).

Nepabūgęs pieno ūkio sunkumų, Biržų rajono Zizonių kaimo jaunasis ūkininkas Justas Plerpa ryžosi 2015 metais perimti iš rankų į rankas ėjusią pieno fermą. Dabar joje 50 karvių, iš viso per 100 galvijų. Tik, bėda, savos žemės vos 7 ha. Gerai, kad fermoje tvarkytis dar tėvai padeda. Turi minčių pertvarkyti karvių laikymą, iki rudens bandą padidinti iki 70 karvių. Tik pieno supirkimo kaina nedžiugina – perdirbėjai, kaip susitarę, vos 1 centu daugiau siūlo.Dzūkijos pušynuose Maksimonių kaime, Varėnos rajone, įsikūrusi kaimo turizmo sodyba „Šilas“. Čia kuplių medžių paunksmėje jaukūs dzūkiškos architektūros pastatai, mediniai baldai ir menininkų darbais: šiaudiniais sodais, karpiniais, paveikslais, verbomis puoštas pastatų vidus. Kurti šią originalią sodybą prieš 20 metų pradėjo Laima ir Nikolajus Saviščevai. Tad vyras trobesius rentė, o žmona juos puošė meniniais darbais. Abu yra agronomai, tad nenuostabu, kad iš kelionių dzūkiškame pušyne atsirado ir neįprastų šiuose kraštuose medžių.Nyderlandų ūkininkai savo verslus, pavyzdžiui paukščių auginimą, perkelia į kitas šalis. Kokios aplinkybės tai lemia, kur randama lėšų? Išsamiau – Skuodo r. ūkininkas Kazimieras Jucevičius.Ved. Regina Montvilienė

Ūkininkas Paulius Preibys iš Klaipėdos rajono yra trečios kartos ūkininkas. Jis matė kaip dirbo seneliai, tėvai, o ir dabar su mama Laima puoselėja ūkį – augina įvairiausias uogas, daržoves, o mamos širdį labiausiai džiugina auginamos gėlės. Kaip sako Paulius, didelė paspirtis ūkio augimui buvo investicinė parama. Be to prie kelio į Palangą esančiame ūkyje – produkcija įvairi, kodėl?Iš Londono į vienkiemį Alytaus rajone. Jauna šeima per karantiną įsigijo sodybą, kurią matė tik iš nuotraukų. Atvažiavę suprato, kad pievas laikyti beprasmiška, todėl nutarė įkurti ūkį ir dabar augina lazdynu, svarainius ir šitaki grybus.Rubrika „Užsienio naujienos“. Nors Brazilija neretai tapatinama su planetos plaučiais vadinamomis Aamazonės džiunglėmis, daliai šios valstybės teritorijos gresia dykumėjimas. Iniciatyvos kovoti su šiais klimato kaitos padariniais imasi vietos ūkininkai ėmę auginti specialią kaktusų rūšį.Ved. Rūta Simanavičienė

Mažo pieno ūkio savininkė ir sūrių gamintoja Jolanta Jasiūnienė iš Trakų rajono kviečia ūkininkus į sūrio gaminimo pamokas. Anot jos, mažieji pieno ūkiai gali ne tik išlikti, bet ir klestėti - jei imsis gamybos. Rankomis gamintus produktus vertina ir vis daugiau miestiečių. Sūrinėje „Kalvelės ūkis“ dabar pats darbymetis. Iki Joninių auga geriausia žolė, karvutės duoda geriausią pieną, iš kurio galima pagaminti vertingiausius brandintus sūrius.Lietuvoje žuvininkystės ūkiai užaugina daugiau skirtingų rūšių žuvų ir pagamina įvairesnių žuvies produktų. Taip rezultatus vertina ir ekspertai, atlikę analizę 2014-2020 m. paramos programos lėšomis finansuotus projektus, kuriems buvo paskirstyta 83 mln. eurų. Projektai baigti įgyvendinti praėjusių metų pabaigoje. Tiesa, tiek Lietuva, tiek visa Europos Sąjungos bendrija užsiauginanti dar tik nedidelę kiekį žuvies, kiek jos suvartoja bendrijos gyventojai. Prioritetas bus teikiamas tvarioms uždaroms žuvies auginimo sistemoms. Apie tai pasakoja ŽŪM Žuvininkystės departamento atstovė Jūratė Masiulienė.Rubrika „Miestiečiai kaime“. Buvusi vilnietė Laima Statutaitė ilgėjosi savo vaikystės vasarų, praleistų senelių sodyboje. Pagrandukės ūkio darbai nevargino, tad ji sako, jog „darbų traumos“ jos nekamavo. Dabar jai ravėjimas prilygsta meditacijai. Senelių sodyboje Kalnėnų kaime, Alytaus rajone, vienkiemyje ji su tėčiu puoselėja sausmedžių uogyną. Šiemet derlius sunoko labai anksti. Skindama paskutines uogas Laima liūdi, kad jos vasaros darbai netrukus baigsis. O norintys paragauti skanių uogų, pailsėti sodyboje tai turi padaryti šiomis dienomis. Pažinti sausmedžio uogos skonį geriausia ją ką tik nuskynus nuo krūmo.Ved. Kristina Toleikienė

Šonedēļ raidījumā #1pret1 saruna par karu un dzīvi ar dziedātāju Laimu Vaikuli

This week, 1 May, marks 20 years of the rapid expansion of the EU with the accession of many former Soviet satellite states. Dr. Laima Andrikiené reflects on her role in the history of Lithuania's transformation and its current geopolitical challenges within the EU. While a well renowned Lithuanian choir are coming to Luxembourg. 20 years ago, the European Union grew bigger as, on 1 May 2004, the citizens of Cyprus, the Czech Republic, Estonia, Hungary, Latvia, Lithuania, Malta, Poland, Slovakia and Slovenia became citizens of the EU. Laima Liucija Andrikiené is an ex-politician, now working at the European Court of Auditors. She was instrumental to the independence of Lithuania, as a signatory of the Act of the Re-Establishment of the State of Lithuania. In this conversation, Dr Andrikiené talks about the Lithuania of her youth, of her parents youth and how the hope for independence never dimmed. Laima poignantly describes her parents meeting in Siberia, when they were both sent to the Gulag amongst many other family members. Her Grandmother always believed that her children and grandchildren would live to see a free Europe. They were right. Dr. Andrikiené remembers the day the last Soviet Troops pulled out of Lithuania and the work that had to be done then: starting an economy from scratch, giving people property back, opening up and processing tenders for foreign investment. Given the proximity to Russia, Belarus and Ukraine, we also talk in depth about what is happening in Russia / Ukraine right now. Laima has a strong message for Russian people - they also hold responsibility for what is happening and can act. For Lithuania, being a part of the European Union has meant 20 years of peace, security and financial aid- almost 30 billion euros of financial aid to build infrastructure, schools and hospitals. Life in Lithuania is now incomparable to the past under Soviet rule. Lithuanian youth recently ranked number one for happiness across the EU. It is a dynamic and competitive country . Vilnius Choir To mark 20 years of being part of the EU, a cultural delegation from Lithuania has come to Luxembourg, including Maestro Artūras Dambrauskas, the Artistic Director and Principal Conductor of Vilnius Choir, along with Gitana Krikščiūnaitė, Concert Activity Manager. Vilnius Choir was founded in 1970 and is recognised as a curator and ambassador of Lithuanian choral music. Professor Artūras Dambrauskas, Head of the Department of Music Theory and Pedagogy at the Kaunas Vytautas Magnum University, also conducts the Lithuanian Song Festivals, is a member of the Jury of the Lithuanian and International choral competitions, and is the Artistic Director of the International St James Festival. The Lithuanian Song Festival (also known as The Baltic Song and Dance Celebrations) celebrates 100-years this summer. The Baltic Song and Dance Celebrations is included in the list of Intangible Cultural Heritage of Humanity since 2008. You can hear their music at the end of the show and find out more here. http://en.chorasvilnius.lt/

It's our 3rd anniversary! To celebrate, here's a special on The Fates from across the world, divining our fate in most ancient cultures. What do the Fates represent? Why are the other gods so frightened of them? Find out this week!Support the showYou can find us on -Myth Monsters Website: https://mythmonsters.co.ukSpotify: https://open.spotify.com/show/5RPGDjM...Apple Podcasts: https://podcasts.apple.com/gb/podcast...Google Podcasts: ...

Artėjant pasėlių deklaravimui kasmet koreguojamos taisyklės. Pernai žemdirbiai pasigedo didesnio valdininkų supratingumo, taisyklės vėlavo, o šiemet, anot Pakruojo rajono ūkininko Gedo Špakausko, atstovaujančio derybose su ministerija Lietuvos ūkininkų sąjungą, derėtis paprasčiau, nes įtakos turi ne tik argumentai, bet ir vykusi protesto akcija. ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis kalba apie palengvinimus deklaruojantiems pasėlius ir tikina, kad taisyklės šiemet bus parengtos laiku.Tauragės rajono ūkininkų šeima Laima ir Juozas Žalandauskai verčiasi pienininkyste, bet randa laiko ir pomėgiams. Laima mėgsta keliauti, o Juozas - garsios ne tik apylinkėse “Bijotaičių” kapelos dainininkas. Jiedu turi 60 melžiamų karvių, 80 ha žemės, bet spėja visur. Kaip ir kodėl reikia atsipūsti ir labai užsiėmusiems žemdirbiams?Raseinių rajone Nemakščiuose pagamintos mobilios medinės pirtelės parduodamos Norvegijoje, Lenkijoje, o šiemet pradedama siųsti ir į Italiją. Verslo sumanytojas Vaclovas Šimaitis džiaugiasi gaminių populiarumu ir per 30 metų buvusiame smėlio karjere pasistatyta įmone, kurioje darbo turi keliolika apylinkių gyventojų.Ved. Arvydas Urba„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, kovo 6 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Vanda Juknaitė. „Ponios Alisos gimtadienis“. Režisierė Giedrė Beinoriūtė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidina Aldona Janušauskaitė, Gediminas Girdvainis, Laima Štrimaitytė, Valerijus Jevsejevas, Rytis Zemkauskas, Agnė Kaktaitė, Justas Tertelis, Jonas Šarkus. 2014 m.

Laima Adelaide's musical creations draw inspiration from the organic elements of water and air, and are transformed into profound techno compositions of the deeper kind. And hence it's no surprise that the Spanish deep techno label Hypnotic Motion is a perfect home for her creations. “For a Time” stands as a compelling deep techno EP, with 4 tracks exhibiting versatility across a variety of environments. Presented here is the title track from the four-piece EP, where “For a Time” unfurls gradually into a delicate dancefloor masterpiece. Its spellbinding synths create a whimsical atmosphere and inducing a floating sensation that certainly sends warm shivers down the spine. This composition is a testament to Laima's roots in classical studies, as her skillful orchestration comes to the forefront. One of Laima's distinct strengths lies in her ability to avoid conflating power with force, opting instead for a patient and subtle buildup. Through a nuanced treatment of drums and the emergence of translucent sounds, she crafts a track that still resonates powerfully on the dance floor, proving that impact doesn't demand exuberance. ” For a time” is for the dreamers and contemplators on the dancefloor and hold them in warm, sublime embrace. Written and mixed by Laima Adelaide Artwork by Murdah Graphics Mastered by Mattias Fridell write up by: https://soundcloud.com/theresa-appletree @amlia https://soundcloud.com/hypnoticmotionrecords https://www.instagram.com/laimaadelaide/ https://www.instagram.com/hypnoticmotion/ Follow us on social media: https://soundcloud.com/itsdelayed https://www.itsdelayed.com https://www.facebook.com/itsdelayed https://www.instagram.com/_____delayed/ https://www.youtube.com/@_____delayed https://linktr.ee/delayed

Oktobrī ar atklāšanas koncertu tika nosvinēta dziesminieka Arņa Miltiņa 50 dziesmu nošu burtnīca, ko izdevusi “Austras biedrība”. Vēl pirms diviem gadiem nošu pierakstā iznāca Arņa Miltiņa bērnu dziesmu izlase “Lai mums labi iet”. Mūziķis pats šīs grāmatas dēvē par notīs un dziesmu tekstos pierakstītu, mūsu kopīgi piedzīvoto laiku, jo radušās dziesmas cieši saistītas gan ar Atmodas gadu noskaņām, gan koncertējot kopā ar Austras bērniem, gan darbojoties Rīgas pilsētas kultūras dzīves organizēšanā, pieredzēto. Arni Miltiņu sagaidu pie Radio durvīm, viņš šurp atminies ar velosipēdu, šī būšot otrā ziema, kad braucot visu gadu. Palūdzu ierakstīt autogrāfu, un Arnis ieraksta - “Svarīgi ir labie vārdi!”. Nu ja, Radio cilvēkiem ko tādu vajadzētu likt aiz auss. Labiem vārdiem ir nozīme. Arņa Miltiņa nosacīti “kopotajos rakstos”, nošu burtnīcā “Arnis Miltiņš. Dziesmas” apkopotas 50 dziesmas, sešpadsmit no tām klāt ir QR kodi, saites uz dziesmu videoierakstiem ar autora īsu pieteikumu, dziesmas stāstu. Ierakstos piedalās arī dēls Jānis un meita Laima. Tā ir tāda patiešām jauka mājas muzicēšana. Ar Vika jeb Viktora Kalniņa vārdiem tapusī “Mīļdziesmiņa” ilgus gadus bijusi Arņa Miltiņa vizītkarte Austras Pumpures dziesmu programmās. Šai ierakstā Arnis Miltiņš “Mīļdziesmiņu” dzied kopā ar Ievu Akurateri, ar kuru pirms 40 gadiem tapa klausītāju ārkārtīgi iemīļota programma, spēlēta koncertos trīs gadus no vietas, starp citu, jauni ieraksti ar Ievu Akurateri top arī šobrīd. Tāpat šobrīd top jauna koncertprogramma kopā ar jauno dziesminieci Melisu Deboru Kaškuru.

After a long, and hot summer, fall has arrived to embrace Brooklyn in its cooling winds and chill nights. The days grow shorter, and the mornings starker, the leaves changing through their autumnal colors. To soundtrack these changes, we look to none other than Laima Adelaide. After a stellar set at the experimental and avant garde music festival, Mostra, we connected well and are pleased to give platform to an ambient live set. Expect lush drone tones, layered with guitar musings, and wonderful texture as Laima takes us through her version of a Sunday morning… @amlia www.instagram.com/laimaadelaide/ www.itsdelayed.com www.instagram.com/_____delayed/ www.facebook.com/itsdelayed

The New Age, Part XXIV [Dicey Waters] With Galagath and Laima far behind, the intelligence provided by Zula Ragnor paves the way to Felldrom, Seraphina, and perhaps the end of this divine quest. But are things ever that simple?   Find more at DicePopuli.com! - - - - - - - - - - - - - - - - CREDITS - - - - - - - - - - - - - - - - DM — Colin Ketchen,  colinketchen.com Locke — Patrick Brehm, @PattyIceOfficial @Pureriffery Maeve — Matt Canavan, @CatManavan Kalt — Ryan Mossbarger, @ryan_mossb Taeemul "Chowder" Chowdhury, @taeemulchowdhur - - - - - - - - - - - - - - - - Created by Colin Ketchen, Josh Palumbo and Ryan Mossbarger Editing by Matt Canavan and Colin Ketchen Original Music and Sound Design by Colin Ketchen    

Today we're happy to premiere Laima Adelaide's latest offering in the form of Eidos. A mesmerizing deep techno track that combines pulsating beats, atmospheric textures, and a subtle upward melody to create a captivating sonic journey. The track is designed to envelop listeners in a hypnotic rhythm, gradually building tension and anticipation as it progresses. The foundation of Eidos lies in its deep, thumping bassline, which provides a solid and driving groove throughout the entire composition. Resonating with a powerful presence, effortlessly propelling the track forward and establishing a strong sense of momentum. Joining Laima on the VA release are the likes of Doltz, Yuka, and The Alchemical Theory. Yuga I will be released out into the world, on the 21st of June. @amlia @lasya-label www.instagram.com/laimaadelaide/ www.instagram.com/lasya_label/ www.itsdelayed.com www.instagram.com/_____delayed/ www.facebook.com/itsdelayed

„Kaulinis senis ant geležies kalno“ pagal lietuvių liaudies pasaką. Režisierius Rolandas Butkevičius. Vaidina Kristina Andrejauskaitė, Antanas Šurna, Juozas Jaruševičius, Irena Tamošiūnaitė, Gediminas Girdvainis, Saulius Sipaitis, Laima Štrimaitytė. Dalyvauja Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleiviai.

The New Age, Part XIX [Dicey Waters] Defeating the time-locked abomination lets the Friendship commune with Laima directly, but their plans for the Pantheon may not be a simple as they hoped. Find more at DicePopuli.com! - - - - - - - - - - - - - - - - CREDITS - - - - - - - - - - - - - - - - DM — Colin Ketchen,  colinketchen.com Locke — Patrick Brehm, @PattyIceOfficial @Pureriffery Maeve — Matt Canavan, @CatManavan Kalt — Ryan Mossbarger, @ryan_mossb Taeemul "Chowder" Chowdhury, @taeemulchowdhur - - - - - - - - - - - - - - - - Created by Colin Ketchen, Josh Palumbo and Ryan Mossbarger Editing by Matt Canavan and Colin Ketchen Original Music and Sound Design by Colin Ketchen  

The New Age, Part XVIII [Dicey Waters] The final fountain's discovery promised an end to the mystery of Laima's domain, but the answers are more horrifying and heartbreaking than the Friendship crew expected. Find more at DicePopuli.com! - - - - - - - - - - - - - - - - CREDITS - - - - - - - - - - - - - - - - DM — Colin Ketchen,  colinketchen.com Locke — Patrick Brehm, @PattyIceOfficial @Pureriffery Maeve — Matt Canavan, @CatManavan Kalt — Ryan Mossbarger, @ryan_mossb Taeemul "Chowder" Chowdhury, @taeemulchowdhur - - - - - - - - - - - - - - - - Created by Colin Ketchen, Josh Palumbo and Ryan Mossbarger Editing by Matt Canavan and Colin Ketchen Original Music and Sound Design by Colin Ketchen

Prieš metus, Vasario 24-ąją, Rusijai pradėjus pilno masto karą Ukrainoje, pasaulis pasikeitė. Pasikeitėme ir mes. Susitikome studijoje įrašyti podkasto epizodą, kad šį procesą įžodintume. Mūsų klausytojai mums padėjo. Pokalbyje dalyvauja NARA redaktorė Indrė Kiršaitė, fotografai ir autoriai Denis Vėjas ir Karolis Pilypas Liutkevičius, jį veda autorius ir redaktorius Karolis Vyšniauskas. Iš Meksikos balso žinute prisijungė NARA bendraįkūrėja, fotožurnalistė Berta Tilmantaitė. Savo refleksijomis apie šiuos metus pasidalino klausytojai Laima, Karolis, Dainius ir Dominykas. Išgirskite įrašą paspaudę mygtuką PLAY aukščiau. Žmonės Lietuvoje yra keistoje tarpinėje būsenoje: kai karas mūsų teritorijoje nevyksta, bet imituoti įprastą gyvenimą irgi negali. Galvojimas apie ateitį yra atidėtas. Jį keičia tai, ką Denis apibūdina kaip „pastovų apokaliptinį jausmą viduje.“ Kaip su tuo tvarkytis? Sekite NARA darbus: https://nara.lt/ Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara 

Laima Eicke is an Associate and former Research Fellow at Harvard's Belfer Center. Her research focuses on the decarbonisation pathways of countries worldwide, value chains of renewable energy technologies, and how both affect geopolitics. At the Belfer Center, Laima specifically focuses on green hydrogen. Laima is also a Research Associate at the Institute for Advanced Sustainability Studies (IASS) in Potsdam. She also gained work experience at the German Corporation for International Cooperation (GIZ), the Germany Ministry for International Affairs, two NGOs and in consultancy. Laima is a passionate observer and youth advocate in international climate negotiations

Vanda Juknaitė. „Ponios Alisos gimtadienis“. Režisierė Giedrė Beinoriūtė, garso režisierė Sonata Jadevičienė. Vaidina Aldona Janušauskaitė, Gediminas Girdvainis, Laima Štrimaitytė, Valerijus Jevsejevas, Rytis Zemkauskas, Agnė Kaktaitė, Justas Tertelis, Jonas Šarkus. 2014 m.

Astrid Lindgren. „Ronja, plėšiko duktė“. Režisierė Nijolė Strazdūnaitė, garso režisierius Regimantas Kudirka. Vaidina Nijolė Strazdūnaitė, Laima Štrimaitytė, Lidija Kupstaitė, Tomas Vaisieta, Vytautas Čibiras, Karolis Dapkus, Saulius Sipaitis, Audris Chadaravičius, Jonas Kavaliauskas, Petras Steponavičius, Janina Berūkštytė. 1983 m.

Astrid Lindgren. „Ronja, plėšiko duktė“. Režisierė Nijolė Strazdūnaitė, garso režisierius Regimantas Kudirka. Vaidina Nijolė Strazdūnaitė, Laima Štrimaitytė, Lidija Kupstaitė, Tomas Vaisieta, Vytautas Čibiras, Karolis Dapkus, Saulius Sipaitis, Audris Chadaravičius, Jonas Kavaliauskas, Petras Steponavičius, Janina Berūkštytė. 1983 m.

Kodėl Leipalingis tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine? Kokiais renginiais vilios svečius užsukti į istorinį miestelį?Leipalingio miestelio bendruomenės pirmininkė Žaneta Krivonienė ir Leipalingio laisvalaikio salės vadovė Rimantė Černiauskaitė-Kėrienė pasakoja apie Leipalingio dvare organizuojamas jotvingių šventes, edukacijas.Ką unikalaus galima pamatyti Leipalingio progimnazijos Algirdo Volungevičiaus vardo kraštotyros muziejuje? Su ekspozicijomis supažindina muziejaus vedėja Laima Žukauskaitė.Marija Galvanauskienė, Leipalingio ragana, iš laikraščių pina širdžiai mielus namų apyvokos reikmenis, aktyviai dalyvauja renginiuose.Gera grįžti į vaikystę! Ūkininkas Antanas Vailionis gyvena Taikūnų kaime, netoli Veisiejų. Sodyboje „Silvestro dvaras“ rengia žygius į plėšikų girią.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Laima Irbis, film actress. Always on the move) Lives with a cat as it seems to right be for a strong and independent woman. In parallel, she is engaged in international real estate. Laima lived in several countries and now she is falling in love with Moscow again. FIND LAIMA ON SOCIAL MEDIA Facebook | Instagram ================================ SUPPORT & CONNECT: Support on Patreon: https://www.patreon.com/denofrich Twitter: https://twitter.com/denofrich Facebook: https://www.facebook.com/denofrich YouTube: https://www.youtube.com/denofrich Instagram: https://www.instagram.com/den_of_rich/ Hashtag: #denofrich © Copyright 2022 Den of Rich. All rights reserved.