Podcasts about gyvosios

Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos priežiūros skyriaus patarėjas Sigitas Mikėnas gilinasi į šio reiškinio priežastis: ar tai nepritekliaus šešėlis, adrenalino paieškos ar nebaudžiamumo jausmas? Išgirsite apie naujausias priemones, kurios padeda užkirsti kelią tokiosaugos ms veikoms, ir sužinosite, kokių rezultatų pavyksta pasiekti.Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Rinkinių mokslinio kuravimo skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis paakoja, kaip modernios kameros keičia gamtos tyrimus ir padeda suprasti mūsų aplinką: nuo vilkų iki juodųjų gandrų.Sužinosite, kaip prie Kuršių marių buvo pastebėtas drugelis„kolibris“ sfinksas, o Ventės rage sugauta unikali nykštukinė pečialinda. Taip pat kviečiame stebėti vandens telkinių pokyčius jūsų kiemuose – gal tai maža, bet svarbi dalis kovos su klimato kaita.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Akvoponikos pionieriai Lietuvoje siekia, kad pagal šią technologiją būtų užauginama maisto ne tik šeimai, bet ūkyje sveikų maisto produktų užaugintų tiek, kiek ir tradiciniai ūkiai. Ką pavyko nuveikti kuriant ateities ūkį, pasakoja Akvilė Burneikienė, „Ateities lysvės“ ūkio įkūrėja iš Molėtų rajono Žaugėdų kaimo.Meilė paukščiams išaugo į įdomią veiklą. Auginamas pelėdas panoro pamatyti vis daugiau žmonių, tad Slavomiras ir Mažena Taberos iš Rudaminos, Vilniaus rajone, įkūrė Pelėdų parką. Tai ne zoologijos sodas, į jį atvykti gali tik norintys dalyvauti edukacijose.„Gamta“. Liepos 16-ąją prasidėjo vėžiavimo sezonas, jis tęsis iki spalio vidurio. Lietuvoje gyvena vos 4 vėžių rūšys. Dvi lietuviškos, bei dvi invazinės. Pastarąsias netgi skatinama gaudyti. Mat siaučia vėžių maras. Apie vėžiavimo ypatumus pasakoja Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnas Eligijus Urbonas.Ved. Kristina toleikienė

Rasa Baltė Balčiūnienė ir Dainius Baltrušaitis Nėra rezultato? Ieškok, kur gali patirti transformuojantį pokalbį! Verslo psichologas, CONFINN vadovas Dainius Baltrušaitis sako, kad laisvi, nestruktūruoti pokalbiai organizacijose, kurie, atrodytų, niekur neveda, iš tikrųjų veda toliausiai, nes tada mąstome gerokai plačiau. Dainiaus manymu, pokalbiai, kuriuose yra mažiau efektyvumo ir daugiau refleksijos, neišreikštas žinias perkelia iš asmeninio lygmens į kitą plotmę ir tampa auginantys. Apie transakcinius ir transformuojančius pokalbius organizacijose - tyrinėjančių pokalbių ciklo „Gyvosios, neišreikštos žinios DI eroje“ 8 epizode. 0:00:00 – pradžia 0:01:39 – „Kiekvienas virėjas turi ingredientą, kurio ir pats negali įvardyti“. Kodėl neišreikštų žinių nerasi surašytų knygose? 0:04:42 – „Tu nesupranti kodėl, bet taip nutiko“. Apie nematomus priežasčių ir pasekmių ryšius. 0:07:39 – „Daug dalykų girdime tarp eilučių.“ Apie atvirų erdvių ir refleksijos svarbą organizacijose. 0:09:08 – „Efektyvumas yra kalbėjimo priešas“. Kodėl verta skirti laiko kalbėjimui efektyvumo sąskaita? 0:09:34 – „Organizacijose vyrauja transakcinė komunikacija“. Apie transformacinių pokalbių poreikį ir naudą. 0:10:53 – „Svarbiau - dialogas, o ne noras įrodyti, kas čia kietesnis“. Apie lygiavertį santykį pokalbyje. 0:12:43 – „Tie pokalbiai, kurie, atrodytų, niekur neveda, iš tikrųjų veda toliausiai“. Apie nestruktūruoto pokalbio vertę. 0:19:20 – „Esame susifokusavę tik į vieną“. Apie skirtingų pokalbio formų balanso būtinybę. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Rasa Baltė Balčiūnienė ir Laimė Kiškūnė „Natūralių kvapų joks dirbtinis intelektas atkurti negali“, - sako parfumerė, kvapų menininkė Laimė Kiškūnė. Ji įsitikinusi: kuo daugiau dirbtinių dalykų naudojame, tuo labiau daromės panašūs į stereotipų rinkinius. Laimė sako, kad gyvendami priverstinės standartizacijos laikotarpiu, pradedame ieškoti individualumo ir kelti klausimą: „Kur aš esu kaip žmogus - su visais savo pojūčiais, per kuriuos pažįstu pasaulį?“ Tyrinėjančių pokalbių ciklo „Gyvosios, neišreikštos žinios DI eroje“ 7 epizode kalbama apie neįsisąmonintą kvapų komunikaciją: 0:00:00 – pradžia 0:03:09 – „Tai rimtas ginklas“. Kaip kvapai gali tapti manipuliacijos įrankiu? 0:05:14 – „Kvapas yra tiesioginis informacijos šaltinis“. Kodėl tuo nesinaudojame? 0:08:49 – „Šioje erdvėje dulkės kvepia intelektualiai“. Apie kvapo identifikavimą ir apibūdinimą. 0:13:16 – „Frankinsensas ir bergamotė mažina depresiją, kardamonas padeda virškinimui...“. Kaip natūralūs kvapai keičia žmogaus fizinę, emocinę ir mentalinę būseną? 0:15:52 – „Sintetinis muskusas neatlieka muskuso funkcijų“. Kaip mus veikia sintetiniai kvapai? 0:17:25 – „Natūralių kvapų joks dirbtinis intelektas atkurti negali“. Apie uoslės ir kitų kūno pojūčių svarbą skaitmeninėje epochoje. 0:19:07 – „Negerk, Jonuk, to vandens - avinėliu pavirsi“. Apie visuotinės standartizacijos ir dirbtinumo žalą. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Rasa Baltė Balčiūnienė ir Laimė Kiškūnė „Natūralių kvapų joks dirbtinis intelektas atkurti negali“, - sako parfumerė, kvapų menininkė Laimė Kiškūnė. Ji įsitikinusi: kuo daugiau dirbtinių dalykų naudojame, tuo labiau daromės panašūs į stereotipų rinkinius. Laimė sako, kad gyvendami priverstinės standartizacijos laikotarpiu, pradedame ieškoti individualumo ir kelti klausimą: „Kur aš esu kaip žmogus - su visais savo pojūčiais, per kuriuos pažįstu pasaulį?“ Tyrinėjančių pokalbių ciklo „Gyvosios, neišreikštos žinios DI eroje“ 7 epizode kalbama apie neįsisąmonintą kvapų komunikaciją: 0:00:00 – pradžia 0:03:09 – „Tai rimtas ginklas“. Kaip kvapai gali tapti manipuliacijos įrankiu? 0:05:14 – „Kvapas yra tiesioginis informacijos šaltinis“. Kodėl tuo nesinaudojame? 0:08:49 – „Šioje erdvėje dulkės kvepia intelektualiai“. Apie kvapo identifikavimą ir apibūdinimą. 0:13:16 – „Frankinsensas ir bergamotė mažina depresiją, kardamonas padeda virškinimui...“. Kaip natūralūs kvapai keičia žmogaus fizinę, emocinę ir mentalinę būseną? 0:15:52 – „Sintetinis muskusas neatlieka muskuso funkcijų“. Kaip mus veikia sintetiniai kvapai? 0:17:25 – „Natūralių kvapų joks dirbtinis intelektas atkurti negali“. Apie uoslės ir kitų kūno pojūčių svarbą skaitmeninėje epochoje. 0:19:07 – „Negerk, Jonuk, to vandens - avinėliu pavirsi“. Apie visuotinės standartizacijos ir dirbtinumo žalą. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė ir Austėja Landsbergienė. „Tai, kas apibrėžia mus, kaip žmones, yra ne sausos žinios, o smalsumas. Todėl labai svarbu jį žadinti ir puoselėti“, - teigia edukologė, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė. Ji tikina, kad dirbtinio intelekto įrankių dėka pamokos planą galima susidaryti per minutę, tačiau mokytojo užduotis – sugalvoti, kaip tą turinį pristatyti vaikams, kaip sužadinti jų smalsumą, kaip praturtinti savo pamoką, kaip ją kontekstualizuoti, kaip užduoti klausimus – vertybinius, moralinius, etinius... „Joks dirbtinis intelektas šito nesugeneruos“, – įsitikinusi Austėja. Gyvosios, neišreikštos (angl. tacit knowledge) žinios DI eroje - edukologo žvilgsniu. 0:00:00 – pradžia 0:01:13 – „To nesurašysi į jokį checklist‘ą“. Kaip neišreikštas žinias suvokia Austėja Landsbergienė? 0:02:37 – „Žmogus mokosi imituodamas ir kartodamas“. Apie gyvas ir nuotolines pamokas - ką atskleidė tyrimai po pandemijos? 0:09:13 – „Jei mokytojas ilgai sėdi prie pamokos plano, jis atsilieka nuo šiuolaikinių technologijų“. Apie DI įrankų naudą ugdymo procese. 0:10:30 – „Joks dirbtinis intelektas šito nesugeneruos“. Apie tai, kaip žadinti ir puoselėti mokinių smalsumą. 0:14:58 – „Ar tikrai viską moku?“. Kodėl taip svarbu nuolat save kvestionuoti, ir kodėl vadovui savo aplinkoje reikia turėti ne pritarėjų, o patarėjų? 0:18:02 – „Šiandien gyvenimo tėkmė yra labai greita, todėl reikia nuolat domėtis naujovėmis“. Apie knygas ir perskaitytų idėjų taikymą praktikoje. 0:20:22 – Pabaigos įžvalga Daugiau laidų: Apie neįsisąmonintą kvapų komunikaciją - su Laime Kiškūne https://youtu.be/o2gdUNi-6mM Apie neįsisąmonintą vizualinę komunikaciją - su Olese Kekiene https://youtu.be/Cpog2TE9lnQ Gyvosios, neišreikštos žinios neuropsichologo akimis - su Ramune Dirvanskiene https://youtu.be/SMSp7_8ZgNs Apie gyvąsias, neišreikštas žinias iš filosofinės perspektyvos - su Justu Kučinsku https://youtu.be/jZ-H1_gfLEg Kaip gyvosios, neišreikštos žinios randasi bendrame veikime - su Marija Zamaryte https://youtu.be/Z0_Q5GFLKXM Kaip gyvosios, neišreikštos žinios randasi refleksijose – su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/AmLc5f3yGz8

Rasa Baltė Balčiūnienė ir Olesė Kekienė „Visada turėjau stiprią pajautą, bet negalėdavau paaiškinti, iš kur randasi tas intuityvus žinojimas, todėl ėmiau analizuoti ir dekonstruoti tai, ką matau ir jaučiu“, - sako įvaizdžio ir aprangos dizainerė Olesė Kekienė. Ji teigia, kad už kiekvieno daikto slypi žmogaus pasirinkimas. Ir tie daiktai visada sako tiesą apie mūsų vertybes ir motyvus. „Kūnas, judėjimas erdvėje, kvėpavimas, balsas, žodžiai, kalbos ritmas, pasirinkti daiktai ar drabužiai – visa tai yra tam tikras modelis, kaip žmogus mąsto. Stebiu elgsenos, išvaizdos detales ir jaučiu, kai nuoseklumo grandinė nutrūksta “, - sako Olesė. Tyrinėjančių pokalbių ciklo „Gyvosios, neišreikštos žinios DI eroje“ 6 epizodo tema – neįsisąmoninta vizuali komunikacija: 0:00:00 – pradžia 0:01:57 – „Ėmiau analizuoti ir dekonstruoti tai, ką matau ir jaučiu“. Kaip intuityvios žinios virsta sąmoningomis žiniomis? 0:02:47 – „Princesė Diana ir Tina Turner: ta pati maža juoda suknelė, o efektas – visiškai kitoks“. Kas lemia skirtingą suvokimą? 0:04:55 – „Už kiekvieno daikto slypi žmogaus pasirinkimas“. Vizualinė antropologija – kas tai? 0:05:51 – „Mes visi gebame „nuskaityti“ žmogų ir aplinką“. Apie elgsenos ir išvaizdos (ne)nuoseklumą. 0:11:20 – „Man grožis slypi ne tik dermėje, bet ir kiče, chaose, nes ten irgi matau tam tikrus dėsningumus“. Apie išvaizdą, už jos slypinčias vertybes ir neverbalinį kvietimą bendrauti. 0:14:53 – „Vertingiausias santykis, kurį galiu sukurti – tai santykis su savimi“. Kaip pažinti save per daiktinę aplinką? Olesės Kekienės patarimai. 0:17:25 – Apie vaizdinio pirmapradį šaltinį. Pelenės metafora. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau laidų: Apie neįsisąmonintą kvapų komunikaciją - su Laime Kiškūne https://youtu.be/o2gdUNi-6mM Apie neįsisąmonintą vizualinę komunikaciją - su Olese Kekiene https://youtu.be/Cpog2TE9lnQ Gyvosios, neišreikštos žinios edukologo akimis - su Austėja Landsbergiene https://youtu.be/3T59sk5fIlE Gyvosios, neišreikštos žinios neuropsichologo akimis - su Ramune Dirvanskiene https://youtu.be/SMSp7_8ZgNs Apie gyvąsias, neišreikštas žinias iš filosofinės perspektyvos - su Justu Kučinsku https://youtu.be/jZ-H1_gfLEg Kaip gyvosios, neišreikštos žinios randasi bendrame veikime - su Marija Zamaryte https://youtu.be/Z0_Q5GFLKXM Kaip gyvosios, neišreikštos žinios randasi refleksijose – su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/AmLc5f3yGz8

Rasa Baltė Balčiūnienė ir Ramunė Dirvanskienė „Naudodami vis daugiau DI įrankių, tapsime geresni darbuotojai, bet būsime mažiau laimingi“, - teigia neuropsichologė Ramunė Dirvanskienė. Pasak mokslininkės, saviveiksmingumas, pasitikėjimo jausmas turi didelį svorį žmogaus gyvenime, o jis vystomas išsikeliant įvykdomą užduotį, ją įveikiant, gaunant grįžtamąjį ryšį ir jaučiant tam tikrą neurocheminį efektą. Juk kaip gera galvoti, kad kažkur esi ekspertas, tiesa? Gyvosios, neišreikštos (angl. tacit knowledge) žinios dirbtinio intelekto eroje – neuropsichologo žvilgsniu. 0:00:00 – pradžia 0:01:20 – kuriose smegenų dalyse „gyvena“ neišreikštos žinios? 0:02:39 – ar galite papasakoti, kaip reikia važiuoti dviračiu? 0:04:46 – apie įkūnytą suvokimą: kaip veikia smegenys žiūrint baletą? 0:05:36 – apie smegenų tingumą, polinkį naudotis DI įrankiais ir žmogaus funkcinius praradimus: poveikis socialiniams įgūdžiams, gebėjimui konstruoti sakinius ir orientavimuisi aplinkoje; 0:09:00 – kaip žmogus gali prarasti save ir tapti DI vykdytoju? 0:10:10 – apie saviveiksmingumo svarbą žmogaus raidai ir pasitikėjimui savimi: kodėl svarbu dalykus daryti pačiam? 0:13:38 – kodėl jausimės vis mažiau laimingi? 0:14:49 – apie demencijos prevenciją skaitmeniniame amžiuje - asmeninė Ramunės Dirvanskienės patirtis; 0:15:42 – apie tai, kaip auklėti vaikus skaitmeniniame amžiuje: laisvo žaidimo svarba; 0:17:00 – vaikų vienišumo problema: ko šiandien daugelis vaikų norėtų gauti iš Kalėdų senelio? Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau laidų: Gyvosios, neišreikštos žinios edukologo akimis - su Austėja Landsbergiene https://youtu.be/3T59sk5fIlE Apie gyvąsias, neišreikštas žinias iš filosofinės perspektyvos - su Justu Kučinsku https://youtu.be/jZ-H1_gfLEg Kaip gyvosios, neišreikštos žinios randasi bendrame veikime - su Marija Zamaryte https://youtu.be/Z0_Q5GFLKXM Kaip gyvosios, neišreikštos žinios randasi refleksijose – su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/AmLc5f3yGz8

Rasa Baltė Balčiūnienė ir Justas Kučinskas Kaip gimsta įžvalga? „Kai savo išankstiniu žinojimu, įprastais problemų sprendimo būdais neužgoži konteksto, kuriame atsidūrei. Kai priimi jį kaip visiškai naują, unikalią patirtį. Kai žiūri šviežiu žvilgsniu į ką tik naujai atsivėrusias situacijas ar daiktus. Ir nustembi. Akimirką net pasimeti. Ir štai iš tos nežinomybės labai keistu, beveik paradoksaliu būdu atsiranda įžvalga“, - sako filosofas, judesio mokytojas, įtraukiančiojo vadovavimo praktikas Justas Kučinskas. Apie gyvąsias, neišreikštas žinias - iš filosofinės perspektyvos: 0:00:00 – pradžia 0:01:02 – kas yra gyvosios, neišreikštos žinios filosofo akimis 0:05:22 – apie išmintį ir įžvalgų atsiradimo „mechanizmą“ 0:11:26 – apie įžvalgų sukeltas transformacijas 0:15:13 – apie aplinką įžvalgoms atsirasti Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir vadovų konsultantas Saulius Jovaišas. Ką gali žmogus ir ko nemoka dirbtinis intelektas? Žmogus geba naudotis neišreikštomis, gyvosiomis žiniomis, kuriose susijungia jo patirtis, kompetencijos, intuicija. Dirbtinis intelektas gyvų žinių generuoti negali. Šiame laidų cikle kalbame apie šias neišreikštas, gyvąsias žinias ir jų auginimo būdus. „Klausimas „kodėl esu čia ir darau tai, ką darau“, turbūt yra geras būdas auginti savyje gyvas žinias. Kaip ir būdas sutikti problemą, kuri gyvenime nutinka, ir eiti jos spręsti. Tam tikra prasme, tai yra išmintingėjimas. Tik manau, kad šis procesas nėra baigtinis“, - sako pirmosios laidos pašnekovas – vadovų konsultantas Saulius Jovaišas. 0:00:00 – pradžia 0:01:20 – gyvosios žinios – kas tai? 0:03:07 – praktiniai pavyzdžiai 0:07:28 – apie atvirumą ir santykį su realybe 0:09:03 – kaip auginti gyvąsias žinias? 0:12:25 – apie išmintingėjimą 0:13:28 – kokius vadovus pakeis DI? 0:16:41 – apie smalsumą ir gebėjimą kelti klausimus 0:17:58 – kur link kryps organizacijų kultūra? Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir viešojo kalbėjimo ekspertė, emocinio intelekto vystymo instruktorė, HAI instituto alumnė Marija Zamarytė. „Indijoje nuo seno yra įprasta, kad prie Meistro žmonės ateina tiesiog pabūti. Sėdėdami toje erdvėje, jie gali pradėti matyti kitaip. Būtent - pamatyti kitaip... Ir mano pačios gyvenime buvo žmonių, kurie leido patirti šį fenomeną. Kai būnu ar veikiu šalia to žmogaus, jo neišreikštos žinios - per erdvę, per mikroniuansus, per subtiliausius energetinius instrumentus - intuityviai tampa mano pačios dalimi. Pradedu mąstyti kitaip, jausti kitaip, matyti kitaip - žmones, prasmes, gyvenimą. Viskas manyje pradeda transformuotis dėka to, kad esu šalia to žmogaus,“ - pasakoja viešojo kalbėjimo ekspertė ir emocinio intelekto vystymo instruktorė, HAI instituto alumnė Marija Zamarytė. Apie neišreikštas žinias ir veidrodinius neuronus, apie jautrumą ir vidinę klausą, ir apie tai, kaip kurti gyvą ryšį tarp viešojo kalbėtojo ir klausytojo – antrame laidų ciklo apie gyvąsias žinias epizode. 0:00:00 – pradžia 0:01:23 – kas yra gyvosios, neišreikštos žinios M. Zamarytės akimis 0:03:54 – apie standartizuotas žinias ir naujos kartos universitetus 0:06:12 – apie gyvąsias žinias ir veidrodinius neuronus 0:10:46 – apie jautrumą ir vidinę klausą 0:14:12 – kaip kuriamas gyvas ryšys tarp viešojo kalbėtojo ir klausytojo Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Spaudos apžvalgoje – kultūros savaitraštis „7 meno dienos“.Kai kurie Lietuvos muzikos industrijos atstovai beda pirštu į miesto švenčių organizatorius – nemokamų koncertų gausa nekelia klausytojų sąmoningumo. Dalis gyventojų laikosi požiūrio, jog neverta pirkti bilieto į solinį koncertą, jeigu teko atlikėją anksčiau išgirsti nemokamai. Kodėl toks nusistatymas gali būti klaidingas ir kodėl visgi verta pirkti bilietus į solinius koncertus?Jau rytoj Kauno valstybinis muzikinis teatras kviečia į premjerą - miuziklą apie legendinio kompozitoriaus Volfgango Amadėjaus Mocarto gyvenimą.Spalį Dūmų fabrike vyksta pirmoji Lietuvoje tarpdisciplininė neuroestetikos paroda „Gyvosios estetikos patirtis: atpažinti žmogiškumą“. Parodos kūrėjai kviečia susipažinti su gyvosios estetikos pasauliu ir pareflektuoti žmogiškumo prigimtį.Šią savaitę oficialiai pradedamas Baltijos šalių kino moterų mentorystės programos trečiasis sezonas. Kokius iššūkius pasitinka moterys kino industrijoje?Scenos menų kritikės Aušros Kaminskaitės mintys šįkart apie Vilniaus tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ šiemet pasirodžiusį šveicarų teatro režisieriaus Milo Rau spektaklį.Meilės Lukšienės premijos laureate šiemet išrinkta Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos geografijos, gamtos ir žmogaus dalyko mokytoja Ligita Urbonienė. Tarptautinės mokytojo dienos proga klausiame, kaip ji įsivaizduoja šiuolaikinę mokyklą?Įsteigta nauja Dausų šeimos lietuvių literatūros premija. Kam ji bus skiriama? Kuo ryški Dausų šeima ir kodėl jai aktuali lietuvių literatūra?Ved. Urtė Karalaitė

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje vykusioje kasmetinėje „Gyvulininkystės parodoje“ be gausios gyvūnų ekspozicijos, lankytojai galėjo aplankyti technikos ekspoziciją, dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, konferencijoje bei diskusijose. Daug dėmesio telkta į naujausius pasiekimus, kurie prisideda prie aplinkos taršos mažinimo.Apie tai pokalbbis su Inga Kalesnikove, įmonės „Timac Agro“ vadove, Karolina Januškiene, „Timac Agro“ regiono vadove, ir Arvydu Pilipausku, UAB „Žemtiekimas“ gyvulininkystės projektų vadovu.Viename iš „Gyvulininkystės parodos“ paviljonų veikė ir veislinių paukščių paroda. Tomas Skrodenis iš Kaišiadorių rajono Paparčių kaimo pirmą kartą dalyvavo veislinių paukščių vertinime. Tik pavasarį pradėjęs auginti povus, veislines vištas bei gaidžius, po renginio vyras pripažino, kad dar yra ko mokytis.Apie iniciatyvą „Saugom lašišą“ ir visuomenės įsitraukimo svarbą pasakoja Gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Darius Jurevičius.

Susipažįstame su publikacijomis kultūros tema spaudoje.Kokios Alzheimerio ligos gydymo perspektyvos?Vytautas Bikulčius apžvelgia Edithos Wharton romaną „Itanas Fromas“ir Aliceʼos Walker romaną „Purpuro spalva“.Ruošiantis NATO viršūnių susitikimui Vilniuje gyventojai kviečiami prisidėti prie akcijos „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO!“ ir kelti Ukrainos vėliavas liepos 7–13 dienomis.Kokį save Vilnius sieks parodyti užsieniečiams atvykstantiems į NATO viršūnių susitikimą?Iki liepos 8 dienos pajūryje vyksta Tarptautinis gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis”.Liepos 6–9 dienomis Kernavė visus svečius nukels į praeitį – šiomis dienomis istorinėje sostinėje vyks XXIII tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“.Prancūzijoje prasidėjo 77– asis Avinojo scenos menų festivalis.Ved. Marius Eidukonis

Žmonės paukščiams vardus duodavo klausydamiesi jų balsų. Dar nemažai paukščių pavadinta pagal išvaizdą ir elgesį.

Bendrovė „Ignitis"praneša susidurianti su didžiausia kibernetine ataka per dešimtmetį. Stiprios DDoS atakos sutrikdė grupės svetainių darbą ir elektroninių paslaugų prieinamumą.Ukraina išgyvena 136-ąją karo dieną. Komentuoja LRT radijo bendradarbis Alvydas Medalinskas.Pagal kokius kriterijus nustatoma juodosios dėmės valstybinės reikšmės keliuose, pasakoja Transporto kompetencijų agentūros Transporto paslaugų skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas.Į Kernavę grįžo tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos”. Pokalbis su Eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ prezidente Daiva Luchtaniene.Kultūros šoferiai kviečia pažinti šių metų Europos kultūros sostinę Kauną.Ved. Madona Lučkaitė

Aaronas Copelandas, Olivier Messiaenas, Dariusas Milhaud, George‘as Fentonas, Claude‘as Debussy. Visi jie parašė kūrinių, įkvėptų konkrečių gamtos objektų, vietų, pačios žemės. Copelandas natomis piešė amerikietišką kraštovaizdį, Messiaenas – apsėstas paukščių garsų, Milhaud – vaizdavo pasaulio sukūrimą, Fentonas – rašė šokius delfinams, o Debussy įsivaizdavo jūrą. Jie – Gamtos muzikos savaitės dalyviai LRT Klasikos eteryje. Kartu su Aliaskoje gyvenančiu Johnu Lutheriu Adamsu, kuris spaudoje kreipiasi į save naikinantį pasaulį ir pristato „Tapti vandenynu“ – kūrinį apdovanotą muzikos Pulitzerio prizu. Pasinerkite į pavasariu šnarantį „Kitą laiką“. Ved. Domantas Razauskas.

Valstybės dienos išvakarėse nusikelkime į praeitį. Kaip atrodė IX-XII a. baltų kariai? Ką žinome apie to meto karybą, papročius? Kodėl verta atkurti istoriją šiais laikais? Apie tai pasikalbėsime su Gyvosios istorijos klubo „Leitgiris“ nariais: seniūnu Vytautu Navicku (Žalčiumi) ir tarybos nariu Vytautu Ruku (Nalšiumi). Rubrikoje „Ką man skaityti?“ knygas rekomenduos šiuolaikinio meno mugės „Art Vilnius“ ir galerijos „Meno niša“ vadovė Diana Stomienė. O apie tatuiruotes ir visuomenės požiūrį į jas diskutuosime su tatuiruočių festivalio „Memel Tattoo Convention“ organizatoriumi, studijos „Danis Tattoo“ įkūrėju Danieliumi Djačkovu.Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Valstybės dienos išvakarėse nusikelkime į praeitį. Kaip atrodė IX-XII a. baltų kariai? Ką žinome apie to meto karybą, papročius? Kodėl verta atkurti istoriją šiais laikais? Apie tai pasikalbėsime su Gyvosios istorijos klubo „Leitgiris“ nariais: seniūnu Vytautu Navicku (Žalčiumi) ir tarybos nariu Vytautu Ruku (Nalšiumi). Rubrikoje „Ką man skaityti?“ knygas rekomenduos šiuolaikinio meno mugės „Art Vilnius“ ir galerijos „Meno niša“ vadovė Diana Stomienė. O apie tatuiruotes ir visuomenės požiūrį į jas diskutuosime su tatuiruočių festivalio „Memel Tattoo Convention“ organizatoriumi, studijos „Danis Tattoo“ įkūrėju Danieliumi Djačkovu.Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Gyvosios istorijos paroda „Muziejų kuriame kartu“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kultūros komentaras (parengė Irena Alperytė).Artėja 15-oji SCANORAMA – Europos šalių kino forumas.

Gyvosios istorijos paroda „Muziejų kuriame kartu“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kultūros komentaras (parengė Irena Alperytė).Artėja 15-oji SCANORAMA – Europos šalių kino forumas.

Gyvosios istorijos paroda „Muziejų kuriame kartu“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kultūros komentaras (parengė Irena Alperytė).Artėja 15-oji SCANORAMA – Europos šalių kino forumas.

Gyvosios istorijos paroda „Muziejų kuriame kartu“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kultūros komentaras (parengė Irena Alperytė).Artėja 15-oji SCANORAMA – Europos šalių kino forumas.