Podcasts about epizodas

LRT Klasikos laida „Tendencingai” jau pasiekė šimto epizodų ribą, tad šimtosios laidos proga aš, mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė, atsakinėju į klausytojų atsiųstus klausimus, kurie susiję tiek su Lietuvos mados industrijos aktualijomis, tiek su mados progresu bei istorija.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Rasa Baltė Balčiūnienė ir Dainius Baltrušaitis Nėra rezultato? Ieškok, kur gali patirti transformuojantį pokalbį! Verslo psichologas, CONFINN vadovas Dainius Baltrušaitis sako, kad laisvi, nestruktūruoti pokalbiai organizacijose, kurie, atrodytų, niekur neveda, iš tikrųjų veda toliausiai, nes tada mąstome gerokai plačiau. Dainiaus manymu, pokalbiai, kuriuose yra mažiau efektyvumo ir daugiau refleksijos, neišreikštas žinias perkelia iš asmeninio lygmens į kitą plotmę ir tampa auginantys. Apie transakcinius ir transformuojančius pokalbius organizacijose - tyrinėjančių pokalbių ciklo „Gyvosios, neišreikštos žinios DI eroje“ 8 epizode. 0:00:00 – pradžia 0:01:39 – „Kiekvienas virėjas turi ingredientą, kurio ir pats negali įvardyti“. Kodėl neišreikštų žinių nerasi surašytų knygose? 0:04:42 – „Tu nesupranti kodėl, bet taip nutiko“. Apie nematomus priežasčių ir pasekmių ryšius. 0:07:39 – „Daug dalykų girdime tarp eilučių.“ Apie atvirų erdvių ir refleksijos svarbą organizacijose. 0:09:08 – „Efektyvumas yra kalbėjimo priešas“. Kodėl verta skirti laiko kalbėjimui efektyvumo sąskaita? 0:09:34 – „Organizacijose vyrauja transakcinė komunikacija“. Apie transformacinių pokalbių poreikį ir naudą. 0:10:53 – „Svarbiau - dialogas, o ne noras įrodyti, kas čia kietesnis“. Apie lygiavertį santykį pokalbyje. 0:12:43 – „Tie pokalbiai, kurie, atrodytų, niekur neveda, iš tikrųjų veda toliausiai“. Apie nestruktūruoto pokalbio vertę. 0:19:20 – „Esame susifokusavę tik į vieną“. Apie skirtingų pokalbio formų balanso būtinybę. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Rasa Baltė Balčiūnienė ir Laimė Kiškūnė „Natūralių kvapų joks dirbtinis intelektas atkurti negali“, - sako parfumerė, kvapų menininkė Laimė Kiškūnė. Ji įsitikinusi: kuo daugiau dirbtinių dalykų naudojame, tuo labiau daromės panašūs į stereotipų rinkinius. Laimė sako, kad gyvendami priverstinės standartizacijos laikotarpiu, pradedame ieškoti individualumo ir kelti klausimą: „Kur aš esu kaip žmogus - su visais savo pojūčiais, per kuriuos pažįstu pasaulį?“ Tyrinėjančių pokalbių ciklo „Gyvosios, neišreikštos žinios DI eroje“ 7 epizode kalbama apie neįsisąmonintą kvapų komunikaciją: 0:00:00 – pradžia 0:03:09 – „Tai rimtas ginklas“. Kaip kvapai gali tapti manipuliacijos įrankiu? 0:05:14 – „Kvapas yra tiesioginis informacijos šaltinis“. Kodėl tuo nesinaudojame? 0:08:49 – „Šioje erdvėje dulkės kvepia intelektualiai“. Apie kvapo identifikavimą ir apibūdinimą. 0:13:16 – „Frankinsensas ir bergamotė mažina depresiją, kardamonas padeda virškinimui...“. Kaip natūralūs kvapai keičia žmogaus fizinę, emocinę ir mentalinę būseną? 0:15:52 – „Sintetinis muskusas neatlieka muskuso funkcijų“. Kaip mus veikia sintetiniai kvapai? 0:17:25 – „Natūralių kvapų joks dirbtinis intelektas atkurti negali“. Apie uoslės ir kitų kūno pojūčių svarbą skaitmeninėje epochoje. 0:19:07 – „Negerk, Jonuk, to vandens - avinėliu pavirsi“. Apie visuotinės standartizacijos ir dirbtinumo žalą. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Rasa Baltė Balčiūnienė ir Laimė Kiškūnė „Natūralių kvapų joks dirbtinis intelektas atkurti negali“, - sako parfumerė, kvapų menininkė Laimė Kiškūnė. Ji įsitikinusi: kuo daugiau dirbtinių dalykų naudojame, tuo labiau daromės panašūs į stereotipų rinkinius. Laimė sako, kad gyvendami priverstinės standartizacijos laikotarpiu, pradedame ieškoti individualumo ir kelti klausimą: „Kur aš esu kaip žmogus - su visais savo pojūčiais, per kuriuos pažįstu pasaulį?“ Tyrinėjančių pokalbių ciklo „Gyvosios, neišreikštos žinios DI eroje“ 7 epizode kalbama apie neįsisąmonintą kvapų komunikaciją: 0:00:00 – pradžia 0:03:09 – „Tai rimtas ginklas“. Kaip kvapai gali tapti manipuliacijos įrankiu? 0:05:14 – „Kvapas yra tiesioginis informacijos šaltinis“. Kodėl tuo nesinaudojame? 0:08:49 – „Šioje erdvėje dulkės kvepia intelektualiai“. Apie kvapo identifikavimą ir apibūdinimą. 0:13:16 – „Frankinsensas ir bergamotė mažina depresiją, kardamonas padeda virškinimui...“. Kaip natūralūs kvapai keičia žmogaus fizinę, emocinę ir mentalinę būseną? 0:15:52 – „Sintetinis muskusas neatlieka muskuso funkcijų“. Kaip mus veikia sintetiniai kvapai? 0:17:25 – „Natūralių kvapų joks dirbtinis intelektas atkurti negali“. Apie uoslės ir kitų kūno pojūčių svarbą skaitmeninėje epochoje. 0:19:07 – „Negerk, Jonuk, to vandens - avinėliu pavirsi“. Apie visuotinės standartizacijos ir dirbtinumo žalą. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė ir Austėja Landsbergienė. „Tai, kas apibrėžia mus, kaip žmones, yra ne sausos žinios, o smalsumas. Todėl labai svarbu jį žadinti ir puoselėti“, - teigia edukologė, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė. Ji tikina, kad dirbtinio intelekto įrankių dėka pamokos planą galima susidaryti per minutę, tačiau mokytojo užduotis – sugalvoti, kaip tą turinį pristatyti vaikams, kaip sužadinti jų smalsumą, kaip praturtinti savo pamoką, kaip ją kontekstualizuoti, kaip užduoti klausimus – vertybinius, moralinius, etinius... „Joks dirbtinis intelektas šito nesugeneruos“, – įsitikinusi Austėja. Gyvosios, neišreikštos (angl. tacit knowledge) žinios DI eroje - edukologo žvilgsniu. 0:00:00 – pradžia 0:01:13 – „To nesurašysi į jokį checklist‘ą“. Kaip neišreikštas žinias suvokia Austėja Landsbergienė? 0:02:37 – „Žmogus mokosi imituodamas ir kartodamas“. Apie gyvas ir nuotolines pamokas - ką atskleidė tyrimai po pandemijos? 0:09:13 – „Jei mokytojas ilgai sėdi prie pamokos plano, jis atsilieka nuo šiuolaikinių technologijų“. Apie DI įrankų naudą ugdymo procese. 0:10:30 – „Joks dirbtinis intelektas šito nesugeneruos“. Apie tai, kaip žadinti ir puoselėti mokinių smalsumą. 0:14:58 – „Ar tikrai viską moku?“. Kodėl taip svarbu nuolat save kvestionuoti, ir kodėl vadovui savo aplinkoje reikia turėti ne pritarėjų, o patarėjų? 0:18:02 – „Šiandien gyvenimo tėkmė yra labai greita, todėl reikia nuolat domėtis naujovėmis“. Apie knygas ir perskaitytų idėjų taikymą praktikoje. 0:20:22 – Pabaigos įžvalga Daugiau laidų: Apie neįsisąmonintą kvapų komunikaciją - su Laime Kiškūne https://youtu.be/o2gdUNi-6mM Apie neįsisąmonintą vizualinę komunikaciją - su Olese Kekiene https://youtu.be/Cpog2TE9lnQ Gyvosios, neišreikštos žinios neuropsichologo akimis - su Ramune Dirvanskiene https://youtu.be/SMSp7_8ZgNs Apie gyvąsias, neišreikštas žinias iš filosofinės perspektyvos - su Justu Kučinsku https://youtu.be/jZ-H1_gfLEg Kaip gyvosios, neišreikštos žinios randasi bendrame veikime - su Marija Zamaryte https://youtu.be/Z0_Q5GFLKXM Kaip gyvosios, neišreikštos žinios randasi refleksijose – su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/AmLc5f3yGz8

Rasa Baltė Balčiūnienė ir Olesė Kekienė „Visada turėjau stiprią pajautą, bet negalėdavau paaiškinti, iš kur randasi tas intuityvus žinojimas, todėl ėmiau analizuoti ir dekonstruoti tai, ką matau ir jaučiu“, - sako įvaizdžio ir aprangos dizainerė Olesė Kekienė. Ji teigia, kad už kiekvieno daikto slypi žmogaus pasirinkimas. Ir tie daiktai visada sako tiesą apie mūsų vertybes ir motyvus. „Kūnas, judėjimas erdvėje, kvėpavimas, balsas, žodžiai, kalbos ritmas, pasirinkti daiktai ar drabužiai – visa tai yra tam tikras modelis, kaip žmogus mąsto. Stebiu elgsenos, išvaizdos detales ir jaučiu, kai nuoseklumo grandinė nutrūksta “, - sako Olesė. Tyrinėjančių pokalbių ciklo „Gyvosios, neišreikštos žinios DI eroje“ 6 epizodo tema – neįsisąmoninta vizuali komunikacija: 0:00:00 – pradžia 0:01:57 – „Ėmiau analizuoti ir dekonstruoti tai, ką matau ir jaučiu“. Kaip intuityvios žinios virsta sąmoningomis žiniomis? 0:02:47 – „Princesė Diana ir Tina Turner: ta pati maža juoda suknelė, o efektas – visiškai kitoks“. Kas lemia skirtingą suvokimą? 0:04:55 – „Už kiekvieno daikto slypi žmogaus pasirinkimas“. Vizualinė antropologija – kas tai? 0:05:51 – „Mes visi gebame „nuskaityti“ žmogų ir aplinką“. Apie elgsenos ir išvaizdos (ne)nuoseklumą. 0:11:20 – „Man grožis slypi ne tik dermėje, bet ir kiče, chaose, nes ten irgi matau tam tikrus dėsningumus“. Apie išvaizdą, už jos slypinčias vertybes ir neverbalinį kvietimą bendrauti. 0:14:53 – „Vertingiausias santykis, kurį galiu sukurti – tai santykis su savimi“. Kaip pažinti save per daiktinę aplinką? Olesės Kekienės patarimai. 0:17:25 – Apie vaizdinio pirmapradį šaltinį. Pelenės metafora. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau laidų: Apie neįsisąmonintą kvapų komunikaciją - su Laime Kiškūne https://youtu.be/o2gdUNi-6mM Apie neįsisąmonintą vizualinę komunikaciją - su Olese Kekiene https://youtu.be/Cpog2TE9lnQ Gyvosios, neišreikštos žinios edukologo akimis - su Austėja Landsbergiene https://youtu.be/3T59sk5fIlE Gyvosios, neišreikštos žinios neuropsichologo akimis - su Ramune Dirvanskiene https://youtu.be/SMSp7_8ZgNs Apie gyvąsias, neišreikštas žinias iš filosofinės perspektyvos - su Justu Kučinsku https://youtu.be/jZ-H1_gfLEg Kaip gyvosios, neišreikštos žinios randasi bendrame veikime - su Marija Zamaryte https://youtu.be/Z0_Q5GFLKXM Kaip gyvosios, neišreikštos žinios randasi refleksijose – su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/AmLc5f3yGz8

Rasa Baltė Balčiūnienė ir Ramunė Dirvanskienė „Naudodami vis daugiau DI įrankių, tapsime geresni darbuotojai, bet būsime mažiau laimingi“, - teigia neuropsichologė Ramunė Dirvanskienė. Pasak mokslininkės, saviveiksmingumas, pasitikėjimo jausmas turi didelį svorį žmogaus gyvenime, o jis vystomas išsikeliant įvykdomą užduotį, ją įveikiant, gaunant grįžtamąjį ryšį ir jaučiant tam tikrą neurocheminį efektą. Juk kaip gera galvoti, kad kažkur esi ekspertas, tiesa? Gyvosios, neišreikštos (angl. tacit knowledge) žinios dirbtinio intelekto eroje – neuropsichologo žvilgsniu. 0:00:00 – pradžia 0:01:20 – kuriose smegenų dalyse „gyvena“ neišreikštos žinios? 0:02:39 – ar galite papasakoti, kaip reikia važiuoti dviračiu? 0:04:46 – apie įkūnytą suvokimą: kaip veikia smegenys žiūrint baletą? 0:05:36 – apie smegenų tingumą, polinkį naudotis DI įrankiais ir žmogaus funkcinius praradimus: poveikis socialiniams įgūdžiams, gebėjimui konstruoti sakinius ir orientavimuisi aplinkoje; 0:09:00 – kaip žmogus gali prarasti save ir tapti DI vykdytoju? 0:10:10 – apie saviveiksmingumo svarbą žmogaus raidai ir pasitikėjimui savimi: kodėl svarbu dalykus daryti pačiam? 0:13:38 – kodėl jausimės vis mažiau laimingi? 0:14:49 – apie demencijos prevenciją skaitmeniniame amžiuje - asmeninė Ramunės Dirvanskienės patirtis; 0:15:42 – apie tai, kaip auklėti vaikus skaitmeniniame amžiuje: laisvo žaidimo svarba; 0:17:00 – vaikų vienišumo problema: ko šiandien daugelis vaikų norėtų gauti iš Kalėdų senelio? Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau laidų: Gyvosios, neišreikštos žinios edukologo akimis - su Austėja Landsbergiene https://youtu.be/3T59sk5fIlE Apie gyvąsias, neišreikštas žinias iš filosofinės perspektyvos - su Justu Kučinsku https://youtu.be/jZ-H1_gfLEg Kaip gyvosios, neišreikštos žinios randasi bendrame veikime - su Marija Zamaryte https://youtu.be/Z0_Q5GFLKXM Kaip gyvosios, neišreikštos žinios randasi refleksijose – su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/AmLc5f3yGz8

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir adaptyviosios lyderystės ekspertė Eglė Daunienė. Gyvename sparčiai kintančiame pasaulyje, todėl esame priversti nuolat koreguoti savo mąstymą, elgseną, veikimo būdus. Turime gebėti greitai persiorientuoti, būti lankstūs ir kūrybingi. Mokėti adaptuotis, bet išlaikyti autentišką šerdį, susikurti savo judėjimo trajektoriją. Veikti taip, kaip veikia gamta kintančio klimato sąlygomis. Lietuvoje jau randasi organizacijų, veikiančių gyvųjų sistemų principais. Tokioms organizacijoms būdinga atvirumo kultūra, stiprus tarpusavio pasitikėjimo laukas, o finansiniai rezultatai nebėra vienintelis tikslas. Tyrinėjančių pašnekesių ciklas „Gyvos organizacijos“ skirtas atidžiau paanalizuoti, kaip veikia tokio tipo organizacijos, koks yra jose dirbančių žmonių mąstymas, elgsena ir tikslai, kokių naujų galimybių jos atveria ir kaip keičia įsisenėjusį požiūrį į verslą. 0:00:00 – pradžia 0:00:50 – gyvos organizacijos – kas tai? 0:04:04 – kodėl tikslai ≠ rodikliai? 0:06:02 – ką reiškia kurti vertę? 0:12:33 – apie supainiotas sąvokas ir prasmės krizę organizacijose 0:14:33 – apie asmenybių mokyklą 0:15:36 – apie gebėjimą persikurti 0:18:14 – apie gebėjimą dalintis sprendimais 0:19:50 – apie suaugystę Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir UAB „Desertų klubas“ įkūrėja, HAI instituto alumnė Asta Petrušienė. „Mano patirtis rodo, kad gyvoje organizacijoje pirmiausia reikalingas veiksmas ir tik po to – marketingas. Naujas produktas ne visuomet iš karto atranda savo vietą, todėl veiki plačiausioje teritorijoje, kurioje gali veikti“, - sako Asta Petrušienė. Strateginio marketingo ekspertė pastebi, kad gyvoje organizacijoje, kitaip nei tradicinėje, yra mažiau apibrėžtumo, tačiau daugiau gyvenimo – įsitraukimo, atvirumo ir įdomumo. Apie „gyvos“ rinkodaros ypatumus, santykį su klientais ir vidinius virsmus - tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Gyvos organizacijos“ naujame epizode su Asta Petrušiene ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:01:05 – apie aukštesnį tikslą organizacijoje 0:04:02 – apie ryšius su klientais ir partneriais 0:09:23 – apie „gyvos“ rinkodaros ypatumus 0:13:51 – apie įmonės virsmą (praktinis pavyzdys) 0:16:30 – apie vidinį virsmą Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir įmonės „Mistertango“ direktorė, HAI instituto alumnė Svetlana Ziubrovskienė. „Be eksperimentų mes nebūtume gyva organizacija, o eksperimentams reikia ne tik greitos reakcijos, bet ir darbuotojų vidinės motyvacijos – noro augti, drąsos bandyti ir ryžto įgyvendinti pokytį“, - tikina įmonės „Mistertango“ direktorė, HAI instituto alumnė Svetlana Ziubrovskienė. Ji sako, kad gyva organizacija panaši į augalą: kiekviena jo dalis atlieka savo funkciją, todėl svarbu, kad įmonėje būtų aiški valdymo struktūra ir svarbiausia - tinkami, savo funkciją suprantantys žmonės. Tam, kad „augalas“ sėkmingai klestėtų ir augtų. Apie greitą darbuotojų samdą, eksperimentus ir įgalinimą veikti - tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Gyvos organizacijos“ naujame epizode: 0:00:00 – pradžia 0:00:34 – kas yra gyva organizacija? 0:01:05 – apie greitį organizacijos veikloje 0:02:45 – apie darbuotojų samdos procesą 0:06:35 – apie darbuotojų asmenines savybes 0:08:03 – apie darbuotojų įgalinimą veikti 0:12:02 – apie savininko intervenciją Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir gyvųjų sistemų fasilitatorė Lina Šleinotaitė-Kalėdė. „Jeigu visi 9 milijardai žmonių skirtų daugiau dėmesio savo vidinės sistemos stebėsenai, nebūtų jokių problemų nei šeimose, nei organizacijose, nei valstybėse“, - sako gyvųjų sistemų fasilitatorė Lina Šleinotaitė-Kalėdė. Kai keičiamės patys, keičiasi ir mūsų aplinka, nes viskas yra susiję net atomų lygmenyje. Kai organizacijoje vienas žmogus pradeda veikti kitaip, pajuda visa komanda, ir tada, pasak Linos, pradeda keistis žmonių gyvenimai. Todėl labai svarbi yra pirminė intencija. Apie gyvybės logiką, gyvųjų sistemų evoliuciją, pokyčių „greitintuvą“ ir apie tai, kurią iš sistemų keisti sekasi sunkiausiai - tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Gyvos organizacijos“ naujame epizode: 0:00:00 – pradžia 0:00:38 – apie asmeninę patirtį 0:02:09 – apie gyvybės logiką ir principus 0:04:33 – apie „sistemą“, kurią sunkiausia pakeisti 0:05:29 – apie organizacijų misiją 0:07:54 – apie sistemų kitimo būdus Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir įmonės BMK direktorė Daiva Viskontienė. „Po visų krizių, kurias esame patyrę, nuolat atsidurdavome „ant bangos“. Manau, kad viena esminių tokios sėkmės priežasčių – gyvi (sąmoningi) organizacijoje dirbantys žmonės“, - sako įmonės BMK vadovė Daiva Viskontienė. Jos teigimu, tokie darbuotojai turi atradę savo ašį, veikia neatidėliodami, nesabotuoja savo veiksmų, yra pažinę savo emocinę pusę ir turi empatijos kurti kokybišką santykį su kolega ar klientu. Apie sėkmės faktorius, „kalnelių“ dinamiką ir į ateitį orientuotus tikslus – tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Gyvos organizacijos“ naujame epizode: 0:00:00 – pradžia 0:00:53 – kokia organizacija yra „gyva“? 0:02:19 – apie įveiktas krizes ir sėkmės faktorius 0:03:23 – apie „gyvus“ organizacijos žmones 0:04:25 – apie veikimą be rodiklių 0:09:25 – apie prioritetus ir kontekstus 0:11:29 – apie į ateitį orientuotus tikslus 0:13:00 – apie įvairialypę komandą 0:16:30 – apie energiją ir „kalnelių“ dinamiką 0:18:21 – apie pelno dalybas Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir „Forvardo“ mokyklos direktorė Ieva Čepononė. „Tai iš esmės kitoks mąstymo būdas, o keisti mąstymą nėra paprasta“, - sako „Forvardo“ mokyklos direktorė Ieva Čepononė, pasakodama apie Ispanijoje sukurtą organizacijų transformacijos metodą. Pasak Ievos, svarbiausia, ar vadovas yra pasirengęs būti visiškai atviras. Jei taip, tuomet galima leistis į kelionę. Kiek trunka transformacijos procesas? Ir, svarbiausia, kokiais principais remiasi šis neįprastas gyvos organizacijos veikimo modelis? Atsakymai – tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Gyvos organizacijos“ naujame epizode. 0:00:00 – pradžia 0:01:23 – gamta vs pramonės revoliucija 0:02:35 – fasilitatorius vs direktorius 0:04:50 – baskų metodo atsiradimo istorija 0:09:22 – apie įmonės steigėjo/vadovo intenciją 0:12:53 – 10 transformacijos principų Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir įmonės „Tegra Group“ bendraturtis Rinardas Goda. „Paradoksalu, bet pastarieji treji sunkūs metai mūsų įmonei buvo patys geriausi ir pelningiausi. Tarsi veiktų priešingai: kuo sudėtingesnė situacija rinkoje, tuo geriau kompanijai. Atsiveria tiek daug naujų galimybių, tereikia pasilenkti ir jas susirinkti“, - sako gyvųjų sistemų principais veikiančios įmonės bendraturtis Rinardas Goda. Kokie yra gyvų organizacijų kultūros skiriamieji ženklai? Kaip jose gimsta sprendimai, kurie įprastose įmonėse gimti tiesiog negalėtų? Atsakymai, įžvalgos ir praktiniai pavyzdžiai – tyrinėjančių pašnekesių cikle „Gyvos organizacijos“: 0:00:00 – pradžia 0:00:42 – apie gyvas ir „negyvas“ organizacijas 0:02:22 – apie gyvų organizacijų evoliucinį tikslą 0:03:16 – apie gyvų organizacijų darbuotojų elgseną 0:03:52 – apie gyvų organizacijų veikimo modelį 0:04:16 – apie asmeninę patirtį 0:06:02 – apie gyvų organizacijų pranašumus 0:07:45 – apie tai, kaip gyvose organizacijose priiminėjami sprendimai 0:09:46 – apie investiciją į organizacijos žmones 0:14:24 – apie bendravimą su klientais (praktinis pavyzdys) Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Moterys antreprenerės: kokie stereotipai riboja mūsų veiklas? Atvirų pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 5-ajame epizode kalbame apie mentalinių vaizdinių poveikį ir moterų (ne)norą prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. „Mes, moterys, visose gyvenimo situacijose turime mokėti savimi pasirūpinti“, - sako Lietuvos verslo moterų tinklo vadovė Fausta Šeputytė. O jeigu kyla abejonė, kad nepasiseks? Greičiausiai ši mintis ateina iš kadaise visuomenėje susiformavusio stereotipinio vaizdinio, kad moteris yra silpnesnė už vyrą. Galbūt todėl palyginti nedaug moterų išdrįsta imtis verslo. Taigi, kaip atsikratyti mentalinių vaizdinių? Kaip nepasiduoti aplinkos spaudimui? Kaip nebijoti suklysti? HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina įmonės „Metga“ generalinę direktorę, Lietuvos verslo moterų tinklo vadovę Faustą Šeputytę. 0:00:00 – pradžia 0:00:28 – apie mentalinius vaizdinius 0:04:13 – apie pasirinkimus 0:07:32 – apie „silpnąją“ lytį 0:09:14 – apie mitus ir pasakas 0:10:44 – apie aukos vaidmenį 0:14:52 – apie svetimas mintis 0:15:36 – apie „privilegiją“ klysti Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Moterys antreprenerės: kaip gimsta sprendimai iš pajautos? Atvirų pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 8-ajame epizode aiškinamės, ką reiškia veikti iš pajautos ir kuo tai skiriasi nuo racionalaus veikimo. „Didžiąją dalį sprendimų versle esu priėmusi iš pajautos. Tai patys geriausi mano sprendimai“, - tikina antreprenerė Raimonda Radvilavičienė. Ji sako neskubanti kurti strategijų ir planų prieš tai nepatyrinėjusi aplinkos ir jos siunčiamų signalų. Kai viduje žinome, ko mums reikia, kai su stipria energija tai transliuojame į išorę, aplinka būtinai sureaguoja, ir tada pradedame matyti galimybes. Stiprus impulsas veikti ir energijos antplūdis rodo, kad pataikėmė ten, kur reikia. HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina prekinio ženklo „Mr.Clay“ kūrėją Raimondą Radvilavičienę. 0:00:00 – pradžia 0:00:59 – Raimondos istorija 0:06:17 – apie aplinkos stebėjimą 0:07:43 – apie pajautos veikimo „mechanizmą“ 0:16:56 – apie energiją ir nuobodulį 0:18:37 – apie rezonansą 0:20:17 – apie impulsą veikti Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Moterys antreprenerės: kūno intelekto svarba krizinėse situacijose. Atvirų pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 7-ajame epizode kalbame apie vieną svarbiausių žmogaus veiklos kompetencijų – kūno intelektą. „Priimkite savo kūną kaip išmintį, jis nėra tik transporto priemonė jūsų protui“, – sako emocinio intelekto vystymo instruktorė Marija Zamarytė. Neuromokslininkai teigia, kad visus sprendimus žmogaus kūnas priima 30 sekundžių anksčiau nei protas. Taigi ir krizinėse, neapibrėžties situacijose kūnas geriausiai žino, ką pasirinkti ir kaip pasielgti, tereikia jį išgirsti. Manoma, kad netolimoje ateityje pajauta taps svarbia žmogaus veiklos kompetencija. Pažangiose organizacijose jau šiandien randasi nauja sprendimų priėmimų kultūra, kuri remiasi ne tik skaičiais, bet ir kūno intelektu. Taigi, ar mokate naudotis šiuo subtiliu instrumentu? HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina viešojo kalbėjimo ekspertę, emocinio intelekto vystymo instruktorę Mariją Zamarytę. 0:00:00 – pradžia 0:00:15 – apie krizės sąvoką 0:02:43 – apie kūno intelektą 0:05:58 – apie kūną ir protą 0:09:48 – apie naują sprendimų priėmimo kultūrą 0:11:27 – apie santykį su savo kūnu 0:18:37 – apie gerų sprendimų kriterijus Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Moterys antreprenerės: kaip veikti neapibrėžties sąlygomis? Atvirų pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 6-ajame epizode kalbame apie emocines būsenas ir būdus įveikti neapibrėžtį. Paradoksalu: kokia bebūtų skaudi neapibrėžtis, kurią išgyvename, joje galime atrasti naujų galimybių, naują požiūrį, naują gyvenimo būdą. „Tik judėti reikia atsargiai, lyg per lūžtantį ledą“, - pataria finansų planuotoja, įmonės „Gerovės valdymas“ vadovė Eglė Surplienė. Kaip elgtis, kai griūva daugelis mums įprastų dalykų, trūkinėja ryšiai ir atsiveria tuštuma? Kaip atrasti reikiamus orientyrus? Kaip neapibrėžtyje galime vystytis ir augti? HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina finansų planuotoją, įmonės „Gerovės valdymas“ vadovę, kibernetikę-matematikę Eglę Surplienę. 0:00:00 – pradžia 0:00:17 – apie (ne)apibrėžtį 0:02:25 – apie pasirinktą ir primestą neapibrėžtį 0:05:22 – apie emocines būsenas 0:09:04 – apie būdus įveikti neapibrėžtį 0:10:45 – apie veikiančius sprendimus 0:13:05 – apie prasmę ir vertybes 0:18:03 – apie atjautą ir emocinį neutralumą 0:18:44 – apie ateities vaizdinį Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir verslo psichologas, verslo renginių organizavimo įmonės „Confinn“ vadovas Dainius Baltrušaitis. „Tai, ką žmonės sako, tai, ką žmonės daro ir tai, ką žmonės sako, kad daro yra trys skirtingi dalykai, - sako verslo psichologas Dainius Baltrušaitis, cituodamas žinomą amerikiečių mokslininkę Margaret Mead. Todėl geras vadovas, pasak Dainiaus, turi būti geras antropologas: tyrinėti savo organizacijos žmones, pažinti juos nuolatinėje kaitoje, būti bendruomenės dalimi. Stebėti, bet nelyginti ir nevertinti. Tiesiog suprasti savo „gentį“. Apie antropologinio darbo principus ir jų naudą vadovams – tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija“ antrame epizode su Dainiumi Baltrušaičiu ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:00:39 – apie antropologijos paskirtį 0:05:28 – apie antropologinio darbo principus 0:11:59 – apie holistinį požiūrį 0:13:02 – apie antropologinių metodų naudą (praktinis pavyzdys) Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Moterys antreprenerės: kada egzistencinė prasmė pasibeldžia į mūsų sąmonę? Atvirų pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 3-ajame epizode gvildenamos prasmės ir pašaukimo temos. Prasmės klausimai mus lydi visą gyvenimą, tačiau dažniausiai juos sau užduodame stovėdami prie pokyčių slenksčio ir bandydami suprasti, ką šiame pasaulyje veikiame. Antreprenerė Daiva Viskontienė savuosius egzistencinės prasmės klausimus pradėjo kelti būdama 35-erių, o šiandien sako supratusi, kad atsakymai yra jos veiklose: kaip ji kuria verslus, kaip augina žmones, kaip vystosi pati. Deja, atsakymai ne visuomet ateina kaip greitas rezultatas. Kartais tenka su tais klausimais tiesiog gyventi. Taigi, kas yra egzistencinė prasmė? Kaip ji susijusi su žmogaus pašaukimu? Kaip prasmė keičiasi mums vystantis ir augant? Ar galime išmatuoti prasmės vertę ir gylį? HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina įmonės BMK vadovę Daivą Viskontienę. 0:00:00 – pradžia 0:00:19 – apie veiklą ir prasmę 0:02:16 – apie pašaukimą 0:04:51 – apie funkcionalumą 0:10:15 – apie smegenų veiklos ypatumus 0:13:40 – apie prasmės kitimo etapus Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Moterys antreprenerės: „Kad ir kas bevyktų, mes turime sodinti savo obelis...“ Atvirų pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 4-ajame epizode kalbame apie veiksmo būtinybę šiuo sudėtingu metu, apie moterų bendrystę, apie pagalbą sau ir kitiems. Karas Ukrainoje daugeliui iš mūsų išjudino bazinius vidinio saugumo stulpus. Šis laikas tarsi tikrina, kokio stiprumo atramą turime savo viduje, ar gebame per kliūtis nutiesti kelią ar tiltą. Konstruktyvus veiksmas leidžia ne tik išgyventi, bet ir padėti kitiems - finansais, energija, dėmesiu. Kad jų nepritrūktų, turime tiesiog „sodinti savo obelis“. HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina įmonės „Intra Vires" direktorę, Vilniaus verslo moterų tinklo vadovę Jurgą Rimkę. 0:00:00 – pradžia 0:01:40 – apie vidinę atramą 0:04:57 – apie vidinį poreikį veikti 0:08:43 – apie pagalbą sau 0:13:21 – apie pagalbą kitiems 0:15:04 – apie ateities vaizdinį 0:17:43 – apie moterų bendrystę Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Moterys antreprenerės: kaip atsisakyti motinos rolės šeimos versle? Tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 2-ajame epizode analizuojama šeimos verslo skyrybų istorija, kurios centre – motina ir dukra. „Po obelimi nauja obelis užaugti negali – toks yra universalus gamtos dėsnis“, - sako šeimos verslo kūrėja, antreprenerė Dalia Remeikaitė. Esame gamtos dalis, tačiau visuomenėje yra gajus globojančios motinos stereotipas, kuris perkeliamas ir į verslą. Šis stereotipas stumia šeimos versle dirbančius vaikus iš jų psichologinės teritorijos ir riboja jų vystymąsi. Ko gero, sunkiausia, kai čia atsiduria motina ir dukra, nes tarp jų tvyro nesuvokta prigimtinė konkurencija. Ar gali dvi stiprios lyderės dirbti kartu? Ar dukters projektas turėtų būti mažesnis nei motinos? Ar lengva priimti sprendimą atsiskirti? HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina viešbučio „Romantic“ savininkę ir vadovę Dalią Remeikaitę. 0:00:00 – pradžia 0:01:56 – apie pirmuosius nesutarimų simptomus 0:04:06 – apie vaikų saviraišką šeimos versle 0:05:47 – apie „perekšlės“ instinktą 0:09:18 – apie atsiskyrimą ir pokyčius 0:13:06 – apie psichologinę teritoriją 0:15:06 – apie universalius dėsnius Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Moterys antreprenerės: Elizabeth Holmes nuopuolio psichologinė analizė Tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 1-ajame epizode nagrinėjamos „Theranos“ įkūrėjos Elizabeth Holmes verslo žlugimo giluminės priežastys. Ji buvo tikra Silicio slėnio žvaigždė, pritraukusi milžiniškų investicijų ir įtakingų žmonių dėmesį. Dar visai neseniai charizmatiškoji Elizabeth Holmes buvo vadinama ateities žmogumi, o šiandien jai gresia ilgi metai kalėjimo. Kaip jauną moterį užvaldė netikras genialaus išradėjo vaizdinys? Apie ką bylojo pasąmoninio elgesio ženklai? Kodėl patyrę investuotojai to nepastebėjo? Kokią įtaką jai darė vaikystės patirtys ir aplinkos įskiepyti svetimi troškimai? Kaip tikrovės neatitinkantis elgesys pačiai Holmes tapo spąstais? Elizabeth Holmes nuopuolio gilumines priežastis nagrinėja HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė ir strateginio valdymo bei lyderystės ekspertė Eglė Daunienė. 0:00:00 – pradžia 0:00:04 – E. Holmes istorija trumpai 0:00:49 – apie klaidų paieškas 0:02:55 – apie Edisono kodą 0:04:51 – apie išradėjo pseudovaizdinį 0:06:04 – apie pasąmonės kalbą 0:06:48 – apie vaikystės patirtis ir šeimos projekcijas 0:09:31 – apie idėją ir atotrūkį nuo realybės 0:10:35 – apie netikro vaizdinio diagnostiką 0:13:50 – apie savistabą Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir UAB „OVC Consulting“ partnerė ir konsultantė, HAI instituto alumnė Algė Jablonskienė. „Galima prirašyti lozungų, vertybių ir misijų, prisikabinti jų ant sienų, bet esminis klausimas - kaip organizacija veikia, kokios yra ten dirbančių žmonių nuostatos, santykiai, ritualai, nes tai ir lemia įmonės veiklos rezultatus“, - sako personalo valdymo ekspertė Algė Jablonskienė ir pateikia netikėtos statistikos: vienas amerikiečių tyrimas parodė, kad vadovai žino tik 7 procentus visos informacijos apie tai, kas vyksta jų organizacijose. Tuo tarpu Pensilvanijos universiteto antropologai teigia, kad norint tapti sėkmingu lyderiu, būtina pažinti savo organizacijos kultūrą. Apie deklaruojamas vertybes ir tikrąją kultūrinę realybę – naujo tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija“ epizode su Alge Jablonskiene ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:01:31 – apie organizacijų antropologiją - paprastai 0:02:56 – apie Lietuvos kontekstą 0:04:53 – apie pokytį antropologiškai 0:06:21 – apie tai, kaip pamatyti organizacijos kultūrinę realybę 0:09:40 – apie deklaruojamas vertybes ir darbuotojų skatinimo sistemas 0:13:20 – apie iššūkį vadovams 0:18:14 – Algės Jablonskienės patarimai vadovams Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir vadovų konsultantas Saulius Jovaišas. „Bet kokios komandos veikimo pagrindas yra tarpusavio pasitikėjimas. Jo požymis - nevengimas konfliktų, nes esant atvirumui, konfliktai yra neišvengiami“, - sako vadovų konsultantas Saulius Jovaišas. Pasak Sauliaus, tai įdomi sąsaja, nes kai žmonės nebijo konfliktų apie „reikalą“ (idėjas, tikslus, klientus), jie pasitiki vieni kitais, o kai pasitiki - nebelieka baimės veikti. Apie atvirumo kultūrą, konfliktus ir santykių balansą – tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija“ trečiajame epizode su Sauliumi Jovaišu ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:00:27 – apie sąvoką „organizacijų antropologija“ 0:02:07 – apie santykių paskirtį organizacijose 0:04:09 – apie proporciją santykiuose 0:07:59 – apie santykių balanso diagnostiką 0:12:06 – apie vidinių problemų perkėlimą į išorę 0:13:59 – kodėl per mažai kalbama apie gyvenimą darbe? 0:17:22 – apie atsakomybę, „šeimininko“ faktorių ir suaugystę Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir „HR Hint Online“ įkūrėja ir vadovė Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič. „Personalo vadovas turėtų būti provokatorius ir laiku pastebėti, kada žmonės pradeda kalbėti vienaip, o daryti kitaip“, - sako personalo valdymo ekspertė Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič. Ji teigia, kad bet kokie deklaratyvūs pasisakymai yra simptomas, kad darbuotojas tiesiog bando atitikti standartą. Kokius klausimus turėtų kelti personalo vadovas ir kodėl jam kartais pritrūksta drąsos? Apie tai - tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija“ penktajame epizode su Giedre Vaitiekūnaite-Urbanovič ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:01:21 – apie sąvoką „organizacijų antropologija“ 0:02:40 – apie personalo vadovo tikslus 0:08:32 – apie „provakatoriaus“ funkciją 0:12:14 – apie personalo vadovo drąsą Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir strateginės rinkodaros ekspertė bei organizacijų naujų veikimo modelių tyrinėtoja Ieva Čepononė. „Jei vieną dieną nutarsite transformuotis, pristatysite darbuotojams idėją ir paskirstysite galią, stebuklas neįvyks, nes žmonės neturės psichologinės savininkystės jausmo“, - sako organizacijų naujų veikimo modelių tyrinėtoja Ieva Čepononė. Pasak Ievos, psichologinės savininkystės jausmą reikia auginti, ir tai nenutinka per savaitę. Reikia būti kardinaliai skaidriems ir atviriems su darbuotojais, kad šie pasijustų „šeimos“ nariais ir suprastų, kad jų balsas yra girdimas. Kokius „amerikietiškus kalnelius“ patiria permainų kelią pasirinkusios organizacijos? Ką reiškia „nusivadovinti“? Kodėl verta ugdyti psichologinį savininkystės jausmą? Apie visa tai - tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija" šeštajame epizode su su Ieva Čeponone ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:02:32 – apie motyvus tyrinėti gyvas organizacijas 0:03:59 – apie netikėtus atradimus 0:08:00 – apie savivaldos principus 0:08:48 – apie vadovų augimą kartu su organizacijos žmonėmis (praktinis pavyzdys) 0:11:01 – apie organizacijų transformacijos priežastis 0:13:27 – apie vadovų galios paleidimą 0:13:43 – apie psichologinės savininkystės jausmą 0:15:43 – apie akcininkų nesutarimus 0:16:33 – apie transformacijos proceso lėtumą 0:18:48 – apie transformacijos klaidas Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir filosofas, judesio mokytojas, įtraukiančiojo vadovavimo praktikas Justas Kučinskas. „Sustoti, nurimti, pajausti savo kūną, atrasti savo „ašį“, įsiklausyti, kokia mintis ateina, kokia intuicija, koks veiksmas - jeigu turėtume daugiau tokių momentų savo dienoje, mūsų susitikimai su žmonėmis būtų kokybiškesni“, - sako judesio mokytojas, filosofas Justas Kučinskas. Pasak Justo, susirinkę į posėdžius savo organizacijose, tarsi sprendžiame „žemiškas“ problemas, tačiau patys, dažnai, esame „neįsižeminę“, o įstrigę virtualiose būsenose, nejausdami nei savo kūno, nei dabarties akimirkos. Kuo svarbus kūno intelektas organizacijos veikloje? Ką reiškia jausti savo „ašį“? Kodėl verta įvaldyti savistabą ir vidinę distanciją? Apie visa tai - tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija" septintajame epizode su Justu Kučinsku ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:00:51 – apie ryšį tarp kūno intelekto ir organizacijos veiklos 0:05:20 – apie neutralumo būseną 0:08:05 – apie žodžio ir kūno sąsajas 0:10:48 – apie „gyvo“ pokalbio lygmenis 0:13:06 – apie metodikas (patarimai ir praktiniai pavyzdžiai) 0:19:32 – apie savistabą ir vidinę distanciją Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir pučiamųjų orkestro „Kybartai" meno vadovas ir dirigentas Donatas Ziegoraitis. „Kai orkestrantai po repeticijos išeina švilpaudami, žinau, kad koncertas pavyks“, - sako pučiamųjų orkestro „Kybartai" meno vadovas ir dirigentas Donatas Ziegoraitis. „Kai projekto pabaigoje darbuotojai jaučia pasitenkinimą ir džiugesį, suprantu, kad tas projektas turi potencialo vystytis toliau“, - antrina verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė. Ir abu sutaria: žmogaus būsena yra bet kokio sumanymo sėkmės rodiklis, garantas ir asmenybės augimo sąlyga. Kaip ji kuriama? Apie tai - tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija" aštuntajame epizode su Donatu Ziegoraičiu ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:00:25 – apie sąsają tarp orkestro ir verslo organizacijos 0:04:02 – nuo ko prasideda asmenybės augimas? 0:06:16 – kuo skiriasi vartotojas nuo kūrėjo? 0:07:28 – apie skirtingų kartų tarpusavio mainus 0:15:08 – apie subtiliuosius (ne)sėkmės požymius Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir vadovų konsultantas Saulius Jovaišas. Ką gali žmogus ir ko nemoka dirbtinis intelektas? Žmogus geba naudotis neišreikštomis, gyvosiomis žiniomis, kuriose susijungia jo patirtis, kompetencijos, intuicija. Dirbtinis intelektas gyvų žinių generuoti negali. Šiame laidų cikle kalbame apie šias neišreikštas, gyvąsias žinias ir jų auginimo būdus. „Klausimas „kodėl esu čia ir darau tai, ką darau“, turbūt yra geras būdas auginti savyje gyvas žinias. Kaip ir būdas sutikti problemą, kuri gyvenime nutinka, ir eiti jos spręsti. Tam tikra prasme, tai yra išmintingėjimas. Tik manau, kad šis procesas nėra baigtinis“, - sako pirmosios laidos pašnekovas – vadovų konsultantas Saulius Jovaišas. 0:00:00 – pradžia 0:01:20 – gyvosios žinios – kas tai? 0:03:07 – praktiniai pavyzdžiai 0:07:28 – apie atvirumą ir santykį su realybe 0:09:03 – kaip auginti gyvąsias žinias? 0:12:25 – apie išmintingėjimą 0:13:28 – kokius vadovus pakeis DI? 0:16:41 – apie smalsumą ir gebėjimą kelti klausimus 0:17:58 – kur link kryps organizacijų kultūra? Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir viešojo kalbėjimo ekspertė, emocinio intelekto vystymo instruktorė, HAI instituto alumnė Marija Zamarytė. „Indijoje nuo seno yra įprasta, kad prie Meistro žmonės ateina tiesiog pabūti. Sėdėdami toje erdvėje, jie gali pradėti matyti kitaip. Būtent - pamatyti kitaip... Ir mano pačios gyvenime buvo žmonių, kurie leido patirti šį fenomeną. Kai būnu ar veikiu šalia to žmogaus, jo neišreikštos žinios - per erdvę, per mikroniuansus, per subtiliausius energetinius instrumentus - intuityviai tampa mano pačios dalimi. Pradedu mąstyti kitaip, jausti kitaip, matyti kitaip - žmones, prasmes, gyvenimą. Viskas manyje pradeda transformuotis dėka to, kad esu šalia to žmogaus,“ - pasakoja viešojo kalbėjimo ekspertė ir emocinio intelekto vystymo instruktorė, HAI instituto alumnė Marija Zamarytė. Apie neišreikštas žinias ir veidrodinius neuronus, apie jautrumą ir vidinę klausą, ir apie tai, kaip kurti gyvą ryšį tarp viešojo kalbėtojo ir klausytojo – antrame laidų ciklo apie gyvąsias žinias epizode. 0:00:00 – pradžia 0:01:23 – kas yra gyvosios, neišreikštos žinios M. Zamarytės akimis 0:03:54 – apie standartizuotas žinias ir naujos kartos universitetus 0:06:12 – apie gyvąsias žinias ir veidrodinius neuronus 0:10:46 – apie jautrumą ir vidinę klausą 0:14:12 – kaip kuriamas gyvas ryšys tarp viešojo kalbėtojo ir klausytojo Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Rasa Baltė Balčiūnienė ir Justas Kučinskas Kaip gimsta įžvalga? „Kai savo išankstiniu žinojimu, įprastais problemų sprendimo būdais neužgoži konteksto, kuriame atsidūrei. Kai priimi jį kaip visiškai naują, unikalią patirtį. Kai žiūri šviežiu žvilgsniu į ką tik naujai atsivėrusias situacijas ar daiktus. Ir nustembi. Akimirką net pasimeti. Ir štai iš tos nežinomybės labai keistu, beveik paradoksaliu būdu atsiranda įžvalga“, - sako filosofas, judesio mokytojas, įtraukiančiojo vadovavimo praktikas Justas Kučinskas. Apie gyvąsias, neišreikštas žinias - iš filosofinės perspektyvos: 0:00:00 – pradžia 0:01:02 – kas yra gyvosios, neišreikštos žinios filosofo akimis 0:05:22 – apie išmintį ir įžvalgų atsiradimo „mechanizmą“ 0:11:26 – apie įžvalgų sukeltas transformacijas 0:15:13 – apie aplinką įžvalgoms atsirasti Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir strateginio valdymo bei lyderystės ekspertė Eglė Daunienė. „Mes labai atsainiai žiūrime į tai, kaip darome sprendimus, ir kas atsitinka tada, kai žmonės, kurie turėtų prisiimti atsakomybę, nedalyvauja ruošiant susitarimą, o gauna jį gatavą“, - sako adaptyviosios lyderystės ekspertė Eglė Daunienė. Ji teigia, kad, priiminėdami sprendimus, turėtume rūpintis pasekmėmis: apmąstyti, kaip tai palies mane, kolegą, klientą, aplinką. Kuo rūpesčio laukas yra platesnis, tuo labiau atsižvelgiama į įvairius faktorius. Apie tai, ką reiškia „susitarti“, gebėjimą apmąstyti situacijas ir sąmoningumo svarbą priiminėjant sprendimus – tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija“ ketvirtajame epizode su Egle Dauniene ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:01:20 – apie sąvoką „organizacijų antropologija“ 0:02:58 – ką žmonėms reiškia „susitarti“? 0:05:05 – apie susitarimą kaip gyvą suvokimą 0:06:21 – kaip vyksta susitarimai (praktinis pavyzdys) 0:11:02 – apie gebėjimą apmąstyti situacijas ir savo elgseną 0:14:51 – apie sąmoningumą - žmogaus ir komandos Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Nežinom, bet galbūt tai paskutinis CMD epizodas kuriam laikui. Epizodo metu pakalbėjom apie karą Izraelyje, apie muštynes ir jų nuraminimą laiptinėje, paskelbėm Roast Battle dalyvius. Kažkas prišiko laiptinėje, apie naują Lietuvos komedijos fenomeną Deividą ČepulįContribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasaltaSupport the show

Paskutinis šio sezono PVS/CMD epizodas! Jau tradiciškai prieš išvykstant mums į Komandiruotę pas mus apsilanko vienas iš kemperiuko kapitonų, puikiai ant lietuvos žemelės žinomas Mantas Bartuševičius. Kaip seni tikri perdylos pykom ant savivaldybės, jog yra netinkamai tvarkomi Vilniaus keliai. Airido dirbtinis intelektas pateikė dainų apie Rokelį, bajerių apie kiekvieną iš mūsų. Apie artėjančią komandiruotę ir jos unikalias vietas!Support the show

Stendai su NARA žurnalistikos manifestu šią savaitę atsirado Vilniaus gatvėse. Specialiame mūsų podkasto bonus epizode teksto autorė Stefanija Jokštytė dalinasi savo mąstymu rašant šį kūrinį. Aš noriu žinoti, kaip laikosi romų vaikai Naujininkuose. Ar jie dar moka romų kalbą? Ar žaidžia su irakiečių vaikais? Aš noriu žinoti, kaip gyvena vienalytės poros Lietuvoje ir kodėl nėra partnerystės. Kaip sekasi translyčiams mokykloje? Aš noriu žinoti, kaip jaučiasi aktorė, prie kurios priekabiavo jos dėstytojas. Ir nors žinau, kad nebus lengva tai girdėti, tikiuosi, kad išklausyta ji pasijus bent truputį lengviau. Aš noriu žinoti, kodėl bijome psichikos negalią turinčių kaimynų ir kaip integruoti autizmo spektro vaikus. Aš nesuprantu ir noriu žinoti, kodėl paralimpiniam sportui vis dar skiriama mažiau dėmesio nei olimpiniam. Aš noriu žinoti, kas šią minutę kerta mūsų medžius ir miškus. Nors dar labiau noriu žinoti, kas tuos medžius gina ir kaip galiu prie jų prisijungti. Aš noriu žinoti, kodėl atstumiam priklausomybių turinčius žmones, užuot jiems padėję. Juk jiems taip trūksta meilės, žmogiškos meilės. Dar noriu žinoti, kaip gyvena vyrai ir moterys, kurie pardavinėja savo kūną, be meilės. Aš noriu žinoti, kas laužo lietuvių kalbą (ačiūdiev) ir kas laužo karo barikadas. Aš noriu žinoti, kaip žmonės gyvena Ugandoje, Ukrainoje, Palestinoje. Ir man ne mažiau svarbu sužinoti apie žydišką savo miesto kilmę, apie kurią mokykloje niekas nepasakojo. Aš noriu žinoti, kaip jaučiasi jazidė Klaipėdoje ir siras Jonavoje. Kaip jaučiasi žmonės, kuriuos žiemą palikome šalti miškuose prie Baltarusijos sienos ir kodėl nusikaltėliais vadinami tie, kurie juos gelbėjo? Aš noriu žinoti apie aktyvizmą, feminizmą, anarchizmą, alkoholizmą… Aš noriu žinoti, kaip dealinti su panikos atakomis ir kas yra meilė in general (nors turbūt nepavyks). Aš noriu sužinoti apie viską iš esmės, lėtai ir įsimenančiai. Jei ir tu nori žinoti, prisijunk prie NARA bendruomenės. Paremk nepriklausomą žurnalistiką. Toks yra pilnas manifesto tekstas, publikuotas stenduosi skirtinguose Vilniaus rajonuose nuo centro iki stoties ir Naujininkų. Šiuo tekstu kviečiame prisijungti prie NARA skaitytojų, klausytojų ir kūrėjų bendruomenės ir taip palaikyti mūsų nepriklausomą, tarptautinių etikos standartų siekiančią žurnalistiką. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/as-noriu-zinoti

Justinas Visickas vienas šilčiausių ir įdomiausių žmonių Lietuvos Stand up scenoje, turintis neeilinį backgroundą. Diena Justinas tikybos mokytojas, o vakare stand up komikas. Epizodo metu aiškinomės, kaip atrodo studijos kunigų seminarijoje, religijos požiūrį į komediją, į karą Ukrainoje. Epizodas kitoks, negu įprastai, tačiau labai įdomus!Contribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/pralauzkvienasaltaSupport the show

Paskutinis šio sezono CMD epizodas, o dabar varom atostogų. Linksmas epizodas, kuriame pakalbėjome apie marozus, kurie klausosi motyvacinių kalbų, paskaitėm mūsų TikToko komentarus, pasidalinom istorijom iš rajonų, aptarėm Jages performancą, nusprendėm, kad yra labai keista užpulti atlikėjus. Apie užklupusias krizes, Lavrinovičių karjeros pabaigą ir kt.Contribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta Support the show

Rėmėjais galite tapti paspaudę šią nuorodą: https://contribee.com/krepsinisnet Rėmėjams skirtoje dalyje atsakinėta į klausimus. Čia svarstyta apie Klaipėdos „Neptūno“ ateitį, Mareko Blaževičiaus projektą, modeliuota sudėtis Gedimino Žiemelio komandai, svarstyta apie Tai‘aus Websterio ateitį ir atsakyta į klausimą, ar Kazys Maksvytis pasielgė teisingai perėmęs „Žalgirio“ vairą dar šiame sezone. 00:00 – naujas rėmėjas 01:10 – lemtingas epizodas Kaune 06:43 – T.Websterio faktorius 12:20 – nuo tritaškių taiklumo priklausomas „Rytas“ 17:35 – V.Kariniausko žaidimas 21:03 – A.Sireikos psichologiniai žaidimai 23:50 – Eurolygos pusfinalis ar LKL pusfinalis? 24:30 – klaustukas dėl „Anadolu“ sveikatos 30:37 – Šaro šachmatų partija prieš P.Laso 35:56 – Dž.Musos sugrįžimas į Eurolygą 39:50 – W.Baldwino charakteris

Epizodas, kuris negalėjo būti trumpesnis.Šioje laidoje Youngblood kino mokyklos studentė Kristina Švilpauskaitė kalbėjosi su viena iš Kino pavasario programos sudarytojų - Aiste Račaityte. Šiltas, pavasariškas pokalbis apie tai, kas yra kino festivalis, kaip jis kuriamas, kas yra filmų teisių grandinė ir koks festivalis Aistei buvo įsimintiniausias. Taip pat, primename, kad kviečiame registruotis į Kino pavasario ir Youngblood renginį, kurio metu ne tik žaisite protmūšį, bet ir susipažinsite su Kino pavasario programos "Youngblood rinkinys" filmais.Daugiau informacijos ir registracija - https://kinomokykla.lt/youngblood-balsas.

Remdami mus Patreon matysite PILNUS epizodus ir laidas, taip pat turėsite priėjimą prie labai didelio archyvo. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mes būsime labai dėkingi jei pranešite miestui ir pasauliui apie mūsų Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Remdami mus Patreon matysite PILNUS epizodus ir laidas, taip pat turėsite priėjimą prie labai didelio archyvo. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mes būsime labai dėkingi jei pranešite miestui ir pasauliui apie mūsų Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Epizodas su kolega, komiku Evaldu Jasaičiu! Pakalbėjom apie gyvūniukus, apie Nidos varnas, keistus alaus pardavinėjimo būdus Barselonoje, pažaidėm žaidimą Kaubojus Roketūnas, paspeliojom keistų skelbimų kainas. Atsakėm į klausimą kas yra vibro show. Bandėm išsiaiškinti kalėjimo sąvokas. LIKE.SHARE.SUBSCRIBEContribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaPatreon:https://www.patreon.com/pralauzksaltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta Support the show (https://www.patreon.com/pralauzksalta)

Nematomų ryšių vadyba: įmonė kaip akcininko mąstymo veidrodis Tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Nematomų ryšių vadyba“ 8-ajame epizode kalbama apie akcininko mąstymo atspindį organizacijos veikloje. Įmonė – tai akcininko asmenybės atspindys. Šiandien apie tai pradedama kalbėti atvirai. Jeigu akcininkas arogantiškas, toks pats bus ir įmonės elgesys su klientais. Jeigu jis manipuliatorius, šis bruožas atsispindės ir paslaugų procese. Iš įmonės išorinės veiklos visada atpažinsime akcininko asmenybę - jos išsivystymo lygį, kultūrą, brandą.Taigi užduokime sau klausimą, ką įmonė, kaip veidrodis, man, akcininkui, rodo? Ką galiu ir turiu savyje pakeisti? HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina investuotoją Kęstutį Lukoševičių.

Nematomų ryšių vadyba: kaip vadovas sukuria nesuvoktus elgesio šablonus? Tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Nematomų ryšių vadyba“ 7-ajame epizode kalbama apie neįsisąmonintą vadovo patirtį ir elgseną. Šiandien vis daugiau kalbama apie tai, kad įmonės „sveikata“ priklauso ne tik nuo vadovo kompetencijos, patirties ar emocinio intelekto. Didelę įtaką verslo rezultatams daro neįsisąmoninta jo patirtis. Tam tikrą, iš vaikystės atsineštą, vaizdinį, pats to nesuprasdamas, vadovas perkelia į organizaciją ir pagal jį projektuoja verslo veikimo modelį. Atėjo metas į savo elgseną pažvelgti iš šalies. Ką matote? Vadovą-saulę? Ar žmogų, bijantį savo „sėkmės šešėlio“? Kokia čia slypi nesuvokta patirtis? Gebėjimas atpažinti ir „atrakinti“ neįsisąmonintą savo elgseną - tai ateities vadovo kompetencija. HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina Lietuvos verslo angelų asociacijos valdybos narį Martyną Kandzerą. 0:00:00 – pradžia 0:00:10 – apie neįsisąmonintą patirtį 0:02:55 – apie „vadovą-saulę“ 0:09:04 – apie „raudonas linijas“ ir atvirus pokalbius 0:13:28 – apie „auksinio šešėlio“ baimę 0:16:20 – apie kutūrinius stereotipus ir atvirumą pasauliui

Nematomų ryšių vadyba: kas slypi už noro kontroliuoti? Tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Nematomų ryšių vadyba“ 2-ajame epizode kalbama apie organizacijos valdymą nekontroliuojant, pasitikėjimą komanda ir vidinę darbuotojų savireguliaciją. Daugelis vadovų svajoja, kad įmonė veiktų saviorganizacijos principu. Ir iš tikrųjų, tai labai svarbu, ypač dabar, kai aplinkui tiek daug neapibrėžties, kai darbas persikėlė į namus. Bet kodėl mums nepavyksta? Kas slypi už vadovo siekio kontroliuoti? Deja, dažniausiai - tai neįsisąmonintas noras būti reikšmingu, kuris, tarsi nematomų ryšių tinklas, apjuosia organizacijos žmones, neleisdamas jiems būti savarankiškais ir iniciatyviais, patiems priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę. Paleisti kontrolę - rimtas iššūkis, kurį neišvengiamai spręs ateities lyderis. 0:00:00 – pradžia 0:00:13 – nesuvokti ryšiai – kas tai? 0:01:31 – apie išorinę kontrolę ir savarankišką vidinę sistemą 0:03:04 – apie pasitikėjimą komanda ir jos savireguliaciją 0:06:06 – apie kompetencijų mainus tarp organizacijų 0:10:21 – apie sprendimą „paleisti kontrolę“ ir darbuotojo atsakomybę 0:14:40 – apie tikrąsias kontroliavimo priežastis 0:15:56 – apie iracionalumo svarbą veikloje

Nematomų ryšių vadyba: kaip vyksta savisabotažas veikloje? Tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Nematomų ryšių vadyba“ 4-ajame epizode kalbama apie nematomą organizacijos lauką, pasipriešinimą pokyčiams ir savisabotažo priežastis. Jeigu apie organizaciją kalbėtume fizikos terminais, pamatytume, kad jos laukas yra panašus į elektromagnetinį: turi stiprumą, kryptį, jėgos taškus. Šis laukas, kaip ir fizikoje, nėra nei matomas, nei apčiuopiamas, tačiau veikia. Kai įmonėje jaučiame įtampą, tai reiškia, kad čia dirbančių žmonių emocinės būsenos atspindi giluminiame lauke vykstančius procesus, dažniausiai - pasipriešinimą pokyčiams. Tai suprantančiam vadovui tereikia tuos „jėgos taškus“ atrasti ir neutralizuoti. Tačiau kaip tvarkytis su pasipriešinimu savo paties viduje? Kur slypi savisabotažo priežastys? Kodėl, siekiant tikslo, verslo logiką, tarsi netyčia, išstumia emocinis išgyvenimas? 0:00:00 – pradžia 0:00:10 – apie nematomus ryšius ir fiziką 0:01:54 – apie organizacijos lauką 0:03:42 – apie būtinybę suprasti giluminius dalykus 0:05:17 – apie užslėpto pasipriešinimo simptomus 0:06:24 – apie savisabotažą ir jo priežastis 0:17:15 – apie atvirus klausimus sau

Nematomų ryšių vadyba: nesuvoktos personalo valdymo klaidos Tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Nematomų ryšių vadyba“ 5-ajame epizode kalbama apie nematomų ryšių diagnostiką įmonės susirinkimuose, darbuotojų atrankos subtilybes ir išeitinių kompensacijų poveikį. Psichologija, psichosemiotika, psicholingvistika šiandien vadovams siūlo naujų būdų išplėsti savo informacijos lauką ir išvengti klaidų, kai, neapibrėžties sąlygomis, tenka priiminėti greitus loginius sprendimus. Norėdamas suprasti, kokie procesai vyksta įmonėje, vadovas turėtų daugiau dėmesio skirti detalėms ir neverbalinėms darbuotojų kūno išraiškoms. Kaip reikėtų tyrinėti nematomus žmonių ryšius įmonės susirinkimuose? Kaip diagnozuoti įtampos šaltinį? Kaip darbuotojų atrankose atpažinti tinkamą organizacijai žmogų ir kaip deramai atsisveikinti su netinkamu? 0:00:00 – pradžia 0:00:10 – apie nematomų ryšių sampratą 0:00:44 – apie ryšių diagnostiką susirinkimuose 0:07:34 – apie darbuotojų atranką ir intuiciją 0:08:42 – apie „per didelius“ ir „per mažus“ darbuotojus 0:14:14 – apie deramą darbuotojų atleidimą 0:16:13 – apie išeitinių kompensacijų poveikį

Nematomų ryšių vadyba: kas sistemoje mus augina? Tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Nematomų ryšių vadyba“ 6-ajame epizode kalbama apie nematomą darbuotojų santykį su įmonės sistema. Dirbdami organizacijoje, atsiduriame bendrame sistemos lauke, kur susitinka skirtingos mūsų gyvenimo patirtys ir veikia dvi viena kitai prieštaraujančios intencijos – stabilumo ir vystymosi. Kaip atrasti tinkamą santykį su gyva organizacijos sistema? Kaip išvengti vidinės dramos, kai, įsisukę į saugų pasikartojančių veiksmų ratą, patys nustojame augti? Kaip laiku pastebėti, kad tęstinumo siekianti sistema pradeda mumis naudotis, mainais nieko neduodama? Kada sunkumai darbe reiškia vystymąsi, o kada – ženklą, kad sistemą „išaugome“? 0:00:00 – pradžia 0:00:09 – apie nematomų ryšių sampratą 0:02:00 – apie organizacijos sąžinę 0:03:57 – apie organizacijos lauką 0:06:44 – apie žmogaus augimą ir santykį su sistema 0:13:06 – apie naujas idėjas ir verslo transformacijas 0:14:43 – apie teigiamas ir neigiamas sistemos puses

ATEIVIAI žinomi ne vien tik dėl nesėkmingų invazijų Amerikoje ar medžioklių Nikaragvos džiunglėse. Jų ilgą priekabiavimo prie niekuo dėtų žmonių istoriją puošia epizodas iš Lenkijos! Epizode pasakojame apie geriausiai dokumentuotą Lenkijos Trečiojo Laipsnio kontaktą. 1978-ųjų metų įvykis po šiai dienai atsispindi šalies paminkladarystėje bei žemos stafkės ufologijos konfliktuose. Pasiklausykite apie ufologijos šaknis Lenkijoje, mistiško akmens likimą, bei mėgstamiausias ateivių lauktuves. Epizodas gali sukelti nekontroliuojamus diafragmos spazmus.