Podcasts about epizodas

Pasibaigus pirmajam Lauros ir Jonės pokalbiui apie pinigus poroje ir kaip jie veikia porų psichologiją, jos jautė, kad dalį temų norisi praplėsti. Tad jūsų dėmesiui – antroji šio pokalbio dalis. Šiame epizode autorės kelia klausimą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, bet slepia daug sluoksnių. „Kodėl?“. Kodėl vieni renkasi bendrą biudžetą, o kiti atskiras sąskaitas? Šis klausimas skamba kaip aidas daugelio porų pokalbiuose, kuriuose pinigai tampa ne tik praktiniu, bet ir emociniu matu. Epizodas kviečia sustoti ir susimąstyti apie savus „kodėl“ kalbant apie pinigus. Čia aptariami konfliktai poroje dėl pinigų, būdai su jais dorotis ir klausimas, kuris iškyla daugeliui: „kaip kalbėtis apie pinigus taip, kad nesusipyktume?“. Laura pastebi, kaip svarbu tikėti, kad artimasis nori gero, ir kaip nelengva tai kartais padaryti. Daugiau dėmesio šiame epizode skiriama mažiau uždirbančio partnerio vaidmeniui poroje, jo išgyvenimams ir vietai bendroje finansinėje sistemoje. Taip pat aptariamos situacijos, kai pora susiduria su finansine krize, kai pinigų rodos nėra, ir kaip tokiose aplinkybėse išbūti kartu, išlaikant jausmą, kad esame viena komanda. Giliau nagrinėjama: bendras katilas ar atskiros sąskaitos, proporcingos įmokos ar aiškiai sutarta suma buičiai, kiek saugumo suteikia planavimas, kiek laisvės duoda autonomija, kiek nuspėjamumo grąžina aiškūs susitarimai. Kaip sako Jonė: ne visada užtenka tiesiog pasikalbėti. Svarbu išsakyti praeities patirtis, įvardinti poreikius, susitarti dėl taisyklių ir jų laikytis ne dėl to, kad būtų teisinga teoriškai, o dėl to, kad viduje būtų ramiau abiem. Pirmoji dalis: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-pinigai-poroje  Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja. Palaikykite NARA podkastą: https://nara.lt/lt/support 

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Gintaras Šeputis, rinkodaros ir komunikacijos konsultantas, kūrybinių projektų autorius.„Versle yra įprasta galvoti, kad tai, kas akivaizdu man, turėtų būti savaime suprantama ir klientui, todėl nereikia jam nieko aiškinti apie tai, ką aš darau ir kokią vertę kuriu“, - sako rinkodaros ir komunikacijos konsultantas Gintaras Šeputis. Pasak jo, šiandien daugelis gamintojų nesivargina sudominti žmogų savo produkto ar paslaugos istorija, galvodami, kad vartotojui užteks „pasiskaityti“ jų puslapyje. „Deja, realybė yra visai kitokia: vartotojai, ypač jaunoji karta, į tuos puslapius net neina, todėl nesuvokta vertė jiems niekada nebus vertė“, - sako Gintaras Šeputis.Ką reiškia kurti vertę? Kaip plėsti kliento suvokimą? Kodėl manome, kad egzistuoja savaime suprantama vertė ir kokia psichologinė nuostata už to slypi? Apie tai - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 10-ajame epizode. 0:00:00 – Pradžia.0:01:31 – Porceliano puodelis už trisdešimt milijonų. „Kai iškomunikuoji su daiktu susijusią istoriją, jis įgauna vertę“. 0:04:52 – Kodėl šiandien sunku suprasti tikrąją daikto vertę? Apie „apsinuoginusias“ prekių tiekimo grandines. 0:07:58 - „Jeigu esi ne gamintojas, o tarpininkas, turi aiškiai papasakoti vartotojui, kodėl jam verta pirkti būtent iš tavęs“.0:09:43 – Apie dėmesio ekonomiką ir gebėjimą sudominti žmogų savo produkto istorija. „Šiandien daugelis gamintojų galvoja, kad vartotojas gali pats pasiskaityti".0:11:34 – Apie psichologines vartotojo nuostatas: „Geriausia vertė - už mažiausią įmanomą kainą“. 0:12:39 – Apie paviršutiniškumą kaip verslo mąstymo įprotį.0:13:42 – „Reikia mokėti atsistoti į kliento batus“. G. Šepučio praktinis pavyzdys.0:17:12 – „Globalioje rinkoje nebeužtenka vien pasakoti apie save, reikia kalbėti potencialių klientų kalba“.0:18:53 – Kaip kūrybiškai komunikuoti? G. Šepučio patarimai.Laida transliuojama per „Žinių radiją“.Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų:„Nesąmonė, nieko iš to nesigaus.“ (su Laura Kaziukoniene)https://youtu.be/UhRH8Gy6vRM„Esu vadovas ir žinau geriausiai.“ (su Rūta Klimašauskiene)https://youtu.be/3KFU07XNms4„Jei nori gerų rezultatų, reikia būti konkrečiu.“ (su Pauliumi Avižiniu)https://youtu.be/qmSDTbyF4QM„Valdyboje dauguma visada būna teisi.“ (su Orijana Mašale)https://youtu.be/z8VGM8gk7FY„Kuo daugiau dirbsiu, tuo daugiau uždirbsiu.“ (su Diana Dominiene)https://youtu.be/9DuUH4RkgNk„Sugalvojau, ir pokytis vyksta savaime.“ (su Lina Mieliauskiene)https://youtu.be/rBIFNYrjcW4„Dievinu savo produktą, bet nematau kliento.“ (su Martynu Kandzeru)https://youtu.be/SLOQrwzET1A„Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda)https://youtu.be/-CqIcG2dL3w„Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone)https://youtu.be/GuKAKSAgWpk

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Audrius Ramanauskas, verslų kūrėjas, antrepreneris, kelių įmonių savininkas.„Jeigu manote, kad pasamdysite vadovą, ir jis uždirbs jums milijonus, klystate, nes, jeigu jis galėtų, pats tuos milijonus sau užsidirbtų“, - sako verslų kūrėjas, antrepreneris Audrius Ramanauskas. Jis pasakoja, kad vienoje iš savo įmonių dažnai keisdavo vadovus ir stebėdavosi, kodėl nusamdo vis ne tuos. „Tik vėliau supratau, kad problema - ne juose, o manyje: aš nesugebėdavau jų įgalinti. O tam, kad galėtum darbą deleguoti, turi pats labai aiškiai suprasti, kaip ta sritis veikia “, - sako Audrius. Kodėl, kartais, į naują darbuotoją sudedami visi lūkesčiai? Kokia psichologinė nuostata slypi už tokio mąstymo? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 11-ajame epizode.0:00:00 – Pradžia.0:01:45 – „Kai pasamdai darbuotoją, labai dažnai gauni ne sprendimą, o problemą“. 0:02:25 – „Kodėl nusamdau vis ne tuos?“. A. Ramanausko pavyzdys.0:03:50 – „Kad galėtum įgalinti darbuotoją, turi suprasti, kaip ta sritis veikia“.0:05:25 – „Stengiuosi į verslą žiūrėti kaip į sistemą“. Apie mažų įmonių struktūrą ir darbuotojų funkcijas.0:08:50 – Kada mažos įmonės nustoja augti?0:10:22 – „Gali apsistatyti žmonėmis, kad iki tavęs problemos neateitų, bet ar verslas tada augs?“. Apie verslo savininko „skaudulius“.0:11:12 – „Mes dažnai nenorime keisti savo įpročių“. Apie mentalinius verslo savininkų slenksčius. 0:14:18 – Apie skirtingus organizacijų tipus ir jų valdymo modelius. A. Ramanausko įžvalgos pabuvojus didžiųjų korporacijų (Google, Facebook, LinkedIn, Uber, Netflix) biuruose. 0:16:30 – Kaip nesumaišyti verslo savininko ir vadovo kontekstų? 0:18:22 – „Geriausiai padaryti galiu tik aš pats“. Kaip verslo savininkui atsikratyti perfekcionizmo?0:19:48 – „Jeigu neturi matavimo vieneto, negali pasakyti, kaip žmogus dirba“. Apie matavimo sistemas versle.0:20:29 – A. Ramanausko palinkėjimas klausytojams.Laida transliuojama per „Žinių radiją“.Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų:„Klientai visada suvokia, kokią vertę kuriu.“ (su Gintaru Šepučiu)https://youtu.be/u9H-zCeml8s„Nesąmonė, nieko iš to nesigaus.“ (su Laura Kaziukoniene)https://youtu.be/UhRH8Gy6vRM„Esu vadovas ir žinau geriausiai.“ (su Rūta Klimašauskiene)https://youtu.be/3KFU07XNms4„Jei nori gerų rezultatų, reikia būti konkrečiu.“ (su Pauliumi Avižiniu)https://youtu.be/qmSDTbyF4QM„Valdyboje dauguma visada būna teisi.“ (su Orijana Mašale)https://youtu.be/z8VGM8gk7FY„Kuo daugiau dirbsiu, tuo daugiau uždirbsiu.“ (su Diana Dominiene)https://youtu.be/9DuUH4RkgNk„Sugalvojau, ir pokytis vyksta savaime.“ (su Lina Mieliauskiene)https://youtu.be/rBIFNYrjcW4„Dievinu savo produktą, bet nematau kliento.“ (su Martynu Kandzeru)https://youtu.be/SLOQrwzET1A„Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda)https://youtu.be/-CqIcG2dL3w„Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone)https://youtu.be/GuKAKSAgWpk

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Laura Kaziukonienė, įmonės „Super Garden“ įkūrėja ir vadovė. Lauros įmonė gamina šaltyje džiovintus produktus ir yra sulaukusi pripažinimo ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Įmonė nebijo eksperimentuoti, bendradarbiauja su mokslininkais, diegia naujoves, gamina funkcinį maistą astronautams, o pastaruoju metu mėgina jį pritaikyti ir kariams. Sakoma: „Jeigu nori naujų sprendimų, mąstyk nestereotipiškai“. Deja, daugelis iš mūsų taip niekada ir nesiryžta išbandyti netikėtų idėjų, iš karto jas atmesdami: „Nesąmonė, nieko iš to nesigaus”.„Atmetimo reakcija mane veikia kaip geriausia motyvacija: vadinasi, už tos nestandartinės idėjos gali slypėti nauja galimybė“, - teigia inovatyvaus verslo kūrėja Laura Kaziukonienė. Pasak verslininkės, žmonės kategoriškai atmeta „keistas“ idėjas, nes bijo suklysti ir apsijuokti kitų akyse. „Nereikia bijoti klaidų. Kai nebijai, išsilaisvina kūrybinė energija, gimsta kitokie sprendimai. Mūsų įmonė yra pakanti klaidoms, bet tik toms, kurios nesikartoja“, - sako Laura.Kaip įveikti baimę klysti, prisijaukinti riziką ir suteikti šansą kitoniškumui? Apie tai - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 9-ajame epizode 0:00:00 – pradžia0:01:48 – „Mano versle, iš pat pradžių, viskas buvo daroma kitaip“. 0:03:29 – Kaip įveikti baimę suklysti? „Esame pakantūs klaidoms, bet tik toms, kurios nesikartoja“.0:05:32 – Ką apie nestandartines idėjas sako „Alibaba“ įkūrėjas Jackas Ma? 0:07:33 – Kaip sudominti kultūriškai skirtingas verslo rinkas?0:10:15 – Kodėl mums tokia svarbi aplinkos reakcija į galimą nesėkmę? Savivertės faktorius. Izraelio pavyzdys.0:11:56 – Apie kitoniškumo baimę. Kultūriniai kodai. Sąsaja su mitu „Eglė žalčių karalienė“.0:12:58 – Apie klaidų toleravimą organizacijoje. Praktinis pavyzdys.0:15:32 – Apie 2 tipų klaidas. 0:15:50 –„Nebijokite klysti: visos jūsų padarytos klaidos, kartu sudėjus, yra mažiau nei aš viena esu jų padariusi“. 0:16:18 – „Kodėl tik Amerika? Juk mes turime technologiją ir patirties!“0:17:57 – Apie žmogaus santykį su klaida.0:19:22 – Lauros Kaziukonienės patarimai. Laida transliuojama per „Žinių radiją“.Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų:„Esu vadovas ir žinau geriausiai.“ (su Rūta Klimašauskiene) https://youtu.be/3KFU07XNms4„Jei nori gerų rezultatų, reikia būti konkrečiu.“ (su Pauliumi Avižiniu) https://youtu.be/qmSDTbyF4QM„Valdyboje dauguma visada būna teisi.“ (su Orijana Mašale) https://youtu.be/z8VGM8gk7FY„Kuo daugiau dirbsiu, tuo daugiau uždirbsiu.“ (su Diana Dominiene) https://youtu.be/9DuUH4RkgNk„Sugalvojau, ir pokytis vyksta savaime.“ (su Lina Mieliauskiene) https://youtu.be/rBIFNYrjcW4„Dievinu savo produktą, bet nematau kliento.“ (su Martynu Kandzeru) https://youtu.be/SLOQrwzET1A„Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda) https://youtu.be/-CqIcG2dL3w„Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone) https://youtu.be/GuKAKSAgWpk

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir dr. Rūta Klimašauskiene, įmonės „HR kodas“ personalo verslo valdymo partnerė ir grupių psichodinamikos konsultantė.Jei vieną dieną pastebėsite, kad jūsų žmonės nebekelia klausimų, nebesiūlo naujovių ir pritaria visoms jūsų mintims, gali būti, kad ėmėtės „geriausiai žinančiojo“ vaidmens. Ši psichologinės paauglystės būsena slopina bet kokią darbuotojų iniciatyvą, todėl įmonėje gali prasidėti intelektinio sąstingio procesas. Kaip randasi visažinystės sindromas? Kaip jį atpažinti įmonės kultūroje? Kaip išmokti laiku „išjungti“ psichologinės paauglystės būseną ir pereiti prie brandaus lyderio veikimo? Apie tai - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 8-ajame epizode. 0:00:00 – pradžia0:01:24 – Apie „visažinio“ vadovo elgsenos simptomus. Komandos reakcija.0:02:47 – Dominuojantis vadovas: „butelio kakliukas ar varikliukas“? 0:03:48 – Apie vadovo stipraus dominavimo priežastis. 0:05:36 – Apie vadovo perdėtą pasitikėjimą savimi ir grupių psichodinamiką. „Komandoje susikuria paviršutinė vieningumo iliuzija“.0:09:39 – Apie vadovo asmeninio reikšmingumo būseną ir neįsisąmonintą baimę „ištirpti“ grupėje. 0:12:33 – „Jei vadovas visus sprendimus priima pats, komanda kvailėja“.0:13:41 – Apie frustraciją grupėje. Kodėl „gesinami“ iniciatyvieji komandos nariai?0:15:15 – Apie nesaugumo būsenos išraiškas. 0:17:38 – „Mažais žingsneliais“. Rūtos Klimašauskienės patarimai.Laida transliuojama per „Žinių radiją“.Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų:„Jei nori gerų rezultatų, reikia būti konkrečiu.“ (su Pauliumi Avižiniu)https://youtu.be/qmSDTbyF4QM„Valdyboje dauguma visada būna teisi.“ (su Orijana Mašale)https://youtu.be/z8VGM8gk7FY„Kuo daugiau dirbsiu, tuo daugiau uždirbsiu.“ (su Diana Dominiene)https://youtu.be/9DuUH4RkgNk„Sugalvojau, ir pokytis vyksta savaime.“ (su Lina Mieliauskiene)https://youtu.be/rBIFNYrjcW4„Dievinu savo produktą, bet nematau kliento.“ (su Martynu Kandzeru)https://youtu.be/SLOQrwzET1A„Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda)https://youtu.be/-CqIcG2dL3w„Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone)https://youtu.be/GuKAKSAgWpk

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Orijana Mašalė, nepriklausomų valdybų narė ir pirmininkė. „Mums, žmonėms, yra nepatogu būti nepatogiems, todėl ir valdybų nariai kartais pasiduoda grupinio mąstymo dinamikai”, - sako nepriklausomų valdybų narė ir pirmininkė Orijana Mašalė. Kai įmonės valdyboje yra daug patyrusių ar aukštą statusą turinčių asmenų, kiti valdybos nariai linkę manyti, kad šie „tikrai žino geriau“. Užduoti „kvailus“ klausimus, pasak Orijanos, išdrįsta toli gražu ne kiekvienas. Ar pasitikėjimas daugumos nuomone gali būti žalingas? Kuo naudinga pasyvi drąsa? Kaip atsispirti grupinio mąstymo ir visažinystės virusui? Apie tai - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 6-ajame epizode. 0:00:00 – pradžia 0:00:44 – Kokia valdyba yra vertinga? Trys požymiai. 0:02:11 – „Valdyba, kuri nesusišneka su akcininkais, nekuria vertės“. Orijanos Mašalės praktinis pavyzdys. 0:04:51 – Apie grupinį mąstymą ir netinkamus sprendimus. 1961 m. Kubos krizė - pavyzdys. 0:07:54 – Apie atmosferą valdyboje ir (ne)baimę užduoti „kvailą“ klausimą. 0:10:01 – Apie „išvirkščiąją“ pasitikėjimo pusę. 0:12:49 – Apie pasyvios drąsos naudą. 0:13:35 – Apie paslėptą motyvaciją dirbti valdybose. Orijanos Mašalės atliktas eksperimentas. 0:17:42 – „Yra beprotiškai mažai žmonių, turinčių vidinę laisvę veikti. Tokie nariai valdybose priima geriausius sprendimus“. 0:18:51 – Kaip nepakliūti į grupinio mąstymo pinkles? Orijanos Mašalės patarimai. Laida transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Kuo daugiau dirbsiu, tuo daugiau uždirbsiu.“ (su Diana Dominiene) https://youtu.be/9DuUH4RkgNk „Sugalvojau, ir pokytis vyksta savaime.“ (su Lina Mieliauskiene) https://youtu.be/rBIFNYrjcW4 „Dievinu savo produktą, bet nematau kliento.“ (su Martynu Kandzeru) https://youtu.be/SLOQrwzET1A „Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda) https://youtu.be/-CqIcG2dL3w „Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone) https://youtu.be/GuKAKSAgWpk

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Paulius Avižinis, „OVC Consulting“ vadovas, lyderystės ir vadovavimo konsultantas. „Konkretumas gali vesti prie klaidingų išvadų, jei neturi gebėjimo mąstyti abstrakčiai. Deja, dalis žmonių abstrakcijas nuvertina kaip nuobodų plepėjimą“, - sako „OVC Consulting“ vadovas, lyderystės ir vadovavimo konsultantas Paulius Avižinis ir priduria: svarbiausia neįkristi į gyvenimą tarp dviejų polių: tas - gerai, o šitas - blogai, nes geram rezultatui pasiekti, pasak Pauliaus, reikalinga konkretumo ir abstraktumo dermė. Kodėl konkretumas organizacijose suvokiamas kaip vertybė? Kodėl naudinga įvaldyti abstraktų mąstymą? Kokie vadybiniai įrankiai padeda kurti konkretaus ir abstraktaus mąstymo dermę? Apie tai - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 7-ajame epizode. 0:00:00 – pradžia 0:00:48 – Kodėl kilo mintis apie tai kalbėti? 0:02:24 – „Konkretumas gali vesti prie klaidingų išvadų, jei neturi gebėjimo mąstyti abstrakčiai“. Eksperimentiniai pavyzdžiai. 0:05:44 – „Nesėkmės atveju reikia įvertinti, ar tai buvo klaida, ar - nepasiteisinęs sprendimas“. 0:08:22 – Kodėl žmonės „įsikimba“ į konkretumą? „Daliai žmonių abstrakcijos yra nepasiekiamos, todėl tampa nuobodžios“. 0:11:12 – „Abstraktumo ignoravimas uždaro duris į tikrąją kūrybą“. Tyrimas. 0:11:57 – Apie konkretumo ir abstraktumo dermę. 0:12:48 – Konkretumas - kaip amatas, abstraktumas – kaip menas. Kodėl vadovas panašesnis į menininką? 0:14:31 – Apie vadybinius įrankius konkretumui ir abstraktumui „įdarbinti“. Dialogas ir diskusija. 0:17:52 – Kaip įvaldyti abstraktų mąstymą? Pauliaus Avižinio patarimai. Laida transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Valdyboje dauguma visada būna teisi.“ (su Orijana Mašale) https://youtu.be/z8VGM8gk7FY „Kuo daugiau dirbsiu, tuo daugiau uždirbsiu.“ (su Diana Dominiene) https://youtu.be/9DuUH4RkgNk „Sugalvojau, ir pokytis vyksta savaime.“ (su Lina Mieliauskiene) https://youtu.be/rBIFNYrjcW4 „Dievinu savo produktą, bet nematau kliento.“ (su Martynu Kandzeru) https://youtu.be/SLOQrwzET1A „Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda) https://youtu.be/-CqIcG2dL3w „Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone) https://youtu.be/GuKAKSAgWpk

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Diana Dominienė, žmonių mąstymo pokyčių bei verslo valdymo konsultantė, buvusi ilgametė „Vilniaus prekybos“ vadovė. „Mes turime kolektyvinį įsitikinimą, kad pinigai uždirbami tik sunkiu darbu. Tai yra visiška netiesa“, - sako žmonių mąstymo pokyčių ir verslo valdymo konsultantė Diana Dominienė. Ji pastebi, kad taip mąstantys ir sunkiai dirbti linkę žmonės, paprastai, turi ribotą galimybių matymo lauką. Iš kur kyla įsitikinimas, kad tik sunkus darbas yra „tikras“ ir vertas finansinio atlygio? Laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 5-ajame epizode atskleidžiamos psichologinės tokio mąstymo priežastys, dekonstruojamas stereotipinis požiūris į pinigus ir ieškoma būdų, kaip ištrūkti iš „daugiau darbo – didesnis uždarbis“ spąstų. 0:00:00 – pradžia 0:00:58 – Apie žinomą posakį: „Verslo nuo 8-ių iki 5-ių nepadarysi.“ 0:02:25 – Apie ką byloja lietuviškos patarlės ir ką sakydavo milijardierius Rokfeleris? 0:04:13 – Apie psichologines įsitikinimo „daugiau darbo – didesnis uždarbis“ priežastis. „Kai į darbą daug investuojame savęs, mums tai atrodo vertinga“. 0:07:24 – „Žmogus, kuris linkęs sunkiai dirbti, kaip taisyklė, turi ribotą galimybių matymą“. 0:09:41 – Apie sėkmingus ir nesėkmingus žmones. Ką rodo britų psichologo Ričardo Vaismano (Richard Wiseman) tyrimai? 0:13:17 – Apie nesunkiai uždirbančių žmonių charakteristikas. „Lengvai ir greitai uždirbantys žmonės turi išlavintą intuiciją“. 0:15:09 – Apie kaltųjų paieškas nesėkmės atveju. Dianos Dominienės papasakotas įkvepiantis pavyzdys. 0:18:16 – Kaip ištrūkti iš mąstymo „daugiau darbo – didesnis uždarbis“ spąstų? „Kai sau atsakysi, kuo tau naudingas šis įsitikinimas, galėsi jį pakeisti.“ Laida transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Sugalvojau, ir pokytis vyksta savaime.“ (su Lina Mieliauskiene) https://youtu.be/rBIFNYrjcW4 „Dievinu savo produktą, bet nematau kliento.“ (su Martynu Kandzeru) https://youtu.be/SLOQrwzET1A „Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda) https://youtu.be/-CqIcG2dL3w „Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone) https://youtu.be/GuKAKSAgWpk

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Lina Mieliauskienė, pokyčių valdymo konsultantė, “Change Partners” partnerė. Jei galvojate, kad užtenka puikaus sumanymo, ir pokyčiai organizacijoje vyks be papildomų pastangų, darote mąstymo klaidą. „Mūsų tyrimas rodo, kad tik 14 proc. vadovų pastebi darbuotojų pasipriešinimą pokyčiams. Vadinasi, vadovaujame ir strateguojame iš aukšto bokšto“, - sako pokyčių valdymo konsultantė, “Change Partners” partnerė Lina Mieliauskienė. Deja, gera idėja nėra burtažodis, kurį ištarus, visa komanda puls veikti. Be kiekvieno komandos nario įsitraukimo, aiškaus veiksmų plano ir nuoseklaus jo įgyvendinimo net ir pats genialiausias sumanymas liks sklandyti ore. Kaip pasiruošti pokyčiui? Kokias klaidas daro vadovai? Kaip įtikinti organizacijos žmones pokyčio reikalingumu ir nauda? Apie tai - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 4-ajame epizode: 0:00:00 – pradžia 0:01:02 – Kodėl manome, kad pokytis įvyks savaime? „Mes linkę tikėti stebuklais, tada ir nieko daryti nereikia.“ 0:04:39 – Tyrimas: „Tik 14 proc. vadovų mano, kad darbuotojų pasipriešinimas pokyčiams realiai vyksta“. 0:06:29 – Kodėl pokytis neįvyksta? Trys klaidos, kurias daro vadovai. 0:08:28 – Kaip įgyvendinti savo sumanymus? „Turime nusitiesti kelią į pokytį“. Veiksmų planai ir įrankiai. 0:12:06 – Apie iššūkius ir pagalbą. „Kiekvieno pokyčio procese mes atsiduriam nevilties slėnyje“. 0:14:19 – Praktinis pavyzdys. 0:16:26 – Apie žmones-ambasadorius. „Pokyčiui reikia turėti stiprią komandą.“ 0:17:54 – Kaip priartinti vadovo keliamą tikslą prie kiekvieno darbuotojo? „Žiūriu į organizaciją kaip į organizmą, ieškodama skaudulių.“ 0:21:14 – Linos Mieliauskienės palinkėjimas. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Dievinu savo produktą, bet nematau kliento.“ (su Martynu Kandzeru) https://youtu.be/SLOQrwzET1A „Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda) https://youtu.be/-CqIcG2dL3w „Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone) https://youtu.be/GuKAKSAgWpk

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Rinardas Goda, įmonės „Tegra Group“ bendraturtis. Organizacijos šiandien vis dar mėgina veikti pagal senuosius principus - projektuoti į priekį, planuoti. Tačiau, kai aplinkybės keičiasi taip greitai, laikytis paraidžiui prognozėmis paremto plano – tarsi statyti verslą ant smėlio pamatų. Tokie planai, dažnai, neatitinka realybės, nepagrįstai užkelia darbuotojų lūkesčius ir juos demotyvuoja. Ar šiais laikais beverta prognozuoti ir planuoti? Galbūt tereikia lanksčiai reaguoti į situaciją, pasitikėti savo organizacijos žmonėmis ir leisti jiems spręsti patiems? Kaip, tuomet, auginti komandos savarankiškumą? Apie visa tai - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 2-ajame epizode: 0:00:00 – pradžia 0:01:36 – „Prognozuojant ir planuojant yra daug iliuzijų ir netikrumo“. Kur organizacijos daro didžiausias prognozavimo klaidas? 0:03:26 – „Nebiudžetuojame. Stebime faktinius rezultatus ir pagal juos koreguojame savo veiklą“. Apie Rinardo įmonių patirtį. 0:04:51 – Apie įsisenėjusį įprotį planuoti, pasikeitusį kontekstą ir Z kartos poreikius. 0:11:00 – „Daugiau savarankiškumo, bet nemažiau kontrolės“. Apie žmonių savarankiškumo organizacijose vystymosi etapus. 0:16:37 – Klausimas, į kurį turėtų atsakyti vadovas, prieš sukdamas savivaldžios organizacijos keliu. Pirmo žingsnio baimė ir stažuotės įmonėje „Tegra Group“. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone) https://youtu.be/GuKAKSAgWpk

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Martynas Kandzeras, investuotojas, Lietuvos verslo angelų tinklo (LitBAN) steigėjas ir valdybos narys. Kodėl dalis startuolių nesulaukia sėkmės rinkoje? Jie skiria daug laiko ir pinigų produktams sukurti, tačiau niekas jų neperka. Investuotojai sako, kad jaunieji verslų kūrėjai, neretai, patenka į spąstus: jie taip įsimyli savo idėją, kad pamiršta, kam ji skirta. Tokiems startuoliams nesvarbu, ar produktas tikrai atliepia vartotojų poreikius, ar jis sprendžia konkrečią problemą. O juk tai – mąstymo klaida, nes didžiausias investuotojas yra startuolio klientas. Kokius namų darbus turėtų atlikti jaunieji verslų kūrėjai ir kodėl investicijos negali būti vienintelis startuolių tikslas? Apie tai - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 3-ajame epizode: 0:00:00 – pradžia 0:01:04 – Kaip atsiranda meilė produktui ir kur čia slypi paradoksas? „Kurdamas produktą, turi jį besąlygiškai mylėti, tačiau nepamiršti, kad jis skirtas ne tau“. 0:04:15 – Kaip atsitapatinti nuo savo kuriamo produkto? „Būtina atskirti, kur yra tavo nuomonė, o kur - faktas“. 0:05:11 – Kaip pasitikrinti, ar tavo kuriamas produktas turės vietą rinkoje? „Klausk kliento, kuris tavęs nepažįsta“. 0:08:34 – Kodėl daugelis startuolių steigėjų savo idėją pirmiausiai neša investuotojui? „Tikrasis investuotojas – jūsų klientas“. 0:10:39 – Kokias klaidas daro investicijų sulaukę startuoliai? „Didžiausias darbas prasideda gavus investiciją“. 0:13:22 – Apie tarnystės reikšmę startuolio rezultatui. „Klientas, darbuotojas, investuotojas: svarbu atliepti kiekvieno jų poreikį ir kurti jiems vertę“. 0:16:11 – Kokį klausimą turėtų sau užduoti žmogus, norintis steigti startuolį? 0:17:45 – Martyno Kandzero rekomendacija. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda) https://youtu.be/-CqIcG2dL3w „Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone) https://youtu.be/GuKAKSAgWpk

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Ieva Čepononė, savivaldžių, gyvybės principais paremtų organizacijų tyrinėtoja bei mentorė, įmonės „Adelė Notes“ bendrakūrėja ir augimo partnerė. Savivalda – tai kitoks verslo suvokimo būdas, reikalaujantis perorganizuoti visą sistemą. Tokiose organizacijose pats žmogus priima sprendimus ir juos įgyvendina, gaudamas iš vadovų tik orientyrus. Savivalda organizacijose dažnai romantizuojama, tačiau pamirštamos rizikos. Net ir patyrę vadovai, priimdami sprendimus, dažnai remiasi ne verslo realybės faktais, o savo įsivaizdavimu apie ją. Tokiu būdu jie stabdo organizacijų augimą ir veikia kaip tylūs verslo sabotuotojai. Naujojo sezono „Ateities geno“ laidose kalbėsime apie dažniausiai pasitaikančias mąstymo klaidas versle. Viena jų - įsivaizdavimas, kad išoriniai pokyčiai organizacijoje gali vykti nekeičiant žmonių požiūrio. Pirmoji laidos pašnekovė, savivaldos kultūros tyrinėtoja Ieva Čepononė sako mačiusi ne vieną atvejį, kai savivaldžia pasiryžusi tapti organizacija, po pirminės euforijos „darom, darom!“, grįžta prie senųjų valdymo principų: žmonės neatlaiko tokiam pokyčiui būdingos neapibrėžties, nes, tiesiog, nėra tam vidujai pasiruošę. 0:00:00 – pradžia 0:02:04 – „Savivalda nėra savaiminė duotybė. Persiorganizavimas ir augimas vyksta lėtai ir ilgai“. 0:07:50 – „Žmoguje tarsi įrašytas pasipriešinimas pokyčiams: norime pradėti sportuoti, bet niekaip nepradedame. Tas pats - ir su savivalda: žmonės nori išmokti savarankiškumo, bet tame išbūti jiems yra labai sunku.“ 0:08:59 – „Vadovas, nusprendęs keisti organizaciją į savivaldžią, turi suvokti, kad pats privalės labai stipriai keistis“. 0:11:05 – Kokie požymiai rodo, kad pokyčiai organizacijoje buksuoja? Kada įvyksta lūžis? 0:16:26 – Kaip reikėtų keisti žmonių požiūrį? „Šiame ilgame virsmo kelyje svarbu labai daug reflektuoti“. 0:17:43 – Apie seminarus, kuriuose kuriamos savivaldžių organizacijų simuliacijos. 0:18:29 – Klausimai, į kuriuos turėtų atsakyti vadovas, svarstantis sukti savivaldos keliu. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda) https://youtu.be/-CqIcG2dL3w

Įžvalgomis dalijasi verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė ir „OVC Consulting" vadovas, lyderystės ir vadovavimo konsultantas Paulius Avižinis. „Žmogui, santykyje su kitais, būdingas poreikis jaustis pranašesniu. Tai gana banalus, bet labai dažnas žmogiškas noras nuolat būti lyginimo kontekste“, - sako lyderystės ir vadovavimo konsultantas Paulius Avižinis. Pasak Pauliaus, jei šis poreikis yra ypatingai stipriai išreikštas, tuomet tai - emocinis alkis. Ir jeigu tu nesi pastabus sau, tuomet pradedi tenkinti jį ten, kur visiškai neproduktyvu nei tau, nei organizacijai, bet tave emociškai „pamaitina“. Jautiesi „pasimaitinęs“, nes įrodei savo pranašumą. Kaip pasąmoniniai poreikiai ir jausmai veikia žmonių elgseną darbe? Apie tai naujo tyrinėjančių pokalbių ciklo „Psichodinamika versle“ pirmajame epizode. 0:00:00 – pradžia 0:01:52 – „Vadovavimas – tai socialinis vaidmuo (...). Į šį vaidmenį žmogus ateina su savo neįsisąmonintais poreikiais, norais, troškimais.“ Kodėl svarbu kalbėti apie emocinį alkį? 0:02:57 – „Žmogui, santykyje su kitais, būdingas poreikis jaustis pranašesniu“. Apie emocinio alkio priežastis ir prigimtį. 0:05:15 – „Daliai vadovų, atsidūrus situacijoje, kai tenka konfrontuoti ir būti nepatogiu, kyla stiprus nerimas“. Kaip vadybinis tikslas pakeičiamas asmeninio reikšmingumo tikslu? 0:08:30 – „Yra psichologijoje toks terminas – emocinė anestezija“. Apie emocinio alkio veikimo mechanizmą. 0:09:38 – „Kai tik įvardiji savo būseną ar jausmą ir pradedi apmąstyti, tu jį „ištrauki“ į sąmonės lygį“. Apie įgūdį pastebėti ir suvokti savo būsenas. 0:12:28 – „Organizacija, kaip ir žmogus, turi savo elgesio ir reakcijų šablonus. Ji imasi tradicinių veiksmų, norėdama kažko išvengti ar nusiraminti“. Apie emocinį alkį žmonių grupėse (praktiniai pavyzdžiai). Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Psichodinamika versle“ laidų: Apie nesuvoktą santykių poveikį sėkmei - su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/h1V3n1aGP00 Apie nematomą personalo žmonių vaidmenį - su Giedre Vaitiekūnaite-Urbanovič https://youtu.be/su269hx1K_s Apie neįsisąmonintus organizacinės kultūros spąstus - su Alge Jablonskiene https://youtu.be/26iX6hA5LKI Apie emocinio nuovargio priežastį - su Ramune Radiene https://youtu.be/bjrl6nCnq5E Apie paslėptus komandų konfliktus - su Rūta Klimašauskiene https://youtu.be/VgFDkGAnOPE Apie pokyčių valdymą - su Milda Autukaite https://youtu.be/PqZY5qKQjbo Apie lyderio ir sekėjų santykius grupėje - su Jolita Buzaityte-Kašalyniene https://youtu.be/uLXrM6-BvmM

Įžvalgomis dalijasi verslo psichologė, HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir sociologė, VU Filosofijos fakulteto docentė, „Grupių santykių draugijos“ prezidentė Jolita Buzaitytė-Kašalynienė. „Sekėjo santykis su lyderiu priklausys nuo to, koks vaikystėje susiformavo jo santykis su autoritetu, t. y. tėvais, kurių pirmoji funkcija - saugoti, globoti, o antroji - kontroliuoti, išmokyti elgtis pagal sociumo taisykles. Suaugę tikimės, kad organizacijos, į kurią ateiname, vadovas atliks abi šias funkcijas - taigi turime tuos pačius, iš vaikystės atsineštus emocinius poreikius. Mums tebereikia pripažinimo ir globos, tik šaltinis - kitas: vadovas tampa tuo autoritetu, kurį mes idealizuojame arba demonizuojame“, - aiškina sociologė, grupių santykių tyrinėtoja Jolita Buzaitytė-Kašalynienė. Apie lyderio psichologinį vaidmenį ir sekėjų emocinį santykį su autoritetu - tyrinėjančių pokalbių ciklo „Psichodinamika versle“ antrajame epizode. 0:00:00 – pradžia 0:02:03 – „Yra dalykų, kurių organizacijoje sąmoningai nesirenkame daryti, bet padarome“. Apie organizacijos pasąmonę. 0:06:30 – „Galbūt nežinome, bet nujaučiame, kai santykiuose nėra švarumo“. Apie santykių organizacijoje taršą ir jos įtaką darbuotojų elgsenai. 0:10:18 – „Lyderį arba idealizuojame, arba demonizuojame“. Apie santykį su autoritetu ir iš vaikystės atsineštus emocinius lūkesčius. 0:12:34 – „Žmogus gimsta kaip grupinė būtybė, ir tik vėliau jis tampa individu“. Apie santykinę laisvę ir atsakomybę organizacijoje. 0:16:40 – „Įsiklausymo metodą galima taikyti ir organizacijose“. Apie būdą išgirsti neįsisąmonintą informaciją. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Psichodinamika versle“ laidų: Apie nesuvoktą santykių poveikį sėkmei - su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/h1V3n1aGP00 Apie nematomą personalo žmonių vaidmenį - su Giedre Vaitiekūnaite-Urbanovič https://youtu.be/su269hx1K_s Apie neįsisąmonintus organizacinės kultūros spąstus - su Alge Jablonskiene https://youtu.be/26iX6hA5LKI Apie emocinio nuovargio priežastį - su Ramune Radiene https://youtu.be/bjrl6nCnq5E Apie paslėptus komandų konfliktus - su Rūta Klimašauskiene https://youtu.be/VgFDkGAnOPE Apie pokyčių valdymą - su Milda Autukaite https://youtu.be/PqZY5qKQjbo Apie neįsisąmonintus emocinius alkius organizacijose - su Pauliumi Avižiniu https://youtu.be/5OqJVjw-_uk

Įžvalgomis dalijasi verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė ir organizacijų vystymo ir lyderystės ekspertė, „Tavistock Institute of Human Relations“ konsultantė, viena iš „ Lietuvos grupių santykių draugijos“ steigėjų Milda Autukaitė.

Įžvalgomis dalijasi verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė ir įmonės „HR kodas“ personalo verslo valdymo partnerė ir grupių psichodinamikos konsultantė, socialinių mokslų daktarė Rūta Klimašauskienė.

Įžvalgomis dalijasi verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė ir Geštalto psichoterapijos praktikė, HAI instituto alumnė, buvusi verslininkė Ramunė Radienė. „Jaučiau neįsisąmonintą baimę prarasti verslininkės identitetą, finansinį saugumą, bet neleidau sau to pripažinti", - pasakoja Geštalto terapijos praktikė, buvusi verslininkė Ramunė Radienė ir pabrėžia: „Pirmiausia turime suvokti, ką jaučiame, tada atrasime ir priežastį.“ Tyrinėjančių pokalbių ciklo „Psichodinamika versle“ penktajame epizode - apie neįsisąmonintas emocinio nuovargio priežastis: 0:00:00 – pradžia 0:00:56 – Emocinis nuovargis – kas tai? 0:01:47 – „Patyriau šoką“. Ramunės Radienės istorija. 0:04:42 – „Bijojau prarasti verslininkės identitetą ir finansinį saugumą“. Apie drąsą pripažinti tiesą. 0:06:54 – „Jaučiausi užsivėlusi, mieguista, neturėjau jėgų...“. Apie neįsisąmonintos baimės signalus. 0:08:16 – „Kai nežinai, kokie yra tavo jausmai, negali kapstyti giliau“. Apie būtinybę įsivardinti, ką jauti. 0:13:07 – „Esame susikūrę vaizdinį, kas mums yra geras gyvenimas.“ Apie giluminę emocinio nuovargio priežastį. 0:14:20 – „Aš tikrai nebuvau persidirbusi“. Apie perdegimo ir emocinio nuovargio skirtumus. 0:16:38 – „Įsivardijau, kuriems darbams versle neturiu energijos“. Patarimai, kaip įveikti emocinį nuovargį. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Psichodinamika versle“ laidų: Apie nesuvoktą santykių poveikį sėkmei - su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/h1V3n1aGP00 Apie nematomą personalo žmonių vaidmenį - su Giedre Vaitiekūnaite-Urbanovič https://youtu.be/su269hx1K_s Apie neįsisąmonintus organizacinės kultūros spąstus - su Alge Jablonskiene https://youtu.be/26iX6hA5LKI Apie paslėptus komandų konfliktus - su Rūta Klimašauskiene https://youtu.be/VgFDkGAnOPE Apie pokyčių valdymą - su Milda Autukaite https://youtu.be/PqZY5qKQjbo Apie lyderio ir sekėjų santykius grupėje - su Jolita Buzaityte-Kašalyniene https://youtu.be/uLXrM6-BvmM Apie neįsisąmonintus emocinius alkius organizacijose - su Pauliumi Avižiniu https://youtu.be/5OqJVjw-_uk

Įžvalgomis dalijasi verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė ir „OVC Consulting“ partnerė ir konsultantė, strateginio valdymo ir organizacijų dizaino ekspertė, HAI instituto alumnė Algė Jablonskienė. „Pirmi sunkumai organizacijoje, ir iškart pasimato, kokia joje yra tikroji kultūra. Kai vieną deklaruojame, o elgiamės kitaip, neišvengiamai pakliūname į spąstus", - teigia strateginio valdymo ir organizacijų dizaino ekspertė Algė Jablonskienė. Ji sako, kad organizacijos kultūrą atspindi labai konkretūs dalykai, tarkim, motyvacinė sistema arba net tai, apie ką kalbamasi per kavos pertraukėles darbe. Tyrinėjančių pokalbių ciklo „Psichodinamika versle“ šeštajame epizode – apie neįsisąmonintus organizacinės kultūros spąstus: 0:00:00 – pradžia 0:01:39 – „Užsienio šalyse organizacinė kultūra tampa didele pridėtine verte“. Apie pasaulines organizacijų tendencijas. 0:04:07 – „Nekurkite organizacijoje vidinės šizofrenijos“. Apie būtinybę susitarti, kokios kultūros reikia organizacijai. 0:05:47 – „Kultūrą gali deklaruoti, kokią tik nori, svarbiausia – kuo gyveni. Apie neįsisąmonintus konfliktus, kai vieną deklaruojame, o elgiamės kitaip. 0:06:11 – „Pirmas sunkumas organizacijoje, ir iškart pasimato, kokia joje yra tikroji kultūra“. Apie dilemines situacijas organizacijose. 0:07:35 – „Kokias istorijas pasakojate prie kavos?“. Apie tai, kur atsispindi organizacijos kultūra. 0:12:08 – „Kai kurie vadovai pradeda suprasti, kad taip, kaip jie veikė iki šiol, nebegali toliau veikti“. Apie vadovų elgsenos pokyčius. 0:12:21 – „Organizacinė kultūra yra įrankis strateginiams tikslams pasiekti“. Apie 4 organizacijų kultūros tipus. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Psichodinamika versle“ laidų: Apie nesuvoktą santykių poveikį sėkmei - su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/h1V3n1aGP00 Apie nematomą personalo žmonių vaidmenį - su Giedre Vaitiekūnaite-Urbanovič https://youtu.be/su269hx1K_s Apie emocinio nuovargio priežastį - su Ramune Radiene https://youtu.be/bjrl6nCnq5E Apie paslėptus komandų konfliktus - su Rūta Klimašauskiene https://youtu.be/VgFDkGAnOPE Apie pokyčių valdymą - su Milda Autukaite https://youtu.be/PqZY5qKQjbo Apie lyderio ir sekėjų santykius grupėje - su Jolita Buzaityte-Kašalyniene https://youtu.be/uLXrM6-BvmM Apie neįsisąmonintus emocinius alkius organizacijose - su Pauliumi Avižiniu https://youtu.be/5OqJVjw-_uk

Įžvalgomis dalijasi verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė ir „HR Hint Online“ įkūrėja, HAI instituto alumnė Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič. „Organizacija, kaip ir žmogus, su savimi nešasi įviriausių patirčių lagaminus“, - teigia „HR Hint Online“ įkūrėja Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič. Ji mano, kad personalo vadovas, atėjęs į organizaciją, turėtų matyti ne tik jos „status quo“, žinoti, kokia yra ateities vizija, bet ir pasidomėti tos organizacijos istorija: nuo ko prasidėjo verslas, kokių ypatingų įvykių ten būta, kokias krizes ir pakilimus organizacija išgyveno, kokie žmonės ten dirbo, su kokiais klientais bendravo. „Visi šie patyrimai sukapsi į kolektyvinę organizacijos pasąmonę ir, kritiniu momentu, iškyla į paviršių padėdami arba trukdydami įgyvendinti užsibrėžtus tikslus“, - sako Giedrė. Tyrinėjančių pokalbių ciklo „Psichodinamika versle“ septintajame epizode – apie nematomą personalo žmonių vaidmenį organizacijose: 0:00:00 – pradžia 0:01:44 – „Personalo vadovas turėtų ne tik girdėti ir matyti tarp eilučių“. Apie esminę personalo žmonių funkciją. 0:03:23 – „Grįžtamasis ryšys darbuotojui negali būti tik džiuginantis“. Apie vaikiškas reakcijas, „sumuštinio“ techniką ir gebėjimą prisiimti atsakomybę. 0:07:43 – „Tikras augimas nevyksta lengvai“. Apie pasąmoninius darbuotojų motyvus. 0:10:35 – „Organizacija, kaip ir žmogus, su savimi nešasi tam tikrų patirčių lagaminus“. Apie būtinybę žinoti organizacijos istoriją. 0:12:04 – „Turime išmokyti gerbti organizacijos praeitį“. Apie naujų darbuotojų „visažinystę“ siekiant įgyvendinti pokyčius. 0:17:01 – „Kai pradedame pastebėti tam tikrus dalykus savyje, imame kitaip matyti ir aplinką.“ Kaip personalo žmogui išmokti matyti giliau? 0:18:07 – „Kelias nueinamas einant“. Pabaigos įžvalga. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Psichodinamika versle“ laidų: Apie nesuvoktą santykių poveikį sėkmei - su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/h1V3n1aGP00 Apie neįsisąmonintus organizacinės kultūros spąstus - su Alge Jablonskiene https://youtu.be/26iX6hA5LKI Apie emocinio nuovargio priežastį - su Ramune Radiene https://youtu.be/bjrl6nCnq5E Apie paslėptus komandų konfliktus - su Rūta Klimašauskiene https://youtu.be/VgFDkGAnOPE Apie pokyčių valdymą - su Milda Autukaite https://youtu.be/PqZY5qKQjbo Apie lyderio ir sekėjų santykius grupėje - su Jolita Buzaityte-Kašalyniene https://youtu.be/uLXrM6-BvmM Apie neįsisąmonintus emocinius alkius organizacijose - su Pauliumi Avižiniu https://youtu.be/5OqJVjw-_uk

Įžvalgomis dalijasi verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė ir vadovų konsultantas Saulius Jovaišas. „Kas trukdo organizacijoms augti? Dviprasmybės, kurios atsiranda ne tik iš informacijos stokos, bet ir iš nepagrįstų lūkesčių: darbuotojo - darbdaviui, darbdavio – darbuotojui“, - sako vadovų kosultantas Saulius Jovaišas, cituodamas amerikiečių „vadybos tėvu“ vadinamą Peterį Druckerį, ir priduria: „Į organizaciją ateiname ne tam, kad būtume teisūs, o tam kad sukurtume pridėtinę vertę. Jeigu žmogus savo dėmesį fokusuoja ne į darbo kokybę ar kliento interesą, o į savo saugumą ar norą pabėgti iš kažkokios emocinės būsenos, tai koks gali būti rezultatas?“ Saulius sako, kad vadovo užduotis – tinkamai „įdarbinti“ santykius ir, prireikus, padėti darbuotojui kilstelėti į suaugusiojo būseną. Tyrinėjančių pokalbių ciklo „Psichodinamika versle“ aštuntajame epizode – apie nesuvoktą santykių poveikį sėkmei: 0:00:00 – pradžia 0:01:01 – „Bet kokios veiklos sėkmė beveik 80 proc. priklauso nuo gebėjimo kurti santykius“. 0:02:20 – „Paradoksalu, bet žmogaus vaidmuo vertės kūrimo procese ne mažėja, o didėja“. 0:03:38 – „Kur dėmesys – ten ir energija". Kada nelieka energijos darbui? 0:06:45 – Kada vadovai tampa „gaisrų gesintojais“? 0:07:42 – „Kaip aš galiu įdarbinti santykius?“. Apie lygiavertį vadovo ir darbuotojo santykį. 0:09:12 – „Mes įsitraukiame į psichologinius žaidimus, kai būna pažeistas bazinis žmogaus saugumo jausmas". Ką vadovui daryti, kad darbuotojas jaustųsi saugus? 0:10:30 – „Kuo žmogus lengviau gauna dopamino, tuo jis tampa pažeidžiamesnis ir mažiau atsparus emociniam skausmui“. Kokia čia būtų vadovo užduotis? 0:15:07 – „Nuo mūsų būsenos priklauso kitų žmonių būsena". Kaip padėti darbuotojui kilstelėti į suaugusiojo būseną? 0:20:41 – Kas trukdo organizacijoms augti? S. Jovaišas cituoja Peterį Druckerį. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Psichodinamika versle“ laidų: Apie nematomą personalo žmonių vaidmenį organizacijose - su Giedre Vaitiekūnaite-Urbanovič https://youtu.be/su269hx1K_s Apie neįsisąmonintus organizacinės kultūros spąstus - su Alge Jablonskiene https://youtu.be/26iX6hA5LKI Apie emocinio nuovargio priežastį - su Ramune Radiene https://youtu.be/bjrl6nCnq5E Apie paslėptus komandų konfliktus - su Rūta Klimašauskiene https://youtu.be/VgFDkGAnOPE Apie pokyčių valdymą - su Milda Autukaite https://youtu.be/PqZY5qKQjbo Apie lyderio ir sekėjų santykius grupėje - su Jolita Buzaityte-Kašalyniene https://youtu.be/uLXrM6-BvmM Apie neįsisąmonintus emocinius alkius organizacijose - su Pauliumi Avižiniu https://youtu.be/5OqJVjw-_uk

LRT Klasikos laida „Tendencingai” jau pasiekė šimto epizodų ribą, tad šimtosios laidos proga aš, mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė, atsakinėju į klausytojų atsiųstus klausimus, kurie susiję tiek su Lietuvos mados industrijos aktualijomis, tiek su mados progresu bei istorija.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Rasa Baltė Balčiūnienė ir Dainius Baltrušaitis Nėra rezultato? Ieškok, kur gali patirti transformuojantį pokalbį! Verslo psichologas, CONFINN vadovas Dainius Baltrušaitis sako, kad laisvi, nestruktūruoti pokalbiai organizacijose, kurie, atrodytų, niekur neveda, iš tikrųjų veda toliausiai, nes tada mąstome gerokai plačiau. Dainiaus manymu, pokalbiai, kuriuose yra mažiau efektyvumo ir daugiau refleksijos, neišreikštas žinias perkelia iš asmeninio lygmens į kitą plotmę ir tampa auginantys. Apie transakcinius ir transformuojančius pokalbius organizacijose - tyrinėjančių pokalbių ciklo „Gyvosios, neišreikštos žinios DI eroje“ 8 epizode. 0:00:00 – pradžia 0:01:39 – „Kiekvienas virėjas turi ingredientą, kurio ir pats negali įvardyti“. Kodėl neišreikštų žinių nerasi surašytų knygose? 0:04:42 – „Tu nesupranti kodėl, bet taip nutiko“. Apie nematomus priežasčių ir pasekmių ryšius. 0:07:39 – „Daug dalykų girdime tarp eilučių.“ Apie atvirų erdvių ir refleksijos svarbą organizacijose. 0:09:08 – „Efektyvumas yra kalbėjimo priešas“. Kodėl verta skirti laiko kalbėjimui efektyvumo sąskaita? 0:09:34 – „Organizacijose vyrauja transakcinė komunikacija“. Apie transformacinių pokalbių poreikį ir naudą. 0:10:53 – „Svarbiau - dialogas, o ne noras įrodyti, kas čia kietesnis“. Apie lygiavertį santykį pokalbyje. 0:12:43 – „Tie pokalbiai, kurie, atrodytų, niekur neveda, iš tikrųjų veda toliausiai“. Apie nestruktūruoto pokalbio vertę. 0:19:20 – „Esame susifokusavę tik į vieną“. Apie skirtingų pokalbio formų balanso būtinybę. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Rasa Baltė Balčiūnienė ir Laimė Kiškūnė „Natūralių kvapų joks dirbtinis intelektas atkurti negali“, - sako parfumerė, kvapų menininkė Laimė Kiškūnė. Ji įsitikinusi: kuo daugiau dirbtinių dalykų naudojame, tuo labiau daromės panašūs į stereotipų rinkinius. Laimė sako, kad gyvendami priverstinės standartizacijos laikotarpiu, pradedame ieškoti individualumo ir kelti klausimą: „Kur aš esu kaip žmogus - su visais savo pojūčiais, per kuriuos pažįstu pasaulį?“ Tyrinėjančių pokalbių ciklo „Gyvosios, neišreikštos žinios DI eroje“ 7 epizode kalbama apie neįsisąmonintą kvapų komunikaciją: 0:00:00 – pradžia 0:03:09 – „Tai rimtas ginklas“. Kaip kvapai gali tapti manipuliacijos įrankiu? 0:05:14 – „Kvapas yra tiesioginis informacijos šaltinis“. Kodėl tuo nesinaudojame? 0:08:49 – „Šioje erdvėje dulkės kvepia intelektualiai“. Apie kvapo identifikavimą ir apibūdinimą. 0:13:16 – „Frankinsensas ir bergamotė mažina depresiją, kardamonas padeda virškinimui...“. Kaip natūralūs kvapai keičia žmogaus fizinę, emocinę ir mentalinę būseną? 0:15:52 – „Sintetinis muskusas neatlieka muskuso funkcijų“. Kaip mus veikia sintetiniai kvapai? 0:17:25 – „Natūralių kvapų joks dirbtinis intelektas atkurti negali“. Apie uoslės ir kitų kūno pojūčių svarbą skaitmeninėje epochoje. 0:19:07 – „Negerk, Jonuk, to vandens - avinėliu pavirsi“. Apie visuotinės standartizacijos ir dirbtinumo žalą. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Rasa Baltė Balčiūnienė ir Laimė Kiškūnė „Natūralių kvapų joks dirbtinis intelektas atkurti negali“, - sako parfumerė, kvapų menininkė Laimė Kiškūnė. Ji įsitikinusi: kuo daugiau dirbtinių dalykų naudojame, tuo labiau daromės panašūs į stereotipų rinkinius. Laimė sako, kad gyvendami priverstinės standartizacijos laikotarpiu, pradedame ieškoti individualumo ir kelti klausimą: „Kur aš esu kaip žmogus - su visais savo pojūčiais, per kuriuos pažįstu pasaulį?“ Tyrinėjančių pokalbių ciklo „Gyvosios, neišreikštos žinios DI eroje“ 7 epizode kalbama apie neįsisąmonintą kvapų komunikaciją: 0:00:00 – pradžia 0:03:09 – „Tai rimtas ginklas“. Kaip kvapai gali tapti manipuliacijos įrankiu? 0:05:14 – „Kvapas yra tiesioginis informacijos šaltinis“. Kodėl tuo nesinaudojame? 0:08:49 – „Šioje erdvėje dulkės kvepia intelektualiai“. Apie kvapo identifikavimą ir apibūdinimą. 0:13:16 – „Frankinsensas ir bergamotė mažina depresiją, kardamonas padeda virškinimui...“. Kaip natūralūs kvapai keičia žmogaus fizinę, emocinę ir mentalinę būseną? 0:15:52 – „Sintetinis muskusas neatlieka muskuso funkcijų“. Kaip mus veikia sintetiniai kvapai? 0:17:25 – „Natūralių kvapų joks dirbtinis intelektas atkurti negali“. Apie uoslės ir kitų kūno pojūčių svarbą skaitmeninėje epochoje. 0:19:07 – „Negerk, Jonuk, to vandens - avinėliu pavirsi“. Apie visuotinės standartizacijos ir dirbtinumo žalą. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė ir Austėja Landsbergienė. „Tai, kas apibrėžia mus, kaip žmones, yra ne sausos žinios, o smalsumas. Todėl labai svarbu jį žadinti ir puoselėti“, - teigia edukologė, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė. Ji tikina, kad dirbtinio intelekto įrankių dėka pamokos planą galima susidaryti per minutę, tačiau mokytojo užduotis – sugalvoti, kaip tą turinį pristatyti vaikams, kaip sužadinti jų smalsumą, kaip praturtinti savo pamoką, kaip ją kontekstualizuoti, kaip užduoti klausimus – vertybinius, moralinius, etinius... „Joks dirbtinis intelektas šito nesugeneruos“, – įsitikinusi Austėja. Gyvosios, neišreikštos (angl. tacit knowledge) žinios DI eroje - edukologo žvilgsniu. 0:00:00 – pradžia 0:01:13 – „To nesurašysi į jokį checklist‘ą“. Kaip neišreikštas žinias suvokia Austėja Landsbergienė? 0:02:37 – „Žmogus mokosi imituodamas ir kartodamas“. Apie gyvas ir nuotolines pamokas - ką atskleidė tyrimai po pandemijos? 0:09:13 – „Jei mokytojas ilgai sėdi prie pamokos plano, jis atsilieka nuo šiuolaikinių technologijų“. Apie DI įrankų naudą ugdymo procese. 0:10:30 – „Joks dirbtinis intelektas šito nesugeneruos“. Apie tai, kaip žadinti ir puoselėti mokinių smalsumą. 0:14:58 – „Ar tikrai viską moku?“. Kodėl taip svarbu nuolat save kvestionuoti, ir kodėl vadovui savo aplinkoje reikia turėti ne pritarėjų, o patarėjų? 0:18:02 – „Šiandien gyvenimo tėkmė yra labai greita, todėl reikia nuolat domėtis naujovėmis“. Apie knygas ir perskaitytų idėjų taikymą praktikoje. 0:20:22 – Pabaigos įžvalga Daugiau laidų: Apie neįsisąmonintą kvapų komunikaciją - su Laime Kiškūne https://youtu.be/o2gdUNi-6mM Apie neįsisąmonintą vizualinę komunikaciją - su Olese Kekiene https://youtu.be/Cpog2TE9lnQ Gyvosios, neišreikštos žinios neuropsichologo akimis - su Ramune Dirvanskiene https://youtu.be/SMSp7_8ZgNs Apie gyvąsias, neišreikštas žinias iš filosofinės perspektyvos - su Justu Kučinsku https://youtu.be/jZ-H1_gfLEg Kaip gyvosios, neišreikštos žinios randasi bendrame veikime - su Marija Zamaryte https://youtu.be/Z0_Q5GFLKXM Kaip gyvosios, neišreikštos žinios randasi refleksijose – su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/AmLc5f3yGz8

Rasa Baltė Balčiūnienė ir Olesė Kekienė „Visada turėjau stiprią pajautą, bet negalėdavau paaiškinti, iš kur randasi tas intuityvus žinojimas, todėl ėmiau analizuoti ir dekonstruoti tai, ką matau ir jaučiu“, - sako įvaizdžio ir aprangos dizainerė Olesė Kekienė. Ji teigia, kad už kiekvieno daikto slypi žmogaus pasirinkimas. Ir tie daiktai visada sako tiesą apie mūsų vertybes ir motyvus. „Kūnas, judėjimas erdvėje, kvėpavimas, balsas, žodžiai, kalbos ritmas, pasirinkti daiktai ar drabužiai – visa tai yra tam tikras modelis, kaip žmogus mąsto. Stebiu elgsenos, išvaizdos detales ir jaučiu, kai nuoseklumo grandinė nutrūksta “, - sako Olesė. Tyrinėjančių pokalbių ciklo „Gyvosios, neišreikštos žinios DI eroje“ 6 epizodo tema – neįsisąmoninta vizuali komunikacija: 0:00:00 – pradžia 0:01:57 – „Ėmiau analizuoti ir dekonstruoti tai, ką matau ir jaučiu“. Kaip intuityvios žinios virsta sąmoningomis žiniomis? 0:02:47 – „Princesė Diana ir Tina Turner: ta pati maža juoda suknelė, o efektas – visiškai kitoks“. Kas lemia skirtingą suvokimą? 0:04:55 – „Už kiekvieno daikto slypi žmogaus pasirinkimas“. Vizualinė antropologija – kas tai? 0:05:51 – „Mes visi gebame „nuskaityti“ žmogų ir aplinką“. Apie elgsenos ir išvaizdos (ne)nuoseklumą. 0:11:20 – „Man grožis slypi ne tik dermėje, bet ir kiče, chaose, nes ten irgi matau tam tikrus dėsningumus“. Apie išvaizdą, už jos slypinčias vertybes ir neverbalinį kvietimą bendrauti. 0:14:53 – „Vertingiausias santykis, kurį galiu sukurti – tai santykis su savimi“. Kaip pažinti save per daiktinę aplinką? Olesės Kekienės patarimai. 0:17:25 – Apie vaizdinio pirmapradį šaltinį. Pelenės metafora. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau laidų: Apie neįsisąmonintą kvapų komunikaciją - su Laime Kiškūne https://youtu.be/o2gdUNi-6mM Apie neįsisąmonintą vizualinę komunikaciją - su Olese Kekiene https://youtu.be/Cpog2TE9lnQ Gyvosios, neišreikštos žinios edukologo akimis - su Austėja Landsbergiene https://youtu.be/3T59sk5fIlE Gyvosios, neišreikštos žinios neuropsichologo akimis - su Ramune Dirvanskiene https://youtu.be/SMSp7_8ZgNs Apie gyvąsias, neišreikštas žinias iš filosofinės perspektyvos - su Justu Kučinsku https://youtu.be/jZ-H1_gfLEg Kaip gyvosios, neišreikštos žinios randasi bendrame veikime - su Marija Zamaryte https://youtu.be/Z0_Q5GFLKXM Kaip gyvosios, neišreikštos žinios randasi refleksijose – su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/AmLc5f3yGz8

Rasa Baltė Balčiūnienė ir Ramunė Dirvanskienė „Naudodami vis daugiau DI įrankių, tapsime geresni darbuotojai, bet būsime mažiau laimingi“, - teigia neuropsichologė Ramunė Dirvanskienė. Pasak mokslininkės, saviveiksmingumas, pasitikėjimo jausmas turi didelį svorį žmogaus gyvenime, o jis vystomas išsikeliant įvykdomą užduotį, ją įveikiant, gaunant grįžtamąjį ryšį ir jaučiant tam tikrą neurocheminį efektą. Juk kaip gera galvoti, kad kažkur esi ekspertas, tiesa? Gyvosios, neišreikštos (angl. tacit knowledge) žinios dirbtinio intelekto eroje – neuropsichologo žvilgsniu. 0:00:00 – pradžia 0:01:20 – kuriose smegenų dalyse „gyvena“ neišreikštos žinios? 0:02:39 – ar galite papasakoti, kaip reikia važiuoti dviračiu? 0:04:46 – apie įkūnytą suvokimą: kaip veikia smegenys žiūrint baletą? 0:05:36 – apie smegenų tingumą, polinkį naudotis DI įrankiais ir žmogaus funkcinius praradimus: poveikis socialiniams įgūdžiams, gebėjimui konstruoti sakinius ir orientavimuisi aplinkoje; 0:09:00 – kaip žmogus gali prarasti save ir tapti DI vykdytoju? 0:10:10 – apie saviveiksmingumo svarbą žmogaus raidai ir pasitikėjimui savimi: kodėl svarbu dalykus daryti pačiam? 0:13:38 – kodėl jausimės vis mažiau laimingi? 0:14:49 – apie demencijos prevenciją skaitmeniniame amžiuje - asmeninė Ramunės Dirvanskienės patirtis; 0:15:42 – apie tai, kaip auklėti vaikus skaitmeniniame amžiuje: laisvo žaidimo svarba; 0:17:00 – vaikų vienišumo problema: ko šiandien daugelis vaikų norėtų gauti iš Kalėdų senelio? Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau laidų: Gyvosios, neišreikštos žinios edukologo akimis - su Austėja Landsbergiene https://youtu.be/3T59sk5fIlE Apie gyvąsias, neišreikštas žinias iš filosofinės perspektyvos - su Justu Kučinsku https://youtu.be/jZ-H1_gfLEg Kaip gyvosios, neišreikštos žinios randasi bendrame veikime - su Marija Zamaryte https://youtu.be/Z0_Q5GFLKXM Kaip gyvosios, neišreikštos žinios randasi refleksijose – su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/AmLc5f3yGz8

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir verslo psichologas, verslo renginių organizavimo įmonės „Confinn“ vadovas Dainius Baltrušaitis. „Tai, ką žmonės sako, tai, ką žmonės daro ir tai, ką žmonės sako, kad daro yra trys skirtingi dalykai, - sako verslo psichologas Dainius Baltrušaitis, cituodamas žinomą amerikiečių mokslininkę Margaret Mead. Todėl geras vadovas, pasak Dainiaus, turi būti geras antropologas: tyrinėti savo organizacijos žmones, pažinti juos nuolatinėje kaitoje, būti bendruomenės dalimi. Stebėti, bet nelyginti ir nevertinti. Tiesiog suprasti savo „gentį“. Apie antropologinio darbo principus ir jų naudą vadovams – tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija“ antrame epizode su Dainiumi Baltrušaičiu ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:00:39 – apie antropologijos paskirtį 0:05:28 – apie antropologinio darbo principus 0:11:59 – apie holistinį požiūrį 0:13:02 – apie antropologinių metodų naudą (praktinis pavyzdys) Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Rasa Baltė Balčiūnienė ir Justas Kučinskas Kaip gimsta įžvalga? „Kai savo išankstiniu žinojimu, įprastais problemų sprendimo būdais neužgoži konteksto, kuriame atsidūrei. Kai priimi jį kaip visiškai naują, unikalią patirtį. Kai žiūri šviežiu žvilgsniu į ką tik naujai atsivėrusias situacijas ar daiktus. Ir nustembi. Akimirką net pasimeti. Ir štai iš tos nežinomybės labai keistu, beveik paradoksaliu būdu atsiranda įžvalga“, - sako filosofas, judesio mokytojas, įtraukiančiojo vadovavimo praktikas Justas Kučinskas. Apie gyvąsias, neišreikštas žinias - iš filosofinės perspektyvos: 0:00:00 – pradžia 0:01:02 – kas yra gyvosios, neišreikštos žinios filosofo akimis 0:05:22 – apie išmintį ir įžvalgų atsiradimo „mechanizmą“ 0:11:26 – apie įžvalgų sukeltas transformacijas 0:15:13 – apie aplinką įžvalgoms atsirasti Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir viešojo kalbėjimo ekspertė, emocinio intelekto vystymo instruktorė, HAI instituto alumnė Marija Zamarytė. „Indijoje nuo seno yra įprasta, kad prie Meistro žmonės ateina tiesiog pabūti. Sėdėdami toje erdvėje, jie gali pradėti matyti kitaip. Būtent - pamatyti kitaip... Ir mano pačios gyvenime buvo žmonių, kurie leido patirti šį fenomeną. Kai būnu ar veikiu šalia to žmogaus, jo neišreikštos žinios - per erdvę, per mikroniuansus, per subtiliausius energetinius instrumentus - intuityviai tampa mano pačios dalimi. Pradedu mąstyti kitaip, jausti kitaip, matyti kitaip - žmones, prasmes, gyvenimą. Viskas manyje pradeda transformuotis dėka to, kad esu šalia to žmogaus,“ - pasakoja viešojo kalbėjimo ekspertė ir emocinio intelekto vystymo instruktorė, HAI instituto alumnė Marija Zamarytė. Apie neišreikštas žinias ir veidrodinius neuronus, apie jautrumą ir vidinę klausą, ir apie tai, kaip kurti gyvą ryšį tarp viešojo kalbėtojo ir klausytojo – antrame laidų ciklo apie gyvąsias žinias epizode. 0:00:00 – pradžia 0:01:23 – kas yra gyvosios, neišreikštos žinios M. Zamarytės akimis 0:03:54 – apie standartizuotas žinias ir naujos kartos universitetus 0:06:12 – apie gyvąsias žinias ir veidrodinius neuronus 0:10:46 – apie jautrumą ir vidinę klausą 0:14:12 – kaip kuriamas gyvas ryšys tarp viešojo kalbėtojo ir klausytojo Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir vadovų konsultantas Saulius Jovaišas. Ką gali žmogus ir ko nemoka dirbtinis intelektas? Žmogus geba naudotis neišreikštomis, gyvosiomis žiniomis, kuriose susijungia jo patirtis, kompetencijos, intuicija. Dirbtinis intelektas gyvų žinių generuoti negali. Šiame laidų cikle kalbame apie šias neišreikštas, gyvąsias žinias ir jų auginimo būdus. „Klausimas „kodėl esu čia ir darau tai, ką darau“, turbūt yra geras būdas auginti savyje gyvas žinias. Kaip ir būdas sutikti problemą, kuri gyvenime nutinka, ir eiti jos spręsti. Tam tikra prasme, tai yra išmintingėjimas. Tik manau, kad šis procesas nėra baigtinis“, - sako pirmosios laidos pašnekovas – vadovų konsultantas Saulius Jovaišas. 0:00:00 – pradžia 0:01:20 – gyvosios žinios – kas tai? 0:03:07 – praktiniai pavyzdžiai 0:07:28 – apie atvirumą ir santykį su realybe 0:09:03 – kaip auginti gyvąsias žinias? 0:12:25 – apie išmintingėjimą 0:13:28 – kokius vadovus pakeis DI? 0:16:41 – apie smalsumą ir gebėjimą kelti klausimus 0:17:58 – kur link kryps organizacijų kultūra? Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir pučiamųjų orkestro „Kybartai" meno vadovas ir dirigentas Donatas Ziegoraitis. „Kai orkestrantai po repeticijos išeina švilpaudami, žinau, kad koncertas pavyks“, - sako pučiamųjų orkestro „Kybartai" meno vadovas ir dirigentas Donatas Ziegoraitis. „Kai projekto pabaigoje darbuotojai jaučia pasitenkinimą ir džiugesį, suprantu, kad tas projektas turi potencialo vystytis toliau“, - antrina verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė. Ir abu sutaria: žmogaus būsena yra bet kokio sumanymo sėkmės rodiklis, garantas ir asmenybės augimo sąlyga. Kaip ji kuriama? Apie tai - tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija" aštuntajame epizode su Donatu Ziegoraičiu ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:00:25 – apie sąsają tarp orkestro ir verslo organizacijos 0:04:02 – nuo ko prasideda asmenybės augimas? 0:06:16 – kuo skiriasi vartotojas nuo kūrėjo? 0:07:28 – apie skirtingų kartų tarpusavio mainus 0:15:08 – apie subtiliuosius (ne)sėkmės požymius Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir filosofas, judesio mokytojas, įtraukiančiojo vadovavimo praktikas Justas Kučinskas. „Sustoti, nurimti, pajausti savo kūną, atrasti savo „ašį“, įsiklausyti, kokia mintis ateina, kokia intuicija, koks veiksmas - jeigu turėtume daugiau tokių momentų savo dienoje, mūsų susitikimai su žmonėmis būtų kokybiškesni“, - sako judesio mokytojas, filosofas Justas Kučinskas. Pasak Justo, susirinkę į posėdžius savo organizacijose, tarsi sprendžiame „žemiškas“ problemas, tačiau patys, dažnai, esame „neįsižeminę“, o įstrigę virtualiose būsenose, nejausdami nei savo kūno, nei dabarties akimirkos. Kuo svarbus kūno intelektas organizacijos veikloje? Ką reiškia jausti savo „ašį“? Kodėl verta įvaldyti savistabą ir vidinę distanciją? Apie visa tai - tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija" septintajame epizode su Justu Kučinsku ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:00:51 – apie ryšį tarp kūno intelekto ir organizacijos veiklos 0:05:20 – apie neutralumo būseną 0:08:05 – apie žodžio ir kūno sąsajas 0:10:48 – apie „gyvo“ pokalbio lygmenis 0:13:06 – apie metodikas (patarimai ir praktiniai pavyzdžiai) 0:19:32 – apie savistabą ir vidinę distanciją Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir strateginio valdymo bei lyderystės ekspertė Eglė Daunienė. „Mes labai atsainiai žiūrime į tai, kaip darome sprendimus, ir kas atsitinka tada, kai žmonės, kurie turėtų prisiimti atsakomybę, nedalyvauja ruošiant susitarimą, o gauna jį gatavą“, - sako adaptyviosios lyderystės ekspertė Eglė Daunienė. Ji teigia, kad, priiminėdami sprendimus, turėtume rūpintis pasekmėmis: apmąstyti, kaip tai palies mane, kolegą, klientą, aplinką. Kuo rūpesčio laukas yra platesnis, tuo labiau atsižvelgiama į įvairius faktorius. Apie tai, ką reiškia „susitarti“, gebėjimą apmąstyti situacijas ir sąmoningumo svarbą priiminėjant sprendimus – tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija“ ketvirtajame epizode su Egle Dauniene ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:01:20 – apie sąvoką „organizacijų antropologija“ 0:02:58 – ką žmonėms reiškia „susitarti“? 0:05:05 – apie susitarimą kaip gyvą suvokimą 0:06:21 – kaip vyksta susitarimai (praktinis pavyzdys) 0:11:02 – apie gebėjimą apmąstyti situacijas ir savo elgseną 0:14:51 – apie sąmoningumą - žmogaus ir komandos Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir įmonės „Mistertango“ direktorė, HAI instituto alumnė Svetlana Ziubrovskienė. „Be eksperimentų mes nebūtume gyva organizacija, o eksperimentams reikia ne tik greitos reakcijos, bet ir darbuotojų vidinės motyvacijos – noro augti, drąsos bandyti ir ryžto įgyvendinti pokytį“, - tikina įmonės „Mistertango“ direktorė, HAI instituto alumnė Svetlana Ziubrovskienė. Ji sako, kad gyva organizacija panaši į augalą: kiekviena jo dalis atlieka savo funkciją, todėl svarbu, kad įmonėje būtų aiški valdymo struktūra ir svarbiausia - tinkami, savo funkciją suprantantys žmonės. Tam, kad „augalas“ sėkmingai klestėtų ir augtų. Apie greitą darbuotojų samdą, eksperimentus ir įgalinimą veikti - tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Gyvos organizacijos“ naujame epizode: 0:00:00 – pradžia 0:00:34 – kas yra gyva organizacija? 0:01:05 – apie greitį organizacijos veikloje 0:02:45 – apie darbuotojų samdos procesą 0:06:35 – apie darbuotojų asmenines savybes 0:08:03 – apie darbuotojų įgalinimą veikti 0:12:02 – apie savininko intervenciją Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir gyvųjų sistemų fasilitatorė Lina Šleinotaitė-Kalėdė. „Jeigu visi 9 milijardai žmonių skirtų daugiau dėmesio savo vidinės sistemos stebėsenai, nebūtų jokių problemų nei šeimose, nei organizacijose, nei valstybėse“, - sako gyvųjų sistemų fasilitatorė Lina Šleinotaitė-Kalėdė. Kai keičiamės patys, keičiasi ir mūsų aplinka, nes viskas yra susiję net atomų lygmenyje. Kai organizacijoje vienas žmogus pradeda veikti kitaip, pajuda visa komanda, ir tada, pasak Linos, pradeda keistis žmonių gyvenimai. Todėl labai svarbi yra pirminė intencija. Apie gyvybės logiką, gyvųjų sistemų evoliuciją, pokyčių „greitintuvą“ ir apie tai, kurią iš sistemų keisti sekasi sunkiausiai - tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Gyvos organizacijos“ naujame epizode: 0:00:00 – pradžia 0:00:38 – apie asmeninę patirtį 0:02:09 – apie gyvybės logiką ir principus 0:04:33 – apie „sistemą“, kurią sunkiausia pakeisti 0:05:29 – apie organizacijų misiją 0:07:54 – apie sistemų kitimo būdus Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir įmonės „Tegra Group“ bendraturtis Rinardas Goda. „Paradoksalu, bet pastarieji treji sunkūs metai mūsų įmonei buvo patys geriausi ir pelningiausi. Tarsi veiktų priešingai: kuo sudėtingesnė situacija rinkoje, tuo geriau kompanijai. Atsiveria tiek daug naujų galimybių, tereikia pasilenkti ir jas susirinkti“, - sako gyvųjų sistemų principais veikiančios įmonės bendraturtis Rinardas Goda. Kokie yra gyvų organizacijų kultūros skiriamieji ženklai? Kaip jose gimsta sprendimai, kurie įprastose įmonėse gimti tiesiog negalėtų? Atsakymai, įžvalgos ir praktiniai pavyzdžiai – tyrinėjančių pašnekesių cikle „Gyvos organizacijos“: 0:00:00 – pradžia 0:00:42 – apie gyvas ir „negyvas“ organizacijas 0:02:22 – apie gyvų organizacijų evoliucinį tikslą 0:03:16 – apie gyvų organizacijų darbuotojų elgseną 0:03:52 – apie gyvų organizacijų veikimo modelį 0:04:16 – apie asmeninę patirtį 0:06:02 – apie gyvų organizacijų pranašumus 0:07:45 – apie tai, kaip gyvose organizacijose priiminėjami sprendimai 0:09:46 – apie investiciją į organizacijos žmones 0:14:24 – apie bendravimą su klientais (praktinis pavyzdys) Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir adaptyviosios lyderystės ekspertė Eglė Daunienė. Gyvename sparčiai kintančiame pasaulyje, todėl esame priversti nuolat koreguoti savo mąstymą, elgseną, veikimo būdus. Turime gebėti greitai persiorientuoti, būti lankstūs ir kūrybingi. Mokėti adaptuotis, bet išlaikyti autentišką šerdį, susikurti savo judėjimo trajektoriją. Veikti taip, kaip veikia gamta kintančio klimato sąlygomis. Lietuvoje jau randasi organizacijų, veikiančių gyvųjų sistemų principais. Tokioms organizacijoms būdinga atvirumo kultūra, stiprus tarpusavio pasitikėjimo laukas, o finansiniai rezultatai nebėra vienintelis tikslas. Tyrinėjančių pašnekesių ciklas „Gyvos organizacijos“ skirtas atidžiau paanalizuoti, kaip veikia tokio tipo organizacijos, koks yra jose dirbančių žmonių mąstymas, elgsena ir tikslai, kokių naujų galimybių jos atveria ir kaip keičia įsisenėjusį požiūrį į verslą. 0:00:00 – pradžia 0:00:50 – gyvos organizacijos – kas tai? 0:04:04 – kodėl tikslai ≠ rodikliai? 0:06:02 – ką reiškia kurti vertę? 0:12:33 – apie supainiotas sąvokas ir prasmės krizę organizacijose 0:14:33 – apie asmenybių mokyklą 0:15:36 – apie gebėjimą persikurti 0:18:14 – apie gebėjimą dalintis sprendimais 0:19:50 – apie suaugystę Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Moterys antreprenerės: kaip gimsta sprendimai iš pajautos? Atvirų pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 8-ajame epizode aiškinamės, ką reiškia veikti iš pajautos ir kuo tai skiriasi nuo racionalaus veikimo. „Didžiąją dalį sprendimų versle esu priėmusi iš pajautos. Tai patys geriausi mano sprendimai“, - tikina antreprenerė Raimonda Radvilavičienė. Ji sako neskubanti kurti strategijų ir planų prieš tai nepatyrinėjusi aplinkos ir jos siunčiamų signalų. Kai viduje žinome, ko mums reikia, kai su stipria energija tai transliuojame į išorę, aplinka būtinai sureaguoja, ir tada pradedame matyti galimybes. Stiprus impulsas veikti ir energijos antplūdis rodo, kad pataikėmė ten, kur reikia. HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina prekinio ženklo „Mr.Clay“ kūrėją Raimondą Radvilavičienę. 0:00:00 – pradžia 0:00:59 – Raimondos istorija 0:06:17 – apie aplinkos stebėjimą 0:07:43 – apie pajautos veikimo „mechanizmą“ 0:16:56 – apie energiją ir nuobodulį 0:18:37 – apie rezonansą 0:20:17 – apie impulsą veikti Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Moterys antreprenerės: kūno intelekto svarba krizinėse situacijose. Atvirų pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 7-ajame epizode kalbame apie vieną svarbiausių žmogaus veiklos kompetencijų – kūno intelektą. „Priimkite savo kūną kaip išmintį, jis nėra tik transporto priemonė jūsų protui“, – sako emocinio intelekto vystymo instruktorė Marija Zamarytė. Neuromokslininkai teigia, kad visus sprendimus žmogaus kūnas priima 30 sekundžių anksčiau nei protas. Taigi ir krizinėse, neapibrėžties situacijose kūnas geriausiai žino, ką pasirinkti ir kaip pasielgti, tereikia jį išgirsti. Manoma, kad netolimoje ateityje pajauta taps svarbia žmogaus veiklos kompetencija. Pažangiose organizacijose jau šiandien randasi nauja sprendimų priėmimų kultūra, kuri remiasi ne tik skaičiais, bet ir kūno intelektu. Taigi, ar mokate naudotis šiuo subtiliu instrumentu? HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina viešojo kalbėjimo ekspertę, emocinio intelekto vystymo instruktorę Mariją Zamarytę. 0:00:00 – pradžia 0:00:15 – apie krizės sąvoką 0:02:43 – apie kūno intelektą 0:05:58 – apie kūną ir protą 0:09:48 – apie naują sprendimų priėmimo kultūrą 0:11:27 – apie santykį su savo kūnu 0:18:37 – apie gerų sprendimų kriterijus Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Moterys antreprenerės: kaip veikti neapibrėžties sąlygomis? Atvirų pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 6-ajame epizode kalbame apie emocines būsenas ir būdus įveikti neapibrėžtį. Paradoksalu: kokia bebūtų skaudi neapibrėžtis, kurią išgyvename, joje galime atrasti naujų galimybių, naują požiūrį, naują gyvenimo būdą. „Tik judėti reikia atsargiai, lyg per lūžtantį ledą“, - pataria finansų planuotoja, įmonės „Gerovės valdymas“ vadovė Eglė Surplienė. Kaip elgtis, kai griūva daugelis mums įprastų dalykų, trūkinėja ryšiai ir atsiveria tuštuma? Kaip atrasti reikiamus orientyrus? Kaip neapibrėžtyje galime vystytis ir augti? HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina finansų planuotoją, įmonės „Gerovės valdymas“ vadovę, kibernetikę-matematikę Eglę Surplienę. 0:00:00 – pradžia 0:00:17 – apie (ne)apibrėžtį 0:02:25 – apie pasirinktą ir primestą neapibrėžtį 0:05:22 – apie emocines būsenas 0:09:04 – apie būdus įveikti neapibrėžtį 0:10:45 – apie veikiančius sprendimus 0:13:05 – apie prasmę ir vertybes 0:18:03 – apie atjautą ir emocinį neutralumą 0:18:44 – apie ateities vaizdinį Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Moterys antreprenerės: kokie stereotipai riboja mūsų veiklas? Atvirų pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 5-ajame epizode kalbame apie mentalinių vaizdinių poveikį ir moterų (ne)norą prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. „Mes, moterys, visose gyvenimo situacijose turime mokėti savimi pasirūpinti“, - sako Lietuvos verslo moterų tinklo vadovė Fausta Šeputytė. O jeigu kyla abejonė, kad nepasiseks? Greičiausiai ši mintis ateina iš kadaise visuomenėje susiformavusio stereotipinio vaizdinio, kad moteris yra silpnesnė už vyrą. Galbūt todėl palyginti nedaug moterų išdrįsta imtis verslo. Taigi, kaip atsikratyti mentalinių vaizdinių? Kaip nepasiduoti aplinkos spaudimui? Kaip nebijoti suklysti? HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina įmonės „Metga“ generalinę direktorę, Lietuvos verslo moterų tinklo vadovę Faustą Šeputytę. 0:00:00 – pradžia 0:00:28 – apie mentalinius vaizdinius 0:04:13 – apie pasirinkimus 0:07:32 – apie „silpnąją“ lytį 0:09:14 – apie mitus ir pasakas 0:10:44 – apie aukos vaidmenį 0:14:52 – apie svetimas mintis 0:15:36 – apie „privilegiją“ klysti Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Moterys antreprenerės: Elizabeth Holmes nuopuolio psichologinė analizė Tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 1-ajame epizode nagrinėjamos „Theranos“ įkūrėjos Elizabeth Holmes verslo žlugimo giluminės priežastys. Ji buvo tikra Silicio slėnio žvaigždė, pritraukusi milžiniškų investicijų ir įtakingų žmonių dėmesį. Dar visai neseniai charizmatiškoji Elizabeth Holmes buvo vadinama ateities žmogumi, o šiandien jai gresia ilgi metai kalėjimo. Kaip jauną moterį užvaldė netikras genialaus išradėjo vaizdinys? Apie ką bylojo pasąmoninio elgesio ženklai? Kodėl patyrę investuotojai to nepastebėjo? Kokią įtaką jai darė vaikystės patirtys ir aplinkos įskiepyti svetimi troškimai? Kaip tikrovės neatitinkantis elgesys pačiai Holmes tapo spąstais? Elizabeth Holmes nuopuolio gilumines priežastis nagrinėja HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė ir strateginio valdymo bei lyderystės ekspertė Eglė Daunienė. 0:00:00 – pradžia 0:00:04 – E. Holmes istorija trumpai 0:00:49 – apie klaidų paieškas 0:02:55 – apie Edisono kodą 0:04:51 – apie išradėjo pseudovaizdinį 0:06:04 – apie pasąmonės kalbą 0:06:48 – apie vaikystės patirtis ir šeimos projekcijas 0:09:31 – apie idėją ir atotrūkį nuo realybės 0:10:35 – apie netikro vaizdinio diagnostiką 0:13:50 – apie savistabą Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Nežinom, bet galbūt tai paskutinis CMD epizodas kuriam laikui. Epizodo metu pakalbėjom apie karą Izraelyje, apie muštynes ir jų nuraminimą laiptinėje, paskelbėm Roast Battle dalyvius. Kažkas prišiko laiptinėje, apie naują Lietuvos komedijos fenomeną Deividą ČepulįContribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasaltaSupport the show

Paskutinis šio sezono PVS/CMD epizodas! Jau tradiciškai prieš išvykstant mums į Komandiruotę pas mus apsilanko vienas iš kemperiuko kapitonų, puikiai ant lietuvos žemelės žinomas Mantas Bartuševičius. Kaip seni tikri perdylos pykom ant savivaldybės, jog yra netinkamai tvarkomi Vilniaus keliai. Airido dirbtinis intelektas pateikė dainų apie Rokelį, bajerių apie kiekvieną iš mūsų. Apie artėjančią komandiruotę ir jos unikalias vietas!Support the show

Stendai su NARA žurnalistikos manifestu šią savaitę atsirado Vilniaus gatvėse. Specialiame mūsų podkasto bonus epizode teksto autorė Stefanija Jokštytė dalinasi savo mąstymu rašant šį kūrinį. Aš noriu žinoti, kaip laikosi romų vaikai Naujininkuose. Ar jie dar moka romų kalbą? Ar žaidžia su irakiečių vaikais? Aš noriu žinoti, kaip gyvena vienalytės poros Lietuvoje ir kodėl nėra partnerystės. Kaip sekasi translyčiams mokykloje? Aš noriu žinoti, kaip jaučiasi aktorė, prie kurios priekabiavo jos dėstytojas. Ir nors žinau, kad nebus lengva tai girdėti, tikiuosi, kad išklausyta ji pasijus bent truputį lengviau. Aš noriu žinoti, kodėl bijome psichikos negalią turinčių kaimynų ir kaip integruoti autizmo spektro vaikus. Aš nesuprantu ir noriu žinoti, kodėl paralimpiniam sportui vis dar skiriama mažiau dėmesio nei olimpiniam. Aš noriu žinoti, kas šią minutę kerta mūsų medžius ir miškus. Nors dar labiau noriu žinoti, kas tuos medžius gina ir kaip galiu prie jų prisijungti. Aš noriu žinoti, kodėl atstumiam priklausomybių turinčius žmones, užuot jiems padėję. Juk jiems taip trūksta meilės, žmogiškos meilės. Dar noriu žinoti, kaip gyvena vyrai ir moterys, kurie pardavinėja savo kūną, be meilės. Aš noriu žinoti, kas laužo lietuvių kalbą (ačiūdiev) ir kas laužo karo barikadas. Aš noriu žinoti, kaip žmonės gyvena Ugandoje, Ukrainoje, Palestinoje. Ir man ne mažiau svarbu sužinoti apie žydišką savo miesto kilmę, apie kurią mokykloje niekas nepasakojo. Aš noriu žinoti, kaip jaučiasi jazidė Klaipėdoje ir siras Jonavoje. Kaip jaučiasi žmonės, kuriuos žiemą palikome šalti miškuose prie Baltarusijos sienos ir kodėl nusikaltėliais vadinami tie, kurie juos gelbėjo? Aš noriu žinoti apie aktyvizmą, feminizmą, anarchizmą, alkoholizmą… Aš noriu žinoti, kaip dealinti su panikos atakomis ir kas yra meilė in general (nors turbūt nepavyks). Aš noriu sužinoti apie viską iš esmės, lėtai ir įsimenančiai. Jei ir tu nori žinoti, prisijunk prie NARA bendruomenės. Paremk nepriklausomą žurnalistiką. Toks yra pilnas manifesto tekstas, publikuotas stenduosi skirtinguose Vilniaus rajonuose nuo centro iki stoties ir Naujininkų. Šiuo tekstu kviečiame prisijungti prie NARA skaitytojų, klausytojų ir kūrėjų bendruomenės ir taip palaikyti mūsų nepriklausomą, tarptautinių etikos standartų siekiančią žurnalistiką. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/as-noriu-zinoti

Justinas Visickas vienas šilčiausių ir įdomiausių žmonių Lietuvos Stand up scenoje, turintis neeilinį backgroundą. Diena Justinas tikybos mokytojas, o vakare stand up komikas. Epizodo metu aiškinomės, kaip atrodo studijos kunigų seminarijoje, religijos požiūrį į komediją, į karą Ukrainoje. Epizodas kitoks, negu įprastai, tačiau labai įdomus!Contribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/pralauzkvienasaltaSupport the show

Paskutinis šio sezono CMD epizodas, o dabar varom atostogų. Linksmas epizodas, kuriame pakalbėjome apie marozus, kurie klausosi motyvacinių kalbų, paskaitėm mūsų TikToko komentarus, pasidalinom istorijom iš rajonų, aptarėm Jages performancą, nusprendėm, kad yra labai keista užpulti atlikėjus. Apie užklupusias krizes, Lavrinovičių karjeros pabaigą ir kt.Contribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta Support the show

Rėmėjais galite tapti paspaudę šią nuorodą: https://contribee.com/krepsinisnet Rėmėjams skirtoje dalyje atsakinėta į klausimus. Čia svarstyta apie Klaipėdos „Neptūno“ ateitį, Mareko Blaževičiaus projektą, modeliuota sudėtis Gedimino Žiemelio komandai, svarstyta apie Tai‘aus Websterio ateitį ir atsakyta į klausimą, ar Kazys Maksvytis pasielgė teisingai perėmęs „Žalgirio“ vairą dar šiame sezone. 00:00 – naujas rėmėjas 01:10 – lemtingas epizodas Kaune 06:43 – T.Websterio faktorius 12:20 – nuo tritaškių taiklumo priklausomas „Rytas“ 17:35 – V.Kariniausko žaidimas 21:03 – A.Sireikos psichologiniai žaidimai 23:50 – Eurolygos pusfinalis ar LKL pusfinalis? 24:30 – klaustukas dėl „Anadolu“ sveikatos 30:37 – Šaro šachmatų partija prieš P.Laso 35:56 – Dž.Musos sugrįžimas į Eurolygą 39:50 – W.Baldwino charakteris

Epizodas su kolega, komiku Evaldu Jasaičiu! Pakalbėjom apie gyvūniukus, apie Nidos varnas, keistus alaus pardavinėjimo būdus Barselonoje, pažaidėm žaidimą Kaubojus Roketūnas, paspeliojom keistų skelbimų kainas. Atsakėm į klausimą kas yra vibro show. Bandėm išsiaiškinti kalėjimo sąvokas. LIKE.SHARE.SUBSCRIBEContribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaPatreon:https://www.patreon.com/pralauzksaltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta Support the show (https://www.patreon.com/pralauzksalta)