Podcasts about kartojama

Ispanijoje vykstant antriems rinkimams šįmet, apžvalgininkai teigia, kad daugiausia balsų ir vėl turėtų surinkti dabartinio premjero „socialistų darbininkų“ partija. Visgi nežinia, ar po balsavimo šaliai pavyks išbristi iš politinės krizės. Ekspertų teigimu, tikėtina, kad daugumos surinkti nė viena partija neįstengs, o tai reikš koalicines derybas. Praėjusį kartą jos baigėsi pirmalaikiais rinkimais. Situaciją sunkina ir Katalonijos klausimas, kurio neišsprendus, kai kurių apžvalgininkų manymu, Ispanija bus sunkiai valdoma. Daliai nerimą kelia kylanti kraštutinės dešinės partija „Vox“, kuri vietų skaičių parlamente turėtų padvigubinti.Iš kalėjimo paleistas buvęs Brazilijos prezidentas Luiz Inácio Lula da Silva, tačiau neaišku, ar artimiausiu metu nebus grąžintas atgal. Aukščiausiasis teismas išlaisvino jį tol, kol bus išnaudotos visos teisinės galimybės apeliuoti da Silvai skirtą 12 m. bausmę. Buvęs Brazilijos prezidentas kaltinamas nedeklaravęs, kad dovanų priėmė prabangų butą, nors teigiama, kad jame išties negyveno. Daugelio politine vadinama byla yra dalis prieš kelerius metus šalį sukrėtusios „mašinų plovyklos“ (angl. „Operation Car Wash“) skandalo, kai atskleistos didžiulio masto korupcinės schemos, susijusios su valstybine naftos įmone „Petrobras“.Pastarąjį dešimtmetį nuo 2008 m. ekonominės krizės Europoje smarkiai išaugo Kinijos investicijos. Tačiau žemyno valstybės ima vis labiau nerimauti dėl rizikų, kurios kyla kinams perimant strategiškai svarbių objektų bei technologijų kontrolę.Ved. Indrė Urbaitė Sekmadienį 12.10 val. per LRT RADIJĄ. Kartojama pirmadienį 00.05 val.

Puerto Riko sostinėje San Chuane įpykę protestuotojai dvi savaites demonstracijomis reikalavo gubernatoriaus atsistatydinimo. Žmonių nepasitenkinimas kilo po to, kai buvo paviešinta beveik 900 psl. Ricardo Rossello ir jo aplinkos žmonių susirašinėjimai, kuriuose buvo įžeidinėjamos moteris, žeminami kitokios orientacijos žmonės, šaipomasi iš prieš dvejus metus salą nusiaubusio uragano aukų. „Rickyleaks"– taip buvo pramintas šis skandalas. Gubernatorius atsistatydino, tačiau kas toliau laukia bankrutavusio Puerto Riko, kurį recesija savo gniaužtuose laiko jau daugiau nei dešimtmetį?Boris Johnson - naujasis Jungtinės Karalystės premjeras ir torių partijos lyderis. Koks Jungtinėse Valstijose gimusio brito kelias į savo išsvajotą postą, ir ko laukti iš jo griežtos Brexit retorikos?Kinija išsikėlusi tikslą iki 2050-ųjų turėti „pasaulinės klasės“ karinius pajėgumus. Ką konkrečiai tai reiškia, lieka atviras klausimas. Tačiau ekspertai pastebi, kad kinai sparčiai modernizuoja savo kariuomenę ir jei savo tikslus įgyvendins, gali išaugti karinių konfliktų riziką. Ved. Indrė Urbaitė. Sekmadienį 12.10 val. per LRT RADIJĄ. Kartojama pirmadienį 00.05 val.

Džeimsas Bondas – filmo herojus, sukurtas pagal Iano Flemingo romanus. O neseniai istorikas dr. Bernardas Gailius išleido knygą „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“. Dr. B. Gailius paskaitoje „Ar egzistuoja slaptoji tarnyba? Džeimso Bondo mitas šiuolaikinėje politikoje“ ieško sąsajų tarp Džeimso Bondo mito ir šiuolaikinės politikos realijų, nagrinėja slaptųjų tarnybų veiklą, pasaulio gelbėjimo, gėrio bei blogio temas. Analizuojant Džeimso Bondo mitą siekiama suprasti ir atskleisti dabartinę vakariečių padėtį juos supančiame pasaulyje.Kartojama 2018 metų gegužės 8 d. laida.Įrašyta 2017 m. gruodžio 6 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Džeimsas Bondas – filmo herojus, sukurtas pagal Iano Flemingo romanus. O neseniai istorikas dr. Bernardas Gailius išleido knygą „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“. Dr. B. Gailius paskaitoje „Ar egzistuoja slaptoji tarnyba? Džeimso Bondo mitas šiuolaikinėje politikoje“ ieško sąsajų tarp Džeimso Bondo mito ir šiuolaikinės politikos realijų, nagrinėja slaptųjų tarnybų veiklą, pasaulio gelbėjimo, gėrio bei blogio temas. Analizuojant Džeimso Bondo mitą siekiama suprasti ir atskleisti dabartinę vakariečių padėtį juos supančiame pasaulyje.Kartojama 2018 metų gegužės 8 d. laida.Įrašyta 2017 m. gruodžio 6 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Kartojama 2006 m. laida. Apie mįsles, tikėjimą ir intelektą. Pokalbis su 2006 metų knygų mugės svečiu iš Ispanijos, rašytoju, žurnalistu ir keliautoju Javieru Sierra, pokalbyje dalyvauja knygos „Paslaptinga vakarienė“ (apie Leonardą Da Vinčį) vertėja Onutė Žemaitienė.Ved. Violeta Melnikienė.

Kartojama 2006 m. laida. Apie mįsles, tikėjimą ir intelektą. Pokalbis su 2006 metų knygų mugės svečiu iš Ispanijos, rašytoju, žurnalistu ir keliautoju Javieru Sierra, pokalbyje dalyvauja knygos „Paslaptinga vakarienė“ (apie Leonardą Da Vinčį) vertėja Onutė Žemaitienė.Ved. Violeta Melnikienė.

Kartojama 2008 m. laida. Apie meną, kūrėją ir vartotoją. Koks būtų jūsų gyvenimas be meno? Menotyrininkė Nijolė Tumėnienė kalbina inžinierių Gintautą Vasionį. Skulptorius Robertas Antinis apmąsto kūrėjo ir kūrinio suvokėjo santykį. Ved. Violeta Melnikienė.

Kartojama 2008 m. laida. Apie meną, kūrėją ir vartotoją. Koks būtų jūsų gyvenimas be meno? Menotyrininkė Nijolė Tumėnienė kalbina inžinierių Gintautą Vasionį. Skulptorius Robertas Antinis apmąsto kūrėjo ir kūrinio suvokėjo santykį. Ved. Violeta Melnikienė.

„Muzikiniame pastiše“ – trimitininkas Franciso Pacho Floresas.Tuo metu, kai daugelis sporto sirgalių stebėjo Pasaulio futbolo čempionatą, trimitininkas Pacho Floresas iš Venesuelos demonstravo aukščiausio lygio trimitavimą ir neslėpė džiaugsmo sakydamas, kad taip gausiai susirinkę klausytojai jam pačiam neleido prisidėti prie futbolo mėgėjų. Kartu su pianiste Ieva Dūdaite jie kuria ypatingos atmosferos rečitalius, o klausytojai jaučiasi panašiai kaip sporto sirgaliai. Ved. Ieva Buinevičiūtė„Muzikinis pastišas“ – rugpjūčio 6 d., pirmadienį, nuo 12.12 iki 14.00 val. per LRT KLASIKĄ. Kartojama 22.10 val.

„Muzikiniame pastiše“ – trimitininkas Franciso Pacho Floresas.Tuo metu, kai daugelis sporto sirgalių stebėjo Pasaulio futbolo čempionatą, trimitininkas Pacho Floresas iš Venesuelos demonstravo aukščiausio lygio trimitavimą ir neslėpė džiaugsmo sakydamas, kad taip gausiai susirinkę klausytojai jam pačiam neleido prisidėti prie futbolo mėgėjų. Kartu su pianiste Ieva Dūdaite jie kuria ypatingos atmosferos rečitalius, o klausytojai jaučiasi panašiai kaip sporto sirgaliai. Ved. Ieva Buinevičiūtė„Muzikinis pastišas“ – rugpjūčio 6 d., pirmadienį, nuo 12.12 iki 14.00 val. per LRT KLASIKĄ. Kartojama 22.10 val.

„Muzikiniame pastiše“ – apie projektą „Muzika visiems“.Antrą laidos valandą keliausime po Europą, skambant skirtingų regionų muzikai.Ved. Gerūta Griniūtė.„Muzikinis pastišas“ – rugpjūčio 3 d., penktadienį, nuo 12.12 iki 14.00 val. per LRT KLASIKĄ. Kartojama 22.10 val.

„Muzikiniame pastiše“ – apie projektą „Muzika visiems“.Antrą laidos valandą keliausime po Europą, skambant skirtingų regionų muzikai.Ved. Gerūta Griniūtė.„Muzikinis pastišas“ – rugpjūčio 3 d., penktadienį, nuo 12.12 iki 14.00 val. per LRT KLASIKĄ. Kartojama 22.10 val.

Kartojama 2009 m. laida. Ką atveria pasakos vaikams ir ką suaugusiems?Kai kas mano, kad pasakų vaikams sekti ar skaityti negalima, jos per daug žiaurios: ar nepaveiks vaikų psichikos? Na, o suaugusiems jos tiesiog neįdomios. Jos tegali būti mokslininkų tyrinėjimo objektu – mitologų, etnologų ar antropologų. Tačiau kodėl vaikai taip mėgsta pasakas, netgi prašo tas pačias pasekti po kelis ar net keliolika kartų? Pokalbis su psichologėmis Vita Malakiene ir Kristina Radviliene. Danų filologė Akvilė Lapėnaitė pasakoja apie Kanarų salas.Laidos vedėja Violeta Melnikienė.

Kartojama 2009 m. laida. Ką atveria pasakos vaikams ir ką suaugusiems?Kai kas mano, kad pasakų vaikams sekti ar skaityti negalima, jos per daug žiaurios: ar nepaveiks vaikų psichikos? Na, o suaugusiems jos tiesiog neįdomios. Jos tegali būti mokslininkų tyrinėjimo objektu – mitologų, etnologų ar antropologų. Tačiau kodėl vaikai taip mėgsta pasakas, netgi prašo tas pačias pasekti po kelis ar net keliolika kartų? Pokalbis su psichologėmis Vita Malakiene ir Kristina Radviliene. Danų filologė Akvilė Lapėnaitė pasakoja apie Kanarų salas.Laidos vedėja Violeta Melnikienė.

„Muzikiniame pastiše“ – apie „Raseinių šiuolaikinės muzikos festivalį 2018“.Šiuolaikinę, eksperimentinę vietinių ir užsienio autorių kuriamą muziką dažniausiai turime galimybę išgirsti didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tačiau rugpjūčio 16–19 dienomis ji suskambės mieste, kuris vargu ar naujosios muzikos gerbėjams iki šiol asocijavosi su aktualiausiomis šių dienų muzikos naujovėmis.Tiesioginiame KLASIKOS eteryje pokalbis su kompozitoriais Dominyku Digimu ir Arturu Bumšteinu.Ved. Marius Šinkūnas.„Muzikinis pastišas“ – rugpjūčio 1 d., trečiadienį, nuo 12.12 iki 14.00 val. per LRT KLASIKĄ. Kartojama 22.10 val.

„Muzikiniame pastiše“ – apie „Raseinių šiuolaikinės muzikos festivalį 2018“.Šiuolaikinę, eksperimentinę vietinių ir užsienio autorių kuriamą muziką dažniausiai turime galimybę išgirsti didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tačiau rugpjūčio 16–19 dienomis ji suskambės mieste, kuris vargu ar naujosios muzikos gerbėjams iki šiol asocijavosi su aktualiausiomis šių dienų muzikos naujovėmis.Tiesioginiame KLASIKOS eteryje pokalbis su kompozitoriais Dominyku Digimu ir Arturu Bumšteinu.Ved. Marius Šinkūnas.„Muzikinis pastišas“ – rugpjūčio 1 d., trečiadienį, nuo 12.12 iki 14.00 val. per LRT KLASIKĄ. Kartojama 22.10 val.

„Muzikiniame pastiše“ – susitikimas su operos soliste Sofija Jonaityte.Pokalbis su operos soliste, daugelį metų atlikusia įvairiausius vaidmenis: nuo komiškų, jaunatviškų įsimylėjėlių iki pavydžių, siekiančių sosto dviveidžių moterų. Šiandien – visi prisiminimai, patirtys perduodamos žmonėms, norintiems pažinti operą iš vidaus.Ved. Ieva Buinevičiūtė.„Muzikinis pastišas“ – liepos 30 d., pirmadienį, nuo 12.12 iki 14.00 val. per LRT KLASIKĄ. Kartojama 22.10 val.(Laida kartojama.)

„Muzikiniame pastiše“ – susitikimas su operos soliste Sofija Jonaityte.Pokalbis su operos soliste, daugelį metų atlikusia įvairiausius vaidmenis: nuo komiškų, jaunatviškų įsimylėjėlių iki pavydžių, siekiančių sosto dviveidžių moterų. Šiandien – visi prisiminimai, patirtys perduodamos žmonėms, norintiems pažinti operą iš vidaus.Ved. Ieva Buinevičiūtė.„Muzikinis pastišas“ – liepos 30 d., pirmadienį, nuo 12.12 iki 14.00 val. per LRT KLASIKĄ. Kartojama 22.10 val.(Laida kartojama.)

Kartojama 2008 m. laida. Kaip tapti laimingu?Kaip įveikti baimę, nerimą, ar įmanoma išmokti būti laimingu? Pokalbis su psichologu dr. Mariumi Daugelavičiumi ir Lilija Švorobėj.Tapytojo Jono Kazlausko pasakojimas apie ispanų kultūrą.Ved. Violeta Melnikienė.

Kartojama 2008 m. laida. Kaip tapti laimingu?Kaip įveikti baimę, nerimą, ar įmanoma išmokti būti laimingu? Pokalbis su psichologu dr. Mariumi Daugelavičiumi ir Lilija Švorobėj.Tapytojo Jono Kazlausko pasakojimas apie ispanų kultūrą.Ved. Violeta Melnikienė.

Kartojama 2008 m. laida. Dailės terapijos seminaras Vilniuje – ką patyrė seminaro dalyvės: psichologės, dailininkės? Interviu su dalyvėmis. Apie meno terapijos istoriją, jos taikymą pokalbis su medicinos m. dr. Liudmila Lebedeva. Ved. Violeta Melnikienė.

Kartojama 2008 m. laida. Dailės terapijos seminaras Vilniuje – ką patyrė seminaro dalyvės: psichologės, dailininkės? Interviu su dalyvėmis. Apie meno terapijos istoriją, jos taikymą pokalbis su medicinos m. dr. Liudmila Lebedeva. Ved. Violeta Melnikienė.

„Muzikiniame pastiše“ – operos solistas Algirdas Drevinskas.Dvidešimtą sezoną Vokietijos Sarbriukeno mieste stovinčiame Saro žemės valstybiniame teatre (Saarländisches Staatstheater) netrukus pradėsiantis tenoras Algirdas Drevinskas su 10-ies metų dukterimi Clara ir 6-erių sūnumi Juliumi šiuo metu atostogauja savo tėviškėje Biržų rajone.Kitą sezoną solistas po 25-erių metų pertraukos vėl turės galimybę pasirodyti LNOBT scenoje: čia jo laukia Alfredo vaidmuo Giuseppe’s Verdi „Traviatoje“ ir Idomenėjo partija to paties pavadinimo Wolfgango A. Mozarto operoje.Ved. Marius Šinkūnas.„Muzikinis pastišas“ – liepos 18 d., trečiadienį, nuo 12.12 iki 14.00 val. per LRT KLASIKĄ. Kartojama 22.10 val.

„Muzikiniame pastiše“ – operos solistas Algirdas Drevinskas.Dvidešimtą sezoną Vokietijos Sarbriukeno mieste stovinčiame Saro žemės valstybiniame teatre (Saarländisches Staatstheater) netrukus pradėsiantis tenoras Algirdas Drevinskas su 10-ies metų dukterimi Clara ir 6-erių sūnumi Juliumi šiuo metu atostogauja savo tėviškėje Biržų rajone.Kitą sezoną solistas po 25-erių metų pertraukos vėl turės galimybę pasirodyti LNOBT scenoje: čia jo laukia Alfredo vaidmuo Giuseppe’s Verdi „Traviatoje“ ir Idomenėjo partija to paties pavadinimo Wolfgango A. Mozarto operoje.Ved. Marius Šinkūnas.„Muzikinis pastišas“ – liepos 18 d., trečiadienį, nuo 12.12 iki 14.00 val. per LRT KLASIKĄ. Kartojama 22.10 val.

Pernai išėjusi Władysławo Tatarkiewicziaus knyga „Apie laimę“ paskatino surengti diskusiją „Laimės fenomenas bei jo apraiškos šiuolaikinėje Lietuvoje“. Dalyvauja sociologai prof. Boguslavas Gruževskis, doc. Algirdas Monkevičius ir psichologas prof. Albinas Bagdonas.„Apie laimę“ – tai vieno iškiliausių XX a. lenkų humanisto, mąstytojo, filosofo Władysławo Tatarrkewicziaus veikalas. Lietuvos viešajame diskurse laimės tematika nepopuliari, užmiršta ar tiesiog išstumta, nors nemažą dalį piliečių kamuoja depresyvios nuotaikos. Diskusijos dalyviai aiškinsis, nuo ko priklauso laimės fenomenas: prigimtinis tai dalykas, o gal laimės jausmas iš(si)ugdomas? Įrašyta 2016 m. gegužės 5 d. Lietuvos mokslų akademijoje. Kartojama 2016 m. rugsėjo 6 d. laida.

Pernai išėjusi Władysławo Tatarkiewicziaus knyga „Apie laimę“ paskatino surengti diskusiją „Laimės fenomenas bei jo apraiškos šiuolaikinėje Lietuvoje“. Dalyvauja sociologai prof. Boguslavas Gruževskis, doc. Algirdas Monkevičius ir psichologas prof. Albinas Bagdonas.„Apie laimę“ – tai vieno iškiliausių XX a. lenkų humanisto, mąstytojo, filosofo Władysławo Tatarrkewicziaus veikalas. Lietuvos viešajame diskurse laimės tematika nepopuliari, užmiršta ar tiesiog išstumta, nors nemažą dalį piliečių kamuoja depresyvios nuotaikos. Diskusijos dalyviai aiškinsis, nuo ko priklauso laimės fenomenas: prigimtinis tai dalykas, o gal laimės jausmas iš(si)ugdomas? Įrašyta 2016 m. gegužės 5 d. Lietuvos mokslų akademijoje. Kartojama 2016 m. rugsėjo 6 d. laida.

Ką mes žinome apie autizmą? Kodėl visuomenė turi žinoti apie autizmą? „Suformuotas keistas autisto stereotipas: kad jie nebendraujantys, nejautrūs, iš tikrųjų jie – be proto jautrūs, jie visi skirtingi. Tai visiškai kitas pasaulio, žmogaus mastymas. Man įdomu, bet ir labai sunku,“ – sako fotomenininkė Vėtrė Antanavičiūtė, auginanti sūnelį Aistį. Pokalbis su mama. Kartojama 2016-06-02 laida.

Ką mes žinome apie autizmą? Kodėl visuomenė turi žinoti apie autizmą? „Suformuotas keistas autisto stereotipas: kad jie nebendraujantys, nejautrūs, iš tikrųjų jie – be proto jautrūs, jie visi skirtingi. Tai visiškai kitas pasaulio, žmogaus mastymas. Man įdomu, bet ir labai sunku,“ – sako fotomenininkė Vėtrė Antanavičiūtė, auginanti sūnelį Aistį. Pokalbis su mama. Kartojama 2016-06-02 laida.

„Jie: sovietų Lietuvos elito kolektyvinio portreto štrichai“ – Vilniaus universiteto istoriko Mariaus Ėmužio paskaita. Sovietinėse respublikose daugiausia valdžios turėjo kompartijos pirmasis sekretorius. Aptariamuoju laikotarpiu šias pareigas ėjo Antanas Sniečkus. Jo personalinis klanas iki 8-ojo dešimtmečio vidurio buvo vienas svarbiausių sovietų Lietuvoje. Nors analizuojant A. Sniečkaus gyvenimą galima pamanyti, kad jis turėjo remtis senais pažįstamais iš pogrindinės kovos laikų, vis dėlto jo esminė atrama buvo jaunesnės kartos atstovai. Jie buvo paklusnesni, išugdyti demokratinio centralizmo, be to, skirtingai nuo dažnai bemokslių pogrindininkų, jie buvo baigę partinius ar techninius mokslus ir tapę savo sričių specialistais. Kartojama 2015-11-03 laida.

„Jie: sovietų Lietuvos elito kolektyvinio portreto štrichai“ – Vilniaus universiteto istoriko Mariaus Ėmužio paskaita. Sovietinėse respublikose daugiausia valdžios turėjo kompartijos pirmasis sekretorius. Aptariamuoju laikotarpiu šias pareigas ėjo Antanas Sniečkus. Jo personalinis klanas iki 8-ojo dešimtmečio vidurio buvo vienas svarbiausių sovietų Lietuvoje. Nors analizuojant A. Sniečkaus gyvenimą galima pamanyti, kad jis turėjo remtis senais pažįstamais iš pogrindinės kovos laikų, vis dėlto jo esminė atrama buvo jaunesnės kartos atstovai. Jie buvo paklusnesni, išugdyti demokratinio centralizmo, be to, skirtingai nuo dažnai bemokslių pogrindininkų, jie buvo baigę partinius ar techninius mokslus ir tapę savo sričių specialistais. Kartojama 2015-11-03 laida.

Pasiaiškinkime, kas yra tas autentiškas lietuviškumas. Tokią paskaitą mums siūlo istorikė hum. m. dr. Vida Savoniakaitė. Siekdami atskleisti ir įvertinti dalelytę to, kas yra autentiškas lietuviškumas, aptarsime: ar autentiškumas yra svarbi sąvoka antropologijoje, humanitariniuose moksluose ir plačiau. Kada tautos reiškinys laikomas autentišku? Kas yra autentiškas lietuviškumas istorijoje? Kaip autentiško lietuviškumo samprata rodo kintantį žmonių mąstymą, savitą požiūrį į „namus“ ir tradicijas. Hum. m. dr. Vida Savoniakaitė – Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja. Ji yra knygos „Savas ir kitas šiuolaikiniais požiūriais“ (2014) sudarytoja.(Kartojama 2017 m. kovo 7 d. laida.)

Pasiaiškinkime, kas yra tas autentiškas lietuviškumas. Tokią paskaitą mums siūlo istorikė hum. m. dr. Vida Savoniakaitė. Siekdami atskleisti ir įvertinti dalelytę to, kas yra autentiškas lietuviškumas, aptarsime: ar autentiškumas yra svarbi sąvoka antropologijoje, humanitariniuose moksluose ir plačiau. Kada tautos reiškinys laikomas autentišku? Kas yra autentiškas lietuviškumas istorijoje? Kaip autentiško lietuviškumo samprata rodo kintantį žmonių mąstymą, savitą požiūrį į „namus“ ir tradicijas. Hum. m. dr. Vida Savoniakaitė – Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja. Ji yra knygos „Savas ir kitas šiuolaikiniais požiūriais“ (2014) sudarytoja.(Kartojama 2017 m. kovo 7 d. laida.)

„Pasaulio laikas“: intriga politinėje Baltarusijos arenoje ir gandai dėl Hillary Clinton sveikatosPo 12 metų pertraukos į Baltarusijos parlametą pateko ir opozicijos atstovai. Kodėl šalies režimas nusprendė sušvelninti padėtį rytų kaimynėje?Netikėtai pablogėjusi Jungtinių Valstijų kandidatės į prezidentus Hillary Clinton sveikata sukėlė kalbų apie politikės galimybes eiti šias pareigas. Kodėl kyla tiek abejonių dėl Hillary Clinton sveikatos? Kokias paslaptis slepia vienas lošimo namų ir pramogų kompleksas Laose?„Pasaulio laikas“: sekmadienį 12.10 val.Kartojama pirmadienį 00.05 val.Ved. Indrė Anskaitytė

„Pasaulio laikas“: intriga politinėje Baltarusijos arenoje ir gandai dėl Hillary Clinton sveikatosPo 12 metų pertraukos į Baltarusijos parlametą pateko ir opozicijos atstovai. Kodėl šalies režimas nusprendė sušvelninti padėtį rytų kaimynėje?Netikėtai pablogėjusi Jungtinių Valstijų kandidatės į prezidentus Hillary Clinton sveikata sukėlė kalbų apie politikės galimybes eiti šias pareigas. Kodėl kyla tiek abejonių dėl Hillary Clinton sveikatos? Kokias paslaptis slepia vienas lošimo namų ir pramogų kompleksas Laose?„Pasaulio laikas“: sekmadienį 12.10 val.Kartojama pirmadienį 00.05 val.Ved. Indrė Anskaitytė

„Kaip sovietmečiu bandyta įveikti literatūros izoliaciją“. Yale‘io universiteto (JAV) profesoriaus Tomo Venclovos paskaita turėtų sudominti tuos, kurie sovietmečiu jautė literatūros badą ir visokiais būdais bandė prasimanyti uždraustų knygų. „Kadangi tais sovietijos laikais mūsų literatūra buvo priversta rūgti savo sultyse, dėjau kai kurias pastangas, kad ji įsiterptų į platesnį kontekstą“, – taip savo paskaitą pradeda prof. Tomas Venclova. Jo domėjimasis rusų literatūra, pažintis su kai kuriais žinomais vertėjais, poetais, kaip Borisas Pasternakas, Ana Achmatova, atvėrė galimybes plačiau susipažinti su pasauline literatūra. Gerai išmokta anglų kalba paskatino imtis vertimų. Ne vienas lietuvių vyresniosios kartos poetų prisipažįsta, kad pažintis su pasauline literatūra atėjo per Tomo Venclovos vertimus. (Kartojama 2009 m. rugsėjo 1 d. laida.)

„Kaip sovietmečiu bandyta įveikti literatūros izoliaciją“. Yale‘io universiteto (JAV) profesoriaus Tomo Venclovos paskaita turėtų sudominti tuos, kurie sovietmečiu jautė literatūros badą ir visokiais būdais bandė prasimanyti uždraustų knygų. „Kadangi tais sovietijos laikais mūsų literatūra buvo priversta rūgti savo sultyse, dėjau kai kurias pastangas, kad ji įsiterptų į platesnį kontekstą“, – taip savo paskaitą pradeda prof. Tomas Venclova. Jo domėjimasis rusų literatūra, pažintis su kai kuriais žinomais vertėjais, poetais, kaip Borisas Pasternakas, Ana Achmatova, atvėrė galimybes plačiau susipažinti su pasauline literatūra. Gerai išmokta anglų kalba paskatino imtis vertimų. Ne vienas lietuvių vyresniosios kartos poetų prisipažįsta, kad pažintis su pasauline literatūra atėjo per Tomo Venclovos vertimus. (Kartojama 2009 m. rugsėjo 1 d. laida.)

Ar įmanoma išvaikyti lietaus debesis, išsklaidyti rūką, sutramdyti uraganus, kovoti su sniego lavinomis ir kitomis negandomis? „Galima, – savo paskaitoje teigia prof. Arūnas Bukantis, – tik nauda su išlygomis“. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis daugiau kaip du dešimtmečius tyrinėja Lietuvos ir Baltijos jūros regiono klimatą, jo svyravimus, klimato ir orų poveikį įvairioms žmogaus veiklos sritims.(Kartojama 2014 m. rugsėjo 9 d. laida.)

Ar įmanoma išvaikyti lietaus debesis, išsklaidyti rūką, sutramdyti uraganus, kovoti su sniego lavinomis ir kitomis negandomis? „Galima, – savo paskaitoje teigia prof. Arūnas Bukantis, – tik nauda su išlygomis“. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis daugiau kaip du dešimtmečius tyrinėja Lietuvos ir Baltijos jūros regiono klimatą, jo svyravimus, klimato ir orų poveikį įvairioms žmogaus veiklos sritims.(Kartojama 2014 m. rugsėjo 9 d. laida.)

„Ketinu kalbėti apie klaidas, būdingas ne tik dailės kūrinių suvokimui. Tai tiks ir literatūros, kino, muzikos, teatro bei kitiems kūriniams“, – sako dailės kritikas Alfonsas Andriuškevičius, pradėdamas paskaitą „Keturios meno kūrinio suvokimo klaidos“.Įsivaizduoti, kad kūrinys turi kažkokią galutinę reikšmę, įklimpti kūrinio medžiagoje, nesiskaityti su kūrinio kalba, suabsoliutinti formos reikšmę – štai tos keturios meno kūrinio suvokimo klaidos, kurias savo paskaitoje aptars menotyrininkas Alfonsas Andriuškevičius.(Kartojama 2014 m. lapkričio 4 d. laida.)

„Ketinu kalbėti apie klaidas, būdingas ne tik dailės kūrinių suvokimui. Tai tiks ir literatūros, kino, muzikos, teatro bei kitiems kūriniams“, – sako dailės kritikas Alfonsas Andriuškevičius, pradėdamas paskaitą „Keturios meno kūrinio suvokimo klaidos“.Įsivaizduoti, kad kūrinys turi kažkokią galutinę reikšmę, įklimpti kūrinio medžiagoje, nesiskaityti su kūrinio kalba, suabsoliutinti formos reikšmę – štai tos keturios meno kūrinio suvokimo klaidos, kurias savo paskaitoje aptars menotyrininkas Alfonsas Andriuškevičius.(Kartojama 2014 m. lapkričio 4 d. laida.)

Dr. Redos Griškaitės paskaitoje – apie gėles XIX a. dvaruose, apie prašmatnųjį jurginą, kurio kelią į Lietuvą galima atsekti pasitelkus aistringiausių šios gėlės mylėtojų Juozapo Strumilos ir Stanislovo Moravskio tekstus.Dar XVI amžiuje iš Meksikos į Europą atvežta neišvaizdi tuščiavidurė gėlė žymiausių šio žemyno selekcininkų dėka ilgainiui tapo puošnia kuplia ir įvairiaspalve gėle. Didžiausio populiarumo jurginas (kitaip – dalija) sulaukė XIX a. pirmoje pusėje. Todėl neatsitiktinai ši gėlė vadinama ir XIX šimtmečio gėle. Lietuvoje iš pradžių labai reta, puošusi tik Vilniaus ir dvarų parkų klombas, ilgainiui išplito ir valstiečių darželiuose. (Kartojama 2014 m. rugsėjo 2 d. laida.)

Dr. Redos Griškaitės paskaitoje – apie gėles XIX a. dvaruose, apie prašmatnųjį jurginą, kurio kelią į Lietuvą galima atsekti pasitelkus aistringiausių šios gėlės mylėtojų Juozapo Strumilos ir Stanislovo Moravskio tekstus.Dar XVI amžiuje iš Meksikos į Europą atvežta neišvaizdi tuščiavidurė gėlė žymiausių šio žemyno selekcininkų dėka ilgainiui tapo puošnia kuplia ir įvairiaspalve gėle. Didžiausio populiarumo jurginas (kitaip – dalija) sulaukė XIX a. pirmoje pusėje. Todėl neatsitiktinai ši gėlė vadinama ir XIX šimtmečio gėle. Lietuvoje iš pradžių labai reta, puošusi tik Vilniaus ir dvarų parkų klombas, ilgainiui išplito ir valstiečių darželiuose. (Kartojama 2014 m. rugsėjo 2 d. laida.)

Teatrologės Gražinos Mareckaitės paskaita primins liaudiškojo teatro pastangas skleisti lietuvybę okupuotame Vilniaus krašte. Iš paprastučių vaidinimų, teatro mėgėjų entuziazmo vėliau išsirutuliojo profesionalus „Vaidilos“ teatras.Gražinos Mareckaitės paskaita „Liaudiškojo teatro tradicija Vilniuje“ įrašyta 2013 m. lapkričio 14 dieną Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Ji yra iš mokslinių seminarų ciklo „Sostinė kaip tapatumo simbolis: Vilnius ir Kaunas lietuvių kultūroje (1918–1940)“. Laidoje girdėsime ir keleto seminaro dalyvių pasisakymus.(Kartojama 2013 m. lapkričio 26 d. laida.)

Teatrologės Gražinos Mareckaitės paskaita primins liaudiškojo teatro pastangas skleisti lietuvybę okupuotame Vilniaus krašte. Iš paprastučių vaidinimų, teatro mėgėjų entuziazmo vėliau išsirutuliojo profesionalus „Vaidilos“ teatras.Gražinos Mareckaitės paskaita „Liaudiškojo teatro tradicija Vilniuje“ įrašyta 2013 m. lapkričio 14 dieną Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Ji yra iš mokslinių seminarų ciklo „Sostinė kaip tapatumo simbolis: Vilnius ir Kaunas lietuvių kultūroje (1918–1940)“. Laidoje girdėsime ir keleto seminaro dalyvių pasisakymus.(Kartojama 2013 m. lapkričio 26 d. laida.)

„Psichoanalizė, žmogų aiškinanti teorija, daugiau kaip per šimtą savo raidos metų išgyveno įvairių pakilimų ir nuopuolių“, – sako psichoterapeutas dr. Eugenijus Laurinaitis, parengęs paskaitą „Sigmundas Freudas šiandien“. Šiuolaikinis psichoanalizės raidos etapas remiasi daugybe tyrinėjimų, naujų mokslinių idėjų, kasdienio darbo su pacientais atradimų – visa tai daro ją gyva, įdomia ir kaskart vis atsinaujinančia mokslo ir praktikos sritimi.(Kartojama 2014 m. vasario 25 d. laida.)

„Psichoanalizė, žmogų aiškinanti teorija, daugiau kaip per šimtą savo raidos metų išgyveno įvairių pakilimų ir nuopuolių“, – sako psichoterapeutas dr. Eugenijus Laurinaitis, parengęs paskaitą „Sigmundas Freudas šiandien“. Šiuolaikinis psichoanalizės raidos etapas remiasi daugybe tyrinėjimų, naujų mokslinių idėjų, kasdienio darbo su pacientais atradimų – visa tai daro ją gyva, įdomia ir kaskart vis atsinaujinančia mokslo ir praktikos sritimi.(Kartojama 2014 m. vasario 25 d. laida.)

„Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliai: užmirštas Lietuvos istorijos puslapis“, – taip vadinasi dr. Tomo Balkelio paskaita. Pasak lektoriaus, karo pabėgėliai suvaidino kur kas didesnį vaidmenį kuriant modernią Lietuvos valstybę ir lietuviškąją tapatybę, nei iki šiolei manyta.Istorikas gilinasi į atminties problematiką Lietuvoje bei moderniosios lietuvių visuomenės formavimosi procesą karo metais. Aptariama lietuvių inteligentijos reakcija į karą, masinė Lietuvos gyventojų karo tremtis, jos priežastys, kasdienis lietuvių gyvenimas Rusijoje, inteligentijos pastangos formuoti pabėgėlių „moralinę bendruomenę“ bei Lietuvos valstybės repatriacijos politika. „Pirmojo pasaulinio karo metais Rusija tapo lietuvybės kalve“, – teigia paskaitininkas. (Kartojama 2014 m. gegužės 13 d. laida.)

„Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliai: užmirštas Lietuvos istorijos puslapis“, – taip vadinasi dr. Tomo Balkelio paskaita. Pasak lektoriaus, karo pabėgėliai suvaidino kur kas didesnį vaidmenį kuriant modernią Lietuvos valstybę ir lietuviškąją tapatybę, nei iki šiolei manyta.Istorikas gilinasi į atminties problematiką Lietuvoje bei moderniosios lietuvių visuomenės formavimosi procesą karo metais. Aptariama lietuvių inteligentijos reakcija į karą, masinė Lietuvos gyventojų karo tremtis, jos priežastys, kasdienis lietuvių gyvenimas Rusijoje, inteligentijos pastangos formuoti pabėgėlių „moralinę bendruomenę“ bei Lietuvos valstybės repatriacijos politika. „Pirmojo pasaulinio karo metais Rusija tapo lietuvybės kalve“, – teigia paskaitininkas. (Kartojama 2014 m. gegužės 13 d. laida.)

Etnologės Nijolės Marcinkevičienės paskaita bus vasariška – apie daržo, lauko ir miško gėrybes, žmogaus pastangas ir gebėjimus nuo seno visa tai puoselėti, surinkti ir patiekti šeimos stalui. Lektorė, pasiremdama per daugelį metų surinkta etnografine medžiaga, peržvelgs vasaros mėnesius, aptars, kas kiekvienam iš jų būdinga: darbai, šventės, apeigos, valgiai.(Kartojama 2012 m. birželio 19 d. laida.)

Etnologės Nijolės Marcinkevičienės paskaita bus vasariška – apie daržo, lauko ir miško gėrybes, žmogaus pastangas ir gebėjimus nuo seno visa tai puoselėti, surinkti ir patiekti šeimos stalui. Lektorė, pasiremdama per daugelį metų surinkta etnografine medžiaga, peržvelgs vasaros mėnesius, aptars, kas kiekvienam iš jų būdinga: darbai, šventės, apeigos, valgiai.(Kartojama 2012 m. birželio 19 d. laida.)

Gegužės 24 d. Nobelio literatūros premijos laureatui Josifui Brodskiui būtų sukakę 75-eri. Vienas iš žymiausių XX a. poetų buvo artimai susijęs su Lietuva. Apie tai – prof. habil. dr. Ramūno Katiliaus paskaita „Josifas Brodskis ir Lietuva“. Paskaitininkas, artimai pažinojęs Josifą Brodskį ir surinkęs apie jį gausią medžiagą, aptaria lietuviškąją tematiką poeto kūryboje, jo įtemptus santykius su sovietų valdžia, emigraciją į JAV, bendravimą su liberaliąja lietuvių išeivija, poeto atminimo įamžinimą Lietuvoje. „Brodskis pratino amerikiečius viešbučių kambariuose greta Biblijos turėti ir poezijos rinkinį, aiškino, kad civilizacijas nuo suirimo gelbsti ne legionai, o kalba“, – tai tik pora teiginių iš prof. R. Katiliaus paskaitos apie 1987 m. Nobelio premijos laureatą Josifą Brodskį, prieš emigraciją į JAV atradusį sau draugišką šalį Lietuvą. Kartojama 2013 m. vasario 5 dienos paskaita.

Gegužės 24 d. Nobelio literatūros premijos laureatui Josifui Brodskiui būtų sukakę 75-eri. Vienas iš žymiausių XX a. poetų buvo artimai susijęs su Lietuva. Apie tai – prof. habil. dr. Ramūno Katiliaus paskaita „Josifas Brodskis ir Lietuva“. Paskaitininkas, artimai pažinojęs Josifą Brodskį ir surinkęs apie jį gausią medžiagą, aptaria lietuviškąją tematiką poeto kūryboje, jo įtemptus santykius su sovietų valdžia, emigraciją į JAV, bendravimą su liberaliąja lietuvių išeivija, poeto atminimo įamžinimą Lietuvoje. „Brodskis pratino amerikiečius viešbučių kambariuose greta Biblijos turėti ir poezijos rinkinį, aiškino, kad civilizacijas nuo suirimo gelbsti ne legionai, o kalba“, – tai tik pora teiginių iš prof. R. Katiliaus paskaitos apie 1987 m. Nobelio premijos laureatą Josifą Brodskį, prieš emigraciją į JAV atradusį sau draugišką šalį Lietuvą. Kartojama 2013 m. vasario 5 dienos paskaita.

Kultūros istorikė dr. Rasa Čepaitienė pristato pirmąją ciklo „Miestas kaip ideologinis tekstas“ paskaitą „Totalitarinis miestas“. Joje daugiausia kalbama apie sovietinės ideologijos atspindžius XX amžiaus pradžios ir vidurio architektūroje.Totalitarinis miestas bene kraštutiniausia miesto kūrimo ir perdirbimo raiška, kai miestas tampa tam tikros socialinės inžinerijos priemone ir įkaitu. Jo specifika pasižymi tuo, jog labai aiškiai galime identifikuoti, kad miesto kaip teksto kūrėjas buvo politinė valdžia. Totalitarinis režimas stalininėje Rusijoje paliko gana ryškius pėdsakus architektūroje, tokių apraiškų esama ir Lietuvoje. (Kartojama 2012 10 23 laida.)

Kultūros istorikė dr. Rasa Čepaitienė pristato pirmąją ciklo „Miestas kaip ideologinis tekstas“ paskaitą „Totalitarinis miestas“. Joje daugiausia kalbama apie sovietinės ideologijos atspindžius XX amžiaus pradžios ir vidurio architektūroje.Totalitarinis miestas bene kraštutiniausia miesto kūrimo ir perdirbimo raiška, kai miestas tampa tam tikros socialinės inžinerijos priemone ir įkaitu. Jo specifika pasižymi tuo, jog labai aiškiai galime identifikuoti, kad miesto kaip teksto kūrėjas buvo politinė valdžia. Totalitarinis režimas stalininėje Rusijoje paliko gana ryškius pėdsakus architektūroje, tokių apraiškų esama ir Lietuvoje. (Kartojama 2012 10 23 laida.)

Dr. Aurimo Švedo paskaitoje kalbama apie sovietmečio Lietuvos „juoduosius“ ir „baltuosius“ metraštininkus. Lektorius rekonstruoja žmonių, kurių darbai formavo lietuvių tautos supratimą apie jos praeitį, dabartį ir ateitį, portretus; svarsto, kokios aplinkybės nulėmė tų asmenų egzistencinę ir profesinę laikyseną.Pasak istoriko A. Švedo, per konkrečios asmenybės portretą lyg per didinamąjį stiklą galima pažvelgti į vis dar artimos, bet kartu nepaliaujamai tolstančios epochos spalvas ir formas bei naujai aptarti itin svarbius apsisprendimo, prisitaikymo, pasipriešinimo klausimus nelaisvės sąlygomis.(Kartojama 2011 09 27 laida.)

Dr. Aurimo Švedo paskaitoje kalbama apie sovietmečio Lietuvos „juoduosius“ ir „baltuosius“ metraštininkus. Lektorius rekonstruoja žmonių, kurių darbai formavo lietuvių tautos supratimą apie jos praeitį, dabartį ir ateitį, portretus; svarsto, kokios aplinkybės nulėmė tų asmenų egzistencinę ir profesinę laikyseną.Pasak istoriko A. Švedo, per konkrečios asmenybės portretą lyg per didinamąjį stiklą galima pažvelgti į vis dar artimos, bet kartu nepaliaujamai tolstančios epochos spalvas ir formas bei naujai aptarti itin svarbius apsisprendimo, prisitaikymo, pasipriešinimo klausimus nelaisvės sąlygomis.(Kartojama 2011 09 27 laida.)

Apie demokratiją esame linkę manyti tik gerai, todėl profesorių Alvydo Jokubaičio ir Vytauto Radžvilo diskusijai pasirinkta tema „Ar demokratija reiškia moralės nuosmukį?“ intriguoja. Filosofai narstys silpnąsias demokratijos vietas ir įžvelgs neigiamą įtaką moralei, kultūrai.Įrašyta 2011 m. Vilniaus knygų mugėje(Kartojama 2011 05 07 laida.).

Apie demokratiją esame linkę manyti tik gerai, todėl profesorių Alvydo Jokubaičio ir Vytauto Radžvilo diskusijai pasirinkta tema „Ar demokratija reiškia moralės nuosmukį?“ intriguoja. Filosofai narstys silpnąsias demokratijos vietas ir įžvelgs neigiamą įtaką moralei, kultūrai.Įrašyta 2011 m. Vilniaus knygų mugėje(Kartojama 2011 05 07 laida.).

Dr. Vigilijaus Sadausko paskaita „Trumpa kelių eismo istorija“ primins kada atsirado pirmasis ratas, pirmasis garo ir vidaus degimo variklis, pagaliau automobilis. Iš jos sužinosite, kada aprašytas pirmasis eismo įvykis, kas jį sukėlė bei kt. Vigilijus Sadauskas – technologijos mokslų daktaras, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Saugaus eismo centro direktorius, Automobilių transporto katedros docentas. (Kartojama 2012 m. balandžio 24 d. laida.)

Dr. Vigilijaus Sadausko paskaita „Trumpa kelių eismo istorija“ primins kada atsirado pirmasis ratas, pirmasis garo ir vidaus degimo variklis, pagaliau automobilis. Iš jos sužinosite, kada aprašytas pirmasis eismo įvykis, kas jį sukėlė bei kt. Vigilijus Sadauskas – technologijos mokslų daktaras, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Saugaus eismo centro direktorius, Automobilių transporto katedros docentas. (Kartojama 2012 m. balandžio 24 d. laida.)

Pasaulio religijos: hinduizmas Paskaitoje siekiama, glaustai apžvelgiant istorinę induizmo raidą, apibūdinti esminius tipologinius hinduizmo principus, teologines doktrinas ir religines praktikas. Kuo hinduizmas skiriasi nuo abraomiškųjų religijų? Ar egzistuoja apreiškimo, dievo įsikūnijimo sampratos? Kokie modernizacijos procesai vyksta šioje religijoje veikiant šiuolaikinės globalizacijos iššūkiams? Apie visa tai ir daugiau VU Orientalistikos centro direktoriaus Audriaus Beinoriaus paskaitoje iš ciklo „Pasaulio religijos“ . (Kartojama 2011.03.29 d. laida)

Pasaulio religijos: hinduizmas Paskaitoje siekiama, glaustai apžvelgiant istorinę induizmo raidą, apibūdinti esminius tipologinius hinduizmo principus, teologines doktrinas ir religines praktikas. Kuo hinduizmas skiriasi nuo abraomiškųjų religijų? Ar egzistuoja apreiškimo, dievo įsikūnijimo sampratos? Kokie modernizacijos procesai vyksta šioje religijoje veikiant šiuolaikinės globalizacijos iššūkiams? Apie visa tai ir daugiau VU Orientalistikos centro direktoriaus Audriaus Beinoriaus paskaitoje iš ciklo „Pasaulio religijos“ . (Kartojama 2011.03.29 d. laida)

Islamas dažnai pristatomas kaip nevakarietiška religija. Tačiau islamo, kaip ir judaizmo bei krikščionybės, šaknys tokios pačios. Kokie šių religijų panašumai ir kokie islamo esminiai skirtumai? Apie tai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento, humanitarinių mokslų daktaro Egdūno Račiaus paskaita.(Kartojama 2010.10.12 d. laida)

Islamas dažnai pristatomas kaip nevakarietiška religija. Tačiau islamo, kaip ir judaizmo bei krikščionybės, šaknys tokios pačios. Kokie šių religijų panašumai ir kokie islamo esminiai skirtumai? Apie tai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento, humanitarinių mokslų daktaro Egdūno Račiaus paskaita.(Kartojama 2010.10.12 d. laida)

Dr. Algimanto Kasparavičiaus paskaita „Lietuvių politinė kultūra XX amžiaus I pusėje: tarp Scilės ir Charibdės“ primins mums, kokias klaidas darė tarpukario politikai. „Apmaudu, – teigia istorikas, – kad Antroji Respublika yra perėmusi ne vieną Pirmosios Respublikos ydą“.Savo paskaitoje dr. Algimantas Kasparavičius kalba apie tarpukario Lietuvą, kai mokytasi diplomatijos pradžiamokslio. Didelė dalis visuomenės politiškai buvo apatiška. Nemažai lietuvių vis dar skeptiškai žvelgė į parlamentinę demokratiją ir ilgėjosi ,,tvirtos rankos”. Politinės partijos buvo negausios ir silpnos, ideologiškai sustabarėjusios ir menkai įvaldžiusios politinių kompromisų meną. Jose sunku buvo rasti profesionalių veikėjų, bet nestigo demagogų, karštakošių ultrapatriotų ir populistų. Skurdi lietuvių politinė buitis bei neišlavinta politinė kultūra nemažai lėmė, jog Pirmoji Lietuvos Respublika gyvavo vos dvidešimtmetį ir 1940 m. vasarą buvo okupuota bolševikinės Rusijos. (Kartojama 2008 m. sausio 17 d. laida.)

Dr. Algimanto Kasparavičiaus paskaita „Lietuvių politinė kultūra XX amžiaus I pusėje: tarp Scilės ir Charibdės“ primins mums, kokias klaidas darė tarpukario politikai. „Apmaudu, – teigia istorikas, – kad Antroji Respublika yra perėmusi ne vieną Pirmosios Respublikos ydą“.Savo paskaitoje dr. Algimantas Kasparavičius kalba apie tarpukario Lietuvą, kai mokytasi diplomatijos pradžiamokslio. Didelė dalis visuomenės politiškai buvo apatiška. Nemažai lietuvių vis dar skeptiškai žvelgė į parlamentinę demokratiją ir ilgėjosi ,,tvirtos rankos”. Politinės partijos buvo negausios ir silpnos, ideologiškai sustabarėjusios ir menkai įvaldžiusios politinių kompromisų meną. Jose sunku buvo rasti profesionalių veikėjų, bet nestigo demagogų, karštakošių ultrapatriotų ir populistų. Skurdi lietuvių politinė buitis bei neišlavinta politinė kultūra nemažai lėmė, jog Pirmoji Lietuvos Respublika gyvavo vos dvidešimtmetį ir 1940 m. vasarą buvo okupuota bolševikinės Rusijos. (Kartojama 2008 m. sausio 17 d. laida.)