Podcasts about pirmojo

Tarpukario Lietuvoje – kaip ir visoje Europoje – mada keitėsi neįtikėtinu greičiu. Tiesa, moterų sijonams ir plaukams trumpėjant kai kurie visuomenės nariai pradėjo rūpintis dorove, tad Kaune net surengtas viešas mados teismas. Jame dalyvavo medikai, dvasininkai, menotyrininkai ir, aišku, pačios moterys, kurių gyvenimas po Pirmojo pasaulinio karo tapo ir laisvesnis, ir aktyvesnis. Ar mada buvo išteisinta? Apie tai – šios savaitės laidoje.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

„Iš pernai liepą įvykusio pasikėsinimo į Donaldą Trumpą išsiskiria dvi galingos nuotraukos, iliustruojančios jo religinio-nacionalistinio patrauklumo paradoksus. Pirmoje Trumpas laiko sugniaužtą kumštį plėvesuojančios Amerikos vėliavos fone – toks nieko nebijantis populistinis galiūnas. Antroji nuotrauka yra pasižymi ryškesnėmis aliuzijomis į Kristų. Buvęs prezidentas vaizduojamas parkritęs ant žemės, ranka prisidengęs veidą, tarsi melstųsi, o jam per skruostą varva kraujas, tarsi ne iš peršautos ausies, o nuo erškėčių vainiko. Vos ne Kryžiaus kelio stotis, kurioje Kristus parpuola ant žemės, - aistros, kančios ir šventumo įvaizdis." Plačiau - vedamojo skiltyje.Sinodas baigėsi – sinodas tęsiasi. Pirmojo šių metų „Artumos“ numerio temas pristato žurnalo vyriausias redaktorius Darius Chmieliauskas.Epochos pabaiga svarbiausioje Austrijos vyskupijoje – Vienos kardinolo Christopho Schoenborno pasitraukimą į emeritūrą pagal užsienio spaudą apžvelgia Giedrius Tamaševičius.Krikščionių vienybės savaitę minint - pokalbis su ortodoksų kunigu Gintaru Sungaila.„Krikščioniškos minties puslapis“: E. Ruddy „Mūsų ekumeninė ateitis“.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Tvarkos demonas“.Redaktorės Rūta Tumėnaitė ir Jūratė Kuodytė.

Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA pradeda tinklalaidžių seriją, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu, savo tapatybe ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene. Pirmojo epizodo pašnekovė – Naomi Koc, studentė ir nevyriausybinės organizacijos darbuotoja dirbanti su psichine sveikata. Naomi prosenelę karo metu išgelbėjo lietuvių šeima. Bet jos prosenelio šeima buvo nužudyta IX-ame forte Kaune ir Kauno gete. Augdama Vilniuje, Naomi turėjo pamažu susikurti saugų santykį su pasauliu už jos žydiško Vilniaus. Šį sudarė žydų mokykla ir žydų jaunimo stovyklos, kuriose ji buvo dalyvė, o vėliau – madrichė (vadovė). Ilgainiui ji miestą prisijaukino. „Buvo požiūris, kad „mes turim laikytis savo, o jie [lietuviai] gali laikyti savo“, kad kažkokį atstumą turėtume palaikyti“, – santykį su lietuvių dauguma vaikystėje prisimena Naomi. „Bet aš netikiu tuo atstumu. Aš tikiuosi, kad jauni žmonės netiki tuo atstumu. Tą atstumą turim mažinti, nes tik taip, dialogu, mes galime sužinoti vienas apie kitą.“ Šie jos žodžiai įkūnija visos „Ir mes iš Vilniaus“ serijos idėją – kad galime susikurti erdvę išgirsti vieni kitus, taip pamažu įsisavinant, ką reiškia gyventi mieste, paženklintame masišku praradimu. Ir kaip su šia istorija gyventi – tiek žydams, tiek lietuviams. Rengiant šią seriją, karo veiksmai Izraelyje, Palestinoje ir Libane pasiekė naują destrukcijos lygį. Tai neišvengiamai tapo dalies pokalbių tema. Penkių interviu „Ir mes iš Vilniaus“ seriją rengėme šią vasarą kartu su žurnalistika besidominčiais Vilniaus moksleiviais iš skirtingų miesto etninių bendruomenių. Naujos šios serijos dalys su vis kitais pašnekovais pasirodys kiekvieną antradienį lapkričio ir gruodžio mėnesiais NARA tinklalaidėje. Projektas „Ir mes iš Vilniaus“ yra NARA žurnalistų iniciatyva. Projektą, kodiniu pavadinimu „The Torchbearers“, dalinai finansuoja JAV ambasados programų alumnų fondas ir Vokietijos ambasados atsparumo (Resilienz) iniciatyva. NARA komanda išlaiko visišką turinio kontrolę ir žurnalistinį nepriklausomumą. Pilna publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/naomi-koc

Prastesnį miegą dar nepažįstamoje, naujoje aplinkoje lemia išlikimo instinktas, tačiau šiuolaikiniam žmogui tai dažniau yra trūkumas nei privalumas. Ką daryti, kad miegas svetimoje aplinkoje keltų kuo mažiau iššūkių?Sakartvele įvyko Parlamento rinkimai, į kuriuos buvo nukreiptos kone visos Europos akys. Kokį kelią pasirinko Sakartvelo gyventojai?Kuba jau antrą savaitę tvarkosi su didelio masto elektros tiekimo krize, ne kartą nuo praėjusio penktadienio palikusia dešimt milijonų salos gyventojų be elektros tiekimo. Padėtį dar labiau apsunkino praūžęs uraganas, o ekspertai jau vadina tai didžiausia ekonomine krize saloje per pastaruosius tris dešimtmečius.Šiandien Lietuvoje vyksta antrasis Seimo rinkimų turas. Pirmojo turo metu vienmandatėse apygardose išrinkti aštuoni iš septyniasdešimt vieno Seimo nario, tad balsavimas antrajame ture šiandien vyks šešiasdešimt trijose apygardose.Ved. Paulius Selezniovas

Pirmojo turo Seimo rinkimų balsai pagaliau suskaičiuoti, nors perskaičiuoti teko ne kartą. Tuo labiau atsirado kaltinimų dėl rinkimų klastojimo. O valdančią koaliciją kuriančios partijos jau spėjo ne kartą susipykti.Dalyvauja partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, socialdemokratas Seimo narys Gintautas Paluckas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Saulius Skvernelis, Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, liberalas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.Ved. Mindaugas Aušra

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Arnoldas Schönbergas (1874-1951) – didysis 20 a. kompozitorius, teoretikas, pedagogas ir tapytojas, vienas svarbiausių modernistinės revoliucijos milžinų. Laidoje aptariamas sąlygiškai ramesnis jo gyvenimo tarpsnis po Pirmojo pasaulinio karo Austrijoje ir Vokietijoje, puoselėjant iliuzijas dėl susitvarkiusio gyvenimo ir žengiant į visiškai naujoviškos muzikos laikus.Ved. Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

VDU Italų kalbos klubas iki rugpjūčio 7-osios kviečia pažinti italų kalbą ir kultūrą.Apie modernizmą Kaune žinome visi, tačiau ar skiriame pakankamai dėmesio kituose miestuose esančiai modernistinei architektūrai? Tokį klausimą kelia paroda „Tautiška ir moderniška“.Mažoji Lietuvos kultūros sostinė – Onuškis Kipro Petrausko aikštėje įkūrė lauko galeriją, kurioje pirmojo dailininkų plenero darbai.Klaipėdos universiteto archeologai Kukuliškių piliakalnyje atrado įrodymų, kad čia bronzos amžiuje gyvenusi bendruomenė jau mokėjo apdirbti gintarą.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia DJ, muzikos prodiuserė Skaistė Bareckaitė.Ved. Marius Eidukonis

Pokalbis su Kaišiadorių vyskupijos general-vikaru Rolandu Bičkausku

Prieš keletą savaičių visuomenei buvo pristatytas tritomis „Lietuvos kinas: Laiko slenksčiai, raidos ženklai“. Jo autorių saraše – net 27 pavardės lietuviškojo kino tyrinėtojų, kurie parengė 72 tekstus išsitenkančius 1340 puslapiuose.Kodėl šio labai reikalingo visuminio žvilgsnio į Lietuvos kino raidą reikėjo laukti daugiau nei tris dešimtmečius?Kaip būtų galima nusakyti šių knygų žanrą? Kokius svarbiausius uždavinius sau ir tekstų autoriams kėlė tritomio sudarytojai ir rengėjai?Ar šį tritomį reikėtų skaityti „linijiniu būdu“ nuo pirmojo puslapio iki paskutinio? O gal nebūtų didelės klaidos tiesiog atsiversti labiausiai dominantį skyrių ir vėliau patiems konstruoti kelionės po pasakojimus apie Lietuvos kino istoriją maršrutą?Tritomyje tekstai sukomponuoti pramaišiai su pokalbiais, kuriuose savo atsiminimais ir įžvalgomis dalinasi lietuviškąjį kiną kūrę, jo raidą įvairiais būdais įtakoję arba fiksavę, žmonės (juos dar galima pavadinti „gyvaisiais istorijos šaltiniais“). Ką knygoms davė istorijos ir atminties plotmių derinimas?Pirmojo tomo pratarmėje rašoma - tritomio puslapiuose „...kartais skirtingi požiūriai sugula į daugialypę mozaiką, mėginant įvardyti, kas gi yra nacionalinio kino tapatybė“.Kada kinas Lietuvoje virto Lietuvos kinu? Kaip, kokius laiko slenksčius įveikiant formavosi nacionalinio kino tapatybė? Kokie filmai šią tapatybę išreiškia?Pokalbis su tritomio „Lietuvos kinas: Laiko slenksčiai, raidos ženklai“ sudarytojais ir rengėjais kino kritikais Rasa Paukštyte, Linu Vildžiūnu ir Živile Pipinyte.Ved. Aurimas Švedas

Parengti pirmieji instruktoriai, galintys valdyti Pirmojo asmens vaizdo principu veikiančius oro dronus.Ukrainoje sužeistiems penkiems lietuviams pavojus gyvybei negresia. Kaip pasakoja paramos kariams misiją organizavęs visuomenininkas Valdas Bartkevičius, dalis lietuvių grįžti namo bandys patys, vienas, kuris sužeistas sunkiausiai - bus grąžintas į Lietuvą kai tą leis padaryti gydytojai.NATO sąjungininkai išrinko Nyderlandų ministrą pirmininką Marką Riutę naujuoju Aljanso vadovu. 57-erių politikos veteranas pakeis dabartinį NATO vadovą Jensą Stoltenbergą, spalio 1 dieną pasibaigus šio kadencijai.Vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Džulianas Asandžas paleistas į laisvę. Jis buvo kaltinamas nuo 2010 metų paviešinęs apie 700 tūkst. įslaptintų karinių ir diplomatinių dokumentų.Baigiantis bandomajam narkotikų prevencijos mokyklose projektui, Vidaus reikalų ministerija teigia, kad jo rekomendacijos turėtų būti taikomos nacionaliniu mastu. Dabar projekte dalyvavo mokyklos iš trijų savivaldybių.Ved. Madona Lučkaitė

Tomašas Halikas, kvalifikuotas psichoterapeutas, savo akimis mato, kad daugėja nestabilių ir depresyvių jaunų žmonių. Jis mano, kad Bažnyčia turi skubiai reaguoti į šį laiko ženklą. Jį, kaip ir popiežių Pranciškų, liūdina tai, kad tiek daug Bažnyčios vadovų tebėra apsėsti seniai pralaimėtų kultūrinių karų lozungų, gvildena siaurus moralinius klausimus, nekreipdami dėmesio į visuomenėje plintančią blogos savijautos epidemiją, ypač tarp jaunimo. Tokį institucinį atsiribojimą jis laiko gynybine pozicija, kai įsikimbama į konfesiniu požiūriu uždarą, kontrkultūrinę, modernybės laikų „katalikybę“. Apie naujausią kunigo ir filosofo Tomašo Haliko knygą „Krikščionybės popietė“ pasakosime vedamojo skiltyje.Pirmojo 2024 m. žurnalo „Kelionė“ numerio temas pristato leidinio vyr.redaktorė Faustina Andriulytė.Spaudos apžvalga: amerikiečių ir danų žiniasklaida apie Aleksejaus Navalno mirtį kaip krikščionišką kankinystę (parengė Giedrius Tamaševičius).Kovo 4 d. Bažnyčia mini Lietuvos globėjo šv. Kazimiero liturginę iškilmę. Apie savaitę truksiančius šv. Kazimiero atlaidus pasakoja Vilniaus Arkikatedros vikaras, kun. Mozė Mitkevičius.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Sedimentacija. Kaip Jėzus apvalo savo šventovę, t.y. mus?“Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Apie ką mąsto kareivis, budėdamas apkasuose šaltą naktį, o galbūt ir dieną, laukdamas kitos užduoties? Karo Ukrainoje pradžioje socialinėje žiniasklaidoje netrūko kadrų apie karių kasdienybę, kai kurie jų sugebėjo nuotoliu netgi dėstyti paskaitas universitetuose likusiems savo studentams. Šiandieninės laidos herojus Pirmojo pasaulinio karo apkasuose pradėjo rašyti kūrinį, ilgainiui tapusį vienu reikšmingiausių pasaulinės filosofijos veikalų. Tai – vokiečių teologas ir filosofas Franzas Rosenzweigas ir jo „Išganymo žvaigždė“, apie kurią šiandien Mažojoje studijoje pasakos vertėjas Antanas Gailius ir filosofas, leidyklos Phi knygos vadovas Tomas Šinkūnas, o juos kalbins mūsų studijos bendradarbis ir VU Filosofijos bei Istorijos fakultetų dėstytojas Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Šiemet Vilniaus universiteto žurnalistikos studijose pirmą kartą dėstytas tinklalaidžių kūrybos kursas. Studentai gavo užduotį: sukurti iki septynių minučių trukmės garsinį pasakojimą, kurio centre – žmogus, atsidūręs situacijoje, kurioje jam reikia veikti. NARA tinklalaidėje išgirskite septynis darbus, reprezentuojančius temų ir prieigų įvairovę. Epizode skamba šie kūriniai: Už mokyklos tvoros: evakuacija iš mokytojos perspektyvos (nuo 2:31 min) Autoriai Emilija Pociūtė ir Edvinas Kučinskas Spalio 13-ąją šimtai Lietuvos mokyklų ir darželių gavo grasinančius laiškus apie paliktus sprogmenis. Vilniaus Šv. Kristoforo progimnazijos mokytoja Silvija turėjo evakuoti vaikus – ir išlaikyti šaltą protą. Aug(in)ti be tėvo šalia (nuo 9:45 min) Autoriai Rytis Skamarakas, Liepa Svirskaitė ir Vida Trinkaitė Ieva paauglystėje neteko saugaus prieglobsčio, kurį gaudavo iš tėčio. Būdama aštuoniolikos ji sužinojo, kad laukiasi. Ji nusprendė auginti sūnų viena ir suteikti jam tai, ko trūko jai pačiai. Aktyvistas (nuo 16:16 min) Autorės Gabrielė Aputytė ir Viktorija Jefremova Lentvaryje, ant Graužio ežero kranto, prieš ketverius metus pastatytas viešas lauko tualetas. Bet jo durys vietiniams gyventojams yra užrakintos. Lentvariškiui Erlandui ši situacija tapo didesnio jo nepasitenkinimo visuomene iliustracija. Skerdikas (nuo 23:07 min) Autorės Raminta Majauskaitė ir Justina Ramanauskaitė Šakiuose esančioje skerdykloje Antanas dirba 36-erius metus. Kai pradėjo dirbti, jis sapnuodavo, kad gyvuliai, kuriuos paskerdė, ateina jo sutrypti. Garsinė dokumentika išsamiai papasakoja, kaip mėsa ateina į mūsų lėkštes. „Gyvulys jaučia. O juk valgom tai visi“, – sako Antanas. Studentas vienuolyne (nuo 30:54 min) Autorės Kamilė Petrauskaitė ir Goda Kirkilaitė Ieškodamas bendraminčių, Vilniaus universiteto studentas Deividas apsigyveno ne bendrabutyje, bet Šv. Jono brolių vienuolyne. „Aš žinojau, kad noriu gyventi tarp žmonių, kurie bent kiek panašūs į mane“, – sako jis. Ar jam pavyko? Klientų problemos (nuo 37:06 min) Autorės Aurelija Plokštytė ir Urtė Pipynytė Aptarnavimo srityje dirbantys žmonės dažnai ne savo noru tampa it psichologais, sugeriančiais klientų istorijas. Buvusi Vilniaus „Kmyninės“ pardavėja Marija ir „Narvesen“ kiosko pardavėjas Linas atsidūrė istorijas priimančiųjų pusėje – ir į tai reagavo skirtingai. Per ligą į savanorystę (nuo 44:15 min) Autorės Indrė Baltrušaitytė ir Daiva Grigalevičiūtė Kovodama su vėžiu, Brigita pamatė, kad nuo jos daug žmonių nusisuko, nežinodami, kaip su ja bendrauti. Ilgos valandos palatoje ją paskatino sugrįžti į ligoninę kaip „Niekieno vaikų“ (iniciatyvos, suteikiančios emocinę paramą vaikams, likusiems be artimųjų priežiūros ligoninėse) savanorę. *** Tinklalaidžių kūrybos kursą Vilniaus universiteto žurnalistikos studentams sukūrė ir vedė NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Kviestiniai svečiai paskaitose buvo Vaida Pilibaitytė (LRT Radijas), Indrė Kiršaitė ir Adomas Zubė (NARA), Kata Bitowt (Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) ir Christina Kaghadou (tinklalaidė „The Syrian Trials“). Vienas iš pagrindinių kurso tikslų – padėti studentams atrasti savo autentiškus balsus ir savitas prieigas prie jiems rūpimų temų. Kursas skatino pasitelkti garsą ne kaip priedą, bet kaip lygiavertį partnerį kuriant pasakojimą. Kaip kurso aptarime sakė viena studentė: „Supratau, kad garsas yra pašnekovas, o ne foninis dalykas. Kad jis iš savęs pasakoja istoriją.“ Visus Vilniaus universiteto tinklalaidžių kurso studentų kūrinius išgirskite dalyko „Soundcloud“ profilyje. Epizodo redaktorius Karolis Vyšniauskas, iliustracijos autorė – Justė Urbonavičiūtė (Kissi Ussuki)

„Sausio 13-oji mums svarbi kaip istorija ir įvykęs stebuklas. Dievas mums suteikė galimybę pasirinkti, ir tauta pasirinko tai, ko buvo verta. Šiandien vėl kyla klausimas – kaip apginti savo identitetą nuo gresiančio pavojaus“,- sakė kompozitorius Antanas Jasenka, sukūręs oratoriją „Miraculum“.„Neabejodamas sakau, kad šis kadras yra svarbiausias mano gyvenime“,- sako fotografas Virgilijus Usinavičius, sausio 13-os naktį užfiksavęs visą pasaulį apskriejusį vaizdą, kaip sovietų tankas traiško žmones. Pokalbis su fotografu.Paskutinę praėjusių metų dieną iš sosto pasitraukė Danijos karalienė Margrethe II ir viešai pareiškė, kad dabar atsidės kūrybai. Apie tai plačiau - radijo bendradarbė Danijoje Aistė Hoffbeck.Muzikologė Paulina Godliauskė apžvelgia naujausius įvykius klasikinės muzikos pasaulyje. Apžvalgoje: portalo „Bachtrack“ tyrimas, apžvelgiantis populiariausius praėjusių metų kompozitorius ir atlikėjus, šių metų „Auksinio gaublio“ laimėtojas už geriausią originalų garso takelį, Romanų Šveicarijos orkestro inovatyvi koncerto forma, Kennedy centre toliau pasiliekantis reziduoti kompozitorius ir lietuvių soprano Vidos Miknevičiūtės sėkmingas pasirodymas Richardo Wagnerio operos „Zygfrydas“ pastatyme Latvijoje.Humanitarinių mokslų daktaras, istorikas Tomas Balkelis yra parašęs knygą „Lemtingi metai“, kurioje atskleidžiama, kaip kūrėsi nepriklausoma Lietuvos valstybė ir jos visuomenė nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios iki 1923 metų. Pažvelkime į šių dienų mūsų valstybę, kuri vis dar kuriasi po penkių okupacijos dešimtmečių. Rubrikoje „Be kaukių“ - pokalbis su dr. Tomu Balkeliu.Ved. Jolanta Kryževičienė

FM99 komentuoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus vedėja Dalia Triūkienė. #miestoinformatorius

Pirmąjį rudens savaitgalį Dzūkijoje bus ką nuveikti! Kviečiame pasiklausyti ir apsilankyti!

Danutė ir Aurelijus Mačiulaičiai, prieš ketverius metus pakvietę žmones pasidžiaugti laisvai besiganančių gyvūnų draugija, nesitikėjo tokio rūpesčio - agresyvaus elgesio su jų augintiniais. Gyvūnai nukenčia nuo smūgių, mažesnieji net mėtomi, gniaužomi, vaišinami jiems kenksmingu maistu. Taip elgiasi ir vaikai, ir suaugusieji. Tad dabar didžiausias rūpestis apsaugoti gyvūnus ir užtikrinti jų gerovę.Duburių kaime ant kalvos stovi tvarkinga Onos Vidrickienės sodyba. Apačioje tyvuliuoja 100 ha ploto vaizdingas Dūburio ežeras, kurio viduryje didžiulė 45 ha medžiais apaugusi sala. Seniau joje ganėsi kolūkio, vėliau – ūkininkų gyvuliai. Pastaraisiais metais salą atradę joje stovyklauja skautai, rengiamas festivalis „Mėnuo juodaragis“. Stovyklautojais besidžiaugianti šeimininkė dabar 30 galvijų bandą gano kitose pievose, o visas 160 ha ūkis – ekologinis. Garbaus amžiaus moteriai sunkesnius darbus nudirba vos už kelių kilometrų gyvenantys trys suaugę sūnūs, taip pat turintys savo ūkius. Anot gyvenimu nesiskundžiančios moters, jos sodybą supanti nuostabi gamta, ošiantys šimtamečiai ąžuolai suteikia sveikatos ir noro darbuotis ūkyje.Obuolius skinantys dronai ir prietaisai, apdulkinantys vaismedžių žiedus, - naujausi technologiniai pasiekimai, kurie jau naudojami užsienio valstybėse. Izraelyje stingant darbo jėgos, skinti sunokusius vaisius patikėta robotui.Ved. Kristina Toleikienė

Kam mums reikia suvenyrų? Mes nepasitikime savo atmintimi? Mums patinka kaupti menkaverčius dalykus? O gal mes norime demonstruoti kitiems, jog galime sau leisti ekstravagantiškas keliones?Kada konkretus daiktas įgyja suvenyro statusą? Ar suvenyru galima laikyti garsų seką (pvz.: muzikinį kūrinį) arba kvapą (pvz.: kvepalus) arba skonį (pvz.: meduolius)?Kas yra idealus suvenyras XXI a. žmogaus, atostogų metu klajojančio po pasaulį ir kolekcionuojančio įspūdžius, požiūriu?Kokiais aspektais Vilniaus suvenyrai gali mums pasakoti apie miestą, jo gyventojus bei svečius? Ar suvenyrai mums gali atskleisti ką nors įdomaus apie konkrečios epochos ekonomiką, politiką, mentalitetą?Ką reikėtų laikyti seniausiais Vilniaus suvenyrais?Vilniaus Aukštutinės pilies bokštas, vadinamoji Gedimino pilis, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje tapo miesto ikona. Kodėl būtent šis bokštas tapo Vilniaus vizualiniu simboliu?Formomis ir turiniu XX a. I pusėje išsiskiria Pirmojo pasaulinio karo metų suvenyrai, kuriuose į miestą žvelgiama svetimomis akimis. Kokį Vilnių Pirmojo pasaulinio karo metu matė atėjūnai į mūsų miestą?Kokius Vilniaus suvenyrus kūrė pirmosios Lietuvos Respublikos visuomenė, kuriai senosios Lietuvos sostinės netektis buvo viena iš skaudžiausių trauminių patirčių? Kaip sovietinė ideologinė radiacija pakeitė Vilniaus suvenyrų gamybą ir jų „reitingą“?Kokius iššūkius kuratorėms kelia kasdienybės plotmei priskirtinų iš esmės menkaverčių daiktų, tokių kaip suvenyrai, ekspozicijos kūrimo darbas? Kaip ši paroda virto knyga „Vilkas, bokštas ir bažnyčia: Vilniaus suvenyrai“?Pokalbis su Vilniaus muziejaus direktore dr. Rasa Antanavičiūte, menotyrininke dr. Laima Laučkaite, parodos bei knygos „Vilkas, bokštas ir bažnyčia. Vilniaus suvenyrai“ kuratorėmis bei bendraautorėmis Rūta Miškinyte ir Rasa Dargužaite.Ved. Aurimas Švedas

Tai yra ištrauka. Pilnas (audio)podkastas yra TIK Patreone. Maloniai kviečiame mus remti. Ten jau didelis archyvas. Ačiū. Remdami mus Patreon matysite PILNUS epizodus ir laidas, taip pat turėsite priėjimą prie labai didelio archyvo. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mes būsime labai dėkingi jei pranešite miestui ir pasauliui apie mūsų Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas      Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Su neseniai savo veiklą pradėjusio „Europietiškos dešinės instituto“ vadovu Teodoru Žuku kalbamės apie tai, kokią įtaką Lietuvos politiniam laukui gali daryti prie partijų besikuriantys analitiniai centrai. Kaip šiandien apsibrėžiame europietiškumą ir dešinumą? Kodėl dalis jaunimo traktuoja demokratiją kaip duotybę ir nebelaiko jos savaiminiu gėriu? Kas darytina, kad situacija keistųsi? Ar narsiai savo šalį ginantys ukrainiečiai paskatins mus iš naujo pažvelgti į vieningos Europos ir demokratijos privalumus?Antroje pokalbio dalyje dėmesį sutelkiame į T. Žuko daktaro disertacijoje vykdomus Pirmojo pasaulinio karo tyrimus, analizuojančius karo kaltės sampratą XXI amžiaus istoriografijoje. Taip pat skiriame dėmesio šimtmetį mininčio buvusio JAV valstybės sekretoriaus Henrio Kissingegio politiniam ir intelektualiniam palikimui.Ved. Donatas Puslys

Kas yra naujausių laikų konfliktų archeologija? Kaip archeologai tyrinėja partizanų bunkerius ir ką naujo apie juos gali papasakoti? Ir kaip Vakarų valstybėse vyksta Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų mūšių vietų archeologiniai tyrimai?„Archeologiniai radiniai nemeluoja – gali būti netikslios nebent jų interpretacijos“, – sako Klaipėdos universiteto ir Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas dr. Gediminas Petraukas, su kuriuo ir aptariame minėtus klausimus.Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas

Programą „Diabusas“ sukūrė Vaikų endokrinologų asociacija, bendradarbiaudama su LSMU Sveikatos psichologijos katedra ir pacientų organizacijomis. Balandžio 1-ąją 2 metų gimtadienį švenčianti programa „Diabusas“ – tai saugios aplinkos kūrimas 1 tipo diabetu sergantiems vaikams ugdymo įstaigose.Aktorė, režisierė Gabrielia Kuodytė, auginanti pirmojo tipo diabetu sergančią dukrytę, atvirai pasakoja: „Pradžioje išgirsti tai, ko nesupranti. Supranti tik tiek, kad tai yra gyvybės ir mirties klausimas. Suvoki, kad tai yra labai svarbu, o kaip pagelbėti vaikui, nieko nesupranti. Labai beviltiška mamos būsena“.Programos „Diabusas“ koordinatorė, medicinos psichologė Jolanta Žilinskienė sako: „Tėvai, augindami vaikus, sergančius pirmojo tipo diabetu, gyvena nuolatinėje įtampoje, neretai ir perdega“. J.Žilinskienė pasakoja, kaip veikia programa „Diabusas“ ir kodėl ji yra svarbi visiems: tiek vaikams, tiek mokytojams, tiek tėvams.Daugiau labai reikalingos informacijos: www.diabusas.ltVed. Žydrė Gedrimaitė

65-ąjį kartą Los Andžele išdalinti „Grammy“ apdovanojimai. Kas apdovanoti klasikinės muzikos kategorijose?Kokius filmus pirmajame virtualios realybės kino teatre Lietuvoje galės išvysti žiūrovai?Tęsiame pasakojimų ciklą „Lietuvos kelias į Klaipėdą“.Dramaturgė Teklė Kavtaradzė pakvietė ukrainiečius kūrėjus į kūrybinio rašymo dirbtuves. Kokie jų rezultatai?Rubrikoje „Be kaukių“ vieši vargoninkai Aušra ir Vidas Pinkevičiai.Ved. Marius Eidukonis

Pirmojo pasaulinio karo istorinis ir kultūrinis paveldas Zarasų krašte atrandamas iš naujo. Rytų Lietuvos pasienio miestas ribojasi su Latvija. Abiejuose pusėse miškuose, gyvenvietėse, pakelėse gausu Vokietijos kaizerinės kariuomenės paliktų bunkerių, keistų statinių, sudėtingos įtvirtinimų sistemos fragmentų. Zarasų krašte, kaip ir Latvijoje, buvo sukurta unikali fortifikacijos sistema. „Gyvybės ir mirties“ fronto linija kelerius metus laikėsi Lietuvos ir Latvijos teritorijoje.Šiandien šis paveldas vilioja lankytojus. Istorikas Ramūnas Keršys iš Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro kviečia į žygį.Latvijoje, Medumo gyvenvietėje, su Pirmojo pasaulinio karo ekspozicija supažindina Medumo pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Miropija Petkune. Turmante laukia susitikimas su seniūnu Stanislovu Stankevičiumi.Ved. Jolanta Jurkūnienė

1914 metų Kalėdų taika tapo vienu iš žymiausių ir kartu labiausiai mitologizuotų Pirmojo pasaulinio karo įvykių. Pasakojama, kad Flandrijos apkasuose kovojantys britų kariai Kūčių vakarą išgirdo savo apkasuose kalėdines ir patriotines dainas dainuojančius vokiečių karius. Pirmą šv. Kalėdų dieną buvo paskelbtos paliaubos ir kariai iš priešiškų apkasų susitiko niekieno žemėje, kur apsikeitė dovanėlėmis, įsiamžino bendrose nuotraukose, laidojo kritusius kovos draugus, o taip pat sužaidė improvizuotas futbolo rungtynes. Nors šiandien istorikai ir ginčijasi, kaip viskas vyko, tačiau svarbesnė šiuo atveju yra moralinė istorijos žinia, kad nepaisant priešiškumo, brutalios gyvybes pasiglemžiančios kovos egzistuoja kažkas didesnio bendražmogiško, kas mus visus vis tik vienija, kad priešiškoje atmosferoje kitame galime regėti ne tik sunaikintiną taikinį, tačiau ir žmogų, kuris taip kenčia, ilgisi namuose paliktų artimųjų. Įkvėpti šios istorijos specialioje „Mažosios Europos pokalbių“ laidoje kalbamės apie įkvepiančias istorijas, kai tamsiausiais istorijos momentais sužiba žmoniškumas.Ved. Donatas Puslys

Ciklo „Ryškiausi visų laikų muzikos prodiuseriai“ naujoje dalyje - Johnas Culshaw, visam laikui pakeitęs operos, o ir visos klasikinės muzikos įrašus XX a. šeštajame dešimtmetyje. Pirmojo istorijoje viso Richardo Wagnerio „Nibelungų Žiedo“ ciklo įrašo režisierius, prodiuseris. Antroje laidos dalyje – 70 metų keisto likimo buvusiam džiazo muzikantui, dailininkui, kino aktoriui Johnui Lurie, kurio karjerą sustabdė klastinga liga. Ved. Domantas Razauskas

Didžiulė pūga kai kur paralyžiavo eismą – kelininkai nebespėja valyti kelių ir gatvių, jų neišvažiuoja autobusai, troleibusai, vilkikai, Vilniaus savivaldybė ragina šiandien dirbti nuotoliu ir vengti nebūtinų kelionių.Sergantys žmonės skundžiasi, kad jie, norėdami gauti nedarbingumą, turi būtinai atvykti pas šeimos gydytoją. Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad šeimos gydytojai gali pacientus konsultuoti nuotoliniu būdu.Kiek daugiau nei trylika valandų – tiek užtruko kelionė traukiniais nuo Vilniaus iki Krokuvos naujuoju tarptautiniu maršrutu. Pirmojo reiso keleiviai Krokuvą pasiekė šiąnakt – valanda vėliau nei planuota pagal grafiką. Apie tai, kaip vyko kelionė – Giedrės Trapikaitės reportaže.Siekdamos sutaupyti elektros, daugelis savivaldybių gatvėse ir kitose viešosiose erdvėje trumpina apšvietimo laiką, mažina šviesos intensyvumą, kai kur apšvietimą išvis išjungia. „Aktualus klausimas“: ar pastebite, kad jūsų miestai, miesteliai mažiau apšviesti? Ar dėl to kyla kokių nors nepatogumų?„Verslo laike" – pokalbis su Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoju Raimondu Kuodžiu.Vyriausybė svarsto, ką daryti su parama jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą regionuose. Tokią paramą 2018-tų metų rugsėjį įvedė Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, ją gali gauti šeimos iki 36-erių metų amžiaus. Diskusija su savivaldybėmis ir socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovu.Eidamas 82-us metus mirė kompozitorius, pedagogas, kolekcininkas, lietuviškos estradinės dainos mokyklos kūrėjas Mikalojus Novikas. Menininko kūrinys – „Aukso fondo“ rubrikoje, o darbų aptarimas – su muzikologe Jūrate Katinaite.Ved. Edvardas Kubilius

Kokie iššūkiai laukia istorikų ir istorikių, kurie nori imtis tirti „nematomus“ Vilniaus gyventojus: prostitutes, elgetas, bedarbius?Kaip galima apibūdinti Vilniaus ūkinę padėtį po Pirmojo pasaulinio karo? Kodėl Vilnius ir Vilniaus regionas ekonomine prasme buvo labiausiai atsilikęs Lenkijos regionas? Kaip Vilniaus (neturėjusio tarpukario epochoje didelių pramonės centrų) „bedarbystės statistika“ atrodo ją lyginat su Katovicais, Kelcais, Lodze, Lvovu?Kodėl Vilnius XIX amžiuje buvo vadinamas „elgetų fabriku“? Ar elgetavimas buvo legalus „verslas“?Kiek ir kokių socialinių mechanizmų buvo sukūrusi to meto visuomenė, siekdama padėti į sunkią situaciją arba į visuomenės gyvenimo užribį patekusiems vilniečiams – bedarbiams ir elgetoms?Koks galėtų būti tarpukario epochoje Vilniuje prostitucija užsiiminėjusių moterų socialinis portretas? Kaip reikėtų suprasti tuo metu egzistavusią prostitučių klasifikaciją - „legalios“, „proginės“, „visos kitos“? Kiek kainavo prostitučių paslaugos? Kaip reikėtų įvertinti atlygį, gaunamą prostitutes, lyginant su to meto kainomis? Ką tikro galima pasakyti apie tarpukario Vilniuje veikusius viešnamius? Kodėl Tilto gatvėje esantis viešnamis „Tetos rožės namai“ buvo laikomas „ekskliuzyvine įstaiga“?Pokalbis Lietuvos istorijos instituto mokslininke, dr. Vitalija Stravinskiene..Ved. Aurimas Švedas

Ar žinojote, kad šiandien naudojama Google vaizdų paieška prasidėjo nuo Jennifer Lopez dėvėtos „Versace“ suknelės? Kaip įžymybių bei dietos kultūra pakeitė mūsų požiūrį į kūną bei asmeninį įvaizdį? Ir kodėl būtent hiphopas tapo vienu svarbiausių kultūrinių judėjimų XXI a. aušroje?Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kaip madą paveikė antrasis XX a. dešimtmetis? Kodėl „Titaniko“ denis tapo didžiausiu laikmečio podiumu ir kaip šokėja Isadora Duncan tapo viena garsiausių istorijos mados aukų? Antroji ciklo „Tendencingai“ laida skirta dešimtmečiui, kai Pirmasis pasaulinis karas pakeitė mados sistemą, atnešė naujų tendencijų į Europos madą bei paskatino socialinius pokyčius, kurie pakeitė ir kasdienį spintos turinį.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Siekdami geriau suprasti nūdienos įvykius, nemažai analitikų brėžia analogijas tarp Antrojo pasaulinio karo ir šiuo metu vykstančio karo Ukrainoje. O kaip šiandienos procesus padeda suprasti Pirmojo pasaulinio karo istorija? Kaip apskritai Europoje prisimenamas ir vertinamas šis karas? Kodėl šiandien Vakaruose trūksta tikrų valstybininkų? Iš kur kyla didžiųjų idėjų stoka ir kaip būtų galima atgaivinti plataus užmojo istorines ir filosofines refleksijas, kurios sykiu įgautų aiškų strateginį ir praktinį pavidalą? Kaip galima paaiškinti dabartinę Vokietijos politiką, jos piliečių ir politinės klasės požiūrį į istoriją bei praeities traumas? Kodėl Vokietija ilgus metus puoselėjo tokį naivų, neretai ir cinišką požiūrį į Rusiją, Rytų Europą ir NATO plėtrą? Ką reiškia F. Fukuyamos „istorijos pabaigos“ tezė? Apie visa tai – pokalbis su istoriku, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantu Teodoru Žuku.Ved. Simas Čelutka

Po pertraukėlės – dvyliktoji 2022 m. eurovizinio sezono laida. Apžvelgiame pirmąjį artėjančios „Eurovizijos“ pusfinalį, kuriame pasirodo ir Lietuvos atstovė Monika Liu. Podkasto galite klausytis Youtube, Spotify, Apple podcasts ir kitose populiariausiose tinklalaidžių platformose. Temos: Intro (0:00) Kaip sekėsi spėlioti pernai ir prognozių formatas (4:10); Penki ryškiausi pusfinalio favoritai (9:05); Kaip seksis Lietuvai? (17:05); Kas turi mažiausiai šansų patekti į finalą ir užims paskutinę vietą pusfinalyje? (28:35); Šalys, dėl kurių kyla daugiausiai ginčų (42:15); Pirmojo pusfinalio apibendrinimas (1:13:25);

Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai Kyjive susitinka su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.Ukrainoje lankosi Lietuvos deleguotas eurokomisatas Virginijus Sinkevičius. Jis yra pirmasis Europos Komisijos narys, apsilankęs Ukrainoje nuo tada, kai vasario pabaigoje į ją įsiveržė Rusija.Lietuvoje daugėjant pabėgėlių iš Ukrainos, reikia daugiau būstų juos apgyvendinti. Kai kuriuose šalies miestuose jau trūksta vietų. Kaip savivaldybės ketina spręsti šią problemą ir kur planuojama apgyvendinti atvykstančius ukrainiečius?Vadinamųjų kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų žmonių priedangai nelaimės atveju, užtektų 40 proc. šalies gyventojų, likusieji galėtų slėptis rūsiuose, požeminėse aikštelėse, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.Vakar tiesioginiame Rusijos propagandinio „Pirmojo kanalo“ žinių eteryje kanale dirbanti Marina Ovsianikova žinių vedėjos užnugaryje parodė plakatą, ant kurio matėsi užrašas „Karui – ne, sustabdykite karą, netikėkite propaganda, jie jums čia meluoja“. Ji taip pat išplatino vaizdo įrašą, kur savo poziciją paaiškino išsamiau.Rusų opozicija Lietuvoje kelia naują Rusijos vėliavą – balta mėlyna balta, kuri kraujo spalvą pakeistų taikos ir sveiko proto spalva.Seimas ketvirtadieniui atidėjo pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kuria siūloma 9 proc. lengvatinį PVM šildymui gyventojams laikinai kompensuoti iš valstybės biudžeto. Tačiau apsvarstė kitas šio mokesčio lengvatas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Milijonams pabėgėlių iš Ukrainos traukiant į Lenkiją, Slovakiją, Moldovą ir Rumuniją, šių šalių pasienio kontrolės punktuose, geležinkelio stotyse galima sutikti žmonių, kurie vyksta priešinga kryptimi. Vilkikais, mikroautobusais į karo kamuojamą Ukrainą daugiausia gabenama labdara, tačiau eilėse prie sienos laukia ir pavieniai keliautojai apytuščiais automobiliais. Juos kalbino Ewelina Mokšecka ir Daumantas Butkus.Lietuvoje tęsiasi druskos krizė. Prekybininkai pastebi, kad druskos paklausa išaugo dešimtimis kartų, o jei pasirodžius lentynose, jos nelieka beveik iš karto. Druskos trūkumą lemia ne tik išaugę pirkimai, bet ir sutrikęs jos tiekimas iš Ukrainos. Kada baigsis druskos krizė, kalbamės su prekybos tinklo Maxima atstove Rima Aukštuolyte, prekybos tinklo Norfa atstovu Dariumi Ryliškiu, Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo vadove Angele Andrikoniene ir ekonomistu Romu Lazutka.Nuo Rusijos karo Ukrainoje į Lietuvą pabėgę ukrainiečiai būtinuosius receptinius vaistus jau gali nemokamai gauti vaistinėse.Išsamiau Lietuvos vaistinių asociacijos prezidentė Kristina Nemaniūtė - Gagė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Andriušaitienė.Klaipėda ruošiasi kruizinės laivybos sezono pradžiai. Pirmojo laivo laukiama jau balandžio viduryje. Pasak turizmo specialistų, šiemet uostamiestis gali sulaukti rekordinio skaičiaus kruizinių lainerių. Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje kruizinės linijos aplenks šalies agresorės uostus, o dalis šių laivų gali užsukti į Klaipėdą. Tiesa, šalies kurortuose jau fiksuojami ir rezervacijų atšaukimai, mat svečiai iš užsienio baiminasi, jog Lietuva yra Rusijos pašonėje. Tačiau specialistai ramina - atostogauti Lietuvoje saugu. Plačiau pasakoja Paulius Selezniovas.Lietuvoje kai kuriose vietose pradeda trūkti žmonių siūlomų būstų, kur galėtų apsigyventi nuo Rusijos karo Ukrainoje bėgantys ukrainiečiai. Ką savivaldybės rengiasi daryti toliau, kur apgyvendinti kasdien vis didesnį skaičių ukrainiečių, kalbamės su Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu, Jonavos rajono savivaldybės meru Mindaugu Sinkevičiumi, Savanorių koordinavimo centro „Stiprūs kartu“ iniciatoriumi Edmundu Jakilaičiu ir Nekilnojamojo turto ekspertu, Oberhause Senamiesčio biuro vadovu Mariumi Čiulada, taip pat su mumis Viltė Novikovaitė – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pasirengimo ekstremalioms situacijoms programos savanorių koordinatorė.LRT tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad stambiausi Kremliaus dujų ir naftos koncernai vandenvalos įranga aprūpinami iš Kauno. Čia nuo Nepriklausomybės pradžios veikia bendrovė „Jurby Water Tech“, dabar tarpusi tarptautinio verslo dalimi. Su mumis viena iš tyrimo autorių Rūta Juknevičiūtė.Savaitės komentaras. Autorius - žurnalistas Virginijus Savukynas.Ved. Rūta Kupetytė

Pirmąkart įteikta asociacijos-leidyklos „Bazilisko ambasada“ įsteigta „Šikšnosparniuko“ premija – jos laureatu tapo poetas ir vertėjas Aistis Žekevičius. Apie premiją pasakoja asociacijos „Bazilisko ambasada“ narė Greta Ambrazaitė, apie įvertintą vertimą ir poezijos vertimų būvį kalbėjo Aistis Žekevičius.Pirmojo karantino metu nei koncertuoti, nei repetuoti negalėję atlikėjai džiugino per langus ir balkonus jų klausiusius Kauno ir Kauno rajono gyventojus. Projektas „Kultūra į kiemus“ baigiantis antriesiems pandemijos metams įvertintas tarptautiniu mastu. Tokia jo sėkme ir istorija domisi Kotryna Lingienė.Šiemet minimas vieno ryškiausių Amerikos avangardo kino figūrų, Jono Meko 100-metis. Londone sausio 2 d. jubiliejiniai metai prasidėjo kūrėjo šimtmečiui skirta filmų programa, kurioje iki sausio 30 d. bus pristatomi 10 ryškiausių jo filmų. Pokalbis su Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Ūla Tornau.Lietuvos muzikos informacijos centras praėjusių metų pabaigoje išleido kompozitorės Ramintos Šerkšnytės natų leidinį, pristatomą kartu su įrašais, „Saulos dainos“.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie kompozitoriaus Bernardo Hermanno ir režisieriaus, Alfredo Hitchcocko, bendradarbiavimą.Drąsiais sprendimais pasižymintis šokėjas, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyr. choreografas Aurelijus Liškauskas džiaugiasi atsinaujinusia baleto trupe, kuri, anot jo – vos spėja gyventi. Netikėtus teatro trupės sprendimus pastebi ir publika, vertina ir kritikai. Kaip gali derėti baletas ir vanduo? Ką reiškia šokti ant teatro fasado? Ir kodėl melagis tas, kuris sakosi, jog nekuria publikai? Apie tai ir kita – Aurelijus Liškauskas rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gabija Narušytė

Kaip Kauno IX fortas padeda mums pažinti carinės Rusijos imperijos, Pirmojo pasaulinio karo ir kaizerinės okupacijos, tarpukario epochos ir Pirmosios Lietuvos Respublikos, Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto Lietuvoje, o taip pat – pirmosios ir antrosios sovietinės okupacijų istoriją?Kaip IX fortas iš istorijos veikėjo virto muziejumi? Kokius sovietinio istorinio pasakojimo akcentus buvo siekiama išryškinti forto vietoje įsteigtoje ir 1959-ųjų gegužės 30 d. pradėjusioje veikti atminties institucijoje bei joje rodytoje ekspozicijoje? Ką IX forto muziejui atnešė epochinės permainos ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas? Kaip buvo bandoma atnaujinti muziejų ekspozicijoje pasakojant apie sovietinio režimo nusikaltimus prieš Lietuvos visuomenę ir tuo pačiu permąstant Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto Lietuvoje istoriją?Pokalbis su istoriku, muziejininku, Kauno IX forto muziejaus direktoriumi Mariumi Pečiuliu.Ved. Aurimas Švedas

Antradienį (lapkričio 23 d.) „Tiek žinių“ vedėjas Dominykas pasakoja, kiek parašų surinkta Dulkio interpeliacijai, kokias bėdas sukėlė iškritęs sniegas, kaip kaista NT rinka ir kaip nuo kitų metų keisis pensijos. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/1jXpCOvNv2I Antradienį #TiekŽinių

Karolis Tiškevičius, Jonas Miklovas ir Jonas Lekšas naujausiame „BasketNews.lt podkaste” aptaria pasikeitimus Kauno „Žalgiryje” ir apžvelgia pirmojo Eurolygos mėnesio įsimintiniausius žaidėjus bei komandas. Temos: Įžanga apie Vėlines ir Heloviną (0:00); Pasikeitimai „Žalgiryje” – ar tikrai to reikėjo? (6:36); Nauja ir nepatirta situacija „Žalgiriui” (27:50); Pirmojo mėnesio geriausi Eurolygos žaidėjai (39:01); Pirmojo mėnesio nuviliantys žaidėjai (52:39); „Nu n***i kaip nesiseka” (59:01); „Iš kokio tu pupienojaus išdygai?” (1:05:46); „Kitas žmOgus” (1:13:04); „Mama, jie su manimi nedraugauja” (1:23:00).

Lietuvoje diskutuojant kokį santykį reikėtų kurti su Rusijos valstybe bei visuomene, kaip taisyklė, išryškėja du požiūriai. Pirmojo šalininkai sako, jog turim labai aktyviai domėtis tuo, kas vyksta šioje šalyje, nes tai mums egzistenciškai svarbu. Antrojo požiūrio atstovai prieštarauja, jog toks elgesys būtų klaida. Esą geriausia ką šiuo atveju galime padaryti, tai visiškai užmiršti Rusiją bei jos realijas ir rūpintis bendrų namų Europoje reikalais. Kuri pusė šiame ginče yra teisi? O gal šiuo atveju įmanomos aukso vidurio paieškos?Šios dienos pokalbyje atsigręšime į Rusijos visuomenę, kuri per trisdešimt vienerius Lietuvos Nepriklausomybės metus nutolo nuo mūsų politiškai, civilizaciškai bei, kas nemažiau svarbu, emociškai.Tad kiek mes iš tiesų suprantame tai, kas vyksta Rusijoje? Kuo ir kaip gyvena šios šalies žmonės? Kokie procesai vyksta šios šalies meno pasaulyje ir teatrų scenose?Pokalbis su rašytoju ir dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi.Ved. Aurimas Švedas

Jeigu jūsų namuose auga mažylis, jo jau laukia pirmoji pažintis su Alytaus miesto teatru. Pirmojo teatro istorijoje spektaklio kūdikiams premjera įvyks birželio 5 d. 11 ir 13 valandomis. Tapo įprasta, kad Alytaus miesto teatre dirba Lietuvos ir pasaulio režisieriai. Šįkart žinoma aktorė ir režisierė Gintarė Latvėnaitė-Glušajeva kuria nuostabų teatrinį pasaulį patiems mažiausiems – nuo 2 mėnesių iki 2 metų – žiūrovams.

Kultūros ministras Vyriausybei teikia Astos Pakarklytės kandidatūrą į Lietuvos kultūros tarybos pirmininkes. Kandidatę kalbina Marius Eidukonis.Apie protesto meną, meno ir politikos ryšį kalbasi organizacijos „Public movement“ įkūrėja Dana Yahalomi (Izraelis) ir meno kritikė, aktyvistų grupės „Cooltūristės“ narė Laima Kreivytė. LRT tinklalaidės „Culture nerve“ pokalbio ištrauka.Gabrielė Gudaitytė piešia gyvenimiškus komiksus Kauno miesto muziejui, kasmet išleidžia po kalendorių ir kuria identitetą šiuolaikinio cirko festivaliui Cirkuliacija. Gabrielės studijoje lankosi Kotryna Lingienė.Pasaulyje: po pusės metų pertraukos Milano La Scalos operos teatras vėl atvėrė duris. Tirpstantis Alpių sniegas į paviršių iškėlė nematytus Pirmojo pasaulinio karo reliktus. Vasarą iš Turkijos į Jungtinę Karalystę keliaus milžiniška lėlė, skleidžianti žinią apie pabėgėlius vaikus.Vertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie keliaujančius be dokumentų – ar migrantai Europoje sulaukia dėmesio tik mirę?Kodėl informacijos ir žinių amžiuje jauni savo sričių profesionalai sąmoningai atsiriboja nuo naujienų srauto? Apie pasikeitusį santykį su žinių vartojimu kalba scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė, architektas Justas Juzėnas, šokėja Aušra Krasauskaitė, filosofas Mantautas Ruzas, poetė Laura Kromalcaitė.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Ryškiausias pokytis gyventojų nuomonių tyrime–kritęs prezidento Gitano Nausėdos reitingas. Komentuoja „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys ir Klaipėdos universiteto politologas Saulius Šiliauskas.Praėjusią savaitę Anykščiuose rasta nauja COVID-19 viruso atmaina, siejama su didesniu atsparumu vakcinoms. Kaip Anykščiams sekasi tvarkytis su šia atmaina? Anykščių meras Sigutis Obelevičius.Po beveik pusmečio pertraukos šįvakar Nacionaliniame operos ir baleto teatre koncertas „Baleto gala. Nepapasakotos istorijos“. Vilniaus kongresų rūmuose–Baltijos šalių orkestrų festivalis „Tolima šviesa“. Pokalbis su Operos ir baleto teatro generaliniu direktoriumi Jonu Sakalausku ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu Gintaru Rinkevičiumi.Šiandien JAV prezidentas Joe Bidenas turėtų pripažinti genocidu pusantro milijono armėnų išžudymą Pirmojo pasaulinio karo metais.Lietuvos kinologų draugijos iniciatyva šiandien minima Šuns diena.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kurios 10 šalių iš labai stipraus pirmojo pusfinalio pateks į finalą? Kurios šalys pretenduoja į į pergalę pusfinalyje, o kuriai teks dalia likti paskutinėje vietoje? Kam 12 balų galėtų skirti Lietuvos žiūrovai ir komisija? Šioje laidoje apžvelgiame pirmąjį 2021 metų „Eurovizijos“ pusfinalį, kuriame pasirodys ir Lietuvos atstovai.

Ketinama keisti tvarką, pagal kurią pacientams pirmą kartą siūlomi pigiausi kompensuojamieji vaistai, tačiau už brangesnius jie turi sumokėti visą kainą. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad tai atvertų kelią farmacijos kоmpanijoms pelnytis visuomenės sąskaita, nes pacientai vaistus rinktųsi ne pagal veikliąją medžiagą, o būtų veikiami rinkodaros. Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas atšauna, kad žmonės turi teisę rinktis geriausią gydymą, net jei tai papildomai kainuoja valstybei. Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos skyriaus vedėja Anželika Oraitė teigia, kad dabartinė tvarka nepadeda sutaupyti tiek lėšų, kiek viltasi, be to, kelia žmonių nepasitenkinimą.Ved. Audrius Lelkaitis

Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas pristato pokalbių laidą, kurioje su įvairiais politikos, verslo ir visuomenės atstovais kalbasi apie mūsų valstybę ir jai svarbias problemas. Pirmojo pokalbio tema – kritika ir jos svarba. Regis, gyvename laikais, kai būti kritiku yra sudėtinga, Lietuvos ir pasaulio politikai tampa jautresni, greičiau įsižeidžiantys, supykstantys ir vis dažniau stengiasi nutildyti savo oponentus. Laidos svečias – žurnalistas, apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

Šio pokalbio ypatingai kviečiu paklausyti visas, laukiančias gimdymo. Kalbame su psichologe, keturių vaikų mama, nuostabios knygos „Motinystės kelias“ autore Sigita Valevičiene.Nuo tinklalaidės pradžios praėjo beveik pusantrų metų, apsisuko visai nemažas ratas ir dalinuosi jau 23-iuoju pokalbiu. O pirmasis iš jų buvo būtent su Sigita. Pamenu, kaip skaitydama jos knygą radau daug ramybės ir supratimo, kad visa tai, ką jaučiu, ką išgyvenu tapusi mama, yra normalu. Mano žiniomis, knyga jau visur išpirkta, bet Sigitos svetainėje www.sigita.eu galite rasti elektroninę knygos versiją.Pirmojo pokalbio metu kalbėjome apie tapsmą mama, apie naujus, niekada anksčiau nepatirtus jausmus, besikeičiančius poros santykius gimus vaikui, apie atlaidumą sau, pogimdyvinę depresiją ir kodėl ne vaistai, o santykis, draugės yra patys geriausi antidepresantai.Kviečiu paklausyti, jei neklausėte, o šįkart su Sigita nusprendėme pakalbėti apie gimdymą ir pasiruošimą jam: ko bijome jo laukdamos? Kodėl svarbu nebėgti nuo nerimo, neignoruoti baimių, o pamėginti jas tiksliai įsivardyti ir suprasti, ką iš tiesų jaučiu?Kas gali padėti nuraminti savo kūną ir emocijas gimdymo metu ir jaustis saugiai? Saugumas, anot Sigitos, yra vienas svarbiausių jausmų gimdymo metu, nes būtent nuo jo priklauso, kaip daug kas klostysis.Kas yra skausmas ir kodėl svarbu, kad smegenys jo neieškotų, nelauktų? Ką galime padaryti, kad gimdymas, būdamas intensyvia patirtimi, netaptų kalnu, kurio nebegalime perlipti?Sigita įvardins labai konkrečius, mažus žingsnelius, būdus, kaip galime padėti sau gimdymo metu, kad ta intensyvi patirtis mūsų neišgąsdintų ir nenublokštų. Ir kaip nepaskęsti savigraužoje ar liūdesyje, jei visgi gimdymas įvyko ne taip, kaip svajojome, tikėjomės, laukėme.Taip pat iškart dalinuosi, jog šis pokalbis turės antrą dalį, kuri bus prieinama tik Patreon rėmėjams. Ir jis bus su priedu – dviem Sigitos įrašytomis meditacijomis. Antroje dalyje kalbėsime hipnogimdymą, kaip jis atsirado Sigitos kelyje, apie gimdymo metu veikiančius hormonus ir kodėl jie svarbūs, kokią atlieka funkciją, apie vyro vaidmenį ir kaip konkrečiai jis gali padėti moteriai gimdymo metu.Jei šie pokalbiai atrodo prasmingi, kviečiu paremti tinklalaidę Patreon platformoje, kur pokalbius išgirsite pirmieji, o nuo šiol ten rasite ir papildomus epizodus. Ačiū!Gero klausymo!MarijaNuotrauka Mildos Adomaitienės

Pirmojo šių metų kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai“ apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.„Kadangi karantinas palanki terpė prokrastinacijai, laikas toks išsitęsęs, o pyktis dėl vėluojančios vakcinos niekur nedingo, pats tas savo kartėlį skandinti tiesiog serialuose,“ – pastebi #PiktosKinoKritikės – Ilona Vitkauskaitė ir Santa Lingevičiūtė, apžvelgdamos du Netflix serialus: „Geriau skambinti Solui“ („Better Call Saul“) ir „Apsimesk, kad tai miestas” („Pretend It's a City“).Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie dovanojimo papročius, dovanų atsisakymą, jų pamiršimą ir gyvenimo dovanas pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorante Rūta Latinyte.Kokie įmanomi, tikėtini, lauktini arba visokeriopai vengtini Lietuvos ateities scenarijai gali atsiskleisti šimtmečio perspektyvoje? Aurimo Švedo pokalbis su knygos „Lietuva 2120” sudarytojomis Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministre Egle Markevičiūte ir Benedikto Gylio paramos fondo vadove Ringaile Papartyte.Kino operatorius Jonas Vitoldas Tomaševičius įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija už viso gyvenimo nuopelnus ir Lietuvos kino vaizdo poetikos aukštumas.Minint 698-ąjį Vilniaus gimtadienį paskelbti šv. Kristoforo statulėlių laureatai, sostinėje gyvenantys, kuriantys, dirbantys ir puoselėjantys miestą menininkai. Pokalbis su architektais Petru Išora ir Ona Lozuraityte (apdovanojimas už pasiekimus architektūros srityje), vargonininke ir „Religinės muzikos centro“ vadove Renata Marcinkutė-Lesieur (apdovanojimas už labdaringą veiklą mažinant socialinę atskirtį, stiprinant bendruomeniškumą) ir Bažnytinio paveldo muziejaus vadove Sigita Maslauskaite-Mažyliene (Šv. Kristoforo statulėlės nusipelniusia už Vilniaus istorijos aktualizavimą).Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie globalumo ir lokalumo sankirtą Ferdinando Meirelleso filme „360 laipsnių: meilės ir nuodėmių ratu“.Ved. Indrė Kaminckaitė

Nacionalinis visuomenės sveikatos vėl tikslina duomenis – yra neapskaitytos 1171 mirtis, tai žmonės mirę nuo COVID-19 arba sirgę COVID-19, tačiau mirę dėl kitų priežasčių. Anksčiau buvo skelbta apie 804 neapskaitytas mirtis. Centro direktorius Robertas Petraitis teigia, kad taip nutiko dėl to, kad gydymo įstaigos laiku nepateikia duomenų.Ministrų kabinetas pritarė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos siūlymui pratęsti judėjimo kontrolę tarp šalies savivaldybių iki sausio 31-os dienos. Numatyta galimybė situacijai pagerėjus tokią kontrolę atšaukti sausio 17 d. Pokalbis su Generaliniu policijos komisaru Renatu Požėla.Pirmasis vakcinacijos etapas Lietuvoje neapsiėjo be nesklandumų – medikai skundėsi, kad ligoninėse susidaro gyvos eilės, o vakciną kai kada pirmiau gauna tie medikai, kuriems tikimybė užsikrėsti – nedidelė. Valdžia sako, kad iš šią savaitę padarytų klaidų mokysis ir stengsis užtikrinti, kad ateityje jos nepasikartotų. Kokias pamokas galima išmokti iš pirmojo skiepijimo etapo ir kaip susitvarkė kitos Europos šalys?Išdalinti LRT Metų apdovanojimai – taip pagerbti 2020-uosius praturtinę darbai ir asmenybės. Metų asmenybės laimėtoja tapo Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė; Metų ambasadorius – lietuviškosios „Eurovizijos“ laimėtojai, grupė „The Roop"; Metų verslo lyderystė – biotechnologijų bendrovė „Thermo Fisher Scientific“; Metų atradimas – Vilniaus universiteto profesorius, daktaras, Patologijos centro direktorius Arvydas Laurinavičius su komanda; Metų kultūros reiškinys – nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, atgaivinęs Vilniaus centre esančius Radvilų rūmus; Metų ateitis – mokytojas Artūras Markevič; Metų pilietinė iniciatyva – „Laisvės kelias“.Centrinis valstybės archyvas įsigijo Pirmojo pasaulinio karo fotografijų kolekciją. Pokalbis su istoriku Gediminu Kulikausku.Urbanistų, architektų ir istorikų grupė rengia „Sovietmečiu statytų daugiabučių butų atnaujinimo gidą“, kuriame planuoja pateikti skirtingus butų interjero projektus ir patarimus, kokių klaidų nedaryti remontuojant tipinį sovietinį butą. Pirmajame tyrimo etape tokių daugiabučių projektus analizavę tyrėjai sako, daug medžiagos apie sovietmečio daugiabučius yra dingę, o didžiausia tokių mikrorajonų problema – nesutvarkyta aplinka ir lėta renovacijaVed. Agnė Skamarakaitė

„Penktojo kėlinio“ laidoje šią savaitę Krepsinis.net vyr. redaktorius Edgaras Pulkovskis, portalo žurnalistas Tautvydas Kubilius ir TV3 sporto žinių veidas Vilius Stalgaitis aptarė platų spektrą temų – nuo Kauno „Žalgirio“ reikalų iki Eurolygos pirmojo rato aptarimo ir prognozių.www.krepsinis.net rengiama laida. Prenumeruokite mūsų kanalą ir laidą išgirskite pirmieji! Nepamirškite paspausite ir LIKE mygtuko, taip atsidėkodami už mūsų darbą.Patinka mūsų turinys ir norite mus paremti? Tai galite padaryti paspaudę nuorodą: https://www.patreon.com/KrepsinisNet Dėkojame! 00:30 – „Barcelona“ ekipos duobė08:21 – „Žalgirio“ ir ALBA mačas12:44 – „Žalgirio“ pasirodymas pirmajame Eurolygos rate18:20 – prieš ką dar galima buvo laimėti19:08 – apie Martino Schillerio darbą29:00 – pažymys už pirmą sezono dalį30:33 – prognozė „Žalgiriui“ sužaidus reguliarųjį sezoną33:50 – „Chimki“ krachas42:40 – apie nukeltas LKL rungtynes46:16 – „Ryto“ bėdos ir Donaldo Kairio perdėtos emocijos50:55 – Eurolygos pirmojo rato simbolinis penketukas53:50 – „Top 3“ labiausiai nustebinę žaidėjai56:16 – „Top 3“ labiausiai nuvylę krepšininkai1:00:55 – geriausias pirmojo rato mačas1:03:44 – labiausiai nustebinusios ir nuvylusios komandos1:05:37 – skaudžiausias praradimas1:08:42 – geriausi veteranai1:11:59 – skambiausias pirmojo rato įvykis1:17:09 – „Penktojo kėlinio“ rugpjūčio prognozė ir dabartinė situacija1:21:02 – kas iš už aštuoneto ribų esančių ekipų gali įšokti į atkrintamąsias1:25:30 – linkėjimai kitiems metams 

Pandemija smarkiai koreguoja verslą. Pirmąją bangą įveikusios įmonės, per antrąją kovoja su gamyklose vis plintančiais koronaviruso židiniais. Pramonininkai įsitikinę, kad ne ką lengviau bus ir atslūgus pandemijai. Bijoma, kad trūks finansinės paramos. Tačiau kol vienos gamyklos balansuoja ant išgyvenimo ribos, kitos krauna pelnus, ieško naujų darbuotojų ir vos besuskaičiuoja naujus užsakymus. Išsamiau mūsų korespondentė Aina Mizgirdė iš Šiaulių.Naujųjų metų sutiktuvės, kaip ir Lietuvoje, taip ir kitur pasaulyje, bus kitokios nei visais ankstesniais metais. Po tam tikrų kalėdiniam laikotarpiui taikytų sušvelninimų daugelio šalių vyriausybės ir vėl griežtina karantino režimą. Daug kur gyventojai 2021-uosius pasitiks ne tik atskirai, bet ir tiesiogiai nepamatys naujamečių fejerverkų.Kokiomis nuotaikomis Europoje ir kitur palydimi pandeminiai 2020-ieji ir pasitinkami ateinantys metai? Pasakoja LRT radijo bendradarbiai – su jais bendravo Lukas Kivita.Kaip Lietuvoje atsekami koronaviruso užkrato židiniai? MSG Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.Kas keisis nuo Naujųjų, jeigu tėvams reikės prižiūrėti namuose darželinukus ir pradinukus, jeigu jie mokysis nuotoliniu būdu?Valstybinio energetikos holdingo "Ignitis grupė" vadovai bus paskatinti itin dosniai. Už šių metų darbą jiems atiteks grupės akcijos už 200 tūkstančių eurų, tiek pat kasmet jie gali gauti iki kadencijos pabaigos. Tačiau buvęs "Lietuvos energijos" vadovas Dalius Misiūnas sako, kad čia ne viskas skaidru.Tema domėjosi Marius Jokūbaitis.Vis daugiau įmonių savo veikloje diegia automatizuotas sistemAs. Specialistai teigia, kad įdArbintas robotas užduotį atliks efektyviau nei žmogus, todėl neabejojama, kad ateityje dalis darbo vietų atiteks robotizuotoms sistemoms. Tad koks vaidmuo automatizacijos amžiuje teks žmogui? Pasakoja Rūta Nikitinaitė.Sporto pranešimai. Studijoje Marius Andrijauskas.Šiandien bus išbandomas garsusis Londono simbolis - laikrodis Big Benas. Didžiojo Beno varpai skambės Naujiesiems metams. Beno, kuris jau daugiau kaip 150 metų yra viso, kas britiška, simbolis, varpai skambės Naujųjų metų išvakarėse. Tam ruošiantis, bandymai bus atliekami jau nuo gruodžio 29-osios. Garsusis laikrodis, kurio varpo dūžiai skamba per televizijos ir radijo transliacijas, nuo 2017-ųjų yra remontuojamas ir šiuo metu naudojamas tik ypatingomis progomis. Jis skambės gruodžio 31 dieną 12, 16, 21, 22 ir 23 val., o paskui – vidurnaktį, pasitinkant Naujuosius metus, paskelbė parlamentas. Pareiškime nenurodoma jokia ypatinga skambinimo 23 valandą prasmė. Tačiau vidurnaktį Briuselio laiku – 23 val. JK (sausio 1-ąją 1 val. Lietuvos) laiku – Britanija paliks Europos Sąjungos bendrąją rinką ir muitų sąjungą. Pranešimą sveikino „Brexitą“ palaikanti žiniasklaida. „Didysis Benas gaus „Brexitui!“ – rašė bulvarinis leidinys „Daily Express“. Praėjusį kartą šis laikrodis mušė Paliaubų dieną lapkričio 11-ąją, per Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metines. Pasakoja žurnalistas, rašytojas Andrius Užkalnis.Savaitės komentaras. Autorė – Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Vitginija Būdienė.Ved. Rūta Kupetytė

Po „Sidabrinių gervių“ apdovanojimų ceremonijos kino bendruomenė neslepia nusivylimo atmestinai organizuotu renginiu.Menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės grojaraštyje – apie Roberto Smithsono žemės meno objektą, spiralinį molą „Spiral Jetty“.Po renovacijos bibliotekos nebūtinai iš knygų saugyklų virsta bendruomenę telkiančia erdve. Su tokia dilema susidūrusi Molėtų biblioteka kreipėsi į Architektūros kokybės vystymo asociaciją.Pirmojo karantino metu Gintautė Riabovaitė pasijuto ne įkalinta, o išlaisvinta – kovo mėnesį pradėjusi siuvinėti, įkūrė savo darbų studiją „Manding“ ir sparčiai plečia savo kūrybos gerbėjų ir užsakovų būrį.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras belaukiant naujojo kultūros ministro.Pasaulyje: Britų muziejuje saugomi amatai, Taipėjaus bienalė aiškinasi, kodėl žmonės gyvena lyg skirtingose planetose, kurdų menininkė Zehra Dogan.Atšaukimo kultūra (cancel culture) – reiškinys, kai dėl konkrečių veiksmų ar pasisakymų viešas žmogus ar organizacija patiria masinį gėdinimą ir puolimą socialiniuose tinkluose. Dažniausiai tokias reputaciją griaunančias reakcijas iššaukia nekorektiškas galios pozicijoje esančiųjų kalbėjimas apie pažeidžiamas visuomenės grupes. Reiškinį aptaria žurnalistė Berta Tilmantaitė, komikas Airidas Jankus, sociologas Artūras Tereškinas.Ved. Juta Liutkevičiūtė

„Penktojo kėlinio“ laidoje šią savaitę Krepsinis.net vyr. redaktorius Edgaras Pulkovskis, portalo žurnalistas Tautvydas Kubilius ir TV3 sporto žinių veidas Vilius Stalgaitis aptarė Kauno „Žalgirio“ komandos problemas, pabandė įsijausti į sirgalių, Pauliaus Motiejūno ir Martino Schillerio pozicijas, taip pat skyrė apdovanojimus už pirmą Eurolygos reguliaraus sezono trečdalį bei aptarė Vaido Kariniausko persikėlimą į Utenos „Juventus“ ekipą.

Pirmojo turo rezultatus komentuoja rinkimų kartelę įveikusių partijų vadovai Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Ramūnas Karbauskis, Viktoras Uspaskichas, Gintautas Paluckas, Aušrinė Armonaitė ir Viktorija Čmilytė-NielsenLaisvės partija paneigia sociologų prognozes ir įsiveržia į Seimą. Studijoje Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.Į Seimą nepatenka Lenkų rinkimų akcija. Šis ir kiti pirmojo rinkimų turo netikėtumai„Baltijos tyrimų“ vadovės Rasos Ališauskienės ir VDU docento Andžejaus Pukšto akimis.Kokie pirmojo turo rezultatai vienmandatėse apylinkėse ir ko galima tikėtis po dviejų savaičių? Gabrieliaus Grubinsko pasakojimas.Ar tai, kad pavardė tokia pati kaip labai žinomos asmenybės, padeda patekti į Seimą, domisi Edita Vitė.Ved. Deividas Jursevičius

Šiemet COVID-19 pandemija padovanojo trumpą atokvėpį gamtai – sulėtėjus ekonomikai ir sustojus transportui kovo–balandžio mėnesiais visame pasaulyje buvo fiksuojamas 20–40 proc. atmosferos taršos mažėjimas. Panašiai kaip tais mėnesiais galėtų atrodyti giedras dangus ir švarus oras, jei žmonija nustotų teršti savo aplinką.Pirmojo tinklalaidės epizodo pokalbyje su Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininku, klimatologu Justinu Kilpiu aptarsime COVID-19 pandemijos teigiamą poveikį gamtai, klimato kaitos spartą ir jos keliamas problemas. Aiškinsimės, koks blogiausias klimato kaitos scenarijus gali išsipildyti, jei nieko nedarysime.

Dainius Černauskas apžvelgia svarbiausius Citadele Karaliaus Mindaugo taurės įvykius bei pateikia įdomiausius trenerių ir žaidėjų komentarus.

Temos: Trečioji „Pabandom iš naujo“ laida ir mūsų favoritai (0:20); pirmo atrankos etapo apžvalga ir prognozės pusfinaliams (19:40); bonus rubrika: geriausi Aistės Pilvelytės bandymai „Eurovizijos“ atrankose (27:40). Mūsų manymu geriausi Aistės Pilvelytės bandymai atrankose: „Melancolia“: https://www.youtube.com/watch?v=_Sadm7IZ4bA; „You bet“: https://www.youtube.com/watch?v=LTM6nV6vVeo; „Troy on fire“: https://www.youtube.com/watch?v=cV2josLzxM8; „Emotional crysis“: https://www.youtube.com/watch?v=KzTnuPtBhNM; „Im Like A Wolf“: https://www.youtube.com/watch?v=v4PyKU546uE

Antras epizodas, kurio metu su komentatoriumi Ryčiu Vyšniausku apžvelgėme situaciją po pirmojo rato Vokietijos aukščiausioje lygoje. Pastebėjimai apie lygą (0:03); "Bayern" - Kovač, Davies, Flick, Boateng, Odriozola ir kiti (11:50); "Leipzig" (38:32); "BvB" (46:23); M'gladbachas (54:53); "Schalke" (57:08) "Bayer" (58:22); Iškritimo zona. "Paderborn" (1:01:31); Diuseldorfo "Fortuna" (1:03:07); "Werder" (1:04:04); Kiti kandidatai iškristi (1:05:49); Nusivylimai (1:07:41); Staigmenos (1:09:15); Atsakymai į klausimus (1:10:32);

Pirmojo 2020 m. simfoninės muzikos koncerto Nacionalinėje filharmonijoje pradžioje skambės lietuvių šiuolaikinės kompozitorės Ramintos Šerkšnytės „De profundis“ styginių orkestrui. Apie šią pjesę Gidonas Kremeris yra sakęs, kad tai tarsi Baltijos šalių muzikos vizitinė kortelė.Tiesioginiame KLASIKOS eteryje susitikimas su kompozitore, pianiste, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate Raminta Šerkšnyte. Ved. Marius Šinkūnas.

Rytis Vyšniauskas ir Karolis Kadikinas diskutuoja apie karštą Luka Dončičiaus sezono pradžią ir Eurolygos dvigubą savaitę. Temos: Luko Dončičiaus fenomenas NBA (7:00); Dalaso „Mavericks“ šansai Vakarų konferencijoje (18:08); Valančiūno ir Sabonio dvikova (23:45); „Žalgirio“ pralaimėjimai dvigubą savaitę (29:32); elitinė „Real“ forma ir CSKA problemos (45:00); pagyrimai „Maccabi“ žaidimui (53:23); Eurolygos nusivylimai (57:08); in ar out: NBA formato pakeitimai (1:02:35).

Šiandien minime 145-ąsias pirmojo Lietuvos  Prezidento Antano Smetonos gimimo metines. Prezidento pagerbimo renginiai  vyksta  Istorinėje Prezidentūroje Kaune , o prezidento gimtinėje Ukmergės rajono Užulėnio kaime atidengtas  paminklas Antanui Smetonai.  Karių asociacija ,, Suopis” Vilniuje surengė pėsčiųjų žygį Baltijos kelio 30-mečiui paminėti. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai surengė prevencinę akciją senjorams apie turto saugumą ir sukčiavimą. Specialistai pastebi, kad neįprastai karšta šių metų vasara lemia ankstyvą augalų žydėjimą ir naujų alergenų atsiradimą. Ved. Artūras Matusas.

Pirmąjį nepriklausomos Lietuvos Prezidentą Antaną Smetoną žino beveik visi, tačiau kodėl, istorikės požiūriu, Prezidentas iki šiol vertinamas nevienareikšmiškai ? Šiandien Lietuvoje minimos pirmojo Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos 145-osios gimimo metinės. Karių asociacija SUOPIS kviečia į 22 km. pėsčiųjų žygį Vilniuje, kurio tikslas paminėti Baltijos kelio 30-metį.Prasidėjo paskutinis vasaros mėnuo, ir kol dar pakankamai šilta, puiki proga išbandyti dar vieną vasarišką pramogą – pažintinį nėrimą į Lietuvos ežerus. Žemaitiją garsina burnoje tirpstantis tautinio paveldo gaminys kastinis.  Iš ko ir kaip jį galėtų pasigaminti net miestiečiai ? Laidos ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Naujasis prezidentas seka Valdo Adamkaus pėdomis – rytoj pirmojo užsienio vizito Gitanas Nausėda vyksta į Lenkiją. Politologų vertinimu, toks pasirinkimas atspindi šiltėjančių santykių tąsą, tačiau tikėtina, kad probleminiai klausimai gali likti nepaliesti.Kokie tie probleminiai klausimai? Ko mes norime iš kaimynų, o jie – iš mūsų?Laidoje diskutuoja apžvalgininkas Jacek Komar, VU TSPMI politologas Marijuš Antonovič, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Ved. Jurgita Čeponytė.

Kauno tvirtovės IX forto muziejus. II d. Su gigantiška, modernia Rusijos imperijos gynybinės Kauno tvirtovės istorija atskleidžiama autentiškose IX forto muziejaus erdvėse. Lankytojams daro įspūdį atvertos forto gynybinius įtvirtinimus jungiančios požeminės susisiekimo galerijos. Kauno tvirtovės skyriaus vedėjas Vytautas Petrikėnas, fortifikacijų specialistas, laidoje supažindina su Kauno tvirtovės istorija, Pirmojo pasaulinio karo padariniais.

Sukanka 100-as metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Šiuo metu Paryžiuje prasideda šiai datai skirti renginiai, kuriuose turėtų dalyvauti apie 70-imt valstybių vadovų, tarp jų - ir Lietuvos.Lenkija švenčia valstybės šimtmetį. Lapkričio 11-oji Lenkijoje – dviguba šventė.Kalifornijos pareigūnai patikslino, kad žuvusiųjų per miškų gaisrus padaugėjo iki 23-jų.Vilniuje prasidėjo visą savaitę truksiantys Aušros Vartų atlaidai.Restauruojamoje Zapyškio Šventojo Jono Krikštytojo bažnyčioje ir jos prieigose baigti vykdyti archeologiniai tyrimai.Sportas. Ved. Česlovas Burba.

Prasideda prezidento rinkimų kampanija. Kokios kovos ir baigties galime tikėtis?Kurioje Lietuvoje gyvenate Jūs? Tokia tema diskusiją rengia Vilniaus politikos analizės institutas, kuris pristatys Savivaldybių gerovės indeksą.Kodėl „Brexit" nors ir kelia tam tikrų baimių Europos ekonomikai, jau turi ir teigiamos įtakos Liuksemburgui?Vakar Lenkijoje surengti nepriklausomybės 100-mečio minėjimo renginiai.Pasaulio lyderiai sekmadienį atvyko prie Paryžiaus Triumfo arkos, kad paminėtų Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtąsias metines.Ką reiškia šiandien būti skautu? Apie Lietuvos skautijos siekius ir kasdienybę kalbame organizacijai minint gyvavimo šimtmetį.Taip pat laidoje spaudos apžvalga, užsienio naujienos, sportas, B.Gailiaus komentaras ir kt. temos.Ved. Darius Kuodis.

Prasideda prezidento rinkimų kampanija. Kokios kovos ir baigties galime tikėtis?Kurioje Lietuvoje gyvenate Jūs? Tokia tema diskusiją rengia Vilniaus politikos analizės institutas, kuris pristatys Savivaldybių gerovės indeksą.Kodėl „Brexit" nors ir kelia tam tikrų baimių Europos ekonomikai, jau turi ir teigiamos įtakos Liuksemburgui?Vakar Lenkijoje surengti nepriklausomybės 100-mečio minėjimo renginiai.Pasaulio lyderiai sekmadienį atvyko prie Paryžiaus Triumfo arkos, kad paminėtų Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtąsias metines.Ką reiškia šiandien būti skautu? Apie Lietuvos skautijos siekius ir kasdienybę kalbame organizacijai minint gyvavimo šimtmetį.Taip pat laidoje spaudos apžvalga, užsienio naujienos, sportas, B.Gailiaus komentaras ir kt. temos.Ved. Darius Kuodis.

Prancūzijoje minimos Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-osios metinės, į kurias atvažiuoja 60 pasaulio šalių lyderiai. Tarp jų – prezidentė Dalia Grybauskaitė. Čia taip pat numatomas trumpas JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas.Lukiškių aikštėje Vilniuje bus iškilmingai iškeltos Lietuvos ir Lenkijos vėliavos. Taip bus paminėtos Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo 100-osios metinės.Etnologo Liberto Klimkos pastebėjimai.Klaipėdos policijos komisariato pastatų komplekso likimas.Šiandienos „Radijo dokumentika“ – apie mokyklas be vaikų.Ved. Saulius Liauksminas.

Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partija ir jos rėmėjai šį savaitgalį renka kandidatą į prezidentus. Vilniuje vyksta Lietuvos totorių kongresas, pirmasis toks jų renginys po šalies Nepriklausomybės atkūrimo. Penki žmonės buvo sužaloti, kai jų automobilis susidūrė su netikėtai į kelią išbėgusiu briedžiu. Kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus šiandien švenčia 92-ąjį gimtadienį. Klaipėdoje skambės išskirtinis kūrinys – Bendžemino Britteno „Karo Requiem“, skiriamas Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-mečiui paminėti.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Pirmojo priėmimo į aukštąsias mokyklas etapo rezultatai. Lenkijoje svarstoma teismų reforma. Miesto agentūros Go Vilnius siūlymai. Ukrainiečių rašytojo knygos pristatymas Anykščiuose. Sklandytojai ruošiasi pasaulio čempionatui.

Palengva šylant orams ir atgyjant gamtai, artėja ir vaistažolių rinkimo metas. Vaistininkė, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų skyriaus vedėja Ona Ragažinskienė papasakos, kaip teisingai vartoti ir su kitais preparatais derinti gydomuosius augalus bei atsakingai juos rinkti nedarant žalos gamtai. Kita laidos tema – kosmetika ir jos poveikis ne tik mūsų išvaizdai, bet ir savijautai. Pirmojo lietuviško kosmetikos apžvalgų tinklaraščio „Kosmetikos DNR“ autorė Karolina Medonė kviečia būti sąmoningais kosmetikos vartotojais ir domėtis tuo, kas slepiasi mūsų kasdien vartojamos dekoratyvinės ar higieninės kosmetikos indeliuose.

Palengva šylant orams ir atgyjant gamtai, artėja ir vaistažolių rinkimo metas. Vaistininkė, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų skyriaus vedėja Ona Ragažinskienė papasakos, kaip teisingai vartoti ir su kitais preparatais derinti gydomuosius augalus bei atsakingai juos rinkti nedarant žalos gamtai. Kita laidos tema – kosmetika ir jos poveikis ne tik mūsų išvaizdai, bet ir savijautai. Pirmojo lietuviško kosmetikos apžvalgų tinklaraščio „Kosmetikos DNR“ autorė Karolina Medonė kviečia būti sąmoningais kosmetikos vartotojais ir domėtis tuo, kas slepiasi mūsų kasdien vartojamos dekoratyvinės ar higieninės kosmetikos indeliuose.

Pirmojo rinkimų turo lyderiai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į derybas dėl koalicijos neskuba – tai suprantama, kuriai iš šių partijų atiteks galimybė imtis iniciatyvos formuoti naują valdžią paaiškės tik po antrojo turo. Tačiau politologai ir žiniasklaida galimą valdžią dėlioja ir vertina nieko nelaukdami. Ką į jų klausimus G. Landsbergis gali atsakyti jau šiandien? Pokalbyje su G. Landsbergiu dalyvaus politologas, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala bei 15min.lt žurnalistas Paulius Gritėnas.

„Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliai: užmirštas Lietuvos istorijos puslapis“, – taip vadinasi dr. Tomo Balkelio paskaita. Pasak lektoriaus, karo pabėgėliai suvaidino kur kas didesnį vaidmenį kuriant modernią Lietuvos valstybę ir lietuviškąją tapatybę, nei iki šiolei manyta.Istorikas gilinasi į atminties problematiką Lietuvoje bei moderniosios lietuvių visuomenės formavimosi procesą karo metais. Aptariama lietuvių inteligentijos reakcija į karą, masinė Lietuvos gyventojų karo tremtis, jos priežastys, kasdienis lietuvių gyvenimas Rusijoje, inteligentijos pastangos formuoti pabėgėlių „moralinę bendruomenę“ bei Lietuvos valstybės repatriacijos politika. „Pirmojo pasaulinio karo metais Rusija tapo lietuvybės kalve“, – teigia paskaitininkas. (Kartojama 2014 m. gegužės 13 d. laida.)

„Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliai: užmirštas Lietuvos istorijos puslapis“, – taip vadinasi dr. Tomo Balkelio paskaita. Pasak lektoriaus, karo pabėgėliai suvaidino kur kas didesnį vaidmenį kuriant modernią Lietuvos valstybę ir lietuviškąją tapatybę, nei iki šiolei manyta.Istorikas gilinasi į atminties problematiką Lietuvoje bei moderniosios lietuvių visuomenės formavimosi procesą karo metais. Aptariama lietuvių inteligentijos reakcija į karą, masinė Lietuvos gyventojų karo tremtis, jos priežastys, kasdienis lietuvių gyvenimas Rusijoje, inteligentijos pastangos formuoti pabėgėlių „moralinę bendruomenę“ bei Lietuvos valstybės repatriacijos politika. „Pirmojo pasaulinio karo metais Rusija tapo lietuvybės kalve“, – teigia paskaitininkas. (Kartojama 2014 m. gegužės 13 d. laida.)

„Muzikiniame pastiše“ – lenkų kompozitorė Hanna Kulenty. Antroje laidos dalyje klausysimės „Pirmojo sniego“. Tai choro „Pro Coro Canada“ chorinių dainų rinkinys.

Sekmadienį neįgaliųjų amatų mugėje Vilniuje dalyvaus per 130 neįgaliųjų kolektyvų iš visos Lietuvos. Kviečia šventės organizatorė Viktorija Vitaitė.Pirmojo tarptautinio ratelinukų maratono maršrutu „Lietuva–Latvija–Baltarusija“ važiavo ir savanoriai iš Ispanijos, Prancūzijos, Rusijos. Pasakoja Pakruojo įmonės „Retenė“ vadovas Robertas Ašmanavičius.

Sekmadienį neįgaliųjų amatų mugėje Vilniuje dalyvaus per 130 neįgaliųjų kolektyvų iš visos Lietuvos. Kviečia šventės organizatorė Viktorija Vitaitė.Pirmojo tarptautinio ratelinukų maratono maršrutu „Lietuva–Latvija–Baltarusija“ važiavo ir savanoriai iš Ispanijos, Prancūzijos, Rusijos. Pasakoja Pakruojo įmonės „Retenė“ vadovas Robertas Ašmanavičius.

Speciali LRT Radijo transliacija iš Kauno.Repeticijos Dainų slėnyje. Pokalbis su L. Abariumi ir E. Aleksandravičiumi. Kauno Dainų slėnio istorija. Pokalbis apie tautinį kostiumą. Pirmojo pasaulinio karo 100-metis. Pasakojimas apie Kauno VII fortą. Karo pėdsakai Lietuvoje. Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejus. Kariniai orkestrai. Kaip keičiasi ir keisis Kaunas? Pokalbis su Kauno vyskupu augziliaru Kęstučiu Kėvalu.

Speciali LRT Radijo transliacija iš Kauno.Repeticijos Dainų slėnyje. Pokalbis su L. Abariumi ir E. Aleksandravičiumi. Kauno Dainų slėnio istorija. Pokalbis apie tautinį kostiumą. Pirmojo pasaulinio karo 100-metis. Pasakojimas apie Kauno VII fortą. Karo pėdsakai Lietuvoje. Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejus. Kariniai orkestrai. Kaip keičiasi ir keisis Kaunas? Pokalbis su Kauno vyskupu augziliaru Kęstučiu Kėvalu.

Speciali LRT Radijo transliacija iš Kauno.Repeticijos Dainų slėnyje. Pokalbis su L. Abariumi ir E. Aleksandravičiumi. Kauno Dainų slėnio istorija. Pokalbis apie tautinį kostiumą. Pirmojo pasaulinio karo 100-metis. Pasakojimas apie Kauno VII fortą. Karo pėdsakai Lietuvoje. Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejus. Kariniai orkestrai. Kaip keičiasi ir keisis Kaunas? Pokalbis su Kauno vyskupu augziliaru Kęstučiu Kėvalu.

Speciali LRT Radijo transliacija iš Kauno.Repeticijos Dainų slėnyje. Pokalbis su L. Abariumi ir E. Aleksandravičiumi. Kauno Dainų slėnio istorija. Pokalbis apie tautinį kostiumą. Pirmojo pasaulinio karo 100-metis. Pasakojimas apie Kauno VII fortą. Karo pėdsakai Lietuvoje. Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejus. Kariniai orkestrai. Kaip keičiasi ir keisis Kaunas? Pokalbis su Kauno vyskupu augziliaru Kęstučiu Kėvalu.

„Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliai: užmirštas Lietuvos istorijos puslapis“, – taip vadinasi dr. Tomo Balkelio paskaita. Viena iš esminių paskaitos tezių yra ta, kad karo pabėgėliai suvaidino kur kas didesnį vaidmenį kuriant modernią Lietuvos valstybę ir lietuviškąją tapatybę, negu iki šiolei manyta.Istorikas gilinasi į atminties problematiką Lietuvoje bei moderniosios lietuvių visuomenės formavimosi procesą karo metais. Aptariama lietuvių inteligentijos reakcija į karą, masinė Lietuvos gyventojų karo tremtis, jos priežastys, kasdienis lietuvių gyvenimas Rusijoje, inteligentijos pastangos tarp pabėgėlių formuoti „moralinę bendruomenę“ bei Lietuvos valstybės repatriacijos politika. „Pirmojo pasaulinio karo metais Rusija tapo lietuvybės kalve“, – teigia paskaitininkas.

„Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliai: užmirštas Lietuvos istorijos puslapis“, – taip vadinasi dr. Tomo Balkelio paskaita. Viena iš esminių paskaitos tezių yra ta, kad karo pabėgėliai suvaidino kur kas didesnį vaidmenį kuriant modernią Lietuvos valstybę ir lietuviškąją tapatybę, negu iki šiolei manyta.Istorikas gilinasi į atminties problematiką Lietuvoje bei moderniosios lietuvių visuomenės formavimosi procesą karo metais. Aptariama lietuvių inteligentijos reakcija į karą, masinė Lietuvos gyventojų karo tremtis, jos priežastys, kasdienis lietuvių gyvenimas Rusijoje, inteligentijos pastangos tarp pabėgėlių formuoti „moralinę bendruomenę“ bei Lietuvos valstybės repatriacijos politika. „Pirmojo pasaulinio karo metais Rusija tapo lietuvybės kalve“, – teigia paskaitininkas.

Šioje laidoje - du pasakojimai. Pirmojo tema - psichiatrinė ekspertizė - kas tai yra ir kaip ji atliekama? Antrojo pasakojimo metu kalbėsime apie valgymo sutrikimus. Laidos pašnekovai - Valstybinės teismo psichatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos miniterijos direktorius Konstantinas Daškevičius, Utenos eksperinio skyriaus viršininkas Arūnas Galinis, Valgymo sutrikimo centro vadovė Brigita Bax ir sveikatos edukologė Lina Vosiliūtė.

Šioje laidoje - du pasakojimai. Pirmojo tema - psichiatrinė ekspertizė - kas tai yra ir kaip ji atliekama? Antrojo pasakojimo metu kalbėsime apie valgymo sutrikimus. Laidos pašnekovai - Valstybinės teismo psichatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos miniterijos direktorius Konstantinas Daškevičius, Utenos eksperinio skyriaus viršininkas Arūnas Galinis, Valgymo sutrikimo centro vadovė Brigita Bax ir sveikatos edukologė Lina Vosiliūtė.

"Karo trauma: aistros dėl vienos diagnozės"Liepą Nidoje vykęs jubiliejinis XX Thomo Manno festivalis tęsė penkerių metų ciklą „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“. Šių metų festivalis, pasirinkęs temą „Žmogaus orumas“, kvietė apmąstyti žmogaus laikysenos ir to, kas suvokiama kaip „žmogiška“, žmogaus moralinio santykio su pačiu savimi ir visuomene klausimus, kurie mūsų laikais lygiai tokie pat aktualūs kaip ir prieš 100 metų. Žodžio programoje šia tema diskutavo ir pranešimus skaitė Vokietijos politikas bei mąstytojas Bernhardas Vogelis, lenkų publicistas Pawełas Smoleńskis, psichologė, Vilniaus universiteto prof. Danutė Gailienė, kuri į žmogaus orumo temą pažvelgė per karo traumų prizmę. Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės katedros vedėja prof. D. Gailienė jau daug metų tiria psichologinių traumų problemas, su kuriomis nuolat susiduria ir išgyvena ištisos kartos, tautos, visuomenės, patyrusios karo žiaurumus, okupacijų, tremčių masinę prievartą. Paskaitoje prof. D.Gailienė gilinasi į Pirmojo pasaulinio karo patirtis, aiškina karo traumų pasekmes, plačiau pažvelgia į žmogaus trauminės karo patirties pripažinimo istoriją.

"Karo trauma: aistros dėl vienos diagnozės"Liepą Nidoje vykęs jubiliejinis XX Thomo Manno festivalis tęsė penkerių metų ciklą „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“. Šių metų festivalis, pasirinkęs temą „Žmogaus orumas“, kvietė apmąstyti žmogaus laikysenos ir to, kas suvokiama kaip „žmogiška“, žmogaus moralinio santykio su pačiu savimi ir visuomene klausimus, kurie mūsų laikais lygiai tokie pat aktualūs kaip ir prieš 100 metų. Žodžio programoje šia tema diskutavo ir pranešimus skaitė Vokietijos politikas bei mąstytojas Bernhardas Vogelis, lenkų publicistas Pawełas Smoleńskis, psichologė, Vilniaus universiteto prof. Danutė Gailienė, kuri į žmogaus orumo temą pažvelgė per karo traumų prizmę. Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės katedros vedėja prof. D. Gailienė jau daug metų tiria psichologinių traumų problemas, su kuriomis nuolat susiduria ir išgyvena ištisos kartos, tautos, visuomenės, patyrusios karo žiaurumus, okupacijų, tremčių masinę prievartą. Paskaitoje prof. D.Gailienė gilinasi į Pirmojo pasaulinio karo patirtis, aiškina karo traumų pasekmes, plačiau pažvelgia į žmogaus trauminės karo patirties pripažinimo istoriją.