Podcasts about pirmojo

Europos Sąjunga (ES) galutinai atšaukė Venecijos bienalei skirtą 2 mln. eurų dotaciją dėl Rusijos dalyvavimo vienoje didžiausių pasaulio šiuolaikinio meno parodų. Aptariame tai su meno menotyrininke Karolina Tomkevičiūtė.Šiauliuose atidaryta Vytauto Dubausko personalinė paroda „Kaukaza belaisvis“. Parodos atidaryme su iš Šiaulių kilusiu menininku kalbėjosi Tomas Mizgirdas.Lietuvos istorijos institutas išleido Tomo Balkelio ir Andrea Griffante monografiją „Nojaus arka. Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos pabėgėliai“. Pokalbis su autoriais.Justino Vienožinskio memorialiniame muziejuje vyksta audėjo Vlado Daškevičiaus kuruojama audimo rezidencija.Ved. Marius Eidukonis

Nėra nieko dinamiškesnio nei žmogaus santykiai su pinigais. O pastarąjį šimtmetį daugiausia įtakos kaip mes tuos pinigus leidžiame ir saugome – turėjo bankai. Kaip šie keitė mūsų požiūrį ir elgesį? Pokalbi su Pinigų muziejaus vyresniuoju specialistu Karoliu Tumeliu.Taip pat, kodėl žmonės prarado milijardus investuodami į Donaldo Trumpo turtą?Ir kaip kiaulės tapo taupyklės etalonu?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Įvairios interaktyvios edukacijos ir garsiausių menininkų darbai: kaip šalies muziejai vilioja lankytojus vasarą?Izraelio vyriausybė prieš kelias dienas masines armėnų žudynes Pirmojo pasaulinio karo laikais vienbalsiai pripažino genocidu. Tokį žingsnį griežtai sukritikavo Turkija ir Azerbaidžanas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje valstybių, armėnų tautos genocidas yra pripažintas. Kodėl prieš daugiau kaip šimtą metų įvykę žiaurūs įvykiai iki šiol vertinami skirtingai ir kelia diplomatinę įtampą?Europos Sąjungoje vykdytos kampanijos metu atliktas tyrimas atskleidė, kad netikslios drabužių etiketės yra sisteminė problema. Etiketėse trūko pagrindinės informacijos apie gamintoją, nebuvo teisingai nurodytos naudotos medžiagos.Pramoninė tarša Klaipėdoje daro poveikį ne tik aplinkai, bet ir gyventojų emocinei sveikatai. Mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė apklaustų Klaipėdos gyventojų nurodė patiriantys miego sutrikimus, o pusė respondentų įvardijo stiprias emocijas, susijusias su nuolat patiriama tarša. Pasak tyrėjų, ilgalaikis gyvenimas taršos paveiktoje aplinkoje tampa ne tik aplinkosauginiu, bet ir visuomenės sveikatos iššūkiu.Žmonės garsinio turinio klausosi ne tik tiesiogiai – vis dažniau renkasi jiems patogų laiką, sugrįžta prie praleistų laidų, atranda tinklalaides, koncertus, pasakas ar archyvinius įrašus. Visa tai vienoje vietoje siūlo LRT radioteka, kurioje kiekvienas gali klausytis savo ritmu ir klausytojus kviečia šūkiu. „Čia visada klausykis bet kada“.Ved. Darius Matas.

Izraelio vyriausybė prieš kelias dienas masines armėnų žudynes Pirmojo pasaulinio karo laikais vienbalsiai pripažino genocidu. Tokį žingsnį griežtai sukritikavo Turkija ir Azerbaidžanas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje valstybių, armėnų tautos genocidas yra pripažintas. Kodėl prieš daugiau kaip šimtą metų įvykę žiaurūs įvykiai iki šiol vertinami skirtingai ir kelia diplomatinę įtampą? Išsamiau – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė Dovilė Troskovaitė ir neseniai iš Armėnijos grįžusi NARA žurnalistė Sigita Vegytė.Ved. Darius Matas.

Savaitinėje 15min laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo naujienos. Šią savaitę kalbama apie FIFA pasaulio čempionato atkrintamąsias bei aptariamas naujasis „Kauno Žalgirio“ strategas iš Kroatijos. 00:00 Intro 00:10 Sveikas sugrįžęs iš PČ ir didžiausi kelionės iššūkiai 10:44 Pirmojo etapo pabaiga ir atkrintamųjų medžio analizė 1:01:26 „Kauno Žalgiris“ ir naujasis treneris 1:07:37 Puiki „Bangos“ atkarpa ir Magdušausko žvaigždė 1:17:46 „Žalgirio“ vargai Telšiuose 1:28:34 LFF kliurkos

I Alytuje, Antano Juozapavičiaus gatvėje vykstant rekonstrukcijos darbams, kartu atliekami ir archeologiniai tyrimai. Ši miesto dalis laikoma viena svarbiausių istoriniu požiūriu, todėl prieš pradedant žemės kasimo darbus specialistai tiria kultūrinį sluoksnį, galintį atskleisti naujų faktų apie pirmojo Alytaus raidą. Apie jau aptiktus radinius ir tyrimų reikšmę pasakojo archeologas Olegas Fediajevas.

Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena, skirta sovietų vykdytiems trėmimams prisiminti bei pagerbti jų aukas.Donaldas Trampas skelbia, kad susitarimas su Iranu turėtų būti pasirašytas jau šiandien.Lietuvoje žadama stiprinti priedangų tinklo plėtrą – įvedami trys priedangų lygiai ir nustatomas aiškus jų naudojimo mechanizmas.Ved. Darius Matas

Pirmadieniais 12 val. LRT Opus laidos “Dienos pulsas” eteryje startuoja nauja rubrika “OPUS Q” - apie dirbtinį intelektą muzikoje.Pirmojo susitikimo metu padiskutuosime, kas kuria hitus – žmogus ar algoritmas?Ar gebame atskirti žmogaus kurtą muziką nuo dirbtinio intelekto? Ar tikrai verta demonizuoti DI kūrybiniame procese?Savo patirtimi pasidalins ir rubrikos pašnekovas - grupės “happyendless” narys, muzikos prodiuseris Andrius Kauklys.Ved. Kamilė Tumelytė

Virmantas ir Irena Puidokai – aistringi kolekcininkai. Virmantas kaupa aviacijos karinį paveldą, Irena – porcelianą.2016 m. įkurtas privatus Įstros aviacijos muziejus veikia Įstros aerodromo teritorijoje Staniūnų kaime netoli Panevėžio. Lauko ekspozicijoje eksponuojami sovietų sąjungoje gaminti naikintuvai, sraigtasparniai, radaras. Vidaus ekspozicija supažindina su pasaulio ir Lietuvos aviacijos istorija, Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų bei Šaltojo karo laikų karinės aviacijos įranga, priemonėmis bei atributika.Privačioje Porceliano galerijoje rengiamos teminės parodos, viena jų skirta Lietuvos baleto šimtmečiui. Didžiausioje Baltijos šalyse Porceliano galerijoje sukaupta 3000 eksponatų. Lankytojai gali susipažinti su įspūdingais Vakarų Europos, Kinijos, Japonijos ir kitų manufaktūrų porceliano gaminiais nuo XVIII amžiaus iki šių dienų.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Savaitgalį išdalinti „Emmy“ apdovanojimai. Juose net aštuonis apdovanojimus gavo serialas „Paauglystė“.Praėjusiais metais išleidęs knygą, kurioje dalijasi savo paties dienoraščių eilutėmis, eseistas, poetas, prozininkas Donaldas Kajokas – šių metų Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinės premijos laureatas.Bendras lietuvių ir ukrainiečių filmas „Iki pergalės!“ pelnė pagrindinį apdovanojimą Toronto kino festivalyje.Šiaulių istorijos muziejuje pristatyta paroda „1915-ieji Didžiosios istorijos paraštėse“. Ji skirta Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių mūšio 110-osioms metinėms paminėti.Ved. M. Eidukonis

Dronai šiandien – ne tik pramoga, bet ir rimta technologija. Kur yra riba tarp žaislo ir bepiločio orlaivio, kuriam galioja griežtos saugumo taisyklės?Kur nukeliauja oro uostuose konfiskuojami daiktai ar saugumo patikros „neįveikęs“ bagažo turinys?Lietuvos miestų gatvės prabilo tarmiškai. Siekiant priminti apie lietuvių kalbos įvairovę inicijuota kampanija, kurios metu Lietuvos miestų gatvėse pasirodė daugybė tarmiškų posakių, atkeliavusių iš skirtingų etnografinių regionų atstovų lūpų.Šiaulių istorijos muziejuje pristatyta paroda „1915-ieji Didžiosios istorijos paraštėse“. Ji skirta Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių mūšio 110-osioms metinėms paminėti.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Varšuva konsultuojasi su NATO sąjungininkais, kokių veiksmų imtis dėl į šalį įskridusių Rusijos dronų.Prasidėjus Seimo sesijai, paskirtoji premjerė Inga Ruginienė parlamentarams pristatė naujosios Vyriausybės programą. Pirmojo posėdžio metu parlamentarai taip pat spręs dėl naujo Seimo pirmininko po to, kai parlamentarai tenkino Sauliaus Skvernelio prašymą atleisti jį iš šių pareigų. Politikas pasitraukė iš posto, pasikeitus valdančiajai daugumai.Vilniuje užsidegė vagonai su dujomis. Gaisras kilo suskystintųjų dujų pilstymo stotyje. Gyventojai įspėjami dėl oro taršos.Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė baigė pasirodymą Europos čempionate. Rimo Kurtinaičio auklėtiniai, ketvirtfinalyje 76-87 nusileido Graikijos rinktinei.Ved. Madona Lučkaitė

Lietuvoje pirmojo savo vizito atvyksta naujasis Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis.Aktualus klausimas. Vienas privatus automobilių pardavėjas paskelbė, kad nuo kitų metų naudotą automobilį bus galima parduoti tik su galiojančia technine apžiūra. Ir valstybės institucijos, ir kiti mašinų pardavėjai suskubo tikslinti, kad reikalavimas parduoti automobilį su technine apžiūra įsigalios gerokai vėliau, ir privatiems gyventojams, parduodantiems automobilį, toks reikalavimas išvis negalios. Kiek jums, perkant naudotą automobilį, svarbu, kad jis turėtų galiojančią techninę apžiūrą?Aukštosios mokyklos pastebi, kad studentai vis dažniau pageidauja gyventi po vieną arba rinktis kambario draugus. Kaip aukštosios mokyklos sprendžia apgyvendinimo iššūkius?Norvegijoje vyksta parlamento rinkimai, po kurių, tikėtina, valdžioje turėtų išlikti dabartiniai valdantieji, nors ir šiek tiek susilpnėję.Į LRT GIRDI kreipėsi pietinės Klaipėdos dalies gyventojai, kurie skundžiasi, kad naktimis jų poilsį trikdo iš uosto teritorijos sklindantis triukšmas.Naujasis LRT TELEVIZIJOS žaidimas „Spėk ir atpėk“ keliasi ir „Ryto garsus“.Ved. Edvardas Kubilius

Italijoje baigėsi 82-asis Venecijos kino festivalis.Vinco Kudirkos muziejuje Kudirkos Naumiestyje menininkė Lina Inga Stankaitytė šiandien pradeda performansą „Bulvė“. Jo metu ji septynias dienas po aštuonias valandas skus bulves.Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejuje pristatoma pirmoji per karą paroda iš užsienio Vadimo Šamkovo paroda „Mano muziejus“.Šiaulių istorijos muziejuje pristatyta paroda „1915-ieji. Didžiosios istorijos paraštėse“, skirta Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių mūšio 110-osioms metinėms paminėti.Teatro sąjungos salėje Vilniuje jau antrą kartą vyks monospektaklių festivalis MANO/MONO. Kuo kūrėjus žavi solo žanras?Siekdama paskatinti daugiau laiko praleisti su knyga, Varšuva incijavo projektą „Metroteka“. Jo tikslas –atidaryti bibliotekas, skaitymo vietas Varšuvos metro stotelėse.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Džiazas įsiveržia į ligtol gana uždarą Vakarų akademinės muzikos pasaulį iškart po Pirmojo pasaulinio karo. Jis domina kompozitorius kaip gana radikali ir kartais net anarchiška idėja, išlaisvinanti nepaprastą energiją ir fantaziją. Laida sufokusuota apie George‘o Antheilo (1900-1959) asmenybę ir jo amžininkus – Igorį Stravinskį, Paulį Hindemithą, George‘ą Gershwiną, įvairiais aspektais džiazą laikusius gyvybingu inspiracijų šaltiniu.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Pirmojo Alytaus gydytojai išeina iš darbo - kas toliau? Alytaus poliklinikos direktoriaus Mariaus Jasaičio ir Alytaus m. tarybos nario Povilo Labuko komentarai.

Zarasai įsikūrę ant kalvos virš septynių ežerų. Su gamta, kultūriniu ar Pirmojo pasaulinio karo paveldu galima susipažinti keliaujant pažintiniais maršrutais tiek sausuma, tiek vandeniu.Šį kartą renkamės vandenį! Po Zarasų ežeryną laivą plukdo ir pasakoja istorikas Ramūnas Keršys, su archeologiniais tyrinėjimų darbais, pažintiniu šventatakio taku supažindina istorikas ir archeologas Šarūnas Subatavičius. Abu darbuojasi Zarasų turizmo ir verslo informaciniame centre.Šuoliai į vandenį nuo tramplino Zarasaičio ežere! Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse į Zarasus suvažiuos sportininkai iš Lietuvos ir pasaulio. Jie surengs nematytą šou pasirodymą. Taip pat vyks edukacijos apie saugų elgesį vandenyje. Šio renginio idėjos autorius Ignas Barkauskas, daugkartinis Lietuvos šuolių į vandenį čempionas. Gabija Veronika Barkauskė, renginio Kings of Platform organizatorė. Žiūrovams kocertuos Lietuvos atlikėjai.Zarasaičio ežero paplūdimio kavinės Tramplinas savininkai Darius Kilbauskas ir Augustė Grinytė-Kilbauskienė dalijasi verslo pradžia.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kokią politiką Baltijos šalyse 1918-1920 metais siekė įgyvendinti didieji geopolitikos žaidėjai – Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, bolševikinė Rusija?Kaip reikėtų vertinti teiginį, esą valstybingumas Baltijos tautoms buvo tiesiog atneštas „ant lėkštutės“? Kokie išorės veiksniai labiausiai trukdė baltiečių pastangoms gyventi laisvėje?Kiek tiesos nuomonėje, kad Baltijos valstybės, egzistavusios tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karų, buvo „geopolitinė anomalija“?Pokalbis su monografijos „Interesų kryžkelės. Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos sankirtos Baltijos valstybėse 1918-1920 m.“ autoriais prof. dr. Zenonu Butkumi, doc. dr. Kęstučiu Kilinsku, dr. Vilma Bukaite.Ved. Aurimas Švedas

LRT KLASIKA tęsia pokalbius su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančių knygų autoriais. Šį kartą kviesime susipažinti su Aušrinės Tilindės knyga „Šiurpnakčio istorijos“, kuri1 išleido leidykla „Alma littera“, iliustravo Roberta Railaitė. Ji rungiasi knygų paaugliams kategorijoje.Juzefa Jurkuvienė yra „Auksinės gilės“ laureatė. Šiuo apdovanojimu pedagogė buvo įvertinta už Šilalės bočių pirmininkės veiklą, renginių organizavimą bei vyresnio amžiaus žmonių telkimą.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien atidaroma paroda „Sugrįžimas po šimtmečio: Petro Skargos akademinė apranga“. Joje eksponuojamos pirmojo Vilniaus universiteto rektoriaus Petro Skargos akademinės aprangos detalės – pelerina ir biretas.Lietuvos Respublikos Seime šiuo metu eksponuojama tradicinė karikatūrų paroda „Čia tai bent“. Tai viena iš nedaugelio parodų, kurioje savo darbus pristatyti susiburia šalies karikatūristai.Kokie pasiekimai verslo, diplomatijos, kultūros srityse ryškiausi nuo tada, kai Lietuvoje įsikūrė Taivaniečių atstovybė? Kuo panašios Lietuvos ir Taivano visuomenės? Gerūta Griniūtė kalbasi su Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadove ambasadorė Constance H. Wang.Apie išsiskyrimus pasakos nauja, netradicinė paroda – „Nepavykusių santykių (EX)POZICIJA“, kuri vyks Signatarų namų rūsyje. Tai kūrybinis eksperimentas, kurio metu kviečiama dalintis daiktais ir istorijomis, pasakojančiomis apie santykių pabaigą ir emocinį atsisveikinimą.Ved. Justė Luščinskytė.

Tarpukario Lietuvoje – kaip ir visoje Europoje – mada keitėsi neįtikėtinu greičiu. Tiesa, moterų sijonams ir plaukams trumpėjant kai kurie visuomenės nariai pradėjo rūpintis dorove, tad Kaune net surengtas viešas mados teismas. Jame dalyvavo medikai, dvasininkai, menotyrininkai ir, aišku, pačios moterys, kurių gyvenimas po Pirmojo pasaulinio karo tapo ir laisvesnis, ir aktyvesnis. Ar mada buvo išteisinta? Apie tai – šios savaitės laidoje.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

„Iš pernai liepą įvykusio pasikėsinimo į Donaldą Trumpą išsiskiria dvi galingos nuotraukos, iliustruojančios jo religinio-nacionalistinio patrauklumo paradoksus. Pirmoje Trumpas laiko sugniaužtą kumštį plėvesuojančios Amerikos vėliavos fone – toks nieko nebijantis populistinis galiūnas. Antroji nuotrauka yra pasižymi ryškesnėmis aliuzijomis į Kristų. Buvęs prezidentas vaizduojamas parkritęs ant žemės, ranka prisidengęs veidą, tarsi melstųsi, o jam per skruostą varva kraujas, tarsi ne iš peršautos ausies, o nuo erškėčių vainiko. Vos ne Kryžiaus kelio stotis, kurioje Kristus parpuola ant žemės, - aistros, kančios ir šventumo įvaizdis." Plačiau - vedamojo skiltyje.Sinodas baigėsi – sinodas tęsiasi. Pirmojo šių metų „Artumos“ numerio temas pristato žurnalo vyriausias redaktorius Darius Chmieliauskas.Epochos pabaiga svarbiausioje Austrijos vyskupijoje – Vienos kardinolo Christopho Schoenborno pasitraukimą į emeritūrą pagal užsienio spaudą apžvelgia Giedrius Tamaševičius.Krikščionių vienybės savaitę minint - pokalbis su ortodoksų kunigu Gintaru Sungaila.„Krikščioniškos minties puslapis“: E. Ruddy „Mūsų ekumeninė ateitis“.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Tvarkos demonas“.Redaktorės Rūta Tumėnaitė ir Jūratė Kuodytė.

Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA pradeda tinklalaidžių seriją, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu, savo tapatybe ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene. Pirmojo epizodo pašnekovė – Naomi Koc, studentė ir nevyriausybinės organizacijos darbuotoja dirbanti su psichine sveikata. Naomi prosenelę karo metu išgelbėjo lietuvių šeima. Bet jos prosenelio šeima buvo nužudyta IX-ame forte Kaune ir Kauno gete. Augdama Vilniuje, Naomi turėjo pamažu susikurti saugų santykį su pasauliu už jos žydiško Vilniaus. Šį sudarė žydų mokykla ir žydų jaunimo stovyklos, kuriose ji buvo dalyvė, o vėliau – madrichė (vadovė). Ilgainiui ji miestą prisijaukino. „Buvo požiūris, kad „mes turim laikytis savo, o jie [lietuviai] gali laikyti savo“, kad kažkokį atstumą turėtume palaikyti“, – santykį su lietuvių dauguma vaikystėje prisimena Naomi. „Bet aš netikiu tuo atstumu. Aš tikiuosi, kad jauni žmonės netiki tuo atstumu. Tą atstumą turim mažinti, nes tik taip, dialogu, mes galime sužinoti vienas apie kitą.“ Šie jos žodžiai įkūnija visos „Ir mes iš Vilniaus“ serijos idėją – kad galime susikurti erdvę išgirsti vieni kitus, taip pamažu įsisavinant, ką reiškia gyventi mieste, paženklintame masišku praradimu. Ir kaip su šia istorija gyventi – tiek žydams, tiek lietuviams. Rengiant šią seriją, karo veiksmai Izraelyje, Palestinoje ir Libane pasiekė naują destrukcijos lygį. Tai neišvengiamai tapo dalies pokalbių tema. Penkių interviu „Ir mes iš Vilniaus“ seriją rengėme šią vasarą kartu su žurnalistika besidominčiais Vilniaus moksleiviais iš skirtingų miesto etninių bendruomenių. Naujos šios serijos dalys su vis kitais pašnekovais pasirodys kiekvieną antradienį lapkričio ir gruodžio mėnesiais NARA tinklalaidėje. Projektas „Ir mes iš Vilniaus“ yra NARA žurnalistų iniciatyva. Projektą, kodiniu pavadinimu „The Torchbearers“, dalinai finansuoja JAV ambasados programų alumnų fondas ir Vokietijos ambasados atsparumo (Resilienz) iniciatyva. NARA komanda išlaiko visišką turinio kontrolę ir žurnalistinį nepriklausomumą. Pilna publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/naomi-koc

Prastesnį miegą dar nepažįstamoje, naujoje aplinkoje lemia išlikimo instinktas, tačiau šiuolaikiniam žmogui tai dažniau yra trūkumas nei privalumas. Ką daryti, kad miegas svetimoje aplinkoje keltų kuo mažiau iššūkių?Sakartvele įvyko Parlamento rinkimai, į kuriuos buvo nukreiptos kone visos Europos akys. Kokį kelią pasirinko Sakartvelo gyventojai?Kuba jau antrą savaitę tvarkosi su didelio masto elektros tiekimo krize, ne kartą nuo praėjusio penktadienio palikusia dešimt milijonų salos gyventojų be elektros tiekimo. Padėtį dar labiau apsunkino praūžęs uraganas, o ekspertai jau vadina tai didžiausia ekonomine krize saloje per pastaruosius tris dešimtmečius.Šiandien Lietuvoje vyksta antrasis Seimo rinkimų turas. Pirmojo turo metu vienmandatėse apygardose išrinkti aštuoni iš septyniasdešimt vieno Seimo nario, tad balsavimas antrajame ture šiandien vyks šešiasdešimt trijose apygardose.Ved. Paulius Selezniovas

Pirmojo turo Seimo rinkimų balsai pagaliau suskaičiuoti, nors perskaičiuoti teko ne kartą. Tuo labiau atsirado kaltinimų dėl rinkimų klastojimo. O valdančią koaliciją kuriančios partijos jau spėjo ne kartą susipykti.Dalyvauja partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, socialdemokratas Seimo narys Gintautas Paluckas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Saulius Skvernelis, Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, liberalas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.Ved. Mindaugas Aušra

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Arnoldas Schönbergas (1874-1951) – didysis 20 a. kompozitorius, teoretikas, pedagogas ir tapytojas, vienas svarbiausių modernistinės revoliucijos milžinų. Laidoje aptariamas sąlygiškai ramesnis jo gyvenimo tarpsnis po Pirmojo pasaulinio karo Austrijoje ir Vokietijoje, puoselėjant iliuzijas dėl susitvarkiusio gyvenimo ir žengiant į visiškai naujoviškos muzikos laikus.Ved. Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

VDU Italų kalbos klubas iki rugpjūčio 7-osios kviečia pažinti italų kalbą ir kultūrą.Apie modernizmą Kaune žinome visi, tačiau ar skiriame pakankamai dėmesio kituose miestuose esančiai modernistinei architektūrai? Tokį klausimą kelia paroda „Tautiška ir moderniška“.Mažoji Lietuvos kultūros sostinė – Onuškis Kipro Petrausko aikštėje įkūrė lauko galeriją, kurioje pirmojo dailininkų plenero darbai.Klaipėdos universiteto archeologai Kukuliškių piliakalnyje atrado įrodymų, kad čia bronzos amžiuje gyvenusi bendruomenė jau mokėjo apdirbti gintarą.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia DJ, muzikos prodiuserė Skaistė Bareckaitė.Ved. Marius Eidukonis

Prieš keletą savaičių visuomenei buvo pristatytas tritomis „Lietuvos kinas: Laiko slenksčiai, raidos ženklai“. Jo autorių saraše – net 27 pavardės lietuviškojo kino tyrinėtojų, kurie parengė 72 tekstus išsitenkančius 1340 puslapiuose.Kodėl šio labai reikalingo visuminio žvilgsnio į Lietuvos kino raidą reikėjo laukti daugiau nei tris dešimtmečius?Kaip būtų galima nusakyti šių knygų žanrą? Kokius svarbiausius uždavinius sau ir tekstų autoriams kėlė tritomio sudarytojai ir rengėjai?Ar šį tritomį reikėtų skaityti „linijiniu būdu“ nuo pirmojo puslapio iki paskutinio? O gal nebūtų didelės klaidos tiesiog atsiversti labiausiai dominantį skyrių ir vėliau patiems konstruoti kelionės po pasakojimus apie Lietuvos kino istoriją maršrutą?Tritomyje tekstai sukomponuoti pramaišiai su pokalbiais, kuriuose savo atsiminimais ir įžvalgomis dalinasi lietuviškąjį kiną kūrę, jo raidą įvairiais būdais įtakoję arba fiksavę, žmonės (juos dar galima pavadinti „gyvaisiais istorijos šaltiniais“). Ką knygoms davė istorijos ir atminties plotmių derinimas?Pirmojo tomo pratarmėje rašoma - tritomio puslapiuose „...kartais skirtingi požiūriai sugula į daugialypę mozaiką, mėginant įvardyti, kas gi yra nacionalinio kino tapatybė“.Kada kinas Lietuvoje virto Lietuvos kinu? Kaip, kokius laiko slenksčius įveikiant formavosi nacionalinio kino tapatybė? Kokie filmai šią tapatybę išreiškia?Pokalbis su tritomio „Lietuvos kinas: Laiko slenksčiai, raidos ženklai“ sudarytojais ir rengėjais kino kritikais Rasa Paukštyte, Linu Vildžiūnu ir Živile Pipinyte.Ved. Aurimas Švedas

Pokalbis su Kaišiadorių vyskupijos general-vikaru Rolandu Bičkausku

Parengti pirmieji instruktoriai, galintys valdyti Pirmojo asmens vaizdo principu veikiančius oro dronus.Ukrainoje sužeistiems penkiems lietuviams pavojus gyvybei negresia. Kaip pasakoja paramos kariams misiją organizavęs visuomenininkas Valdas Bartkevičius, dalis lietuvių grįžti namo bandys patys, vienas, kuris sužeistas sunkiausiai - bus grąžintas į Lietuvą kai tą leis padaryti gydytojai.NATO sąjungininkai išrinko Nyderlandų ministrą pirmininką Marką Riutę naujuoju Aljanso vadovu. 57-erių politikos veteranas pakeis dabartinį NATO vadovą Jensą Stoltenbergą, spalio 1 dieną pasibaigus šio kadencijai.Vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Džulianas Asandžas paleistas į laisvę. Jis buvo kaltinamas nuo 2010 metų paviešinęs apie 700 tūkst. įslaptintų karinių ir diplomatinių dokumentų.Baigiantis bandomajam narkotikų prevencijos mokyklose projektui, Vidaus reikalų ministerija teigia, kad jo rekomendacijos turėtų būti taikomos nacionaliniu mastu. Dabar projekte dalyvavo mokyklos iš trijų savivaldybių.Ved. Madona Lučkaitė

Tomašas Halikas, kvalifikuotas psichoterapeutas, savo akimis mato, kad daugėja nestabilių ir depresyvių jaunų žmonių. Jis mano, kad Bažnyčia turi skubiai reaguoti į šį laiko ženklą. Jį, kaip ir popiežių Pranciškų, liūdina tai, kad tiek daug Bažnyčios vadovų tebėra apsėsti seniai pralaimėtų kultūrinių karų lozungų, gvildena siaurus moralinius klausimus, nekreipdami dėmesio į visuomenėje plintančią blogos savijautos epidemiją, ypač tarp jaunimo. Tokį institucinį atsiribojimą jis laiko gynybine pozicija, kai įsikimbama į konfesiniu požiūriu uždarą, kontrkultūrinę, modernybės laikų „katalikybę“. Apie naujausią kunigo ir filosofo Tomašo Haliko knygą „Krikščionybės popietė“ pasakosime vedamojo skiltyje.Pirmojo 2024 m. žurnalo „Kelionė“ numerio temas pristato leidinio vyr.redaktorė Faustina Andriulytė.Spaudos apžvalga: amerikiečių ir danų žiniasklaida apie Aleksejaus Navalno mirtį kaip krikščionišką kankinystę (parengė Giedrius Tamaševičius).Kovo 4 d. Bažnyčia mini Lietuvos globėjo šv. Kazimiero liturginę iškilmę. Apie savaitę truksiančius šv. Kazimiero atlaidus pasakoja Vilniaus Arkikatedros vikaras, kun. Mozė Mitkevičius.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Sedimentacija. Kaip Jėzus apvalo savo šventovę, t.y. mus?“Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Apie ką mąsto kareivis, budėdamas apkasuose šaltą naktį, o galbūt ir dieną, laukdamas kitos užduoties? Karo Ukrainoje pradžioje socialinėje žiniasklaidoje netrūko kadrų apie karių kasdienybę, kai kurie jų sugebėjo nuotoliu netgi dėstyti paskaitas universitetuose likusiems savo studentams. Šiandieninės laidos herojus Pirmojo pasaulinio karo apkasuose pradėjo rašyti kūrinį, ilgainiui tapusį vienu reikšmingiausių pasaulinės filosofijos veikalų. Tai – vokiečių teologas ir filosofas Franzas Rosenzweigas ir jo „Išganymo žvaigždė“, apie kurią šiandien Mažojoje studijoje pasakos vertėjas Antanas Gailius ir filosofas, leidyklos Phi knygos vadovas Tomas Šinkūnas, o juos kalbins mūsų studijos bendradarbis ir VU Filosofijos bei Istorijos fakultetų dėstytojas Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Šiemet Vilniaus universiteto žurnalistikos studijose pirmą kartą dėstytas tinklalaidžių kūrybos kursas. Studentai gavo užduotį: sukurti iki septynių minučių trukmės garsinį pasakojimą, kurio centre – žmogus, atsidūręs situacijoje, kurioje jam reikia veikti. NARA tinklalaidėje išgirskite septynis darbus, reprezentuojančius temų ir prieigų įvairovę. Epizode skamba šie kūriniai: Už mokyklos tvoros: evakuacija iš mokytojos perspektyvos (nuo 2:31 min) Autoriai Emilija Pociūtė ir Edvinas Kučinskas Spalio 13-ąją šimtai Lietuvos mokyklų ir darželių gavo grasinančius laiškus apie paliktus sprogmenis. Vilniaus Šv. Kristoforo progimnazijos mokytoja Silvija turėjo evakuoti vaikus – ir išlaikyti šaltą protą. Aug(in)ti be tėvo šalia (nuo 9:45 min) Autoriai Rytis Skamarakas, Liepa Svirskaitė ir Vida Trinkaitė Ieva paauglystėje neteko saugaus prieglobsčio, kurį gaudavo iš tėčio. Būdama aštuoniolikos ji sužinojo, kad laukiasi. Ji nusprendė auginti sūnų viena ir suteikti jam tai, ko trūko jai pačiai. Aktyvistas (nuo 16:16 min) Autorės Gabrielė Aputytė ir Viktorija Jefremova Lentvaryje, ant Graužio ežero kranto, prieš ketverius metus pastatytas viešas lauko tualetas. Bet jo durys vietiniams gyventojams yra užrakintos. Lentvariškiui Erlandui ši situacija tapo didesnio jo nepasitenkinimo visuomene iliustracija. Skerdikas (nuo 23:07 min) Autorės Raminta Majauskaitė ir Justina Ramanauskaitė Šakiuose esančioje skerdykloje Antanas dirba 36-erius metus. Kai pradėjo dirbti, jis sapnuodavo, kad gyvuliai, kuriuos paskerdė, ateina jo sutrypti. Garsinė dokumentika išsamiai papasakoja, kaip mėsa ateina į mūsų lėkštes. „Gyvulys jaučia. O juk valgom tai visi“, – sako Antanas. Studentas vienuolyne (nuo 30:54 min) Autorės Kamilė Petrauskaitė ir Goda Kirkilaitė Ieškodamas bendraminčių, Vilniaus universiteto studentas Deividas apsigyveno ne bendrabutyje, bet Šv. Jono brolių vienuolyne. „Aš žinojau, kad noriu gyventi tarp žmonių, kurie bent kiek panašūs į mane“, – sako jis. Ar jam pavyko? Klientų problemos (nuo 37:06 min) Autorės Aurelija Plokštytė ir Urtė Pipynytė Aptarnavimo srityje dirbantys žmonės dažnai ne savo noru tampa it psichologais, sugeriančiais klientų istorijas. Buvusi Vilniaus „Kmyninės“ pardavėja Marija ir „Narvesen“ kiosko pardavėjas Linas atsidūrė istorijas priimančiųjų pusėje – ir į tai reagavo skirtingai. Per ligą į savanorystę (nuo 44:15 min) Autorės Indrė Baltrušaitytė ir Daiva Grigalevičiūtė Kovodama su vėžiu, Brigita pamatė, kad nuo jos daug žmonių nusisuko, nežinodami, kaip su ja bendrauti. Ilgos valandos palatoje ją paskatino sugrįžti į ligoninę kaip „Niekieno vaikų“ (iniciatyvos, suteikiančios emocinę paramą vaikams, likusiems be artimųjų priežiūros ligoninėse) savanorę. *** Tinklalaidžių kūrybos kursą Vilniaus universiteto žurnalistikos studentams sukūrė ir vedė NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Kviestiniai svečiai paskaitose buvo Vaida Pilibaitytė (LRT Radijas), Indrė Kiršaitė ir Adomas Zubė (NARA), Kata Bitowt (Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) ir Christina Kaghadou (tinklalaidė „The Syrian Trials“). Vienas iš pagrindinių kurso tikslų – padėti studentams atrasti savo autentiškus balsus ir savitas prieigas prie jiems rūpimų temų. Kursas skatino pasitelkti garsą ne kaip priedą, bet kaip lygiavertį partnerį kuriant pasakojimą. Kaip kurso aptarime sakė viena studentė: „Supratau, kad garsas yra pašnekovas, o ne foninis dalykas. Kad jis iš savęs pasakoja istoriją.“ Visus Vilniaus universiteto tinklalaidžių kurso studentų kūrinius išgirskite dalyko „Soundcloud“ profilyje. Epizodo redaktorius Karolis Vyšniauskas, iliustracijos autorė – Justė Urbonavičiūtė (Kissi Ussuki)

„Sausio 13-oji mums svarbi kaip istorija ir įvykęs stebuklas. Dievas mums suteikė galimybę pasirinkti, ir tauta pasirinko tai, ko buvo verta. Šiandien vėl kyla klausimas – kaip apginti savo identitetą nuo gresiančio pavojaus“,- sakė kompozitorius Antanas Jasenka, sukūręs oratoriją „Miraculum“.„Neabejodamas sakau, kad šis kadras yra svarbiausias mano gyvenime“,- sako fotografas Virgilijus Usinavičius, sausio 13-os naktį užfiksavęs visą pasaulį apskriejusį vaizdą, kaip sovietų tankas traiško žmones. Pokalbis su fotografu.Paskutinę praėjusių metų dieną iš sosto pasitraukė Danijos karalienė Margrethe II ir viešai pareiškė, kad dabar atsidės kūrybai. Apie tai plačiau - radijo bendradarbė Danijoje Aistė Hoffbeck.Muzikologė Paulina Godliauskė apžvelgia naujausius įvykius klasikinės muzikos pasaulyje. Apžvalgoje: portalo „Bachtrack“ tyrimas, apžvelgiantis populiariausius praėjusių metų kompozitorius ir atlikėjus, šių metų „Auksinio gaublio“ laimėtojas už geriausią originalų garso takelį, Romanų Šveicarijos orkestro inovatyvi koncerto forma, Kennedy centre toliau pasiliekantis reziduoti kompozitorius ir lietuvių soprano Vidos Miknevičiūtės sėkmingas pasirodymas Richardo Wagnerio operos „Zygfrydas“ pastatyme Latvijoje.Humanitarinių mokslų daktaras, istorikas Tomas Balkelis yra parašęs knygą „Lemtingi metai“, kurioje atskleidžiama, kaip kūrėsi nepriklausoma Lietuvos valstybė ir jos visuomenė nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios iki 1923 metų. Pažvelkime į šių dienų mūsų valstybę, kuri vis dar kuriasi po penkių okupacijos dešimtmečių. Rubrikoje „Be kaukių“ - pokalbis su dr. Tomu Balkeliu.Ved. Jolanta Kryževičienė

FM99 komentuoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus vedėja Dalia Triūkienė. #miestoinformatorius

Pirmąjį rudens savaitgalį Dzūkijoje bus ką nuveikti! Kviečiame pasiklausyti ir apsilankyti!

Danutė ir Aurelijus Mačiulaičiai, prieš ketverius metus pakvietę žmones pasidžiaugti laisvai besiganančių gyvūnų draugija, nesitikėjo tokio rūpesčio - agresyvaus elgesio su jų augintiniais. Gyvūnai nukenčia nuo smūgių, mažesnieji net mėtomi, gniaužomi, vaišinami jiems kenksmingu maistu. Taip elgiasi ir vaikai, ir suaugusieji. Tad dabar didžiausias rūpestis apsaugoti gyvūnus ir užtikrinti jų gerovę.Duburių kaime ant kalvos stovi tvarkinga Onos Vidrickienės sodyba. Apačioje tyvuliuoja 100 ha ploto vaizdingas Dūburio ežeras, kurio viduryje didžiulė 45 ha medžiais apaugusi sala. Seniau joje ganėsi kolūkio, vėliau – ūkininkų gyvuliai. Pastaraisiais metais salą atradę joje stovyklauja skautai, rengiamas festivalis „Mėnuo juodaragis“. Stovyklautojais besidžiaugianti šeimininkė dabar 30 galvijų bandą gano kitose pievose, o visas 160 ha ūkis – ekologinis. Garbaus amžiaus moteriai sunkesnius darbus nudirba vos už kelių kilometrų gyvenantys trys suaugę sūnūs, taip pat turintys savo ūkius. Anot gyvenimu nesiskundžiančios moters, jos sodybą supanti nuostabi gamta, ošiantys šimtamečiai ąžuolai suteikia sveikatos ir noro darbuotis ūkyje.Obuolius skinantys dronai ir prietaisai, apdulkinantys vaismedžių žiedus, - naujausi technologiniai pasiekimai, kurie jau naudojami užsienio valstybėse. Izraelyje stingant darbo jėgos, skinti sunokusius vaisius patikėta robotui.Ved. Kristina Toleikienė

Kam mums reikia suvenyrų? Mes nepasitikime savo atmintimi? Mums patinka kaupti menkaverčius dalykus? O gal mes norime demonstruoti kitiems, jog galime sau leisti ekstravagantiškas keliones?Kada konkretus daiktas įgyja suvenyro statusą? Ar suvenyru galima laikyti garsų seką (pvz.: muzikinį kūrinį) arba kvapą (pvz.: kvepalus) arba skonį (pvz.: meduolius)?Kas yra idealus suvenyras XXI a. žmogaus, atostogų metu klajojančio po pasaulį ir kolekcionuojančio įspūdžius, požiūriu?Kokiais aspektais Vilniaus suvenyrai gali mums pasakoti apie miestą, jo gyventojus bei svečius? Ar suvenyrai mums gali atskleisti ką nors įdomaus apie konkrečios epochos ekonomiką, politiką, mentalitetą?Ką reikėtų laikyti seniausiais Vilniaus suvenyrais?Vilniaus Aukštutinės pilies bokštas, vadinamoji Gedimino pilis, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje tapo miesto ikona. Kodėl būtent šis bokštas tapo Vilniaus vizualiniu simboliu?Formomis ir turiniu XX a. I pusėje išsiskiria Pirmojo pasaulinio karo metų suvenyrai, kuriuose į miestą žvelgiama svetimomis akimis. Kokį Vilnių Pirmojo pasaulinio karo metu matė atėjūnai į mūsų miestą?Kokius Vilniaus suvenyrus kūrė pirmosios Lietuvos Respublikos visuomenė, kuriai senosios Lietuvos sostinės netektis buvo viena iš skaudžiausių trauminių patirčių? Kaip sovietinė ideologinė radiacija pakeitė Vilniaus suvenyrų gamybą ir jų „reitingą“?Kokius iššūkius kuratorėms kelia kasdienybės plotmei priskirtinų iš esmės menkaverčių daiktų, tokių kaip suvenyrai, ekspozicijos kūrimo darbas? Kaip ši paroda virto knyga „Vilkas, bokštas ir bažnyčia: Vilniaus suvenyrai“?Pokalbis su Vilniaus muziejaus direktore dr. Rasa Antanavičiūte, menotyrininke dr. Laima Laučkaite, parodos bei knygos „Vilkas, bokštas ir bažnyčia. Vilniaus suvenyrai“ kuratorėmis bei bendraautorėmis Rūta Miškinyte ir Rasa Dargužaite.Ved. Aurimas Švedas

Tai yra ištrauka. Pilnas (audio)podkastas yra TIK Patreone. Maloniai kviečiame mus remti. Ten jau didelis archyvas. Ačiū. Remdami mus Patreon matysite PILNUS epizodus ir laidas, taip pat turėsite priėjimą prie labai didelio archyvo. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mes būsime labai dėkingi jei pranešite miestui ir pasauliui apie mūsų Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas      Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Su neseniai savo veiklą pradėjusio „Europietiškos dešinės instituto“ vadovu Teodoru Žuku kalbamės apie tai, kokią įtaką Lietuvos politiniam laukui gali daryti prie partijų besikuriantys analitiniai centrai. Kaip šiandien apsibrėžiame europietiškumą ir dešinumą? Kodėl dalis jaunimo traktuoja demokratiją kaip duotybę ir nebelaiko jos savaiminiu gėriu? Kas darytina, kad situacija keistųsi? Ar narsiai savo šalį ginantys ukrainiečiai paskatins mus iš naujo pažvelgti į vieningos Europos ir demokratijos privalumus?Antroje pokalbio dalyje dėmesį sutelkiame į T. Žuko daktaro disertacijoje vykdomus Pirmojo pasaulinio karo tyrimus, analizuojančius karo kaltės sampratą XXI amžiaus istoriografijoje. Taip pat skiriame dėmesio šimtmetį mininčio buvusio JAV valstybės sekretoriaus Henrio Kissingegio politiniam ir intelektualiniam palikimui.Ved. Donatas Puslys

Kas yra naujausių laikų konfliktų archeologija? Kaip archeologai tyrinėja partizanų bunkerius ir ką naujo apie juos gali papasakoti? Ir kaip Vakarų valstybėse vyksta Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų mūšių vietų archeologiniai tyrimai?„Archeologiniai radiniai nemeluoja – gali būti netikslios nebent jų interpretacijos“, – sako Klaipėdos universiteto ir Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas dr. Gediminas Petraukas, su kuriuo ir aptariame minėtus klausimus.Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas

Programą „Diabusas“ sukūrė Vaikų endokrinologų asociacija, bendradarbiaudama su LSMU Sveikatos psichologijos katedra ir pacientų organizacijomis. Balandžio 1-ąją 2 metų gimtadienį švenčianti programa „Diabusas“ – tai saugios aplinkos kūrimas 1 tipo diabetu sergantiems vaikams ugdymo įstaigose.Aktorė, režisierė Gabrielia Kuodytė, auginanti pirmojo tipo diabetu sergančią dukrytę, atvirai pasakoja: „Pradžioje išgirsti tai, ko nesupranti. Supranti tik tiek, kad tai yra gyvybės ir mirties klausimas. Suvoki, kad tai yra labai svarbu, o kaip pagelbėti vaikui, nieko nesupranti. Labai beviltiška mamos būsena“.Programos „Diabusas“ koordinatorė, medicinos psichologė Jolanta Žilinskienė sako: „Tėvai, augindami vaikus, sergančius pirmojo tipo diabetu, gyvena nuolatinėje įtampoje, neretai ir perdega“. J.Žilinskienė pasakoja, kaip veikia programa „Diabusas“ ir kodėl ji yra svarbi visiems: tiek vaikams, tiek mokytojams, tiek tėvams.Daugiau labai reikalingos informacijos: www.diabusas.ltVed. Žydrė Gedrimaitė

65-ąjį kartą Los Andžele išdalinti „Grammy“ apdovanojimai. Kas apdovanoti klasikinės muzikos kategorijose?Kokius filmus pirmajame virtualios realybės kino teatre Lietuvoje galės išvysti žiūrovai?Tęsiame pasakojimų ciklą „Lietuvos kelias į Klaipėdą“.Dramaturgė Teklė Kavtaradzė pakvietė ukrainiečius kūrėjus į kūrybinio rašymo dirbtuves. Kokie jų rezultatai?Rubrikoje „Be kaukių“ vieši vargoninkai Aušra ir Vidas Pinkevičiai.Ved. Marius Eidukonis

Pirmojo pasaulinio karo istorinis ir kultūrinis paveldas Zarasų krašte atrandamas iš naujo. Rytų Lietuvos pasienio miestas ribojasi su Latvija. Abiejuose pusėse miškuose, gyvenvietėse, pakelėse gausu Vokietijos kaizerinės kariuomenės paliktų bunkerių, keistų statinių, sudėtingos įtvirtinimų sistemos fragmentų. Zarasų krašte, kaip ir Latvijoje, buvo sukurta unikali fortifikacijos sistema. „Gyvybės ir mirties“ fronto linija kelerius metus laikėsi Lietuvos ir Latvijos teritorijoje.Šiandien šis paveldas vilioja lankytojus. Istorikas Ramūnas Keršys iš Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro kviečia į žygį.Latvijoje, Medumo gyvenvietėje, su Pirmojo pasaulinio karo ekspozicija supažindina Medumo pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Miropija Petkune. Turmante laukia susitikimas su seniūnu Stanislovu Stankevičiumi.Ved. Jolanta Jurkūnienė

1914 metų Kalėdų taika tapo vienu iš žymiausių ir kartu labiausiai mitologizuotų Pirmojo pasaulinio karo įvykių. Pasakojama, kad Flandrijos apkasuose kovojantys britų kariai Kūčių vakarą išgirdo savo apkasuose kalėdines ir patriotines dainas dainuojančius vokiečių karius. Pirmą šv. Kalėdų dieną buvo paskelbtos paliaubos ir kariai iš priešiškų apkasų susitiko niekieno žemėje, kur apsikeitė dovanėlėmis, įsiamžino bendrose nuotraukose, laidojo kritusius kovos draugus, o taip pat sužaidė improvizuotas futbolo rungtynes. Nors šiandien istorikai ir ginčijasi, kaip viskas vyko, tačiau svarbesnė šiuo atveju yra moralinė istorijos žinia, kad nepaisant priešiškumo, brutalios gyvybes pasiglemžiančios kovos egzistuoja kažkas didesnio bendražmogiško, kas mus visus vis tik vienija, kad priešiškoje atmosferoje kitame galime regėti ne tik sunaikintiną taikinį, tačiau ir žmogų, kuris taip kenčia, ilgisi namuose paliktų artimųjų. Įkvėpti šios istorijos specialioje „Mažosios Europos pokalbių“ laidoje kalbamės apie įkvepiančias istorijas, kai tamsiausiais istorijos momentais sužiba žmoniškumas.Ved. Donatas Puslys

Ciklo „Ryškiausi visų laikų muzikos prodiuseriai“ naujoje dalyje - Johnas Culshaw, visam laikui pakeitęs operos, o ir visos klasikinės muzikos įrašus XX a. šeštajame dešimtmetyje. Pirmojo istorijoje viso Richardo Wagnerio „Nibelungų Žiedo“ ciklo įrašo režisierius, prodiuseris. Antroje laidos dalyje – 70 metų keisto likimo buvusiam džiazo muzikantui, dailininkui, kino aktoriui Johnui Lurie, kurio karjerą sustabdė klastinga liga. Ved. Domantas Razauskas

Didžiulė pūga kai kur paralyžiavo eismą – kelininkai nebespėja valyti kelių ir gatvių, jų neišvažiuoja autobusai, troleibusai, vilkikai, Vilniaus savivaldybė ragina šiandien dirbti nuotoliu ir vengti nebūtinų kelionių.Sergantys žmonės skundžiasi, kad jie, norėdami gauti nedarbingumą, turi būtinai atvykti pas šeimos gydytoją. Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad šeimos gydytojai gali pacientus konsultuoti nuotoliniu būdu.Kiek daugiau nei trylika valandų – tiek užtruko kelionė traukiniais nuo Vilniaus iki Krokuvos naujuoju tarptautiniu maršrutu. Pirmojo reiso keleiviai Krokuvą pasiekė šiąnakt – valanda vėliau nei planuota pagal grafiką. Apie tai, kaip vyko kelionė – Giedrės Trapikaitės reportaže.Siekdamos sutaupyti elektros, daugelis savivaldybių gatvėse ir kitose viešosiose erdvėje trumpina apšvietimo laiką, mažina šviesos intensyvumą, kai kur apšvietimą išvis išjungia. „Aktualus klausimas“: ar pastebite, kad jūsų miestai, miesteliai mažiau apšviesti? Ar dėl to kyla kokių nors nepatogumų?„Verslo laike" – pokalbis su Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoju Raimondu Kuodžiu.Vyriausybė svarsto, ką daryti su parama jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą regionuose. Tokią paramą 2018-tų metų rugsėjį įvedė Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, ją gali gauti šeimos iki 36-erių metų amžiaus. Diskusija su savivaldybėmis ir socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovu.Eidamas 82-us metus mirė kompozitorius, pedagogas, kolekcininkas, lietuviškos estradinės dainos mokyklos kūrėjas Mikalojus Novikas. Menininko kūrinys – „Aukso fondo“ rubrikoje, o darbų aptarimas – su muzikologe Jūrate Katinaite.Ved. Edvardas Kubilius

Kokie iššūkiai laukia istorikų ir istorikių, kurie nori imtis tirti „nematomus“ Vilniaus gyventojus: prostitutes, elgetas, bedarbius?Kaip galima apibūdinti Vilniaus ūkinę padėtį po Pirmojo pasaulinio karo? Kodėl Vilnius ir Vilniaus regionas ekonomine prasme buvo labiausiai atsilikęs Lenkijos regionas? Kaip Vilniaus (neturėjusio tarpukario epochoje didelių pramonės centrų) „bedarbystės statistika“ atrodo ją lyginat su Katovicais, Kelcais, Lodze, Lvovu?Kodėl Vilnius XIX amžiuje buvo vadinamas „elgetų fabriku“? Ar elgetavimas buvo legalus „verslas“?Kiek ir kokių socialinių mechanizmų buvo sukūrusi to meto visuomenė, siekdama padėti į sunkią situaciją arba į visuomenės gyvenimo užribį patekusiems vilniečiams – bedarbiams ir elgetoms?Koks galėtų būti tarpukario epochoje Vilniuje prostitucija užsiiminėjusių moterų socialinis portretas? Kaip reikėtų suprasti tuo metu egzistavusią prostitučių klasifikaciją - „legalios“, „proginės“, „visos kitos“? Kiek kainavo prostitučių paslaugos? Kaip reikėtų įvertinti atlygį, gaunamą prostitutes, lyginant su to meto kainomis? Ką tikro galima pasakyti apie tarpukario Vilniuje veikusius viešnamius? Kodėl Tilto gatvėje esantis viešnamis „Tetos rožės namai“ buvo laikomas „ekskliuzyvine įstaiga“?Pokalbis Lietuvos istorijos instituto mokslininke, dr. Vitalija Stravinskiene..Ved. Aurimas Švedas

Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai Kyjive susitinka su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.Ukrainoje lankosi Lietuvos deleguotas eurokomisatas Virginijus Sinkevičius. Jis yra pirmasis Europos Komisijos narys, apsilankęs Ukrainoje nuo tada, kai vasario pabaigoje į ją įsiveržė Rusija.Lietuvoje daugėjant pabėgėlių iš Ukrainos, reikia daugiau būstų juos apgyvendinti. Kai kuriuose šalies miestuose jau trūksta vietų. Kaip savivaldybės ketina spręsti šią problemą ir kur planuojama apgyvendinti atvykstančius ukrainiečius?Vadinamųjų kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų žmonių priedangai nelaimės atveju, užtektų 40 proc. šalies gyventojų, likusieji galėtų slėptis rūsiuose, požeminėse aikštelėse, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.Vakar tiesioginiame Rusijos propagandinio „Pirmojo kanalo“ žinių eteryje kanale dirbanti Marina Ovsianikova žinių vedėjos užnugaryje parodė plakatą, ant kurio matėsi užrašas „Karui – ne, sustabdykite karą, netikėkite propaganda, jie jums čia meluoja“. Ji taip pat išplatino vaizdo įrašą, kur savo poziciją paaiškino išsamiau.Rusų opozicija Lietuvoje kelia naują Rusijos vėliavą – balta mėlyna balta, kuri kraujo spalvą pakeistų taikos ir sveiko proto spalva.Seimas ketvirtadieniui atidėjo pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kuria siūloma 9 proc. lengvatinį PVM šildymui gyventojams laikinai kompensuoti iš valstybės biudžeto. Tačiau apsvarstė kitas šio mokesčio lengvatas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Milijonams pabėgėlių iš Ukrainos traukiant į Lenkiją, Slovakiją, Moldovą ir Rumuniją, šių šalių pasienio kontrolės punktuose, geležinkelio stotyse galima sutikti žmonių, kurie vyksta priešinga kryptimi. Vilkikais, mikroautobusais į karo kamuojamą Ukrainą daugiausia gabenama labdara, tačiau eilėse prie sienos laukia ir pavieniai keliautojai apytuščiais automobiliais. Juos kalbino Ewelina Mokšecka ir Daumantas Butkus.Lietuvoje tęsiasi druskos krizė. Prekybininkai pastebi, kad druskos paklausa išaugo dešimtimis kartų, o jei pasirodžius lentynose, jos nelieka beveik iš karto. Druskos trūkumą lemia ne tik išaugę pirkimai, bet ir sutrikęs jos tiekimas iš Ukrainos. Kada baigsis druskos krizė, kalbamės su prekybos tinklo Maxima atstove Rima Aukštuolyte, prekybos tinklo Norfa atstovu Dariumi Ryliškiu, Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo vadove Angele Andrikoniene ir ekonomistu Romu Lazutka.Nuo Rusijos karo Ukrainoje į Lietuvą pabėgę ukrainiečiai būtinuosius receptinius vaistus jau gali nemokamai gauti vaistinėse.Išsamiau Lietuvos vaistinių asociacijos prezidentė Kristina Nemaniūtė - Gagė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Andriušaitienė.Klaipėda ruošiasi kruizinės laivybos sezono pradžiai. Pirmojo laivo laukiama jau balandžio viduryje. Pasak turizmo specialistų, šiemet uostamiestis gali sulaukti rekordinio skaičiaus kruizinių lainerių. Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje kruizinės linijos aplenks šalies agresorės uostus, o dalis šių laivų gali užsukti į Klaipėdą. Tiesa, šalies kurortuose jau fiksuojami ir rezervacijų atšaukimai, mat svečiai iš užsienio baiminasi, jog Lietuva yra Rusijos pašonėje. Tačiau specialistai ramina - atostogauti Lietuvoje saugu. Plačiau pasakoja Paulius Selezniovas.Lietuvoje kai kuriose vietose pradeda trūkti žmonių siūlomų būstų, kur galėtų apsigyventi nuo Rusijos karo Ukrainoje bėgantys ukrainiečiai. Ką savivaldybės rengiasi daryti toliau, kur apgyvendinti kasdien vis didesnį skaičių ukrainiečių, kalbamės su Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu, Jonavos rajono savivaldybės meru Mindaugu Sinkevičiumi, Savanorių koordinavimo centro „Stiprūs kartu“ iniciatoriumi Edmundu Jakilaičiu ir Nekilnojamojo turto ekspertu, Oberhause Senamiesčio biuro vadovu Mariumi Čiulada, taip pat su mumis Viltė Novikovaitė – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pasirengimo ekstremalioms situacijoms programos savanorių koordinatorė.LRT tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad stambiausi Kremliaus dujų ir naftos koncernai vandenvalos įranga aprūpinami iš Kauno. Čia nuo Nepriklausomybės pradžios veikia bendrovė „Jurby Water Tech“, dabar tarpusi tarptautinio verslo dalimi. Su mumis viena iš tyrimo autorių Rūta Juknevičiūtė.Savaitės komentaras. Autorius - žurnalistas Virginijus Savukynas.Ved. Rūta Kupetytė