Podcasts about genovait

Jau 30 metų Klaipėdos r. Kretingalės kaimo ūkininkai Genovaitė ir Manfredas Skrobliai darbuojasi šeimos pieno ūkyje. Dabar karves melžia robotas, o vidutinio primilžio iš karvės daug kas galėtų pavydėti. Tai pasiekti padėjo nuolatinis rūpestis veislininkyste ir visaverčiu šėrimu. Jau planuoja įsigyti antrą robotą ir padvigubinti karvių bandą.Žaliasis kursas apima ES strategiją „Nuo lauko iki stalo“, kuria siekiama dabartinę ES maisto sistemą pakeisti tvariu modeliu. Taip rūpinamasi, kad maisto produktai išliktų saugūs, maistingi ir aukštos kokybės, o juos gaminant būtų padarytas kuo mažesnis poveikis aplinkai. Tarp paskelbtų žemės ūkiui aktualių žaliojo kurso iniciatyvų yra ir dirvožemio strategija. Išsamiau apie jos įgyvendinimą – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas, profesorius Vaclovas Bogužas.Tomo Meškutavičiaus jau negalima vadinti vilniečiu, prieš metus jis persikėlė gyventi į Labanoro girioje esantį kaimą ir naujam gyvenimui kelia seną kluoną. Statinys netoli Peršokšnos upės išdygo 1940 m., o dabar jo istorija pildoma naujais įrašais.Ved. Regina Montvilienė

Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietė Genovaitė, kuri sako, kad jau keletą mėnėesių iš eilės laiškininkas vėliau nei įprastai jai atnešė pensiją.Antikinės olimpinės kovinės sporto šakos – pankrationo – Europos ir Pasaulio čempionatus organizuos lietuvis. Darius Karanauskas išrinktas Pasaulio Pankrationo Athlima federacijos valdybos vadovu, atsakingu už šių dviejų čempionatų bei daugybės kitų su jais susijusių renginių organizavimą. Tai didžiausias Lietuvos atstovo pasiekimas pankrationo sporto politikos istorijoje.Pensininkas iš Rokonių Kazimieras Masilionis 10 proc. savo pensijos kas mėnesį nori paaukoti neseniai įkurtam Gynybos fondui, bet to padaryti negali. „Sodra“ dalies pensijos į Gynybos fondą pervesti tiesiogiai negali, nes to neleidžia įstatymai. Pats Kazimieras sako, kad jam kas mėnesį tiesiogiai pervesti pinigus – nepatogu.Anykščių rajone Polgento Dumbrava yra įkūręs lineikų – senovinių vežimų – muziejų.Ved. Edvardas Kubilius

Kauno rajone Genovaitės ir Alfrido Galminų plėtojamas ūkis grįžti į kaimą pritraukė ir vaikus su šeimomis: dukrą Reginą ir sūnų Antaną. Matydami pieno ūkio perspektyvas ir, siekdami paspartinti melžimo procesą, šeima investavo į pieno melžimo robotus. Jau ilgiau kaip pusmetį karves melžia robotai, o Regina Bernatonienė džiaugiasi, kad nebereikia taip anksti keltis, galima daugiau laiko skirti šeimai.Penkių šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrai kreipėsi į Europos Komisiją, ragindami uždrausti grūdų importą iš Rusijos ir Baltarusijos į Europos Sąjungą. Prašyta užtikrinti ES valstybių narių bendradarbiavimą, kad šis apribojimas būtų efektyviai įgyvendintas visose ES šalyse. Taip pat siekiama užkirsti kelią galimai vogtiems grūdams iš Ukrainos patekti į ES rinką. Šie klausimai buvo svarstyti kovo 26 d. vykusiame ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje. Ar pasiektas sutarimas?Rubrika ,,Užsienio naujienos“. Ūkininkai, reikšdami nepasitenkinimą Europos Sąjungos aplinkosaugos taisyklėmis bei, jų teigimu, nesąžininga konkurencija su pigesne Ukrainos produkcija, toliau protestuoja Briuselio centre. Šią savaitę jie miesto gatves užpylė žemėmis, mėšlu, eismą blokuoja traktoriais bei sunkiąja technika. Ar šią savaitę vykusiame Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų susitikime priimti sprendimai nuramins protestuojančius ūkininkus?Ved. Rūta Simanavičienė

Gyvename tokiu laiku, kuris atrodo lyg niekaip nesibaigiantis Didysis Penktadienis. Barbariškas puolimas, milžiniški sugriovimai, kraupios nekaltų žmonių žudynės – neįmanoma neįsitraukti į karo Ukrainoje teatrą, esame tapę kančių liudininkais, stovinčiais po kryžiumi ant Golgotos kalno. Tačiau krikščionių tikėjimas nesustoja ties Didžiuoju Penktadieniu, bet veda į Velykų sekmadienį, prie tuščio kapo, kuriame nuskambėjo svarbiausia tikėjimo žinia. Jono Evangelijoje skaitome, kad pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos. Ką išgyvename, girdėdami skaitant šias eilutes taip, tarsi jos būtų pasakytos asmeniškai kiekvienam iš mūsų? Šveicarų rašytojas George'as Haldas (1917-2010), įkvėptas šių evangelisto Jono žodžių, parašė esė "Atminimas ir Prisikėlimas" (į lietuvių kalbą išvertė dr Genovaitės Dručkutė) ir kurios skyrius, skirtas Marijai Magdalietei, prieš daugiau kaip dvidešimt metų skambėjo Mažosios studijos laidoje. Šiandien kviečiame prisiminti jos fragmentus, kuriuos tąkart įgarsino Ridas Jasiulionis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Šeštadienio rytmetį, laidoje vaikams apie muziką, ganysis muzikiniai veršiukai ir jautukai.Klausysimės kompozitorės Genovaitės Vanagaitės operos- pasakos vaikams "Šėmas veršelis", bei brazilijos tango ikvėptos muzikinės istorijos apie jautį ant stogo.Vedėja Kolombina

Šios skambios frazės autorius nežinomas, bet ar tai tiesa, teiraujamės Lietuvos geografų draugijos prezidentės Genovaitės Kynės. Draugiją 1934 m. įkūrė svajotojas arba pragmatikas Kazys Pakštas, pavojaus Tėvynei akivaizdoje ieškojęs vietos pasaulyje atsarginei Lietuvai. Kur galėjo persikelti Lietuva? Taip pat kalbamės apie keliones, geografiją ir papročius Yra ir receptas.Ved. Vytaras Radzevičius

Tinklalaidėje „Undinės ir drakonai“ virtualiu būdu svečiuojasi psichoterapeutė, rašytoja ir radijo laidų vedėja Genovaitė Petronienė, todėl šį kartą kalbamės apie vidinius kritikus ir vidinius vaikus, kurie daro didelę įtaką ne tik mūsų kasdienei laimei, savivertei, bet ir kūrybai. Juk kad kurtume ir apskritai jaustume gyvenimo džiaugsmą, neprarastume smalsumo ir žaismingumo, mums svarbu susidraugauti su savo vidiniais vaikais. O ką daryti, jeigu jie tupi kažkur pasislėpę voratinkliais įrėmintame kamputyje? Anot Genovaitės, reiktų juos prikalbinti pasirodyti dienos šviesoje ir nuo šiol sąžiningai bei geraširdiškai puoselėti. Dažnu atveju šio vaiko skriaudėjas būna mūsų pačių užsiaugintas ir iš vaikystės atsivestas vidinis kritikas, kasdien mums prikaišiojantis dėl įvairiausių smulkmenų. Kaip išmokti šį užsislaptinusį kritiką atpažinti ir kodėl jis gali įgauti piktos tetos ar sovietinio dėdės pavidalus, sužinosite išklausę laidą iki pabaigos.Laidą veda dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė.Garso režisierė – Eglė Jarmolavičiūtė, prodiuseris – Jonas Dovydėnas.Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audioplatformos projektą.

2000 t – visą šių metų grūdų derlių Radviliškio raj. ūkininkas Viktoras Radionovas palieka lauke, supiltą į specialias talpas. 60 m ilgio, 2 m skersmens plastmasinės rankovės, žemdirbių dar vadinamos maišais ar dešromis, mažina ūkininko išlaidas, neverčia stovėti eilėse prie elevatorių ir leidžia laukti palankesnių grūdų supirkimo kainų.Klaipėdos rajo. Peskojų kaime ūkininkauja dvi Skroblių šeimos. Genovaitė ir Manfredas rūpinasi melžiamų karvių banda, o sūnus Algirdas laiko mėsinius galvijus. Kaip dabar atrodo ūkininkų darbo diena, kodėl jie džiaugiasi kooperacijos pieno sektoriuje nauda?Alytaus raj. visai šalia Butrimonių miestelio Plasapninkų kaime gyvenantys Ina ir Petras Kažkoniai apylinkėse žinomi kaip gražiai tvarkomos sodybos šeimininkai. O Ina dar garsėja savo surinktų sveikatingų augalų arbatomis, džiovintais obuoliukais ir tikra kaimiška duona. Ved. Arvydas Urba

Netoli Lekėčių, miškininkystę jaunystėje mokęsis Antanas Šilingas, prieš 40 metų įkūrė medelyną. Pirmieji augalai buvo tujos gyvatvorėms. Dabar šį verslą perėmė jo dukra Ieva Radzevičienė. Ir, nors per dieną apsilanko keletas pirkėjų, tačiau medelyne vis tiek galima rasti apie kelis šimtus augalų rūšių.Ne vienas mato gražiai banguojančius javų laukus, besiganančiais karvių ar kitų ūkinių gyvūnų bandas, tačiau, kokias problemas sprendžia žemdirbiai, kiek valandų per parą dirba - mažai kam rūpi. Skroblių ūkio šeimininkai Manfredas ir jo žmona Genovaitė sako, kad ūkininkai negali ne tik atostogauti, bet ir sirgti.Raimondas Grigaitis su šeima Kėdainių rajone laiko 90 bičių šeimų. Pavermenių kaime gyvenantis technologijų mokytojas sako, kad, nors bičių kasmet didėja, sezono gerumas nuo to nepriklauso.Ved. Saulenė Pečiulytė

Lietuvos muzikų rėmimo fondo prezidentė Liucija Stulgienė ir šio fondo programų koordinatorė Genovaitė Šaltenienė kviečia paminėti Tarptautinę neįgaliųjų dieną Operos ir baleto teatre. „Nacionaliniam spalvų muzikos orkestrui sukako 20 metų“, – sako Specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ vadovė Viktorija Vitaitė ir kviečia į koncertą Šv. Kotrynos bažnyčioje. Vedėja Gemutė Padribonienė.

Lietuvos muzikų rėmimo fondo prezidentė Liucija Stulgienė ir šio fondo programų koordinatorė Genovaitė Šaltenienė kviečia paminėti Tarptautinę neįgaliųjų dieną Operos ir baleto teatre. „Nacionaliniam spalvų muzikos orkestrui sukako 20 metų“, – sako Specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ vadovė Viktorija Vitaitė ir kviečia į koncertą Šv. Kotrynos bažnyčioje. Vedėja Gemutė Padribonienė.

„Ryto allegro“: pirmadienio viktorina.„Esu muzikos fanatikas. Negaliu nė dienos išgyventi negrodamas, jos neklausydamas, nestudijuodamas, negalvodamas apie ją“, – teigė Leonardas Bernsteinas. Apie prieš 100 metų gimusį amerikiečių kompozitorių, dirigentą, pianistą – pirmadienio viktorinoje.Baigiantis rugpjūčiui, Plungėje vėl rengiamas tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis – iškili šventė, ne tik gaivinanti šimtametes muzikos tradicijas, bet ir brėžianti ateities perspektyvas. „Muzika nežino jokių sienų, ji suartina žmones, tautas ir valstybes“, – sako aktyvi festivalio organizatorė, Plungiškių draugijos viceprezidentė Genovaitė Žiobakienė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poeto, vertėjo, literatūros kritiko Mariaus Buroko naujų knygų apžvalgoje – vienas geriausių šių metų verstinių romanų slovėnų rašytojo Gorano Vojnovičiaus „Jugoslavija, mano tėvynė“ ir antroji poetės, vertėjos Dovilės Kuzminskaitės poezijos knyga „Obsesijos“.„Klasikos enciklopedija“: Hernanas Kortesas.Ved. Viktoras Paulavičius.

„Esu muzikos fanatikas. Negaliu nė dienos išgyventi negrodamas, jos neklausydamas, nestudijuodamas, negalvodamas apie ją“, – teigė Leonardas Bernsteinas. Apie prieš 100 metų gimusį amerikiečių kompozitorių, dirigentą, pianistą – pirmadienio viktorinoje.Baigiantis rugpjūčiui, Plungėje vėl rengiamas tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis – iškili šventė, ne tik gaivinanti šimtametes muzikos tradicijas, bet ir brėžianti ateities perspektyvas. „Muzika nežino jokių sienų, ji suartina žmones, tautas ir valstybes“, – sako aktyvi festivalio organizatorė, Plungiškių draugijos viceprezidentė Genovaitė Žiobakienė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poeto, vertėjo, literatūros kritiko Mariaus Buroko naujų knygų apžvalgoje – vienas geriausių šių metų verstinių romanų slovėnų rašytojo Gorano Vojnovičiaus „Jugoslavija, mano tėvynė“ ir antroji poetės, vertėjos Dovilės Kuzminskaitės poezijos knyga „Obsesijos“.„Klasikos enciklopedija“: Hernanas Kortesas.Ved. Viktoras Paulavičius.

Svečiuosi „Gera Muzika gyvai“ vadovas Žilvinas Švarplys, pristatysiantis šį pavasarį rengiamus world muzikos koncertus Vilniuje ir Kaune. Orieš tai pora naujienų: LNOBT švenčia primabalerinos Genovaitės Sabaliauskaitės 95-metį, o Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyksta XIX Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas. Paskutines laidos minutes skirsime smuikininko Algirdo Stulgio atminimui. Balandžio 5-ąją jam sukaktų 80 metų.

Svečiuosi „Gera Muzika gyvai“ vadovas Žilvinas Švarplys, pristatysiantis šį pavasarį rengiamus world muzikos koncertus Vilniuje ir Kaune. Orieš tai pora naujienų: LNOBT švenčia primabalerinos Genovaitės Sabaliauskaitės 95-metį, o Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyksta XIX Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas. Paskutines laidos minutes skirsime smuikininko Algirdo Stulgio atminimui. Balandžio 5-ąją jam sukaktų 80 metų.

„Reikia kalbėti ne apie negalią, o apie žmogaus orumą, norą tobulėti ir kurti“, – sako Specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ vadovė Viktorija Vitaitė ir neįgalių vaikų motinos.Koncertą, kuris vyks gruodžio 4 d. Nacionalinėje filharmonijoje, pristato Muzikų rėmimo fondo programų koordinatorė Genovaitė Šaltenienė.

„Reikia kalbėti ne apie negalią, o apie žmogaus orumą, norą tobulėti ir kurti“, – sako Specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ vadovė Viktorija Vitaitė ir neįgalių vaikų motinos.Koncertą, kuris vyks gruodžio 4 d. Nacionalinėje filharmonijoje, pristato Muzikų rėmimo fondo programų koordinatorė Genovaitė Šaltenienė.

„Tik pagalvokit, vaikai, kas šią savaitę užklydo į mano muzikinę dėžutę ,ne katinas, ne šuniukas, o ožka. Pradžioje, maniau, išvyti ožkelę, jog susirastų savo šeimininkę, bet po to nusprendžiau kartu su jumis paieškoti muzikos skirtos ožkelei „Muzikinėje dėžutėje”. Tad šį šeštadienį sužinosime kaip ožkas šaukia Lietuvoje, o kaip Švedijoje, kokius šokius šoka ožkelės ir apie ką galėtų papasakoti, jeigu prabiltų žmogaus balsu. Klausysimės ne tik dainų ir nedidelių kompozicijų, skirtų ožkai, bet ir visos kompozitorės Genovaitės Vanagaitės Operos „Ožka Cignė”.

„Tik pagalvokit, vaikai, kas šią savaitę užklydo į mano muzikinę dėžutę ,ne katinas, ne šuniukas, o ožka. Pradžioje, maniau, išvyti ožkelę, jog susirastų savo šeimininkę, bet po to nusprendžiau kartu su jumis paieškoti muzikos skirtos ožkelei „Muzikinėje dėžutėje”. Tad šį šeštadienį sužinosime kaip ožkas šaukia Lietuvoje, o kaip Švedijoje, kokius šokius šoka ožkelės ir apie ką galėtų papasakoti, jeigu prabiltų žmogaus balsu. Klausysimės ne tik dainų ir nedidelių kompozicijų, skirtų ožkai, bet ir visos kompozitorės Genovaitės Vanagaitės Operos „Ožka Cignė”.

Tai antroji dzūkų dainoms skirta laida ir paskutinioji – iš ciklo apie visų Lietuvos regionų dainuojamąją tradiciją. Etnomuzikologės, LMTA prof., dr. Daivos Vyčinienės padedami toliau keliaujame po Dzūkiją su dainomis, kalbame apie improvizaciškumo pradą jose, šiuokart labiau pabrėžiant ritmą, parodant dzūkiškojo vienbalsumo ir iš kitų regionų perimto daugiabalsumo sąveiką, perbėgame per gausius ir vertingus šio krašto dainų žanrus. Galiausiai primename apie išskirtinį šio krašto žmonių dainos suvokimą, kuomet dainą jie, anot etnomuzikologės Genovaitės Četkauskaitės, „paverčia sunkios savo būties švytėjimu, kieto likimo užuovėja, didžiąja savo gyvenimo verte“.

Tai antroji dzūkų dainoms skirta laida ir paskutinioji – iš ciklo apie visų Lietuvos regionų dainuojamąją tradiciją. Etnomuzikologės, LMTA prof., dr. Daivos Vyčinienės padedami toliau keliaujame po Dzūkiją su dainomis, kalbame apie improvizaciškumo pradą jose, šiuokart labiau pabrėžiant ritmą, parodant dzūkiškojo vienbalsumo ir iš kitų regionų perimto daugiabalsumo sąveiką, perbėgame per gausius ir vertingus šio krašto dainų žanrus. Galiausiai primename apie išskirtinį šio krašto žmonių dainos suvokimą, kuomet dainą jie, anot etnomuzikologės Genovaitės Četkauskaitės, „paverčia sunkios savo būties švytėjimu, kieto likimo užuovėja, didžiąja savo gyvenimo verte“.

Žodzis žodzį gena...“Taip vadinosi rugpjūčio pradžioje Druskininkuose vykęs visos šalies suaugusių pasakotojų konkursas – vienas iš svarbiausių Tarmių metų renginių. Druskininkų kultūros centras panašų konkursą rengia jau trečią – ankstesnieji sukviesdavo Dzūkijos krašto šnekorius. Ir iš tiesų tąsyk žodis gynė žodį, pasakotojas – pasakotoją, ir kiekvienas galėjo pasidžiaugti gyvomis šnektomis, raiškiu autentišku pasakojimu ir gyvybingais sakytinės kūrybos pavyzdžiais.Tuo galės įsitikinti laidos klausytojai, girdėdami konkurso laimėtojų Birutės Petkienės (Palanga), Valerijos Bartulienės (Panevėžio r., Miežiškiai), Genovaitės Juzės Lazauskienės (Lazdijų r., Kapčiamiestis), Leono Galginaičio, (Šakių r., Griškabūdžis) ir Liudos Paulienės (Kretingos r., Šukės k.) pasakojimus

Žodzis žodzį gena...“Taip vadinosi rugpjūčio pradžioje Druskininkuose vykęs visos šalies suaugusių pasakotojų konkursas – vienas iš svarbiausių Tarmių metų renginių. Druskininkų kultūros centras panašų konkursą rengia jau trečią – ankstesnieji sukviesdavo Dzūkijos krašto šnekorius. Ir iš tiesų tąsyk žodis gynė žodį, pasakotojas – pasakotoją, ir kiekvienas galėjo pasidžiaugti gyvomis šnektomis, raiškiu autentišku pasakojimu ir gyvybingais sakytinės kūrybos pavyzdžiais.Tuo galės įsitikinti laidos klausytojai, girdėdami konkurso laimėtojų Birutės Petkienės (Palanga), Valerijos Bartulienės (Panevėžio r., Miežiškiai), Genovaitės Juzės Lazauskienės (Lazdijų r., Kapčiamiestis), Leono Galginaičio, (Šakių r., Griškabūdžis) ir Liudos Paulienės (Kretingos r., Šukės k.) pasakojimus

Velykų belaukiant: kam reikalingas pasninkas?Etnologė Gražina Kadžytė sako, jog nuo senų laikų žmogus gyveno pagal gamtos diktuojamas taisykles. Taip, kaip keičiasi metų laikai, taip turi keistis ir žmogaus mitybos režimas. Visada būdavo atsižvelgiama į kūno poreikius – kūno ir dvasios apsivalymas reiklingas visiems. Laidoje klausysimės ir kinų medicinos specialistės Genovaitės Pečiulytės minčių apie rytų filosofijoje egzistuojančią mitybos ir badavimo sampratą.Bičių, vapsvų ir širšių nuodai kai kuriems žmonėms gali sukelti mirtinas reakcijas. Imunoerapija – tai savitas būdas organizmą pripratinti prie vabzdžių nuodų. Procedūros metu šių vabzdžių nuodų sušvirkščiama žmogui, pamažu didinant dozes. Palaipsniui yra pasiekiama tokia dozė, kokią bitė ar širšė suleidžia įgeldama. Žmogaus imuninė sistema išmoksta prisitaikyti prie šių nuodų ir jie nebekelia pavojau gyvybei. Apie šį metodą laidoje paaiškins VU ligoninės Santariškių klinikų gydytoja alergologė Laura Malinauskienė.

Velykų belaukiant: kam reikalingas pasninkas?Etnologė Gražina Kadžytė sako, jog nuo senų laikų žmogus gyveno pagal gamtos diktuojamas taisykles. Taip, kaip keičiasi metų laikai, taip turi keistis ir žmogaus mitybos režimas. Visada būdavo atsižvelgiama į kūno poreikius – kūno ir dvasios apsivalymas reiklingas visiems. Laidoje klausysimės ir kinų medicinos specialistės Genovaitės Pečiulytės minčių apie rytų filosofijoje egzistuojančią mitybos ir badavimo sampratą.Bičių, vapsvų ir širšių nuodai kai kuriems žmonėms gali sukelti mirtinas reakcijas. Imunoerapija – tai savitas būdas organizmą pripratinti prie vabzdžių nuodų. Procedūros metu šių vabzdžių nuodų sušvirkščiama žmogui, pamažu didinant dozes. Palaipsniui yra pasiekiama tokia dozė, kokią bitė ar širšė suleidžia įgeldama. Žmogaus imuninė sistema išmoksta prisitaikyti prie šių nuodų ir jie nebekelia pavojau gyvybei. Apie šį metodą laidoje paaiškins VU ligoninės Santariškių klinikų gydytoja alergologė Laura Malinauskienė.

Ką apie kunigą Jurgį Matulaitį žinome mes? Istorikės Genovaitės Gustaitės pasakojimas.Airių filosofo, teologo ir poeto Johno O'Donohue palaiminimus perduoda knygos vertėja Dalia Judita Vabalienė.

Ką apie kunigą Jurgį Matulaitį žinome mes? Istorikės Genovaitės Gustaitės pasakojimas.Airių filosofo, teologo ir poeto Johno O'Donohue palaiminimus perduoda knygos vertėja Dalia Judita Vabalienė.

Pokalbiai apie laiškų rašymo amžių. Ką praradome neberašydami jų? V.Krėvės laiškai. Pasakoja Rita Kubilienė. 17 amžius – laiškų rašymo amžius. Prancūzų laiškai – kultūros paveldas. Genovaitės Dručkutės ir Eugenijaus Skerstono pasakojimai.

Pokalbiai apie laiškų rašymo amžių. Ką praradome neberašydami jų? V.Krėvės laiškai. Pasakoja Rita Kubilienė. 17 amžius – laiškų rašymo amžius. Prancūzų laiškai – kultūros paveldas. Genovaitės Dručkutės ir Eugenijaus Skerstono pasakojimai.