POPULARITY
„Anscombe bioetikos centras, susijęs su Katalikų Bažnyčia Didžiojoje Britanijoje, teigia, kad kampanija už pagalbinės savižudybės įteisinimą Anglijoje ir Velse remiasi neva daugumos visuomenės pritarimu. Tačiau naujausiame informaciniame centro pranešime teigiama, kad „antraštės neatspindi kur kas sudėtingesnės tikrovės: tik mažuma tvirtai pasisako už įteisinimą, mažiau nei pusė nori, kad parlamento nariai balsuotų už, ir labai nedaug žmonių mano, kad šis klausimas turėtų būti vyriausybės prioritetas“.„Tyrimų duomenys rodo, kad visuomenės nuomonė apie pagalbinę savižudybę pastaraisiais metais iš esmės nekito. Nebuvo jokio didelio palankumo. Netgi sumažėjo tų, kurie „tvirtai remia“ įstatymo pakeitimą, - nuo 49 iki 31 procento“, - sakoma centro parengtoje ataskaitoje. Joje taip pat teigiama, kad yra „apstu painiavos“ dėl pagalbinės savižudybės: apklausų duomenimis, 39-42 proc. žmonių mano, kad „mirtis su pagalba“ reiškia, jog nutraukiamas gyvybę palaikantis gydymas, o ne mirtį sukeliančių vaistų vartojimas." Plačiau - vedamojo skiltyje.Kartu su Advento pradžia – naujas „Magnificat“ maldyno numeris, kurį aptars laidos viešnios Inga Čiuberkytė ir Kristina Malevskienė.Spaudos apžvalga: apie DI panaudojimą katalikiškoje sielovadoje (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz).„Krikščioniškos minties puslapis“: vokiečių teologo Josefo Pieperio adventinis pamokslas „Vėl išmokti matyti“.„Tėvo Antano pasakojimai": apie Advento tradicijas ir naujus askezės būdus.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus esė „Kas yra dvasingumas?"Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.
Gan dažnai pastaruoju metu tenka išgirsti apie situacijas skyrybų procese, kai tėvai neranda sutarimo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos. Netgi, kai teismai pasiūlo vienokį ar kitokį variantą, abiem tėvams, ar vienam iš jų, tai netinka ir nusprendžiama teismo sprendimo nevykdyti. Dažnai tėvai nesugeba suvaldyti savo emocijų, o tai konfliktą tik gilina ir tuomet į jį įsitraukia įvairios institucijos. Svarbiausia, kad būtent vaikas tampa įkaitu ir tėvų principų įrankiu. Apie tėvų ginčų dėl vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos pasekmes bei išeitis pokalbyje su Kauno apygardos teismo teisėja Simona Dementavičiene.Kas žinotina siunčiantis siuntinius iš trečiųjų šalių? Ar tikrai mokesčiai už atsisųstą dovaną gali viršyti jos kainą? Komentuoja ginčų ir muitų teisės ekspertas, advokatų profesinės bendrijos „HITUS Legal“ partneris, advokatas Eligijus Vinckus.Pasitaiko atvejų, kai įmonei keičiant veiklos pobūdį ar darbo organizavimo tvarką, vieno ar kelių darbuotojų atliekamos funkcijos darbdaviui tampa perteklinėmis. Tokiu atveju darbo santykiai gali pasibaigti darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės Darbo kodekse nustatyta tvarka. Kas žinotina darbuotojui ir darbdaviui, jeigu tenka atleisti darbuotoją be jo kaltės? Kokios kompensacijos atleidžiamajam priklauso? Apie tai pasakoja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ partneris, advokatas Egidijus Langys.Ved. Artūras Matusas
Mūsų gyvenamoji erdvė neišvengiamai yra politikos objektas. Ja visuomet esame priversti dalintis dėl fizinio ribotumo: žemės planeta niekada nepadidės, o mūsų valstybės ir mūsų namai turi labai aiškias ribas. Kokia žmogiška erdvė bebūtų, ji visuomet pripildyta susitarimų, numatančių, kaip ji naudojama ir kas ją naudoja. Kas čia laukiamas, o kas – ne. Netgi statiškas, materialus erdvės sutvarkymas išreiškia mūsų visuomenės apsisprendimus: pavyzdžiui, kas šioje erdvėje svarbiausias arba kaip save norėjo pristatyti erdvės šeimininkai. Politiškumas erdvėje pasirodo daugybe pavidalų, tačiau kai kalbame apie miesto politiką, tarkim, rinkdamiesi valdžią, urbanistinius, architektūrinius ar tiesiog ideologinius erdvės tvarkymo klausimus vis dar dažnai pamirštame.Todėl 2022 m. Vilniuje įvykęs pirmasis Erdvės politikos simpoziumas yra svarbus žingsnis pratinantis žvelgti į erdvę politiškai. Renginio idėją ir svarbiausius momentus aptarsime su jo kuratoriais: Martynu Germanavičiumi, Viliumi Balčiūnu ir Gabriele Černiavskaja.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.
Kaip rūšis mes išlikome todėl, kad juokėmės. Netgi tada, kai norėjosi verkti. Nors kartais atsitinka taip, kad verkiame tada, kai reiktų juoktis. Ir vis dėlto lengviau prajuokinti ar sugraudinti?Ved. Aidas Puklevičius
Netgi pats nekalčiausias namų apyvokos menkniekis nuo mūsų stalo kažkada gal bus studijuojamas arba ateities kartų, arba nežemiškų civilizacijų kaip ypatingas XXI a. pradžios taikomojo meno pavyzdys. O gal nebus. Kas daro meną laikiną ir amžiną? Ir ar jis pavaldus kaprizams ar madoms?Ved. Aidas Puklevičius
Futbolo šventėse esame kaip tie kvietimo negavę benamiai, prispaudę alkanus veidus prie vitrinos. Tačiau svajoti juk niekas neuždraus, ar ne? Netgi apie tai, kad gal kažkada išsipildys svajonė giedoti himną pilnutėliame stadione Europos čempionate.Autorius ir vedėjas Aidas Puklevičius
Apie jokį muzikinį instrumentą nėra prikurta tiek anekdotų ir tiek priklijuota etikečių juo muzikuojantiems, kaip apie bandžą. Ir niekas taip nepadeda mums susiburti priešingose barikadų pusėse kaip stereotipai. Netgi tada, kai kalbamės, rodos, apie tokį vien skoniui pavaldų dalyką kaip muzika. Ne, kaip parodė Trumpo Amerika, žanrai, žvaigždės ir melodijos čia irgi gali susipriešinti.Ved. Aidas Puklevičius
Lietuvos futbolo A lygoje gegužės mėnuo buvo pažymėtas permainingų kovų ženklu, o kai kurios rungtynės buvo vertos net ir prizo už geriausią Holivudinį scenarijų. Jau penktoje Lietuvos futbolo laidoje Legendinis futbolo komentatorius Nerijus Kesminas ir sporto žurnalistas Evaldas Gelumbauskas ne tik apžvelgė komandų perfomansus aukščiausioje šalies futbolo lygoje, tačiau įvertino ir Lietuvos nacionalinės rinktinės galimybes birželio 7 dieną sostinės LFF stadione mesti iššūkį Liuksemburgo futbolininkams. Nors nuomonės ir vėl išsiskyrė, bet šį kartą pozityvo buvo daugiau. Netgi stipriai daugiau!
Iš tikrųjų reikia stabdyti smurto perdavimą, jisai mūsų kultūroje pakankamai giliai įsišaknijęs. Netgi toks posakis „už vieną muštą dešimt nemuštų duoda“ rodo, kad mūsų kultūroje fizinės bausmės taikymas buvo norma, manoma, kad tokia edukacinė pedagoginė auklėjimo priemonė yra gera, sveikintina,“ – pokalbis su Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto profesore, šeimos konfliktų ir ginčų sprendimo mediatore Jolanta Sondaite. Bet girdint, kaip vykdoma vaikų teisių apsauga, kyla klausimas, ar nereikia ir tėvų teisių apsaugos įstatymo?Ved. Violeta Melnikienė
Iš tikrųjų reikia stabdyti smurto perdavimą, jisai mūsų kultūroje pakankamai giliai įsišaknijęs. Netgi toks posakis „už vieną muštą dešimt nemuštų duoda“ rodo, kad mūsų kultūroje fizinės bausmės taikymas buvo norma, manoma, kad tokia edukacinė pedagoginė auklėjimo priemonė yra gera, sveikintina,“ – pokalbis su Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto profesore, šeimos konfliktų ir ginčų sprendimo mediatore Jolanta Sondaite. Bet girdint, kaip vykdoma vaikų teisių apsauga, kyla klausimas, ar nereikia ir tėvų teisių apsaugos įstatymo?Ved. Violeta Melnikienė
Pirmame podkasto epizode svečiuojasi Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius, istorikas Juozapas Blažiūnas. Norėjau išsiaiškinti, iš kur ta didelė gėda kalbėti apie seksualinius dalykus, kūną ir savo poreikius mūsų kultūroje, kodėl visa tai yra vis dar laikoma nešvara ir tabu. Juozapas padėjo išgryninti šį sudėtingą kokteilį, kuris susiplakė Lietuvoje, susimaišius griežtoms bažnyčios normoms („Visi esame atėję iš nuodėmės.”), Sovietų Sąjungos primestam normalumui ir Vakarų kultūrai (kurioje bėgdami valgome, bėgdami geriame kavą, bėgdami ir mylimės). Juozapo teigimu, seksualinio gyvenimo klausimais mes per daug skubame, palyginus su Rytų kultūromis. Esame pametę sąvokas, kas yra erotika, kas yra meilė, o kas yra lytinis aktas. "Apskritai, nejauku mylėtis Sovietų Sąjungoje: tu negali nieko improvizuoti, neduok dieve, tu kažką naudoji (papildomos priemones seksui pagerinti, – aut.past.) – juk tai yra iškrypimas. Vibratorius? Iškrypimas. Netgi prezervatyvai būdavo iškrypimas.” – J.Blažiūnas. Šiame podkaste drąsiai kalbėjome ir apie bažnyčios institucijos darbuotojus mūsų šalyje. Jeigu jūs esate praktikuojantis katalikas, noriu įspėti, kad mes gerbiame jūsų tikėjimą ir religinius jausmus bei to nekvestionuojame. Kvestionuojame bažnyčios darbuotojų elgesį ir dviveidiškumą.
Vertindami tiek save, tiek kitus, pasitelkiame savo moralinius įsitikinimus. Kokių moralinių normų laikomės, kaip jos gimsta, kas jas konstruoja ir kiek įtakos čia turi kultūrinė aplinka ir laikmetis, kuriame gyvename? „Jei kalbėtume apie visą pasaulį ir spręstume jo nuopuolio klausimą – nepanašu, kad gyventume pasaulyje, kuris būtų žiauresnis, pavojingesnis, nei tie pasauliai, kuriuose gyveno mūsų protėviai. Netgi priešingai – tikimybė mirti smurtine mirtimi dabar yra nepalyginamai mažesnė, nei bet kada istorijoje. Jei žiūrėtume šimtmečius atgal, pasaulis tampa vis ramesnis, jame vis mažiau nusikaltimų, vis mažiau smurto. Viskas – geryn. Ir tai nėra subjektyvus įspūdis“, – sako Vilius Dranseika. Apie moralines nuostatas ir tai, kur ritasi pasaulis – pokalbis su filosofu Viliumi Dranseika.
Vertindami tiek save, tiek kitus, pasitelkiame savo moralinius įsitikinimus. Kokių moralinių normų laikomės, kaip jos gimsta, kas jas konstruoja ir kiek įtakos čia turi kultūrinė aplinka ir laikmetis, kuriame gyvename? „Jei kalbėtume apie visą pasaulį ir spręstume jo nuopuolio klausimą – nepanašu, kad gyventume pasaulyje, kuris būtų žiauresnis, pavojingesnis, nei tie pasauliai, kuriuose gyveno mūsų protėviai. Netgi priešingai – tikimybė mirti smurtine mirtimi dabar yra nepalyginamai mažesnė, nei bet kada istorijoje. Jei žiūrėtume šimtmečius atgal, pasaulis tampa vis ramesnis, jame vis mažiau nusikaltimų, vis mažiau smurto. Viskas – geryn. Ir tai nėra subjektyvus įspūdis“, – sako Vilius Dranseika. Apie moralines nuostatas ir tai, kur ritasi pasaulis – pokalbis su filosofu Viliumi Dranseika.
„Deutsch Amerikanische Freundschaft“ (arba DAF) elektroninėje muzikoje išdarinėjo tai, ko niekas nebuvo girdėjęs. Jie ne tik sukūrė naujus muzikos stilius, bet ir iš esmės pakeitė supratimą, kaip turi atrodyti elektroninės grupės pasirodymai. „DAF gimė įkvėpti pankroko dvasios. Pankrokas leido mums daryti, ką norėjome. Buvome tikri maištininkai anarchistai. Pasakėme pankroko scenai: „Mieli pankai, mums patinka jūsų idėjos, bet esame elektroniniai pankai“. Netgi ta tipinė pankroko muzika mums buvo nelabai prie širdies, tik pankroko dvasia ir energija. Pankai irgi nelabai suprato DAF. Buvome pankų pankai“, – LRT.lt pasakoja grupės įkūrėjas ir muzikos autorius Robertas Goerlas.
„Deutsch Amerikanische Freundschaft“ (arba DAF) elektroninėje muzikoje išdarinėjo tai, ko niekas nebuvo girdėjęs. Jie ne tik sukūrė naujus muzikos stilius, bet ir iš esmės pakeitė supratimą, kaip turi atrodyti elektroninės grupės pasirodymai. „DAF gimė įkvėpti pankroko dvasios. Pankrokas leido mums daryti, ką norėjome. Buvome tikri maištininkai anarchistai. Pasakėme pankroko scenai: „Mieli pankai, mums patinka jūsų idėjos, bet esame elektroniniai pankai“. Netgi ta tipinė pankroko muzika mums buvo nelabai prie širdies, tik pankroko dvasia ir energija. Pankai irgi nelabai suprato DAF. Buvome pankų pankai“, – LRT.lt pasakoja grupės įkūrėjas ir muzikos autorius Robertas Goerlas.
Netinkamoje temperatūroje laikomi vaistai gali tapti netinkami vartoti. Jei rengiamės kelionei, patariama vaisto rekomendaciniame lapelyje rasti informaciją apie laikymo sąlygas ir pagalvoti, kaip turėtume vežtis vaistų vykstant į kelionę. Kaip rekomenduojama laikyti vaistus, kaip vežtis į kelionę, jei aplinkos temperatūra labai aukšta laidoje paaiškins Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Inspektavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Diana Leleckaitė.Atokaitoje stovinčio automobilio salone temperatūra kyla stebėtinai greitai: stovinčiame automobilyje pasireiškia šiltnamio efektas. Pro langus patekę saulės spinduliai jį įkaitina kur kas labiau nei orą. Kai lauke oro temperatūra yra 28°C, stovinčiame automobilyje per 24 minutes ji pasiekia 50°C, o po 40 minučių – beveik 60°C. Netgi jei aplinkos temperatūra yra neaukšta, pavyzdžiui, 21°C, šviečiant saulei automobilio vidus gali įkaisti tiek, kad buvimas jame kels pavojų sveikatai ir gyvybei. Apie tai laidoje papasakos Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Žydra Ikamienė.Ved. Rasa Pekarskienė
Netinkamoje temperatūroje laikomi vaistai gali tapti netinkami vartoti. Jei rengiamės kelionei, patariama vaisto rekomendaciniame lapelyje rasti informaciją apie laikymo sąlygas ir pagalvoti, kaip turėtume vežtis vaistų vykstant į kelionę. Kaip rekomenduojama laikyti vaistus, kaip vežtis į kelionę, jei aplinkos temperatūra labai aukšta laidoje paaiškins Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Inspektavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Diana Leleckaitė.Atokaitoje stovinčio automobilio salone temperatūra kyla stebėtinai greitai: stovinčiame automobilyje pasireiškia šiltnamio efektas. Pro langus patekę saulės spinduliai jį įkaitina kur kas labiau nei orą. Kai lauke oro temperatūra yra 28°C, stovinčiame automobilyje per 24 minutes ji pasiekia 50°C, o po 40 minučių – beveik 60°C. Netgi jei aplinkos temperatūra yra neaukšta, pavyzdžiui, 21°C, šviečiant saulei automobilio vidus gali įkaisti tiek, kad buvimas jame kels pavojų sveikatai ir gyvybei. Apie tai laidoje papasakos Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Žydra Ikamienė.Ved. Rasa Pekarskienė
„Kažkas yra mano galvoje, bet tai ne aš...“Tęsiame amerikiečių neurologo Davido Eaglemano knygos „Incognito. Slaptieji smegenų gyvenimai“ pristatymą. „Man ši knyga patiko. Netgi būdamas neurologas tikrai radau kai ką naujo. Sakiau kolegėms: ten rašo, kad jūsų elgesys, kai jūs manote, kad tai darote apgalvotai, valingai, galbūt taip nėra, galbūt tai užprogramuota jūsų genuose, chemijoje, bet ne mūsų valingame pasirinkime. Pirmoji jų reakcija buvo – niekus kalbi, mes pilnai valdome savo gyvenimą, savo poelgius. Anaiptol.“– pokalbis su Santariškių klinikos neurologijos centro gydytoju, medicinos m. dr. profesoriumi Daliumi Jatužiu.Laidos vedėja Violeta Melnikienė
„Kažkas yra mano galvoje, bet tai ne aš...“Tęsiame amerikiečių neurologo Davido Eaglemano knygos „Incognito. Slaptieji smegenų gyvenimai“ pristatymą. „Man ši knyga patiko. Netgi būdamas neurologas tikrai radau kai ką naujo. Sakiau kolegėms: ten rašo, kad jūsų elgesys, kai jūs manote, kad tai darote apgalvotai, valingai, galbūt taip nėra, galbūt tai užprogramuota jūsų genuose, chemijoje, bet ne mūsų valingame pasirinkime. Pirmoji jų reakcija buvo – niekus kalbi, mes pilnai valdome savo gyvenimą, savo poelgius. Anaiptol.“– pokalbis su Santariškių klinikos neurologijos centro gydytoju, medicinos m. dr. profesoriumi Daliumi Jatužiu.Laidos vedėja Violeta Melnikienė
Kodėl Lietuvoje turime didžiausią kalinių skaičių Europos Sąjungoje? Ar bausmių griežtinimas garantuoja visuomenės saugumą? Į šiuos ir kitus baudžiamosios politikos klausimus atsakymo ieško dr. Gintauto Sakalausko paskaita.Lektorius primena, kad per visą žmonijos istoriją nerasime visuomenės, kurioje nebūtų nusikaltėlių, kad galima būtų atsisakyti bausmių. Netgi ir šiais laikais skirtingų kultūrų šalyse bausmės buvo ir tebėra labai įvairios – nuo pačių žiauriausių, įskaitant net ir kaltininko sunaikinimą, iki susitaikymo ir atkuriamojo teisingumo atvejų. Paskaitoje aptariama, kokią reikšmę šiuolaikinėje Vakarų kultūros visuomenėje turi bausmės, kokie jų tikslai, kokios bausmės taikomos dažniausiai, kas labiausiai garantuotų visuomenės saugumą.Gintautas Sakalauskas, teisininkas, kriminologas, socialinių mokslų teisės krypties daktaras; Lietuvos teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas. Institute dirba nuo 1997 m.
Kodėl Lietuvoje turime didžiausią kalinių skaičių Europos Sąjungoje? Ar bausmių griežtinimas garantuoja visuomenės saugumą? Į šiuos ir kitus baudžiamosios politikos klausimus atsakymo ieško dr. Gintauto Sakalausko paskaita.Lektorius primena, kad per visą žmonijos istoriją nerasime visuomenės, kurioje nebūtų nusikaltėlių, kad galima būtų atsisakyti bausmių. Netgi ir šiais laikais skirtingų kultūrų šalyse bausmės buvo ir tebėra labai įvairios – nuo pačių žiauriausių, įskaitant net ir kaltininko sunaikinimą, iki susitaikymo ir atkuriamojo teisingumo atvejų. Paskaitoje aptariama, kokią reikšmę šiuolaikinėje Vakarų kultūros visuomenėje turi bausmės, kokie jų tikslai, kokios bausmės taikomos dažniausiai, kas labiausiai garantuotų visuomenės saugumą.Gintautas Sakalauskas, teisininkas, kriminologas, socialinių mokslų teisės krypties daktaras; Lietuvos teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas. Institute dirba nuo 1997 m.
Photo: Couple by the riverfront. Photographer: Adam Jones http://adamjones.freeservers.com Hi there, I’m Jack and welcome back to Lithuanian Out Loud where we offer the world the Lithuanian language. Today we’ll continue with the interviews Raminta made at a Lithuanian party with Ingrida. This will be part three. The last episode with Ingrida, part IV, will probably be our next podcast. In the background you can hear lots of frogs in a nearby pond, music and people talking. In this interview Raminta is asking Ingrida another question. Keep in mind Ingrida has no idea what Raminta is going to ask her. As I record this introduction, Raminta is in Istanbul, Turkey. Raminta and I recorded this episode quickly just before she left. Now, on with Ingrida’s thoughts. Enjoy! --- Kokie tau yra trys svarbiausi kriterijai vyre, kurie turėtų būti? Ar charakterio savybės, ar... Na pirmiausia tai vėlgi aš pasakyčiau yra protas. Protas? Protas, protas ir dar kartą protas. Ir viskas tame pasakyta. Vyras turi būti protingas. Jis bus protingas, jis bus mielas, jis bus išradingas, jis bus visu tuo ko tau reikia. Žinoma jeigu tu būsi tam tikro lygio su juo. Žiūrint kokio tau vyro proto reikia, čia nuo tavęs irgi asmeniškai priklauso. Ir toks dabar klausimas čia, gal ištikrųjų pamąstymui daugiau, kas tau svarbiausia gyvenime? Supratimas kito žmogaus, vertinimas, pagarba. Gal netgi sakyčiau pagarba pirmoj vietoj. Nes jeigu tu gerbsi žmogų, tu jį suprasi, tu jį vertinsi. Netgi jeigu tu klaidų padarysi gyvenime tas žmogus tau atleis paprasčiausiai Todėl, kad jis supras Todėl, kad jis supras, žinoma tu neturi tuo naudotis --- Alright, now let‘s translate the conversation and then we‘ll break down many of the words and use them in examples. --- Kokie tau yra trys svarbiausi kriterijai vyre, kurie turėtų būti? Ar charakterio savybės, ar... What for you are the three most important criteria in a man, he would have, or characteristic feature, or... Na pirmiausia tai vėlgi aš pasakyčiau yra protas. Oh, first of all that again I would say is intellect. Protas? Intellect? Protas, protas ir dar kartą protas. Intellect, intellect and once more intellect. Ir viskas tame pasakyta. And therein is said everything. Vyras turi būti protingas. A man has to be intelligent. Jis bus protingas, jis bus mielas, jis bus išradingas, jis bus visu tuo ko tau reikia. He will be intelligent, he will be nice, he will be inventive, he will be everything that you need. Žinoma jeigu tu būsi tam tikro lygio su juo. Of course if you will be at the same level with him. Žiūrint kokio tau vyro proto reikia, čia nuo tavęs irgi asmeniškai priklauso. It depends what man‘s intelligence you need, this also depends personally on you. Ir toks dabar klausimas čia, gal ištikrųjų pamąstymui daugiau, kas tau svarbiausia gyvenime? And now such a question here perhaps really to think some more, what to you is most important in life? Supratimas kito žmogaus, vertinimas, pagarba. Understanding the other person, appreciation, respect. Gal netgi sakyčiau pagarba pirmoj vietoj. Nes jeigu tu gerbsi žmogų, tu jį suprasi, tu jį vertinsi. Even though, I would say respect in the first place. Because if you will respect a person, you will understand him, you will appreciate him. Netgi jeigu tu klaidų padarysi gyvenime tas žmogus tau atleis paprasčiausiai. Even if you will make some mistakes in life that person will simply forgive you. Todėl, kad jis supras. Therefore, he will understand. Todėl, kad jis supras, žinoma tu neturi tuo naudotis. Accordingly, he will understand you, of course, you don‘t need to take advantage of it. Alright, let‘s break some of this down... importance svarba importance svarbumas important svarbus chiefly, principally svarbiausia above all svarbiausia criterion kriterijai characteristic charakteristika characteristic savybė feature savybė attribute savybė trait savybė now, na, well, na, there, there, don’t cry! na, na, neverk! foremost pirmiausia first of all pirmiausia in the first place pirmiausia again (vėl) vėlgi I would say... pasakyčiau... I would say intellect is most important pasakyčiau, kad protas yra svarbiausia I would say understanding is most important pasakyčiau, kad supratimas yra svarbiausia I would say humor is most important pasakyčiau, kad humoras yra svarbiausia intellect protas once again dar kartą all, everything viskas therein tame therein lies tame in that tame I will not go to the country because I need to do my homework and therein lies everything Aš nevažiuosiu į kaimą, nes turiu ruošti namų darbus ir viskas tame pasakyta to say pasakyti to speak pasakyti said pasakyta no sooner said than done pasakyta padaryta well said gerai pasakyta badly said blogai pasakyta intelligent, clever protingas will be bus he will be clever jis bus protingas nice, sweet mielas inventive išradingas he will be inventive jis bus išradingas you need tau reikia what do you need? ko tau reikia? he will be everything you need jis bus visu tuo ko tau reikia where do you need to go? kur tau reikia nueiti? of course žinoma of course I will go (on foot) žinoma aš eisiu of course we need money žinoma mums reikia pinigų of course we can žinoma mes galime in order that tam, kad if jeigu true tikras flat lygus level lygis it depends žiūrint depending žiūrint it depends on the situation žiūrint, kokios aplinkybės off nuo to fall off the roof nukristi nuo stogo; take your pillow off the couch nuimk pagalvę nuo sofos bodily asmeniškai personally asmeniškai to belong priklausyti to depend priklausyti to hinge priklausyti individual asmeninis personal asmeninis such toks he was such a kind man jis buvo toks geras žmogus would you marry such a man? ar tu tekėtum už tokio vyro? so difficult a task toks sunkus uždavinys now dabar let‘s go now eikime dabar it‘s now or never dabar arba niekada a topic klausimas a matter klausimas a question klausimas maybe gal perhaps gal really ištikrųjų truly ištikrųjų to think mąstyti to think a little pamąstyti more daugiau importance svarba the important thing is svarbiausia the main thing is svarbiausia that‘s the most important thing tai svarbiausia mainly svarbiausia chiefly svarbiausia life gyvenimas in life gyvenime understanding supratimas other kitas another kitas appreciation vertinimas estimation vertinimas respect pagarba esteem pagarba out of respect iš pagarbos even if netgi though netgi even though netgi in the first place pirmoje vietoje in the second place antroje vietoje because nes I‘ll be late because I have to work aš vėluosiu nes turiu dirbti I‘m tired because I didn‘t sleep aš pavargęs nes nemiegojau we‘re walking because there are no taxis mes einame pėstute nes nėra taksi now that jeigu if jeigu now that you‘re ready, we‘ll go jeigu tu pasiruošusi galime eiti dabar to respect gerbti to revere gerbti to honor gerbti to esteem gerbti you will understand him tu jį suprasi you will appreciate him tu jį vertinsi slip klaida mistake klaida error klaida to make padaryti to commit padaryti you will make padarysi to pardon atleisti to excuse atleisti simply paprastai mostly paprastai mere paprasčiausias so todėl therefore todėl accordingly todėl I was tired so I sat down aš buvau pavargęs, todėl prisėdau pailsėti she was lonely so she called her mother ji jautėsi vieniša, todėl paskambino savo mamai to use naudoti to apply naudoti to exploit naudoti