Podcasts about tomu vaiseta

Kuo mums yra svarbi rašytojo Tadeusz Konwicki kūryba? Kokio vaidmens vertas T.Konwickis šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje?Kaip netikėtose vietose sudygsta kūrybiškumas? Kaip „kažkokiame” Pavilnyje užaugo toks savitas rašytojas - T.Konwicki? Iš kur aspiracijos, kur talento šaknys, iš kur kūrybinė motyvacija? Kaip įsivietinimo Pavilnyje siekis padeda šiandienos vilniečiams atrasti T. Konwicki kūrybą?Sakoma, kad T. Konwicki romaną „Meilės įvykių kroniką“ galėtume apibūdinti kaip tobulą XX a. vidurio Rytų Europos simbolį. Iš kokių elementų šis simbolis susideda ir kodėl iš tokių?Kaip galėtume įamžinti T. Konwicki gyvenimą ir kūrybą Vilniuje ir Vilniaus krašte? Kokias šio rašytojo knygas dar turėtume išsiversti iš lenkų kalbos ir dėmesingai perskaityti?Pokalbis su rašytoju ir T. Konwicki tekstų vertėju Vidu Morkūnu, istoriku ir rašytoju Tomu Vaiseta, politologe Aine Ramonaite bei literatūrologu ir kultūros istoriku Dariumi Kuoliu.Ved. Aurimas Švedas

Šokio spektaklio „Orfėjas, Euridikė“ premjeros kūrėjai - apie tai, kaip šiuolaikinė fizika aiškina laiko sampratą, apie meilės, išsiskyrimo, mirties temas. Pokalbis su kompozitore Jūra Elena Šedyte ir smuikininke Lora Kmieliauskaite.Mindaugo Lukošaičio pieštuku piešti darbai jau spėjo apkeliauti daugelį tarptautinių parodų. Jo piešinių cikluose atgyja Lietuvos pokario partizanų, Šiaurės karo, Lietuvos žydų ar Ruandos genocido istorijos. Naujausioje parodoje „Vilnius grafito dulkėse“ – susitinkame su dailininku.Beveik 100 kv/m dailininkės monumentalistės Angelinos Banytės mozaika prieš savaitę papuošė Šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios fasadą. Prisiminus rūpestį onkologiniais ligoniais, vaikais ir meilę menui galima būtų sakyti, jog kaipėdietis pranciškonas brolis Benediktas Jurčys, sekdamas pranciškonišku keliu, darė tai, kas buvo būtina, vėliau - kas įmanoma, o dabar ir tai, kas rodėsi neįgyvendinama.Bernardo Bertolucci „Rytietiškosios trilogija“, pradėta kurti praeito amžiaus 9-ajame dešimtmetyje – tai prabangūs, epiniai pasakojimai tarp rytų ir vakarų. Išryškindamas seno ir naujo pasaulių susidūrimus, emocinius herojų skilimus, režisierius pasitelkė „muzikinius skersvėjus“ kuriantį Ryuichi Sakamoto.Mindaugas Nastaravičius kartu su istoriku Tomu Vaiseta neseniai apdovanoti Vytauto Kubiliaus premija už literatūrinių pokalbių radijo laidą „Pirmas sakinys“. Kaip gimsta poezija ir kokių impulsų suteikia teatras, kodėl bėgant laikui rašyti nėra lengva ir ką reiškia garbinga žiniasklaida - rubrikoje „Be kaukių“ - pokalbis su Mindaugu Nastaravičiumi.Ved. Jolanta Kryževičienė

Šiandien Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vyksta tarptautinis seminaras „Writing the Soviet Baltic Queerstory: The Sources and Methods“. Jo tikslas - susipažinti su naujausiais tyrimais apie LGBTQ+ istoriją Baltijos šalyse sovietinės okupacijos metais ir inicijuoti tarptautines akademines diskusijas apie šios istorijos rašymo problemas, šaltinius ir metodus. Klausysimės pokalbių su seminaro sumanytoju, istoriku Tomu Vaiseta ir senimaro dalyve prof. Natalija Arlauskaite.Rotušės aikštėje Vilniuje vyko protestas prieš nacionalinių mokyklų uždarymą Baltarusijoje bei baltarusių teisės mokytis gimtąja kalba atėmimo. Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ ir baltarusių diasporos surengtos akcijos metu dalyviai pasmerkė Baltarusijos institucijų veiksmus, kuriais uždaromos baltarusiškos, bet ir lietuviškos, lenkiškos, ukrainietiškos mokyklos, o vaikams primetamas „rusiškas pasaulis“. Karinos Metrikytės pasakojimas.Džiazas kaip kinematografinė improvizacija praeitą savaitę pasaulį palikusio kino formos revoliucionieriaus Jeano-Luco Godardo filmuose. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.„Į rubriką „Be kaukių“ pasikvietėte žmogų, kuris labai mėgsta kaukes“, – sako rašytoja Sandra Bernotaitė. Studijavusi aktorystę, anksti supratusi, kad šis kelias ne jai, išvykusi į Australiją, tuomet grįžusi į Lietuvą pašnekovė prisipažįsta – nieko už kūrybą gyvenime jai nėra svarbiau. Pokalbis su Sandra Bernotaite apie nebaisias gelmes ir netuščius paviršius – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kaip mes mąstome ir kalbame apie savo miestus? Kaip juos suprantame, lyginame ir kokius skirtumus bei panašumus atrandame? Tai nedidelė dalis klausimų, kurie kyla lankantis jungtinėje MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“. Tačiau mąstosi ir apie patį muziejinių parodų žanrą, kuris pastebimai kinta, ieškodamas naujų temų bei raiškos būdų. Apie tai kalbamės su šios dvigubos parodos kuratoriumi istoriku bei rašytoju Tomu Vaiseta.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Ar Rusijos Federacijos karą prieš Ukrainą galima laikyti sovietinės civilizacijos „metastaze“? Kaip ir kokiu būdu mūsų gyvenimus veikia sovietmečio patirtys, šioje epochoje sukurti ir vis dar mūsų kasdienybėje tebeegzistuojantys reiškiniai, jos atminties vietos?Ką tikro istorikai gali pasakyti atsigręžę į Lietuvoje susiklosčiusią vėlyvojo sovietmečio visuomenę – sovietinės civilizacijos „kūrybos“ rezultatą? Kaip reikėtų iššifruoti šiam sociumui taikomą metaforą „nuobodulio visuomenė“? Kiek tiksliai to meto žmogaus ir visuomenės pasirinkimus išreiškia trinarė schema „pasipriešinimas-prisitaikymas-kolaboravimas”? Kodėl sovietmečiu inteligentai, kaip taisyklė, buvo tarp prisitaikėlių? Kas skatino jų konformizmą?Kaip ir kokio maištavimo galimybių vėlyvojo sovietmečio visuomenėje turėjo nenorintys taikstytis su gyvenimo nelaisvoje visuomenėje taisyklėmis? Ar kokiam nors išradingam maištininkui buvo įmanu gyventi taip tarsi Sovietų Sąjunga neegzistuotų?Pokalbis su istorikais doc. dr. Tomu Vaiseta ir dr. Valdemaru Klumbiu.Ved. Aurimas Švedas

Spaudos apžvalga.Eidamas 66 metus vakar mirė žurnalistas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius, buvęs LRT Tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis. Jį laidoje prisiminsime su Vilniaus universiteto profesoriumi Andriumi Vaišniu bei žurnalistu Edmundu Jakilaičiu.Pokalbiai apie istoriją ir literatūrą vakar užpildė Vilniaus universiteto didįjį kiemą. Diskusija iš ten su Tomu Vaiseta, Kristina Sabaliauskaite bei Rimvydu Petrausku.Šią savaitę prasideda Hon Kongo režisieriaus Wong Kar Wai retrospektyva. Plačiau apie ją papasakos kino teatro „Skalvija“ programos koordinatorė Eglė Maceinatė.Rugpjūčio 24–25 d. Vilniuje žiūrovus prie ekranų kvies jubiliejinės „Baltijos kino dienos“. Šiemet jau penktus metus Lietuvos kino centro organizuojama filmų programa vėl siūlys pažinti įdomiausius Baltijos šalių kino filmus. Programą pristatys Lietuvos kino centro atstovė Jana Mikulevič.Suoliukas viešoje erdvėje –ne tik vieta prisėsti, bet ir valdžios galios įrankis, psichologinės pagalbos šaltinis ir moralinis tautos veidrodis. Filosofo Aldžio Gedučio komentaras.Rugpjūčio 21 – 29 dienomis rengiamos jau vienuoliktosios Šiaulių naktys. Pasak organizatorių per aštuonias dienas bus surengta keliasdešimt renginių.Naujoji leidykla „Kirvarpa“ pristato pirmąsias knygas vaikams. Plačiau apie tai kalbėsime su viena iš leidyklos įkūrėjų Jurga Daubaraite.Ved. Karolina Bieliauskaitė.

Šios dienos pokalbio tema – įvairialypis modernybės reiškinys Lietuvos istorijoje bei įvairių disciplinų mokslininkų bandymai šį reiškinį tyrinėti. Paskata pokalbiui tapo Lietuvos mokslo taryboje nuo 2016 iki 2019 metų sėkmingai įgyvendinta nauja nacionalinė mokslo programa „Modernybė Lietuvoje“. Kaip šioje programoje įgyvendinti tyrimai atsakė į klausimą, kas yra modernybė Lietuvoje ir kaip ji paveikė mūsų mąstymą, kasdienybės formas, tapatybę?Šiuos ir kitus klausimus šiandien aptarsime su „Istoriko teritorijos“ svečiais istorikais prof. Tamara Bairašauskaite, dr. Sauliumi Grybkausku, doc. Tomu Vaiseta, filosofu doc. Povilu Aleksandravičiumi.Ved. Aurimas Švedas

Vasarnamis ir jo paslaptys. Kodėl Naujausiais laikais užgimęs modernybės pasaulis dažniausiai buvo nepakantus kitiems ir kitokiems, bandydamas juos izoliuoti, įkalinti, gydyti? Ką specifinės sovietinės modernizacijos projektas reiškė žmonėms, kenčiantiems nuo įvairių negalių, tarp jų – nuo psichinių sutrikimų? Kokie svarbiausi mitai ir legendos slepia tikrąjį sovietinės psichiatrijos veidą? O kokius dalykus gydytojai, pacientai, jų artimieji linkę iš viso apgaubti užmaršties šydu? Ką mums apie sovietinės valstybės ir visuomenės gyvenimą gali papasakoti ligoninės, kurią vadiname Vasaros 5, istorija? Kaip paaiškinti tai, kad daugeliu atvejų mūsų atšiaurus požiūris į gyvenančius ir kenčiančius nuo psichinių sutrikimų iš esmės nepasikeitė nuo kūjo ir pjautuvo civilizacijos klestėjimo laikų? Ar tai reiškia, jog kai kuriose mūsų gyvenimo sferose sovietmečio eksperimentai tęsiasi toliau? Šiuos ir daugelį kitų klausimų aptarsime su istoriku, rašytoju, redaktoriumi, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju dr. Tomu Vaiseta, parašiusiu monografiją „Vasarnamis: Vilniaus psichiatrijos ligoninės socialinė istorija (1994–1990)“.

Vasarnamis ir jo paslaptys. Kodėl Naujausiais laikais užgimęs modernybės pasaulis dažniausiai buvo nepakantus kitiems ir kitokiems, bandydamas juos izoliuoti, įkalinti, gydyti? Ką specifinės sovietinės modernizacijos projektas reiškė žmonėms, kenčiantiems nuo įvairių negalių, tarp jų – nuo psichinių sutrikimų? Kokie svarbiausi mitai ir legendos slepia tikrąjį sovietinės psichiatrijos veidą? O kokius dalykus gydytojai, pacientai, jų artimieji linkę iš viso apgaubti užmaršties šydu? Ką mums apie sovietinės valstybės ir visuomenės gyvenimą gali papasakoti ligoninės, kurią vadiname Vasaros 5, istorija? Kaip paaiškinti tai, kad daugeliu atvejų mūsų atšiaurus požiūris į gyvenančius ir kenčiančius nuo psichinių sutrikimų iš esmės nepasikeitė nuo kūjo ir pjautuvo civilizacijos klestėjimo laikų? Ar tai reiškia, jog kai kuriose mūsų gyvenimo sferose sovietmečio eksperimentai tęsiasi toliau? Šiuos ir daugelį kitų klausimų aptarsime su istoriku, rašytoju, redaktoriumi, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju dr. Tomu Vaiseta, parašiusiu monografiją „Vasarnamis: Vilniaus psichiatrijos ligoninės socialinė istorija (1994–1990)“.

Kas buvo psichiatrijos ligoninė sovietmečiu ir kaip ji veikia šiandien? Per sovietmetį psichiatrijos ligoninės visuomenėje įgijo prastą reputaciją – smurtas, agresyvūs gydymo metodai, politiniai susidorojimai. „Vasaros 5“ vilniečių kasdienėje kalboje reiškė vietą, į kurią išsiunčiami „durniai“ ir kur pacientai neturi jokių teisių. Ar šiuolaikinė ligoninė atsikratė šios stigmos? Kaip pasikeitė ligoninės taikomi metodai ir požiūris į psichikos sunkumų turintį žmogų?Apie visa tai tiesiogiai iš Vasaros ligoninės – su VU istoriku Tomu Vaiseta, organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadove Karile Levickaite, ligoninės vadovu Martynu Marcinkevičiumi, čia dirbančiais specialistais ir mokslininkais.Tiesioginę laidą iš Vasaros ligoninės veda Simona Aginskaitė ir Giedrė Čiužaitė.

Kas buvo psichiatrijos ligoninė sovietmečiu ir kaip ji veikia šiandien? Per sovietmetį psichiatrijos ligoninės visuomenėje įgijo prastą reputaciją – smurtas, agresyvūs gydymo metodai, politiniai susidorojimai. „Vasaros 5“ vilniečių kasdienėje kalboje reiškė vietą, į kurią išsiunčiami „durniai“ ir kur pacientai neturi jokių teisių. Ar šiuolaikinė ligoninė atsikratė šios stigmos? Kaip pasikeitė ligoninės taikomi metodai ir požiūris į psichikos sunkumų turintį žmogų?Apie visa tai tiesiogiai iš Vasaros ligoninės – su VU istoriku Tomu Vaiseta, organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadove Karile Levickaite, ligoninės vadovu Martynu Marcinkevičiumi, čia dirbančiais specialistais ir mokslininkais.Tiesioginę laidą iš Vasaros ligoninės veda Simona Aginskaitė ir Giedrė Čiužaitė.

„Poetas ir rašytojas, vis dėlto, yra skirtingos sąvokos. Poezija – tai kitas kūrybos lygis. Kartais manau, kad poetai yra arčiau šventųjų“, – sako rumunų poetė ir politinė veikėja Ana Blandiana. Šiemet, kaip ir kasmet nuo 2005 metų, rengiama akcija „Metų knygos rinkimai”. Kokie ryškiausi pastarųjų metų lietuvių autorių kūriniai? Juos apžvelgsime su atrankos komisijos narėmis Inga Mitunevičiūte ir Giedre Kazlauskaite. Žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ apžvalga su vyriausiuoju redaktoriumi Tomu Vaiseta. „Ant scenos viskas atrodo kitaip ir įgauna kitokią prasmę“, – mintimis apie darbą su šokio teatro „Aura“ šokėjais dalinasi choreografas Gil Kerer. Vedėja Indrė Kaminckaitė.

„Poetas ir rašytojas, vis dėlto, yra skirtingos sąvokos. Poezija – tai kitas kūrybos lygis. Kartais manau, kad poetai yra arčiau šventųjų“, – sako rumunų poetė ir politinė veikėja Ana Blandiana. Šiemet, kaip ir kasmet nuo 2005 metų, rengiama akcija „Metų knygos rinkimai”. Kokie ryškiausi pastarųjų metų lietuvių autorių kūriniai? Juos apžvelgsime su atrankos komisijos narėmis Inga Mitunevičiūte ir Giedre Kazlauskaite. Žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ apžvalga su vyriausiuoju redaktoriumi Tomu Vaiseta. „Ant scenos viskas atrodo kitaip ir įgauna kitokią prasmę“, – mintimis apie darbą su šokio teatro „Aura“ šokėjais dalinasi choreografas Gil Kremer. Vedėja Indrė Kaminckaitė.

Kodėl „Stouneris“ savo skaitytojus atrado po pusšimčio metų? „Gyventi ne ryškiai, bet įkvėptai“, – tokios idėjos romane „Stouneris“ laikosi pagrindinis personažas universiteto dėstytojas Viljamas Stouneris. Prieš kelerius metus užsienyje dėl šio amerikiečių rašytojo Johno Williamso romano kilęs rezonansas pasiekė ir Lietuvą. Kodėl ši knyga tapo tokia populiari praėjus daugiau nei 50 metų po jos parašymo? Kuo Stounerio gyvenimo istorija traukia skaitytojus šiandien? Kaip apie ją atsiliepia kritikai? „Stouneris“ sugriauna mitą, kad šiandien skaitytojui reikia tik išskirtinių siužetų ir neįtikėtinas patirtis išgyvenančių personažų. Epochoje, kai kiekvienas turi teisę į 5 minučių šlovę, taip gerai, kai knygos personažas vidutinybė. Tokia, kaip ir daugelis mūsų“, – apie romaną sako istorikas, rašytojas Tomas Vaiseta. Knygą vertusiai Violetai Tauragienei tai gražiausia ir liūdniausia knyga. Tačiau kodėl tas liūdesys neatstumia, o traukia? Romaną „Stouneris“ atsiversime su vertėja V. Tauragiene, literatūros mokslininke Rūta Šlapkauskaite ir istoriku, rašytoju Tomu Vaiseta.

Kodėl „Stouneris“ savo skaitytojus atrado po pusšimčio metų? „Gyventi ne ryškiai, bet įkvėptai“, – tokios idėjos romane „Stouneris“ laikosi pagrindinis personažas universiteto dėstytojas Viljamas Stouneris. Prieš kelerius metus užsienyje dėl šio amerikiečių rašytojo Johno Williamso romano kilęs rezonansas pasiekė ir Lietuvą. Kodėl ši knyga tapo tokia populiari praėjus daugiau nei 50 metų po jos parašymo? Kuo Stounerio gyvenimo istorija traukia skaitytojus šiandien? Kaip apie ją atsiliepia kritikai? „Stouneris“ sugriauna mitą, kad šiandien skaitytojui reikia tik išskirtinių siužetų ir neįtikėtinas patirtis išgyvenančių personažų. Epochoje, kai kiekvienas turi teisę į 5 minučių šlovę, taip gerai, kai knygos personažas vidutinybė. Tokia, kaip ir daugelis mūsų“, – apie romaną sako istorikas, rašytojas Tomas Vaiseta. Knygą vertusiai Violetai Tauragienei tai gražiausia ir liūdniausia knyga. Tačiau kodėl tas liūdesys neatstumia, o traukia? Romaną „Stouneris“ atsiversime su vertėja V. Tauragiene, literatūros mokslininke Rūta Šlapkauskaite ir istoriku, rašytoju Tomu Vaiseta.

Kokie knygų personažai skaitytojus traukia šiandien? „Saulėlydis“, „Sostų karai“, „Bado žaidynės“, „50 pilkų atspalvių“ – pastaraisiais metais perkamiausių knygų sąrašuose atsiduriančios knygų serijos. Nesunkiai išvardysime ir daugiau bestselerių, kurių centre – vampyrai, kovos ar žudymai, o personažai neretai pasižymi brutaliu elgesiu, įvairiomis perversijomis, psichiniais sutrikimais. Tuo tarpu detektyvų mėgėjai pasakoja, kad ir čia nepakanka klasikinių šio žanro taisyklių: painias istorijas narpliojantiems detektyvams taip pat dažnai suteikiamos „papildomos“ savybės, pavyzdžiui, fiziniai ar atminties sutrikimai.Kodėl tokie personažai, siužetai taip traukia dalį skaitytojų? Ar tikrai vampyrų meilės istorija įdomesnė? Ką tai pasako apie mus?Apie tai kalbėsimės su literatūrologe Dalia Satkauskyte, Vilniaus licėjaus lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Asta Karaliūte, psichoanalitike Rema Židoniene ir istoriku, rašytoju Tomu Vaiseta.

Pokalbis su Tomu Vaiseta, laimėjusiu „Pirmosios knygos“ konkursą ir išleidusiu debiutinę prozos knygą „Paukščių miegas“.

Pokalbis su Tomu Vaiseta, laimėjusiu „Pirmosios knygos“ konkursą ir išleidusiu debiutinę prozos knygą „Paukščių miegas“.