POPULARITY
133 katalikų kardinolai netrukus užsidarys Siksto koplyčioje ir slapta rinks naują popiežių. Ši konklava bus ne tik gausiausia dalyvių, bet ir tarptautiškiausia. Ką tai lems? Ar kardinolai pasirinks popiežiaus Pranciškaus idėjų tęsėją, o gal kaip tik priešingai – ieškos konservatyvesnio Šventojo Tėvo? Ar kardinolų pasirinkimui turės įtakos būsimo popiežiaus požiūris į pasaulio karus ir konfliktus?Kokio popiežiaus reikia pasauliui ir bažnyčiai?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas Paulius Subačius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, sociologė, religijotyrininkė Milda Ališauskienė, „Mažosios studijos“ žurnalistė Rūta Tumėnaitė, portalo Bernardinai.lt direktorius Juozas Ruzgys.Ved. Liepa Želnienė.
Kaip formuojami ir palaikomi solidarumo tinklai darbovietėse ir vietos bendruomenėse? Ko galima pasiekti steigus profesinę sąjungą? Kiek resursų reikalauja profesinių sąjungų steigimas ir gyvybingumo palaikymas? Kokio pasipriešinimo sulaukia norintys steigti profesines sąjungas? Kas yra „geltonosios“ profesinės sąjungos? Šioje „Žmogus ir miestas“ kalbėsimės apie drąsą kelti, svarstyti ir keisti savo darboviečių problemas bei apie tai, iš ko susidaro orios darbo sąlygos.Laidos svečiai – Gegužės pirmosios profesinės sąjungos (G1PS) darbuotojas Jurgis Valiukevičius ir teisininkė Emilija Švobaitė. Abu savo laiku pirmininkavo G1PS. Emilija dirba teisinį darbą advokatų profesinėje bendrijoje „ReLex“ ir nevyriausybinėje organizacijoje „Sienos grupė“, o Jurgis padeda gyventojams steigti profesines sąjungas darbe; jis yra vienas iš socialinio centro „Emma“ Kaune įkūrėjų ir festivalio „Kombinatas“ vienas iš organizatorių.Laidos ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.
Šiandien daugiau nei 190 pasaulio šalių mini UNESCO paskelbtą Tarptautinę džiazo dieną. LRT KLASIKA, kaip ir kasmet, šią progą pažymės turininga, išskirtine programa. Svarbiausias šių metų akcentas – tiesioginė „21st Century Quintet“ koncerto transliacija iš LRT įrašų studijos, kurią skleis ne tik LRT KLASIKA, bet ir Euroradijas bei nacionaliniai transliuotojai Armėnijoje ir Latvijoje.Rasti širdžiai mielą darbą - ne visada paprasta užduotis. Kaip nepalūžti ir nepradėti ieškoti bet kokio darbo? Su kokiais iššūkiais tenka susidurti, pasakoja karjeros kryptį nusprendusi keisti Irmina Boreišienė ir psichologė, personalo atrankų konsultantė Solveiga Grudienė.Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma paroda „Istorija vizgina uodegą“, kuri siūlo žvilgtelėti į tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį ir pamatyti šunį kaip pilnavertį istorijos veikėją. Apie tai, kodėl šuo nusipelno muziejaus, kuo jis skiriasi nuo kačių ir kaip paroda gali išgydyti šunų baimę ir baimes apskritai, pokalbis su jos kuratoriais.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas
Nacionalinis stadionas ir vėl pakibo ant politikų dvejonių. Koalicijos partneriai neberanda sutarimo. Vieni sako, kad reikia nebefinansuoti šio projekto, kiti – palaukti Europos Komisijos sprendimo.Kokio likimo posūkio ir vėl sulauks dešimtmečių projektas?Premjero patarėjas Gediminas ČerniauskasVilniaus miesto meras Valdas BenkunskasSeimo narys Artūras SkardžiusSeimo narė Agnė ŠirinskienėVerslininkas Arvydas AvulisVed. Jurgita Čeponytė.
Kaip maistas Viduramžiais ir Renesanso epochoje atliko svarbaus socialinio bei ekonominio statuso ir kultūrinio identiteto indikatoriaus vaidmenį? Kas vadovavo LDK valdovų virtuvei ir joje plušo? Kokio socialinio sluoksnio atstovai sudarė virtuvės tarnybos branduolį? Ar tarp virtuvės tarnybos žmonių būta moterų? Koks žmogus galėjo tapti valdovo virtuvei vadovavusiu virtuvininku? Ar tuo metu egzistavo virtuvės šefo – žvaigždės samprata?Kiek kartų per dieną, kaip taisyklė, valgydavo didysis kunigaikštis? Kokie indai buvo ant valdovo stalo? Ką ir iš kur sužinome apie valdovų stalui ruoštus patiekalus, jų receptus ir skonį? Kokius valgius ir gėrimus labiausiai mėgo Žygimantas Augustas, Steponas Batoras, Zigmantas ir Vladislovas Vazos? Ar tarp šių valdovų kulinarinių pomėgių yra dramatiškų skirtumų?Pokalbis su knygos „Valdovai valgo. Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių virtuvė XVI-ojo – XVII-ojo amžiaus I pusėje. Nuo Žygimanto Augusto iki Vladislovo Vazos“ (Vilnius: Aukso žuvys, 2025) autore, dr. Neringa Dambrauskaite-Martinkėne.Ved. Aurimas Švedas
Sausio pabaigoje Vilniaus miesto taryba pritarė siūlymui didinti viešojo transporto bilietų kainas. Į tai reaguojant prie savivaldybės rengiami protestai, siūloma viešąjį transportą padaryti nemokamą. Vis dėlto diskusijose apie bilietų kainas daugiausia dėmesio tenka ne viešojo transporto kainai, o jo kokybei.Tuo metu regionų gyventojai susiduria su opia problema – blogėjančiu susisiekimu tarpmiestiniais autobusais.Koks viešasis transportas būtų kokybiškas - patogus, greitas, prieinamas - ir kodėl jis vis dar pralaimi automobiliui?Autorė Inga Janiulytė-Tempporin
Naujasis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, kad didžiausias iššūkis yra suderinti efektyvią žemės ūkio gamybą su aplinkosauginiais tikslais. Kaip jis ieškos to kompromiso?Ved. Agnė Skamarakaitė
Raseinių rajone, Girkalnyje, bityne „Šerkšno medus“ dabar tvarkosi Viktorijos ir Dainiaus Šerkšnų šeima. Šio bityno pradininkai buvo Dainiaus tėvai. Dabar šeima, tėvai, kiti giminaičiai, samdyti darbuotojai talkina 600 bičių šeimų turinčiame bityne. Daugiausia darbo rankų reikia įvairiems bičių produktams paruošti, medui perdirbti, vaško žvakėms gaminti, dovanoms pakuoti ir kitiems darbams. Bitininkai stengiasi ne supirkėjams pigiai parduoti medų, bet jį įvairiai paruošus, papildžius uogų, riešutų, žolelių, patiems pasiūlyti valgytojams.Didžiosioms metų šventėms ruošiamasi ne tik namuose puošiant eglutes ir gaminant gardžius patiekalus. Spalvingai ir nuotaikingai šventes pasitinka ir šalies ūkiai. Vienas jų – Trakų rajone esantis ,,Laimos žirgynas“. Žirgyno įkūrėja, koučerė Laima Martinavičienė sako, kad šventiniu metu žmonės mėgsta atvykti į kalėdines fotosesijas su žirgais, o taip pat atveža žirgams dovanų.Įdomu žinoti. Net 21 rūšies aliejus spaudžia Utenos rajone, Griūčių kaime, gyvenantys Asta ir Ramūnas Katinai. Prieš 20 metų pradėję nuo linų aliejaus spaudimo, dabar jau gerokai išplėtojo savo verslą. Aliejų spaudžia iš graikinių, lazdyno riešutų, sezamų ir linų sėklų, kitų aliejingų kultūrų. Kokio aliejaus reikia, kad silkė būtų ypač skani kasdieniam ir švenčių stalui?Ved. Regina Montvilienė
Savaitgalį buvo paskelbti 76-ieji „Emmy“ apdovanojimai. Juose triumfavo serialas „Šogūnas“.Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje atidaryta paroda „Mūsų pasirinkimai: žvilgsnis į keturias Lietuvos politikų kartas“.Tadas Kazakevičius pristato savo naują fotografijų seriją „Paukštis negali nečiulbėti“, kurią sukūrė rezidencijoje Indonezijoje 2023 metų rudenį.Timo Burtono filmą „Beetlejuice Beetlejuice“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje. Kokio jo galime tikėtis po atidarymo savaitgalį?Ved. Marius Eidukonis
Kuo mums yra svarbi rašytojo Tadeusz Konwicki kūryba? Kokio vaidmens vertas T.Konwickis šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje?Kaip netikėtose vietose sudygsta kūrybiškumas? Kaip „kažkokiame” Pavilnyje užaugo toks savitas rašytojas - T.Konwicki? Iš kur aspiracijos, kur talento šaknys, iš kur kūrybinė motyvacija? Kaip įsivietinimo Pavilnyje siekis padeda šiandienos vilniečiams atrasti T. Konwicki kūrybą?Sakoma, kad T. Konwicki romaną „Meilės įvykių kroniką“ galėtume apibūdinti kaip tobulą XX a. vidurio Rytų Europos simbolį. Iš kokių elementų šis simbolis susideda ir kodėl iš tokių?Kaip galėtume įamžinti T. Konwicki gyvenimą ir kūrybą Vilniuje ir Vilniaus krašte? Kokias šio rašytojo knygas dar turėtume išsiversti iš lenkų kalbos ir dėmesingai perskaityti?Pokalbis su rašytoju ir T. Konwicki tekstų vertėju Vidu Morkūnu, istoriku ir rašytoju Tomu Vaiseta, politologe Aine Ramonaite bei literatūrologu ir kultūros istoriku Dariumi Kuoliu.Ved. Aurimas Švedas
Kokių humanitarinių ir meninių specialybių reikia Vakarų Lietuvai ir kiek šios specialybės populiarios Klaipėdoje veikiančiose aukštojo mokslo įstaigose?Netrukus Klaipėdos savivaldybė turėtų skelbti kultūros projektų finansavimo konkursą. Kokių konkurso sąlygų tikėtis ir kokia kryptimi plaukia uostamiesčio kultūros laivas?Kiek realu Klaipėdoje atstatyti per Antrąjį pasaulinį karą sugriautą šv. Jono bažnyčią?Kaip vyksta Klaipėdos centrinio pašto konversija? Kada šiame Klaipėdos architektūriniame objekte duris galės atverti Argelanderio mokslo ir meno centras?Pavasarį Klaipėdoje atgimė Dujų fabrikas, kuris tapo nauja kultūrine erdve. Kokie tolesni šios vietos gyvavimo planai?Kiek Klaipėdos universitete populiarios alternatyvios medicinos studijos? Kokio studentų susidomėjimo sulaukia delfinų ar hipoterapijos studijos?Uostamiesčio istorijos mylėtojai ir „steampunk“ stiliaus Klaipėdoje propaguotojas bei kūrėjas Eugenijus Šuldiakovas imasi projekto „Dingusi aukštoji Klaipėda“.Ved. Marius Eidukonis
Kauno Tado Ivanausko Zoologijos muziejaus edukacijų skyriaus vedėja Lina Marmaitė dalijasi įžvalgomis apie gamtos pažinimo ugdymą. Ji akcentuoja, kad mokykla nėra vienintelė vieta, kur vaikai mokosi mylėti gamtą – svarbu ir tėvų indėlis. Taip pat diskutuojama apie metodikų bei vadovėlių trūkumą šioje srityje, nes kiekvieno vaiko gebėjimai skiriasi.Paulius Čeponas, Dzūkijos ir Suvalkijos saugomų teritorijų direktorius, pabrėžia gamtos mokyklų svarbą, tačiau pastebi, kad šios iniciatyvos dažnai yra labiau laisvalaikio dalis nei formalus mokymas.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.
Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kokia pjesės „Amerika pirtyje“ reikšmė lietuvių kalbai, kultūrai ir teatro istorijai?Kuo ypatingas Michelangelo Antonioni modernusis kinas ir jo muzikiniai kontrastai?Kuo ypatingas Upynos etnografijos muziejus? Ir kokie eksponatai sulaukia daugiausiai lankytojų dėmesio?Vilniaus muziejui perduotas saugoti Vytauto Kernagio palikimas. Ką bus galima išvysti muziejaus ekspozicijose?Vilniaus „Prospekto“ galerijoje startuos grupinė fotografijos paroda „reStart“.Po kiek daugiau nei trijų savaičių Paryžiuje prasidės Lietuvos sezonas Prancūzijoje. Apie paskutiniuosius štrichus jam ruošiantis kalbuosi su sezono komisare Virginija Vitkiene.Kelios savaitės kaip Visagine veikia Visagino miesto muziejus. Kokio susidomėjimo jis sulaukė?Ved. Marius Eidukonis
Europos centrinis bankas sumažino palūkanų normą praėjus 9 mėn. po paskutinio palūkanų normų pakėlimo. O Seimas pakeitė tvarką pagal, kurią bus skiriamos subsidijos jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti būstą regionuose. Ar šie veiksniai turi įtakos nekilnojamo turto kainoms? Kokio būsto ieško jaunos šeimos Alytuje? Apie tai pasakoja Rima Mitkienė, Pietų Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentė.
Tavernos, salūnai, smuklės... Kokio galo žmonės ten mirksta, būriuojasi, o kartais velniuojasi priešais ekranus? Kodėl jiems nesisėdi namie? Pokalbis su Sauliumi Galdiku.Ved. Aidas Puklevičius
Šiandienos svečias – ryški asmenybė Eduardo Giménezas. Ketvirtį amžiaus dainuojantis ir argentinietišką tango šokantis vyras papasakos ne tik apie savo puoselėjamą Tango akademiją, bet ir rašomą knygą. Joje ne tik apie tango techniką, jo mokinių istorijas bet ir apie jo dviejų senelių emigraciją iš Lietuvos į Urugvajų Tarpukariu.Praėjusią savaitę Lietuvoje pasipiktinimo ir pašaipos bangą sukėlė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovės teiginiai, esą muzikos festivaliuose turėtų būti mažiau trankios muzikos, nes ji skatina narkotinių medžiagų vartojimą. Ar tai tikrai netiesa? Aiškinosi LRT.lt portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Kiekvienais metais Lietuvoje pastebimas vis ryškesnis ergoterapeutų trūkumas. Jų nepakanka ne tik regionuose, bet ir Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose.Maždaug 70 Lietuvos tikinčiųjų beveik prieš metus kreipėsi į šalies Katalikų bažnyčios vadovybę, ragindami sudaryti nepriklausomą komisiją tirti dvasininkų seksualinio smurto atvejus. Kokio atsako sulaukta?Nuostabų botanikos sodą, kuriame puikuojasi per tūkstantį įvairiausių dekoratyvinių augalų, daugiausia spygliuočių – raganų šluotų, įveisė apželdintojas, gamtos mylėtojas Arūnas Bagdonas.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas
Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kodėl neverta tikėtis, jog CERN veikla atneš greitą ir apčiuopiamą „kasdienę“ grąžą?Vilniaus senajame teatre – premjera pagal vokiečių dramaturgo ir kino scenaristo Mariaus von Mayenburgo pjesę „Kankinys“.Dovilė Kuzminskaitė aptaria Juan Gómez Bárcena romaną „Lieka tik oras ir Marijos Mažulės poezijos rinkinį „Fosilijos yra nėriniai“.Artėjant 100-mečio Danų šventei organizatoriai paskelbė, kad nuo šiandienos pradedama prekyba į „Ansamblių vakaro“ generalinę repeticiją.Kokios yra šiuolaikinės vaikų meninio ugdymo priemonės ir kaip tėvai gali paskatinti savo vaikus išdrįsti įsilieti į šį procesą?Šiauliuose surengta kino tyrinėtojų konferencija, kurioje pristatytos „Aušros“ muziejaus fonduose atrastos vienintelės tokios pasaulyje kino juostos.Vilniaus Gedimino technikos universitete vyksta konferencija „Netobulas modernizmas“.Paaiškėjo visi atlikėjai ir dainos, kurios šeštadienį pasirodys Eurovizijoje. Kokio finalo tikėtis?Ved. Marius Eidukonis
Jonas Liniauskas. „Suvyniota diena, arba Kokio ilgio būna didelė meilė“. Skaito aktorius Irmantas Bačelis.
Jonas Liniauskas. „Suvyniota diena, arba Kokio ilgio būna didelė meilė“. Skaito aktorius Irmantas Bačelis.
Kokio aktyvumo galima tikėtis artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose ir ką apie šiuos rinkimus žino sostinės gyventojai?Padėtis Artimuosiuose Rytuose–Hamas svarsto naują Izraelio pasiūlymą dėl paliaubų.Ukraina bando išspręsti dar vieną problemą šalyje–azartinius lošimus kariuomenėje.Lietuvos mokslininkai tyrė kovidu sirgusius Lietuvos gyventojus ir aiškinosi, kaip ilgai po ligos išlieka imunitetas.Nepaisant tūkstantinių protestų, Slovakijos vyriausybė uždaro visuomeninį transliuotoją.Ar ilgai laikysis vasariška šiluma? Laidos pabaigoje–sinoptiko įžvalgos.Ved. Simona Vasiliauskaitė
Kaip yra susijusi istorija ir teisė?Anot žymaus prancūzų istoriko Henry Rousso, praeities tyrinėtojai mąstydami apie blogio raišką istorijoje neturėtų atlikti prokurorų, advokatų ar teisėjų vaidmens. Istorikai, H.Rousso nuomone, visų pirma privalo mėginti suprasti, ką teko patirti Aušvico koncentracijos stovykloje įkalintiems žmonėms. Tuo pat metu praeities tyrinėtojai privalo perprasti bei paaiškinti, kas lėmė šioje koncentracijos stovykloje dirbusiųjų komendantų, prižiūrėtojų, medikų, budelių etc. elgesį. O kokį tikslą, mąstydami apie XX a. istoriją, visų pirma sau kelia teisininkai? Kokią prasmę jie įdeda į žodžius „atstatyti istorinį teisingumą“?2024 m. kovo 25 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo pristatyta doc. dr. Dovilės Sagatienės atlikto tyrimo ataskaita „Istorinės atminties teisinis reguliavimas Baltijos valstybėse“. Ką atskleidė pastarasis tyrimas? Kokius etapus galima būtų išskirti Baltijos šalių istorinės atminties reguliavimo procese Nepriklausomybės epochoje? Ar tarp Latvijos, Estijos ir Lietuvos sukurtų įstatymų, reguliuojančių su istorine atmintimi susijusius reiškinius bei procesus, galima būtų įžvelgti kokių nors esmingesnių skirtumų?Kiek Baltijos valstybių istorinės atminties įstatymai atitinka Europos žodžio laisvės standartus?Tyrimas baigiamas keturiomis politikos įgyvendinimo rekomendacijomis. Pirmoji skamba taip: „Gerinti dvejopų istorinės atminties įstatymų saugumo pažadų supratimą”. Kaip šį teiginį reikėtų suprasti? Antroji rekomendacija: „Skatinti tyrinėjimus, savirefleksiją ir atviras diskusijas tiek apie sovietų okupacijos laikotarpį, tiek apie nacių okupacijos laikotarpį“. Kokio pobūdžio diskusijų mums trūksta?Trečioji ir ketvirtoji rekomendacijos kalba taip pat apie labai aktualius dalykus: tolesnes Baltijos šalių ir žydų pastangas žengti susitaikymo link (rekomendacija skiriama visų pirma Latvijai ir Lietuvai) bei poreikį Estijai bei Latvijai skatinti savąjį istorijos supratimą rusakalbių bendruomenėse. Taigi, reikia ne tik tam tikrus dalykus teisiškai reglamentuoti, drausti, bausti, bet ir ieškoti bendro supratimo bei santarvės?Istorikai, kalbant apie teisinį istorinės atminties reguliavimą arba kietą atminties politiką iš principo laikosi nuomonės „mažiau yra daugiau“. O kokią formulę šiuo atveju naudoja teisininkai?Pokalbis su teisininke, teisės istorike, atminties studijų eksperte doc. dr. Dovile Sagatiene.Ved. Aurimas Švedas(E. Paulausko nuotr.)
Kultūros ministerija steigia viešąją įstaigą, kuri valdys Nacionalinę koncertų salę „Tautos namai“. Kokios bus šios įstaigos funkcijos, kokie tikslai jai keliami? Ar tikrai dabar, kai kyla įtampa Europoje, laikas statyti koncertų salę? Pokalbis su Kultūros viceministru Vygintu Gasparavičiumi.„Pasaka – tai auksas, kuris kaskart sužybsi ugnele vaikų akyse“,- rašė garsusis vaikų rašytojas Hansas Christianas Andersenas, kurio gimtadienį šiandien minime ir kartu švenčiame Tarptautinę vaikų knygos dieną. O ką įdomaus kuria vaikams lietuvių rašytojai? Almos Valantinienės parengtas pasakojimas.Ką reiškė gauti butą sovietmečiu? Kodėl lietuvių svajonė buvo kad ir mažas, bet nuosavas namelis? Ar pasidavė Lietuvos architektai visuotinei, beveidei, masinei gyvenamųjų rajonų statybos idėjai? Visa tai skaitytojai sužinos atsivertę Marijos Drėmaitės, Viltės Janušauskaitės, Nojaus Kiznio ir Mato Šiupšinsko kolektyvinę monografiją „Jūs gaunate butą. Gyvenamoji architektūra Lietuvoje 1940–1990 metais“, kuri dalyvauja Metų knygos rinkimuose.Kokia Giedriaus Kuprevičiaus muzika skambėjo lietuviškame kine? Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Apie gamtos ir žmogaus ryšį, apie galimybę nusiraminti ir būti savimi, apie senosios mitologijos kodus ir reikšmes rašo psichologė, psichoterapeutė Giedrė Žalytė naujoje knygoje „Gamtos terapija. Psichoterapinės įžvalgos. Kaip medžiai, vandenys ir paukščiai padeda mums gyti.“ Apie literatūrą, gyvenimą ir gamtą - pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė
Kokia Lietuvos medikų parama Ukrainos medikams?Visame pasaulyje rinkimines apklausas vykdanti nepriklausoma organizacija teigia, kad už Vladimirą Putiną balsavusių rusų skaičius Vilniuje gali siekti 30 procentų. Remiantis organizacijos duomenimis, užsienio rinkimų apylinkėse Putinas surinko mažiau nei pusę balsų 42-ose šalyse, praėjusiuose rinkimuose jis laimėjo visur.Tarp įvairių būdų, kaip kovoti su plastiko atliekų problema – ir plastiką skaidyti bei virškinti galintys organizmai.Ved. Simona Vasiliauskaitė
Kokio sutuoktinio tu ieškai? Gal jau radai ir jau ilgai gyvenate santuokoje. Kviečiu apmąstyti ar jūsų santuoka stovi ant gero pamato, kuris nesutrupės. --- Send in a voice message: https://podcasters.spotify.com/pod/show/miestobaznycia/message
Miuzikle už ambasados pinigus lankęsi prezidentas Gitanas Nausėda ir ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, nusprendė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.Jungtinės Valstijos nenori karo su Iranu, tačiau privalo reaguoti į drono smūgį Jordanijoje, per kurį žuvo trys amerikiečių kariai, taip teigia Baltieji rūmai. Kokio atsako iš JAV galima tikėtis? Kiek dabar realus didelio masto karas Artimuosiuose Rytuose?Praėjusiais metais Lietuva Korupcijos suvokimo indekse nukrito per vieną poziciją ir šiuo metu užima 34 vietą pasaulyje, rodo „Transparency International“ duomenys. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl krito Lietuvos balas – verslininkų manymu padidėjęs kyšininkavimo lygis.Po rekonstrukcijos atidarytas priklausomybės ligų centro Vilniaus filialas. Čia vienu metu galės būti gydomi 86-i pacientai. Ateityje, be kitų skyrių, tikimasi įkurti ir vaikų, nes jų gydymas pastaruoju metu vis aktualesnis.Ved. Agnė Skamarakaitė
Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su juvelyre Egle Mykolaityte, gyvenančia ir dirbančia ČilėjeEuropos Parlamento nariai, siekdami užkirsti kelią medaus klastojimui siūlo įdiegti medaus kilmės patikrinimo mechanizmą ir įsteigti ES medaus laboratoriją. Kokio masto problema yra medaus klastojimas? Kaip tai veikia ES medaus rinką? Pokalbyje dalyvauja Europos Parlamento narys, Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Juozas Olekas ir bityno „Avilio istorijos” bitininkė Jolita Smaidrienė.Bibliotekos nurašytas knygas galės perduoti jų norintiesiems. Ar domėtumėtės tokia galimybe? Pokalbyje dalyvauja Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė Danguolė Abazoriuvienė ir Kauno apskrities viešosios bibliotekos vadovė, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė Edita Urbonavičienė.Negalios organizacijos pastebi, kad Lietuvoje kardinaliai keičiasi žmonių su negalia vaizdavimas: mažėja nuvertinimo, gailesčio ir nepagarbių apibūdinimų. Tačiau naujai kuriamas žmogaus su negalia paveikslas taip pat gausus stereotipų.Ved. Agnė Skamarakaitė
Susipažįstame su spaudos publiakcijomis kultūros tema.Ar galima elektrą pagaminti iš mielių?Savaitgalį Vilniuje vyks vaikų literatūros festivalis „Vaikų knygų sala“.Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia Michael Crichton romaną „Andromedos“ štamas“ ir William Gibson romane „Neuromantas“.Prieš dvejus metus Vilnius paskelbtas UNESCO literatūros miestu, o prieš metus lapkričio 17- ąją Vilniuje duris atvėrė Literatų namai.Palangos savivaldybės administracija išdavė leidimą kino teatro „Naglis“ rekonstrukcijos darbams. Kokio šio kino teatro atgimimo laukti?Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje prasideda VIII Vilniaus fortepijono festivalis.Anykščių dvarvietę tyrinėjantys archeologai atrado Jogailos laikų monetą. Pasak jų šis radinys verčia peržiūrėti Anykščių istoriją.Klaipėdos lėlių teatro kūrybinė grupė pristato spektaklį suaugusiems „Karvė yra meilė“.Menininkė Eglė Grėbliauskaitė, šį savaitgalį Vilniuje, buvusiame Petro Cvirkos skvere pristato meno akciją „To žalio negalima pamatyti“.Lietuvos radijas šandien kviečia į konferenciją „LRT Radijas klausia: kaip gerinti mūsų emocinę sveikatą?“Ved. Marius Eidukonis
Ką daryti, kad paaugliai nesigriebtų narkotikų ir kitų psichotropinių medžiagų? Kaip elgtis tėvams bei atrasti ryšį su vaiku? Kokio institucijų dėmesio dar reikia? Šiuos klausimus konferencijoje „LRT RADIJAS klausia“ nagrinėja diskusijos dalyviai: Tomas Dirgėla, Indrė Makaraitytė, Kristina Busilaitė, Monika Žūkaitė, Aušra Širvinskienė, Mindaugas Akelaitis.Diskusiją moderuoja Darius Matas.
Spaudos apžvalga.„Kartu su pasauliu judėdami link vėl madingo lokalumo madą kažkodėl aplenkiame. Spintą veikia atvirkštinė pasienio teritorija, į kurią lietuviškumo įsileisti dar nedrįstame“, – komentare svarsto mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Klaipėdoje prasidėjo antrasis Knygos meno festivalis, šįsyk parodos rengėjai nusprendė knygą dekonstruoti per šiuolaikinio meno įvairaus žanro kūrinius, objektus ir įrašus atmintyje. Parodų rūmų salėse ir dar kelios skirtingų menininkų ekspozicijos.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Šiandien minime Tarptautinę klimato kaitos dieną, ta proga Žaliosios politikos institutas kviečia pasitikrinti žinias Nacionaliniame aplinkosaugos egzamine.Nelly Paltinienės palikimas – dešimtys dainų įrašų ir elegancija, kuria Lietuvos estrados legenda spindėjo scenoje. Ne tik su niekuo nesupainiojamas balsas, bet ir sceninis įvaizdis – suknelės, batai ir papuošalai – atranda vietą Lietuvos nacionalinio muziejaus saugyklose.Gėlių pasaulio oskarais vadinamo FLORA festivalio Ispanijoje nugalėtoju tapo lietuvių menininkas Tadas Černiauskas ir jo instaliacija iš 16 tūkst. baltų gėlių žiedų. Kaip jis atsidūrė floristikos festivalyje ir kokią idėją įgyvendino kūrinyje?Spalio 24 d. pasaulyje minima Animacijos diena. Šia proga apie šio žanro subtilybes ir iššūkius – pokalbis su animacijos režisieriumi Gediminu Šiauliu.Ved. Urtė Karalaitė
Vilniuje itin lėtai važiuodamas garbaus amžiaus vairuotojas pėsčiųjų perėjoje partrenkė moterį ir dar kurį laiką ją vežė ant kapoto. Nuo kitų metų vyresnio amžiaus vairuotojai sveikatą privalės tikrintis dažiau nei dabar. Kokio amžiaus ir kokio sveikatos būklės žmonės jau nebeturėtų vairuoti? Diskutuoja gydytojas prof. Julius Kalibatas ir LRT RADIJO klausytojai.Moterys konferencijoje Taujėnų dvare aptaria, su kokiais iššūkiais jos susiduria šiandienos visuomenėje.Ar reikėtų Lietuvoje įteisinti eutanaziją? Tokią diskusiją paskatino patyrusios slaugytojos iš Vilniaus Laimos Baršauskienės pareiškimas, kad jeigu būtų jos valia, eutanazija jau šiandien būtų įteisina.Ved. Edvardas Kubilius
Liko mažiau nei metai iki prezidento rinkimų. Kokio prezidento toliau reikia Lietuvai – to paties ar naujo? Svarsto LRT RADIJO klausytojai ir politologai Rima Urbonaitė bei Ignas Kalpokas.Kokios pagalbos medicinos priemonėmis reikia Ukrainos kariams? Pokalbis su parama ukrainiečiams organizuojančiu gydytoju Roku Tamošausku.Juodoji dėmė – tai itin dideliu avaringumu pasižymintys trumpi kelio ruožai bei sankryžos.Aplinkosaugininkai prašo gyventojų naikinti invazinius augalus, keliančius grėsmę mūsų vietinėms rūšims.Ved. Edvardas Kubilius
Apie 20 proc. moksleiviško amžiaus mokinių vasaromis dirba laikinus darbus, kad turėtų savų pinigų pramogoms ar kitoms išlaidoms. Bet ne visiems moksleiviams pavyksta rasti darbą, juolab legalų.Kokia yra vasaros darbo rinka? Kokiose savivaldybėse sezoninio darbo rinka yra, kokiose ne? Kokio amžiaus darbuotojus priima laikinam darbui darbdaviai? Ar yra šansų rasti darbų 13–15 metų paaugliams? Kaip keičiasi įsidarbinimo perspektyva nuo 18 metų? Ko pageidauja darbdaviai iš jauno amžiaus laikinų darbuotojų?Diskutuoja Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis, Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė ir Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.Ved. Jonė Kučinskaitė
Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.
Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.
Kova dėl demokratijos Turkijoje. Šalis rengiasi pirmajam šalies istorijoje papildomam prezidento rinkimų turui.Kokio artėjančio turizmo sezono tikimasi Lietuvoje? Ar po pandemijos Lietuvos turizmas grįžo į senas vėžes?Viešojoje erdvėje nerimstant aistroms dėl galimo savivaldybių tarybų narių piktnaudžiavimo darbinei veiklai skirtomis lėšomis, svarstoma tarybų nariams pradėti mokėti atlyginimus. Iki šiol savivaldybių tarybų nariai dirbo neatlygintinai? Ar reikėtų mokėti atlyginimus tarybų nariams?Karas Ukrainoje nemažai sumaišties įnešė ir į naujų bei naudotų automobilių rinkas. Užsigeidus naujos transporto priemonės, jos gali tekti laukti ir dvejus metus. Ieškant naudoto automobilio, paieškos taip pat nebus lengvos - dėl sustojusios naujų mašinų gamybos, žmonės nelinkę atsisveikinti su savo senuoju automobiliu. Susiklosčiusi situacija pakoregavo ir transporto priemonių kainas, bet prognozuojama, kad jų augimas turėtų sustoti.Į Lietuvą jau trejus metus iš eilės grįžta vis daugiau lietuvių. Augant grįžtančiųjų jaumų žmonių skaičiui, daugėja ir grįžtančiųjų su vaikais.Į LRT girdi kreipėsi Kretingos gyventojai, kurie sulaukė pranešimų, kad namas, kuriame jie gyvena, bus parduotas, o jiems teks išsikraustyti. Ne vienerius metus gerbūvį čia kūrę žmonės nustėro: dauguma gyventojų - senjorai, kurie patys nuomotis ar įsigyti kitą būstą neišgalės. Galiausiai sprendimą rasti pavyko - pastatą iš Turto banko perims savivaldybė, kuri ne tik neiškraustys esamų gyventojų, bet laisvuose butuose įrengs socialinius būstus.Latvijoje nuo kitų mokslo metų mokyklose palaipsniuii bus mokoma tik latvių kalba. Ne išimtiS ir vadiiinamosios tautiiinių mažumų mokyklos, kuriose pAmokas lanko daug rusakalbių. Latvijos įstatymų leidėjų teigimu, ši reforma - vienintelis būdas užtikrinti visišką kitakalbių integraciją šalyje, tačiau kaip šią reformą vertina labiausiai rusakalbių apgyvendinto Latvijos regiono gyventojai, kaip reformai ruošiasi čia veikiančios mokyklos?Ved. Rūta Kupetytė
Darija Tonkich – holistinės lyderystės koučerė, Klubo kurso „Lyderystė kiekvienai“ autorė bei koučingo programos „Savirealizacija karjeros kelyje“ lektorė. Patirtas perdegimas karjeros kelyje bei vaikelio gimimas pašnekovę pastūmėjo gilintis į saviugdą, Darija pradėjo skaityti psichologines knygas bei domėtis neurologijos mokslu. Vėliau, susidėliojus reikiamoms aplinkybėms, tinklalaidės pašnekovė užvėrė finansų srities duris, kurioje praleido ne vienerius metus būtent vadovės pozicijoje ir suprato, jog metas įgalinti psichologijos bei koučingo įgūdžius ir padėti kitoms, geresnio vadovavimo modelio siekiančioms lyderėms. Šio pokalbio metu Darija kviečia atkreipti dėmesį į pagrindines vadovės užduotis. Kiekviena lyderė turi žinoti, jog komandą ir jos narius nuolatos turime auginti, leisti jiems būti sėkmingiems, nuo to priklauso darbo rezultatai, klientų atsiliepimai, verslo sėkmė, galiausiai, tarpusavio ryšys. Tai bus lyg sėkmingos vadovės gidas. Pašnekovė neslepia, save pačią ji pamena, kaip labai reiklią, o kartais net ir bjaurią vadovę, kuri nuolatos siekė tobulybės, tad šio pokalbio metu išgirsi ne tik vertingus patarimus, bet ir asmenines holistinės lyderystės ekspertės patirtis, kurios Tau padės tapti geresne vadove, supratingesne komandos nare bei harmonija spinduliuojančia asmenybe! Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Su kokiais iššūkiais susiduria šiuolaikinės vadovės? Ar galime atrasti harmoniją tarp darbo ir asmeninio gyvenimo? Kodėl Darija prisimena save, kaip labai bjaurią vadovę? Kodėl tiek vadovas, tiek darbuotojai nutyli lūkesčius? Kokius kolegų poreikius vadovas turi įgyvendinti pirmiausia? Kas nulemia darbuotojų pasitraukimą dažniau: atlyginimas ar grįžtamojo ryšio nebuvimas? Kokio dažnumo susitikimai su darbuotojais veikia geriausiai darbo kokybės atžvilgiu? Raudonos vėliavos, kurios siunčia signalus, jog darbuotojas yra ne savo vietoje? Top 5 įgūdžiai, kuriuos turi turėti kiekviena vadovė. Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija
Galime drąsiai sakyti, jog naujausios tinklalaidės pašnekovė yra pati profesionaliausia skirtingų veiklų bei įvairiausių atsakomybių žongliruotoja. Šį kartą įrašų studijoje apsilankė ne bet kas kitas, o pati „Workland“ biurų ir bendradarbystės erdvių vadovė Lietuvoje Laura Panovienė. She Is Glowing Klubo įkūrėja Dovilė besiklausydama Lauros patarimų norėjo griebti baltą popieriaus lapą ir viską fiksuoti, kadangi pašnekovė dalijosi savo karjeros užkulisiais bei vertingais patarimais, kuriuos tą pačią minutę galime imti ir praktiškai pritaikyti asmeninėje gyvenimo rutinoje. Laurą galime apibūdinti, kaip standartus laužančią moterį, vos baigusi mokyklą ji nusprendė, jog nori savo jėgas išbandyti kariuomenėje, kurioje ne tik nuolankiai sekė visas komandas, iššoko parašiutu, išmoko išardyti ginklą, bet ir turėjo galimybę susiformuoti tvirtą charakterį. Juk tarnyboje negali parodyti nei sau, nei kitiems, kad negali susitvarkyti sunkiose situacijose. „Kuomet turiu sudėtingą situaciją, geriausias mano gydytojas yra darbas, negaliu sau leisti sėdėti ir pergalvoti šimtus kartų tą pačią situaciją, aš tiesiog žinau, kad turiu įveikti užduotį, kadangi svarstymams nėra laiko.“, - pasakoja pašnekovė. Užimdama vadovės pareigas Laura susiduria su daug skirtingų atsakomybių, tačiau viena iš jos darbo etikos taisyklių, nesukurti atskirties tarp jos ir kitų darbuotojų. Ji sako, jog dažnai pasitaiko taip, kad tarp vadovo ir pavaldinių įvairiose įmonėse atsiranda didžiulis atotrūkis. Laura teigia, jog kiekviena verslininkė, kiekviena vadovė turi nebijoti atsisėsti į tą pačią užduočių valtį kartu su kolegomis, ir nesvarbu, ar užduotį reikės atlikti registratūroje, ar svarbaus susitikimo metu. Darbuotojai neturi jausti šalto ryšio. Pažadame, jog šiame pokalbyje išgirsite įkvepiančių minčių bei naudingų patarimų. Nestigs juoko, pozityvios energijos bei postūmio tobulėti! Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Kokį laiką pašnekovė yra nusistačiusi asmeniniam tobulėjimui? Kas Laurą privertė įstoti į 5:00 valandos ryto klubą? Griežtų ribų nustatymas: ankstyva jaunystė ar pirmasis senatvės požymis? Kaip Laura tvarkėsi su kategoriškumu, kam tai kišo koją? Du vaikai, vadovės pareigos bei trys augintiniai, kaip išlaikyti balansą ir nepamiršti savęs? Kodėl pašnekovei penktadienis būdavo blogiausia diena savaitėje? Kokie keli įpročiai Laurai suformavo naują rutiną, kurios pagalba ji turi kokybišką laiką viena? Kokio klausimo susilaukė ir pati Dovilė? Kaip Laurai kilo idėja „Workland“ atidarymo proga surengti madų demonstravimą? Kokiu būdu turime parduoti idėjas savo draugams, klientams, kolegoms ar net šeimos nariams? Praktika, kuri padės pasiruošti nepatogiems investuotojų klausimams. Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija
Pokalbio atskaitos tašku yra karštosios, prieš mūsų akis besiskleidžiančios, istorijos keliamos stiprios emocijos bei jų įtaka mūsų gebėjimui mąstyti, suprasti pasaulį, priimti sprendimus, būti empatiškiems Kito patiriamam skausmui.Rusijos karas prieš Ukrainą Europos demokratijoms yra iššūkis ne tik tradicine prasme (saugumas, ekonomika, pabėgėliai, etc.), bet ir visiškai nauju aspektu. Tai yra pirmas gyvai transliuojamas karas – ilgos trukmės traumuojantis istorinis įvykis – Europos demokratinėms visuomenėms. Kokių naujų kompetencijų iš politikų, žiniasklaidos, karybos ekspertų, politikos apžvalgininkų ir viešųjų intelektualų reikalauja ši nauja – buvimo karštosios istorijos akivaizdoje - situacija?Ar dramatiškos istorijos vyksmą stebintiems žmonėms įmanoma „nevaidinti ekspertų“, kai dalis informacijos lengvai pasiekiama ranka, įsiaudrinus norisi daryti skambius apibendrinimus, o viešoji nuomonė vertina konkrečių įžvalgų teisingumą suskaičiuodama emocijos „patinka“ arba „nepatinka“ raiškos atvejus? Kaip ribinėse situacijose atsidūrusiam (arba šių situacijų transliacijas stebinčiam) žmogui pavyksta atsispirti norui paaiškinti sudėtingus dalykus tuo pačiu juos supaprastinant?Pastaruoju metu karo akivaizdoje visuomenė dažnai jaučia baimę. Ką ši emocija su mumis daro?Kodėl kai kurie sugriovimų ir žūčių vaizdai ką tik baimės ataką patyrusiai visuomenei kartais sukelia ekstazę? Kas tokiomis ekstazės akimirkomis su mumis vyksta?Kokio veiksmo nupirkus droną Bayraktar neatlikome kaip visuomenė ir kodėl tai nėra gerai?Ar išvarginti emocijų sūpuoklių mes dar turime jėgų įsivaizduoti, kaip gyvensime po karo?Pokalbis su politologu, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentu Deividu Šlekiu ir teisininke, visuomenės aktyviste Emilija Švobaitė.Ved. Aurimas Švedas
Kaip puoselėti teigiamą teismų reputaciją ir kokia apskritai teismų vizija artimiausiam dešimtmečiui? Šie klausimai keliami visuotiniame teisėjų susirinkime.Mažėja norinčiųjų pasiskiepyti nuo gripo. Specialistams ypač nerimą kelia tai, kad vakcinos atsisako ir rizikos grupei priskiriami asmenys, kurie skiepijami nemokamai. Kokio gripo sezono tikėtis šiemet?Kaip pakito Lietuvos ir Lenkijos santykiai ir koks dar neišnaudotas ekonominio bendradarbiavimo potencialas?„Verslo laikas“ apie smarkiai išaugusius nekilnojamo turto pardavimus Lietuvos kurortuose.Šiandien Karalius Karolis III-iasi lankysis Velse. Tai paskutinė stotelė Karaliaus pirmojoje kelionėje po Jungtinę Karalystę. Vizitai Anglijoje, Škotijoje, Šiaurės Airijoje – sėkmingi: karalių sveikino minios. Bet karališkosios šeimos istorikai įspėja, kad prieš akis – sudėtinga užduotis: pakeisti karalienę Elžbietą IIąją, per 70im valdymo metų užsitikrinusią ne tik britų, bet ir pasaulio palaikymą.Ved. Darius Matas
Svajoji sukurti sėkmingą prekės ženklą? Tuomet šis She Is Glowing podcast‘o epizodas yra būtent Tau! Šį kartą mūsų studijoje svečiuojasi Deimantė Stankevičienė – prekės ženklų strategė ir mentorė bei prekinio vardo „TOSOIE“ įkūrėja. Daugiau nei 9 metus Deimantė dirbo Lietuvos namų tekstilės prekės ženkle „DREAMON“, kurį šiandien puikiai atpažįsta daugelis. Su šiuo prekiniu vardu Deimantė dirbo nuo pat pirmųjų jo dienų ir turėjo galimybę stipriai prisidėti prie įspūdingo jo augimo ir plėtros. Susipažinusi su sėkmingo prekės ženklo vystymo užkulisiais ir sukaupusi pakankamai žinių, šiandien Deimantė ne tik plėtoja asmeninį verslą, bet savo patirtimi dalinasi ir su kitų verslų savininkais. Sužinok, kas slypi už stipriausių prekinių vardų Lietuvoje! Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Kodėl Deimantė nusprendė palikti samdomą darbą ir pradėti kurti savo prekės ženklą? Kaip gimsta ir išpopuliarėja didieji prekiniai vardai? Kokios buvo didžiausios jos baimės pradedant savo verslą? Kokias dažniausias klaidas Deimantė mato prekinių vardų vystyme? Kokias klaidas jai teko padaryti pačiai? Kokio biudžeto reikia prekės ženklo startui? Kokie yra Deimantės patarimai sėkmingai prekinio vardo pradžiai? Ką svarbu žinoti prekės ženklams, norintiems pasiekti užsienio rinkas? Kodėl svarbu laiku plėsti komandą? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija
Kultūrinės spaudos apžvalga.Klaipėdoje pirmą kartą eksponuojami skulptoriaus, dailininko ir poeto Šarūno Šimulyno darbai.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Aktualijos iš 68-ojo prestižinio šiuolaikinės muzikos radijo įrašų forumo ROSTRUM.Vasaros muzikos festivaliai šįmet – be pandeminių apribojimų. Kokio tikimąsi auditorijos įsitraukimo? Kaip karas ir infliacija koreguoja organizatorių planus? Kas formuoja festivalio identitetą ir kodėl svarbu jį puoselėti?„Pasikeitus laikams, T. Cruise‘as vis dar kuria aktoriaus mitą ir jam tai sekasi. Negaliu nesutikti, bet jis tikrai mėgaujasi šiuo vaidmeniu“, - filmą „Asas Maverikas“ apžvelgia kino žurnalistė Ieva Šukytė.Kaip ugdyti psichologinį atsparumą nestabiliu laikotarpiu? Psichologės Rositos Kanapeckaitės įžvalgos.
Prieš kelerius metus sukurtą Camino Lituano kelią papildė nauja atšaka, vedanti per Žemaitiją. Beveik 200 kilometrų naujasis kelias vingiuoja per gražiausias regiono vietoves. Žygeiviai gali aplankyti piliakalnius, koplyčias, bažnyčias, archeologijos ir gamtos paminklus. Vos pristačius maršrutą į jį jau leidosi keliasdešimt žygeivių. Apie žemaitiškąjį Camino Lituano iš Telšių pasakoja Tomas Mizgirdas.Pristatomi švietimo ir aukštojo mokslo institucijų reitingai ir vertinimai.Žurnalo REITINGAI redaktorius Gintaras Sarafinas.Eurovizijos pirmasis pusfinalis. Komentuoja LRT delegacijos Eurovizijoje vadovas Audrius Giržadas.Aktualus klausimas. Kur ketinate atostogauti, Lietuvoje ar svetur?Klausytojų skambučius komentuoja Lietuvos turizmo asociacijos vykdančioji direktorė Milda Plepytė-Rainienė.Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, pabudo ir Lietuvos Gynybos ir saugumo pramonė. Į šios industrijos įmones vienijančią organizaciją stoja vis daugiau narių. Kokio dydžio šis sektorius, kokias prekes gamina ir kaip situaciją keičia karas Ukrainoje? Tema verslo laiko rubrikoje domisi Irma Janauskaitė ir Justas Buivydas.Lietuvoje dalis gyventojų niekaip nesulaukia, kad iki jų namų būtų atvestas vandentiekis. Todėl kai kurie ėmėsi nelegalių gręžinių. Valstybė dabar reikalauja juos įteisinti, kitaip gresia baudos. Tačiau pinigų nėra nei naujiems vandentiekiams, nei gręžinių legalizavimui. Plačiau apie tai Marius Jokūbaitis.Komentaras. Jo autorė LRT Tyrimų skyriaus vadovė, apžvalgininkė Indrė Makaraitytė.Ved. Rūta Kupetytė
Spaudos apžvalgaPokalbis apie lietuvių kalbos mokymą su rašytoju, žurnalistu Marijumi Gailiumi.Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kuratoriai bei Lietuvos kultūros atašė Kinijai ir Pietų Korėjai Tomas Ivanauskas baigia intensyvių susitikimų su Pietų Korėjos kultūros bendruomene susitikimų maratoną. Kokio dvišalio bendradarbiavimo tikėtis artimiausiu metu?Kaip bendrauti su dailės pasaulį siekiančiais pažinti vaikais ir kaip nesužlugdyti trapaus talento? Pokalbis su Utenos meno mokyklos ankstyvojo ir pradinio ugdymo, piešimo mokytoju Daniumi Galiausku.UNESCO Pasaulio paveldo komiteto posėdis, birželį Rusijos mieste Kazanėje neįvyks. Kada galime laukti kitos komiteto posėdžio datos ir vietos ir koks likimas laukia Kauno modernizmo architektūros paraiškos?Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie naujausią Adamo Makėjaus filmą „Nežiūrėkite aukštyn“ ir bendradarbiavimą su Oskarui nominuotos muzikos kūrėju Nikolu Britelu.Ko tikėtis šių metų „Kauno literatūros savaitėje?Kino kirtiko Dmitrijaus Gluščevskio filmo „Viskas iš karto ir visur“ apžvalga.Ved. Marius Eidukonis
Apie autorinių teisių apsaugą karo metu su Laura Kešyte kalbasi fotožurnalistas Vidmantas Balkūnas ir asociacijos LATGA atstovas Paulius Sartatavičius.Panevėžio pučiamųjų orkestras „Garsas“ švenčia 60-metį. Orkestro dirigentas Martynas Bražas sako, kad pučiamieji instrumentai gali pasiūlyti daugiau nei vien maršai ar muzika vėliavos pakėlimui.Kokio plonumo riba tarp meno ir mokslo? Apie tai pasvarstyti kviečia bejausmis piešimo robotas ir jo autorius So Kanno. Japonijos dienų Kaune WA svečią kalbina Kotryna Lingienė.2013 m. balandžio 24 d. Bangladeše sugriuvus populiarius mados ženklus aptarnaujančiai siuvyklai, žuvo apie tūkstantį darbuotojų. Ši tragedija paskatino globalų Mados revoliucijos judėjimą, siekiantį daugiau tvarumo ir skaidrumo industrijoje. Komentuoja VDA ir VDK doc. Justė Kubilinskaitė.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie Jonavos metamorfozę ir Muziejų paktą.Pasaulyje: Venecijos meno bienalės laureatė, griaunami sovietiniai simboliai Kyjive, ateities meno hologramos ir šis tas apie Indijos meną.Po penkerius metus trukusio tyrimo ir meninių akcijų viešose erdvėse, menininkė Eglė Grėbliauskaitė VDA apsigynė meno daktaro laipsnį. Ji surengė ir disertacijos tyrimą lydinčią parodą „Leiskite pažiūrėti Jums į gerklę“. Kas stringa mūsų visuomenės gerklėje, kas mus pykina, o kas traukia už liežuvio? Pokalbis apie diskusijų kultūrą, meno kūrinių ir institucijų kritiką.Ved. Juta Liutkevičiūtė
Kaip buvo nukeliautas kelias nuo kelių dainų viduramžių Velykiniuose vaidinimuose iki roko operos „Jesus Christ Superstar“? Kokio balasto opera atsikratė, o kas ją lydi ir lydės dar daug metų. Ir, žinoma, daug neaptartų dalykų Deniso Formano knygoje „A Night at Opera“.Ved. Aidas Puklevičius
Patronams skirtoje dalyje kalbėta apie Eurolygos mėnesio įvykius, išskiriant įvairias kategorijas, taip pat diskutuojant apie optimaliausią formatą ir prognozuojant ketvirtfinalio dalyvius. Patronais galite tapti paspaudę nuorodą: https://www.patreon.com/KrepsinisNet 00:00 – Eurolygos svetainė 06:21 – eilinis „Žalgirio“ pralaimėjimas 10:43 – T.Websterio koncentracija ir J.Nebo lūkesčiai 14:38 – fenomenali „AX Armani“ gynyba 18:18 – puolimo madas diktuojanti „AS Monaco“ 21:35 – ar „Žalgiris“ bus blogiausias modernioje Eurolygoje 23:27 – „Ryto“ laukiantis išbandymas 25:15 – kokio naujoko reikia „Rytui“? 29:00 – K.Lukošiūno pažanga
Lietuvos diena: Vilniaus „Litexpo“ rūmuose uždarytas vakcinacijos nuo kovido centras. Kokio susidomėjimo sulaukė Kultūros ministerijos skelbtas Knygos meno konkursas? Vyriausybė užsibrėžė, kad naujuose viešosios paskirties pastatuose bent pusę sudarytų mediena ir kitos organinės medžiagos. Šiaulių, Telšių ir Mažeikių regionams trūkstant kvalifikuotų specialistų verslas jaunimui siūlo mokėti dideles stipendijas.Kaip Kaunas ruošiasi tapti oficialia Europos kultūros sostine?Ved. Madona Lučkaitė
Šįkart Mindaugas ir Tadas šnekasi apie prabėgusią paskutinę reguliaraus sezono savaitę ir būsimą Wild Card savaitgalį. Kokio bieso reikėjo atleisti Brian Flores, koks likimas laukia pačių prasčiausių, bet paskutinę savaitę laimėjusių, Jaguars ir Lions ekipų, kokias komandas išmestume iš playoffų - visa tai ir daugiau mūsų podcaste. Galiausiai paplepėję vyrai spėlioja, kaip baigsis ateinančio savaitgalio rungtynės. Ar gali Raideriai nustebinti pirmosios atkrintamųjų pergalės po daugybės metų ištroškusius Bengals?
Kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai“ apžvalga.„Yra sintezė (tapybos ir muzikos) kaip Renesanso laikais, nėra to cechiškumo, čia viskas persipina…“ – sako tapytojas Raimondas Savickas, kurio poezija suskamba kolegės Rūtos Eidukaitytės dainose, atliekamose pristatant jųdviejų tapybos parodas gyvai.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.XVIII a. užrašytas rankraštinis giesmynas „Clavis Coeli“ šiandien įgauna naują prasmę, leidžia geriau pažinti primirštą LDK šventovėse skambėjusią liturginę muziką. Kaip šis rankraštis atsirado Gailestingumo šventovės ansamblio akiratyje?Eksperimentinės kūrybos erdvė „Būties slėpinio produkcija“ kvies miestiečius įminti Vilniaus paslaptis žaidime „Begalybės takas“. Kaip naujas pažintinis maršrutas skatins iš naujo atrasti sostinės erdves ir domėtis jų istorija?Vienintelis šalyje ne tik rekonstruojamas, bet ir statomas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras metų sandūrą pasitinka pasiruošęs uždengti stogą. Kad statybos vyksta sparčiai, liudija tai, jog 2021-uosius naujojo teatro pastatas pasitiko vos susilyginęs su žemės paviršiumi. Reportažas iš teatro statybos aikštelės.Šiaulių dramos teatre pirmąkart kuriantis jaunosios kartos režisierius Gildas Aleksa rengia detektyvo – žanro, pagal kurį spektakliai teatruose nėra dažnai statomi – „Puaro“ premjerą. Reportažas iš spektaklio repeticijos.Kartą per metus atsiverianti iniciatyvos „Artists Saving Forests“ („Menininkai, saugantys miškus“) platforma įpusėja šių metų veiklos misiją. Kokio susidomėjimo ir visuomenės bei menininkų įsitraukimo jau sulaukta?Ved. Inesa RinkevičiūtėLaidos užsklandoje panaudota Vitos Jurevičienės nuotr.