Podcasts about psichikos

Aistė Simėnaitė pasakoja apie svoriomanijos kelionę, kurioje patyrė daug skaudžių, beviltiškų etapų. Aistė žino, ką reiškia nuėjus į parduotuvę netilpti net į didžiausio dydžio drabužius, maitintis po šaukštelį kūdikių tyrelėmis po skrandžio mažinimo operacijos ir gydytis valgymo sutrikimus Psichikos sveikatos centre.Kelionė buvo ilga, nepaprasta, bet prasminga, nes išbandžiusi begalę lieknėjimo priemonių suprato, kad atsakymai, kaip atrasti taiką su savo kūnu ir išmokti jį puoselėti, slypėjo kitur. Visas patirtis ir atvirą pasakojimą Aistė sudėjo į savo naują knygą „Svoriomanija. Kelionė iki 100 kg ir atgal“.Ved. Lavija Šurnaitė

Architektūra ir žmogaus emocinė būsena yra glaudžiai susijusios, o kas ketvirtas žmogus gyvenime bent kartą susiduria su psichikos sveikatos sunkumais. Todėl šį sykį laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbamės apie psichikos sveikatą ir architektūrą, apie aplinkos, erdvių, gamtos svarbą mūsų savijautai ir erdves skirtas sveikti. Laidos pašnekovai yra gydytojas psichiatras, Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius Arūnas Germanavičius ir architektė Evelina Bartusevičiūtė. Šiuo metu Evelina ner tik iš architektūros pasuko į psichologijos studijas, bet ir drauge su filosofe Urte Laukaityte kuruoja architektūros pokalbių ciklą pavadinimu „Psichikos sveikata – prie ko čia architektūra?“Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas(L. Kuršvietytės nuotr.)

Lapkričio 5-oji – Tarptautinė romų kalbos diena. Kokia šios kalbos istorija? Kaip jai pavyko išlikti, neturint rašytinio paveldo? Koks romų kalbos statusas šiandien? Pasakoja kultūros paveldo tyrėjas Gopalas Michailovskis.Prasideda pokalbių ciklas „Psichikos sveikata – prie ko čia architektūra?“, kurio metu bus aiškinamasi, kaip architektūra veikia mūsų psichikos, socialinę ir fizinę gerovę bei formuoja būdus, kaip patiriame savo kasdienį pasaulį. Apie ciklą pasakoja jo kuratorė Evelina Bartusevičiūtė.Festivalis „Scanorama“ žiūrovams siūlo devynis filmus, kuriuose laisvai ar „pažodžiui“ skaitomi F. Kafkos kūriniai. Tai ir O. Welleso milžiniškas ir agoniškas teismo „Procesas“ ir P. Capaldžio „Nuostabus gyvenimas“, kuriame rašytojas stengiasi susikaupti kalėdiniame šurmulyje, ir M. Hanekės „Pilyje“ perteikiama distopiška rašytojo vizija. Siaubo filmai, mistiniai trileriai, komedijos – tai kafkiškojo pasaulio vizualinių interpretacijų rinkinys, kurį apžvelgia Ieva Buinevičiūtė.„Dieviškesnio už jį nieko neturime“, – sako M. K. Čiurlionį tyrinėjanti aktorė ir režisierė Livija Krivickaitė. Didelę savo kūrybos dalį ji yra paskyrusi Čiurlioniui. Anot menininkės, reikėtų atskirti, kur yra Čiurlionio kūrybos interpretacijos, o kur – tikrąjį Čiurlionį besistengiantys pateikti darbai. Būtent pastaruosius ji ir siekia kurti. Su Livija Krivickaite artėjant Čiurlionio 150-mečiui susitiko Indrė Kaminckaitė.„Jei negročiau arfa, turbūt studijuočiau psichologiją“, – sako arfininkė, LRT KLASIKOS jaunųjų atlikėjų rezidencijos dalyvė Giedra Julija Tutkutė. Kai dvejų metukų būsimą arfinininkę mama nusivedė į operos teatrą ir paprašė parodyti, kuriuo instrumentu ji norėtų groti, Giedra Julija parodė į du – kontrabosą ir arfą. Nuo to laiko pastarasis instrumentas lydi visas Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dvyliktokės dienas. Pokalbis apie arfos madas, dvyliktokų kasdienybę ir tai, ką pašnekovė pasakytų bendraamžiams, sakantiems, kad klasikinė muzika nuobodi, – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Druskininkuose vykusiame pasauliniame Tarptatinės miško terapijos asociacijos kongrese „Miškai ir jų poveikis sveikatai“ domėjomės miško terapijos ir paukščių stebėjimo poveikiu psichikos sveikatai. Apie tai kalbinome du specialistus iš kaimyninės Lenkijos. Mokslininkas, ornitologas Piotras Tryjanowskis yra vienas iš šalyje išleistos knygos „Terapinė ornitologija“ autorių, o psichiatrė ir miško terapijos gidė Katarzyna Simonienko šalia vaistų ir terapijos išrašo žaliuosius receptus, t.y. užsiėmimus gamtoje. Pasirdo, Lenkijoje tai gana įprasta praktika. Ji treniruoja kitus miško terapijos gidus tiek iš Lenkijos, tiek iš Lietuvos, ir dalį savo užsiėmimų veda seniausioje Europoje Belovežo girioje.Autorė Inga Janiulytė-TemporinVertimus skaito Rūta Dambravaitė ir Viktoras PaulavičiusOrganizatorių/Tykuma Photography nuotrauka

Ketvirtadienį Vilniaus centre po skyrybų iš buto iškeldinamas žmogus stvėrėsi nelegaliai laikomo ginklo: sužeidė policijos pareigūnus, o advokatą nušovė.Įtariamojo kaimynai sako, kad žmogus galėjo turėti psichikos sutrikimų. Visuomenė ėmėsi svarstyti, ar policininkai pasirengę tokiems atvejams. Politikai vėl prabilo apie neužtikrinamą ginklų kontrolę.Kaip reaguoti į šaudynes Vilniuje?Laidoje dalyvauja organizacijos Psichikos sveikatos perspektyvos vadovė Karilė Levickaitė, advokatė Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė, Policijos profesinės sąjungos tarybos narė Agnė Grėblikaitė ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojas Darius Indrišionis.Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Gydytojas psichiatras Mindaugas Šablevičius kalba apie psichikos sutrikimus krikščionišku požiūriu.

Gydytojas psichiatras Mindaugas Šablevičius kalba apie psichikos sutrikimus krikščionišku požiūriu.

Gydytojas psichiatras Mindaugas Šablevičius kalba apie psichikos sutrikimus krikščionišku požiūriu.

Šį savaitgalį Palanga skelbia vasaros sezono pradžią. Tiesa, vasariški orai jau tęsiasi kelias savaites, todėl poilsiautojų čia netrūksta jau kurį laiką.Nors besimaudančių jūroje kol kas nedaug, tačiau besideginančiųjų netrūksta. Kaip saulėje būti saugiai pasikalbėsime su Euromelanomos koordinatore Lietuvoje profesore Matilda Bylaitė-Bučinskienė, nes šiandien kaip tik Lietuvoje vyksta Euromelonomos akcija. Odos vėžys yra vienas dažniausiai diagnozuojamų vėžių pasaulyje. Pati pavojingiausia, agresyviausia ir greičiausiai plintanti jo forma yra odos melanoma.Šiandien Europos kaimynų diena. Kasmet paskutinį gegužės penktadienį vykstantis renginys skirtas skatinti bendradarbiavimą ir solidarumą. Juo siekiama, kad Europos žmonės geriau pažintų vieni kitus. Žmonės raginami tiesiog savo kieme, gatvėje ar sode suruošti nedidelę šventę. Kiek bendraujate su kaimynai, o galbūt net švenčiate kaimynų dieną?Kai kuriems bankams didinant paslaugų įkainius ar uždarant skyrius, gyventojus vilioti pradeda finansinių technologijų įmonės. Ar jos gali tapti alternatyva bankui? - rubrikoje „Verslo laikas”.Minint Pasaulinę dieną be tabako, sveikatos specialistai ragina daugiau dėmesio skirti vaikų rūkymo problemai. Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad pernai vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas surūkė vidutiniškai 1223 legalias cigaretes – tai maždaug dviem procentais mažiau nei užpernai. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas teigia, kad šalyje sparčiai auga elektroninių cigarečių paklausa tarp paauglių. Kas trečias devintokas rūko elektronines cigaretes, o jų pardavėjai jaučiasi nebaudžiami.Sunkias traumas Rusijos kare prieš Ukrainą patyrę ukrainiečių kariai po reabilitacijos save atranda sporte. Šią savaitę aštuoni karo veteranai lankėsi Briuselyje, kur susitiko su ES bei NATO pareigūnais, taip pat dalyvavo ir sėkmingai įveikė Briuselio pusmaratonį. Kariai tikina - nei galūnių amputacija, nei sunkus paralyžius nėra nuosprendis.Ved. Rūta Kupetytė

„Mes galime mokytis ir augti, kai erdvė yra saugi. Jeigu esame nuolat kritikuojami, mes nesimokysime, mes bandysime išlikti“ - apie žmonių, turinčių psichikos sveikatos sunkumų kasdienybę pasakoja psichiatrė Neringa Piraškevičiūtė-Abeciūnaitė. Ji pripažįsta, kad sunkūs sutrikimai izoliuoja, kartais atima darbą, prasmę ir ryšį su artimaisiais. Neringa dirbdama Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre su komanda užsiima psichosocialine reabilitacija, kuomet iš kasdieninio gyvenimo iškritusiems žmonėms padeda susigrąžinti įgūdžius dalyvauti visuomenės veikloje.Kaip padėti sau atsistoti ant kojų, kai atrodo beveik neįmanoma?Pokalbis su psichiatre Neringa Piraškevičiūte-Abeciūnaite.Ved. Ignas Klėjus

Stresas, tempas, triukšmas. Kada mūsų gyvenimas paspartėjo tiek, kad paprašyti vandens pertraukėlės darosi ne tik nepraktiška, bet ir nemandagu?Ved. Aidas Puklevičius

Medikams nepavyko išgelbėti šeštadienį Klaipėdoje pro pirmo aukšto langą išmesto penkių mėnesių kūdikio. Vakar pavakarę pranešta, kad jis mirė. Prokurorai perkvalifikavo įtarimus, kūdikio tėvui bus pareikšti įtarimai dėl nužudymo, jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.Kūdikį išmetusio vyro mama 15min.lt pasakojo, kad jos marti „per mėnesį gal penkis, šešis kartus skambino į psichiatrijos ligoninę, kvietė greitąją, prašė, kad paguldytų jį į ligoninę, nes jam yra šizofrenija, ji bijo dėl savo ir vaiko gyvybės“. Jos teigimu, jis buvo nuvežtas į ligoninę, jis nebuvo gydomas, nes nėra draustas sveikatos draudimu, taip pat buvo neva pasakyta „kol nieko neįvyko, mes negalime jo paguldyti, jei jis nenori“. Ar psichikos sutrikimų turintis žmogus, keliantis grėsmę aplinkiniams, gali būti gydomas priverstinai?Iš bibliotekų Lenkijoje, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse pavogta retų rusiškų knygų. Vilniaus universiteto biblioteka neteko 17 vertingų XIX a. knygų, tarp jų Nikolajaus Gogolio pjesės „Revizorius“ 1841 metų leidimas, A. Puškino pjesė „Borisas Godunovas“. Generalinė prokuratūra atliekanti šio nusikaltimo tyrimą sako, kad knygų vertė gali siekti 440 tūkst. eurų.Seimas leido nuo sausio 1-osios prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti maisto produktais, daugiausia bakalėjos prekėmis. Dabar tai daryti draudžiama, todėl daug maisto iššvaistoma.Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis yra tinkamas kandidatas į NATO generalinio sekretoriaus postą, taip pareiškė šalies prezidentas Edgaras Rinkevičius. Kiek anksčiau apie savo norą siekti šio posto yra pranešusi Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. Ar Lietuva palaikytų kurį nors iš šių kandidatų, ar keltų savo? Kokia tikimybė, kad NATO vadovautų žmogus iš Baltijos valstybių?Atidėjus keturių dienų ugnies nutraukimo susitarimą, Izraelis skelbia Gazos ruože tęsiantis karinius veiksmus.Geerto Wilderso (Gerto Vilderso) vadovaujama kraštutinių dešiniųjų antiislamiška Laisvės partija laimėjo daugiausiai vietų Nyderlandų rinkimuose.Ved. Agnė Skamarakaitė

Etnologai kviečia mokyklas bei kultūros įstaigas švęsti ne Heloviną, o Vėlines. Ar galima Lietuvoje švęsti Heloviną? Diskutuoja Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė ir gydytojas-psichiatras Jonas Fugalis.Specialistai sako, kad per 20 metų Lietuvoje savižudybių skaičius sumažėjo perpus. Tai – neblogas rezultatas. Tačiau per metus Lietuvoje vis tiek dar nusižudo apie 500 žmonių, ir tai yra vienas blogiausių rodiklių Europoje. Kaip Lietuva sprendžia savižudybių problemą? Svarsto psichologės dr. Jurgita Rimkevičienė bei Valija Šap, taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.Žiemiški orai atkeliavo. Kaip tinkamai paruošti automobilį žiemai? Pataria Techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas, Žurnalistų autoklubo valdybos narys Renaldas Gabartas.Ved. Edvardas Kubilius

LRT radijo mokslo rubrikoje apie tai, kad neretai tenka išgirsti, kad psichologai ir psichoterapeutai yra lyg „superžmonės“, kurie turi neišsenkančių galių padėti kitiems, niekada nepavargti klausyti kitų. Tačiau realybė kiek kitokia. Psichikos sveikatos specialistai taip pat yra žmonės, kuriems reikia pagalbos. VU mokslininkai tiria šią dar netyrinėtą psichologijos mokslo sritį.Kaip ilgai užsitęsusi meteorologinė vasara šiemet paveikė paukščių migraciją ir kokie paukščiai iš Lietuvos žiemai neišskrenda, bet kaip tik čia atskrenda žiemoti?Žinomas žurnalistas, televizijos laidų vedėjas ir kūrėjas Henrikas Vaitiekūnas jau senokai dingęs iš ekranų, bet niekur neprapuolęs iš žurnalistikos. Henrikas Vaitiekūnas ką tik išleido knyga „Felčerio užrašai“ kurioje tarsi iš kaladėlių dėliojami žaismingi, pamąstymai apie gyvenimą, keistus reiškinius ir įdomybes.Kokybiškas visų trijų LRT radijų turinys vis labiau pasiekiamas ne vien FM imtuvais ar internetu, bet ir televizijoje. Daugelis Lietuvos žiūrovų jau gali įsijungti LRT RADIJO, LRT KLASIKOS ir LRT OPUS kanalus savo televizoriuose ir taip patogiai klausyti naujausios informacijos, mėgstamiausių laidų, koncertų ar muzikos.

„Pojūčiai ir simptomai, kuriuos jaučia žmogus, – tai tik ledkalnio viršūnė“, - apie atvejus, kuomet patys sau bandome diagnozuoti sutrikimą, teigia psichiatrė Loreta Aleknienė.Kiekvienam žmogui rūpi jo sveikata, tačiau lengva prieiga prie informacijos bei socialinių tinklų sukurta galimybė burtis į bendruomenes suteikia ne tik greitesnį kelią iki atsakymo, bet neretai ir tvirtą klaidingą nuomonę vienu ar kitu sveikatos klausimu. Su tuo vis dažniau susiduria ir psichiatrai-psichoterapeutai, kurių kabinetų duris praveria žmones įsitikinę, kad turi konkretų psichikos sutrikimą.Kodėl kartais taip nerimaujame dėl savo sveikatos? Kaip į šį fenomeną žvelgia psichiatrai ir kaip galime sau padėti?Pokalbis su psichiatre, geštalto praktike Loreta Alekniene.Ved. Ignas Klėjus

Nors su sovietine architektūra užaugo ne vieną lietuvių karta, tačiau retai net ir šiandien gyvendami savo būste pagalvojome, kokią įtaka tai daro kasdieninei vidinei mūsų būsenai. Erdvės, formos ir architektūra dramatiškai veikia mūsų psichikos gerovę, formuoja būdus, kuriais mes patiriame kasdienį gyvenimo ritmą.Kad tai nėra neutralu teigia ir architektė Evelina Bartusevičiūtė, kuri tyrinėja bei gilinasi į architektūros santykį su psichikos sveikata. Kokiais būdais architektūros sprendimai galėtų prisidėti prie psichikos sunkumų išgyvenimo ar net išvengimo? Ar tai iš tiesų įmanoma?Pokalbis su architekte, psichikos sveikatos santykio su architektūra tyrinėtoja Evelina Bartusevičiūte.Ved. Ignas Klėjus

„Jiems sunku surasti darbą įprastoje darbo rinkoje, bet jie per geri, kad sėdėtų namuose“, - taip apibūdina savo darbuotojus Gunther Bamelis, „'t Veer & Sowepo“ generalinis direktorius. Jo įmonė kartu su partneriais įdarbina per 5000 žmonių su psichikos negalia ir psichologinėmis problemomis, kurie negali dirbti įprastomis sąlygomis.

Kas nutiktų, jei į ekologinę krizę pažvelgtume ne per kaltę, savigraužą, racionalius skaičiavimus ar grasinimus pasaulio pabaiga, o per meilės prizmę? Toks klausimas keliamas Charleso Eisensteini knygoje „Klimatas: naujasis pasakojimas“, apie ją pasakoja knygos vertėja Viktorija Damerell.Ką turime žinoti apie pilietinį pasipriešinimą? Pradėjo veikti informacinė-edukacinė platforma „Mobilizacijos mokykla“. Pokalbis su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktoriumi Virginijumi Vitalijumi Vilkeliu.Spalio 10 d. minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Kaip mūsų šalyje mažinti psichikos sveikatos stigmą? Apie tai svarsto „Žvelk giliau” Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos koordinatorė, Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Maliuševskienė.Kodėl vaikų ima lauktis 11-metės? Pokalbis su lytiškumo ugdymo specialiste Akvile Giniota.Ved. Agnė Skamarakaitė

Skrydis Lietuvos piliečiams iš Izraelio pargabenti įvyks šią naktį, į regioną taip pat bus siunčiamas kariuomenės orlaivis „Spartan“.Izraelio ir palestiniečių atstovai pakviesti dalyvauti ES užsienio reikalų ministrų susitikime.Opozicijos atstovai anksčiau atsisakę dalyvauti antisemitiniais pareiškimais pasižymėjusio Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltoje, po „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį apsigalvojo.Teisėsaugos pareigūnai priešinasi Vidaus reikalų ministerijos siūlomiems statuto pakeitimams. Ryt prie Vyriausybės ir kai kurių ministerijų planuojamos pareigūnų protesto akcijos. Vidaus reikalų ministerija tikina, kad siūlomi statuto pakeitimai pareigūnų darbo sąlygų nepablogins.Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Migracijos darbuotojai surengė piketą, kurio metu siekė atkreipti valdžios dėmesį į tokias problemas, kaip darbuotojų trūkumas ir maži atlyginimai, bei prašė didesnio finansavimo.Minint Pasaulinė psichikos sveikatos dieną koalicija „Psichikos sveikata 2030“ ragina valdžios institucijas imtis esminių permainų psichikos sveikatos priežiūros srityje.Suomijos prezidentas pareiškė, jog tikėtina, kad žala Estiją ir Suomiją jungiančiam dujotiekiui „Balticconnector“ „padaryta dėl išorės veiksmų“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Spaudos apžvalga.„Festivaliai kultūrinį turinį gali užtikrinti keletą mėnesių per metus, o kaip su likusiais metais – ką daryti?“ – tokį klausimą kultūros komentare šįkart kelia rašytoja Renata Karvelis baigiantis kultūros sostinės metams Tauragėje.Kuršių nerijos nacionaliniame parke pirmadienį atidaryta Gamtos mokykla, įkurta Smiltynėje ir Nidoje. Laukiami visi, norintys pažinti Kuršių neriją visais potyriais: stebėti paukščių migraciją, keliauti basomis per smėlio dykumą, ragauti nepažintus augalus, uosti miško kvapus, pažinti gyvūnų pėdsakus.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Psichikos sveikatos dienos proga domimės, kaip derėtų, o kaip nederėtų viešai kalbėti psichikos sveikatos klausimais. Kokia komunikacija gali būti žalinga?Baigiantis rugsėjui išdalinti pirmieji Valstybinės kultūros paveldo komisijos apdovanojimai – „Paveldo DNR“. Prezidentūroje vykusių iškilmių metų paveldo objektų nominacijoje triumfavo du muziejus Kaune įsteigę Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius. Jie sakė apdovanojimu norintys dalinti su visais, kurie rūpinasi istorijos išsaugojimu ateities kartoms.Šiandien Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras organizuoja paskaitą „Sovietinio Vilniaus likučiai ir ką su jais daryti?”. Kas jos metu bus svarstoma?Ved. Urtė Karalaitė

Kiekviena istorija unikali, kartais - ypač skaudi ir sudėtinga. Jautrus, atviras, tačiau tikrai nelengvas pokalbis laidoje, skirtoje Pasaulinei psichikos sveikatos dienai pažymėti. Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos „Žvelk giliau“ koordinatorė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ narė, dramos terapeutė, mama Kristina Radžvilaitė ir Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė – dailininkė, iliustruotoja, mama –jautriai pasakoja apie negalią turinčių tėvų nelengvą kasdienybę ir tai, kas padeda išlikti sudėtingose situacijose.Šiuo metu Lietuvoje jau tikrai nemažai kalbama apie tai, kaip svarbu laiku pastebėti autizmo bruožus, laiku suteikti pagalbą tiek vaikui, tiek šeimai. Tačiau ar užtenka rūpesčio tomis šeimomis, kurios rūpinasi jau paaugusiais paaugliais ar dar vyresniais vaikais, kur, tikėtina, tėvai labai pavargę ir nusivylę? Ar ir kaip galėtume daugiau atskleisti, kaip gyvena, ką kartais patiria šeimos, kuriose prižiūrimas sudėtingo elgesio, negalią turintis vyresnis vaikas, paauglys ar jau suaugęs žmogus. O gal vis dėlto turime saugoti visuomenę ir apie tai nekalbėti?Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Lietuva pagal savižudybių skaičių vis dar pirmauja Europoje. Situacija tik blogėja su 60 metų ir vyresniais žmonėmis – jie sudaro 44 procentus nusižudžiusių, kai prieš kelis metus šis skaičius buvo gerokai mažesnis.Ekspertai tai sieja su menkomis pajamomis, liekamaisiais pandemijos reiškiniais. O pagalbos, net ir pas privačius specialistus, kartais tenka laukti ilgai.Ką rodo išaugęs savižudybių skaičius tarp vyresnio amžiaus žmonių?Laidoje dalyvauja „Sidabrinės linijos“ įkūrėjas Marius Čiuželis, savanoriaujantis senjoras Kazys Algirdas Malinauskas, Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vadovė Gustė Ovčinnikova, Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Andrius Navickas, psichologas, , Suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis.Ved. Marius Jokūbaitis

Spaudos apžvalgoje – naujas kultūros žurnalo „Nemunas“ numeris.„Persistengę siekdami tobulo miesto, gauname atvirkščią rezultatą. Tačiau architektai vis tiek stengiasi visomis išgalėmis sukurti utopiją“, – komentare apie gyvybingą ir netobulą miestą svarsto architektas Andrius Ropolas.Panevėžyje surengtas tarptautinis šamoto keramikos simpoziumas, kuriame sulaukta dalyvių iš kelių žemynų. Toks simpoziumas rengiamas jau 24 kartą ir puoselėja gilias keramikos tradicijas. Dėl to Panevėžys vadinamas keramikos sostine. Naujieji simpoziumo darbai bus eksponuojami dailės galerijoje, kur per kelis dešimtmečius jau sukaupta beveik tūkstančio keramikos dirbinių kolekcija, kuri yra viena didžiausių pasaulyje.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Sekmadienio vakarą Lietuvą pasiekė džiugi žinia – Belgijoje vykusiame pasaulio breiko čempionate aukso medalį iškovojo 16-metė Dominika Banevič. Kokia breiko vieta Lietuvos kultūros pasaulyje?„Būtent per meną galime prisiliesti prie vidinių subtilių žmonių sluoksnių, apie kuriuos jie gal net patys nesupranta“, – svarstydama apie meninių priemonių naudas psichikos sveikatai, sako psichologė Inga Truskauskaitė. Šiuo metu vyksta Psichikos sveikatos menų festivalis „Ryšiai“.LRT KLASIKOS viktorina.Ved. Urtė Karalaitė

Lietuva turi jau penktąjį objektą, įtrauktą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Juo tapo Kauno modernizmo architektūra. Tai pirmas atvejis, kai į UNESCO sąrašą papuolė europietiškas XX a. modernizmas.Prieš dvejus metus miręs Christian-Liberté Boltanski pasaulyje išgarsėjo jautriais kūriniais atminties tema. Minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, kūrinys „Sielos“ inauguruotas Kauno IX forto muziejuje.„Būtent per meną galime prisiliesti prie vidinių subtilių žmonių sluoksnių, apie kuriuos jie gal net patys nesupranta“, – svarstydama apie meninių priemonių naudas psichikos sveikatai, sako psichologė Inga Truskauskaitė. Šiuo metu vyksta Psichikos sveikatos menų festivalis „Ryšiai“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktą Kuldygą Latvijoje, prancūzų dainininko Serge'o Gainsbourg'o butą Paryžiuje ir gydantį muzikos poveikį žmogui.Vilnius šiemet švenčia 700 metų jubiliejų, o neatsiejamas miesto simbolis, Katedros varpinė, – perpus jaunesnė, jai 350. Kuo ypatingas jos viršuje esantis Jono Delamarso varpas?„Persistengę siekdami tobulo miesto, gauname atvirkščią rezultatą. Tačiau architektai vis tiek stengiasi visomis išgalėmis sukurti utopiją“, – komentare apie gyvybingą ir netobulą miestą svarsto architektas Andrius Ropolas.„Mano pati didžiausia baimė – kas bus, jei nustosiu klausti ir turėsiu aiškų nekintantį įsitikinimą, kaip turėtų kažkas būti. Tik nuolatinis kvestionavimas gali mus vesti pirmyn“, – sako šokėja ir aktorė Greta Grinevičiūtė, suvaidinusi Marijos Kavtaradze filme „Tu man nieko neprimeni“. Sandanso kino festivalyje apdovanotam ir lietuviškuoju pretendentu „Oskarams“ tapusiam filmui pagaliau pasiekus Lietuvos kino ekranus, su Greta Grinevičiūte kalbamės apie ją kūryboje lydinčią meilės, normalumo ir nenormalumo temą, siekį nuolatos kvestionuoti mumyse glūdinčius įsitikinimus ir šokį bei judesį kaip kino ar kiną ptarturtinančią kalbą.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Jaudinantis ir nuoširdus pokalbis apie psichikos sveikatą. Kalbėti šia tema, deja, vis dar nėra lengva, o tokių momentų, kai jaučiamės vieniši, nesuprasti, išgyvename kiekvienas.Auksė Kontrimienė – žurnalistė, komunikacijos specialistė, Lietuvos socialinio verslo asociacijos komunikacijos vadovė, trijų, jau suaugusių, vaikų mama, psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos “Žvelk giliau“ ambasadorė laidoje atvirai pasakoja, su kokiais sunkumais jai tenka susidurti, kai vienam iš sūnų, jau sulaukus 18 metų, buvo nustatytas bipolinis sutrikimas, ir Auksei nuolat tenka išgyventi didelės atsakomybės, kaltės, nerimo jausmus ir neprarasti vilties.Beveik prieš metus Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija, skatindama atvirai kalbėti apie psichikos sveikatą, paskelbė Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos pradžią. Šia iniciatyva siekiama įgalinti asmenis, patyrusius arba patiriančius psichikos sveikatos sunkumų ar susidūrusius su artimųjų psichikos sveikatos sunkumais, tapti psichikos sveikatos ambasadoriais savo bendruomenėse ir dalintis savo patirtimi.Nida Vildžiūnaitė - projekto „Mama mums rūpi“ bendraautorė, strategė ir koordinatorė. Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos valdybos narė, socialinio verslo kūrėja www.nestumokalendorius.lt autorė, „Psichikos sveikatos ambasadorių“ koordinatorė pasakoja apie iniciatyvos „Žvelk giliau“ reikalingumą, psichologinės pagalbos, tiek besilaukiančioms moterims, tiek mamoms reikalingumą ir svarbą.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Prieš 130 metų Frydrichas Nyčė teigė, kad negalima pasitikėti nė viena mintimi gimusia ne atvirame ore ir ne laisvai judant, mintimi, kuriai gimstant nesismagino ir raumenys.Žmogaus psichika yra neatsiejama kūno dalis, o fizinis aktyvumas yra vienas iš daugelio būdų paveikti ir keisti savo proto būseną. Psichiatrė-psichoterapeutė ir bekelės (trail) bėgimo entuziastė Rima Viliūnienė teigia, kad bėgimas gali suteikti viltį ir gebėjimą ištverti gyvenimo neapibrėžtumą.Kaip fizinis aktyvumas keičia žmogaus psichikos būseną? Kas vyksta mūsų kūne bėgant ir kaip daryti įtaka savo kasdieninei motyvacijai?Pokalbis su psichiatre-psichoterapeute, bekelės bėgimo entuziaste, Vilniaus universiteto doc. Rima Viliūniene.Ved. Ignas Klėjus

Spaudos apžvalga.Šios vasaros naujiena mėgstantiems keliauti – naujas maršrutas Aukštaitijoje – Anykščių regioniniame parke įrengtas Storių pažintinis takas, kuris veda prie Struvės geodezinio lanko trianguliacijos punkto. Juo keliaudami galime ne tik suvokti mūsų planetos dydį, bet ir susipažinti su UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo objekto – Struvės geodezinio lanko – istorija, matavimų metodais.Lietuvių kalba yra žodinga, tačiau moksliniuose ar akademiniuose tekstuose gausu tarptautinių žodžių. Apie filosofinių ir mokslinių tekstų santykį su lietuvių kalba pasakoja kolega Tomas Riklius.Paskelbtas Vilniaus senojo teatro vadovo konkursas. Tad šiandien kelsime klausimą: kodėl šis teatras ir jo vadovo pozicija yra problemiška. Anot teatro kolektyvo, darbuotojai nuo karo pradžios jaučia priešišką žiniasklaidos požiūrį, o prieš nepilnus metus atsisakius Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo prasidėjo kalbos apie reorganizaciją.Vakar Seime prezidentas Gitanas Nausėda skaitė metinį pranešimą – kiek dėmesio susilaukė kultūra? Ar pakankamai atliepė šio lauko aktualijas?Laidoje “Įgarsintas vaizdas” – apie ryškiausius Holivude sukurtus ar atkurtus kriminalinio pasaulio atstovus, kurių muzikiniai portretai jau tapę klasika, įtvirtinę klišes ar siūlo kiek įdomesnį žvilgsnį į nusikalstamą pasaulį.Pirmadienį prasidėjo didžiausias kūrybiškumo festivalis pasaulyje „Kanų liūtai“. 70-ąjį kartą vykstančių „Kanų liūtų“ apdovanojimams šiemet Lietuvai atstovauja reklamos agentūra „Not Perfect Vilnius“, pateikusi 9 paraiškas.Šiandien 16 val. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune vyks jau į antrasis Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos „Žvelk giliau” renginys. Kaip M. K. Čiurlionio kūryba bus pasitelkta psichikos sveikatai gerinti?Ved. Urtė Karalaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sąjungininkų parama Rusijos užpultai Ukrainai didžiąja dalimi nulems karo baigtį. Tai jis pareiškė susitikęs su Vilniuje viešinčiu Vokietijos vadovu Franku Valteriu Štainmajeriu. Vilniuje viešintis Vokietijos prezidentas ir Lietuvos vadovas aptarė dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje, saugumo situaciją regione, paramą Ukrainai, pasirengimą liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.Lietuvoje nežymiai sumažėjo svaigalų vartojimas, tačiau daugiau išgeriama stipraus alkoholio, daugėja su tuo susijusių sveikatos sutrikimų. Keičiasi rūkalių įpročiai - dvigubai išaugo alternatyvių rūkalų vartojimas, nerimą kelia išaugęs mergaičių rūkymas.Nuo birželio 1 dienos elektriniais paspirtukais ir dviračiais bus draudžiama važiuoti sostinės Vilniaus, Pilies ir Savičiaus gatvėse.Po dviejų metų duris atvers naujas Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas.O sostinės oro uosto išvykimo salėje keleiviai jau gali išvysti naująjį terminalą, tiksliau jo maketą, kuris sudėliotas iš trylikos tūkstančių detalių.Ved. Madona Lučkaitė

Tolerancijos daugėja, tačiau psichikos sveikatos stigma Lietuvoje vis dar gaji. Pusė Lietuvos gyventojų turi teigiamas nuostatas į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis, trys iš keturių – pozityviai vertina kreipimąsi pagalbos patiems susidūrus su psichikos sveikatos sunkumais.Seime balsuojama dėl Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Algirdo Stončaičio atleidimo iš Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų. Taip pat, dėl Laisvės partijos narės Morganos Danielės atleidimo iš Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkės pareigų.Seimui pateiktas nutarimas atleisti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių Žydrūną Bartkų iš pareigų pasibaigus kadencijai.Veiklą pradeda Ukrainos-Lietuvos prekybos rūmai. Kaip bus siekiama padėti verslams kurtis ir plėstis Lietuvoje bei Ukrainoje, kalbu su prekybos rūmų valdybos pirmininke Kristina Alekniene.Ved. Darius Matas

Dar XIX amžiuje prancūzų rašytojas Stendalis vienoje savo knygoje aprašė fizinius kūno pojūčius, kuriuos jautė po apsilankymo Florencijos meno objektuose. Daugiau nei po šimto metų italų gydytoja ištyrė ir aprašė daugiau kaip šimtą atvejų, kuomet žmonės po apsilankymo populiariausiuose meno muziejuose jausdavo įvairius pojūčius – nuo galvos svaigimo, ar širdies plakimo iki haliucinacijų. Mokslininkė šį fenomeną pavadino Stendalio sindromu.Menas turi poveikį kūnui ir protui – tą pripažįsta, tiek mokslininkai, tiek menininkai. Neuromokslus Škotijoje studijavusi Karolina Zakarauskaitė, šiuo metu visa savo veiklą paskyrė meno ir psichikos sveikatos ryšio kūrimui. Organizuodama meno projektus ir kviesdama įsitraukti įvairias bendruomenes, Karolina įsitikinusi, kad tai taps neatsiejama psichikos sveikatos dalimi, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.Pokalbis ir dvylika punktų apie meno poveikį psichikos sveikatai su menų poveikio psichikos sveikatai projektų iniciatore, neuromokslininke Karolina Zakarauskaite.Ved. Ignas Klėjus

Religija yra vienas svarbiausių veiksnių musulmonų bendruomenėse, lemiančių žmonių požiūrį į psichikos sveikatą. Islamo kultūroje tikima, kad psichikos sutrikimai tai per mažo religingumu pasekmė, arba Dievo atsiųsti išbandymai. Kaip šie tradiciniai aspektai pasireiškia žmonių gyvenimuose islamo kultūroje? Kaip atrodo psichologinių sunkumų turinčių žmonių kasdienybė šiose šalyse? Kokią įtaka tam turi modernėjanti visuomenė?Pokalbis su islamo kultūros tyrinėtoja dr. Dovile Valaite, kuri pastaruosius kelis metus gyveno islamo šalyse, ten gilinosi ir tyrinėjo tradicinės religinės terapijos ir vakarietiškos psichoterapijos sąveiką.Ved. Ignas Klėjus

Visuomenę vis pasiekia žinios apie netikėtai nusižudžiusius žmones. Jauna mama, medikas, paauglė ar žinomas dainininkas. Tokį sprendimą kasmet priima per 500us žmonių. Sveikatos ministerija žadėjo gerinti psichologinės pagalbos prieinamumą. Bet ar tai pavyko?Kiek padedame žmonėms, susiduriantiems su psichologinėmis krizėmis?Dalyvauja:Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos nariai Linas Slušnys ir Ieva Kačinskaitė-Urbonienė,Sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė,Klaipėdos Vilties linijos koordinatorė Inesa Bundulienė,Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.Ved. Jurgita Čeponytė

„Viskas prasidėjo nuo suvokimo, kad aš į kitus žmones negaliu žiūrėti su džiaugsmu, kad aš pavydžiu, kad man pikta, kad aš nepatenkinta esu. Atrodė, tai ką, viskas? Tai tik tiek? Ties čia ir baigiam? Dabar aš turėsiu tokiam jausme visada ir būti?“ – sako Gabrielė, šiuo metu praktiką po medicinos studijų atliekanti Vokietijoje.   Gabrielė, kaip ir kitos dvi tinklalaidėje kalbančios moterys – Lina ir Daina – juto psichologinės pagalbos poreikį tvarkantis su sunkiais išgyvenimais bei emocijomis. Kad tą pagalbą rastų, jos turėjo įdėti daug pastangų ir daug ko atsisakyti.   Šiame epizode kalbame apie psichologinės pagalbos paieškas – kaip sunku kartais gali būti jos ieškoti ir kiek ta pagalba kainuoja, ne tik finansiškai. Kad galėtų sau leisti terapiją, Gabrielė atsisakė mėgstamų veiklų, Daina išleido santaupas, o Lina – išnuomojo savo namus ir pardavinėjo daiktus.   Gabrielės aplinkoje psichikos sveikatos tema buvo stigmatizuojama, dėl to ji savo poreikį eiti į terapiją slėpė nuo tėvų. Tuo tarpu Daina pati paskatino savo vaikus irgi susirasti psichologus – nors tai nebuvo lengva, nes reikėjo pripažinti pačios padarytas klaidas.   Publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kiek-kainuoja-psichikos-sveikata Prisidėk prie mūsų veiklos: https://contribee.com/nara Užsiprenumeruok naujienlaiškį: https://nara.lt/lt/about/#newsletter

NAUJAS #53Net kas antras žmogus per visą gyvenimą patiria psichikos sutrikimų. Mes žinome apie sutrikimus per mažai, kad būdami kartu padėtume vieni kitiems būti, dirbti ir gyti.Šįkart Audiotekoje kalbėjomės su psichiatru, Vilniaus Respublikinės psichiatrijos ligoninės direktoriumi prof. Arūnu Germanavičiumi. Arūnas sako, kad mes nuvertiname alkoholizmo keliamą grėsmę, bet pervertiname šizofrenijos keliamą grėsmę. Ir dėl to turime daug baubų.Specialiai parengtos darbo vietos ir aplinka, darbo krūvio suderinimas, krizių plano aptarimas, kolegų paruošimas - tai kosminių investicijų nereikalaujančios priemonės. Nekurkime mitų, griaukime juos ir kurkime aplinką, kurioje gera visiems. Nes vėlgi, nei vienas nesame apsaugotas. kas antram mums skirtingu etapu reikia pagalbos, lengvesnės ar stipresnės.Pridedame nuorodą į Audioteka.com esančią audio knygą, kuri taip pat gali jums būti naudinga. https://audioteka.com/lt/audiobook/ka-jie-mums-padare  Gero klausymoEglė ir Neringa

Laidoje kalbėsime apie psichiatrijos mitus, kurie turi istotrinį pagrindą, tačiau neturi nieko bendra su šiandiena. Kaip atrodo psichikos sveikatos sritis šiandien? Kaip keitėsi per visus nepriklausomybės metus? Kodėl vis dar bijome psichiatrų? Apie tai laidoje su gygytoju psichiatru Martynu Marcinkevičiumi. Laidą „Sveikatos kultūra“ FM99 klausykite trečiadieniais 11:30 val., pakartojimo šeštadieniais 10:30 val. Laidos kuriamos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis.

Spaudos apžvalga.Šiaulių dramos teatras 92-ąjį sezoną pradeda neįprasta premjera. Žiūrovai kviečiami sėsti į autobusą ir leistis į kelionę po Šiaulius, stabtelint žinomose ir neįprastose vietose, kuriose aktoriai vaidins skirtingas scenas. Kelionės gidas – Rapolas, daugeliui jau pažįstamas iš ankstesnio Alekesandro Špilevojaus režisuoto spektkalio „Bagadelnia“. Daugiau iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistemai būtini pokyčiai, atveriantys galimybes paslaugų vartotojams rasti tinkamiausius gydymo būdus. Apie gerasias pasaulio praktikas, požiūrį į psichikos sveikatos problemas, pagalbos būdus buvo diskutuojama rugsėjo pradžioje pirmąkart Lietuvoje vykusioje psichikos sveikatai skirtoje konferencijoje. Pasakoja Agnė Šimkūnaitė.LRT Kalbos kultūros redaktorė Lina Smolskienė apie lietuvių ir latvių kalbų studijas, tyrinėjamus „pletkučius“ ir naujų kalbų mokymąsi kalbasi su Prezidento Antano Smetonos stipendija įvertinta Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studente Gabriele Aputyte.Pasaulinio garso italų architektas Renzo Piano šiandien švenčia 85 metų jubiliejų. Vienas žymiausių jo sukurtų objektų – Pompidou centras Paryžiuje. Ta proga kalbamės apie Renzo Piano kūrybinį braižą ir nuopelnus tarptautinei architektūros scenai.Lietuvos rusų dramos teatras Vilniuje po ilgų diskusijų pakeitė pavadinimą ir tapo Vilniaus Senuoju teatru. Apie pokytį pasakoja kolegė Rasa Murauskaitė.Prieš 40 m. mirė Monako princesė, Oskaru apdovanota kino aktorė Grace Kelly. Apie jos indėlį kino pasaulyje ir pasirinkimą paaukoti aktorės karjerą dėl karališkojo sosto, kalbamės su kino kritiku Dmitrij Gluščevskij.Mirė prancūzų ir šveicarų kino režisierius, scenaristas, kino kritikas Žanas Lukas Godardas.Ištrauka iš Ievos Buinevičiūtės laidos „Įgarsintas vaizdas“.Ved. Urtė Karalaitė

Rugsėjis atviros psichiatrijos mėnuo. Artimiausias laidas pasakosime apie psichikos ligų prevenciją, baimes, užklumpančias krizes, kaip su jomis dorotis ir ne tik. Laidoje Sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė pasakoja apie psichikos sveikatos situaciją Lietuvoje bei apie tai kokia pagalba prieinama ne tik medikamentine forma, nes pagalbos formos yra pačios įvairiausios. FM99 laidos kuriamos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis.

Gydytojas psichiatras Mindaugas Šablevičius ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie psichikos sutikimus. Kaip atskirti psichikos sutrikimus nuo apsėdimų? Ką jie turi bendro?

Gydytojas psichiatras Mindaugas Šablevičius ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie psichikos sutikimus. Ar psichiatrija yra sielos gydymas? Ar reikia melstis gydant psichikos sutrikimus?

Šiandienos epizode gydytojas-psichoterapeutas Dainius Jakučionis kalbina neuromokslininkę Emilę Radytę, kuri šiuo metu su doktorantūros studijomis reziduoja Oksfordo universtete. Pokalbis vyko apie ieškojimus Harvarde, apie laisvę rinktis ką nori mokytis ir norą mokytis. Taip pat buvo paliestos šios temos: efektyvus depresijos gydymas, moters sveikata, neuromokslų įtaką ir praktinė nauda psichikos sveikatos srityje, nauji Emilės projektai susiję su moters savijauta ciklo metu. Na ir žinoma dar daug mažų dalykėlių iš šen bei ten :)   Gero klausymo.   O jei norisi daugiau tokių pokalbių, kviečiame prisijungti prie „Veiklių moterų klubo”. Prisijunk prie bendruomenės: https://kadaraidarykgerai.lt/pages/sveika-badass-sese  

„Jeigu mano kūnas serga, galiu tikėtis, kad tai vienaip ar kitaip atsilieps mano psichikai. O jeigu mano psichika serga, galiu tikėtis, kad tai atsilieps mano kūnui. Ir atvirkščiai – stiprindamas ir gydydamas savo psichiką, paveiksiu savo somatinį kūną, o gydydamas somatinį kūną, paveiksiu savo psichiką“, – naujausiame podkasto epizode sako šeimos gydytoja, kognityvinės elgesio psichoterapijos terapeutė Justė Latauskienė. Pokalbyje įvairiais pjūviais narstome žmogaus psichikos ir kūno santykį, aptariame, kaip sąveikauja biomedicinos ir psichoterapijos žinios kasdienėje gydytojo praktikoje bei svarstome, kaip atpažinti ir suprasti psichosomatinius simptomus bei įsiklausyti, ką jie mums sako apie susidariusią situaciją.

Per mažai dėmesio psichikos sveikatos paslaugų prieinamumui, gyventojų informavimui apie pagalbos galimybes ir jų raštingumo psichikos sveikatos srityje stiprinimui. Tokias pastabas Sveikatos apsaugos ministerijai pateikia Valstybės kontrolė.Šiandien minima Pasaulio lietuvių vienybės diena. Užsienyje gyvenantys lietuviai įvairiais laikais teikė Lietuvai pagalbą: politinę ar finansinę, rūpinosi tautiečių pilietiškumu. Apie ryšį su Lietuva, gamta ir norą kalbėti tomis temomis, kurių kiti vengia. Antroje laidos dalyje, pokalbis su Londone gyvenančia ir LRT Mediatekoje laidą „Spalvos“ kuriančia Elena Reimeryte.Po metų pertraukos į miestų gatves ir skverus grįžta penkioliktoji Gatvės muzikos diena. Jau tradicija tapęs renginys šiemet sudrebins 27-is miestus.Šalia Ignalinos, ant ežero kranto, įsikūrusiame Palūšės kaime verslininkai buvusį pašto pastatą pavertė biuru centru.Ved. Darius Matas.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Registruotas partnerystės įstatymo projektas.Didžioji dauguma žmonių per pandemiją susidūrė su psichologinėmis problemimis. Ekspertų teigimu, tokio srauto žmonių sistema negeba aptarnauti, tačiau, pasak jų, psichikos sveikatos sistema turėtų tobulėti.Lietuvos bankas kreipėsi į šalyje veikiančių elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų vadovus, ragindamas užtikrinti tinkamą fintech sektoriuje veikiančių bendrovių valdymą ir vidaus kontrolę.Įsigaliojo Izraelio ir Gazos Ruožo palestiniečių sudarytos paliaubos.Visuomenininkai ir gamtosaugos ekspertai susitiko Punios šile, kad galėtų savo akimis įsitikinti, kaip atrodo Punios šilo sengirė, ir kaip joje išskirti ir miškininkų tvarkomi genetiniai medynai.Naują sezoną pradeda „Raketa“.Ved. Madona Lučkaitė

Nuo pirmadienio į mokyklas leidžiama grįžti 5–11 klasių moksleiviams. Didžiųjų miestų vadovai skeptiškai įvertino galimybę į klases grąžinti 5–11 klasių moksleivius. Anot jų, epidemiologinė situacija tam yra per daug pavojinga, todėl nemaža dalis savivaldybių nusprendė, kad mokslo metus baigs nuotoliniu.Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dalyvavo nuotolinėje Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencijoje.Per balandį gauta 837 pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas po skiepų nuo COVID-19, dauguma jų – dėl „AstraZeneca“vakcinos poveikio.Dauguma nevyriausybinių organizacijų susiduria su finansavimo sunkumais.Briuselyje susirinkusi Europos Sąjungos Užsienio reikalų taryba aptarė transatlantinius santykius, situaciją Baltarusijoje diplomatinį konfliktą tarp Rusijos ir Čekijos.Europos Parlamento specialiojo komiteto posėdyje dalyvavo buvęs Rusijos opozicijos veikėjas Michailas Chodorskovskis.Psichikos sveikatos specialistai pastebi, kad daugėja vaikų, dėl izoliacijos patiriančių sunkių psichikos sutrikimų.Ved. Deividas Jursevičius

INFOKASTAS I www.infocovid.lt I Biomedicinos mokslų daktarė Lina Jankauskaitė kalbina Psichiatrijos klinikos gydytoją psichiatrą Edgarą Diržių apie psichikos sveikatą COVID-19 pandemijos metu.

Lietuvos medikai sutartinai tvirtina, kad pandemija gyventojų psichikos sveikatai padarė labai daug žalos, ypač pažeidžiamoms grupėms. Per pastaruosius metus dvigubai išaugo gyventojų, patiriančių nerimą, pyktį ir liūdesį, skaičius. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, lyginant su 2019 m. apie 10 proc. padaugėjo asmenų, kurie kreipėsi į gydymo įstaigas dėl depresijos ir nerimo. Pastebimai padaugėjo į ligoninę pagalbos besikreipiančių vyresnio amžiaus žmonių, paūmėjo lėtinės ligos, aštriai juntama alkoholizmo problema.Kartu penktadaliu padidėjo prekyba įvairiais maisto papildais, žolelėmis, kurios skirtos nerimui mažinti, psichinei sveikatai gerinti. Receptinių vaistų, skirtų psichikos ligoms gydyti, pardavimai išaugo apie 5 proc. Anot psichinės sveikatos ekspertų, šie rodikliai greičiausiai nėra tokie tikslūs ir skaičiai gali būti dar didesni. Mat dalis žmonių bijo dėl koronaviruso kreiptis pagalbos į medikus ir psichikos ligų specialistų rankose atsiduria gerokai vėliau, kai liga būna jau pastebimai pažengusi. Kokią situaciją ir galimus sprendimo būdus šiandien mato psichikos sveikatos ekspertai?Laidoje dalyvauja: Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vedėja psichologė dr. Vaiva Klimaitė,Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius prof. Arūnas Germanavičius, Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.Ved. Laura Adomavičienė

Knygos „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“ autorė, sociologė Veronika Urbonaitė-Barkauskienė – apie vaikus auginančią kartą.Ką daryti, jei tavo artimasis išgyveną psichikos sveikatos krizę ir atsisako pagalbos? Ką reiškia priverstinė hospitalizacija ir gydymas Lietuvoje ir ko galima pasimokyti iš Šiaurės šalių? Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius Arūnas Germanavičius, nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ atstovės Ugnė Grigaitė ir Aurelija Auškalnytė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Agnė Širinskienė pripažįsta, kad valdantieji padarė klaidų./Vievio ežere mikrobiologinė tarša nustatoma daugiau kaip dešimtmetį./Psichikos sveikatos priežiūros sistema - ydinga./Rengiamas naujas įstatymas dėl daugiabučių valdymo./Kuriant naujus tautinius simbolius, reikėtų daugiau konsultacijų su visuomene ir specialistais.Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Lapkričio mėnesį barzdas ir ūsus auginti kviečianti „Barzdoto lapkričio“ iniciatyva siekia atkreipti vyrų dėmesį į prostatos sveikatą. Gydytojai pabrėžia, kad prostatos vėžys yra labiausiai paplitusi vyrų vėžio rūšis. Nors sergamumas šia liga auga, atsiranda naujų gydymo būdų, kurie didina išgyvenamumą. Vis dėlto, neretai pamirštama akcentuoti prostatos ligų prevenciją. Tad kiek tai skatina įvairios iniciatyvos? Kita tema – įnikus į socialinį gyvenimą virtualioje erdvėje, psichologai perspėja, kada vertėtų sunerimti. Kaip specialistai vertina nuolatinį asmenukių viešinimą ir ką daryti, jei reakcijos socialiniuose tinkluose turi vis daugiau įtakos mūsų savijautai? Apie tai kalba Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro vadovas psichiatras Martynas Marcinkevičius. Ved. Karolina Panto.

Socialiniuose tinkluose praleidžiame daug (ir vis daugiau) savo laiko. Kol vieniems ten pavyksta pasisemti įkvėpimo, rasti palaikymo ir draugijos, kitus kamuoja nerimas, FOMO ar vienišumas. Kodėl socialiniai tinklai taip įtraukia? Kaip jie geba paveikti mūsų emocijas ir požiūrį į realybę? Kada tai tampa problema ir kaip apie tai pasikalbėti? Šioje tiklalaidėje Lukas Keraitis apie tai kalbasi su psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu. Paremk Nebegėdą https://www.patreon.com/nebegeda  

Rugsėjo dešimtoji – savižudybių prevencijos diena, tačiau šiandien mes kalbamės platesne tema. Kokia yra Lietuvos emocinė būsena ir kokie veiksniai nulemia tai, kaip jaučiasi jos žmonės? Studijoje – Seimo narys Robertas Šarknickas ir Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius.

Vaikų psichikos sveikatos problemos. Tik penktadalis vaikų gauna būtiną pagalbą. Per pastaruosius 10 metų psichikos sveikatos problemų, kaip rodo statistika, gerokai padaugėjo. Ar šie duomenys yra susiję su jaunų žmonių smurto protrūkiais Lietuvoje?Ved. Rimas Bružas.

Vis dažniau už smurtą artimoje aplinkoje nuteistiems vyrams skiriami smurtinį elgesį keičiantys mokymai. Ar įmanoma išmokyti smurtautoją atsisakyti agresijos? Iš kur kyla smurtas, kaip jį valdyti ir kokia tokių programų sėkmė – laidoje pasakos vienas iš organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ rengiamų mokymų vedėjų Rokas Uscila.Kita laidos tema – nesudievintas ir žmogaus galimybių neviršijantis mamų paveikslas socialiniuose tinkluose. Iki skaitmeninės eros kalbėjimas apie motinystės realybę buvo privatus, todėl menkai veikė viešumoje įsitvirtinusį motinos idealą. Vėliau sekė supermamų forumų laikotarpis, kurio metu buvo siekiama viską spėti ir suteikti vaikams tik tai kas „geriausia“. Pastaruoju metu skaitmeninėje erdvėje atsiranda kitokio kalbėjimo apie motinystę, kokio – papasakos tinklaraštininkės Miglė Mekšrūnaitė ir Aliona Šalaj.Ved. Simona Aginskaitė.

Sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos vadovė Algė Nariūnienė sako, kad tik šviesdami bendruomenę, šeimą ir pačius neįgaliuosius, supažindindami juos su smurto artimoje aplinkoje apraiškomis, teisėmis ir pasekmėmis galėsime padėti psichikos negalės žmonėms. Psichikos negalės ištiktos Eglė ir Gražina savo gyvenimo prasmę regi tik Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyboje. Vedėja Gemutė Padribonienė.

Sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos vadovė Algė Nariūnienė sako, kad tik šviesdami bendruomenę, šeimą ir pačius neįgaliuosius, supažindindami juos su smurto artimoje aplinkoje apraiškomis, teisėmis ir pasekmėmis galėsime padėti psichikos negalės žmonėms. Psichikos negalės ištiktos Eglė ir Gražina savo gyvenimo prasmę regi tik Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyboje. Vedėja Gemutė Padribonienė.

Kas buvo psichiatrijos ligoninė sovietmečiu ir kaip ji veikia šiandien? Per sovietmetį psichiatrijos ligoninės visuomenėje įgijo prastą reputaciją – smurtas, agresyvūs gydymo metodai, politiniai susidorojimai. „Vasaros 5“ vilniečių kasdienėje kalboje reiškė vietą, į kurią išsiunčiami „durniai“ ir kur pacientai neturi jokių teisių. Ar šiuolaikinė ligoninė atsikratė šios stigmos? Kaip pasikeitė ligoninės taikomi metodai ir požiūris į psichikos sunkumų turintį žmogų?Apie visa tai tiesiogiai iš Vasaros ligoninės – su VU istoriku Tomu Vaiseta, organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadove Karile Levickaite, ligoninės vadovu Martynu Marcinkevičiumi, čia dirbančiais specialistais ir mokslininkais.Tiesioginę laidą iš Vasaros ligoninės veda Simona Aginskaitė ir Giedrė Čiužaitė.

Kas buvo psichiatrijos ligoninė sovietmečiu ir kaip ji veikia šiandien? Per sovietmetį psichiatrijos ligoninės visuomenėje įgijo prastą reputaciją – smurtas, agresyvūs gydymo metodai, politiniai susidorojimai. „Vasaros 5“ vilniečių kasdienėje kalboje reiškė vietą, į kurią išsiunčiami „durniai“ ir kur pacientai neturi jokių teisių. Ar šiuolaikinė ligoninė atsikratė šios stigmos? Kaip pasikeitė ligoninės taikomi metodai ir požiūris į psichikos sunkumų turintį žmogų?Apie visa tai tiesiogiai iš Vasaros ligoninės – su VU istoriku Tomu Vaiseta, organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadove Karile Levickaite, ligoninės vadovu Martynu Marcinkevičiumi, čia dirbančiais specialistais ir mokslininkais.Tiesioginę laidą iš Vasaros ligoninės veda Simona Aginskaitė ir Giedrė Čiužaitė.

48-erius metus Lietuvos aklųjų bibliotekoje išdirbusi Jadvyga Kuolienė neregiams buvo ir išliko nenuvargstanti švietėja, guodėja ir vaikų auklėtoja. Jubiliatę sveikina sūnus Darius ir Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Rasa Januševičienė.Neįgalieji Vilniaus Rotušės aikštėje paminėjo Savarankiško gyvenimo dieną. Šventę pristato nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė Karilė Levickaitė.

48-erius metus Lietuvos aklųjų bibliotekoje išdirbusi Jadvyga Kuolienė neregiams buvo ir išliko nenuvargstanti švietėja, guodėja ir vaikų auklėtoja. Jubiliatę sveikina sūnus Darius ir Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Rasa Januševičienė.Neįgalieji Vilniaus Rotušės aikštėje paminėjo Savarankiško gyvenimo dieną. Šventę pristato nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė Karilė Levickaitė.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Sigitas Armonas ir įmonės „Liregus“ direktorius Leonas Kirkilovskis žada, kad jubiliejiniai renginiai vyks visus ateinančius metus. Psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė siūlo didelius globos namus išsklaidyti į kompaktiškus savarankiško gyvenimo namus.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Sigitas Armonas ir įmonės „Liregus“ direktorius Leonas Kirkilovskis žada, kad jubiliejiniai renginiai vyks visus ateinančius metus. Psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė siūlo didelius globos namus išsklaidyti į kompaktiškus savarankiško gyvenimo namus.

Psichikos sveikata yra natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Psichikos sveikatos priežiūros tikslas – teikti psichiatrinę pagalbą, padėti žmogui prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo ir į jį grįžti. Apie psichikos sveikatą – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos vadovė profesorė Virginija Adomaitienė. Lietuvoje iki šiol nebuvo savanorių veikla pagrįstos programos, kuri padėtų spręsti onkologinėmis ligomis sergančių pacientų slaugos, psichologines, socialines ir kitokias problemas, nors kitose Europos Sąjungos šalyse tokios programos sėkmingai veikia. Onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas” kartu su Santariškių klinikomis tęsia savanorystės projektą. Jo įspūdingiausios akimirkos atskleistos fotoparodoje.

Psichikos sveikata yra natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Psichikos sveikatos priežiūros tikslas – teikti psichiatrinę pagalbą, padėti žmogui prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo ir į jį grįžti. Apie psichikos sveikatą – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos vadovė profesorė Virginija Adomaitienė. Lietuvoje iki šiol nebuvo savanorių veikla pagrįstos programos, kuri padėtų spręsti onkologinėmis ligomis sergančių pacientų slaugos, psichologines, socialines ir kitokias problemas, nors kitose Europos Sąjungos šalyse tokios programos sėkmingai veikia. Onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas” kartu su Santariškių klinikomis tęsia savanorystės projektą. Jo įspūdingiausios akimirkos atskleistos fotoparodoje.

„O, šiandien pilnatis“, – ironizuodami aplinkiniai atsiliepia apie kieno nors niūrią ar dirglią nuotaiką. Nevaldomos ar prastai valdomos nuotaikos pavyzdžių gyvenime apstu. Pavaldiniai, kurie vienas kito klausinėja apie viršininko tos dienos nuotaiką ir taip nusprendžia, ar verta į jį kreiptis. Žmona, besikabinėjanti prie vyro ir vaikų dėl bereikšmių smulkmenų, kurios nuotaiką sutuoktinis sieja su priešmenstruaciniu sindromu. Mylimasis, kuris savo išrinktąją čia dievina, neatsitraukdamas nė per žingsnį, žadėdamas santuoką, vaikus ir bendro gyvenimo rojų, čia vieną rytą tampa šaltas, abejingas, bėga kuo tolyn, tačiau, praėjus savaitei kitai, vėl glaustosi šalia.Psichikos sveikatos specialistai susirūpinę: daugėja nestabilios nuotaikos sukeltų problemų. Nuotaikos svyravimai – bėda ne tik juos patiriančiam, bet ir šalia esantiems. Ar atpažįstame nuotaikos sutrikimus? Ar gebame su jais tvarkytis?

„O, šiandien pilnatis“, – ironizuodami aplinkiniai atsiliepia apie kieno nors niūrią ar dirglią nuotaiką. Nevaldomos ar prastai valdomos nuotaikos pavyzdžių gyvenime apstu. Pavaldiniai, kurie vienas kito klausinėja apie viršininko tos dienos nuotaiką ir taip nusprendžia, ar verta į jį kreiptis. Žmona, besikabinėjanti prie vyro ir vaikų dėl bereikšmių smulkmenų, kurios nuotaiką sutuoktinis sieja su priešmenstruaciniu sindromu. Mylimasis, kuris savo išrinktąją čia dievina, neatsitraukdamas nė per žingsnį, žadėdamas santuoką, vaikus ir bendro gyvenimo rojų, čia vieną rytą tampa šaltas, abejingas, bėga kuo tolyn, tačiau, praėjus savaitei kitai, vėl glaustosi šalia.Psichikos sveikatos specialistai susirūpinę: daugėja nestabilios nuotaikos sukeltų problemų. Nuotaikos svyravimai – bėda ne tik juos patiriančiam, bet ir šalia esantiems. Ar atpažįstame nuotaikos sutrikimus? Ar gebame su jais tvarkytis?

Kodėl taip sunku tūlam piliečiui ištarti „ačiū” už suteiktą paslaugą, gautą paramą, gerą žodį, dovaną? Kodėl be jokio dėkingumo griebiame tai, ką duoda kiti, įsivaizduodami, kad jie tai privalo daryti? Kodėl jaučiamės nusipelnę pašalpų, rūpesčio ar paguodos?Nepagarba, nelaimingumo jausmas, konfliktai – dėkingumo stokos pasekmės. Psichikos sveikatos specialistai tvirtina, kad dėkingumas – tai įprotis, kurį tėvai turėtų suformuoti dar vaikystėje.

Kodėl taip sunku tūlam piliečiui ištarti „ačiū” už suteiktą paslaugą, gautą paramą, gerą žodį, dovaną? Kodėl be jokio dėkingumo griebiame tai, ką duoda kiti, įsivaizduodami, kad jie tai privalo daryti? Kodėl jaučiamės nusipelnę pašalpų, rūpesčio ar paguodos?Nepagarba, nelaimingumo jausmas, konfliktai – dėkingumo stokos pasekmės. Psichikos sveikatos specialistai tvirtina, kad dėkingumas – tai įprotis, kurį tėvai turėtų suformuoti dar vaikystėje.

Lietuvos vaikai jau ne pirmus metus tarptautiniuose tyrimuose vadinami vienais nelaimingiausių. Psichikos sveikatos specialistai sako, kad svarbiausias dalykas jų laimei – geri santykiai su tėvais. Tyrimai taip pat rodo, kad, nors vaikai iš tėvų sulaukia reikiamos pagalbos, tačiau meilės šeimose vis dar per mažai. Kodėl?

Lietuvos vaikai jau ne pirmus metus tarptautiniuose tyrimuose vadinami vienais nelaimingiausių. Psichikos sveikatos specialistai sako, kad svarbiausias dalykas jų laimei – geri santykiai su tėvais. Tyrimai taip pat rodo, kad, nors vaikai iš tėvų sulaukia reikiamos pagalbos, tačiau meilės šeimose vis dar per mažai. Kodėl?

Psichikos sveikatos specialistai pastebi – daugėja nerimo ir panikos sutrikimų. Lyg ir nieko bloga kūnui nelemiančios emocijos gali visiškai suparalyžiuoti socialinį žmogaus gyvenimą. Bijoma susitikti su žmonėmis, likti vienatvėje, išeiti iš namų ar atsidurti minioje, vengiama kalbėti auditorijai. Kaip nutinka, kad nerimas tampa stipresnis už asmenybę? Ar įmanoma susigrąžinti gyvenimo kontrolę?

Psichikos sveikatos specialistai pastebi – daugėja nerimo ir panikos sutrikimų. Lyg ir nieko bloga kūnui nelemiančios emocijos gali visiškai suparalyžiuoti socialinį žmogaus gyvenimą. Bijoma susitikti su žmonėmis, likti vienatvėje, išeiti iš namų ar atsidurti minioje, vengiama kalbėti auditorijai. Kaip nutinka, kad nerimas tampa stipresnis už asmenybę? Ar įmanoma susigrąžinti gyvenimo kontrolę?