Podcasts about lietuvos respublikoje

Operatyvus ir tinkamas dokumentų įteikimas pagreitina teisinius procesus. Tai veiksminga priemonė pranešti apie svarbią teisinę reikšmę turinčius įvykius ar teisinius ketinimus asmenims, vengiantiems vykdyti savo prievoles ar įsipareigojimus. Būtent antstoliai ar jų padėjėjai teikdami paslaugas, perduoda arba įteikia dokumentus kitiems Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims fizinių ar juridinių asmenų prašymu. Dokumentai gali būti įteikiami ir teismo pavedimu – šiuo atveju antstoliai jau vykdo valstybės patikėtas funkcijas. Kuo svarbi ir naudinga antstolių teikiama dokumentų įteikimo paslauga, komentuoja antstolis, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys Laurynas Lukšys.Apie Darbo kodekso pokyčius, aktualius tėvams auginantiems vaikus: ar žinojote, kad nuo šių metų sausio biudžetinių įstaigų darbuotojai, auginantys vaikus iki 3 metų, gali dirbti 32 val. per savaitę? O ar žinote, kad darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos gali būti skaidomos į dvi dalis? Apie tai plačiau pasakoja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ advokatas Egidijus Kieras.Statistika liudija, kad įmonės vis dažniau susiduria su mokumo problemomis, o dėl to kenčia darbuotojai – jiems nesumokamas atlyginimas arba jį mokėti vėluojama. Visgi darbuotojų tolerancija nemokiems darbdaviams labai didelė – žmonės algų laukia ir po keletą mėnesių. Kokie sektoriai turi daugiausia bėdų ir kokiais keliais atgauti nesumokėtus atlyginimus? Pokalbyje dalyvauja skolų išieškojimo ir teisinių paslaugų įmonės „Legal Balance“ vadovas Marius Šlepetis.Ved. Artūras Matusas

Atspirties tašku šiam pokalbiui tapo Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta paroda „Ribos ir paraštės. Socialinė kritika tarpukario Lietuvoje“ (kuratoriai – istorikas dr. Norbertas Černiauskas ir menotyrininkė Gabrielė Radzevičiūtė).Atrodytų kad socialinės kritikos tema ir tarpukario Lietuvos epochos, kaip pažangos, optimizmo, visuotinio modernėjimo ar net aukso amžiaus, vaizdavimas tarpusavyje nedera. Ar tikrai kalbėjimas apie ribas ir paraštes gali diskredituoti Pirmąją Lietuvos Respubliką? Kaip galima naujai pateikti socialinės kritikos temą, kurią sovietinė istoriografija ir ideologija suniokojo bei diskreditavo?Kam tarpukario epochoje rūpėjo socialiniai klausimai? Kokios socialinės temos to meto viešojoje erdvėje buvo svarstomos dažniausiai? Ar yra galimybių kalbėti apie kritikos raidą apskritai (nuo žanro iki vaidmens viešojoje erdvėje)?Kokia socialinė tema dažniausiai buvo apmąstoma Pirmojoje Lietuvos kūrusių dailininkų? Kaip ir kada (į kokių menininkų akiratį) pakliūdavo „nematomos“, nes marginalizuotos miesto gyventojų grupės – bedarbiai, elgetos, valkataujantys vaikai, prostitutės, girtuokliai ir kriminalinio pasaulio atstovai? Ką iš tarpukario Lietuvos dailininkų derėtų laikyti nuosekliausiai ir įtaigiausiai gvildenusį socialinės kritikos temas savo kūryboje?Kaip į įvairias negeroves valstybės ir visuomenės gyvenime žvelgė XX a. 3-4 dešimtmečių sandūroje iškilusi naujoji dailininkų karta?Kiek to meto moterys dailininkės domėjosi ir reflektavo socialines temas? Ar to meto dailininkių tarpe būta tokių asmenybių, kurias būtų galima vadinti „tikromis progresyvistėmis“, kurioms rūpėjo „naujosios moters“ temos atskleidimas?Ką tikro žinome apie 1929 m. vasarį įsiplieskusį garsųjį Kauno meno mokyklos streiką? Kodėl mokyklos bendruomenė ryžosi pasipriešinti tuometinio jos direktoriaus Kajetono Skleriaus vykdomai politikai? Ar šį streiką pastebėjo to meto spauda ir visuomenė?Pokalbis su menotyrininke Gabriele Radzevičiūte ir istorike Lina Hall.Ved. Aurimas Švedas

Kai daugelis liūdi dėl karantino, neįvykusių kelionių ir kitų neišsipildžiusių svajonių, autizmo spektro sutrikimą turintis Kasparas Dučinskas ir jo mama Eglė džiaugiasi – atidaryta individuali įmonė „Nepyksti“, ir sukurta darbo vieta Kasparui. Laidoje apie paslaugą, pagalbą priimant sprendimus pasakoja ir Valakupių reabilitacijos centro Profesinės reabilitacijos skyriaus vadovė Natalija Markovskaja. Apie „baubus“ ir kitas baimes, vis dar gyvus stereotipus ir pagalbą juos laužant, patirtis, žmonių požiūrį išgyvenimus pasakoja pašnekovai. Tiek Kasparo mama Eglė, tiek kasdieniniame darbe su nepažinojimu ir nežinojimu ar nemokėjimu suprasti, priimti kasdien susidurianti Natalija, vieningai sutaria – jei nori, dirbti, pagal savo galimybes, ir jaustis reikalingu gali visi.VšĮ Valakupių reabilitacijos centras nuo 2020 birželio 1 d. teikia projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ paslaugą – pagalba priimant sprendimus. Ši paslauga skirta suaugusiems asmenims su proto ir (arba) psichikos negalia, kuriems nustatytas ribotas gebėjimas priimti sprendimus tam tikroje srityje.Pagalba priimant sprendimus – tai asmeniškas sprendimų priėmimo procesas, kai sprendimą priimantis asmuo naudojasi jam pagalbą teikiančio specialisto ar specialistų komandos pagalba, sprendžiant dėl asmens sveikatos, socialinio dalyvavimo, asmeninių turtinių bei neturtiniųklausimų, remiantis sprendimą priimančio asmens valia, pageidavimu ir teise rinktis.Pačios paslaugos tikslas – pasitelkus pagalbininko priimant sprendimus ar specialistų komandos pagalbą stiprinti asmens gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, siekiant savarankiško gyvenimo ir dalyvavimo visose gyvenimo srityse Pagalbos priimant sprendimus asmeniui teikiama asmens sveikatos, socialinio dalyvavimo, asmeninių turtinių, asmeninių neturtinių klausimų srityse. Teisę į pagalbos priimant sprendimus paslaugas turi nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys nuo 18 metų, kuriems nustatytas šių paslaugų poreikis.Ved. Žydrė Gedrimaitė

COVID-19 epidemija ir toliau plinta pasaulyje. Pirmieji atvejai užfiksuoti Airijoje ir Liuksemburge. Lietuvoje naujų užsikrėtimo atvejų neužfiksuota, tačiau paskelbta ekstremali situacija turi įtakos darbuotojams, grįžusiems į darbą iš užsienio. Šiandien sukanka 30 metų, kai įsteigtas Lietuvos bankas – centrinis bankas Lietuvos Respublikoje. Būdamas Eurosistemos dalyvis, Lietuvos bankas rūpinasi visos euro zonos, kuri jungia devyniolika šalių su daugiau kaip 330 milijonų gyventojų, pinigų politika ir ekonomikos augimu. Minint Lietuvo banko 30 metų sukaktį Vilniuje, Pinigų muziejuje, parengta paroda „Lietuvos bankas 1990–2020 m. Įvykiai ir žmonės“, kurią galima bus aplankyti artimiausiais mėnesiais patogiu laiku. Telefoninai sukčiai nusitaikė į bankų programėles. Skambutį gavęs vilnietis nustębęs, nes sukčiai žinojo jo visus asmens duomenis ir net sąskaitos likutį. Policijai toks atvejis pirmas, bankai įspėja klientus akylai saugoti PIN kodus ir neprisijungti kam nors prašant.  Europos Sąjunga tęsia pasirengimą chaotiškam scenarijui, jei „Brexito“ prekybos derybos su Jungtine Karalyste baigtųsi nepasiekus jokio susitarimo. Derybos, kuriose iki gruodžio 31-osios turėtų būti parengtas susitarimas, turėtų prasidėti rytoj. Ved. Darius Matas.

Minint jėzuitų misijos Lietuvoje 450 metų sukaktį, Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincija ir Vilniaus universitetas kvietė į konferenciją „Jėzuitų ugdymas siekiantiems daugiau“, kuri vyko gegužės 15 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje.Konferencija prasidėjo įvadine diskusija „Ugdymas Lietuvos jėzuitų misijoje: istorinė patirtis“. Jos dalyviai – prof. Arūnas Streikus, doc. Liudas Jovaiša, t. Antanas Saulaitis aptarė, kaip Lietuvos jėzuitams ir jėzuitams lietuviams sekėsi įgyvendinti misiją ugdyti jaunimą, su kokiais iššūkiais teko susidurti ir kaip tai atsiliepė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Lietuvos Respublikoje, sovietmečio Lietuvoje bei išeivijoje darbavęsi Jėzaus draugijos nariai. Diskusiją pradėjo jos moderatorė Gabrielė Gailiūtė.

Didžiosios Britanijos vyriausybei trečiadienį pritarus su ES suderintam „Brexito“ sutarties projektui, kitą dieną kilo sąmyšis. Atsistatydino net 3 ministrai, nesutinkantys su „Brexito“ sąlygomis. Tuo metu JK lietuvių bendruomenės nariai, stebintys įvykius valdžioje, sako esantys pasimetę ir neužtikrinti dėl savo ateities.Kasmet dėl antibiotikams atsparių bakterijų infekcijos ES miršta 33 tūkst. žmonių. Mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad tokių atvejų tik daugėja, o specialistai tvirtina, kad šių preparatų panaudojimas gali būti nereikalingas, todėl smarkiai prisideda prie atsparumo antimikrobinėms medžiagoms atsiradimo ir plitimo. Eurokomisaro Vytenio Andriukaičio interviu.Lapkričio 16 d. Lietuvoje penktą kartą oficialiai minima Tarptautinė tolerancijos diena, kurią 1995 m. paskelbė 28-oji generalinė UNESCO konferencija, o nuo 2013 m. ji yra įtraukta į Lietuvos atmintinų dienų sąrašą. Vyriausybė apdovanos ir pagerbs asmenis, labiausiai prisidėjusius prie pilietinės visuomenės kūrimo, tautinių kultūrų puoselėjimo bei tarpkultūrinio dialogo skatinimo.2018-ieji yra ypatingi ir Lietuvai, švenčiančiai Valstybės atkūrimo šimtmetį, ir Lietuvos paštui, kuris taip pat mini 100 metų gyvavimo sukaktį. Lietuvos Respublikoje 1918-ųjų lapkričio 16 dieną gimė atkurtosios Lietuvos valstybės paštas.Lietuvių poetui, rašytojui, žurnalistui ir dramaturgui Kazys Binkiui šiandien sukaktų 125-eri metai.Klaipėdoje šiandien prasideda 20-asis Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis.„Naujienų žemėlapis“: britų pareigūnai ir žiniasklaida žvilgsnius kreipia į verslininką Arron'ą Banks'ą, įkūrusį neoficialią kampaniją, per referendumą raginusią palikti Bendriją.Politologės Rimos Urbonaitės komentaras. Orai. Dienos renginiai. Verslo naujienos – apie dirbtinį intelektą. Sporto apžvalga. Ved. Paulius Šironas.

Didžiosios Britanijos vyriausybei trečiadienį pritarus su ES suderintam „Brexito“ sutarties projektui, kitą dieną kilo sąmyšis. Atsistatydino net 3 ministrai, nesutinkantys su „Brexito“ sąlygomis. Tuo metu JK lietuvių bendruomenės nariai, stebintys įvykius valdžioje, sako esantys pasimetę ir neužtikrinti dėl savo ateities.Kasmet dėl antibiotikams atsparių bakterijų infekcijos ES miršta 33 tūkst. žmonių. Mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad tokių atvejų tik daugėja, o specialistai tvirtina, kad šių preparatų panaudojimas gali būti nereikalingas, todėl smarkiai prisideda prie atsparumo antimikrobinėms medžiagoms atsiradimo ir plitimo. Eurokomisaro Vytenio Andriukaičio interviu.Lapkričio 16 d. Lietuvoje penktą kartą oficialiai minima Tarptautinė tolerancijos diena, kurią 1995 m. paskelbė 28-oji generalinė UNESCO konferencija, o nuo 2013 m. ji yra įtraukta į Lietuvos atmintinų dienų sąrašą. Vyriausybė apdovanos ir pagerbs asmenis, labiausiai prisidėjusius prie pilietinės visuomenės kūrimo, tautinių kultūrų puoselėjimo bei tarpkultūrinio dialogo skatinimo.2018-ieji yra ypatingi ir Lietuvai, švenčiančiai Valstybės atkūrimo šimtmetį, ir Lietuvos paštui, kuris taip pat mini 100 metų gyvavimo sukaktį. Lietuvos Respublikoje 1918-ųjų lapkričio 16 dieną gimė atkurtosios Lietuvos valstybės paštas.Lietuvių poetui, rašytojui, žurnalistui ir dramaturgui Kazys Binkiui šiandien sukaktų 125-eri metai.Klaipėdoje šiandien prasideda 20-asis Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis.„Naujienų žemėlapis“: britų pareigūnai ir žiniasklaida žvilgsnius kreipia į verslininką Arron'ą Banks'ą, įkūrusį neoficialią kampaniją, per referendumą raginusią palikti Bendriją.Politologės Rimos Urbonaitės komentaras. Orai. Dienos renginiai. Verslo naujienos – apie dirbtinį intelektą. Sporto apžvalga. Ved. Paulius Šironas.

„10–12”: kiek žinote moterų, kūrusių Lietuvos valstybę? Indrės Urbaitės pasakojimas: Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė – lengvaatletė, į Lietuvą atvežusi krepšinį. Išradėjos, sportininkės, visuomenininkės, šnipės – kokias tarpukariu Lietuvoje aktyviai veikusias moteris turime žinoti šiandien, kad suprastume, kaip pavyko mūsų valstybei susikurti ir išlikti? Ar apskritai reikia peržiūrėti valstybės istoriją ir joje moterų vaidmenį paryškinti?Paulina Mongirdaitė – pirmoji Lietuvoje fotografė moteris.Antanina Liorentaitė – pirmoji lakūnė ir parašiutininkė Lietuvoje. Magdalena Avietėnaitė – vienintelė moteris, prieš II pasaulinį karą užėmusi aukštą postą Lietuvos Respublikoje. Spaudos apžvalga.Ką daryti susitikus agresyvų šunį? Gaisrai Švedijoje. Ved. Giedrė Čiužaitė.

„10–12”: kiek žinote moterų, kūrusių Lietuvos valstybę? Indrės Urbaitės pasakojimas: Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė – lengvaatletė, į Lietuvą atvežusi krepšinį. Išradėjos, sportininkės, visuomenininkės, šnipės – kokias tarpukariu Lietuvoje aktyviai veikusias moteris turime žinoti šiandien, kad suprastume, kaip pavyko mūsų valstybei susikurti ir išlikti? Ar apskritai reikia peržiūrėti valstybės istoriją ir joje moterų vaidmenį paryškinti?Paulina Mongirdaitė – pirmoji Lietuvoje fotografė moteris.Antanina Liorentaitė – pirmoji lakūnė ir parašiutininkė Lietuvoje. Magdalena Avietėnaitė – vienintelė moteris, prieš II pasaulinį karą užėmusi aukštą postą Lietuvos Respublikoje. Spaudos apžvalga.Ką daryti susitikus agresyvų šunį? Gaisrai Švedijoje. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Literatūrologės dr. Viktorijos Šeinos paskaita „Atgimimo pranašas, arba Maironio kanonizacija Lietuvos Respublikoje (1918-1940)“ aptaria Maironio kanonizaciją nulėmusias socialines ir komunikacines praktikas, daugiausia dėmesio skiriant švietimo sistemai, kaip vienai svarbiausių literatūrinį kanoną formuojančių institucijų. Nors dar iki valstybingumo atkūrimo susiformavo ištisa Maironio poetinė mokykla, o jo dainos tautinio atgimimo metais pradėjo sklisti po Lietuvą, vis dėlto visuotinai žinomu ir pripažintu klasiku Maironis tapo tik sukūrus valstybinę Lietuvos švietimo sistemą ir privalomą pradinį mokslą. Vadovėliuose pateikiama rašytojo biografija, specialiai parinkti poeto tekstai skaitiniuose, savitos užduočių, klausimų ir siūlomų rašinių temų formuluotės ne tik užtikrino Maironiui centrinę vietą nacionaliniame kanone, bet ir formavo kanonines poeto biografijos ir kūrybos reikšmes. Įrašyta 2016 m. balandžio 22 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

Literatūrologės dr. Viktorijos Šeinos paskaita „Atgimimo pranašas, arba Maironio kanonizacija Lietuvos Respublikoje (1918-1940)“ aptaria Maironio kanonizaciją nulėmusias socialines ir komunikacines praktikas, daugiausia dėmesio skiriant švietimo sistemai, kaip vienai svarbiausių literatūrinį kanoną formuojančių institucijų. Nors dar iki valstybingumo atkūrimo susiformavo ištisa Maironio poetinė mokykla, o jo dainos tautinio atgimimo metais pradėjo sklisti po Lietuvą, vis dėlto visuotinai žinomu ir pripažintu klasiku Maironis tapo tik sukūrus valstybinę Lietuvos švietimo sistemą ir privalomą pradinį mokslą. Vadovėliuose pateikiama rašytojo biografija, specialiai parinkti poeto tekstai skaitiniuose, savitos užduočių, klausimų ir siūlomų rašinių temų formuluotės ne tik užtikrino Maironiui centrinę vietą nacionaliniame kanone, bet ir formavo kanonines poeto biografijos ir kūrybos reikšmes. Įrašyta 2016 m. balandžio 22 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

Spalio 14 d. drauge su Seimo rinkimais bus rengiamas ir patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“.Laidoje dalyvauja referendumo iniciatyvinės grupės nariai – Seimo narys Žilvinas Šilgalis ir Kovo 11-osios Akto signataras Zigmas Vaišvila.Taip pat dalyvauja Seimo nariai Vaidotas Bacevičius ir Algis Čaplikas.

Spalio 14 d. drauge su Seimo rinkimais bus rengiamas ir patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“.Laidoje dalyvauja referendumo iniciatyvinės grupės nariai – Seimo narys Žilvinas Šilgalis ir Kovo 11-osios Akto signataras Zigmas Vaišvila.Taip pat dalyvauja Seimo nariai Vaidotas Bacevičius ir Algis Čaplikas.

Spalio 14 d. drauge su Seimo rinkimais bus rengiamas ir patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“.Laidoje dalyvauja referendumo iniciatyvinės grupės nariai – Seimo narys Žilvinas Šilgalis ir Kovo 11-osios Akto signataras Zigmas Vaišvila.Taip pat dalyvauja Seimo nariai Vaidotas Bacevičius ir Algis Čaplikas.

Spalio 14 d. drauge su Seimo rinkimais bus rengiamas ir patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“.Laidoje dalyvauja referendumo iniciatyvinės grupės nariai – Seimo narys Žilvinas Šilgalis ir Kovo 11-osios Akto signataras Zigmas Vaišvila.Taip pat dalyvauja Seimo nariai Vaidotas Bacevičius ir Algis Čaplikas.

Spalio 14 d. drauge su Seimo rinkimais turi būti rengiamas patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“.Laidoje dalyvauja parlamentaras Vytautas Gapšys, ūkio viceministras Adomas Ąžuolas Audickas, parlamentaras Arvydas Anušauskas.

Spalio 14 d. drauge su Seimo rinkimais turi būti rengiamas patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“.Laidoje dalyvauja parlamentaras Vytautas Gapšys, ūkio viceministras Adomas Ąžuolas Audickas, parlamentaras Arvydas Anušauskas.

Spalio 14 d. drauge su Seimo rinkimais turi būti rengiamas patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“.Laidoje dalyvauja parlamentaras Vytautas Gapšys, ūkio viceministras Adomas Ąžuolas Audickas, parlamentaras Arvydas Anušauskas.

Spalio 14 d. drauge su Seimo rinkimais turi būti rengiamas patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“.Laidoje dalyvauja parlamentaras Vytautas Gapšys, ūkio viceministras Adomas Ąžuolas Audickas, parlamentaras Arvydas Anušauskas.

Spalio 14 d. drauge su Seimo rinkimais turi būti rengiamas patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“.Studijoje – referendumo iniciatyvinės grupės nariai: parlamentarai Andrius Mazuronis ir Almantas Petkus.Taip pat laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto dekanas Algirdas Monkevičius, elektros energetikos inžinierius Andrius Šimas.

Spalio 14 d. drauge su Seimo rinkimais turi būti rengiamas patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“.Studijoje – referendumo iniciatyvinės grupės nariai: parlamentarai Andrius Mazuronis ir Almantas Petkus.Taip pat laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto dekanas Algirdas Monkevičius, elektros energetikos inžinierius Andrius Šimas.

Spalio 14 d. drauge su Seimo rinkimais turi būti rengiamas patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“.Studijoje – referendumo iniciatyvinės grupės nariai: parlamentarai Andrius Mazuronis ir Almantas Petkus.Taip pat laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto dekanas Algirdas Monkevičius, elektros energetikos inžinierius Andrius Šimas.

Spalio 14 d. drauge su Seimo rinkimais turi būti rengiamas patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“.Studijoje – referendumo iniciatyvinės grupės nariai: parlamentarai Andrius Mazuronis ir Almantas Petkus.Taip pat laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto dekanas Algirdas Monkevičius, elektros energetikos inžinierius Andrius Šimas.

Spalio 14 d. drauge su Seimo rinkimais turi būti rengiamas patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“.Dalyvauja referendumo iniciatyvinės grupės nariai : parlamentaras Vytautas Kurpuvesas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Rūta Vanagaitė.Taip pat dalyvauja parlamentarai Kazimieras Uoka ir Algirdas Sysas.

Spalio 14 d. drauge su Seimo rinkimais turi būti rengiamas patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“.Dalyvauja referendumo iniciatyvinės grupės nariai : parlamentaras Vytautas Kurpuvesas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Rūta Vanagaitė.Taip pat dalyvauja parlamentarai Kazimieras Uoka ir Algirdas Sysas.

Spalio 14 d. drauge su Seimo rinkimais turi būti rengiamas patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“.Dalyvauja referendumo iniciatyvinės grupės nariai : parlamentaras Vytautas Kurpuvesas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Rūta Vanagaitė.Taip pat dalyvauja parlamentarai Kazimieras Uoka ir Algirdas Sysas.

Spalio 14 d. drauge su Seimo rinkimais turi būti rengiamas patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“.Dalyvauja referendumo iniciatyvinės grupės nariai : parlamentaras Vytautas Kurpuvesas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Rūta Vanagaitė.Taip pat dalyvauja parlamentarai Kazimieras Uoka ir Algirdas Sysas.

Spalio 14 dieną drauge su Seimo rinkimais turi būti rengiamas patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“.Studijoje – referendumo iniciatyvinės grupės nariai: Seimo nariai Birutė Vėsaitė ir Rimantas Sinkevičius. Taip pat laidoje dalyvauja Krikščionių partijos atsakingasis sekretorius Albinas Pilipauskas ir Seimo narys Gintaras Songaila.

Spalio 14 dieną drauge su Seimo rinkimais turi būti rengiamas patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“.Studijoje – referendumo iniciatyvinės grupės nariai: Seimo nariai Birutė Vėsaitė ir Rimantas Sinkevičius. Taip pat laidoje dalyvauja Krikščionių partijos atsakingasis sekretorius Albinas Pilipauskas ir Seimo narys Gintaras Songaila.

Spalio 14 dieną drauge su Seimo rinkimais turi būti rengiamas patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“.Studijoje – referendumo iniciatyvinės grupės nariai: Seimo nariai Birutė Vėsaitė ir Rimantas Sinkevičius. Taip pat laidoje dalyvauja Krikščionių partijos atsakingasis sekretorius Albinas Pilipauskas ir Seimo narys Gintaras Songaila.

Spalio 14 dieną drauge su Seimo rinkimais turi būti rengiamas patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“.Studijoje – referendumo iniciatyvinės grupės nariai: Seimo nariai Birutė Vėsaitė ir Rimantas Sinkevičius. Taip pat laidoje dalyvauja Krikščionių partijos atsakingasis sekretorius Albinas Pilipauskas ir Seimo narys Gintaras Songaila.

Spalio 14 dieną drauge su Seimo rinkimais turi būti rengiamas patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų – „taip“ arba „ne“.Dalyvauja referendumo iniciatyvinės grupės narys, parlamentaras Kęstas Komskis, Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius, akademikas Jurgis Vilemas, visuomeninio judėjimo „Žmonės sprendžia“ pirmininkas Linas Balsys.

Spalio 14 dieną drauge su Seimo rinkimais turi būti rengiamas patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų – „taip“ arba „ne“.Dalyvauja referendumo iniciatyvinės grupės narys, parlamentaras Kęstas Komskis, Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius, akademikas Jurgis Vilemas, visuomeninio judėjimo „Žmonės sprendžia“ pirmininkas Linas Balsys.

Spalio 14 dieną drauge su Seimo rinkimais turi būti rengiamas patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų – „taip“ arba „ne“.Dalyvauja referendumo iniciatyvinės grupės narys, parlamentaras Kęstas Komskis, Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius, akademikas Jurgis Vilemas, visuomeninio judėjimo „Žmonės sprendžia“ pirmininkas Linas Balsys.

Spalio 14 dieną drauge su Seimo rinkimais turi būti rengiamas patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų – „taip“ arba „ne“.Dalyvauja referendumo iniciatyvinės grupės narys, parlamentaras Kęstas Komskis, Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius, akademikas Jurgis Vilemas, visuomeninio judėjimo „Žmonės sprendžia“ pirmininkas Linas Balsys.

Liepos viduryje Seime priėmė nutarimą, kad spalio 14 dieną drauge su Seimo rinkimais turi būti rengiamas patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“.Dalyvaus referendumo iniciatyvinės grupės nariai: Seimo narys Vidmantas Žiemelis ir Nepriklausomybės Akto signataras Algimantas Sėjūnas.Jiems oponuos Krikščionių partijos teisininkas Karolis Rugys ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius.

Liepos viduryje Seime priėmė nutarimą, kad spalio 14 dieną drauge su Seimo rinkimais turi būti rengiamas patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“.Dalyvaus referendumo iniciatyvinės grupės nariai: Seimo narys Vidmantas Žiemelis ir Nepriklausomybės Akto signataras Algimantas Sėjūnas.Jiems oponuos Krikščionių partijos teisininkas Karolis Rugys ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius.

Liepos viduryje Seime priėmė nutarimą, kad spalio 14 dieną drauge su Seimo rinkimais turi būti rengiamas patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“.Dalyvaus referendumo iniciatyvinės grupės nariai: Seimo narys Vidmantas Žiemelis ir Nepriklausomybės Akto signataras Algimantas Sėjūnas.Jiems oponuos Krikščionių partijos teisininkas Karolis Rugys ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius.

Liepos viduryje Seime priėmė nutarimą, kad spalio 14 dieną drauge su Seimo rinkimais turi būti rengiamas patariamasis referendumas. Biuletenyje rinkėjams bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“.Dalyvaus referendumo iniciatyvinės grupės nariai: Seimo narys Vidmantas Žiemelis ir Nepriklausomybės Akto signataras Algimantas Sėjūnas.Jiems oponuos Krikščionių partijos teisininkas Karolis Rugys ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius.