Podcasts about sporto

00:00:00 – pradedam nuo padaro 00:05:50 – Ryto pralaimėjimų serija 00:11:25 – Enochas žaidžia prastai 00:15:20 – Kas padės atsitiesti? 00:21:40 – Gudaičio debiutas 00:25:35 – Žibėno kėdė 00:28:15 – Sporto transliacijos 00:34:07 – Triuškinanti „Žalgirio“ pergalė 00:36:40 – Wongas juda 00:40:57 – Ar verta nusitrakti su Mitchellu ir Maneku 00:45:36 – Utenos triuškinamas pralaimėjimas Kėdainiuose 00:51:18 – Čili momentas 00:52:57 – Atletiko dvigubas lietimas 00:56:34 – Lietovos rinktinės startas pasaulio čempionato atrankoje

Europos lyderiai bando įtikinti Donaldą Trampą neskaldyti sąjungininkų bei nenusigręžti nuo Ukrainos. Po susitikimo su britų premjeru Kiru Starmeriu Jungtinių Valstijų prezidentas sako, kad taikos susitarimo vilkinti nevalia - pasak Trampo, Putinas tikrai laikysis duoto žodžio, bet pats amerikiečių taikdarių siųsti neketina. Šiandien Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Vašingtone turėtų pasirašyti sutartį, pagal kurią Jungtinėms Amerikos Valstijos suteiks teisę į gamtos resursus UkrainojePrasideda antroji jubiliejinėje 25-osios Vilniaus knygų mugės diena. Klausimas klausytojams - ar lankotės knygų mugėje? Ar keliaujate ten knygų, ar į renginius?Nuo rytojaus nebus galima prisiskambinti, jeigu telefono numeris prasideda skaičiumi 8. Jis turi būti pakeistas į +370 arba tiesiog 0. Vis tik daugybė žmonių ar įmonių numerių dar nesusitvarkė, o tie, kurie numerių pakeitimui naudoja specialias programėles, raginami jas rinktis atidžiai, kad nebūtų pasisavinti duomenys.Iki kitų metų sausio greitosios medicinos pagalbos tarnyboje turi nelikti vairuotojų. Sveikatos apsaugos ministerija siekia, kad vairuojantys greitosios pagalbos automobilius turėtų ir paramediko kvalifikaciją. Pusantro šimto vairuotojų turės apsispręsti, ar išeiti iš darbo, ar eiti mokytis.Palangos sporto centras vaikus sportuoti kvietė neturėdamas higienos paso. Centro atstovai aiškina, kad veikė legaliai ir dokumentus turėjo, o pažeidimai nustatyti supainiojus sąvokas. Visgi po specialistų patikrinimo Sporto centras suskubo juos taisyti - pateikė paraiškas higienos pasams gauti.Ved. Rūta Kupetytė

DonaldasTrampas ir Volodymyras Zelenskis Baltuosiuose rūmuose pasirašys susitarimą, užtikrinantį Jungtinėms Valstijoms prieigą prie Ukrainos retųjų elementų.Vasario 16-ąją Jurbarko rajono Pašaltuonio kaime užfiksuotas žiauraus elgesio su gyvūnu atvejis. Tauragės lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ direktorius Zigmas Mozuraitis pririšęs prie automobilio kablio šunį jį tempė keliu Tauragė-Jurbarkas. Vyras aiškino, kad taip darė, nes vedžioti šunį įprastu būdu buvo pernelyg šalta.Retas įvykis laukia besidminčių astronomija. Vienoje Saulės pusėje susitiks septynios - visos, neskaičiuojant Žemės,- Saulės sistemos planetos. Šis retas astronominis Reiškinys vadinamas Didžiuoju planetų paradu.Palangos sporto centras vaikus sportuoti kvietė neturėdamas higienos paso. Centro atstovai aiškina, kad veikė legaliai ir dokumentus turėjo, o pažeidimai nustatyti supainiojus sąvokas. Visgi po specialistų patikrinimo Sporto centras suskubo juos taisyti - pateikė paraiškas higienos pasams gauti.Ved. Paulius Šironas

Jonas Vainauskas papasakojo, ką jis veikia Birštone, pasidalino dar niekur nematytais kadrais ir po 12 metų metė iššūkį Karoliui Tiškevičiui. Temos: Įžanga (0:00);  Kodėl svečiuojamės Birštone? (00:32); Krepšinio kelio pradžia Vilniuje ir kodėl Jonas netapo labai geru krepšininku? (02:05); Šešiolikmetis sporto vadybininkas (08:28); Pasitikėjimas, augimas ir liūtas tarp vilkų (17:06);  Ateities krepšinio prognozės ir pralaimėjimo normalizavimas (21:46); Rokenrolas krepšinyje (28:43); „Mes žaidėme taip, kaip gyvenome“ (30:56);  Bėgimas, maratono pažadas ir balansas tarp darbo ir gyvenimo (34:08); Etapai NKL ir Europos lygų klubuose (39:14);  Lietuvos „Rytas“ vs Golden State Warriors ir Vainausko santykis su Eurolyga (42:15); Metamas iššūkis Tiškevičiui (49:26).

Sports Movie Draft - Ep 331: Wake up Sporto's, it's time to make some noise for your favorite team and favorite sports movies as your hosts go around and draft their Top 5 Sport Films. Which team will win? Which team will lose? Tune in to find out, only on Normies Like Us! Play ball! @NormiesLikeUs https://www.instagram.com/normieslikeus/ @jacob https://www.instagram.com/jacob/ @MikeHasInsta https://www.instagram.com/mikehasinsta/ https://letterboxd.com/BabblingBrooksy/ https://letterboxd.com/hobbes72/ https://letterboxd.com/mikejromans/

Il caso Almasri che sta innervosendo il Governo Meloni, si arricchisce di un nuovo colpo di scena. Una vittima delle torture del generale libico Osama Almasri, Lam Magok Biel Ruei, ha presentato alla Procura di Roma una denuncia per “favoreggiamento per le condotte di Carlo Nordio, Matteo Piantedosi e Giorgia Meloni che – a suo dire – hanno sottratto il torturatore libico alla giustizia” visto che lo hanno scarcerato e rimandato a Tripoli su un volo speciale.

Radijo stoties FM99 studijoje pokalbis su architekte Alfreda Urmanavičiene.

Daugkartinis Lietuvos smiginio čempionas Darius Labanauskas iškovojo pergalę turnyre Anglijoje, bet pasitraukė iš kovos smiginio pasaulio čempionate. Smiginio sporto šakos užkulisiai.Kaip žiūrėti filmą su vaiku kitaip: ugdyti vaikams vertybes, patirti atradimo ir savęs pažinimo džiaugsmą?LRT Faktai: Naudojant dirbtinį intelektą kuriama vis daugiau pramoginio turinio socialiniuose tinkluose, įspėja ekspertai. Tai gali būti ir pelningas verslas. Kur slypi pavojai, jei vaizdai kelia geras emocijas?Vėstant orams, entuziastai renkasi maudytis šaltame vandenyje. Kokios yra šalčio naudos organizmui ir ar egzistuoja riba tarp naudos ir žalos?Šilalės rajone esanti Laukuva – vienas iš Lietuvos miestelių, kurį prieš Kalėdas išpuošė pati bendruomenė. Ir jau ne pirmus metus išlaikoma tradicija – gražinti aplinką pačių gamintomis dekoracijomis.Ved. Ignas Andriukevičius

Sporto klube pokalbis su Kęstučiu Dambrausku

Spaudos apžvalga.Ir paaugliai gali priimti sprendimus, kokius kultūrinius projektus finansuoti. Tokią galią jauniems žmonėms suteikia Europos kultūros sostinė Budė. Norvegijos šiaurėje, Nordlando regione įsikūręs miestas kasmet praranda vis daugiau jaunimo, kuris akcentuoja – gyventi čia jiems nuobodu. Kaip Europos kultūros sostinė pasiryžo spręsti šią problemą?Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta pasaulinio lygio fotografo Davido Goldblatto paroda „David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“.Filosofijos fakultete vyks atviras seminaras „Vaikų trauminės patirtys: kaip atpažinti sunkumus ir padėti?“.Šiauliuose visą lapkritį vyksta mėgėjų teatrų festivalis „Pulsas”. Šiųmetis festivalis jau 15-asis, ir jis stebina žanrų įvairove.Užsienio kultūros spaudos apžvalga.Prasideda Taivano kino festivalis.Ar e. sportas gali tapti tradicinio sporto alternatyva?Ved. Karolina Bieliauskaitė

00:00:00 – Įžanga ir konfliktai 00:06:45 – „Ryto“ motyvacija 00:08:35 – „Žalgiris“ be pranašumų 00:11:14 – Žibėno džiaugsmai 00:14:23 – „Žalgirio“ tritaškiai 00:17:40 – Žibėnas pranoksta Trinchierį 00:18:50 – Kova dėl kamuolių 00:23:35 – Koks „Žalgirio“ veidas? 00:31:23 – Kritika Smailagičiui 00:33:20 – Trinchieri pykčiai 00:40:04 – paspauskit like ir Gecas NKL 00:45:24 – Kurtis treneris 00:49:00 – Sporto terminai lietuvių kalba 00:55:17 – Lietkabelio traumos 00:59:33 – Wolves sunkumai ir treneris 01:02:30 – Utenos pralaimėjimai 01:06:42 – Smailagičiaus balsavimas 01:09:20 – Savaitės MVP 01:13:02 – Armandas Kučys 01:14:52 – Lietuvos futbolo rinktinės prieš Kosovą

Sergamumas kokliušu auga, o gydytojai ne iškart sugeba nustatyti šią ligą. Taip sako vilnietė Dalia, kuriai medikai kokliušą nustatė tik po pusantros savaitės intensyvaus kosėjimo. Kaip kovoti su šia sugrįžusia grėsminga liga?Aktualus klausimas. Jau dvi paras veikia Gynybos fondas, į kurį gyventojai. verslas bei įvairios organizacijos gali savanoriškai pervesti pinigų ir taip padėti stiprinti krašto apsaugą. Ar ketinate aukoti naujajam Gynybos fondui?Vilniaus Baltupių progimnazijos moksleivei prireikė medikų pagalbos po incidento su mokykloje dirbančiomis virėjomis. Kitų vaikų akivaizdoje ant mergaitės buvo šaukiama, ji išvadinta melage. Astos Martišiūtės reportažas.Lietuvos visuomenė tik prieš keletą dienų išgirdo, kad mūsų teritorijoje vis randami meteorologiniai balionai. Juos naudoja sinoptikai, siekdami tiksliau įvertinti orų padėtį. Juos naudoja ir kontrabandininkai, iš Baltarusijos ir Rusijos į Lietuvą skraidinantys cigaretes. Pasieniečiai sako per šiuos metus užfiksavę apie 650 balionų, kirtusių sieną.Šią savaitę sporto bendruomenė pasipiktino Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjo Tado Vasiliausko žodžiais – kalbėdamas apie ledo aikštelių prieinamumą jis prasitarė, kad didelio poreikio daugiau nei dviem mieste nėra, o ledo ritulys esą yra „slaviškas sportas“. Iš kur galėjo atsirasti šis mitas ir ką pasakoja patys ledo ritulio atstovai?Politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarišvili sako, kad Seimo rinkimai degraduoja.Ved. Edvardas Kubilius

Rubrikoje „Keturi milijonai“ – Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkas Vitalijus Kryževičius. Apie gyvenimą Vokietijoje ir šią savaitę minimą Miuncheno lietuvių bendruomenės 80-imtmetį.Šią savaitę sporto bendruomenė pasipiktino Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjo Tado Vasiliausko žodžiais – kalbėdamas apie ledo aikštelių prieinamumą jis prasitarė, kad didelio poreikio daugiau nei dviem mieste nėra, o ledo ritulys esą yra „slaviškas sportas“. Iš kur galėjo atsirasti šis mitas ir ką pasakoja patys ledo ritulio atstovai - Jurgos Bakaitės reportaže.Šiandien Vilniuje prasideda tris dienas truksianti Vilniuje šiuolaikinio meno mugė „KOMISAS“. Antrą kartą vykstančioje, paraleline vadinamoje mugėje - daugiau nei 30 menininkų pristatys savo kūrinius ir suteiks galimybę juos įsigyti tiesiai iš kūrėjų rankų. Pasak vieno iš mugės kuratorių, menininko Roberto Narkaus, „KOMISAS“ nėra įprasta meno mugė: „Mūsų tikslas – sukurti tiltą tarp kūrėjo ir žiūrovo, o meno kūriniai yra įrankiai, galintys keisti mūsų kasdienybę, mąstymą ir įsitikinimus bei tapti atspirtimi ir įkvėpimu pasaulį ištikusiame chaose.“Kokia yra branduolinės energetikos ateitis? Apie tai diskutuojama ir Kauno technologijos universiteto Santakos slėnyje šiandien vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje. Joje – dalyviai iš skirtingų Europos šalių pristato naujus vystomus ar planuojamus branduolinės energetikos projektus įvairiose Europos šalyse.Į LRT GIRDI parašė klausytoja, kuriai kilo klausimas, ar nusikaltę asmenys iš tiesų atlieka teismo paskirtus viešuosius darbus? Su ekspertais aptarsime, kokiais atvejais teismas skiria žmogui viešųjų darbų? Ar juos visi privalo atlikti, ar galima „iškeisti“ į baudą ar areštą? Kas prižiūri, kad nuteistasis tikrai atliko viešuosius darbus?Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Pastarosiomis savaitėmis apleistame Vilniaus Sporto rūmų pastate siautėja paaugliai - jie daužo pastato langus, griauna tvoreles, ropščiasi į pastatą, sprogdina petardas, jau sugadino signalizaciją. Generalinis policijos komisaras Renatas Požėla sako, kad dalis nepilnamečių jau yra identifikuoti.Vilniaus oro uosto teritorijoje nukritus balionui, gabenusiam kontrabandą, krašto apsaugos ministras sako, kad pasieniečiams galėtų būti suteikti įgaliojimai numušti Lietuvos sieną iš Baltarusijos ar Rusijos kertančius kontrabandą gabenančius balionus. Tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas tvirtina, kad pasieniečiai tam neturi reikalingų ginklų.Izraelis tęsia bombardavimų kampaniją Libane. Pranešama, kad per smūgius šalyje nukautas grupuotės Hamas lyderis Libane. Izraelis pirmą kartą smūgius surengė ir pačiame Beiruto centre. Libanui susiduriant su humanitarine krize, šalyje lankosi Prancūzijos užsienio reikalų ministras.Trakų rajonas už 15 tūkstančių eurų pasisamdė advokatą, kuris žodžiu ir raštu konsultuoja savivaldybę. Sutartyje taip pat numatyta, kad savivaldybė apmoka advokato kelionės pas klientą išlaidas. Advokatas savivaldybę gina taip vadinamoje čekiukų byloje, tačiau vyriausioji tarnybinės etikos komisija aiškinsis, ar nesusikirto interesai, kai tas pats advokatas teisme gina ir mero žmoną byloje dėl įžeistos garbės ir orumo.Ved. Liepa Želnienė

Nuo rugsėjo pradžios pareiškimai dėl asmens išdavimo (perdavimo) pagal Europos arešto orderį pradėti nagrinėti vien elektronine forma. Tai reiškia, kad nuo rugsėjo 1-osios neliko popierinių bylų, o jos nagrinėjamos Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje. Europos arešto orderius, jų nagrinėjimą ir įsigaliojusias naujoves komentuoja Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė.Teisiniai sportininkų iššūkiai: kokie ginčai ir su kuo kyla, kaip jie sprendžiami, kur tokios bylos sprendžiamos? Apie nedažnai aptariamą sporto teisę pokalbyje su sporto teisės specialistu, advokatų profesinės bendrijos ,, Biguzas, Samuolis ir partneriai“ partneriu, advokatu Audriumi Biguzu.Ved. Artūras Matusas

Paskutinėje vasaros laidų ciklo, skirtų paralimpiniam sportui, laidoje susitinka patirtis ir jaunystė. Laidoje svečiuojasi ir savo patirtimis, mintimis bei išgyvenimais dalijasi Vytautas Girnius, kuris pirmąkart paralimpiadoje dalyvavo dar 1988 metais Seule ir laimėjo auksą. Kita pašnekovė – rutulio stūmikė Eivydė Vainauskaitė, kuri paskutinė papildė šių metų Lietuvos paralimpinę komandą.Vytautas Girnius dalyvavo net penkiose paralimpiadose. Barselonoje, kur Lietuvos paraatletai pirmą kartą atstovavo laisvą Lietuvą, jam teko garbė nešti Lietuvos trispalvę. Eivydei ši paralimpiada – pirmoji.„Paralimpiniame sporte atletai nugali ne tik savo negalią, tačiau ir save“, - sako pašnekovai ir atvirai pasakoja apie savo kelią, kuris nebuvo tik rožėmis klotas. Abu pabrėžia labai svarbų tikėjimą savimi.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Senos upę Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymui organizatoriai pasirinko norėdami padaryti įspūdį žiūrovams. Dėl tos pačios priežasties čia suplanuotos ir plaukimo atviruose vandens telkiniuose rungtynės. Triatlonininkai ir maratono plaukikai startavo nuo Eliziejaus laukus su Invalidų rūmais ir Eifelio bokštu jungiančio Aleksandro III-iojo tilto – labiau žadą atimančią sporto areną būtų sunku ir įsivaizduoti.Bet likus mėnesiui iki žaidynių, upė vis dar buvo per daug užteršta, kad joje būtų leidžiama varžytis – fekalijose randamų žarnyno bakterijų kiekis 10 kartų viršijo normas.Siekdami pagerinti Senos būklę, Paryžiaus nuotekų sistemos atnaujinimui, vandens valymo ir saugojimo įrenginių statybai prancūzai išleido neveik 1,5 mlrd. eurų. Bet dėl klimato kaitos vis dažnėjančios liūtys vis dar apkrauna sostinės nuotekų tinklą, dėl kurio nevalytas nuotekas kartais tenka išleisti tiesiai į upę.Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos dalyvius merkusi liūtis nežadėjo nieko gero. Dėl prastos vandens būklės organizatoriams teko atšaukinėti plaukikų treniruotes ir keisti rungčių grafiką. Užuot džiaugęsi iškovotais medaliais, sportininkai atsakinėjo į klausimus apie Senos užterštumą. Pasirodė pranešimų apie sportininkų negalavimus po rungtynių.Sporto ir ekologijos ryšius tyrinėjantis britų mokslininkas Jamie Wilks iš Loughborough universiteto Jungtinėje Karalystėje interviu LRT RADIJUI pažymi, kad tai – nauja realybė. Sąlygos sportininkams keičiasi kartu su besikeičiančiu klimatu ir mes privalėsime prisitaikyti bei susitaikyti su tuo, kad kai kurie dalykai jau yra nebepataisomi.Autorė Vaida Pilibaitytė

Paryžiaus olimpinės žaidynės sukėlė ne tik sportinių džiaugsmų ir nusivylimų, bet ir kultūrinių diskusijų. O Rusija kelintus metus rodo, kad olimpiada – ne priežastis sustabdyti karo veiksmus.Kokius sportinius pasiekimus ir kultūrinius karus išryškino Paryžiaus Olimpiada?Dalyvauja: Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Sporto universiteto rektorė prof. Diana Rėklaitienė, Lietuvos sezono Prancūzijoje komisarė dr. Virgnija Vitkienė, istorikas Algimantas Kasparavičius, dezinformacijos ekspertė Indrė Vareikytė ir LRT sporto žurnalistas Paulius Cubera.Ved. Mindaugas Aušra

Šią savaitę jau 19-ą kartą įvyko vasaros tradicija tapęs akademinis vasaros seminaras „Literatūros salos“. Lietuvos literatūros studentus, doktorantus, dėstytojus ir mokslininkus į Vilkaviškio rajoną ir Kudirkos Naumiestį subūręs renginys šiemet atsižvelgė į aktualias diskusijas dėl rašytojų biografijų ir jų vertinimo bei atminties įamžinimo, todėl plėtojo temą „Autorius ir autorystė“. Humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė Solveiga Daugirdaitė „Literatūros salose“ skaitė pranešimą „Nesamos moterys“. Šis pranešimas paremtas jos drauge su Dalia Satkauskyte ir Loreta Mačianskaite vykdomu tyrimu apie paskutinę sovietmečiu augusių moterų kartą, kuri, kaip pastebi tyrėjos, menkai save realizavo didžiojoje literatūroje.Miestas – tai ne tik istorija, bet ir dabartis. Ne tik pilys ir muziejai, bet ir dujų vamzdynai, viešojo transporto maršrutai, kasdien gimstantys ir mirštantys jo gyventojai. Naują požiūrį į tai, kaip pristatome savo aplinką, siūlo Kauno miesto muziejus, šį mėnesį atvėręs ekspoziciją rotušėje. Pažintį su naujienomis pradėkime nuo daiktų stendo, kuriame miestas bilda, teka, dega, skambina ir kitaip pulsuoja.Po beveik trejų metų šiuolaikinio meno žinovams bei gerbėjams trumpam atsiveria viena didžiausių ekspozicinių erdvių Baltijos šalyse – Šiuolaikinis meno centras arba kaip mes įpratę sakyti „ŠMC“.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje – sugriautą vaikų ligoninę Ukrainoje įprasminęs Kyjivo orkestras, plataus masto pavogtų meno vertybių sugrąžinimo operacija Europoje, Nigerijos menininko sumuštas Gineso rekordas bei nauja Esperanzos Spalding bei Miltono Nascimento muzika.Prozininkė, vertėja ir literatūros kritikė Dalia Staponkutė žvelgia į kultūrinius skirtumus tarp regionų ir sako, kad „jokiais matavimo vienetais neįmanoma tiksliai išmatuoti atstumo tarp žmonių ir jų skirtumų“. Komentare autorė žvelgia į Lietuvos regionus subtiliai ir per asmeninį ryšį su jais.Iš kur kilo lietuviški sporto šakų pavadinimai? Kodėl sakome krepšinis, o ne basketbolas? Kaip siūlyta vadinti futbolą ir kodėl tai neprigijo? Kalbininkė Vilma Zubaitienė pasakoja apie lietuviškos sporto terminijos atsiradimą ir įvairius siūlymus, kaip galėtume vadinti vieną ar kitą sporto šaką.„Moterų buvo, bet jos neišsilaikė“, – apie moteris fotografes sovietų okupacijos laikotarpiu Lietuvoje sako 70 metų fotografuojanti Irena Giedraitienė. Jos personalinė paroda „Sulaukti“ atidaryta sostinės „Prospekto“ fotografijos galerijoje. Kas jai padėjo išsilaikyti šiame sudėtingame fotografijos lauke, su autore kalbasi Urtė Karalaitė.Laidos vedėja – Rūta Dambravaitė, redaktorė – Indrė Kaminckaitė.

"Sporto pasauliui ir sirgaliams laukiant 2024 m. Paryžiaus olimpinių ir paralimpinių žaidynių atidarymo iškilmių, aštuonios Didžiojo Paryžiaus katalikų vyskupijos jau įžiebė savo olimpinę ugnį, organizuodamos „Šventąsias žaidynes“. Tai bendra Paryžiaus arkivyskupijos ir Prancūzijos vyskupų konferencijos iniciatyva. „Šventąsias žaidynes“ sudaro trys programos, kurių kiekviena truks savaitę - dvi per olimpines, o trečioji - per paralimpines žaidynes. „Šventosios žaidynės“ suburs misionierius, katalikus ir kitus žiūrovus stebėti olimpinių ir paralimpinių žaidynių, švęsti Mišių ir bendrauti per įvairius kultūrinius renginius."Plačiau - vedamojo skiltyje.Ar tikrai atėjo paskutinė Lietuvos vasara? - apie visom prasmėm įkaitusio pasaulio aktualijas - pokalbis su filosofu ir kultūros istoriku Vytautu Ališausku.Vokiečių katalikiškos spaudos temas apžvelgs Giedrius Tamaševičius, o apie pasikėsinimo poveikį Donaldo Trumpo kandidatavimui į JAV prezidentus – žiniose.„Krikščioniškos minties puslapis“: Liam Walsh OP „Religinis žmogaus elgesys“.„Tėvo Antano pasakojimai“.: kun. Antanas Saulaitis SJ apie laiko ženklus.Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Meno kūrinio vartojimas“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Sporto žurnalistas ir muzikos entuziastas Balys Šmigelskas FM99 eteryje pristatė dainą „Pergalės kelias“.

Žmonių su negalia sportas išpopuliarėjo po II pasaulinio karo. Sužalotus karius gydžiusios ligoninės direktorius gydytojas Ludwigas Guttmannas Didžiojoje Britanijoje itin sėkmingai fizioterapiją ėmė taikyti medicinoje. Pradėtos organizuoti sporto varžybos ligoninėje, o vėliau ir tarptautinės. Pirmosiose paralimpinėse žaidynėse 1960 m. Romoje dalyvavo 209 atletai. Lietuvių varžytis į Paralimpines žaidynes ilgą laiką neleido sovietai. Kai 1980 Maskvoje vyko Olimpinės žaidynės, paralimpiadą rengti atsisakyta - užfiksuotas oficialaus atstovo atsakymas „Sovietų sąjungoje neįgaliųjų nėra". Rugpjūčio 28 dieną prasidėsiančiose paralimpinėse žaidynėse Paryžiuje varžysis net 4300 paties aukščiausio meistriškumo sportininkų, žaidynes transliuos televizijos daugiau kaip 160 šalių, taip pat ir LRT.Artėjant Paryžiuje vyksiančioms paralimpinėms žaidynėms laida „Draugystė veža“ pradeda visą vasarą truksiantį laidų ciklą, kuriame domėsis negalią turinčių sportininkų kasdienybe, iššūkiais bei keliu svarbiausių žaidynių link.Pirmojoje laidoje dalyvauja Mindaugas Bilius - Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas, paralimpinis čempionas – ir Asta Narmontė - Lietuvos paralimpinio komiteto generalinė sekretorė, Lietuvos paralimpinės misijos vadovė, kurie pasakoja apie paralimpinio sporto istoriją, pasirengimą šių metų paralimpiadai ir kt.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Lietuvos dviračių sporto padangėje tvyro džiugios nuotaikos – šalyje pirmą kartą rengiamos tarptautinės vyrų elito dviračių sporto varžybos „Tour of Lithuania“, kurios sukvies daugiau nei 150 dviračių sporto meistrų iš įvairių pasaulio šalių.

Jonas Miklovas, Karolis Tiškevičius ir Lukas Malinauskas aptarė permainingą Lietuvos trijulių savaitgalį ir patekimą į olimpiadą bei LKL atkrintamųjų peripetijas. Tinklalaidės partneriai: – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Įspūdinga savaitė (0:00); Apmaudas dėl Lietuvos moterų rinktinės (3:31); Emocijų protrūkis ir galimas perversmas (7:30); Likimas balansavo ant ribos (13:25); 3x3 žavesys ir specifika (16:49) Ačiū lenkams ir Mongolijos tradicijos (20:29); Kas žais 3x3 olimpiniame turnyre? (23:55); Vydas Gedvilas – širdžių prezidentas ir Rolando Skaisgirio ašaros (25:15); Lietuvių vieta pasaulyje ir Marijaus Užupio užkeikimas (31:59); Neįtikėtinas Dainiaus Novicko kelias ir pasikartojęs FIBA šūkis (33:07); Naujas kandidatas LKF prezidento rinkimuose (45:32); Ar bus stipresnių pavardžių? (55:05); Panevėžio stebuklas LKL (58:22); Nuo legionierių priklausantys „Wolves“ ir permainų vasara Klaipėdoje (1:02:01); Kaip bus su bilietais Vilniuje ir ką daryti Benkunskui? (1:07:04); Priekaištai dėl Ąžuolo Tubelio (1:13:18).

Iki aukščiausios Lietuvos rankinio lygos reguliariojo sezono pabaigos Alytuje liko vos trejos rungtynės. Varsiečiai grįžę iš LRF Taurės finalo ketverto vasario 10-ąją, 14 val., Sporto ir rekreacijos centro arenoje „Varsos-Stronglaso” vyrai priims HC „Vilnių”. Apie LFF Taurės pusfinalį, „Varsos-Stronglaso” svarbą miesto vardo garsinimui bei laukiantį susitikimą kalbėjomės su varsiečių vyr. treneriu Egidijumi Petkevičiumi.

Alytuje prieš metus duris atvėrė sporto klubas „VS-Express 24/7“. Sporto klube sportuoja ne tik miestiečiai, čia prakaitą lieja ir DFK „Dainavos“ futbolo klubo žaidėjai. Gimtadienio proga sporto klube apsilankę „Dainavos“ vadovai Rimas Kantaravičius ir Žydrūnas Lukošiūnas įteikė įrėmintus klubo marškinėlius su žaidėjų parašais.  Apie pirmuosius sporto klubo metus Alytuje pasakoja „VS-Express 24/7“ komercijos vadovas Rokas Vitkauskas. Tuo tarpu vienas iš Alytaus DFK „Dainavos“ klubo vadovų Žydrūnas Lukošiūnas džiaugėsi tęsiamu bendradarbiavimu.

Sausio 27 dieną Lietuvos rankinio lygos kovos suves būsimus federacijos taurės finalo ketverto turnyro dalyvius – Alytaus komandą „Varsa-Stronglasas“ ir „Amber“ (Vilnius). Varsiečiai ambicingąjį „Amber“ šį šeštadienį priims Alytaus sporto ir rekreacijos centro arenoje (Naujoji g. 52). Plačiau apie susitikimą laidoje „Sporto klubas" kalbėjomės su varsiečių vyr. treneriu Egidijumi Petkevičiumi. Įėjimas į rungtynes nemokamas. Dalyvavimas – būtinas.Rungtynių pradžia – 14 valandą

Norite daugiau turinio? Tapkite rėmėjais paspaudę šią nuorodą: https://contribee.com/krepsinisnet  „Go3“ „Penktojo kėlinio“ podkasto žiūrovams suteikia galimybę prenumeruoti „Go3“ TV plius Sporto paketą pirmiesiems trims mėnesiams taikoma 30 procentų nuolaida, tad vietoje 11.99 Eur/mėn. jūs mokėsite 8.39 Eur/mėn. Kuponas gali būti panaudotas užsakymo procese arba specialiame kupono aktyvavimo puslapyje https://go3.lt/subscriber/voucher?code=30PENKTAS Įveskite kupono kodą 30PENKTAS ir spauskite „Tęsti“ arba tiesiog paspauskite nuorodą ir kodas jau bus įvestas. *nuolaidos kodas galioja tik naujiems Go3 klientams. 00:00 – gėdingas pralaimėjimas Berlyne 16:04 – K.Maksvyčio ateities klausimas 31:23 – „AS Monaco“ pretenzijos teisėjams 34:57 – A.Jomanto sugrįžimas į „Rytą“ 41:06 – dokumentika su J.Vainausku 43:02 – K.Kemzūros emocijos žurnalistų adresu 48:12 – G.Žiemelio turinys feisbuke 58:50 – „7bet-Lietkabelio“ nesėkmė 1:07:30 – tobulas mačas 1:10:47 – L.Lekavičiaus praradimas 1:17:04 – ką atneš KMT burtai

Pasaulinė kino industrija jau atrado Semeliškes. Net NETFLIX serialuose matomi apylinkių vaizdai, o vietiniai nepraleidžia progos užsidirbti: filmuotis, maitinti ar kitaip užimti svečius.Miestelis nedidukas, bet jaukus. Garsėja ne tik šv. Roko atlaidais Šv. Lauryno parapijoje, bet ir kultūriniais renginiais, respublikiniais tapybos plenerais. Semeliškių istoriją gerai žino seniūnė Loreta Zaparackaitė-Karalevičienė. Ji iš vietinių surinko atsiminimus ir išleido ne vieną leidinį.Silvija Niūnavaitė-Bielskienė, kultūros renginių organizatorė. Režisierėssugalvotas Semeliškių festivalis „Nuo Lauryno iki Roko“ garsina miestelį. Moteris visada kupina idėjų.Šv. Lauryno parapijos klebonas Gediminas Mieldažis kuklus, bet atviras naujoms idėjoms.Mackonių kaimas kiek nutolęs nuo Semeliškių. Kaimo turizmo sodybą „Gamtos melodija“ puoselėja ūkininkai ir edukatoriai Algis ir Regina Sinkevičiai.Ruslanas Fiodorovas papasakos apie naujas Semeliškių bekelės automobilių sporto trasas, pėsčiųjų turą „Velnio keliais“.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Jānis Grants ir sporta un klīniskais psihologs, psiholoģijas zinātnes doktors, profesors, lektors, KBT speciālists, studentu mīlēts pasniedzējs, speciālists ar ilggadēju pieredzi cilvēku domāšanas un labsajūtas jautājumos.Sarunas sākumā viņam jautāju, kas dzīves gaitā notiek ar cilvēka prieku sportot un stresa ietekmi uz sportistiem. Jautāju, ko darīt, lai cilvēkiem izdotos mazināt savu trauksmi un stresu, kas saistīti ar vēlmi sasniegt augstus rezultātus un bailēm no tā, ka varētu neizdoties. Pēc tam mēs runājām par cilvēka attieksmi pret sevi, par perfekcionsimu un ko darīt ar ārēju un iekšēju kritiku.Tā ir saruna, pie kuras savās domās un izvēlēs atgriežos bieži. Saruna noderēs ne tikai sportotājiem, bet jebkuram cilvēkam, kuram interesē justies labāk un dzīvot pilnvērtīgāk. Ja vēlies apgūt vairāk par sporta psiholoģijas tēmu, tad iesaku noklausīties kādu no Jāņa Granta lekcijām Sporta izglītības aģentūrā.Vairāk informācijas atradīsi sarunas lapā.SARUNAS PIETURPUNKTI:3:18 Kā atšķiras psiholoģijas izglītība Latvijā un Amerikā12:31 Kāpēc pirms pusaudžu vecuma ir lietderīgi pamēģināt dažādus sporta veidus16:40 Kādi ir iemesli, kādēļ pusaudži zaudē interesi par sportu20:15 Kā psiholoģijā darbojas pozitīvais pastiprinātājs23:33 Kas ietekmē ticību sev un galvenās pamatpārliecības31:25 Latvieši un perfekcionisms. Kā mēs ar to sev šaujam kājā39:37 Ko darīt, ja tev tic visi apkārtējie, izņemot tevi pašu43:06 Veids, kā apstādināt negatīvās domas, kas maļas pa galvu45:36 “Tad, kad tu pavadi laiku kritizējot sevi, tu pastiprini negatīvo uzvedību”55:49 Nav lietas, ko nevar iemācīties – arī mainīt domas par sevi58:37 Kā izķert savas domāšanas kļūdas1:06:04 “Mums ir vajadzīgi optimisma vēstnieki”1:08:46 Kādēļ latviešiem ir bail sapriecāties1:18:58 “Atbalstošie tuvie cilvēki mums visiem ir ļoti nozīmīgi”1:21:35 Kā mūsu domas ir saistītas ar mūsu pamata pārliecībām1:37:48 Iemācīties izplānot brīvo laiku, iekļaujot prieku, kopā būšanu un fiziskās aktivitātes1:44:03 “Ja man kaut kas neizdodas, tad man tā ir iespēja mācīties no tās situācijas un kaut ko pieslīpēt vai mainīt”

Pasaulio lyderio rubrikoje pokalbis su Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. Audriumi Beinoriumi apie Indijos nacionalinio išsivadavimo lyderį Mahatmą Gandį.Kokia krepšinio komentavimo specifika? Kaip greitai reikia mąstyti, kad būtum geras komentatorius? Ar turi iš anksto pasiruošęs vaizdingų posakių kraitelį? Ar buvimas reperiu padeda komenuoti? Apie tai su ką tik pasaulio vyrų krepšinio čempionatą per LRT RADIJĄ komentavusiu Roku Grajausku.Kaip naujus mokslo metus pasitinka Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas? Ką siūlo senjorams? Pokalbis su universiteto rektore Zita Žebrauskiene.Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kalbos aptarimas su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktore Margarita Šešelgyte ir europarlamentaru Petru Auštrevičiumi.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kyle and Peter

Rubrikoje „Keturi milijonai“ pažintis su Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininke Rūta Gailiute-Žičkiene. Pokalbis apie gyvenimą šioje Skandinasvijos šalyje ir šiemet lietuviams tekusią garbę organizuoti Baltijos šalių dieną.„Klimato kaita“, „antrinis panaudojimas“, „tvarumas“ – žodžiai, kuriuos kasdien girdime vis dažniau. Ar girdimi žodžiai sutampa su žmonių elgesio pokyčiais? Dalyvauja CO2 pėdsako valdymo agentūros įkūrėja Miglė Makuškaitė-Survilė.Kokios stebimos naujausios renginių ir konferencijų turizmo tendencijos? Ir ko reikia, kad Lietuva sėkmingai konkuruotų šioje globalioje rinkoje?Diskutuoja „Estravel Vilnius“ generalinė direktorė ir Nacionalinės turizmo verslo asociacijos (bei Lietuvos turizmo rūmų) prezidentė Žydrė Gavelienė ir Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ vadovas Jonas Sakalauskas.Jėgos aitvarų sporto profesionalė Gabrielė Pioraitė Baltijos jūroje iššoko į 18,4 metro aukštį, taip pagerindama savo pačios anksčiau pasiektą Lietuvos rekordą. Pokalbis apie sugrįžimą į sportą po traumos, kadaise kardinaliai pakeistą gyvenimo būdą ir jaunųjų sportininkų ugdymą.Ved. Darius Matas

Prezidentas Gitanas Nausėda paskyrė Gintautą Jakštą švietimo, mokslo ir sporto ministru. Pareigas naujasis ministras pradės eiti antradienį po priesaikos Seime, šiandien jis viešės mūsų studijoje.Pareigas G. Jakštas pradės eiti antradienį po priesaikos Seime.Vyriausybėje pristatyta svarbi informacija dėl saugumo užtikrinimo. Iš viso saugumu rūpinsis iki 12 tūkstančių pareigūnų ir karių.Reaguodama į Rusijos branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje, Lenkija kreipiasi į NATO ir prašo leisti dalyvauti branduolinio dalijimosi programoje. Paprastai tariant, Lenkija prašo Jungtinių Amerikos valstijų savo turimą branduolinį ginklą dislokuoti Lenkijos teritorijoje.Tauragėje atidaryti Pusiaukelės namai, kuriuose nuteistieji bus rengiami paleidimui iš įkalinimo įstaigos, integruotis į darbo rinką ir visuomenę. Tai jau septinta tokio tipo įstaiga Lietuvoje. Vienu metu čia galės gyventi iki 27 nuteistų asmenų.Ved. Liepa Želnienė

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį patenkino švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės atsistatydinimo prašymą ir perdavė jį prezidentui Gitanui Nausėdai.Dėl savaitgalį sostinėje nukirsto brandaus ąžuolo Vilniaus savivaldybė kreipsis į prokurorus.Kaip į karą Ukrainoje reaguoja Rusijos visuomenė? Ar šios šalies problema yra tik Vladimiras Putinas?Vilniaus rajone, Vėliučionių kaime, aplinkosaugininkai aptiko neteisėtą atliekų sąvartyną, dėl jo žala aplinkai gali viršyti 1,4 mln. eurų.Lietuva išlydi buvusią Lietuvos pirmąją ponią Almą Adamkienę.Ved. Liepa Želnienė

Lorenzo Bignamini stava andando a casa in bici, dalla moglie e dalle due figlie, quando fu ucciso da un suo paziente.Seguimi su YouTube: https://www.youtube.com/channel/UClkB_8jqDS7SWoltMjIu-3Q/Supporta il progetto qui: https://mercury.streamelements.com/ilverdeeilblue/tipSupport this podcast at — https://redcircle.com/storia/donationsAdvertising Inquiries: https://redcircle.com/brandsPrivacy & Opt-Out: https://redcircle.com/privacy

„Prie aikštelės“ studijoje – ryškiausia Lietuvos sporto žurnalistė Asta Žukaitė. Beveik pusantros valandos atviras pokalbis, įterpiant ir susitaikymo skambutį Linui Kleizai. Pokalbis apie darbą toksiškoje „Sport 1” atmoferoje, kosminę stažuotę ESPN bei draugystes ir konfliktus su krepšininkais. Šią tinklalaidę pristato 7bet. Temos: Moterų trūkumas sporto žiniasklaidoje (00:00); Nematoma darbo sporto žiniose pusė (2:40); Astos sportas Nr.1 (11:00); Smagu mokėti už bilietą (12:00); Nauji Astos iššūkiai (15:00); Magiška patirtis ESPN televizijoje (17:15); Misija neįmanoma: gauti bilietai į NBA finalą (34:40); Pirmieji Astos krepšinio čempionatai (37:45); Torontas, Venesueala, Mikaitis ir Miklovo koncertas (39:20); Beprotiškos emocijos darbe (42:40); Krepšininkų požiūris į moteris žurnalistes (46:20); Žurnalistų emocijos – profesionalu ar ne? (48:35); Nemaloniausia Lietuvos rinktinė (51:35); Astos pamokos Karoliui (55:00); Kai tampi geresniu, nei iš tikrųjų esi (59:10); Astos konfliktas su Kleiza (1:00:58); Skambutis Kleizai laidoje (1:05:56); Netikėtas susitikimas su Jonu Kazlausku (1:08:20); Abipusė krepšininkų ir žurnalistų (ne)pagarba (1:10:20); Aukščiausias Karinos Kvašniovos pilotažas (1:17:15); Astos karjeros highlightai ir pokalbis su Romanovu (1:19:06); Toksinė atmosfera Sport1 televizijoje (1:20:50); Kosminiai LKL reitingai ir būsimi Astos darbai (1:28:39).

Jonas Lekšas, Karolis Tiškevičius ir Lukas Malinauskas apdainuoja „Žalgirio“ pergalę prieš „Barcą“ ir pasiilgtą Šarūną Jasikevičių bei diskutuoja apie į Alytų atvykstantį filipinietį. Šios dienos tinklalaidę pristato „Go3" – generalinis Kauno „Žalgirio” partneris. Tai – krepšinio centras, siūlantis visų elitinių ir aktualiausių krepšinio lygų transliacijas: NBA, LKL, Eurolygos, Eurocup, BCL, Ispanijos lygos, Big 3, Fiba turnyrų ir daugiau. Su kodu EUROLYGA22 gausite 50% nuolaidą Sporto paketui 2 mėnesiams. Nuolaida galioja iki spalio 28d. Tinklalaidę taip pat pristato LKU kredito unijų grupė. Visų svarbiausių finansinių paslaugų paketas vienoje vietoje. Užpildykite paraišką www.lku.lt ir gaukite net kelis paskolos pasiūlymus. LKU kredito unijų grupė – artimas Jūsų finansų partneris! Temos: Įžanga apie sudegusią vestuvinę suknelę (0:00); Latvių „bajeriai“ Kaune ir Jasikevičiaus retorika (4:21); Įspūdingas kapitonas tiek aikštėje, tiek šalia jos (12:16); Iš proto ėjęs Šaras (15:54); Besimokantis, bet pagarbą jau turintis Brazdeikis (18:24); Išskirtinis žaidėjas Lietuvos krepšinyje ir Dimšos nauda (22:12); Skaičiais nepaaiškinama „Žalgirio“ pergalė (27:40); Vis dar reikiamas papildymas „Žalgiriui“ ir Maksvyčio sprendimai (31:04); Didžiulė nauda Arnui ir Lietuvos rinktinei (40:00); Pasiilgti Šaro komentarai (50:00); Nicko Weilerio Babbo tragedija (54:20); Būsima Lessorto ir Hayeso akistata (59:00); Europoje neregėtas Žiemelio ėjimas (1:08:00); Laukianti „Lietkabelio“ ir „Ryto“ akistata (1:20:00).

Pokalbis apie Amerikos lietuvių šaknų paieškas su JAV gyvenančia Karile Vaitkute. Ji žmonėms padeda atrasti savo protėvius – atlieka genealoginius tyrimus.Tyrimai rodo, kad Lietuvoje sportuoja labai mažai vaikų su negalia. Sporto veiklose dalyvauja 2 iš 100 turinčių negalią žmonių. Kaip gerinti situaciją pokalbis su Paralimpinio komiteto prezidentu Mindaugu Biliumi ir komiteto plėtros vadove Asta Narmonte.Kuriamas filmas-metraštis apie Vilnių. Prie 700-nių šimtų metų jubiliejaus proga kuriamo projekto kviečiami prisidėti visi gyventojai. Pokalbis su idėjos sumanytoja Živile Diawara.Kodėl žarnynas vadinamas „antrosiomis smegenimis“? Žarnyne išsidėstę per 100 mlrd. nervinių ląstelių – daugiau nei galvos ir nugaros smegenyse. Apie žarnyno įtaką mąstymui, nuotaikai ir organizmo sveikatai – pokalbis su gydytoja gastroenterologe Agne Šiatkiene ir klausytojais.„LRT faktų“ rubrikoje – Jurga Bakaitė kalbino JAV Drexel universitete dėstančią docentę Astą Zelenkauskaitę apie jos išleistą knygą, kurioje mokslininkė pasakoja apie Rusijos įtaką socialiniuose tinkluose.Ved. Urtė Korsakovaitė

Vykstant karui Ukrainoje, įtampos židinių daugėja ir kituose pasaulio regionuose. Valstybėms ginkluojantis didėja branduolinio ginklo panaudojimo grėsmė. Vis dažniau kyla klausimų, ar diplomatija gali užkirsti kelią branduoliniam karui. Plačiau Lukas Gylys.Ilgojo savaitgalio iššūkiai gelbėtojams ir policijai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Pajėgų valdymo valdybos viršininkas Gediminas Šukšta, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos vadovė Andromeda Grauslienė, Klaipėdos gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki.Orai. Sinoptikė Vida Ralienė.Užsienis. Žygimantas Kapočius.Aktualus klausimas. Ar pastebite mažėjantį žmonių domėjimąsi įvykiais Ukrainoje ir parama kariaujančios šalies žmonėms? Pašnekovas LRT bendradarbis Ukrainoje, politologas Alvydas Medalinskas.Ar reikia stabdyti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams į Europos Sąjungą?. MESSENGERIU Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, mūsų bendradarbis Vokietijoje Mindaugas Savickas irbendradarbė Ispanijoje Kristina Nastopkaitė.Sporto naujienos. Marius Andrijauskas.Dainos premjera. Studijoje svečiuosis atlikėjas Vaidas Baumila.Komentaras. Autorė žurnalistė Ramunė Sotvarė-Šemetienė.Ved. Rūta Kupetytė

Karolis Tiškevičius laidoje „Prie aikštelės“ kalbina jauniausią Lietuvos sporto žurnalistą Aistį Michailovskį. Netrukus 13-ąjį gimtadienį minėsiantis Aistis pasidalino įspūdžiais po pirmųjų metų Lietuvos krepšinio lygoje (LKL). Šią tinklalaidę pristato 7bet. Temos: Pirmoji Aisčio pažintis su krepšiniu (00:00); Simpatija Jasonui Williamsui (4:00); Apie Dimitrį Diamantidį (6:20); Apie mokslus (07:00); Pirmieji Aisčio metai LKL (9:33); Pirmieji Aisčio interviu (12:00); Išskirtinis Aisčio pasiruošimas pokalbiams (15:00); Žurnalistika – Aisčio B planas (18:30); LKF įdiegti pokyčiai moksleivių krepšiniui (20:10); MKL atmosfera tribūnose Aisčio akimis (24:00); Sunkiausias pašnekovas LKL (26:05); Už ką serga Aisčio šeima? (28:00); Geriausiai susikomplektavusi Eurolygos komanda (29:42); LKL vasaros darbai (32:15).

Kiek šiandien Elektrėnus dar galima vadinti elektros miestu? Elektrėnuose pavasarį pradėjo veikti saulės parkas, aprūpinsiantis elektra savivaldybės įstaigas. Maždaug 40 kilometrų iki Vilniaus ir 50 kilometrų iki Kauno – toks patrauklus atstumas vilioja ne vieną apsigyventi būtent Elektrėnuose. Tačiau pastaruoju metu čia įsigyti būstą darosi vis sudėtingiau.Elektrėnus drąsiai galima vadinti ne tik Elektros, bet ir sporto sostine. Visų Elektrėnų sporto šakų neapimsim, bet aptarsim kelias iš jų. Į Elektrėnus kaip ir daugelį Lietuvos miestų prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje atvyko nemažai pabėgėlių iš Ukrainos. Kaip ukrainiečiai mokomi lietuvių kalbos?Ved. Rūta Kupetytė

Karstais laiks ir bīstams ne tikai augstās gaisa temperatūras dēļ, diemžēl arī tāpēc, ka atvēsināšanos cilvēki mēdz padarīt par gana ekstremālu pasākumu, kas var beigties ar smagām traumām un pat cilvēka nāvi. Nebūt nevajag lēkt no tramplīna vai tilta margām, bieži vien pietiek ar labi zināmu ezera laipu, lai viss noietu greizi, ļoti greizi. Raidījumā Kā labāk dzīvot saruna par traumām, kas tiek gūtas, lecot ūdenī, un par rehabilitācijas iespējām pēc tām. Pieredzē dalās Juris Kalniņš, vīrietis ratiņkrēslā, kurš guvis traumu, lecot dīķī. Kā sniegt pirmo palīdzību šādam neapdomīgam lēcējam, skaidro traumatologs ortopēds Agris Mertens. Par rehabilitācijas iespējā stāsta nacionālā rehabilitācijas centra „Vaivari” valdes priekšsēdētāja, fizikālās un rehabilitācijas medicīnas ārste, ģimenes ārste Anda Nulle. Slimību profilakses un kontroles centrs uzsācis kampaņu par drošu atpūtu pie ūdens "Pārgalvības cena. Nelec!". Kampaņas mērķis ir skaidrot drošas atpūtas pie un uz ūdens nozīmi, kā arī aicināt aizdomāties par sekām, kādas var rasties pārgalvīgas rīcības rezultātā, lecot uz galvas ūdenī. Jura Kalniņa liktenīgais lēciens bija pirms 12 gadiem Līgo vakarā. "Tikko nosvinēju savu 12. dzimšanas dienu," saka Juris Kalniņš, piebilstot, ka tas ir melnais humors. Viņš cer, ka ar laiku arī piecelsies no ratiņkrēsla, arī pateicoties medicīnas attīstībai. "Bija Līgo vakars, svinējām, pirts, piemājas dīķis, visu vakaru lēkāju. Es taču esmu super pārliecināts, lecu visu jaunību, bērnību. Normāla lieta, jālec uz galvas. Lēkāju, jau zāle bija slapja. Liktenīgā reizē paslīdēja kāja, lēciens sanāca tuvāk, nekā vajadzēja. Tad arī notika tas - nokrakšķēja kaut kas, zem ūdens sapratu, ka kaut kas nav labi. Nezinu kādā mistiskā veidā aizkūlos līdz krastam, pamanīja apkārtējie, tie pavilka vairāk ārā no ūdens, tad arī viss, atslēdzos. Nākamais, ko atceros, reanimācija," atminas Juris Kalniņš. "Īstā apjauta, kas noticis, tas nenāca reanimācijā, tas pēc tam sākās tālāk rehabilitācijā, kad saproti, es te gulēšu ilgu laiku. Tad lēnām sāc saprast, kas noticis. Viena liktenīga reize, pāris sekundes, neatgriezenisks process notiek." Agris Mertens bilst, jo siltāka vasara, jo traumu ir vairāk. "Liels noteicošais faktors ir ūdens daudzums upēs un ezeros. Karstajās vasarās ūdens daudzums krietni samazinās un tur, kur varēja droši lekt, vairs to nevar. Tā ir lielākā problēma - pat droši pārbaudītas vietas, kur to esi darījis gadiem, iespējams var būt ļauna un var beigties bēdīgi. Lekšana nav ieteicama  nevienā laikā posmā, jo gada laikā var būt parādījies peldvietā kāds zemūdens objekts. Kāds netīšām lielāku bluķi iemetis, vai tas ir kaut kur iesprūdis. Uz tā var uzsisties un dabūt smagas traumas," skaidro Agris Mertens. "Jo ūdens dziļums ir mazāks, jo lielāka traumas iespējamība. Tā arī tās rodas - truls trieciens pret upes vai ezera gultni." Kāda ir pareizā rīcība šādā situācija, skaidro Agris Mertens. Viņš atzīst, ka bieži pēc šāda lēciena, ja apkārtējie nepamana, cilvēks var arī noslīkt, jo rodas īslaicīgs samaņas zudums vai samazinās rokās spēks. Cilvēku, kurš guvis traumu ir jādabū krastā, problēmas var būt upē, kur cilvēku var sākt nest straume. Tāpat jāizvērtē savi spēki, lai nebūtu tā, ka ejot palīgā, situāciju vēl pasliktina.  Ja cietušajam ir spēks rokās, var padot koku vai dvieli, lai aizķer, un var izvilkt ārā; Ja cietušais ir zaudējis samaņu un vēl atrodas ar seju ūdenī, pirmām kārtām, viņu vajag apgriezt otrādi, lai varētu elpot. To vislabāk darīt divatā, lai pieturētu ķermeni un galvu, tā mazinot neiroloģisko bojājumu. Nevajag tālu nest krastā un noguldīt uz līdzenas vietas.  Nepieciešams izsaukt neatliekamo palīdzību, bet jārēķinās ar attālumu līdz notikuma vietai un laiku, kamēr mediķi ierodas, tāpēc pārējiem jārīkojas koordināti, vienam norādot, ka tas izsauks ātro palīdzību un arī paziņos par to pārējiem, vai vispār var sazvanīt. Ārsts atzīst, ka palīdzēt nācies tikai vīriešiem, nevienu sievieti lēcēju nav operējis, vīrieši ir katru gadu. Tāpat viņš atgādina, ka bīstami var būt arī lēcieni uz kājām ūdenstilpnē. Pēc sarunās ar tiem, kas guvuši līdzīgas traumas, Juris atzīst, ka visi bijuši pieredzējuši lēcēji, pieredzējuši peldētāji. "Lielā pārliecība, ka es visu māku, ir nosacījums, ka kaut kas notiks," norāda Juris Kalniņš. Viens lēciens maina visu dzīvi un arī ar operāciju viss nebeidzas. Uzlabojumi ir minimāli. Psiholoģiskais kritiens ir 3-4 mēnesī, kad cilvēks saprot, ka uzlabojumi notiek minimāli, ārstu prognozes nav tādas, kā vēlētos, tad notiek sevis pārvērtēšana. Tad liela nozīme ir ģimenes atbalstam. "Nācās mainīt ne tikai darbu, bet visa dzīve apgriezās otrādi. Pirms traumas strādāju celtniecībā, ratiņkrēslā tas nav iespējams, laika gaitā iemācījos ar datoru apieties, pārceļos uz ofisu," stāsta Juris Kalniņš. "Bet profesijas mainīšana nav sarežģītākā lieta. Sāksim ar to, ka iemācāmies paši paēst. Tas jau ir sasniegums. Iemācamies sevi apkopt, elementāras higiēnas lietas - noskūt bārdu, nomazgāt seju. Pēc tam nākamais ir gultā pašam pagriezties, ka tevi kāds negroza. Uzvilkt zeķes. Ticiet man, tas sākumā var aizņemt līdz pat stundai, abas zeķes uzģērbt un noģērbt. Nākamais grūtais ir bikses uzvilkt. Kas tur, uzvelc un ej, bet kad rokas ir vājas un guli gultā, atkal aiziet stunda.   Soli pa soli vispirms jāiemācās pamatlietas, tad var sākt par profesijas maiņu domāt. Kad spēj ratiņkrēslā pastāvīgi pārvietoties, sevi apkopt, tad valsts piedāvā izglītības iespējas, apgūt profesiju."  Ārsta minēto samierināšanās periodu, ka tagad dzīve būs citāda, Juris pārvarējis, sākot nodarboties ar fiziskām aktivitātēm, sportu. Sākumā cilājis hanteles, braucis ar ratiem, iesaistījies ratiņbasketbolā, vieglatlētikā. Ar speciāliem ratiem nobraucis septiņus maratonus.  "Sportošana nodarbina prātu, nav laika visādām muļķībām. Otrs – rehabilitācija," atzīst Juris Kalniņš. "Neskatoties uz karsto laiku, šobrīd "Vaivaros" nav šogad ielekušo. Un es ļoti ceru, ka nebūs. Diemžēl pieredze rāda, ka katru gadu, pēdējos gados gan samazinās šis skaitlis, bet vidēji līdz desmit jauniem cilvēkiem muļķīgas pārgalvības dēļ turpina pie mums rehabilitāciju pēc ķirurģijas, lai spētu dzīvot tālāk dzīvi riteņkrēslā," norāda Anda Nulle. "Statistika ir nepielūdzama, katru gadu ir cilvēki, kas tomēr ir lekuši uz galvas ūdenī, neraugies uz to, ka ir tik daudz kampaņu, runu un sarunu. Diemžēl tas turpinās." "Tam tā nevajadzētu būt un ļoti ceru, ka tā nebūs, jo varam skatīties uz Skandināvijas pieredzi, kur faktiski tādi gadījumi ir retums, varbūt viens vasarā. Runājot ar savu kolēģi Dānijā, kāpēc pie mums ir tik daudz šo gadījumu, viņš teica, jā, pie mums arī bija divi gadījumi Kopenhāgenā - viens bija viesstrādnieki no Latvijas, otrs bija viesstrādnieks no Polijas," turpina Anda Nulle. "Jautājums, kā jūs panākat? Profilakses kampaņa nav tikai tajā brīdī, kad ir karsts, profilakses kampaņa  ir cauru gadu, skolā par to runā, par to runā bērnudārzā, jo patiesībā ir jārunā ar vecākiem, kas rāda piemēru. Ir vienkārši jāieaudzina no bērna kājas tas, ka pārgalvīga rīcība ir stulbums, nevis drosme. Un jāiemāca, ka faktiski jebkurš, ja mēs redzam, ka kāds rīkojas neprātīgi vai vienkārši neapdomīgi, ka tas ir jāpatur. Es domāju, ka šis ir varbūt sabiedrības izglītošanas un audzināšanas darbs, jo tādām traumām nav jābūt. Bet, protams, ir vēl viena lieta. Nupat lasīju plašu Kanādas pētījumu un mūsu dati ir tieši tādi paši. Lielākā daļa - 50% gadījumu - ir alkohola vai narkotiku reibumā. Un jocīgi, ka ir arī tā, ka 30% no šiem pacientiem ir apzinājušies risku, bet vienalga darījušas. Tātad cilvēka daba ir, ka gribas riskēt.

Į LRT Girdi kreipęsis klausytojas teigia, jog anksčiau apie aplinkos apsaugos pažeidimus buvo galima pranešti naudojantis internetu - Aplinkos apsaugos kontrolės informacine sistema. Anot klausytojo, sistema leido efektyviai ir patogiai telefonu pranešti apie pažeidimą, automatiškai nurodant tikslią vietą ir aplinkybes. Pernai nuoroda į šią sistemą ir raginimas ja naudotis dar buvo reklamuojamas aplinkosaugininkų puslapyje. Bet pateikti pranešimo, anot vyriškio - nepavyko..Klausytojas teiraujasi, kiek valstybės pinigų kainavo AAKIS sistema ir kodėl ji neveikia?Daumanto Butkaus pasakojimas.Visos parlamentinės partijos sutarė, kokias galias turės meras. Merų galias apibrėžusios darbo grupės vadovas Stasys Šedbaras, Regionų frakcijos narė, Merų galias apibrėžusios darbo grupės narė Agnė Širinskienė, Jonavos rajono meras, savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.Užsienio naujienos. Gabrielius Grubinskas.Aktualus klausimas. Baigiasi šildymo sezonas. Kiek brangiau Jūs mokėjote už šildymą? Ar išgalėjote susimokėti išaugusias sąskaitas? Ar teko pasinaudoti kompensacija už šildymą? Komentuoja Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.Atokius rajonus bando išlaikyti bendruomeniniai verslai. Regionuose teikiamos maitinimo, senolių priežiūros, valymo, aplinkos tvarkymo, laidojimo ir kitos paslaugos. Bendruomenių įsteigtos įmonės padeda mažinti kaimuose bedarbystę, išlaikyti nykstančias gyvenvietes. Tačiau Žemės ūkio ministerija sako, kad nors investuojami milijonai, dėl patirties stokos, ne visi verslai būna sėkmingi. Daugiau pasakoja Aina Mizgirdė.ir Vesta Tizenhauzienė.Energetikos ministras: jeigu Rusija atjungtų Lietuvą nuo BRELL žiedo, gyventojai to nepajustų.Pokalbis su ministru Dainiumi Kreiviu.Sporto naujienos. Marius Andrijauskas.Tania ir Jana - dvi ukrainietės, kaip ir tūkstančiai tautiečių įsikūrusios Lietuvoje. Janai šis pabėgimas - jau antras, 2014-siais ji pasitraukė iš Luhansko. Tania bėgdama turėjo vienintelį tikslą - iš karo siaubo ištraukti vaikus. Prieš keletą metų jos susitiko dirbdamos vienoje tarptautinėje įmonėje, dabar savo gyvenimais dalijasi kasdien - patiria išsigelbėjimo džiaugsmą ir išgyvenusiojo kaltę, kuria gyvenimą Vilniuje, tačiau kasdien mintimis grįžta į rusų niokojamą Ukrainą. Su ukrainietėmis kalbėjosi Ieva Balsiūnaitė.Komentaras. Jo autorė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuviai Ukrainos žmonėms padeda, kaip tik gali. Startavusi iniciatyva „Ukrainiečių vaikai Lietuvoje“ pastarąjį teiginį tik dar kartą patvirtina.Kiek ilgai ukrainiečiams pavyks atlaikyti Vladimiro Putino pradėtą karą? Kaip ukrainiečiams pavyko sužlugdyti Rusijos žaibiško užėmimo planą? Justės Urbonaitės reportažas.Aktualiausia informacija apie iš Ukrainos atvykstančius vaikus. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė.Užsienio įvykių apžvalga. Sigita Vegytė.Bendrovėje Florinus ukrainiečiai pabėgėliai palankiu jiems kursu gali išsikeisti savo nacionalinę valiutą į eurus.Pusė tūkstančio Lietuvos įmonių jau pasirengusios įdarbinti nuo karo bėgančius Ukrainos piliečius. Visgi darbuotojų Lietuvoje taip trūksta, kad net ir dešimtys tūkstančių ukrainiečių neatimtų darbo vietų iš lietuvių. Bet kiek realiai Ukrainos piliečių galėtų atvykti? Kokią apskritai įtaką Lietuvos darbo rinkai gali turėti Ukrainos piliečiai? Apie tai, Justo Buivydo ir Irmos Janauskaitės reportaže.Kodėl kyla degalų kainos? Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas, degalinių tinklą valdančios bendrovės „Jozita“ vadovas Jonas Jokubauskis, „INVL “ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Valstybinio ansamblio „Lietuva“ choras, roko grupė „Thundertale“, Jeronimas Milius ir Česlovas Gabalis atliko ir įrašė kūrinį „Daina apie naują karą“. Tai yra tarybinių laikų antikarinės dainos „Khotyat li russkiye voyny?“ nauja interpretacija, kuriai žodžius parašė apsuptame Kyive kovojantys ukrainiečiai Tatyana ir Grigoryi Yablonskie. Jie atsiuntė naująjį tekstą mūsų atlikėjams su prašymu įrašyti dainą. Išsamiau valstybinio ansamblio Lietuva vadovė Edita Katauskienė ir roko grupės Thudertale narys Laurynas Baškys.Savaitės komentaras. Autorius – apžvalgininkas Rimvydas Valatka.Ved. Rūta Kupetytė

Prasidėjus karui Ukrainoje, lietuviai stengiasi palaikyti brolišką tautą visais įmanomais būdais - aukojami rūbai, vaistai, negendantys maisto produktai, pinigai. Tačiau žmonės nustebę - dalis bankų į Ukrainos organizacijų sąskaitas pervedamą paramą apmokestina komisiniu mokesčiu. Dalis bankų šio mokesčio netaiko nuo karinės agresijos pradžios, kiti tokių pervedimų neapmokestina nuo šios savaitės ir žada, kad anksčiau atliktų mokėjimų mokesčiai bus grąžinti. Plačiau domisi Paulius Selezniovas.Kaip gali Rusijos gyventojus pasiektia objektyvi informacija apie vykstantį karą Ukrainoje. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis ir politologas Viktoras Denisenko.Užsienio įvykių apžvalga. Giedrė Trapikaitė.Naujausios žinios iš Ukrainos ir sostinės Kijevo.Politologas, LRT radijo Naujienų tarnybos bendradarbis Alvydas Medalinskas, Lietuvių bendruomenės Kijeve vadovė Dalia Makarova.Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas apie situaciją kariaujančioje Ukrainoje, Lietuvos žmonių reakciją ir vykstančius karo veiksmus.Kas žinotina žmonėms, kurių dokumentų galiojimo laikas pasibaigęs arba greitai baigsis? Atsako Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Raudonojo kryžiaus parama pasiekė Ukrainą ir dalijama gyventojams.Lietuvos Raudonojo kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.Įvykių Ukrainoje komentarai. Autorė – Rita Miliūtė.Ved. Rūta Kupetytė

Profesionālais sports nav tikai nebeidzamu treniņu gadi, tā ir arī skrupuloza cilvēka fizisko spēju testēšana, ne tikai laukumā, bet arī laboratorijā. Sporta zinātne ir straujiem soļiem gājusi uz priekšu un šobrīd var noteikt ne tikai sportistu spēju izturēt konkrētu slodzi uz skrejceliņa, bet arī analizēt bioķīmiskus procesus, kas notiek sportista ķermenī ikdienā. Kādus parametrus pārbauda sportistiem, kādas analīzes veic, izvērtējot cilvēka fiziskās spējas, un ko vērtīgu sniedz slodzes testi, raidījumā Zināmais nezināmajā skaidro sporta ārste-rezidente Laila Ušačka. Sportiskās aktvitātes aizkavē dažādu slimību attīstību To, ka sports palīdz aizkavēt dažādu slimību rašanos, zinām jau sen. Fiziskās aktivitātes stiprina sirdi, uzlabo gremošanas funkcijas un sniedz daudz citu labumu. Bet kā sports palīdz smadzeņu darbībai un vai tas varētu aizkavēt demences rašanos? Sportošanas un prāta spēju saistību pētnieki analizē arī tepat Latvijā. Fiziskās aktivitātes neatstāj novārtā nevienu no cilvēka orgānu sistēmām, katrai tiek kāds labums, un sports iet roku rokā arī ar uzlabojumiem smadzenēs. Sportošanas un smadzeņu attiecības gan ir visai smalkas, tās nevar raksturot vispārīgi, bet ir fakti, kas zināmi gana pārliecinoši. Konkrēto jautājumu Rīgas Stradiņa universitātē aplūko jau vairākus gadus. Psiholoģe, pētniece Militārās medicīnas pētījumu un studiju centrā, kā arī asistente Veselības psiholoģijas un pedagoģijas katedrā Kristīne Šneidere skaidro šādi – viena no hipotēzēm ir tāda, ka fiziskās aktivitātes rezultātā mums pastiprināti sāk izdalīties neirotrofisks faktors vai vienkārši proteīns. Nervu šķiedrām tas palīdz veidot mielīna apvalku, un proteīna lomu tālāk raksturo Kristīne Šneidere. Sarunā iesaistās asociētais profesors neiroloģijā, Militārās medicīnas pētījumu un studiju centra vadītājs un 2019. gada demences aprūpes vadlīniju līdzautors Ainārs Stepens. Tā kā sports var sekmēt kognitīvās jeb prāta funkcijas, jautāju, vai būtu izšķirami kādi konkrēti sporta veidi, par kuriem varam teikt – jā, tie mazina risku iegūt nopietnus smadzeņu darbības traucējumus jeb demenci.

Elektrėnai, ElektrėnaiČia dainuos naujakuriaiŠviečia naktį, šviečia dienąŠviečia naktį, šviečia dienąElektrėnų žiburiai.Elektrėnai – sporto, turizmo ir pramogų miestas. Elektrėnų sporto centro direktorius Alfredas Antanas Vainauskas supažindina su sporto treneriais. Tai – jachtklubo „Paseidonas“ vadovas Vaidas Bernotas, irklavimo treneris Ovidijus Manomaitis, dziudo treneris Ramūnas Žemaitaitis, vandensvydžio treneris Antonas Sugoniak. Apie Dariaus Kasparaičio ledo ritulio mokyklą ir Elektrėnų ledo rūmus pasakoja direktorius Valdas Škadauskas.Eugenija Purienė veda ekskursiją po Elektrėnus ir grąžina į 1966 metus.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Nepraleiskite progos geriau pažinti Pakruojį, vėjo malūnų žemę.Miestą pristato Pakruojo gidas Algirdas Pilipauskas.Senoji Pakruojo gaisrinė renovuota ir kviečia lankytojus. Renata Budrienė ir Monika Ilgavičiūtė iš Pakruojo r. savivaldybės pasakoja apie pastato pritaikymą kultūros reikmėms.Pakruojo štetlą ir sinagogą pristato gidė Gitana Maasienė.Ekskursiją po Klovainių dolomito karjerą veda bendrovės „Klovainių skalda“ gen. direktorius Vitolis Urmonas.Apie naują automobilių trasą Klovainių dolomito karjere pasakoja Pakruojo automobilių sporto klubo prezidentas Audrius Kliminskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Danny introduces Dante to The Get Up Kids. Plus, stick around to the end of the episode (around 1:59:00) to hear the boys first reactions to the new Coheed and Cambria song: Rise, Naianasha (Cut the Cord).  Apple Music playlist: https://music.apple.com/us/playlist/the-get-up-kids/pl.u-JjbZugGL9m Spotify playlist: https://open.spotify.com/playlist/6vPR3alEM0ZP6OZX16J511?si=rTDEd-r-SB6iQM-zc5fByA Coheed on Apple: https://music.apple.com/us/album/rise-naianasha-cut-the-cord-single/1591414807 Coheed on Spotify: https://open.spotify.com/album/2zGZlGvfC5yrZO6YXhIF8p?si=5M9HMrF9Q525d49iYGBqBA