Podcasts about pagalba

Prieš priimdami sprendimą už kitą, pirmiausia pagalvokite, ar tikrai tas žmogus nenori ar negali to padaryti pats. Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės kiekvienas, jei už jus kažkas nuspręstų, kaip rengtis, ką valgyti arba – kokį filmą žiūrėti. Laidoje - pokalbis apie socialinę kampaniją „Kaip gera galėti galėti“, kuri siekia keisti požiūrį į žmones su negalia, ir apie tai, kaip svarbu leisti jiems priimti sprendimus savarankiškai.Laidoje dalyvauja projekto, kurio lėšomis finansuojama paslauga Pagalba priimant sprendimus vadovė Svajonė Rainienė ir socialinė darbuotoja, pagalbos priimant sprendimus specialistė Violeta Tamelytė.Ką suteikia žmogui, turinčiam intelekto ar psichosocialinę negalią paslauga Pagalba priimant sprendimus? Koks esminis skirtumas tarp teorinio projekto aprašymo jo įgyvendinimo realybės? Ko mokosi paslaugos Pagalba priimant sprendimus specialistai iš savo klientų? Kodėl ši paslauga svarbi? Ką ji duoda mums, įprastos raidos visuomenei? Kaip klientai ir specialistai suranda vieni kitus? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Skubi medicinos pagalba netrukus galės būti tiekiama pasitelkiant ne tik greitosios pagalbos automobilius, bet ir staigtasparnius. Tokią galimybę su pasieniečiais ir kariuomene derina naujasis Greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovas Donatas Paliulionis. Jis taip pat atmeta gyventojų priekaištus, kad greitosios medikai nuo žmonių tolsta. Naujojo tarnybos vadovo Donato Paliulionio interviu RYTO GARSAMS – po 8 val. žinių.Korepetitorių paslaugas teikiančios įmonės sulaukė kritikos, kad įdarbina nekompetentingus asmenis.Medikai su mokslininkais kuria personalizuotos medicinos sistemą ir siekia pagal žmogaus unikalias savybes, genetiką, parinkti efektyviausią ligos gydymą.Siekiant labiau pažaboti telefoninius sukčius, po Naujųjų reikės registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles. Ar ši prievolė netaps našta niekuo dėtiems žmonėms?Aplinkosaugininkai pastebi, kad po Kalėdų bendruosiuose atliekų konteineriuose padaugėja baterijų. Tai – labai pavojinga, nes, tvarkant atliekas, baterijos gali būti pažeistos ir gali užsidegti. Kaip saugiai atsikratyti baterijų?Ved. Edvardas Kubilius

Kuo kvepia kasdienės ir šventinės miesto erdvės? Kaip galime patys formuoti savo poilsio ir darbo erdves pasitelkdami kvapus? Apie miestiečių santykį su kvapais ir būdus tyrinėti kvapus savarankiškai ir kartu su kitais pasakoja parfumerijos, aromakologijos ir kvapų kultūros edukatorė, olfaktorinių ir sensorinių degustacijų vedlė Toma Vyšniauskienė.Ladą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Speciali „Ryto garsų“ laida iš „Ukrainos centro“.Mažėjant aukojančiųjų skaičiui, organizacijos prieš šventes ragina paremti Ukrainą tiek finansiškai, tiek rankų darbu.Pagalba šeimoms ir nelydimi nepilnamečiai Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje leidimą gyventi laikinosios apsaugos pagrindu turi apie 51 tūkst. asmenų, didžioji dalis išlieka moterys ir vaikai. Taip pat yra per penkis šimtus nelydimų nepilnamečių vaikų. Kokią paramą ir globą jie gauna?Lietuvos Raudonasis Kryžius teikia ukrainiečiams psichologinę pagalbą įvairiuose Lietuvos miestuose.Ukrainos ambasadorius Lietuvoje kalba apie šalies ateitį ir taikos derybas.Kaip tradicijas ir papročius puoselėja ukrainiečiai Lietuvoje?stengiasi dirbti, tada dauguma bando mokytis lietuvių kalbą, tada dar namie vaikai laukia ir nedaug lieka laiko užsiimti dar veiklomis ar dalyvauti bendruomenių susitikimuose, bet kas ateina – tai pasilieka.Ved. Rūta Kupetytė ir Edvardas Kubilius

Kokia pagalba priklauso Ukrainoje ilgą laiką gyvenusiems Lietuvos piliečiams, kurie dėl karo buvo priversti grįžti į Lietuvą?Laisvės partija suvažiavime Vilniuje renka partijos pirmininką ir vadovybę.Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių pasaulyje, galinčių pasigirti švariu ir kokybišku vandeniu.Australija uždraudžia asmenims iki šešiolikos metų naudotis socialiniais tinklais.Kėdainių švento Jurgio bažnyčioje kinivarpos naikina kultūros vertybes.Ved. Madona Lučkaitė

Asociacija „Lygiai“ pradėjo naują lėšų rinkimo akciją „ApaRatai“, skirtą įsigyti ultragarsinį aparatą ar kolposkopą, kuris leis efektyviau suteikti medicininę pagalbą Ukrainos moterims.Beveik 200 šalių pasiekė rekordinį susitarimą dėl klimato krizės valdymo COP 29 susitikime, tačiau jis vertinamas prieštaringai.Įprastai dvasininkai tokiu metu pradėdavo lankyti parapijiečius, kitaip tariant, prasidėdavo kalėdojimas prieš didžiąsias metų šventes. Tačiau kunigai pastebi, kad ši tradicija pamažu keičiasi.Atėjus peršalimo ligų sezonui svarbu palaikyti tinkamą miego režimą, nes tai prisideda prie imuniteto stiprinimo. Apie miego įtaką ligų atsparumui neuromokslininkė Laura Bojarskaitė pasakoja naujame „Miego DNR“ epizode.Rubrikoje apie dirbtinį intelektą lektorius Darius Grigaliūnas sako, kad dirbtinio intelekto technologijos pamažu skverbiasi ir į religinį pasaulį.Ved. Karolina Panto

Apie rugpjūčio 14 d. vyksiantį paramos renginį "Drugelis" FM99 studijoje kalbame su organizatorėmis Jolita Saulevičiene bei Odeta Patraitiene.

Latvių pasaką „Su lydekos pagalba“ seka aktorius Sigitas Kubilius.

Rokas Grajauskas ir Mykolas Jankaitis sugrįžta po pertraukos aptarti įdomiausių NBA laisvųjų agentų lango ėjimų, tarp kurių – komandą pakeitęs Valančiūnas ir DeRozanas papildęs „Kings“ gretas. Temos: Įžanga (0:00); JV į „Wizards“ – gerai ar blogai? (02:15); DeRozanas į „Kings“ ir Karnišovo astroliabija (24:46); Neįvykęs „Lakers” planas ir laukianti istorinė akimirka (46:31); Ar „76ers“ – laisvųjų agentų rinkos laimėtojai? (52:18); Beprotiški mokesčiai Bostonui ir dar pora įdomių perėjimų (59:46).

„Kultūros nakties“ programoje pristatoma šiuolaikinė opera „Absorptio“ dviem operos namams. Pasakoja kūrybinės komandos nariai Dominykas Digimas, Agnė Ambrozaitytė, Edvardas Šumila.Šiandien Vilniaus Rotušėje vyksta tarptautinė konferencija „Ukrainos kultūros sektoriaus atkūrimo link“, kurioje dalyvauja delegacijos iš įvairių valstybių, remiančių Ukrainą.Savaitgalį Klaipėdoje rengiama regioninė Dainų šventė. Su Algirdu Šumskiu Šiaulių dainų šventėje susitiko ir apie tai kalbėjosi kolega Tomas Mizgirdas.2024 m. Huddersfieldo festivalio reziduojančia kompozitore paskelbta Lina Lapelytė.„Vaikystėje, po vieno koncerto, dienoraštyje didelėmis raidėmis buvau užrašiusi „niekada negrosiu klavesinu“, – juokauja tarptautinio garso klavesinininkė, ilgametė Prahos menų akademijos klavesino katedros vedėja, o dabar – profesorė emeritė Giedrė Lukšaitė-Mrázková. Jai trumpam sugrįžus į Lietuvą, susitikome pokalbiui „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rubrikoje „ryški asmenybė“ – penkių pasaulio rekordų savininkas, ilgų nuotolių bėgikas Aleksandr Sorokin.Skiltis „LRT girdi“: dirbančių tėvų darbo nuotoliu teisė ir/ar galimybė.Pirmoji pagalba: ar mes tikrai žinome ką daryti? Ar atsitikus nelaimei sugebėtume padėti žmogui?Iniciatyva „Padovanok jūrą vaikui iš vaikų globos namų“.Ved. Ignas Andriukevičius

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo stiprinti šeimas ir grąžinti prieš penkerius metus panaikintą papildomą neapmokestinamų pajamų dydį auginantiems vaikus. Tačiau valdantieji siūlymą vadina populistiniu ir primena, kad Lietuva jau apsisprendė šeimas remti per “vaiko pinigus”, o ne per mokesčių lengvatas.Ar reikia papildomų lengvatų šeimoms?Laidoje dalyvauja Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius, Seimo nariai Justas Džiugelis ir Tomas Tomilinas, Daugiavaikių šeimų asociacijos atstovė, keturių vaikų mama Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė, Nacionalinės šeimos tarybos vadovė Lijana Gvaldaitė, VU ekonomikos profesorius Algirdas Bartkus.Ved. Liepa Želnienė

Tas klausė: „Kuo tu vardu?“ Jis atsakė: „Jokūbas“. Pr 32, 28

Rusijos kariuomenės Bučoje prieš gyventojus naudoti ginklai ar bombos mėtytos ant Mariupolio buvo pagamintos su Rusijos oligarchų pagalba. Mažiausiai 82 Rusijos turtingiausi žmonės turi verslo ryšių su kariuomene ar kitaip prisideda prie karo Ukrainoje rėmimo.Suvalkuose susitikę Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis tvirtina, kad Baltarusijoje šiuo metu yra apie 4 tūkst. „Wagner“ samdinių, jie yra arti Lietuvos ir Lenkijos sienų.Kauno Dariaus ir Girėno stadione šiandien laukiama daugiau nei tūkstančio lenkų futbolo aistruolių. Į atsakomąsias rungtynes su "Kauno Žalgirio" futbolo klubu atvyksta Poznanės "Lech" ekipa, jos sirgaliai užplūdo Kauno gatves.Miestiečius šiluma aprūpinanti „Kauno energija“ kviečia į vieną iš įdomiausių objektų – Petrašiūnų elektrinę. Ekskursijos sulaukė tokio dėmesio, kad vietų į jas neliko per kelias dienas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pieno ūkių tendencijos mažėjančios ir tai lemia ne tik kritusios pieno supirkimo kainos, bet ir sausra, pasigaminti pašaro tampa vis sudėtingiau. Kupiškio rajone 27 melžiamas karves su šeima laikanti Violeta Pocienė tikina, kad dabar ūkis išlaikomas iš santaupų ir neaišku, kiek ilgai pavyks taip gyventi. Vienintelė šeimos viltis – vaikų pagalba. Tai jie žaliavinį pieną realizuoja didmiestyje.Kineziterapiją baigusi ir karate trenere dirbanti Lijana Ežerskytė Prienų rajone puoselėja žirgyną „Mes kitaip“. Žmonės atvyksta ne tik pabūti su žirgais, mokytis joti, bet ir sprendžia sveikatos problemas. Kaip ūkyje vyksta hipoterijos užsiėmimai?Rubrika „Gamtininko komentaras“. Metų paukščiu išrinktas Baltasis gandras šį sezoną nepuotauja. Gardaus kąsnelio tenka ilgai ieškoti, varlę surasti beveik prabanga. Ornitologas Gediminas Petkus sako, kad gandrams sunkus metas, maisto rasti sunku, o reikia išmaitinti mažus gandriukus.Ved. Rūta Katkevičienė

Programą „Diabusas“ sukūrė Vaikų endokrinologų asociacija, bendradarbiaudama su LSMU Sveikatos psichologijos katedra ir pacientų organizacijomis. Balandžio 1-ąją 2 metų gimtadienį švenčianti programa „Diabusas“ – tai saugios aplinkos kūrimas 1 tipo diabetu sergantiems vaikams ugdymo įstaigose.Aktorė, režisierė Gabrielia Kuodytė, auginanti pirmojo tipo diabetu sergančią dukrytę, atvirai pasakoja: „Pradžioje išgirsti tai, ko nesupranti. Supranti tik tiek, kad tai yra gyvybės ir mirties klausimas. Suvoki, kad tai yra labai svarbu, o kaip pagelbėti vaikui, nieko nesupranti. Labai beviltiška mamos būsena“.Programos „Diabusas“ koordinatorė, medicinos psichologė Jolanta Žilinskienė sako: „Tėvai, augindami vaikus, sergančius pirmojo tipo diabetu, gyvena nuolatinėje įtampoje, neretai ir perdega“. J.Žilinskienė pasakoja, kaip veikia programa „Diabusas“ ir kodėl ji yra svarbi visiems: tiek vaikams, tiek mokytojams, tiek tėvams.Daugiau labai reikalingos informacijos: www.diabusas.ltVed. Žydrė Gedrimaitė

Alytiškis Edgaras Bradauskas nuo karo Ukrainoje pradžios nuolat vyksta į šalį, veža žmonių paaukotus reikalingus daiktus, vaistus, generatorius, parveža iš karo nuniokotos šalies besitraukiančius žmones. Vyras sako, kad jau nebijo ir dar nepavargo, svarbu, kad nepavargtume mes aukoti ir padėti. Kviečiame pasiklausyti pokalbio su Edgaru.

Oficialiai trečdalis šalies mokyklų neturi psichologų. Patys psichologai sako, kad situacija dar prastesnė. O jaunimo būklė negerėja. Sostinėje - ir siaubą keliantys įvykiai, veikiantys moksleivius.Kas gali padėti išspręsti problemą?Dalyvauja: Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Roma Pivorienė, Balsių progimnazijos psichologas Edvardas Šidlauskas, Kėdainių rajono Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos direktorius Alanas Magyla, Seimo Švietimo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.Ved. Mindaugas Aušra

Ukrainoje vis garsiau kalbama, kad per artimiausius kelis mėnesius Rusija mėgins suaktyvinti puolimą. Ukraina ginasi, Vakarai įsipareigoja jai teikti vis daugiau ginkluotės ir oro gynybos sistemų. Tačiau ukrainiečiai baiminasi, kad technika gali pasiekti per vėlai. Mūšiai Soledare ir Bachmute rodo, kad persilaužimas kare dar nepasiektas, o Rusija nusiteikusi ilgam karui, kad ir kiek jai tai kainuos.Kaip nepavėluoti su pagalba Ukrainai?Laidoje dalyvauja Nepriklausomybės Akto signataras Albinas Januška, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas, Merilando universiteto vyriausioji mokslininkė, tarptautinio saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė ir analitikas Marius Laurinavičius.Ved. Liepa Želnienė

#TiekŽinių Trečiadienį (sausio 18 d.) Tiek Žinių vedėja Silvija pasakoja apie sraigtasparnio katastrofą Ukrainoje, slaptą Bulgarijos pagalbą Ukrainai ir putino blevyzgas, Taivano investicijas Lietuvoje, gyventojų rekordą. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/6CZ6YqJjxF0

Ukrainos sostinėje vėl griaudėjo sprogimai. Rusija Kyjivui smogė 13-a dronų, tačiau ukrainiečių kariuomenė skelbia, kad visus juos pavyko numušti. Tuo metu Europos Parlamentas šių metų žmogaus teisių apdovanojimą - Sacharovo premiją Ukrainos tautai.CNN praneša, kad Amerika svarsto Ukrainai perduoti oro gynybos sistemą Patriot. Jungtinėse Amerikos Valstijose viešintis Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad jei informacija pasitvirtintų, tokia pagalba Ukrainai būtų labai reikšminga.Vyriausybė patvirtino elektros ir dujų kainų kompensacijas kitų metų pirmajam pusmečiui. „Ignitis“ visuomeninė vidutinė elektros kaina nuo sausio su kompensacija sieks 28 centus, be kompensacijos šis tarifas sietų 56,5 cento. Vartotojams, pasirinkusiems nepriklausomus tiekėjus, bus kompensuojama 28,5 cento, bet ne žemiau kaip 28 centai. Gamtinių dujų kompensacija buitiniams vartotojams turėtų būti 99 centai už kubinį metrą. Dabar valstybė moka 54 centų kompensaciją už dujas ir iki 9 centų – už elektrą.Į Nigeriją deportavus septynių prieglobsčio Lietuvoje negavusių migrantų grupę, nevyriausybininkai sako, kad toks žingsnis gali būti neteisėtas. Sienos grupės savanorių teigimu, migrantai teikė atnaujintus prieglobsčio prašymus su naujomis aplinkybėmis, tačiau prašymai buvo atmesti itin greitai, o jų apskųsti teismui nebuvo sudaryta galimybė.Vyriausybė kartu su dezinformacijos analizės centru Debunk.org ieško būdų, kaip išspręsti problemą, kai socialiniuose tinkluose trinami Ukrainą palaikantys įrašai, o jų autoriai blokuojami ir negali skelbti žinių net apie padėtį fronte.Ved. Liuda Kudinova

Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijoje „Druskininkų viltis“ dirbantys asmeniniai asistentai Rasa Tatarūnienė ir Osvaldas Zagorskas sako, kad dauguma žmonių, kuriems jie padeda, negali kalbėti arba kalba labai mažai, neretai aplinkiniams nelabai suprantama kalba. Tačiau tai netrukdo teikti jiems pagalbą ir netgi pamilti savo klientus. Rasa rūpinasi 5 žmonėmis su negalia, o Osvaldas padeda 4 klientams ir abu džiaugiasi, kad dirba labai įdomų ir prasmingą darbą, kuriame nėra monotonijos, nes dienos veiklas gali sugalvoti patys. O Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus vyriausiąja specialistė Aušra Paruliene papasakos, kaip sekasi organizuoti asmeninę pagalbą Marijampolėje ir pasidalins gražia istorija, kiek daug džiaugsmo suteikia draugystė su asmenine asistente suteikia intelekto negalią turinčiam jaunam vaikinui. Kampaniją „Atrask galimybes“ inicijuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Daugiau informacijos apie asmeninės pagalbos teikimą ir šios bei kitų laidų įrašų ieškokite Neįgaliųjų reikalų departamento svetainėje www.ndt.lt bei „facebook“ paskyroje.

Labdaros iniciatyva „Vienybė težydi“ Lietuvos visuomenę kviečia remti negalią turinčius žmones ir jų šeimas iš Ukrainos, šiuo metu gyvenančius Lietuvoje. Šios šeimos verčiasi ypač sunkiai, nes daugumos jų tėčiai gina savo šalį ir mūsų saugią ateitį, o mamos turi visą dėmesį skirti neįgalių šeimos narių priežiūrai ir slaugymui – dažnai dirbti pilną darbo dieną nėra nei laiko, nei galimybių, nei jėgų.„Vienybė težydi“ sudaro galimybę skirti tiesioginę mėnesinę paramą konkrečiai šeimai, konkrečiam vaikui“, – sako Lietuvos Raudonojo kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė ir „Ogilvy Vilnius“ vykdantysis direktorius Dovydas Kėdikas. Pašnekovai laidoje pasakoja, kaip ir kodėl kilo mintis inicijuoti programą, kaip sekasi rinkti labai reikalingas mėnesines aukas, kaip galima prisijungti prie šios iniciatyvos ir, kaip pakviesti joje dalyvauti ukrainiečių šeimas, auginančias negalią turinčius vaikus.Daugiau informacijos apie iniciatyvą čia: https://contribee.com/vienybetezydi?fbclid=IwAR0jootDwvbluEM-_qo0YIapJws6Svj7wvfCJ9H9wsHQEhbyrsTtJuOL-dYVed. Žydrė Gedrimaitė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Pokalbis su knygos „Gyvatės kojos“ autorėmis apie žmonių, turinčių negalią, gyvenimo pasakojimus.Kultūros centrų asociacijos apklausa parodė, kad daugumai kultūros centrų su energetiniu sunkmečiu savivaldybės padės susidoroti, tačiau yra ir kritinių situacijų.Stasio Eidrigevičiaus centrui išrinkta vadovauti Vaida Andrijauskaitė. Kokią centro veiklos viziją ji mato?Kaune prasideda tarptautinis „Auros“ šokio festivalis.Praėjusią savaitę valdantieji pateikė paramos verslui projektą, kuriame numatoma, kas toliau galės naudotis 9 proc. lengvatiniu PVM tarifu. Į šį sąrašą nepateko daugybė kultūros paslaugų teikėjų. Kodėl?Pirmoji Dainavos krašto Vinco Krėvės-Mickevičiaus premija įteikta rašytojui Bernardui Gailiui už trilerį „Kraujo kvapas“.Laura Budreckytė išleido albumą „Vokologija. Pagalba su balsu“, kuraime parengtos balso lavinimo užduotys, įtraukiant muzikos terapijos elementus.„Kauno valstybinė filharmonija ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ publikai pristatys tarptautinį projektą, kurtą kartu su „Royal Philharmonic Orchestra“.Ved. Marius Eidukonis

Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje sergamumo gripu rodikliai nusileido į neregėtas žemumas. Jeigu 2018-aisiais sergančiųjų buvo netoli 60 tūkstančių, 2020-aisiais, prasidėjus COVID-19 pandemijai, sergančių skaičius tesiekė 16 tūkst., arba beveik 4 kartus mažiau, o 2021-aisiais gripu sirgo vos 6 tūkst. šalies gyventojų.Krentant sergamumui kartu traukėsi ir norinčių pasiskiepyti skaičius. Pavyzdžiui, per parėjusį sezoną nuo gripo pasiskiepijo vos 8 proc. visos populiacijos. Įdomu tai, kad nebesiskiepija ir rizikos grupei priskiriami asmenys, kuriems gripo vakcina siūloma nemokamai. Ar verta šiemet rimčiau pasiruošti gripo sezonui? Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Daiva Razmuviene.Kita laidos tema – pagalba norintiems mesti rūkyti. Visoje Europos Sąjungoje galioja plati tabako kontrolės programa, kuri apima tabako produktų prieinamumo mažinimą visuomenėje, reklamos draudimus, nerūkymo zonų kūrimą, informacinę kampaniją apie rūkymą žalą. Visa tai matome ir Lietuvoje – rūkalai brangsta, ribojamas jų įsigijimas, daugėja nerūkymo zonų, tačiau visos šitos priemonės daugiau orientuotos į nerūkančiųjų apsaugą. Pagalba rūkaliams, kurie norėtų atsikratyti šio įpročio, praktiškai lieka nematoma. Vis dažniau pasigirsta ir sveikatos ekspertų pasipiktinimų, esą rūkymas nėra adekvačiai vertinimas, kartais suponuojama nuomonė, kad tai esą tarsi mažiausiai kenksminga priklausomybė, dažnai net nelaikoma liga. Su kokiomis pagrindinėmis kliūtimis susiduria metantieji rūkyti lietuviai ir kaip pagalbą jiems galėtume sustiprinti?Pokalbis su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausiąją specialiste Aneta Abromavičiūte bei SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Jelena Talačkiene.Ved. Laura Adomavičienė

Apie ligą, pagalbą sergantiems. Atminties kavinę ir pagalbą artimiesiems pokalbis su Egle Steponavičiene - geriatre, Atminties kavinės projekto savanore ir Aušra Visocke - Alytaus ambasadore, Integruotųjų Neuromokslų Asociacijos nare ir Atminties kavinės projekto savanore.

Vilnietis Deimantas Braziulis šiuo metu dirba net 5 žmonių asmeniniu asistentu. Vyro gyvenimo kelias buvo sklidinas išbandymų: nuopuolių ir pakilimų, kol atsidūręs ligoninėje ir, kaip jis pats sako „sugrįžęs iš ano pasaulio“, Deimantas suprato, kad nori gyventi kitaip. Taip pat laidoje išgirsite ir dar vieną istoriją apie Druskininkuose gyvenantį Augustą Lankelį ir jo asmeninę asistentę Gražiną Radzevičienę. Augustas turi negalią nuo gimimo. Dėl ligos jam sunku judėti, valdyti rankas, kojas. Tačiau tai visiškai netrukdo šiam vaikinui siekti savo svajonių. Kampaniją „Atrask galimybes“ inicijuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Daugiau informacijos apie asmeninės pagalbos teikimą ir šios bei kitų laidų įrašų ieškokite Neįgaliųjų reikalų departamento svetainėje www.ndt.lt bei „facebook“ paskyroje.

Pokalbis su Raudonojo Kryžiaus atstove Luka Lesauskaite.

Kokios dažniausios priklausomybės Lietuvoje? Ar egzistuoja priklausomybės genas? Kur kreiptis pagalbos? Pokalbyje respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja daktarė Aušra Širvinskienė. Laidą „Sveikatos kultūra“ #FM99 klausykite trečiadieniais 11:30 val., pakartojimo šeštadieniais 10:30 val. Laidos kuriamos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis.

Pokalbis su Dovydu Kėdiku. Arba vaistai, arba maistas – su tokia realybe gali tekti susidurti ukrainiečių šeimoms, prižiūrinčioms negalią turintį vaiką ar šeimos narį. Tačiau mes galime padėti – „Stiprūs kartu“ kviečia prisijungti prie Lietuvos Raudonojo Kryžiaus administruojamos labdaros iniciatyvos „Vienybė Težydi“, kurios metu galite skirti paramą sunkiai besiverčiančioms ukrainiečių šeimoms.

„Atrask galimybes“: kas yra asmeninė pagalba ir kaip ji keičia žmonių gyvenimus. „Kai rinkomės asmeninę asistentę, mums buvo labai svarbu, jog ji turėtų gerą humoro jausmą“, – apie savo asistentę pasakoja šiauliečiai regos negalią turintys Birutė Aurylienė ir Andrius Garipovas

Karas Ukrainoje atgaivino ne tik daugybę paralelių iš bendros Lenkijos ir Ukrainos istorijos, bet ir išjudino milžiniškus solidarumo bei artimo meilės darbų užmojus. Kaip Lenkijos Bažnyčia palaikė ir iki šiol palaiko Katalikų Bažnyčią Ukrainoje – vedamojo skiltyje.Apie poreikį pažinti religijos dalyką šiandieniame pasaulyje pokalbis su VU Filosofijos instituto profesore, Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros vedėja dr. Rita Šerpytyte.Užsienio krikščioniškos spaudos apžvalga: darbas kaip pseudoreligija (parengė Giedrius Tamaševičius).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos vizitas Kyjive. Pasak G. Nausėdos patarėjo, Ukrainoje prezidentas lankosi su Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentais.Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia suprantąs Kyjivo pareikštą nepageidavimą Vokietijos prezidentui apsilankyti Ukrainoje. Jo teigimu, Rusijos sukelto karo Ukrainoje kontekste šalis gali sau leisti atsisakyti diplomatijos ir mandagumo.Ukrainos saugumo tarnybos pranešė sučiupusios garsų prokremlišką ukrainiečių oligarchą Viktorą Medvedčuką, pasprukusį iš namų arešto prasidėjus Rusijos karinei invazijai.Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, jog, esant dideliam ekonominiam neapibrėžtumui, nėra laikas kalbėti apie mokesčių reformą.Beveik pusė šalies gyventojų teigia jaučiantys karo Ukrainoje įtaką Lietuvos ekonomikai ir turintys pesimistinių lūkesčių dėl asmeninių ar šeimos finansų, rodo naujausia apklausa.Ved. Darius Matas

Naujas pokalbis. Kitoks. Broliams ir sesėms ukrainiečiams.Karas ten, mes čia - kaip padėti sau? Daug klausimų gali kilti nuo karo bėgantiems ukrainiečiams: kaip pastebėti, kad reikia pagalbos man, šalia esančiam ar vaikui šalia? Svarbiausia, maži žingsneliai ir viskas palaipsniui - rūpintis savo išgyvenimu, kūnu, mintimis, stebėti aplinką ir žengti žingsnius link jos, ne nuo jos. Apkabinam mintimis ir žodžiais visus ukrianiečius, esančius čia, Lietuvoje. Džiaugiamės, kad esate saugūs. Ir siunčiame mažą žingsnelį link pagalbos sau. “O po to - susitvarkysim”, kaip sako mūsų pašnekovė psichologė Natalja Kozyr, pati tik prieš kelias dienas atvykusi čia.Pasidalinkite su ukrainiečiais savo tarpe. Tai dar viena pagalba šalia visko, ką galime padaryti.Kviečiame visus ukrainiečių psichologus ir psichoterapeutus, esančius Lietuvoje, palikti informaciją apie save komentaruose. Gal atsiras ieškančių Jūsų pagalbos ar galinčių pasiūlyti darbo galimybes.Война там, мы здесь - как себе помочь? У украинцев, спасающихся от войны, может возникнуть много вопросов: как заметить, что  нужна помощь мне, человеку рядом или ребенку?Самое главное - маленькие шаги и все постепенно - заботиться о своем выживании, теле, мыслях, наблюдать за окружающей средой и делать шаги к ней, а не от нее.Мы обнимаем всех украинцев здесь, в Литве, мыслями и словами. Мы рады, что вы в безопасности. И делаем маленький шаг к самопомощи . ‘А дальше - будем разбираться', — говорит наш собеседник психолог Наталья Козырь. она тоже приехала в Вильнюс  несколько дней назад.Приглашаем всех украинских психологов и психотерапевтов Литвы оставлять информацию о себе в комментариях. Возможно, найдутся люди, которым нужна ваша помощь или которые могут предложить работу.

Rusijos užkurtas karo katilas Ukrainoje nepalieka abejingų. Kiek kitokia ir „Pasaulio puodų“ laida. Pokalbis su konditeriu, pirmojo Lietuvos tortų čempionato nugalėtoju Andriumi Zuberniu, kuris Danganone, Šiaurės Airijoje, organizuoja paramą ukrainiečiams. Šiaurės vakarų Ukrainoje, Lucke, gyvenantys žmonės su nerimu žvelgia į kaimyninę Baltarusiją ir padeda pabėgėliams iš karo zonos. Apie tai pasakoja Ukrainos radijo Lucke žurnalistė Olga Šaruta. Apie karo Ukrainoje sukeltas pasekmes Varšuvoje pokalbis su filmų prodiusere ir aktore Weronika Marczuk.Ved. Vytaras Radzevičius

Penkioliktoje "Patrulio bazės" tinklalaidėje kalbamės apie piliečių vaidmenį gynyboje. Žinoma, tiesiausias kelias prie jos prisidėti - prisijungti prie Lietuvos kariuomenės. Tačiau J. Ohmanas ir G. Sakalauskas savo pavyzdžiu rodo - yra ir kitų būdų tai daryti. Šalies saugumo užtikrinimas be aktyvaus piliečių įvariapusio įsitraukimo nėra pilnavertis. Ypač tai pasakytina apie tokias nedideles šalis kaip Lietuva.

Tęsiantis karui Ukrainoje žmonės ieško būdų padėti nukentėjusiems. Jų yra įvairių – vieni aukoja pinigus, kiti užleidžia savo namus, treti siūlo pavėžėjimą, o ketvirti laukia, kol bus pakviesti į karo lauką.Pabėgėliams iš Ukrainos pagalbą teikiantys žmonės pasakoja apie susitikimus ir atsisveikinimus, kurių niekada neįsivaizdavo patirsiantys.Autorės Rūta Dambravaitė ir Inga Janiultė-Temporin.

Karas Ukrainoje, nuo jo kruvinų žiaurumų bėgantys žmonės negali palikti abejingų Lietuvos gyventojų – kiekvienas kuo galėdamas stengiasi padėti. Žemės ūkio rūmų pirmininkas, Utenos r. ūkininkas Arūnas Svitojus, kiti ūkininkai ėmėsi iniciatyvos padėti Ukrainoje likusiems žemdirbiams, o atvykusius pasitinka ir globoja Lietuvoje.Žemaitijoje gyvulių ūkiuose srutų laikymo rezervuarai daug kur jau pilni. Dėl ištirpusio sniego ir gausaus lietaus vasario mėnesį iš perpildytų rezervuarų srutos gali užteršti aplinką prie fermų, tačiau išvežti srutas į laukus iki kovo 20 d. draudžiama. Kaip padėtį vertina Skuodo rajono ūkininkas Zigmantas Mockus, ką sako Aplinkos ministerijos specialistas Vitalijus Auglys.Pastaraisiais metais drastiškai sumažėjo vietinių maisto produktų pasiūla Bulgarijos parduotuvėse. Ypač šiltnamiuose užaugintų daržovių. Išsamiau – Lietuvos radijo bendradarbė Bulgarijoje Justina Mikeliūnaitė.Ved. Regina Montvilienė

FM99 pokalbyje Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas.

Du Donatai – Urbonas ir Motiejūnas, BasketNews tinklalaidėje kalbasi apie „Žalgirio” antausį Monake, žalgiriečius „apmulkinusį” Schillerį, galbūt nustebinsiantį trenerio variantą Pauliui Motiejūnui, D-Mo ateitį rinktinėje ir Eurolygoje bei „Ryto” ir „Lietkabelio” fanų akibrokštus Monake. Temos: Susitarimas su Jovani (00:00); Esminis „Žalgirio” pergalės faktorius Monake (3:21); Kodėl buvo sunku užmigti dėl mačo su „Žalgiriu” (12:27); Kodėl Jamesui ne(pa)tiko paskutinė ataka (16:17); Nustebinęs Obradovičiaus veiksmas (19:25); Metas, kai Motiejūnas vos neišvažiavo iš Monako (27:01); „Apmulkinti” žalgiriečiai ir kas kaltas dėl sezono (30:11); Pagalba vienišam Pauliui Motiejūnui (36:57); Trenerio variantas „Žalgiriui”, kuris gali jus nustebinti (42:15); Motiejūnas rinktinėje ir kodėl lietuviai prastesni už slovėnus (49:49); Lietuvos krepšinio problema (55:03); Dviejų „Ryto” ir „Lietkabelio” fanų akibrokštai Monake (1:00:17); Motiejūno ateitis Eurolygoje (1:03:15).

Amerikiečių rašytojo Deniso Johnsono apsakymas „Skubioji pagalba” iš knygos „Jėzaus sūnus”. Skaito aktorius Simonas Mozūra.

Jau prisijaukinome naują tikrovę - pabėgėlius ir migrantus, kuri nepasikeitė taip greitai, kaip to tikėjosi didesnė mūsų visuomenės dalis. Nuo baimės ir atstūmimo pamažėle pereiname prie noro pažinti, suprasti ir priimti. Vienas iš būdų, jei jau laikome save krikščioniška šalimi, sekti gailestingojo samariečio pavyzdžiu. Ir jis jau pastebimas santykyje su pabėgėliais. „Mažosios studijos“ laidose ne sykį pristatėme katalikų iniciatyvas. Pokalbis su stačiatikių bažnyčios dvasininku kun. Gintaru Sungaila - apie stačiatikių veikimą Vilniuje, Naujininkų pabėgėlių centre.Ved. Jūratė Kuodytė

Gitanas Nausėda inicijavo diskusiją apie šalies ekonomikos atsparumą, Kinijai paskelbus neoficialias sankcijas Lietuvai.Vilniuje surengtame saugumo forume aptariama situacija Ukrainoje ir regione.Pasaulio stačiatikiai mini Jėzaus krikšto dieną šokdami į ledinį vandenį.Ved. Irina Andrianova

Pokalbis su apžvalgininku Maksimu Milta apie migracijos krizę pasienye su Baltarusija.Ar kovidiniuose skyriuose dirbantiems medikams reikalinga visuomenės pagalba?Tarptautinis folkloro festivalis „Pokrovskije kolokola“.Ved. Irina Andrianova

Antradienį (spalio 5 d.) „Tiek žinių“ vedėja Silvija aiškina, kodėl gyvenome be didžiausių socialinių tinklų, kaip atsirinksime, ką kviesti ir kas gali pasirodyti Lietuvoje, kaip apsisaugoti nuo gaisro ir kokio masto pedofilija klestėjo Prancūzijos bažnyčiose. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/MIPeXjEkosc Antradienį #TiekŽinių

Žmonėms su negalia turėtų būti užtikrinamos galimybės mokytis, dirbti ir savarankiškai gyventi bendruomenėje. To siekiant nuo liepos 1-os dienos įteisinta nauja asmeninio asistento paslauga. Kas ją gali gauti ir kur ieškoti asistentų?Ekspertai sako, kad grėsmę žmonių duomenų saugumui kelia ne tik kiniški išmanieji telefonai. Tam įtakos turi ir pačių naudotojų elgesys bei atsisiunčiamos programėlės. Kodėl kartais nekaltai atrodantis žaidimas ar kitą funkciją atliekanti programa gali mums pakenkti?Šiandien vokiečiai renka Bundestagą. Rinkimai žymi 16-ika metų trukusios kanclerės Angelos Merkel eros pabaigą. Su kokiomis nuotaikomis naują šalies valdymo etapą sutinka gyventojai? Apie tai pokalbis su LRT radijo bendradarbe Vokietijoje Laima Žilaityte-Mayer.Didėjančios dujų kainos sulaukia vis daugiau Europos Sąjungos dėmesio. Slovėnijoje susirinkę Bendrijos energetikos ministrai ragina kuo skubiau spręsti kritine vadinamą krizę.Vaikams grįžus į kontaktinį ugdymą policijos pareigūnai pastebi, kad juos į darželius bei mokyklas vežantys tėveliai kiek primiršo kelių eismo taisykles. Savo atžalas dažnai jie veža ne specialiai tam pritaikytose kėdutėse, pasitaiko atvejų, kuomet vaikai nesegi ir saugos diržų.Ved. Darius Matas

Antradienį (rugpjūčio 3 d.) „Tiek žinių“ vedėja Irma pasakoja apie priimtą sprendimą apgręžti į Lietuvą vykstančius neteisėtus migrantus, Kijeve rastą negyvą baltarusių aktyvistą V.Šyšovą, karių pagalbą sprendžiant migrantų krizę ir įtarimus sukėlusius Vilniaus mero R.Šimašiaus žmonos įmonės laimėtus konkursus. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/KxCNRO5_VYQ Šiandien #TiekŽinių

Dviprasmiška pandemijos statistika: ekonomika šuoliavo į viršų, tačiau vaikų gimė mažiau, žmonių mirė daugiau.Jungtinių Tautų atstovas Lietuvoje: dalis migrantų turi labai rimtų sveikatos problemų.LMTA toliau pažindina žmones su žinomų XXa. Lietuvos kompozitorių kūryba.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Amerikiečių rašytojo Deniso Johnsono apsakymas „Subioji pagalba” iš knygos „Jėzaus sūnus”. Skaito aktorius Simonas Mozūra.

Ketvirtadienį (liepos 22 d.) „Tiek žinių“ vedėjas Dominykas pasakoja apie migrantų gyvenimo sąlygas ir jų išlaikymo kainą, Lenkijos pagalbos ranką, ryt prasidėsiančias kitokias nei įprasta Tokijo olimpines žaidynes bei Vokietijos ir JAV susitarimą dėl kontroversiško „Nord Stream 2“. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/B5etPhxih8g Šią savaitę #TiekŽinių

Klaipėdos gyventojai ir vėl priversti kentėti į jų namus iš lauko sklindančius nemalonius kvapus. Nors problema egzistuoja jau ne vienerius metus, jokioms atsakingoms institucijoms jos išspręsti nepavyksta.Užkoduotą industrinę Lentvario praeitį parodoje „Raktas, bokštas ir karūnos“ pristato šiuolaikinio meno kuratorių duetas „Lokomotif“ – Milda Dainovskytė ir Laurynas Skeisgiela. Jų surengtoje ir po miestą išbarstytoje ekspozicijoje atsiskleidžia laiko pėdsakų kupina Lentvario kelionė laiku. Į parodą „Raktas, bokštas ir karūnos“ užsuko kolegė Karina Metrikytė. .Rezerve guli dešimtys tūkstančių nepanaudotų vakcinų nuo Covid – 19. Koks jų likimas, ar bus perleidžiamos kitai šaliai, ar naikinamos, ar jas išgelbės spartinama vakcinacija? Atsako Sveikatos apsaugos ministro patarėja Justina Aleksaitė.Ukrainos prezidento Vl. Zelenskio vizitas. Ukrainos ekspertas, politologas Alvydas Medalinskas.Užsienio naujienų apžvalga. Lukas Kivita.Lietuvos muziejų asociacija kreipėsi į kultūros ir vidaus reikalų ministrus dėl istorinių ir senovinių ginklų deaktyvavimo termino pratęsimo. 2019 metais Lietuvoje priimta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisa numato, kad net tie ginklai, kurie yra pripažinti visiškai netinkami šaudyti, turi būti įregistruoti, ir tai reikia padaryti iki šių metų rugsėjo mėnesio.Mūsų pašnekovai:Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus direktorius, humanitarinių mokslų daktaras Jonas Genys,Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.Verslo laikas. Irma Janauskaitė apie degalų kainas.Lietuvos savivaldybių asociacija rengia skubų nuotolinį išplėstinį LSA valdybos posėdį dėl Valstybės lygio ekstremalios situacijos, augant nelegaliai migracijai, ir savivaldybių indėlio sprendžiant šią problemą. Ryto garsuose – išskirtinis savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus interviu.Sporto naujienos. Studijoje Marius AndrijauskasLRT radijas tęsia projektą "LRT ieško sprendimų". Šiandien aiškinamės, kodėl Lietuvoje politinį prieglobstį gavę pabėgėliai sunkiai integruojasi į darbo rinką, ką sako juos įdarbinę verslininkai ir kodėl jie siūlo iš Baltarusijos nelegaliai atėjusiems migrantams suteikti prieglobstį bei leisti dirbti. Tema domėjosi Marius Jokūbaitis.Savaitės komentaras. Autorius – apžvalgininkas Rimvydas Valatka.Ved. Rūta Kupetytė

Pokalbis su Alytaus pedagoginės psichologinės tarnybos vadove Silvija Pešteniene apie tai, kokios paslaugos bus teikiamos vasarą ir kokios lauks nuo rudens, kaip sekasi prisijaukinti naujas tarnybos erdves, kas jose vyksta ir kokie planai ateičiai.

Kai daugelis liūdi dėl karantino, neįvykusių kelionių ir kitų neišsipildžiusių svajonių, autizmo spektro sutrikimą turintis Kasparas Dučinskas ir jo mama Eglė džiaugiasi – atidaryta individuali įmonė „Nepyksti“, ir sukurta darbo vieta Kasparui. Laidoje apie paslaugą, pagalbą priimant sprendimus pasakoja ir Valakupių reabilitacijos centro Profesinės reabilitacijos skyriaus vadovė Natalija Markovskaja. Apie „baubus“ ir kitas baimes, vis dar gyvus stereotipus ir pagalbą juos laužant, patirtis, žmonių požiūrį išgyvenimus pasakoja pašnekovai. Tiek Kasparo mama Eglė, tiek kasdieniniame darbe su nepažinojimu ir nežinojimu ar nemokėjimu suprasti, priimti kasdien susidurianti Natalija, vieningai sutaria – jei nori, dirbti, pagal savo galimybes, ir jaustis reikalingu gali visi.VšĮ Valakupių reabilitacijos centras nuo 2020 birželio 1 d. teikia projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ paslaugą – pagalba priimant sprendimus. Ši paslauga skirta suaugusiems asmenims su proto ir (arba) psichikos negalia, kuriems nustatytas ribotas gebėjimas priimti sprendimus tam tikroje srityje.Pagalba priimant sprendimus – tai asmeniškas sprendimų priėmimo procesas, kai sprendimą priimantis asmuo naudojasi jam pagalbą teikiančio specialisto ar specialistų komandos pagalba, sprendžiant dėl asmens sveikatos, socialinio dalyvavimo, asmeninių turtinių bei neturtiniųklausimų, remiantis sprendimą priimančio asmens valia, pageidavimu ir teise rinktis.Pačios paslaugos tikslas – pasitelkus pagalbininko priimant sprendimus ar specialistų komandos pagalbą stiprinti asmens gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, siekiant savarankiško gyvenimo ir dalyvavimo visose gyvenimo srityse Pagalbos priimant sprendimus asmeniui teikiama asmens sveikatos, socialinio dalyvavimo, asmeninių turtinių, asmeninių neturtinių klausimų srityse. Teisę į pagalbos priimant sprendimus paslaugas turi nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys nuo 18 metų, kuriems nustatytas šių paslaugų poreikis.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Birželį sukaks penkeri metai, kaip mūsų šalies didžiuosiuose teismuose pasitelkiami savanoriai, kurie padeda liudytojams, nukentėjusiems bei kitiems teismo lankytojams.Įsibėgėjant žmonių vakcinacijai nuo COVID-19, vis dažniau pasitaiko atvejai, kai vieną ar dvi skiepo dozes gavęs asmuo susiduria su sergančiuoju. Apie taikomą saviizoliacijos tvarką ir jos išimtis, pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstove Valerija Ravdo.Iki gegužės pabaigos vyksta registracija į mokyklas. Pradinukų tėvai piktinasi negalintys gauti mokyklos šalia namų, sunkiau į mokyklas patenkama ir po pradinio ugdymo.Šiandien švęsti 613-ąją miesto sukaktį kviečiami kauniečiai, miesto svečiai ir visa Lietuva. Pasinerti į šventinį sūkurį mieste galima ir virtualioje erdvėje, kur bus tiesiogiai transliuojami ryškiausi akcentai.Šįvakar - Eurovizijos dainų konkurso finalas, kuriame pasirodys ir geltona spalva išsiskirianti lietuviškoji viltis - grupė „The Roop“.Ved. Darius Matas

Apie tai, kaip vyksta nuotolinis darbas švietimo įstaigose ir kokia pagalba gali ir turi būti teikiama šeimoms kalbame su Lietuvos Švietimo mokslo ir sporto ministerijos Švietimo pagalbos skyriaus vedėjos Gražinos Šeibokienės. “Jeigu vaikas ugdomas bendros paskirties mokykloje ir jis nėra ikimokyklinukas arba priešmokyklinukas, tai tokiu atveju galimas tik nuotolinis ugdymas, bet nuotolinis ugdymas gali būti vykdomas ne iš namų, o iš ugdymo įstaigos teikiant visą pagalbą vaikui,” - sako Gražina Šeibokienė. “Žinau, kad yra skirtas krepšelis kontaktiniam mokymui ir kineziterapijai, bet jis kazkur nuskęsta, nėra jo”, - sako Tomas Vailionis. Savivaldybėms švietimo ministerija rekomendacijas pateikė vienodas, tačiau jos perskaitytos skirtingai ir pritaikytos skirtingai.

Ignalinos rajono ligoninė tapo COVID-19 protrūkio vieta, serga 17 darbuotojų ir didesnė dalis pacientų, dalis medicinos personalo yra saviizoliacijoje, kai kurie patys traukiasi iš darbo.Griežtės karantinas, premjerė prašo nelaukti trečiadienio ir jau dabar nevykti į masinio susibūrimo vietas, prekybos centrus.Premjerė su finansų ministre Gintare Skaiste tikslina valstybės biudžetą.Kaip savivaldybės ieško sprendimų, efektyviai užtikrinti nuo trečiadienio įsigaliosiančius judėjimo ribojimus, siekiant pernelyg neapkrauti policijos pareigūnų.Ikimokyklinio ugdymo įstaigos lieka dirbti, bet tėvams rekomenduojama palikti vaikus namie, jei yra galimybė juos prižiūrėti.Prezidentas Gitanas Nausėda į generalinio prokuroro pareigas siūlo Panevėžio apygardos prokuratūros vadovę Nidą Grunskienę. Kaip balsavimui dėl kandidatūros rengiasi Seimas?Jungtinėse Valstijose iš „Pfizer“ gamyklos į platinimo centrus visoje šalyje pajudėjo pirmieji sunkvežimiai su vakcinos nuo COVID-19 siuntomis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Daugiau nei ketvirtis milijono Lietuvoje gyvenančių negalią turinčių žmonių - didelė ir svarbi mūsų visuomenės dalis, kurios socialiniai poreikiai vis dar nėra patenkinami. Neįgalius vaikus auginančios šeimos dėl pažeidžiamų teisių svarsto galimybę bylinėtis su valstybe. Ko reikia pakeisti daugelį metų nepajudinamą sistemą?Dalyvauja Neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė, advokatė Diana Gumbrevičiūtė, juristė, vaiką su negalia auginanti mama Živilė Kulėšė, Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Eglė Čaplikienė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis, aktorė, keliautoja, vertėja Irma Jokštytė, iniciatyvos „Draugystė veža“ sumanytoja Žydrė Gedrimaitė.Ved. Rasa Tapinienė

Sveiki, draugai, šiandien dalinuosi labai nuoširdžiomis mintimis ir įvykiais, kurie vyksta mano gyvenime. Karantinas, bankrutuojančios įmoinės daro didžiulę įtaką visuomenei. Palietė ir mane. Šiandien dalinuosi apie tai kaip jaučiuosi ir kas padeda nekristi į liūdesį ir išlikti ramiai. Ačiū, kad esat ir gero klausymo.

Įkalinimas iki gyvos galvos – tokia griežčiausia bausmė gresia motinai, kuri kartu su sunkia autizmo forma sergančiu vaiku nuo tilto šoko į Nemuną. Autizmo paliestų šeimų bendruomenė sako, kad atsakomybę šioje istorijoje turi prisiimti valstybė, nesuteikusi pagalbos į krizinę situaciją patekusiai moteriai. Kaip padėti raidos sutrikimų turinčius vaikus auginantiems tėvams, kad jie nesijaustų palikti kapanotis vieni? Apie tai diskutuoja Seimo narė, minima kaip kandidatė į socialinės apsaugos ministres, konservatorė Monika Navickienė, Seimo narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos narė Barbora Suisse.Ved. Rasa Tapinienė

Šiame įraše dalinuosi patarimais ir žingsniais, kurie man padeda bendraujant su žmonėmis, kuriems šiuo metu gyvenime yra sunku, kurie depresuoja ir yra nusiminę dėl esamos situacijos gyvenime. Patarimai, kuriuos rasit įraše bus naudingi ne tik tam žmogui, bet ir jums, nes bendravimasi su nusimunusiais, palūžusiais žmonėmis reikalauja labai daug energijos, todėl dalinuosi ir tuo kaip tos energijos neprarasti, kad galėtume būti šalia ir palaikyti žmones, kurie mums yra brangūs.

Ūkio naujienos. Kelmiškis ūkininkas Martynas Puidokas ir lauko darbais, ir pagalba medikams rūpinasi. Smulkus anykštėnų Rasos ir Lino Selevičių pieno ūkis tikisi išgyventi. Ved. Regina Montvilienė.

Kovo 30-osios dienos „Tiek žinių“ laidoje Timūras apžvelgia: VSD vadovo kandidatūrą, koronaviruso eigą Lietuvoje, prasidėjusį nuotolinį mokymą ir tiesiamą pagalbos ranką šalies verslui.

Kovo 25 diena - antrasis dienoraščio įrašas. „Pagalba medikams“ iniciatyvos autorius, dizaineris Robertas Kalinkinas pasakoja apie tai, kaip mažas sumanymas padėti medikams pavirto į bene didžiausią mažąją manufaktūrą Lietuvos istorijoje. Prie „Laikykitės, medikai" iniciatyvos prisijungęs Robertas Kalinkinas su komanda jau artėja prie pusės milijono medikams gaminamų priemonių, prie kurių gamybos vienaip ar kitaip prisideda visa Lietuva. Todėl apie visus procesus, pasiekimus ir sunkius momentus kalbame be jokių paslapčių, be jokių pagražinimų, kad Jūs žinotumėte realią situaciją ir kaip mums visiems sekasi su ja tvarkytis. O realybė visai nelinksma. Ligoninėje žmonės gauna vienkartinio tualetinio rankšluosčio kaukę su kanceliarinėmis gumytėmis. Nes ligoninės kitokių neturi. O poreikiai yra labai dideli. Vien kaukių vienai ligoninei reikia dešimtimis tūkstančių. Vienai ligoninei. Todėl visos Lietuvos mastus įsivaizduoti galite patys. Komandos dirba labai intensyviai tam, kad padėtų medikams padėti mums.

LVK generalinis sekretorius kun.K.Smilgevičius ir Facebook'o grupės "Davatkos" viena iš administratorių R.Kisielė primena apie maldos svarbą ir galimybes ne tik prašyti dvasinių patarnavimųm bet ir juos teikti vieni kitiems. Ved.J.Kuodytė.

Žurnalistas Edmundas Jakilaitis kartu su bendražygiais įkūrė iniciatyvą „Stiprūs kartu“. Tai Nacionalinis savanorių koordinavimo centras. Laidoje „Vakarop su Vyteniu“ pokalbis apie žmones, kurie gali padėti senoliams apsipirkti, paremti maistu skurstančius suaugusiuosius ir ypač vaikus – juk jų pamėgti dienos centrai jau uždaryti.Laidą „Vakarop su Vyteniu“ klausyk šiokiadieniais nuo 16 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „Vakarop su Vyteniu“.

Pagalba kitiems Buitinisfilosofas.lt

Garsus fitoterapeutas Juozas Ruola laidoje kalbės apie galimybes, kaip saugotis vėžio pasikartojimo. Tam pagelbėti galėtų jo ilgus metus atliekami tyrinėjimai – kokie vaistažolių mišiniai turi priešvėžinių savybių. Gydytojas J. Ruolia akcentuoja, kad vaistažolės – tik pagalbinė priemonė, kuri niekada neatstos chirurginio ar chemoterapinio gydymo. Kalbėsime ir apie vėžio gydymo mitus, kuriais vis dar vadovaujamasi. Laidoje gydytojas turės patarimų ne tik vėžiu sergantiems žmonėms, bet ir su antsvoriu kovojantiems bei Alytaus gaisrus gesinusiems ugniagesiams. Psichologinės pagalbos į „Vilties liniją“ pernai buvo kreiptasi 13 000 kartų. Tiek buvo konsultuota apie savižudybę kalbančių, į neviltį puolusių dėl konfliktų su artimaisiais ar vienatvės slegiamų žmonių. Kaip telefonu sprendžiamos pagalbos ieškančiųjų problemos laidoje papasakos „Vilties linijos savanorė, psichologė, psichoterapeutė Lidija Stonienė.Ved. Rasa Pekarskienė.

Siūloma leisti žvalgybos institucijoms žmogų išsikviesti prevencinio pokalbio, suteikti teisę patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Tai numatančias įstatymų pataisas Seimui teikia prezidentas Gitanas Nausėda.Kas tai – pagalba žvalgybai, o gal žmogaus teisių ir laisvių suvaržymas? Laidoje apie tai diskutuoja prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Ainis Razma, visuomenininkas Darius Kuolys, Seimo narė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina. Ved. Mindaugas Jackevičius.

Naujausioje 15min podkasto apie futbolą „Skrieja kamuolys“ laidoje – apie futbolo šventę Marijampolėje, apie A lygos ir kitų klubų pagalbą „Sūduvai“, apie VAR sistemos mistiškumą Anglijoje, apie vintažinę „Barcą“, apie Timo Wernerį ir „RB Leipzig“ bei apie Cristiano Ronaldo startą. Komanda – „TV Play“ komentatorius Rytis Vyšniauskas, Paulius Ambrazevičius ir 15min žurnalistai Marius Bagdonas bei Gintaras Radauskas.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Praneša VRK: rinkimai į Europos parlamentą. Pagalba šeimoms su vaikais–autistais. Prasidėjo brandos egzaminai.

Būna, kad neapsakomai sunku ir baisu? Būna, kad vilties nematyt? Kai nieks nedžiugina ir neguodžia? Būna. Visiems būna. Padėti gali psichologas, tačiau kas antras lietuvis jo drovisi. Laikas mest tą iš galvos. Galime gyventi laimingiau ir kokybiškiau. Ved. Audrius Matonis.

LR Seime dirba beveik pusantro tūkstančio parlamentarų padėjėjų. Yra tokių, kuriems didžiausioji klaida – politika.

Šiandienos 'Swan Show' podcast'o svečias yra Nerijus Venckus, kuris būdamas 22-jų metų pateko į auto įvykį, deja po kurio, neteko galimybės vaikščioti. Nepaisant savo negalios, Jis sugebėjo profesionaliai žaisti krepšinį ir atstovauti Lietuvą, rungtis ant kultūrizmo scenos bei sukurti nuostabią šeimą. Kaip jis pats sako, viskas geriausia įvyko po nelaimės. Jautrus, motyvuojantis ir liečiantis neįgalumo problemas Lietuvoje pokalbis su Nerijumi tikrai suteiks sparnus!

„Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad sveikatos apsaugos sistema turi būti piramidės formos, o jos pagrindą sudarytų savipagalba. Toliau eitų paprasta ir specialioji bendruomenių pagalba, specializuotos ligoninės ir tik pačioje piramidės viršūnėje būtų hospitalizacija, taigi pats mažiausias kiekis žmonių turėtų būti ligoninėse. Deja, Lietuvoje mūsų piramidė yra visiškai apversta”, – sako Jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai” projektų vadovė Kristina Medžiaušytė, pristačiusi pirmąją šalyje mobiliąją emocinės savipagalbos programėlę „Pagalba sau”. „Prieskoniai – galingi saulės energijos transformatoriai, padedantys išlaikyti gerą sveikatą, puikią nuotaiką ir ilgą gyvenimą. Žolelės turi kelias esmines paslaptis, kurias pritaikę kasdienybėje, pakeisime savo gyvenimo kokybę – bus skaniau, kvapniau ir sveikiau“, – sako Lietuvos sveikuolių sąjungos lektorius, ajurvedinės mitybos specialistas Žilvinas Užkuraitis.

„Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad sveikatos apsaugos sistema turi būti piramidės formos, o jos pagrindą sudarytų savipagalba. Toliau eitų paprasta ir specialioji bendruomenių pagalba, specializuotos ligoninės ir tik pačioje piramidės viršūnėje būtų hospitalizacija, taigi pats mažiausias kiekis žmonių turėtų būti ligoninėse. Deja, Lietuvoje mūsų piramidė yra visiškai apversta”, – sako Jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai” projektų vadovė Kristina Medžiaušytė, pristačiusi pirmąją šalyje mobiliąją emocinės savipagalbos programėlę „Pagalba sau”. „Prieskoniai – galingi saulės energijos transformatoriai, padedantys išlaikyti gerą sveikatą, puikią nuotaiką ir ilgą gyvenimą. Žolelės turi kelias esmines paslaptis, kurias pritaikę kasdienybėje, pakeisime savo gyvenimo kokybę – bus skaniau, kvapniau ir sveikiau“, – sako Lietuvos sveikuolių sąjungos lektorius, ajurvedinės mitybos specialistas Žilvinas Užkuraitis.

Atsakomybę dėl išpuolio Londone prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“.Lietuvos pareigūnai yra gavę duomenų, jog yra Lietuvos piliečių, kurie kovojo separatistų pusėje Ukrainos rytuose.Į Nemuną Kaune ištekėjo nevalytos nuotekos.Į laisvę paleista dvi valandas pagalbos Vilniuje po avarijos laukusi stirna.Pagalba sužeistiems laukiniams gyvūnams.Vilniaus meteorologijos stotis.

Kaniterapija gali būti taikoma esant fiziniams, emociniams ir/ar raidos sutrikimams bei reabilitacijoje. Viena iš kaniterapijoje naudojamų priemonių yra šuo. Pagalba yra įmanoma tik esant atitinkamai specialisto kvalifikacijai. Pokalbis laidoje su Vilniaus universiteto psichologijos daktare Kaniterapijos asociacijos nare Vilmante Pakalniškiene. Šiaurietiškas ėjimas - sveikatingumo metodas, laisvalaikio leidimas ir aktyvi fizinė veikla gryname ore. Ši judėjimo rūšis – puiki priemonė pabendrauti, atsipalaiduoti. Apie tai laidoje kalbės šiaurietiško ėjimo instruktorė Silvija Žemaitaitienė.

Kaniterapija gali būti taikoma esant fiziniams, emociniams ir/ar raidos sutrikimams bei reabilitacijoje. Viena iš kaniterapijoje naudojamų priemonių yra šuo. Pagalba yra įmanoma tik esant atitinkamai specialisto kvalifikacijai. Pokalbis laidoje su Vilniaus universiteto psichologijos daktare Kaniterapijos asociacijos nare Vilmante Pakalniškiene. Šiaurietiškas ėjimas - sveikatingumo metodas, laisvalaikio leidimas ir aktyvi fizinė veikla gryname ore. Ši judėjimo rūšis – puiki priemonė pabendrauti, atsipalaiduoti. Apie tai laidoje kalbės šiaurietiško ėjimo instruktorė Silvija Žemaitaitienė.

Pokalbis apie seksualinę prievartą prieš vaikus, jos paplitimą Lietuvoje ir bendrą situaciją. Svečiai – paramos vaikams centro steigėja, psichologė, psichoterapeutė Aušra Kurienė ir projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė.