Podcasts about religijos

„Kai pasikeičia faktai, aš pakeičiu savo nuomonę. O kaip jūs, pone?“ Ši frazė priskiriama garsiam ekonomistui Johnui Maynardui Keynesui, kurį be kita ko dar domino ir populiacijos klausimai. Per pastaruosius kelis dešimtmečius demografiniai faktai smarkiai pasikeitė, bet pasaulis delsia ir neskuba pažvelgti į akis naujai tikrovei. O ji yra ta, kad mes, kaip žmonija, turime per mažai vaikų, nes gimstamumo rodikliai kiekvienoje šalyje smarkiai mažėja. Kadaise tai buvo susiję tik su europiečiais, vėliau - su pasaulio turtingaisiais, gyvenančiais Europoje, Šiaurės Amerikoje ar Rytų Azijoje. Dabar ši tendencija stebima net ir neturtingose šalyse, pradedant Jamaika ir baigiant Tailandu. Tuo tarpu nuogąstavimai dėl žmonijos nykimo kartais sukelia pasipiktinimą, neva, dar visai neseniai visi dejavo, kad pasaulis yra perpildytas, o dabar girdi jau per mažai žmonių, tad kuris variantas yra teisingas?“ Plačiau - vedamojo skiltyje.Liepos-rugpjūčio „Artumos“ numerį, skirtą senelių temai, pristato žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Spaudos apžvalgoje – Giedriaus Tamaševičiaus pastabos apie Vatikano parengtą spalį vyksiančios antrosios sinodo sesijos darbinį dokumentą.„Krikščioniškos minties puslapis“: vokiečių teologo Juergeno Moltmanno „Stebėtis ir matyti“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Bažnyčios autoritetą.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie laimę ir schizmą“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„La nuit des églises“ - „Bažnyčių naktis“ pastaraisiais metais tapo privalomu renginiu daugeliui Prancūzijos katalikų ir tiems, kurie nori pažinti savo šalies krikščioniško paveldo grožį. Nuo birželio 22-os iki liepos 7 dienos daugelis Prancūzijos bažnyčių sutemus atvers duris meniniams ir kultūriniams renginiams, kuriuos nuo 2011 m. organizuoja Prancūzijos vyskupai. Pagal Bažnyčios ir valstybės atskyrimo įstatymą, Prancūzijoje bažnyčių pastatai nuo 1905 m. priklauso savivaldybėms, o katedros – valstybei, taigi, vyskupijos ir jų dvasininkai naudojasi pastatais kaip pamaldų vietomis. Todėl „La nuit des églises“ organizuojama bendradarbiaujant parapijoms ir merijoms, prie renginių prisideda ir paveldo išsaugojimo asociacijos. Plačiau - vedamojo skiltyje.Apie atnaujintą Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto religijos studijų programą pasakoja prof. Rita Šerpytytė.Spaudos apžvalga: naujasis apaštalinis nuncijus Baltijos šalims arkiv. Georgas Gaensweinas ir ortodoksų vienuolė-influencedė sesuo Vassa (parengė Giedrius Tamaševičius).„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie švenčiantį ir žaidžiantį žmogų.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Bažnyčiai reikia naujo pagrindo“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Vilniaus universiteto Kultūrinių bendrijų studijų centro vadovas, Istorijos fakulteto doc. dr. Grigorijus Potašenko „Mažosios studijos“ klausytojams pažįstamas iš laidų apie Lietuvos sentikių Bažnyčią. Šįsyk pokalbis suksis apie sentikių bendruomenės aktualiąją istoriją, prisimenant ne tik sudėtingos praeities momentus, susijusius su Rusijos ( Maskvos patriarchato) stačiatikių Bažnyčia, bet ir aptariant sentikių laikyseną Putino invazijos į Ukrainą atžvilgiu.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Spaudos apžvalga.Filosofas Aldis Gedutis kviečia sėsti į tramvajų Nr. 71 ir užsukti į Vienos centrines kapines.Paskelbtos Nacionalinės kultūros ir meno premijos.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Šeštadienį Kauno IX forto muziejuje visuomenei atverta menininkų Džiugo Karaliaus ir Mindaugo Lukošaičio kartu su muziejininkais sukurta ekspozicija „Pabėgimas iš IX forto“. Eksponuojama meninė instaliacija ir piešiniai pristato išgyvenusių kalinių atsiminimus ir kviečia lankytojus asmeniškai patirti emocinę kelionę per kelis šio istorinio įvykio pažinimo sluoksnius.Plungės rajono Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija jau 20 metų puoselėjanti pilietinį patriotinį ugdymą, šiemet įsteigė pirmąją šaulių klasę ir įvedė karybos dalyką. Ši mokykla siekia tapti Žemaitijos regiono kadetų licėjumi. Kaip jai sekasi tai daryti ir kokia yra gimnazijos tvarka?Šilalėje vyko III-asis respublikinis chorų maratonas. Tai – vienintelis toks renginys Lietuvoje, į kurį susirenka kolektyvai iš įvairių šalies miestų.Tarptautinis, tarpdisciplininis projektas „Religija ir lyčių lygybė: Baltijos ir Šiaurės šalių visuomenių pokyčiai (ReliGen)“ siekė ištirti lyčių lygybės sampratos raidą bei suvokimą Baltijos ir Šiaurės šalių visuomenėse. Kas jo metu pastebėta?Ved. Urtė Karalaitė

kad būtumėte nepeiktini, nekalti ir nesutepti Dievo vaikai sugedusioje ir iškrypusioje žmonių kartoje, kur jūs spindite tarsi žiburiai pasaulyje. Fil 2, 15

Nepilnamečio išnaudojimo skandalas ir vėl verčia Bažnyčios atstovus aiškintis. Arkivyskupija tvirtina nieko nežinojusi apie kaltinimus dvasininkui, prokurorai praneša, kad bažnyčios vadovybė buvo informuota. Tačiau ši istorija įtraukė ir prokurorą, galimai netinkamai bendravusį su nukentėjusiuoju.Kodėl institucijos, turinčios ginti pažeidžiamus asmenis, jais pasinaudoja? Ir kas privers apie blogybes institucijos viduje prabilti viešai ne tik tada, kai apie jas praneša žiniasklaida?Dalyvauja: Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė, Religijos apžvalgininkas, „Mažosios studijos“ bendradarbis Giedrius Tamaševičius, Buvęs prokuroras, dabar baudžiamųjų bylų advokatas Darius Raulušaitis, Vilniaus arkivyskupijos generalvikaras, vyskupas Arūnas Poniškaitis.Ved. Jurgita Čeponytė

Religijos laisvės stebėsenos suvestinėse Kinija figūruoja kaip viena iš pasaulio valstybių, kurioje varžomos žmogaus teisės, tarp jų ir religijos laisvė. Aktyvistai Honkonge kritikuoja dabartinę Vatikano poziciją Kinijos atžvilgiu ir teigia, jog ji tik padeda autoritariniam režimui pateisinti savo reputaciją. Plačiau - vedamojo skiltyje.Dėl ketvirtadienį paviešintos informacijos apie Vilniaus arkivyskupijos kanclerį Kęstutį Palikšą - portalo Bernardinai.lt vieno iš įkūrėjų ir ilgamečio vyr. redaktoriaus, LR Seimo nario Andriaus Navicko komentaras.Atokvėpiui nuo pastarųjų savaičių įvykių – Vytauto Didžiojo Universiteto Katalikų teologijos fakulteto profesoriaus dr. Artūro Lukaševičiaus kvietimas į stovyklą-seminarą „Dvasinė ekologija visiems“ (parengė Jūratė Kuodytė).Spaudos apžvalga: apie kasdienį antisemitizmą (aut. Laurynas Peluritis).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Antrojo tinklalaidės „Penki kilometrai“ sezone Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus keliaudami pėsčiomis nagrinės įvairias vartojimo formas ir kels klausimus, ar galime rasti balansą tarp natūralių ir dirbtinai sukurtų žmogiškųjų poreikių. Pokalbiai su įvairių pažiūrų ir gyvenimo būdo žmonėmis - nuo tikrų asketų iki užkietėjusių vartotojų. Sezono pradžioje Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus keliauja pėsčiomis su muzikantu, grupės Golden Parazyth lyderiu Giedriumi Širka. Kiek muzikos kūryba, koncertai ir leidyba yra vartotojiška? Kodėl Giedrius kritikuoja tradicijas ir kaip atrodo jo kelionės?

Karas Ukrainoje atgaivino ne tik daugybę paralelių iš bendros Lenkijos ir Ukrainos istorijos, bet ir išjudino milžiniškus solidarumo bei artimo meilės darbų užmojus. Kaip Lenkijos Bažnyčia palaikė ir iki šiol palaiko Katalikų Bažnyčią Ukrainoje – vedamojo skiltyje.Apie poreikį pažinti religijos dalyką šiandieniame pasaulyje pokalbis su VU Filosofijos instituto profesore, Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros vedėja dr. Rita Šerpytyte.Užsienio krikščioniškos spaudos apžvalga: darbas kaip pseudoreligija (parengė Giedrius Tamaševičius).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Laidoje klausytojų laukia pokalbis apie XVIII a. anglų filosofą Davidą Hume'ą, kuris laikomas empiristu ir skeptiku, o Dievo klausimu – ateistu ar, geriausiu atveju, agnostiku. Tačiau religijos tema garsųjį mąstytoją domino visą gyvenimą. Nors ir polemizuodamas su kai kuriais Dievo buvimo įrodymais, Hume'as vis dėlto teigia Dievo egzistavimą ir svarsto apie Dievo prigimtį. Iš kur išplaukia toks paradoksiškas derinys? Progą apsvarstyti šį klausimą suteikė Hume'o „Dialogai apie prigimtinę religiją“ bei „Prigimtinė religijos istorija“, kuriuos išleido leidykla Phi knygos. Laidos svečias - minėtus Hume'o veikalus į lietuvių kalbą išvertęs filosofas Kęstas Kirtiklis, jį kalbina Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Prakartėlių, vaizduojančių Jėzaus gimimo įvykį, statymo tradicija Lietuvoje išplito vienuolijų dėka ir tapo reiškiniu, be kurio jau neįsivaizduojame Advento ir Kalėdų laiko. Prakartėlių paroda Bažnytinio paveldo muziejuje „Štai žvaigždė. Gimimo scena: nuo Alpių kalnų iki Baltijos jūros“, kurioje buvo pristatyti unikalūs pavyzdžiai, meistrų sukurti nuo pat XIV a. iki šių dienų, paakino giliau patyrinėti šį fenomeną, išeinantį už kalendorinės žiemos ir šv. Kalėdų rėmų. Parodos kuratorė Kamilė Jagėlienė pateikia įdomių faktų apie prakartėlių istoriją ir jų kūrėjų santykį su Jėzaus gimimo įvykiu.Ved. Jūratė Kuodytė

Šimtmečių bėgyje staigūs klimato pokyčiai visada atsiliepdavo religijų raidai. Šiandien, kai kalbama apie precedento neturinčią ekologinę krizę, istorikai svarsto, kaip jos padariniai galėtų lemti naujų religinių sąjūdžių ir tikėjimų iškilimą.Spalio 16 - Mažosios Lietuvos genocido paminėjimo diena. Apie sovietų armijos nusikaltimus 1944 m. ir jų pasekmes Evangelikų liuteronų Bažnyčiai Lietuvoje - pokalbis su Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos nariu, visuomenininku Kęstučiu Puloku.Vokietijos katalikų spaudoje – svarstymai apie dirbtinio intelekto gebėjimus kurti Beethoveno muziką. Apžvelgia Giedrius Tamaševičius.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Būsimos konferencijos „Religijos ir sąžinės laisvė: šiuolaikinio pasaulio iššūkiai“ seime tikslą pristato parlamentaras Mantas Adomėnas. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus menotyrininkė dr. Vilma Gradinskaitė pasakoja apie Kinijos apaštalą ir "Bibliją, parašytą vienu pirštu“ - apie ypatingą ir mažai Lietuvoje žinomą asmenybę – Jozefą Šereševskį, Tauragės žydą, tapusį anglikonų vyskupu ir į kinų kalbą išvertusiu Bibliją. Ved. J.Kuodytė.

Šįkart diskutuojame Rusijos stačiatikių bažnyčios vaidmenį Kremliaus sukurtoje valdžios ir propagandos sistemoje. Pagrindinės laidoje analizuojamos temos – istorinis Rusijos valdžios ir Stačiatikių bažnyčios vaidmuo, veikimas išvien, Rusijos Stačiatikių bažnyčios vadovo Vladimiro Gundiajevo arba Patriarcho Kirilo spalvinga asmenybė ir, žinoma, aptarsime, ar viskas gerai su Rusijos Stačiatikių bažnyčios filialu Lietuvoje – Lietuvos Stačiatikių bažnyčia. Diskusijoje dalyvauja Andrius Navickas, Religijos tyrinėtojas, Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narys ir Paulius Subačius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos atstovu, VU profesorius.

Ką religijos sociologai sako apie Bažnyčios ateitį posekuliariame pasaulyje? Mindaugo karūnavimo šventei skirtas filosofo Vytauto Ališausko komentaras. Antanas Terleckas apžvelgia religinius motyvus savaitės spaudoje.Sekmadienio Evangelija ir Juliaus Sasnausko homilija. Tėvo Antano Saulaičio pasakojimai.Laidą parengė Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Religijos ir politikos santykiai. Ką politinėje veikloje galima laikyti krikščioniškomis vertybėmis ir kaip jas atpažinti? Laidos ved. Julius Sasnauskas.

Religijos svarba galiausiai sumenks iki tokios, kokią dabar turi astrologija, sako vienas aršiausių kritikų Anthony Graylingas iš Londono. Jis priklauso Naujų ateistų rateliui. Laida, skirta šio ratelio religijos kritikai.

Pokalbis su menininku iš Kinijos Mon Čanu- kviečiame pagvildenti, kokias pasaulėžiūros paslaptis slepia pėdsakai akmenyje ir interviu su profesoriumi iš Japonijos Hidemiči Tanaka.

Pokalbis su menininku iš Kinijos Mon Čanu- kviečiame pagvildenti, kokias pasaulėžiūros paslaptis slepia pėdsakai akmenyje ir interviu su profesoriumi iš Japonijos Hidemiči Tanaka.

Pirmoji sezono laida su budistų vienuole Hui Ven anonsuojant visą laidos žanrą. Atsakymų į klausimus apie religiją ir valstybę kartu su egzotiškais svečiais iš užsienio bei Lietuvos mąstytojais kviečiame ieškoti naujame Anapus čia ir dabar laidų sezone. Tai bus daugiaubriaunis religinio žmogaus pokalbis su politiniu savo antrininku. Apie save ir apie kitą.

Pirmoji sezono laida su budistų vienuole Hui Ven anonsuojant visą laidos žanrą. Atsakymų į klausimus apie religiją ir valstybę kartu su egzotiškais svečiais iš užsienio bei Lietuvos mąstytojais kviečiame ieškoti naujame Anapus čia ir dabar laidų sezone. Tai bus daugiaubriaunis religinio žmogaus pokalbis su politiniu savo antrininku. Apie save ir apie kitą.

Apie gailestingumo sampratą stačiatikybėje savo įžvalgomis dalijasi Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimo centro magistrantas Gintaras Sungaila.

Apie gailestingumo sampratą stačiatikybėje savo įžvalgomis dalijasi Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimo centro magistrantas Gintaras Sungaila.