Podcasts about anapus

Gintarė Adomaitytė. „Anapus anapus“. Skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Pimasis nusikaltimas nebuvo labai organizuotas - Kainas tiesiog užpyko ant Abelio. Ar nuo tada noras prasikalsti tapo tiek sofistikuotu, kad civilizacijos nebeįsivaizduojame be jo?Ved. Aidas Puklevičius

Keturioliktojoje, baigiamojoje György Ligeti (1923-2006) šimtmečiui skirto ciklo laidoje skamba jo paskutinės kompozicijos, rašytos iki 2003 metų. Autorius itin lakoniškas ir pabrėžtinai folkloriškas, suliejantis europinius, afrikietiškus ir azijietiškus elementus į vieningą ir akinančią amalgamą.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Raketų paleidimai, kas kad kad kartais nesėkmingi, tarsi sugrąžina mus į tą jau pamirštą epochą, kai kosmoso užkariavimas nepalikdavo pirmųjų puslapių. Bet kiek dar toli esame nuo to momento, kai išsiveršime iš Žemės orbitos ir apskritai ar tai būsime mes, kurie skris bekraštėmis Visatos platybėmis?Ved. Aidas Puklevičius

Ginčas, kas ką imituoja, kūryba gyvenimą ar atvirkščiai, niekuomet nesibaigs. Bet kartais norisi paklausti savęs, kai gyvenimas serviruoja nesibaigiančius absurdus, ar įmanoma juos perspjauti dar didesnėmis nesąmonėmis?Ved. Aidas Puklevičius

2022 m. rugpjūčio 20 d. futbolo klubo „Žalgiris“ Facebook'o paskyroje atsirado toks užrašas: „1982 metais Žalgiriui kovojant dėl patekimo į aukščiausią lygą įvairiuose stadiono sektoriuose pradėjo būriuotis aktyviausi aistruoliai Pirmą kartą, kiek pamena to meto liudininkai, į vieną vietą palaikyti komandos jie susirinko prieš 40 metų rugpjūčio 20 dieną rungtynėse prieš Maskvos „Lokomotiv“. Po trijų metų šis fanų judėjimas apsistojo Pietų IV sektoriuje ir ten pasiliko ilgam...“Ar tikrai mes galime 1982 m. rugpjūčio 20-ąją dieną laikyti aktyvaus fanų judėjimo Lietuvoje pradžia? Kaip Pietų IV-oji iš futbolo stadiono sektoriaus virto bendruomene? Ar galima kalbėti apie Pietų IV-ąją kaip apie fenomeną, formuojantį pasaulėžiūrą?Ar įmanoma nupiešti Pietų IV-osios tribūnoje besilankančių žmonių kolektyvinį portretą ir ar tam portretui tiktų sąvoka „subkultūra“? Ar Pietų IV-osios žmones reikėtų vadinti „ultromis“? Koks yra ultrų ir futbolo chuliganų santykis?Kokius metus reikėtų laikyti Pietų IV-osios aukso amžiumi? Ir kada Pietų IV-osios bendruomenei buvo sunkiausi laikai?Kaip Pietų IV-osios žmonės vertina Lietuvos futbolo nepriklausomybės tris dešimtmečius?Pokalbis su ekonomistu Mariumi Ramanausku, viešosios įstaigos Futbolo klubo „Žalgiris“ valdybos nariu Ramūnu Čepaičiu, žurnalistu bei knygos „Anapus futbolo aikštės“ autoriumi Ingvaru Butautu ir sociologu Karoliu Jonučiu.Ved. Aurimas Švedas

Spaudos apžvalga.Šių dienų įvykių kontekste, filosofija įgauna naują prasmę. Ohajo (JAV) universiteto profesoriaus, vieno iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų, Algio Mickūno atsakymai, kodėl svarbu, politikoje nepamesti filosofijos.Literatūrologo ir vertėjo Vytauto Bikulčiaus naujų knygų apžvalgoje du verstiniai romanai – Lietuvos ir pasaulio žydų literatūros klasiko Moišės Kulbako „Mesijas, Efraimo sūnus“ ir vieno skaitomiausių šių laikų vokiečių rašytojo Ferdinando von Schiracho „Kava ir cigaretės“.Šiandien Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti režisierių Aistės ir Skaistės Jauraičių dokumentinis filmas „Anapus laiko ir šviesos“, kuriame užfiksuoti tris dešimtmečius gyvavusios lietuvių muzikos grupės „Skylė“ prisiminimai ir peripetijos.Šį trečiadienį įteiktos Vyriausybės Kultūros ir meno premijos. Pokalbis su šios premijos laureate kino režisiere Janina Lapinskaite.Kaip kito fundamentalios kultūros slinktys per tris nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius? Kuo pasižymi Laisvės karta? Pokalbis su istoriku Aurimu Švedu.Kaip kūrėjai gali prisidėti prie pilietiškumo ir savo platformose atkreipti dėmesį į opias problemas? Pokalbis su grupės THE ROOP vokalistu Vaidotu Valiukevičiumi.Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos artistai vienijasi ypatingam Nepriklausomybės atkūrimo dienos koncertui „Stiprūs kartu“, kuris šįvakar 20 val. skambės Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, taip pat ir LRT KLASIKOS eteryje. Visos už koncerto bilietus surinktos lėšos bus skiriamos paramai Ukrainai.Ved. Karolina Bieliauskaitė.

Iryna Minkovska yra verslininkė, dviejų vaikų mama, privačių mokyklų tinklo Ukrainoje įkūrėja. Šiandien Iryna su dviem vaikais ir vyru lieka rusų artilerijos smarkiai bombarduojamame Charkive. Kadangi nei ji, nei vyras neturi kovinės patirties, prie šalies gynybos šeima nusprendė prisidėti kitaip - tapo Charkivo teritorinės gynybos pajėgų dalimi. Kaip gyvena ši šeima Charkive ir kaip padeda kariuomenės kovotojams bei miesto gyventojams, LRT Radijui papasakojo pati Iryna Minkovska.Lietuvą pasiekia vis daugiau nuo karo Ukrainoje bėgančių šeimų su vaikais taip pat našlaičių. Netrūksta ir lietuvių, galinčių šiems vaikams suteikti laikiną globą. Kaip gyventojai gali prisidėti prie pagalbos Ukrainos vaikams, plačiau apie tai Justės Urbonaitės reportaže.Dalis svarbiausių šalies finansų institucijų vis dar naudoja rusišką programinę įrangą. Nors Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ją pašalinti rekomendavo prieš keletą metų, institucijos ja vis dar naudojasi. Žada, jog rusiškos programinės įrangos bus atsisakyta. Kibernetinio saugumo specialistai tikina, kad procesas vyksta per lėtai. Pasakoja Paulius Selezniovas.Į Lietuvą atvykusi ukrainiečių atlikėja DžamAla Maskvos pradėtą karą Ukrainoje įvardija kaip didžiausią tragediją šalyje per pastaruosius aštuonis dešimtmečius. 2016-ų metų „Eurovizijos“ dainų konkurso nugalėtoja šiuo metu keliauja po Europą, skleisdama žinią apie karą Ukrainoje ir ragindama žmones palaikyti šalies kovą už laisvę. Vakar vykusioje spaudos konferencijoje dainininkė pabrėžė, kad Lietuvos stiprybė po nepriklausomybės atkūrimo įkvepia ir jos šalį itin sunkiu metu. Išsamiau - Karolinos Panto parengtame reportaže.Prieš daugiau kaip tris dešimtmečius vykę Roko maršai, taikūs Lietuvos žmonių protestai turėjo galingą tautos žadinimo bei cenzūros neigimo užtaisą. Viduje gimęs laisvės troškimas virto laisvos valstybės siekiu. Šiandien, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, LRT RADIJAS pristato specialią virtualią garso ekskursiją ir kviečia prisiminti nueitą kelią į laisvę. Idėjos autorė Naujienų tarnybos vadovė Dovilė Javinskaitė sako, kad sumanymas kilo po sėkmingos Sausio 13-ajai skirtos ekskursijos ir neabejoja, kad net ir kūrę tų metų įvykius žmonės atras šį bei tą nauja.Atstatomas 1940-ais metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Taip skelbta Lietuvos Nepriklausomybės Akto tekste, kurį 1990-ųjų kovo 11-ąją pasirašė 124-i Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nariai. Kaip kelią į laisvę prisimena tų laikų įvykių dalyviai? Studijoje - Lietuvos nepriklausomybės 1990-ųjų kovo 11-osios akto signatarai: Birutė Valionytė, Mečys Laurinkus, telefonu Kazys Saja.Už savo laisvę kovantiems ukrainiečiam dabar labai reikia visos paramos, kurią galime suteikti. Tuo įsitikinęs lietuvis dviratininkas. Ilgų distancijų megėjas Gediminas Mukas šiandien Ispanijoje 11-a kartų be sustojimų mins į Col de Rates viršukalnę. Taip ne tik sieks pažymėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, bet ir paskatinti žmones aukoti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas bei nuo karo nukentėjusius civilius remiančiai organizacijai „Blue/Yellow. Kaip sako Gediminas Mukas, idėja gimė spontaniškai.Šiandien Lietuvos kino teatruose - premjera: dokumentinis filmas „Anapus laiko ir šviesos“ apie grupę „Skylė“, kaip sako juostos autoriai, įkvėpusią ne vieną kartą ir padėjusią sudainuoti Lietuvą. Filme atskleidžiant grupės raidą ir pokytį per 30 metų, papasakojamas ir laisvos šalies augimas. Išsamiau grupės „Skylė“ vokalistė Aistė Smilgevičiūtė ir viena dokumentinio filmo režisierių Aistė Jauraitė.Ved. Darius Matas

Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga jau keturioliktą kartą apdovanotos įmonės Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurse.9 lietuvių autorių knygos buvo atrinktos projekte „Knyga+Kinas“ kaip labiausiai kinematografiškos ir galinčios tapti kino filmais. Ko reikia, kad knyga būtų ekranizuota? Ir kiek laiko reikia laukti, kol knyga pavirsta filmu?Kultūros ministerija paskelbė kasmetinio knygos meno konkurso nugalėtojus. Vilniaus dailės akademijos apdovanojimas iliustratoriui už debiutą skirtas Julijai Skudutytei, iliustravusiai knygą „Duobė“.Netrukus kino teatruose žiūrovai galės išvysti filmą „Anapus laiko ir šviesos“, kuris skirtas grupės „Skylė“ trisdešimtmečiui. Kaip filme save mato Aistė Smilgevičiūtė-Radzevičienė?Jurgos Ivanauskaitės premija skirta rašytojui Tomui Vaisetai už romaną „Ch.“.Šią savaitę Vilniuje prasidės didžiausias bibliofilų renginys – Knygų mugė. Ar pagalvojome, kiek knygų nebūtų, jeigu prie jų rankos nepridėtų vertėjai profesionalai? Apie vertėjų kasdienybės žavesį ir liūdesį kalbame su Literatūros vertėjų sąjungos pirmininke Daiva Daugirdiene.Ved. Marius Eidukonis ir Ieva Buinevičiūtė

Spaudos apžvalga.Kultūros įvykius pasaulyje apžvelgia Vita LičytėPlungės rajone, Kuliuose, jau penktą kartą organizuojamas Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vardo kultūros ir meno festivalis.Vytauto Kasiulio dailės muziejus kviečia Į grafikos kūrinių parodą „Vaclovas Ratas. Anapus pusiaujo“.Kasmetinėje šventėje „Tegyvuoja teatras“ išdalinti apdovanojimai lietuviško mėgėjiško teatro kūrėjams.Nuo rugsėjo 1 – osios mokiniai galės rinktis teatro arba šokio pamoką. Kad tokia galimybė atsirastų šokio mokytojams reikėjo nemažai pakovoti.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eiudkonis

Joninių tradicijos su Zita Kelmickaite ir tautosakininke Gražina Kadžyte.Lietuvos pajūryje suvažiavo daug poilsiautojų. Pokalbis su Palangoje esančia kolege Renata Dunajewska.Vytauto Kasiulio dailės muziejuje Vaclovo Rato (1910–1973) grafikos kūrinių paroda „Vaclovas Ratas. Anapus pusiaujo“.Ved. Irina Andrianova

Kasdienybės kultūra. Kaip slaugantysis išgyvena artimo žmogaus ligą? Ką jaučiame mes slaugydami ir ką jaučia ligonis keliaujantis anapus?Pokalbis su geštalto terapeute, psichikos sveikatos specialiste Daiva Žukauskiene. Vedėja Violeta Melnikienė.

Religijos svarba galiausiai sumenks iki tokios, kokią dabar turi astrologija, sako vienas aršiausių kritikų Anthony Graylingas iš Londono. Jis priklauso Naujų ateistų rateliui. Laida, skirta šio ratelio religijos kritikai.

Šiuolaikiniame viduriavimo vaizdais kontekste kai jie veržiasi ir neprašyti laida apie vaizduotę kaip žmogaus gebą išsilaisvinti iš to, kas primesta. Anapus čia ir dabar kalbina Kristupą Sabolių apie vaizduotę ir jos santykį su religija.

Vilniuje dar egzistuoja Jidiš paveldą sauganti sala – Dovydo Kaco butas. Svečiuodamiesi pas jį pristatome laidą ne tik apie Jidiš, bet ir apie mus – kodėl Kacui atrodo, kad Lietuva kartais siekia perkelti Holokaustą į jį menkinantį naują kontekstą

Apie primirštą, bet didžiulę įtaką dariusį Apšvietos šauklį, tikėjusį minties laisve, bet reguliuoti religijos praktiką norėjusį pavesti tik valstybei. Anapus čia ir dabar ketvirtadienį įprastu laiku nagrinės Baruchą Spinozą.

Kai žmonių rankose galia susinaikinti ar bandėte įsivaizduoti kaip vyktų branduolinis karas? Pokalbis su tai įsivaizduoti bandančiu Stokholmo tarptautiniu taikos tyrimų instituto vadovu.

Žiūrėti į kito Veidą taip, kad nepastebėtum net akių spalvos, bet už jį jausti visišką atsakomybę. Laida apie Levino filosofijos įtaką šiuolaikinei visuomenei – kas gi tas Kitas iš didžiosios raidės.

.Krikščionių bendruomenės ir konservatyvūs kapitalistai per pastaruosius dešimtmečius buvo sudarę nešventą paktą, sako Andrius Bielskis. Jis mano, kad įmanomas ir kitoks krikščionių veiksmas politikoje – bendrai siekiant socialinio teisingumo.

.Krikščionių bendruomenės ir konservatyvūs kapitalistai per pastaruosius dešimtmečius buvo sudarę nešventą paktą, sako Andrius Bielskis. Jis mano, kad įmanomas ir kitoks krikščionių veiksmas politikoje – bendrai siekiant socialinio teisingumo.

Atviros tos visuomenės, kurios tiki dalykais, kurie gal net neįmanomi. Tai visuomenės, besidominčios tuo, kuo dar nėra jos pačios ir į kitas kultūras žvelgia kaip į galimą savo paturtinimo šaltinį. Tik atsargiai – apie atvirumą abstrakčiai nesvarstykite, pataria Camy Rikioje, tyrinėjantis atvirą visuomenę svarsčiusius mąstytojus.

Atviros tos visuomenės, kurios tiki dalykais, kurie gal net neįmanomi. Tai visuomenės, besidominčios tuo, kuo dar nėra jos pačios ir į kitas kultūras žvelgia kaip į galimą savo paturtinimo šaltinį. Tik atsargiai – apie atvirumą abstrakčiai nesvarstykite, pataria Camy Rikioje, tyrinėjantis atvirą visuomenę svarsčiusius mąstytojus.

Bažnyčia prisidėjo iškraipant lyčių studijų sampratą, palaiko esą demokratijai pavojingą anti-genderistų judėjimą. Taip katalikų bendruomenes kritikuoja Agnieška Graf – ji viena įtakingiausių Lenkijos feminisčių

Bažnyčia prisidėjo iškraipant lyčių studijų sampratą, palaiko esą demokratijai pavojingą anti-genderistų judėjimą. Taip katalikų bendruomenes kritikuoja Agnieška Graf – ji viena įtakingiausių Lenkijos feminisčių

Ved. Algirdas Acus.

Ar jauni dar tiki? Ved. Algirdas Acus.

Vakaruose kylant nesutarimams, tarp palaikančių atviresnę ir uždaresnę politiką, kyla geopolitiniai skersvėjai, įtraukiantys ir religiją. Apie visa tai su viena žymiausių tarptautinių santykių tyrinėtojų – Anne Applebaum

Vakaruose kylant nesutarimams, tarp palaikančių atviresnę ir uždaresnę politiką, kyla geopolitiniai skersvėjai, įtraukiantys ir religiją. Apie visa tai su viena žymiausių tarptautinių santykių tyrinėtojų – Anne Applebaum

„Pasaulinės religijos“ link? Ved. Algirdas Acus.

Ved. Algirdas Acus.

Mokslinė fantastika ne tiek apie mokslą, kiek apie visuomenę – sako vienas žymiausių šiuolaikinių fizikų iš CERNO Ženevoje, Džonas Elissas. Laida su juo apie tai kaip mokslas plečia savo ribas ir kas iš to šiuolaikinei visuomenei.

Mokslinė fantastika ne tiek apie mokslą, kiek apie visuomenę – sako vienas žymiausių šiuolaikinių fizikų iš CERNO Ženevoje, Džonas Elissas. Laida su juo apie tai kaip mokslas plečia savo ribas ir kas iš to šiuolaikinei visuomenei.

Ved. Algirdas Acus.

Kaip sugyventi skirtingiems? Ved. Algirdas Acus.

„Tik Dievas gali mus išgelbėti“ žymi didžio filosofo, bet nacių partijos nario Heidegerio citata. Ką apie ją ir apie prarają tarp to ką gali žmogus ir to, kas reikalinga padaryti, mano vyriausias Lenkijos žydų rabinas Maiklas Šudrichas, ženkliai prisidėjęs prie žydų kultūros renesanso“.

„Tik Dievas gali mus išgelbėti“ žymi didžio filosofo, bet nacių partijos nario Heidegerio citata. Ką apie ją ir apie prarają tarp to ką gali žmogus ir to, kas reikalinga padaryti, mano vyriausias Lenkijos žydų rabinas Maiklas Šudrichas, ženkliai prisidėjęs prie žydų kultūros renesanso“.

Ar prasmės klausimus irgi nagrinėjanti literatūra gali būti religijos konkurentė – pokalbis su krikščioniu rašytoju Gintaru Bleizgiu, kuris sako „išsiliejantis knygose, o religijoje mėgsta patylėti“.

Ar prasmės klausimus irgi nagrinėjanti literatūra gali būti religijos konkurentė – pokalbis su krikščioniu rašytoju Gintaru Bleizgiu, kuris sako „išsiliejantis knygose, o religijoje mėgsta patylėti“.

Kur dingsta laikas?; prof. Judy WajcmanPer Visų Šventųjų dieną kviesime klausti kur dingsta žmonių laikas. Šiuolaikinį gerą gyvenimą apibūdina kuo našesnis darbas ir kuo spartesnis gyvenimo būdas, sako sociologė iš Londono ekonomikos mokyklos Judy Wajcman.

Kur dingsta laikas?; prof. Judy WajcmanPer Visų Šventųjų dieną kviesime klausti kur dingsta žmonių laikas. Šiuolaikinį gerą gyvenimą apibūdina kuo našesnis darbas ir kuo spartesnis gyvenimo būdas, sako sociologė iš Londono ekonomikos mokyklos Judy Wajcman.

Filosofiniai eksperimentai. Ved. Algirdas Acus.

Ved. Algirdas Acus.

Religija nedaro beveik jokios įtakos ekonomikai, pasak Lešeko Balcerovičiaus. Pokalbis su juo apie tai kaip keisti paskatas, lemiančias žmonių elgesį ekonomikoje.

Religija nedaro beveik jokios įtakos ekonomikai, pasak Lešeko Balcerovičiaus. Pokalbis su juo apie tai kaip keisti paskatas, lemiančias žmonių elgesį ekonomikoje.

Ved. Algirdas Acus.

„Bolivudo religija“ Ved. Algirdas Acus.

Ved. Algirdas Acus.

„Dievo dalelių“ beieškant.Ved. Algirdas Acus.

Pokalbis su menininku iš Kinijos Mon Čanu- kviečiame pagvildenti, kokias pasaulėžiūros paslaptis slepia pėdsakai akmenyje ir interviu su profesoriumi iš Japonijos Hidemiči Tanaka.

Pokalbis su menininku iš Kinijos Mon Čanu- kviečiame pagvildenti, kokias pasaulėžiūros paslaptis slepia pėdsakai akmenyje ir interviu su profesoriumi iš Japonijos Hidemiči Tanaka.