Podcasts about norime

Daugiau diskusijų https://www.instagram.com/osportas/ Daugiau diskusijų https://www.facebook.com/Osportas.lt   00:00:00 – Įžanga 00:03:00 – Ryčio atostogos Žemaitijoje 00:05:04 – Įsruties stotelė ir Benkunskas 00:06:45 – Citata iš 2001 00:09:34 – Jenkinso atleidimas Memfyje 00:21:29 – kodėl dabar? 00:25:40 – Praėjusios nakties įspūdingos rungtynės 00:30:45 – Domantas Sabonis nori aiškumo 00:35:40 – Sabonis nežais rinktinėje 00:38:55 – Buzelio klausimas 00:43:29 – Norime pamatyti atkrintamosiose 01:01:07 – LeBronas vs A.Smithas 01:03:55 – Muštynės lygoje 01:06:05 – Ant suolo 01:10:00 – Žiūrovų klausimai  

Sausio pabaigoje Vilniaus miesto taryba pritarė siūlymui didinti viešojo transporto bilietų kainas. Į tai reaguojant prie savivaldybės rengiami protestai, siūloma viešąjį transportą padaryti nemokamą. Vis dėlto diskusijose apie bilietų kainas daugiausia dėmesio tenka ne viešojo transporto kainai, o jo kokybei.Tuo metu regionų gyventojai susiduria su opia problema – blogėjančiu susisiekimu tarpmiestiniais autobusais.Koks viešasis transportas būtų kokybiškas - patogus, greitas, prieinamas - ir kodėl jis vis dar pralaimi automobiliui?Autorė Inga Janiulytė-Tempporin

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? Alvija Černiauskaitė kalbina lituanistinių mokyklų Prancūzijoje mokytojas ir įkūrėjas: Jolita Šilanskienė, 16 metų Strasbūre, iš Alytaus: „Lituanistinę mokyklą nusprendėme įkurti todėl, kad, būdamos jaunos mamos, jautėme stiprų poreikį perduoti lietuvių kalbą, kultūrą ir tradicijas savo vaikams. Norime, kad jie didžiuotųsi savo šaknimis, galėtų kalbėti lietuviškai, pažinti savo tautos istoriją ir puoselėti lietuvišką tapatybę net gyvendami toli nuo Lietuvos.“ Inga Kvietelaitienė: „Gimusi Vilniuje prieš 48-erius metus. Mokytojo darbas man yra pašaukimas. 1998m, baigusi VPU ir įgijusi pradinių klasių mokytojos specialybę, išvykau (trumpam) į Prancūziją. Tuoj pat įsitraukusi į vietinės lietuvių bendruomenės veiklą, tapau lituanistinės mokyklos mokytoja, nors šiandien suprantu, kad tuo metu net neįsivaizdavau, kas tai yra lituanistinė mokykla. Kas man ji yra šiandien ? Žodžiais neišsakysiu. Tai tiesiog dalis manęs. “ Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Artėjant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadieniui, jo muziką Nacionalinėje filharmonijoje skambins lenkų pianistas Szymonas Nehringas. Pokalbis su koncerto organizatoriumi, pianistu, Tytuvėnų festivalio vadovu Justu Šerveniku.Kauno miesto simfoninis orkestras šiemet švenčia savo 20-metį. Kaip orkestras keitėsi ir su kokiomis ambicijomis pasitinka jubiliejų? Pasakoja orkestro vadovas Algimantas Treikauskas.Tauragėje vykstančiame, bene ilgiausiai Lietuvoje trunkančiame festivalyje „Kvadratu“ visuomenė kviečiama polilogui apie kartų sąveiką. Iš Tauragės pasakoja Vesta Vitkutė.Ievos Buinevčiūtės pasakojimas apie Wimo Wenderso filmą „Puikios dienos“, kuriame režisierius per pagrindinį herojų priverčia mus išgyventi kelis metų laikus, ieškoti šešėlio žaismių ir klausytis pagrindinio herojaus mums „primestą“ garso takelį.„Kai kokioje aštuntoje klasėje gavau groti Broniaus Kutavičiaus kūrinį, supratau, kad tai yra muzika, kurioje galima eksperimentuoti“, – apie savo pirmuosius žingsnius šiuolaikinėje muzikoje pasakoja violončelininkas Arnas Kmieliauskas. Arnas – vienas užimčiausių naujosios muzikos atlikėjų Lietuvoje, grojantis bene visuose svarbiausiuose šalies šiuolaikinės muzikos ansambliuose. „Be kaukių“ – apie eksperimentus, smegenų mankštą ir Lietuvos šiuolaikinės muzikos lauko ambicingumą.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Prieš ukrainiečius kariaujantis Kęstutis Kvietkus neteks Lietuvos pilietybės. Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė šiandien pasirašė tai numatantį teikimą vidaus reikalų ministrei. Prie Rusijos kariuomenės prisijungęs Kvietkus kilęs iš Jurbarko, nepatvirtintais duomenimis turi Rusijos pilietybę.Kodėl kai kuriose šalyse Rusijai pavyksta plauti savo Ukrainos krauju suteptą mundurą? Italijos miestuose Romoje, Veronoje, Modenoje išdygo plakatai su užrašais “Rusija nėra mūsų priešas”, “gana duoti pinigų ginklams Ukrainai ir Izraeliui. Norime taikos ir atsisakome karo”. Prieš kelias dienas Venecijos kino festivalyje parodytas rusų ir kanadiečių režisierės Anastasijos Trofimovos filmas „Rusai kare“, kuriuo autorė teigia norinti sugriauti stereotipą, kad Rusijos kariai – tai tik karo nusikaltėliai. Šiandien nepaisant sukelto skandalo ir nepasitenkinimo šio filmo premjera numatyta ir Toronto kino festivalyje.Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atmeta kaltinimus, kad Rusijos invazijos Ukrainoje išvakarėse įsigydamas vilą Graikijoje jis su šeima ruošėsi bėgti iš Lietuvos. Taip jis teigė opozicijai, kuri jį išsikvietė pasiaiškinti.Vyriausioji rinkimų komisija sulaukė skundo dėl Šiaulių menų mokykloje atidarytos fotografijų parodos, kurios autorius - kandidatas į Seimą Artūras Orlauskas. Komisijos pirmininkė teigia, jog bus vertinama, ar paroda negali būti laikoma paslėpta politine reklama. Pats Orlauskas sako, kad jo fotografijų paroda po Lietuvą keliauja jau ne vienerius metus ir su rinkimais nieko bendro neturi.„Laukia karšti, įdomūs ir labai svarbūs debatai“, apie kandidatų į JAV prezidentus Kamalos Harris ir Donaldo Trumpo susitikimą ABC televizijoje sako Rytų Europos studijų centro analitikas Adam Roževič.Minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną Sveikatos apsaugos ministerija suskaičiavo, kad per paskutinius penkis metus savižudybių skaičius šimtui tūkstančių gyventojų sumažėjo 16 procentų, per dešimt metų 40 procentų, tačiau pagal savižudybių skaičių, Lietuva vis dar išlieka viena pirmųjų Europos Sąjungoje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis su Paryžiuje dirbančia kolege sporto žurnaliste Dovile Šeduikyte apie dar vieną lietuvių triumfą - mūsų trijulių krepšinio sportininkus, iškovojusius bronzos medalius, taip pat pasakojimas apie tai, kaip ukrainiečių sportininkai bando susitaikyti su tuo, kad žaidynėse po neutralia vėliava leista dalyvauti rusų ir baltarusių atletams.Aktualus klausimas. Norime sužinoti jūsų nuomonę apie Seime įregistruotą pasiūlymą, kad smurtu artimoje aplinkoje įtariami asmenys trejus metus negalėtų legaliai įsigyti ginklo.Kodėl mažėja autobusų reisų į Baltarusiją, kaip sekasi rinkti savanorius į netrukus pradėsiančias veikti karo komendantūras ir dronų operatorių kursus, ir kodėl prezidento rinkimai Amerikoje vadinami lyčių kova?Ved. Liuda Kudinova

Spaudos publikacijų apžvalga.Mados žurnalistės Deimantės Bulbenkaitės komentaras.Jau vienuoliktą kartą Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka išrinko geriausias metų knygas.Kuo ypatingi ir įdomus aktorių ar režisierių diplominių, baigiamųjų darbų pristatymai?Kas įdomaus šią savaitę skambės LRT KLASIKOS koncertų salėse?MMLAB ERDVĖ , palikusi Vokiečių gatvę, bus įrengiama vis kitose Vilniaus, Lietuvos ir užsienio vietose, kur auditorija galės susipažinti su įvairiais menininkų eksperimentais.Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą. Šiandien savo kūrinį „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ pristato kompozitorius Dominykas Digimas.Indrė Balčikonytė-Huang už sėkmingą vertimo debiutą – sklandų ir tikslų Shuang Xuetao knygos „Raudonio gatvė“ vertimą iš kinų kalbos gavo Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos Dominyko Urbo 2024m. premiją.Koks susidomėjimas Lietuvoje džiazo muzikos studijomis?Saksofonininkas Liudas Mockūnas šiomis dienomis vieši Ukrainoje, kur rengia bendrus pasirodymus su Ukrainos mzuikantais.Ved. Marius Eidukonis

Kada bumerangas grįžta žydėdamas, o kada kerta mums į kaktą? Apie prekės ženklo formą ir turinį – su Egle Karalyte.Ved. Aidas Puklevičius

Kas įkvėpė Gintarą Balčytį sukurti projektą „Medžių Architektūra: iš vietos šaknų virsta“, kuris atstovaus Lietuvą 2025-ųjų XIX-oje Venecijos architektūros bienalėje.Gruodžio 13–17 dienomis šiuolaikinės lietuvių muzikos festivalis „Muzikos ruduo“ Vilniuje, Klaipėdoje ir Zapyškyje pristato tarptautinę programą.Vyriausybė pritarė galimybei, prieš atiduodant perdirbti nurašytas knygas, neatlygintinai perduoti jas fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn.Gruodžio 12-ąją minime Norvegijos tapytojo Edvardo Munko 160 metų sukaktį.Rubrikos „Be kaukių“ svečiai šiuolaikinio cirko kūrėjai Markas ir Marija Baranauskaitė-Liberman.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Iš kur kilę karinių laipsnių pavadinimai ir ką jie reiškia?Monika Gimbutaitė, apžvelgia „Scanoramoje“ pristatytus Dainiaus Liškevičiaus „Modernų butą“ ir Deimanto Narkevičiaus „Čiulbančią sielą“.Kaip kultūros sektorius pasirengęs priimti darbuotojus su negalia?Minint Adomo Mickevičiaus 225- ąsias gimimo metines Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyks konferencija „Adomas Mickevičius: tiltas tarp kultūrų ir nacionalinio identiteto“.Kaip vyksta pasiruošimas 2025 metais minimoms M.K.Čiurlionio 150- osioms gimimo metinėms?Kuo įdomi muzikalioji prancūzų režisierius Marcelio Camus filmografija?Kiek aktyviai jaunimas Lietuvoje įsitraukia į demokratinius procesus ir kaip kultūrinis ugdymas gali padėti išgirsti jaunimo balsą?Rašytojas ir publicistas Romas Sadauskas lapkričio 21- ąją paminėjo savo 85 metų sukaktį.Paryžiuje jau daugiau kaip 50 metų vyksta festivalis Paryžiaus ruduo. Kuo jis ypatingas šiemet?Ved. Marius Eidukonis

„Norime skatinti ukrainiečių įsitraukimą. Ypač daug dėmesio skiriame darbui mokyklose, nes dabar jose mokosi dešimtys tūkstančių vaikų iš Ukrainos“, – kalbėdama apie įvairių socialinių grupių įtraukimą į kultūrines veiklas Airijoje ir jų finansavimą, sako Lietuvoje apsilankiusi Airijos menų tarybos direktorė Maureen Kennelly.Baigiantis rugsėjui išdalinti pirmieji Valstybinės kultūros paveldo komisijos apdovanojimai – „Paveldo DNR“. Prezidentūroje vykusių iškilmių metų paveldo objektų nominacijoje triumfavo du muziejus Kaune įsteigę Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius. Jie sakė apdovanojimu norintys dalinti su visais, kurie rūpinasi istorijos išsaugojimu ateities kartoms.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Nobelio literatūros premijos laureatą Joną Fossę, muziejų prisitaikymą prie klimato krizės, artėjančią Barselonos Šv. Šeimynos (Sagrada Familia) bažnyčios statybų pabaigą bei džiazo dievaite pramintą Sarą Vaughan.Paskelbtas Nobelio literatūros premijos laureatas. Juo tapo norvegų rašytojas ir dramaturgas Jonas Fossė. Apie laureatą ir jo kūrybos atspindžius Lietuvos teatre pasakoja teatrologė Daiva Šabasevičienė.Kyjive atidaryta penktoji meno bienalė, kuri vyks trijuose Ukrainos miestuose ir trijose Europos sostinėse, o baigsis 2024 metais Berlyne. Tiesiogiai iš Kyjivo – Marius Eidukonis.„Festivaliai kultūrinį turinį gali užtikrinti keletą mėnesių per metus, o kaip su likusiais metais – ką daryti?“ – tokį klausimą kultūros komentare šįkart kelia rašytoja Renata Karvelis baigiantis kultūros sostinės metams Tauragėje.„Jeigu aš būčiau milijonierius verslininkas ir man patiktų muzika, aš pastatyčiau ne vieną koncertų salę ir jos kuo puikiausiai galėtų veikti kaip verslo objektai“, – juokaudamas apie koncertinių erdvių trūkumą Lietuvoje, sako akordeonistas Martynas Levickis. Šie metai jam itin gausūs didelių karjeros pasiekimų. Nepaisant intensyvaus koncertų grafiko, Martynas išleido naują albumą, kuris jam pelnė prestižinį „Opus Klassik“ apdovanojimą, taip pat tapo vizituojančiu Londono Karališkosios muzikos akademijos profesoriumi.Ved. ir red. Urtė Karalaitė

Gegužės 13 d. Basanavičiaus gimtinėje, Tautinio atgimimo ąžuolyne, lankytojų laukia konferencija „Kalbantys ąžuolai“. Kodėl svarbu išsaugoti ąžuolynus ir kaip tai padaryti?Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamame 2022 metų kūrinio konkurse dalyvauja kompozitorius Dominykas Digimas su savo kūriniu „Nocturne. re:dream“.Rubrikoje „Ką man skaityti?“ - net dvi knygos: „Kodėl zebrai neserga opalige“ ir „Gamtinė žemdirbystė“.Šių metų gegužės septintą dieną operos pasaulis neteko garsios afroamerikiečių operos solistės – vienos geriausių savo kartos mecosopranų, o karjeros pradžioje – ir pagrindinių sopranų – Grace Bumbry.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši perkusininkas, instrumentų meistras, grupės „Subtilus“ narys Vytautas Švažas.Ved. Gerūta Griniūtė

Patogumas, komfortas atrodo kaip savaiminė vertybė. Bet ar tikrai? Mums norisi saugumo ir komforto, bet tuo pat metu patogumą galime matyti kaip stagancijos šauklį. Patogu dažnai reiškia ir nedėti pastangų, nesirūpinti ar net nežinoti. Tad kokios yra mūsų komforto ribos miesto erdvėse ir architektūroje? Kaip į šią hedonizmu dvelkiančią temą žvelgia architektai? Juk modernios architektūros vienas iš siekių buvo suteikti komfortą – mašina gyventi nereiškia nepatogi mašina. Kadaise komfortą supratome kaip erdvę, gryną orą ir šviesą, o šiandien mums iš mus supančios aplinkos reikia gerokai daugiau. Norime, kad architektūra leistų atsiskleisti mums kaip asmenybėms, leistų realizuoti savo potencialą kiek įmanoma stipriau. Norime, kad architektūra būtų ne tik patogi būti, bet leistų mums gyventi pilnatvėje. Apie aplinka kuri yra patogi būti, o ne tik atbūti kalbamės su architektais Rolandu Paleku ir Laura Malcaite.Rolandas Palekas yra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, architektas, pedagogas studijos „R. Paleko ARCH studija“ įkūrėjas.Laura Malcaitė yra architektė, studijos Inblum partnerė veikianti architektūros ir Vilniaus dailės akademijos, interjero dizaino katedros docentė.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Susipažįstame su įdomesniai praėjusiaos savaitės kultūros įvykiais.Prisimename savaitgalį mirusį muzikologą, profesorių Vytautą Joną Bruverį.Pradedame pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiais leidiniais. Šiandien dėmesį skiriame Akvilinos Cicėnaitės romanui „Anglų kalbos žodynas“.Tapytojas, gatvės menininkas Linas Kazilionis Naujajame Delyje baigia piešti kūrinį „Lietuvos – Indijos kultūrinis bendradarbiavimas“.Su išrinktais ir perrinktais merais kultūros įstaigų vadovams reikės tęsti pradėtus ar tartis dėl naujų darbų. Koks savivaldos politikos santykis su kultūra?Klaipėdos dramos teatre premjera – į sielos gelmes žvelgiantis „Fragmentas“.Menininkė Jolita Vaitkutė žemės dienos proga pristato instaliaciją„(Ne)amžinos vertybės“.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Šis epizodas yra labai svarbus, nes paliečiam temą, kuri vis dar tabu, tad smagu, kad pokalbyje su Dovile Tiriūte (@facepoetry) galėjome kalbėtis be tabu ir labai atvirai.   Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis (@dainiusj) su Dovile kalbėjosi apie valgymo sutrikimų istoriją, kaip viskas prasidėjo, ką Dovilė darė, kad padėtų sau ir kaip ji tvarkosi šiuo metu. Dovilės drąsa žavi, ji atvirai kalba apie savo sunkumus ir patirtis mokykloje. Kai kurios vietos yra vizualios ir gali būti jautrios žmonėms, kurių vaizduotė veikia automatiškai. Norime tik įspėti, kad būtumėte pasiruošę.    Jei Jūs susiduriate su valgymo sutrikimais būtinai kreipkitės į psichikos sveikatos specialistą arba Valgymo sutrikimų centrą, tą akcentuoja tiek Dainius, tiek Dovilė, nes jai pačiai labai stipriai padėjo. O jei Jūsų artimasis kenčia nuo valgymo sutrikimų pasidalinkite su juo šia tinklalaide ir palaikykite jį kelyje į sveikimą.    Jei nori toliau mokytis iš įkvepiančių lektorių ir būti palaikančios moterų bendruomenės dalimi, PRISIJUNK Į VEIKLIŲ MOTERŲ KLUBĄ.      

Pokalbis su Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadove dr. Lara Lempertiene vyko dviejų svarbių datų aplinkoje - pirmąjį rugsėjo sekmadienį švenčiamos Europos žydų kultūros dienos ir rugsėjo 23-ąją minimos Lietuvos žydų genocido aukų dienos. Ką sovietinės mokyklos auklėta Lietuvos visuomenės dalis yra girdėjusi apie žydų kultūrą? Veikiausiai atsimintume tik trumpą pasakojimą II-ojo pasaulinio karo kontekste apie tai, kaip fašistai žudė šią tautą ir kaip tarybinė armija juos išgelbėjo iš koncentracijos stovyklų. Tiek tų žinių, tik ar jos apie kultūrą? Kokios yra tokių kultūrinių spragų priežastys ir nuo ko priklauso, kad jos būtų užpildytos?Ved. Jūratė Kuodytė

Alytuje Žalioji gatvė, atlikus jos rekonstrukciją, tapo graži, tačiau kol kas be gyvybės. Norime sukurti pokytį ir pasiekti kūrybiškos vietokūros tikslus, menus, kultūrą, kūrybišką mąstymą paversti neatsiejama šios gatvės dalimi. Sukurti žemės meno kūriniai priartins ir su šiuo menu supažindins alytiškius ir miesto svečius, atskleis menininko dialogą su gamta, kitokį požiūrį į ją“, – pasakoja projekto iniciatorius, vadovas, kuratorius dailininkas Arūnas Vaitkus.

Vieni bus registruoti bedarbiai. Kiti, nors irgi be darbo, bus vadinami kitaip. Kas taip ir neužsimanys dirbti, bus braukiamas iš sąrašo ir turės pats mokėti sveikatos draudimą. Tik ar nebus taip, kad šie žmonės visai dings iš socialinės apsaugos sistemos akiračio? O gal atvirkščiai, gal tikrai pavyks į darbo rinką grąžinti metų metus nedirbančius žmones?Apie nuo liepos įsigaliosiančius pokyčius – Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotojas Gytis Darulis, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė ir Darbdavių konfederacijos viceprezidentas Gintas Umbrasas.Ved. Irma Janauskaitė.

Briuselyje prasidėjo neeilinis NATO viršūnių susitikimas, kuriame šalių vadovai aptaria Rusijos prieš mėnesį pradėtą karą Ukrainoje. Taip pat diskutuojama ir apie rytinio flango stiprinimą.Lietuva nori, kad vadinamasis Suvalkų koridorius būtų ginamas ir būtų pasiruošta galimam jo atkirtimui, NATO viršūnių susitikime sakė prezidentas Gitanas Nausėda.Lygiai mėnuo nuo Rusijos pradėto karo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujausiame kreipimesi ragina viso pasaulio žmones šiandien išeiti į gatves protestuoti prieš Rusijos agresiją.V.Putinui pareiškus, kad mokėjimai už Europos Sąjungai tiekiamas koncerno „Gazprom“ dujas bus priimami tik rubliais, ekonomistai tai vertina kaip Kremliaus pastangas dirbtinai gelbėti smunkančią valiutą.Seimas neapsisprendžia ar riboti sveikatos priežiūrų vadovų kadencijas. Siūloma, kad biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai toje pačioje įstaigoje galėtų dirbti ne daugiau kaip dvi penkerių metų kadencijas iš eilės.Ved. Darius Matas

Kiek kartų esate pasidalinę kokia nors naujiena su draugais (viešai ar ne, nesvarbu), patvirtinančia Jūsų poziciją, nors perskaitėte tik antraštę arba kieno nors kito nuomonę, su nuoroda į vaizdo įrašą, kurio patys nežiūrėjote? Reikalas tas, kad norime to ar ne, esame linkę ieškoti, atsirinkti ir dalintis būtent ta informacija, kuri paremia konkrečiai mūsų nuomonę. Tai vadinama „patvirtinimo šališkumu“ (ang. confirmation bias). Bėda ta, kad beveik bet kokiu klausimu manančiųjų bus ir vienaip, ir visai priešingai. Neprieštaravimo dėsnis mums sako, kad ir kažkaip, ir visiškai priešingai būti negali, tad kažkurioje pusėje slypi klaida. Tiesa, parodžius, kad klaida yra mūsų mąstyme, jos pripažinti ne itin norime. Daugiau apie tai įraše postringauja Laurynas Jacevičius (apologetika.lt). Vaizdo įrašas: https://youtu.be/UWqHSBYklYs   http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/ Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: http://apologetika.lt/index.php/parama/ Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs!

Žurnalistų Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo laidoje – pokalbis su istoriku, knygos „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ autoriumi Norbertu Černiausku. Kalbėjomės apie tarpukarį, apie tai, kaip likus vos kelioms savaitėms iki okupacijos gyveno eiliniai Lietuvos žmonės. Taip pat aptarėme partizanų istoriją, norą griauti paminklus, valstybės ir politikų kišimąsi į istorikų darbą. Mūsų patreonams skirtoje PREMIUM pokalbio dalyje paliesta daugiau temų: kaip dirba istorikas, kodėl N. Černiauskas keliauja po Lietuvą ir kalbasi apie istoriją su įvairiais žmonėmis ir ką jam reiškia narystė Šaulių sąjungoje.

Apie neišdildomus įspūdžius, išgyventus projekto „Mums pakeliui“ metu laidoje dalijasi bendrakeleiviai: televizijos ir kino prodiuserė Justina Ragauskaitė , Mykolas Alekna – operatorius, su kamera rankose, kartu su žygeiviais įveikęs visus 500 km, mokytoja Margarita Molienė, nekilnojamojo turo ekspertė Vita Žilytė, ukmergiškiai Vida ir Darius Svetlikauskai – projekte „Mums pakeliui“ nuėję visus 500 km ir Gintautas Davolis – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenografijos skyriaus vadovas.Laidoje kalbamės apie kelią, kuris, pasak pašnekovų, sutraukia ypatingus žmones. Apie gautas ir priimtas dovanas, kurias dovanojo kelias ir jame sutikti žmonės. Apie fizinių galimybių ribas, kurios tirpo nuoširdžiame bendravime. Apie suteiktą galimybę būti čia ir dabar ir susipažinti su savo tikruoju aš. „Per tas tris savaites kelyje, mes visi dideliais kąsniais valgėme vasaros, gamtos, žmonių grožį ir praturtėjome labiau, nei perskaitę kelias knygas. Imkime vienas kitą už rankos ir eikime kartu, nes mums visiems pakeliui“, - sako laidos pašnekovai.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia prisijungti prie akcijos „Tėčiai skaito vaikams“. Šį vakarą nuotoliniu būdu savo knygos istorijas skaitys ir iliustratorius, rašytojas Kęstutis Kasparavičius.„GoGo Penguin“ trio garsinis braižas gali priminti Philipo Glasso minimalizmą arba Claudeo Debussy romantiką. O kartais skamba kaip džiazas. Kokia tai muzika, kuo ji ypatinga? Igno Gudeliavičiaus pasakojimasMinint Lietuvos profesionalaus teatro šimtmetį – apie besikeičiantį teatrą aktorė Eglė Gabrėnaitė. Su visą gyvenimą teatre praleidžiančia aktore užsukome pasikalbėti į Vilniaus mažąjį teatrą, kur kūrybos procesas, nepaisant visko – tikrai nesustojęs.Rubrikoje „Be kaukių“ – poliglotas, filosofijos mokslų daktaras Gediminas Degėsys. Jis teigia, kad kalbų galime išmokti tiek, kiek norime. Kalbamės apie esperanto kalbą, ekspediciją po Afriką ir laimės atradimą savyje.

„Kai kas sako, kad autentiškumo nebeliko ir viskas yra kažkokia prasme simuliacija. Vis tik galbūt pagrindinė priešprieša čia yra pasitikėjimas – jei viską galima suklastoti, niekuo nebepasitikime. Kadangi informacijos labai daug ir nebežinome, kuo pasitikėti, intuityviai pradedame pasitikėt tuo, kas sako tai, ką norime girdėt,“ – kalbėdamas apie tikrumo pasimetimą „deep fake“ ir kitų simuliacijų amžiuje, svarsto estų kultūrologas ir rašytojas Rein Raud.Pokalbis nepadeda rasti teisingų atsakymų, priešingai – primena, kad laisvas žmogus neturėtų tikėtis lengvų pasirinkimų ar sprendimų. O net ir padarius tuos sudėtingus ėjimus, gali tekti prisiimti atsakomybę už savo pačių klaidas ar kilusius iššūkius. Čia R. Raud taikliai primena žymaus 20 a. prancūzų filosofo Jean-François Lyotard‘o mintį: „Nenorėkite, kad būtų paprasta. Paprasta jau buvo”. Panašu, kad ji labai tinka mūsų laikams.Pokalbio su Rein Raud klausyk Spotify, iTunes, podkastų klausymosi programėlėse, 15min Klausyk ir karalaite.com/reinraud Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir epizodą gauk anksčiau nei kiti patreon.com/letipokalbiaiPokalbių ciklą su užsienio pašnekovais pristato advokatų kontora GLIMSTEDT Lithuania.Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Montažo redaktorė – Kata Bitowt Muzika – Filipe Raposo Podkasto garso kokybe rūpinasi garso reklamos kūrėjai „Dropaudio“. Pokalbis įrašytas Vilniaus universiteto radijo stotyje „Start FM“. Podkasto draugai – portalas 15min

Kantrybė – viena iš septynių biblijos dorybių. Ar visi ją turime? Ar ją gauname dovanai gimdami? O gal ją būtina nuo vystyklų ugdyti?Ar pastebėjote, kad nekantrumo apraiškų vis daugėja: netveriame eilėje, neatlaikome įtampos santykiuose, pratrūkstame su vaikais, metame pradėtą darbą, jei nepavyksta iš pirmo karto. Norime visko „čia ir dabar“.Koks yra nekantruolio portretas?Kodėl vieni yra kantrūs, o kiti impulsyvūs ir nuolat pratrūksta? Kas yra kantrybė? Kaip ji susijusi su sėkmingu gyvenimu? Ir kaip ją ugdyti?Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Visi atėjome į šį pasaulį per savo mamas. Jos reikšmė kiekvieno gyvenime neišmatuojama. Tačiau neretai santykiai su brangiu mums žmogumi būna komplikuoti, dviprasmiški. Mes paskęstame savo neišsipildžiūsių ar neišpildytų lūkesčių lavinoje. Pažvelkime į situaciją dvejopai: vaiko akimis ir iš mamos pozicijos. Kokius kūdikio, vaiko poreikius turėtų atliepti motina? Ar ji visada žino geriausiai, ko atžalai reikia? O ką jaučia mama savo vaikui skirtingais gyvenimo periodais? Ar suaugęs žmogus tikisi iš savo motinos tuo paties, ko ir mažylis? Kokia motinos ir vaiko santykių raida?Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Mokslininkai, puslaidininkių ir lazerių technologijos vystytojai Kristijonas ir Augustinas Vizbarai.

Šįkart tema - verslas ir ekologija - ar tai suderinama? Su kokiais pagrindiniais iššūkiais susiduriame svajodami apie ateities verslus be atliekų? Ar kapitalizmas ir ekologija gali išvis gyvuoti kartu?Serija buvo įrašyta Zero Waste festivalyje šią vasarą, o pakalbėti kartu su Rugile sutiko Rimi Lietuva, Maisto Banko ir depozitinių puodelių verslo Cup Cup atstovai, bei vienas žmogus iš auditorijos.Norime pridurti - Išpakuotos neremia joks verslas, projektas ar individualus asmuo. Laidos pašnekovai jokiu formatu už dalyvavimą laidoje mums neatsiskaitė, o pokalbis nebuvo skirtas tam, kad juos pareklamuotume. Išpakuota stengiasi vykdyti visiškai švarią bei nuoširdžią žurnalistinę veiklą, o apie apmokėtą reklamą savo laidose visada pranešime. Jeigu palaikai mūsų darbą, gali mus paremti Patreon platformoje: patreon.com/ispakuotaŠią laidą gali klausyti Spotify, Apple Podcasts, Ispakuota.lt ir 15min Klausyk platformose.Support the show (https://www.patreon.com/ispakuota)

„Nepaisant nuostabių patirčių muzikos mokykloje, liūdina tai, kad 12 metų groję, po kiek laiko nebesugebame groti ar bijome lipti ant scenos. Toks muzikinis ugdymas ne suteikia įgūdžių, o sutraumuoja. Subūrėme bendraminčių kompaniją, kur kūrybiškumas, laisvė muzikoje yra viena svarbiausių vertybių. Norim dalytis muzikinėmis patirtimis muzikuodami ir kurdami, surasdami mažųjų bendraminčių, kuriems viskas įdomu. Norime juos įkvėpti tuo, kuo patys gyvenam“, – apie mokyklos įkūrimo priežastis pasakojo kompozitorė Juta Pranulytė ir saksofonininkas Simonas Šipavičius. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Vis sunkiau begalime laukti, dirbti kasdienius darbus, tverti nerimą, įtampą. Norime gyventi lengvai, maloniai, patogiai. Paklausykime: „Išėjau iš darbo, nes man jau nebeįdomu“, „Noriu skirtis, nes su vyru nebesusikalbame“, „Negaliu susikaupti ir pasiruošti egzaminui“ ir pan. Vaikydamiesi to būties lengvumo sumokame asmenybių sipnumu, psichikos sutrikimų paplitimu, elgesio problemomis. Ko trūksta?Valios jėga, ištvermė – tai, kas skiria laimėtoją nuo pralaimėjusiojo, sėkmingąjį nuo nevykėlio, stiprųjį nuo silpnojo. Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Biržuose gyventojai stojo ginti savo gatvės nuo be tėvų globos likusių mažamečių vaikų, kuriuos norėta ten apgyvendinti. „Mes už vaikus, tik ne mūsų gatvėje“, - sakė jie. Žiežmariuose žmonės žadėjo buldozeriais stoti prieš kaimynus, turinčius protinę negalią. Kas nusipelnė gyventi šalia mūsų? O ką norime paslėpti už aukštų tvorų?Ved. Jurgita Čeponytė.

Varšuvai su Briuseliu atkakliai besiginčijant, iškyla klausimas Lietuvai, ką palaikyti? Kokia mūsų pozicija būtų pati išmintingiausia? Ar Vakarų Europos valstybės yra linkusios suprasti savo kaimynes Rytuose? Kokia bus Europos Sąjungos energetinė politika? Juk Lietuva griežtai protestuoja prieš Astravo atominę elektrinę, tuo tarpu Latvija ruošiasi pirkti šios jėgainės gaminamą elektros energiją. Kaip bus atrenkami naujieji komisarai ir kur link judės Europos Sąjunga? Ved. Virginijus Savukynas.

Būdami dalimi šios šalies nuolatos matome dalykus, kurie nėra tobuli, kurie galėtų būti kitokie, kurie galėtų būti daugiau geri man ir mano artimam. Bet galbūt yra būdų, kaip ne tik laukti šviesesnio rytojaus, o kurti jį? Galbūt kai duosi, tai daugiau ir gausi? Kartu su „Kurk Lietuvai“ iniciatyva kalbamės apie 3 konkrečias idėjas, kurios per ateinančius keletą metų išspręs tris skirtingas problemas arba prisidės prie jų sprendimo būdų. Kalbamės apie: Negatyvių nuostatų apie psichikos sveikatos sutrikimus mažinimą, Viešosios politikos laboratorijos – Policy Lab – veiklos modelio sukūrimą ir įveiklinimą, Reaguok.lt – pagalbos įvykus patyčioms mokykloje efektyvinimą. Tai tik trys idėjos, kurios prisidės prie sprendžiamų problemų, bet jų gali būti daugiau, visuomenė pati gali spręsti savo problemas. Kaip tai sekasi daryti dabar – atsakymai laidoje, kuri gali tapti atspirties tašku idėjų pagausėjimui geresnio krašto, kuriame gyvename, kūrimui. Laidos vedėjas Tomas Lukaševičius.

„Ryto allegro“: kelionės po Lietuvą autobusais išgyvena renesansą.Kodėl veržiamės keliauti į užsienio šalis, dorai nepažindami savo krašto, kas Lietuvoje labiausiai vilioja ar galėtų vilioti vietos turistus? Ar kelionių autobusais maršrutai derinami prie tam tikrų regionuose vykstančių renginių? Kuo patraukia miestai – buvę ar esami Lietuvos kultūros sostinės? Kuo žmonės labiau domisi – istoriniu kultūros paveldu ar naujais, moderniais ir aktyvias pramogas siūlančiais objektais, gastronomija? Kur vis dažniau keliauja autobusais mūsų senjorai? „Būna dalykų, kurie yra visai šalia, bet kurių žmonės nepastebi, nežino. Taip nutiko ir su tarpukario Vilniumi. Norime sugrąžinti tarpukario Vilniaus kultūrą į mūsų sąmonę ir sugriauti kai kuriuos mitus“, – sako parodos „(Ne)matomas Vilnius“ kuratorė Algė Andriulytė. „Kultūra spaudos puslapiuose“.„Nepaisant to, kad Kaune tarpukariu pastatyta nemažai valstybinių pastatų, tačiau svarbiausių valstybės valdžios institucijų – nei Prezidento, nei parlamento – rūmų nebuvo pastatyta. 1938 metais paskelbtas konkursas, kai galų gale nuspręsta, kad Kaune reikia statyti valstybinių pastatų kompleksą, rodo, jog apsispręsta įsitvirtinti ir Kaunas tampa faktine sostine", – apie neįgyvendintą Valstybės rūmų projektą pasakoja architektūros istorikė Marija Drėmaitė.Ved. Laima Ragėnienė.

„Ryto allegro“: kelionės po Lietuvą autobusais išgyvena renesansą.Kodėl veržiamės keliauti į užsienio šalis, dorai nepažindami savo krašto, kas Lietuvoje labiausiai vilioja ar galėtų vilioti vietos turistus? Ar kelionių autobusais maršrutai derinami prie tam tikrų regionuose vykstančių renginių? Kuo patraukia miestai – buvę ar esami Lietuvos kultūros sostinės? Kuo žmonės labiau domisi – istoriniu kultūros paveldu ar naujais, moderniais ir aktyvias pramogas siūlančiais objektais, gastronomija? Kur vis dažniau keliauja autobusais mūsų senjorai? „Būna dalykų, kurie yra visai šalia, bet kurių žmonės nepastebi, nežino. Taip nutiko ir su tarpukario Vilniumi. Norime sugrąžinti tarpukario Vilniaus kultūrą į mūsų sąmonę ir sugriauti kai kuriuos mitus“, – sako parodos „(Ne)matomas Vilnius“ kuratorė Algė Andriulytė. „Kultūra spaudos puslapiuose“.„Nepaisant to, kad Kaune tarpukariu pastatyta nemažai valstybinių pastatų, tačiau svarbiausių valstybės valdžios institucijų – nei Prezidento, nei parlamento – rūmų nebuvo pastatyta. 1938 metais paskelbtas konkursas, kai galų gale nuspręsta, kad Kaune reikia statyti valstybinių pastatų kompleksą, rodo, jog apsispręsta įsitvirtinti ir Kaunas tampa faktine sostine", – apie neįgyvendintą Valstybės rūmų projektą pasakoja architektūros istorikė Marija Drėmaitė.Ved. Laima Ragėnienė.

„Kaimo bendruomenė pjauna žolę, puošia gėlėmis gatves ir laukia grįžtančių vaikų, anūkų, net prašalaičių. Norime, kad visi matytų, kokie mes tvarkingi, neapsileidę, džiaugtųsi pas mus užsukę“, – sako Lomių kaimo mokytoja, Lomių krašto istorijos ir etnografijos muziejaus įkūrėja Elena Bazinienė.Lomiai – pietvakarinis Žemaitijos kaimelis, nepažymėtas nei senuosiuose, nei naujesnių laikų žemėlapiuose. Tačiau išlikę baltiškieji vietovardžiai byloja, kad seniau čia gyventa baltų genčių.

„Kaimo bendruomenė pjauna žolę, puošia gėlėmis gatves ir laukia grįžtančių vaikų, anūkų, net prašalaičių. Norime, kad visi matytų, kokie mes tvarkingi, neapsileidę, džiaugtųsi pas mus užsukę“, – sako Lomių kaimo mokytoja, Lomių krašto istorijos ir etnografijos muziejaus įkūrėja Elena Bazinienė.Lomiai – pietvakarinis Žemaitijos kaimelis, nepažymėtas nei senuosiuose, nei naujesnių laikų žemėlapiuose. Tačiau išlikę baltiškieji vietovardžiai byloja, kad seniau čia gyventa baltų genčių.

„Šie mokymai gali tapti tramplinu slaptų svajonių įgyvendinimui. Turbūt kiekvienas iš mūsų pažįsta žmogų, turintį kūrybinių sumanymų, tačiau nežinantį, kaip tai realizuoti. Norime paskatinti šiuos žmones įgyti trūkstamų žinių ir pagaliau pradėti veikti“, – sako Radvilė Buivydienė.Tiesioginiame KLASIKOS eteryje Lietuvos muzikos informacijos centro projektų vadovė Radvilė Buivydienė ir VU Verslo mokyklos Kūrybinio verslo magistrantūros studijų programos vadovė, partnerystės docentė Aistė Ptakauskė.

„Šie mokymai gali tapti tramplinu slaptų svajonių įgyvendinimui. Turbūt kiekvienas iš mūsų pažįsta žmogų, turintį kūrybinių sumanymų, tačiau nežinantį, kaip tai realizuoti. Norime paskatinti šiuos žmones įgyti trūkstamų žinių ir pagaliau pradėti veikti“, – sako Radvilė Buivydienė.Tiesioginiame KLASIKOS eteryje Lietuvos muzikos informacijos centro projektų vadovė Radvilė Buivydienė ir VU Verslo mokyklos Kūrybinio verslo magistrantūros studijų programos vadovė, partnerystės docentė Aistė Ptakauskė.

Karolis Žibas yra vienas darbščiausių migracijos ekspertų Lietuvoje. Dirbdamas Etninių tyrimų centre ir vadovaudamas „Diversity Development Group“ nevyriausybinei organizacijai jis sako, kad migracija yra galimybė: tiek žmogui, kaip individui, tiek visuomenei. Bet norint šią galimybę išnaudoti, Lietuvai reikia nedaryti klaidų, kurios buvo padarytos kitose šalyse. Dalis šio interviu buvo panaudota NYLA epizode „Mano kaimynas musulmonas“. Atsispyrę nuo musulmonų klausimo kalbėjome bendrai apie migraciją. Norime pasidalinti pilnu, neredaguotu interviu. Tai – pirmasis NYLA Bonus epizodas. // Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia

Dar mokyklos suole sužinojome, jog turėti savo nuomonę vertinga ir pageidautina. Kruopščiai dėliojame savo pažiūras ir mokomės jas ginti. Tik neretai taip įsijaučiame į šį nuomonės formavimo ir palaikymo procesą, kad nepastebime realaus gyvenimo pokyčių. Nuomonę turime, bet žmonės nuo mūsų bėga. Norime ką nors gero nuveikti pagal savo griežtą planą, bet nieko gero nepavyksta.Ar tikrai svarbu visada laikytis įsikibus savo nuostatų? O gal esame svetimų nuomonių kolekcionieriai? Kaip atrasti pusiausvyrą tarp šių kraštutinumų?

Dar mokyklos suole sužinojome, jog turėti savo nuomonę vertinga ir pageidautina. Kruopščiai dėliojame savo pažiūras ir mokomės jas ginti. Tik neretai taip įsijaučiame į šį nuomonės formavimo ir palaikymo procesą, kad nepastebime realaus gyvenimo pokyčių. Nuomonę turime, bet žmonės nuo mūsų bėga. Norime ką nors gero nuveikti pagal savo griežtą planą, bet nieko gero nepavyksta.Ar tikrai svarbu visada laikytis įsikibus savo nuostatų? O gal esame svetimų nuomonių kolekcionieriai? Kaip atrasti pusiausvyrą tarp šių kraštutinumų?

Žmogus – prieraiši būtybė. Mes prisirišame prie savo namų, daiktų, tėvų, vaikų, draugų, darbo vietos, automobilio. Ir ką bekalbėtų išmintingieji mąstytojai, kaip bekviestų mus neprisirišti – nepavyksta.Norime būti laisvi ir laimingi, tačiau gyvename įsikibę mamos sijono ar tėčio skverno. Kai kurie ir žilo plauko sulaukę dar vis ūbauja, jog tėvai jiems kažką skolingi, kažko nedavė, nepakankamai mylėjo. Arba eina varžytinių su pačiu gyvenimu, gula kaulais nelygioje kovoje, kad tik įrodytų tėčiui, jog yra patys šauniausi.Kada laikas atsistoti ant savo kojų ir drąsiai priimti gyvenimą nesidairant atgal? Kada jau galime priimti tai, ką davė tėvai ir perduoti kitoms kartoms? Kaip mylėti savo tėvus, bet nebūti nuo jų priklausomiems?

Žmogus – prieraiši būtybė. Mes prisirišame prie savo namų, daiktų, tėvų, vaikų, draugų, darbo vietos, automobilio. Ir ką bekalbėtų išmintingieji mąstytojai, kaip bekviestų mus neprisirišti – nepavyksta.Norime būti laisvi ir laimingi, tačiau gyvename įsikibę mamos sijono ar tėčio skverno. Kai kurie ir žilo plauko sulaukę dar vis ūbauja, jog tėvai jiems kažką skolingi, kažko nedavė, nepakankamai mylėjo. Arba eina varžytinių su pačiu gyvenimu, gula kaulais nelygioje kovoje, kad tik įrodytų tėčiui, jog yra patys šauniausi.Kada laikas atsistoti ant savo kojų ir drąsiai priimti gyvenimą nesidairant atgal? Kada jau galime priimti tai, ką davė tėvai ir perduoti kitoms kartoms? Kaip mylėti savo tėvus, bet nebūti nuo jų priklausomiems?

Norime greitai – geriausiai jau vakar. Norime daug – pripažinimo, pinigų. Norime būti profesionalais. Tačiau ar gali būti profesionalu ką tik darbinę karjerą pradėjęs jaunuolis?Ar profesionalas gali vienu metu išmanyti daugybę sričių? Ar profesionalais, meistrais gimstama? Ar profesionalui pakanka turėti proto, auksines rankas ar gero universiteto diplomą? Kaip ugdomas meistriškumas? Už ką darbdaviai dosniai atsilygina: už įgytą prestižinį išsilavinimą, darbštumą, lojalumą ar meistriškumą?Laidos viešnia – Odeta Bložienė, šeimos finansų specialistė.

Norime greitai – geriausiai jau vakar. Norime daug – pripažinimo, pinigų. Norime būti profesionalais. Tačiau ar gali būti profesionalu ką tik darbinę karjerą pradėjęs jaunuolis?Ar profesionalas gali vienu metu išmanyti daugybę sričių? Ar profesionalais, meistrais gimstama? Ar profesionalui pakanka turėti proto, auksines rankas ar gero universiteto diplomą? Kaip ugdomas meistriškumas? Už ką darbdaviai dosniai atsilygina: už įgytą prestižinį išsilavinimą, darbštumą, lojalumą ar meistriškumą?Laidos viešnia – Odeta Bložienė, šeimos finansų specialistė.

Norime vis daugiau pinigų, daiktų, galios, meilės, dėmesio… Užuot klausę savęs „Ką aš galiu duoti kitiems?”, laužome galvas „Kodėl tie kiti mums neduoda, ko trokštame, ir kaip tai iš jų išsilupti?” Godulio genami konkuruojame, meluojame, sukčiaujame ir… žalojame savo ir artimųjų gyvenimus.Kaip į gyvenimą įsėlina ši godulio yda? Ar godulys gali tarnauti gėriui? Kaip atpažinti užmaskuotą godulį? Kaip išgyvendinti godulio paliktus gyvenimo iškraipymus?Laidoje svečiuosis Robertas Kurkėnas.

Norime vis daugiau pinigų, daiktų, galios, meilės, dėmesio… Užuot klausę savęs „Ką aš galiu duoti kitiems?”, laužome galvas „Kodėl tie kiti mums neduoda, ko trokštame, ir kaip tai iš jų išsilupti?” Godulio genami konkuruojame, meluojame, sukčiaujame ir… žalojame savo ir artimųjų gyvenimus.Kaip į gyvenimą įsėlina ši godulio yda? Ar godulys gali tarnauti gėriui? Kaip atpažinti užmaskuotą godulį? Kaip išgyvendinti godulio paliktus gyvenimo iškraipymus?Laidoje svečiuosis Robertas Kurkėnas.

„Pašnekesiai apie tave ir kitus“: įtaigumo ribos. Norime pripažinti ar ne, bet žmogus – įtaigi būtybė. Mūsų socialumas paremtas įtakos darymu ir pasidavimu jai. Deja, neretai šia savybe kai kas pasinaudoja itin savanaudiškiems tikslams. Kaip atsilaikyti gudriai prieš pirkėjus suorganizuotam prekybos centrų puolimui, kuomet esame verčiami pirkti visiškai sau nereikalingus dalykus? Kaip nepasiduoti grožio industrijos spaudimui ieškoti ir leisti savo pinigus ypatingų priemonių amžinai jaunystei išsaugoti?Kaip išlikti sveika galva ir visiškai neištuštintomis kišenėmis šiais manipuliavimo įtaiga laikais? Nuo ko priklauso asmens įtaigumas? Ar visi esame vienodai paveikūs įtakai?

„Pašnekesiai apie tave ir kitus“: įtaigumo ribos. Norime pripažinti ar ne, bet žmogus – įtaigi būtybė. Mūsų socialumas paremtas įtakos darymu ir pasidavimu jai. Deja, neretai šia savybe kai kas pasinaudoja itin savanaudiškiems tikslams. Kaip atsilaikyti gudriai prieš pirkėjus suorganizuotam prekybos centrų puolimui, kuomet esame verčiami pirkti visiškai sau nereikalingus dalykus? Kaip nepasiduoti grožio industrijos spaudimui ieškoti ir leisti savo pinigus ypatingų priemonių amžinai jaunystei išsaugoti?Kaip išlikti sveika galva ir visiškai neištuštintomis kišenėmis šiais manipuliavimo įtaiga laikais? Nuo ko priklauso asmens įtaigumas? Ar visi esame vienodai paveikūs įtakai?

„Pašnekesiai apie tave ir kitus“: ar galime atspėti ateitį? Žmogaus smalsumas beribis: norime pažinti ne tik žemės gelmes, dangaus skliauto paslaptis, bet ir būties slėpinius. Trokštame žinoti tai, kas dar nepažinu – atspėti savo likimą, žmonijos ateitį. Norime viską numatyti ir kontroliuoti. Ar galime tiksliai žinoti, kas mūsų laukia? Ar galime pasiruošti ateičiai? Ar kada išnyks būrėjų ir astrologų paslaugų poreikis? Kas slypi po tokiu mūsų žingeidumu? Kokia riba skiria tikrą žinojimą ir tikėjimą išpranašauta ateities vizija?

„Pašnekesiai apie tave ir kitus“: ar galime atspėti ateitį? Žmogaus smalsumas beribis: norime pažinti ne tik žemės gelmes, dangaus skliauto paslaptis, bet ir būties slėpinius. Trokštame žinoti tai, kas dar nepažinu – atspėti savo likimą, žmonijos ateitį. Norime viską numatyti ir kontroliuoti. Ar galime tiksliai žinoti, kas mūsų laukia? Ar galime pasiruošti ateičiai? Ar kada išnyks būrėjų ir astrologų paslaugų poreikis? Kas slypi po tokiu mūsų žingeidumu? Kokia riba skiria tikrą žinojimą ir tikėjimą išpranašauta ateities vizija?

Norime greitų pokyčių ir rezultatų. Kodėl norime per vieną naktį viską pakeisti? Revoliucija ar evoliucija?

Norime greitų pokyčių ir rezultatų. Kodėl norime per vieną naktį viską pakeisti? Revoliucija ar evoliucija?

Visi norime būti pastebėti, vertinami ir gerbiami. Norime, kad kiti žmonės gerbtų mūsų ribas, kurios pasako, kas mes esame. Tik ribas jaučiantis žmogus pajėgus sukūrti sveikus santykius. Asmenybės ribų statyba.

Visi norime būti pastebėti, vertinami ir gerbiami. Norime, kad kiti žmonės gerbtų mūsų ribas, kurios pasako, kas mes esame. Tik ribas jaučiantis žmogus pajėgus sukūrti sveikus santykius. Asmenybės ribų statyba.