Podcasts about pradedame

Prasideda vasaros aviacijos sezonas – šiemet iš Lietuvos bus galima skristi šimtu krypčių, tikimasi naujų keleivių rekordų. Kaip jūs vertinate savo galimybes oru susisiekti su likusiu pasauliu?Pradedame pokalbių ciklą apie tai, kaip būti pasirengus, jei prasidėtų karas arba Lietuvą ištiktų kokia nors kita didelė nelaimė. Tokių pokalbių prašo mūsų klausytojai, tad nuo šiol penktadieniais nagrinėsime įvairius praktinius klausimus, kurie praplės jūsų žinias apie mobilizaciją, pilietinį pasipriešinimą bei civilinę saugą. Šiandienos tema – neseniai pristatyta mobilioji programėlė LT72. Ar jau ją parsisiuntėte ir ką joje galima rasti?Gyvenimo įgūdžių programos autoriai skaičiuoja, kad mokyklose išdėstoma maždaug 70 proc. šios programos turinio. Dažniausiai „aplenkiama“ programos dalis – lytiškumas. Kodėl mokyklos bijo vaikams aiškinti apie lytiškumą?Ved. Edvardas Kubilius

Pradedame naują tinklalaidžių ciklą, kuriame Youngblood moksleiviai kalbasi su kursų vadovais.Šiame epizode Youngblood studentės Aistė Kiškytė ir Austėja Adomėlytė kalbasi su kino kūrėjais ir Youngblood Junior kurso vadovais Severina Vaičiūnaitė ir Mantu Narkevičium. Apie pradžias kine, kino edukacijos svarbą, ir abejones kuriant.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros naujienos.Kas kūrybai įkvepia fotografę iš Dusetų Normantę Ribokaitę?Ryškų pėdsaką teatro istorijoje palikusiai režisierei Aurelijai Ragauskaitei šiemet būtų sukakę 100 metų.Su kokiais iššūkiais šiandien susiduria Šiaulių dramos teatras?Praėjusią savaitę Vilniuje rinkosi Europos aukštųjų Teatro mokyklų vadovai.Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15 lietuvių kompozitorių kūrinių. Pradedame pažintį su jais.Pasibaigė XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas. Smuikininkų konkurse daugiausia apdovanojimų pelnė M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokinys Rokas Diržys.Italijoje prasidėjo Venecijos šiuolaikinio meno bienalė.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Europos nepriklausomo kino festivalyje Paryžiuje apdovanojimus pelnė režisierių Gintarės Valevičiūtės-Brazauskienės ir Antano Skučo animacinis filmas „Purga“ ir operatorė Milda Juodvalkytė už operatorės darbą trumpametražiame filme „Blausos“.Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15 lietuvių kompozitorių kūrinių. Pradedame pažintį su jais.Energetikos ir technikos muziejuje jau trečius metus dalyvauja tarptautiniame projekte „NuSPACES“, skirtame branduoliniam paveldui. Kaip turėtume ap[ibrėžti atominį paveldą?Paulinos Godliauskės klasikinės naujienose: Semiono Byčkovo pasitraukimas iš Čekijos filharmonijos orkestro, šių metų Venecijos muzikos bienalės „Sidabrinio“ ir „Auksinio liūto“ laimėtojai, Georgo Solti dirigentų apdovanojimo laureatas ir operos scenoje atgimsianti „Žiedų valdovo“ epopėja.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – poetas ir istorijos mokytojas Albinas Galinis.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Artėjant Tarptautinei teatro dienai LRT Klasika pradeda transliuoti pasakojimus apie įvairiose Lietuvos scenos meno erdvėse dirbančius žmones, visas savo jėgas atiduodančius sklandžiam menininkų idėjų įgyvendinimui.Kuo pasižymi etnografiniais motyvais margintos skrynios?Kodėl svarbus ir kaip vyksta kultūrinis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Lenkijos?Pradedame pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šįkart susipažįstame su Jurgos Tumasonytės romanu „Naujagimiai“.Kasmet kovo 18-ąją minima Raudonos nosies diena. Šiemet „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ siūlo pasikalbėti apie liūdesį.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Baigėsi penkioliktą kartą organizuotas „Metų verstinės knygos“ konkursas. Ką pastebėjo šio konkurso vertinimo komisijos nariai?Pradedame pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šįkart susipažįstame su Jurgos Tumasonytės romanu „Naujagimiai“.Šiaurės Lietuvoje kuriamas pirmas regioninis kultūros kelias, skirtas penkiems iš čia kilusiems kūrėjams.Klasikinės muzikos naujienos.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia sopranas Elena Sverdiolaitė.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.„Meno parko” galerija Kaune kviečia į dvi parodas, kurios turinio prasme tiesiog papildo viena kitą. Žygimantas Augustinas gretina mitines ir pavojaus sirenas ekspozicijoje „Sirenes et pax”, o dešimt kurdų menininkų filmuose perteikia skaudžias šios etninės grupės žmonių patirtis.Jelgavoje, Latvijoje, surengtas jubiliejinis 25-asis ledo skulptūrų festivalis.Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje visą savaitę vyks šiuolaikinės ir improvizacinės muzikos festivalis-dirbtuvės „contemPLAY“.Vilnius patvirtino 2024- ųjų metų biudžetą. Jame numatytas trečdaliu didesnis finansavimas kultūros sektoriui. Kaip tai pajus kultūros kūrėjai ir vartotojai?Pradedame pasakojimų ciklą, skirtą 2023 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams. Pirmasis pasakojimas – apie kompozitorių Mindaugą Urbaitį.Savaitgalį savo Europos kultūros sostinės metus pradėjo Norvegijos miestas Budė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Žvelgiame į Los Andžele 66-tą kartą išdalytus prestižinius apdovanojimus. Auksinis gramofonas šiemet nutūpė ir į lietuviškų šaknų turinčios, Niujorke gyvenančios džiazo dainininkės, kompozitorės, pianistės Nicole Zuraitis rankas už įrašą „How Love Begins“. Kaip Nicole Zuraitis pavyko tai pasiekti? Kokie įvertinimai minėtini „Grammy“ apdovanojimų kontekste?Pradedame pasakojimų ciklą, skirtą 2023 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams. Pirmasis pasakojimas – apie kompozitorių Mindaugą Urbaitį. Kadaise pramintas „radikaliu minimalistu“, iš tikrųjų jis – daugelio pavidalų kūrėjas, kurio muzikoje įkūnijamas nuolatinis atsinaujinimo ir kokybės troškimas.Klasikinės muzikos naujienose: šių metų Ernsto fon Siemenso muzikos prizo laimėtoja, paskelbti BBC muzikos žurnalo apdovanojimų nominantai, nauja Vakarų Vokietijos radijo simfoninio orkestro vyriausioji dirigentė ir muzikavimo nauda geresnei atminčiai ir mąstymui vyresniame amžiuje.Kuo šiandien gyvena grupė „Thundertale“? Kodėl Elektronikos inžinerija ir vadyba bei Elektroninės muzikos kompozicija ir atlikimas tapo grupės vokalisto pasirinkimais? Rubrikoje „Be kaukių“ vieši „Thundertale“ narys Laurynas Baškys.Ved. Gerūta Griniūtė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Susipažįstame su įdomesniai praėjusiaos savaitės kultūros įvykiais.Prisimename savaitgalį mirusį muzikologą, profesorių Vytautą Joną Bruverį.Pradedame pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiais leidiniais. Šiandien dėmesį skiriame Akvilinos Cicėnaitės romanui „Anglų kalbos žodynas“.Tapytojas, gatvės menininkas Linas Kazilionis Naujajame Delyje baigia piešti kūrinį „Lietuvos – Indijos kultūrinis bendradarbiavimas“.Su išrinktais ir perrinktais merais kultūros įstaigų vadovams reikės tęsti pradėtus ar tartis dėl naujų darbų. Koks savivaldos politikos santykis su kultūra?Klaipėdos dramos teatre premjera – į sielos gelmes žvelgiantis „Fragmentas“.Menininkė Jolita Vaitkutė žemės dienos proga pristato instaliaciją„(Ne)amžinos vertybės“.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Naujuoju Lietuvos kultūros atašė Ukrainoje ir Sakartvele tapo Tomas Ivanauskas, anksčiau atašė pareigas ėjęs Kinijoje ir Pietų Korėjoje.Pradedame pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiais leidiniais. Šiandien dėmesį skiriame Akvilinos Cicėnaitės romanui „Anglų kalbos žodynas“.„The Art Newspaper“ paskelbė straipsnį, kuriame klausiama, ar Lietuva taps naujuoju performanso centru. Kiek stipri Lietuva šiame žanre?MO muziejuje pradėjo veikti patyriminė meninė instaliacija „Surask Vilką“.Poezijos dienos išvakarėse bus įteikta „Šikšnosparniuko“ premija poetui Dovydui Grajauskui.Rubrikos „Be kaukių“ svečias - šokėjas Donatas Bakėjus.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.Už reikšmingiausius praėjusių metų teatro darbus uostamiestyje ir nuopelnus teatro menui įteiktos penkios Klaipėdos „Padėkos kaukės“.„Birštono džiazo festivalyje“ 21 – uoju Didžiojo prizo laureatu tapo Dmitrijus Golovanovas.Pradedame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Susipažįstame su į knygų suaugusiesiems kategoriją patekusia knyga „Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“ pasakojančią apie rašytoją Vandą Juknaitę.Kaip scenos meno kritikė Aušra Kaminskaitė vertina Dmitrio Papaioannu šokio spektaklį „Transverse Orientation“ savaitgalį rodytą Lietuvoje?Teatro dienos proga Kaune išdalinti Auksiniai scenos kryžiai. Pokalbis su Auksiniu scenos kryžiumi už muziką įvertintu Dominyku Digimu, geriausia soliste Lina Dambrauskaite ir „Low Air“ viena iš vaodvių Airida Gudaite.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Pradedame nuo naujienų iš Ukrainos: po to, kai Facebook ir Instagram valdanti Meta leido ukrainiečiams plūstis ant Rusijos kareivių, Meta šioje šalyje paskelbta „teroristine organizacija“. Ukrainoje daugėja Starlink jungčių ir palaikymo kriptovaliutoms, o prezidentą Zelenskį imituojanti giluminė klastotė (angl. „deepfake“) platinta ne itin sėkmingai. Ir dar: atidarytas naujas Tesla Gigafactory Berlyne, o populiarumo siekianti hakeriu grupuotė Lapsus$ yra keista, bet pavojinga.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Muzikos informacijos centras pradėjo akciją „Nekopijuok natų“.2021 metų Anykščių rajono savivaldybės Antano Baranausko literatūrinė premija atiteko rašytojai, poetei, vertėjai, Reginai Katinaitei-Lumpickienei.Savaitgalį Plungėje vyko IV- asisi Petro Vyšniausko saksofonininkų konkursas – festivalis.Andriaus Blaževičiaus ilgametražis filmas „Bėgikė“ pripažintas geriausiu Talino kino festivalio Baltijos šalių programoje.Pradedame pažintį su LRT apdovanojimų „Metų ambasadoriaus“ nominantais.LRT Klasikos laida „Muziejų istorijos“ nuo pirmadienio pradeda naują pokalbių apie Egiptą ciklą.Lapkričio 29 – ąją sukanka 120 metų nuo rašytojo Juozo Grušo gimimo. Kiek šiandien aktuali Juozo Grušo kūryba?Domanto Razausko muzikiniaia atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Emocionalūs, ryškūs, dramatiški, gundantys. Tai histrioninės asmenybės. Jie trokšta aplinkinių dėmesio ir jį gauna. Jų neįmanoma nepastebėti.Kaip formuojasi toks žmogaus adaptacijos stilius? Kaip sutarti su teatrališka asmenybe? Kokia partnerystė su tokio tipo žmonėmis? Ar jie geri darbuotojai?Pradedame vasaros sezono laidų ciklą; „ Kas aš? Kas tu?“ Histrioninė asmenybė.Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Dalis Seimo narių neištvėrė – siūlo nustoti rengti nuotolinius plenarinius posėdžius ir nedelsiant grįžti prie gyvų posėdžių Parlamento salėje. Kodėl Seimui nepavyksta sklandžiai dirbti nuotoliniu būdu ir ar parlamentarai ketina skiepytis prioriteto tvarka, jog galėtų dirbti gyvai?Pradedame kolegų iš portalo projektą – „Laikas – pinigai“. Kiekvieną penktadienį pasakosime įvairiausius su pinigais susijusius dalykus. Šįkart dėmesio centre – atlyginimai. Nuo balandžio galima bus matyti, kiek vidutiniškai uždirba moterys ir vyrai. Taigi kaip sužinoti, kiek vidutiniškai uždirbama jūsų įmonėje?Kelių musulmoniškų šalių diplomatai dėkoja Lietuvos medikams už kovą su koronaviruso pandemija. Kiek svarbios tokios iniciatyvos medikams ir kaip jie jaučiasi, jau metus dirbdami pandemijos akivaizdoje?Ved. Edvardas Kubilius

Pradedame pažintį su 2020ųjų Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatais. Tradiciškai Vasario 16ąją bus įteiktas svarbiausiais valstybės apdovanojimas šešioms meno ir kultūros asmenybėms, kurias iki šios datos ir pristatysime laidoje antradieniais. Pirmoji pažintis su dailininke Egle Ridikaite, kuri premija įvertinta už kultūros paveldo aktualizavimą šiuolaikinėje tapyboje. Pokalbis su menininke ir menotyrininke Laima Kreivyte.Rubrikoje „Ping Pong“ apie nepasiduodančią besikeičiančiam laikui muziką.Ievos Buinevičiūtės muzikos garsų paieškos kine.„Kultūros istorikas Aurimas Švedas parašė meilės laišką istorijai“ – teigia knygos „Istoriko teritorija“ autoriaus kolega Tomas Vaiseta. Koks tai laiškas ir ar istoriją galima ne tik apmąstyti, bet ir patirti, pajusti? Pokalbis su Aurimu Švedu rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Niujorko muziejai rudenį atvėrė duris lankytojams. Tačiau ribodami lankytojų srautus, muziejai kasdien patiria milijonus dolerių nuostolių, baiminamasi, kad finansiškai išsilaikyti taps tiesiog neįmanoma. Apie prie pandemijos sąlygų prisitaikančias meno organizacijas pasakoja kolegė JAV Agnė Kairiūnaitė Albright.Apie dokumentinius filmus, kurių autoriai padėjo atrasti niekam nežinomus, užmirštus muzikos kūrėjus, atlikėjus ar muzikos istorijos dešimtmečius pasakoja Ieva Buinevičiūtė.Pradedame radijo pasakojimų ciklą “Lietuvos teatrui -100”. Kokia buvo profesionalaus Lietuvos teatro pradžia, kas kūrė pirmuosius spektaklius, kiek įtakos procesams turėjo tautinis nepriklausomos valstybės pakilimas? Pasakoja muzikologė, teatro istorikė Vyda Bakutytė ir teatrologė Šarūnė Trinkūnaitė.Režisierės Giedrės Žickytė naujausias dokumentinis filmas „Šuolis“ sulaukia didelio tarptautinio susidomėjimo, filmo pasirodymo ekranuose laukia Lietuvos žiūrovai. Kodėl Simo Kudirkos istorija, nuo kurios praėjo jau 50 metų, nebuvo plačiai žinoma Lietuvoje? Apie ką režisierė pasakoja savo naujame filme, ką buvo svarbu išryškinti kūrybinei grupei? Pokalbis su režisiere Giedre Žickyte.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Pradedame pokalbius skirtus Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmečiui. Pirmasis pokalbis su tą naktį dirbusiais radijo žmonėmis - Janina Mateikiene, Zina Sesickiene, Andriumi Užkalniu, Bernadeta Lukošiūte, Vytautu Markevičiumi.Taip pat laidoje pašnekesys su žmogaus teisių gynėja, buvusia politike Marija Aušrinė Pavilioniene.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis su trijų vaikų mama, psichologe-psichoterapeute, socialinių mokslų daktare Agne Matulaite. 2014 metais A. Matulaitė apsigynė daktaro disertaciją tema „Kai „tavo kūnas tiesiog išprotėja“: įkūnytas nėštumo patyrimas“. Ji taip pat yra Fenomenologinių tyrimų instituto vadovė, Londono Birkbecko universiteto tyrimų garbės narė, Kembridžo universiteto akademinio rašymo grupės narė ir knygos „Žali sausainiai. Knyga sveikiems neurotikams“ autorė.Kalbėjome apie trapią moters tapimo mama pradžią, apie naujo kūdikio ir naujos mamos gimimą ir kodėl sau keliame lubas siekiančius, neadekvačius reikalavimus. A. Matulaitė sako, kad tai – būtent 21 a. „griekas“, kaišiojantis pagalius į ratus. Labai svarbu neužmiršti pasirūpinti savimi ir priimti savo netobulumą. Mokėjimas klysti ypač svarbus šalia augant mažam žmogui, kuris dar tik mokosi gyventi.„Mano pažeidžiamumas leidžia ir vaikui būti pažeidžiamam, priimti savo pažeidžiamumą“, – sako A. Matulaitė.Taip pat nemažai dėmesio pokalbyje skyrėme tėčiams, jų vaidmeniui vaiko auginime, santykiams, kurie neretai pasikeičia ir tampa ypač dinamiški gimus vaikui. Jei pamenate, pačiame pirmame šios tinklalaidės pokalbyje, kuris buvo su psichologe Sigita Valevičiene, kalbėjome, jog didesnė dalis porų gimus vaikui išsiskiria, todėl A. Matulaitės klausiau, kas gali padėti neišsilakstyti į skirtingas puses ir įveikti iššūkius kartu, pabandyti geriau suprasti vienas kitą. Ji sako, kad realiau būtų neišsigąsti santykių dinamiškumo ir galvoti, kad klupsime, kažko nemokėsime, pyksimės ir taikysimės, o ne kad kažkaip stebuklingai tapsime neišskiriamais ir niekada nebesipyksime. Išmokti priimti savo ir kitų netobulumą, leisti sau ir kitam žmogui klysti, atleisti ir judėti toliau.„Su savimi, kaip su naujai gimusiu kūdikiu – ne tik tuo, kuris ant mano rankų, bet ir savimi – reikia elgtis labai švelniai. O ką mes dažnai darome? Įjungiame visą reikalavimų sistemą.“Gyvenimas banguotas kaip jūra, kurioje kartais kyla ir audra. Verta rasti tose bangose savo vietą, pagauti jų ritmą. „Jeigu esu žuvis, kas man yra būti savo pačios vandeny?“, – klausia A. Matulaitė, kalbėdama apie siekį būti savo komforto zonoje.Jaukaus klausymo! Labai lauksiu jūsų minčių ir pasidalinimų.P.S. Džiugi žinia! Pradedame bendradarbiauti su naujienų portalu 15min.lt, tad netrukus jų platformoje KLAUSYK bus galima rasti visus pokalbius, o taip pat ir naujų pokalbių pristatymus 15min.lt. Kaip ir iki šiol, pokalbius pirmieji išgirs Patreon rėmėjai. Kviečiu tapti bendruomenės dalimi: https://www.patreon.com/kalbamamosNuotraukos autorė Živilė Zimnickaitė

  Virusas gąsdina, bet tuo pačiu ir buria bendruomenes. Jis neleidžia atsipalaiduoti, bet kartu sukuria keistą švaraus minčių srauto efektą. Efektą, kuris stumia judėti pirmyn. Judėjimui reikia noro, valios ir, neretai, kokybiško poilsio. Poilsio šiuo keistu Pasaulio istorijos laikotarpiu mūsų smegenys gauna labai mažai. Pradedame podcastų ciklą, kurio metu kalbinsime Lietuvos regbio asmenybes. Kalbinsime laikydamiesi vienos griežtos taisyklės – nekalbėti apie virusą. Tikimės, kad šis ciklas padės pailsėti jūsų smegenims ir judėti pirmyn. Jau turime susidarę galimų pašnekovų sąrašą, bet su mielu noru priimsime ir jūsų siūlymus. Komentaruose rašykite Lietuvos regbio asmenybes, kurių gyvenimo ir regbio istorijos jus pradžiugintų. Pasistengsime pakalbinti. Pirmasis pašnekovas Baltrex-Šiauliai klubo ir Lietuvos regbio legenda. Treneris, administratorius, ex-ūkininkas, kaimietis/miestietis ir labai pozityvus žmogus Edmundas Ščavinskas.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius dar kartą kartoja: nesitrauks./Pradedame suprasti, kam iš tikrųjų skirtas skubios pagalbos numeris 112./Šiandien – saugesnio interneto diena./Kada bus sukurta koronaviruso vakcina?/Pirmoji pagalba – galimybė išgelbėti žmogaus gyvybę.Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Baigiantis jubiliejiniams Jėzuitų misijos Lietuvoje metams, su kunigu jėzuitu Eugenijumi Puzynia pradedame naują pokalbių ciklą apie jėzuitus, jų veiklą ir ignaciškojo dvasingumo ypatybes, pasiremdami tuo, kaip savo knygelėje „Apie jėzuitus – ir nerimtai. Humoras ir dvasingumas“ tai pristato flamadas jėzuitas Nicolaas Sintobin.Laidos redaktorė Jūratė Grabytė.

Seime diskutuojama dėl naujo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo. Yra įregistruoti trys šio įstatymo pataisų paketai.Bankai spaudžia klientus atsisakyti kodų kortelių ir jau nuo pavasario žada apriboti pavedimus.Kokioje stadijoje yra Lietuvos prisijungimas prie Vakarų elektros tinklų ir kada prasidės derybos su Rusija dėl atsijungimo? Klausime energetikos ministro.Pradedame pokalbių ciklą, skirtą pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai.Ved. Deividas Jursevičius.

„60 minučių“: Seime diskutuojama dėl naujo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymoYra įregistruoti trys šio įstatymo pataisų paketai.Bankai spaudžia klientus atsisakyti kodų kortelių ir jau nuo pavasario žada apriboti pavedimus.Kokioje stadijoje yra Lietuvos prisijungimas prie Vakarų elektros tinklų ir kada prasidės derybos su Rusija dėl atsijungimo? Klausime energetikos ministro.Pradedame pokalbių ciklą, skirtą pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai.

Pradedame naują, dar nebandytą, turinio projektą - Socialaus Marketingo podcast'ą. Kaip ir priklauso pirmai serijai, šiandien apžvelgsim dabartinę socialinių tinklų tikslų ir sėkmės matavimo situaciją ir ilgą kelią iki jos. Tikimės, kad patiks, bus įdomu ir naudinga.

Pradedame paskaitų ciklą, skirtą Valstybės 100-mečiui. Apie prezidentą Antaną Smetoną – dr. Algimanto Kasparavičiaus paskaita „XXI amžiaus pradžios grimasos: Antanas Smetona lietuvių istorinėje atmintyje“. Globaliame, į unifikaciją orientuotame XXI amžiuje itin jautrūs ir aktualūs tautinės tapatybės klausimai. Greta gimtosios kalbos, nacionalinė istorija ir istorinės atminties kultūra yra svarbiausi nacionalinio identiteto išsaugojimo instrumentai. Modernios lietuviškos tapatybės pagrindą žymia dalimi šiandien sudaro pirmoji Lietuvos Respublika ir jos kūrėjai. Antanas Smetona – vienas iš jų. Būtent Smetona daugiausia prisidėjo klojant nacionalinio valstybingumo (lietuviškojo nacionalizmo) ideologinius pamatus, įtvirtino respublikoniškąją lietuviško valstybingumo sampratą, pastebimiausiai suformavo modernaus lietuvio ryšį su nacionaline valstybe. Nežiūrint to, lietuvių istorinės atminties kultūroje jo vaizdinys apraizgytas įvairiomis „pusiau tiesų" grimasomis, kurios šioje paskaitoje ir dekonstruojamos.

Pradedame paskaitų ciklą, skirtą Valstybės 100-mečiui. Apie prezidentą Antaną Smetoną – dr. Algimanto Kasparavičiaus paskaita „XXI amžiaus pradžios grimasos: Antanas Smetona lietuvių istorinėje atmintyje“. Globaliame, į unifikaciją orientuotame XXI amžiuje itin jautrūs ir aktualūs tautinės tapatybės klausimai. Greta gimtosios kalbos, nacionalinė istorija ir istorinės atminties kultūra yra svarbiausi nacionalinio identiteto išsaugojimo instrumentai. Modernios lietuviškos tapatybės pagrindą žymia dalimi šiandien sudaro pirmoji Lietuvos Respublika ir jos kūrėjai. Antanas Smetona – vienas iš jų. Būtent Smetona daugiausia prisidėjo klojant nacionalinio valstybingumo (lietuviškojo nacionalizmo) ideologinius pamatus, įtvirtino respublikoniškąją lietuviško valstybingumo sampratą, pastebimiausiai suformavo modernaus lietuvio ryšį su nacionaline valstybe. Nežiūrint to, lietuvių istorinės atminties kultūroje jo vaizdinys apraizgytas įvairiomis „pusiau tiesų" grimasomis, kurios šioje paskaitoje ir dekonstruojamos.

Pradedame dokumentinių pasakojimų ciklą apie Lietuvos žydų miestelius, vadinamuosius štetlus. Pirmasis pasakojimas – apie Molėtų štetlą.Iki Antrojo pasaulinio karo didžioji dalis Molėtų gyventojų buvo žydai. Čia klestėjo jų kultūra, amatai, prekyba, socialinis gyvenimas. Ekonominė miestelio ir jo gyventojų gerovė taip pat didžiąją dalimi priklausė nuo žydų. Tuos laikus prisimenantys molėtiškiai pasakoja, kad žydai lietuviams suteikė darbo vietų, išmokė juos įvairių amatų. Daugelio prisiminimuose išlikęs vieno įtakingiausio prieškario Molėtų žydų asmenų – gydytojo Perkaus paveikslas, kurio net vietiniai baltaraiščiai nedrįso patys nužudyti. Molėtuose 1941 metų rugpjūčio 29-ąją per dieną buvo sunaikinti visi miestelio žydai. Prieš kelias savaites, rugpjūčio 29 dieną, žmonės iš visos Lietuvos rinkosi į Molėtus, į atminimo maršą pagerbti prieš 75 metus nužudytų 2000 miestelio žydų. Daugelis dalyvių teigia, kad po eisenos įvyko lūžis. Daugeliui vietinių gyventojas tik dėl šio renginio sužinojo apie tragedijos mastą ir miestelio praeitį. Vis dėlto ši tema miestelyje dar ne vienam išlieka tabu, o viena pašnekovė nenorėjo pasakyti savo vardo dėl 75-erius metus persekiojančios baimės.

Pradedame dokumentinių pasakojimų ciklą apie Lietuvos žydų miestelius, vadinamuosius štetlus. Pirmasis pasakojimas – apie Molėtų štetlą.Iki Antrojo pasaulinio karo didžioji dalis Molėtų gyventojų buvo žydai. Čia klestėjo jų kultūra, amatai, prekyba, socialinis gyvenimas. Ekonominė miestelio ir jo gyventojų gerovė taip pat didžiąją dalimi priklausė nuo žydų. Tuos laikus prisimenantys molėtiškiai pasakoja, kad žydai lietuviams suteikė darbo vietų, išmokė juos įvairių amatų. Daugelio prisiminimuose išlikęs vieno įtakingiausio prieškario Molėtų žydų asmenų – gydytojo Perkaus paveikslas, kurio net vietiniai baltaraiščiai nedrįso patys nužudyti. Molėtuose 1941 metų rugpjūčio 29-ąją per dieną buvo sunaikinti visi miestelio žydai. Prieš kelias savaites, rugpjūčio 29 dieną, žmonės iš visos Lietuvos rinkosi į Molėtus, į atminimo maršą pagerbti prieš 75 metus nužudytų 2000 miestelio žydų. Daugelis dalyvių teigia, kad po eisenos įvyko lūžis. Daugeliui vietinių gyventojas tik dėl šio renginio sužinojo apie tragedijos mastą ir miestelio praeitį. Vis dėlto ši tema miestelyje dar ne vienam išlieka tabu, o viena pašnekovė nenorėjo pasakyti savo vardo dėl 75-erius metus persekiojančios baimės.

Pradedame naują „Radijo paskaitų“ sezoną ir pirmąją paskaitą skirsime gimtajai kalbai, Tarmių metams. Paskaitą „Kaip ir kodėl kinta tarmės ir lietuvių tarmėtyra“ skaitys Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vadovė prof. dr. Danguolė Mikulėnienė.Iš paskaitos daugiau sužinosime apie lietuvių tarmes, jų kilmę ir raidą. Trumpai būsime supažindinti su tarmėtyros istorija ir naujausiais lietuvių geolingvistikos tyrimais. Paskaitoje bus verčiami ir visai nauji lietuvių tarmėtyros puslapiai.

Pradedame naują „Radijo paskaitų“ sezoną ir pirmąją paskaitą skirsime gimtajai kalbai, Tarmių metams. Paskaitą „Kaip ir kodėl kinta tarmės ir lietuvių tarmėtyra“ skaitys Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vadovė prof. dr. Danguolė Mikulėnienė.Iš paskaitos daugiau sužinosime apie lietuvių tarmes, jų kilmę ir raidą. Trumpai būsime supažindinti su tarmėtyros istorija ir naujausiais lietuvių geolingvistikos tyrimais. Paskaitoje bus verčiami ir visai nauji lietuvių tarmėtyros puslapiai.

Pradedame pokalbių ciklą, supažindinančius su įvairiomis psichologijos mokyklomis bei jų terapijos metodais. Apie egzistencinės terapijos būdus bei humanistinės ir egzistencinės psichologijos mokyklą – pokalbis su profesoriumi Rimantu Kočiūnu.Taip pat laidoje – VU Orientalistikos centro Šiuolaikinės Vidurio Azijos studijų centro vadovo Mindaugo Pauliuko pasakojimas apie Tadžikistaną.

Pradedame pokalbių ciklą, supažindinančius su įvairiomis psichologijos mokyklomis bei jų terapijos metodais. Apie egzistencinės terapijos būdus bei humanistinės ir egzistencinės psichologijos mokyklą – pokalbis su profesoriumi Rimantu Kočiūnu.Taip pat laidoje – VU Orientalistikos centro Šiuolaikinės Vidurio Azijos studijų centro vadovo Mindaugo Pauliuko pasakojimas apie Tadžikistaną.