Podcasts about kadaise

Buvęs Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis registravo siūlymą kailinės žvėrininkystės verslo draudimą vėlinti 6 metais – nuo 2033-iųjų. Kailinių žvėrelių augintojai sako, kad toks sprendimas labai reikalingas. Dabartinis Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika teigia, kad diskusija ir dėl datos nukėlimo, ir dėl kompensacijų galima.Dubingių miestelio istorija atgimsta ant pastatų fasadų. Senoji kaimo mokykla, diplomų įteikimas, sporto varžybos, prie pieninės eilėje laukiančios moterys - tai ir daugiau galima išvysti tiesiog vaikštant po šią Molėtų savivaldybės gyvenvietę ir stabtelint prie fotografijų. Kadaise veikusios ir svarbią reikšmę miesteliui turėjusios įstaigos dabar vėl sulaukia lankytojų. Ant pastatų eksponuojamos fotografijų parodos, atspindinčios anuometinį ir dabartinį miestelio gyvenimą. Apie tai pasakoja Dubingių seniūnas Kęstutis Kaminskas bei vietos gyventojai.Verta žinoti. Advento metas įprastai prasideda po šv. Andrėjaus, lapkričio 30 dienos. Anuomet ties šia diena jau turėjo būti nudirbti visi lauko darbai, o rūpesčiai persikeldavo į trobų vidų: moterys ausdavo, verpdavo, megzdavo, vyrai - vydavo juostas, virves, pindavo krepšius. Žmonės telkdavosi draugėn tamsiais vakarais darbuotis ir dainuoti. Apie Advento laikui būdingus papročius ir skambėjusias dainas - pokalbis su folkloriste Jogaile Jurkute.

„Kai pasikeičia faktai, aš pakeičiu savo nuomonę. O kaip jūs, pone?“ Ši frazė priskiriama garsiam ekonomistui Johnui Maynardui Keynesui, kurį be kita ko dar domino ir populiacijos klausimai. Per pastaruosius kelis dešimtmečius demografiniai faktai smarkiai pasikeitė, bet pasaulis delsia ir neskuba pažvelgti į akis naujai tikrovei. O ji yra ta, kad mes, kaip žmonija, turime per mažai vaikų, nes gimstamumo rodikliai kiekvienoje šalyje smarkiai mažėja. Kadaise tai buvo susiję tik su europiečiais, vėliau - su pasaulio turtingaisiais, gyvenančiais Europoje, Šiaurės Amerikoje ar Rytų Azijoje. Dabar ši tendencija stebima net ir neturtingose šalyse, pradedant Jamaika ir baigiant Tailandu. Tuo tarpu nuogąstavimai dėl žmonijos nykimo kartais sukelia pasipiktinimą, neva, dar visai neseniai visi dejavo, kad pasaulis yra perpildytas, o dabar girdi jau per mažai žmonių, tad kuris variantas yra teisingas?“ Plačiau - vedamojo skiltyje.Liepos-rugpjūčio „Artumos“ numerį, skirtą senelių temai, pristato žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Spaudos apžvalgoje – Giedriaus Tamaševičiaus pastabos apie Vatikano parengtą spalį vyksiančios antrosios sinodo sesijos darbinį dokumentą.„Krikščioniškos minties puslapis“: vokiečių teologo Juergeno Moltmanno „Stebėtis ir matyti“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Bažnyčios autoritetą.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie laimę ir schizmą“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Žvelgiame į Los Andžele 66-tą kartą išdalytus prestižinius apdovanojimus. Auksinis gramofonas šiemet nutūpė ir į lietuviškų šaknų turinčios, Niujorke gyvenančios džiazo dainininkės, kompozitorės, pianistės Nicole Zuraitis rankas už įrašą „How Love Begins“. Kaip Nicole Zuraitis pavyko tai pasiekti? Kokie įvertinimai minėtini „Grammy“ apdovanojimų kontekste?Pradedame pasakojimų ciklą, skirtą 2023 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams. Pirmasis pasakojimas – apie kompozitorių Mindaugą Urbaitį. Kadaise pramintas „radikaliu minimalistu“, iš tikrųjų jis – daugelio pavidalų kūrėjas, kurio muzikoje įkūnijamas nuolatinis atsinaujinimo ir kokybės troškimas.Klasikinės muzikos naujienose: šių metų Ernsto fon Siemenso muzikos prizo laimėtoja, paskelbti BBC muzikos žurnalo apdovanojimų nominantai, nauja Vakarų Vokietijos radijo simfoninio orkestro vyriausioji dirigentė ir muzikavimo nauda geresnei atminčiai ir mąstymui vyresniame amžiuje.Kuo šiandien gyvena grupė „Thundertale“? Kodėl Elektronikos inžinerija ir vadyba bei Elektroninės muzikos kompozicija ir atlikimas tapo grupės vokalisto pasirinkimais? Rubrikoje „Be kaukių“ vieši „Thundertale“ narys Laurynas Baškys.Ved. Gerūta Griniūtė

Vytauto Kubiliaus premija įteikta literatūros kritikei Neringai Butnoriūtei. Pokalbis su laureate.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie muzikalią prancūzų režisieriaus Marcelio Camus filmografiją ir daugelyje jo filmų skambančią įvairiausią muziką, su kuria jis gerokai nutoldavo nuo Pietų Amerikos mitų ir legendų.Istorijų namuose atsiveria paroda „Pasaulio dydžio Lietuva: mūsų migracijos istorija“. Apie parodą pasakoja jos kuratorė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė.Su kolega Andriumi Baranovu keliaujame į Kauną, kur su jo pašnekovėmis atrasime upių miestą ir miestietiškos daržininkystės privalumus.„Vasario 16-ąją švenčiu su šortais“, – sako Argentinos lietuvių bendruomenės pirmininkas Juanas Ignacio Fourment Kalvelis, neseniai viešėjęs Lietuvoje. Kadaise išvykęs į Vokietiją, Vasario 16-osios gimnaziją tam, kad išmoktų lietuvių kalba, Lietuvą jis pamilo iškart, pirmąsyk į ją atvykęs prieš du dešimtmečius. Kaip lietuvybę saugo Argentinos lietuviai? Kuo skiriasi lietuvių bendruomenės skirtingose Pietų Amerikos šalyse? Ar tikrai lietuviai – šaltesni nei argentiniečiai? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Spaudos apžvalga.„Karas, smurtas, pinigai, politika, mirtis ir seksas – mes galvojame, kad jums, vaikeliai, dar per sunku suprasti šias temas, todėl mes nusprendėme, kad jums dar negalima apie jas žinoti“, – komentare sako lytiškumo ugdymo specialistė Akvilė Giniota.Julijono Urbono meniniai ir moksliniai tyrinėjimai apie mėnesienos įtakas žmogui atverė Vilniaus universiteto Idėjų observatoriją. Kadaise sparčiai besiplečiančio miesto iššūkio neįveikusi istorinė astronomijos observatorija dabar virsta mokslo ir meno sintezės erdve.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Šių metų birželio 8-18 dienomis Čekijoje vyksta 15-oji Prahos kvadrienalė – didžiausias pasaulyje scenografijos bei teatro architektūros ir dizaino forumas. Kaip Lietuvos paviljonas atrodo platesniame kontekste?​​Donatas Šukelis laidoje „35 milimetrai“ siūlo pokalbius fotografijos temomis, susijusiomis su mūsų dažnai regima, bet ne iki galo įsisąmoninama kasdienybe. Laida mėgstantiems fotografuoti ir besidomintiems fotografija, kurioje net ir šios srities profesionalai galės išgirsti šį tą naujo.Kultūros ministerijos skiriama Jaunojo muzikos atlikėjo premija siekiama įvertinti jaunųjų menininkų nuopelnus Lietuvos kultūrai, paskatinti juos dar aktyvesnei kūrybinei raiškai. Šiemet ji atiteks altininkei Kristinai Anusevičiūtei.Rašytojui, poetui, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Donaldui Kajokui šiandien sukanka 70 metų. Kaip savo kūrybinę raidą mato pats kūrėjas?Ved. Urtė Karalaitė

Kaip kitąmet atrodys šimtmečio Dainų šventė?Estijos mieste Tartu veikia Spaudos ir popieriaus centras TYPA. Čia – spaudos mašinų muziejus, dirbtuvės, rezidencijos, galerija, knygynas ir net bendruomenės daržas, kuriame auga popieriui dažyti tinkami augalai. Jau beveik metus šiame centre darbuojasi kaunietė Saulė Poškutė.LRT Knygų klubui – jau metai. Dvyliktasis klubo susitikimas skirtas aptarti Alejandro Zambros romaną „Čilės poetas“.Pasaulio kultūros apžvalga.„Karas, smurtas, pinigai, politika, mirtis ir seksas – mes galvojame, kad jums, vaikeliai, dar per sunku suprasti šias temas, todėl mes nusprendėme, kad jums dar negalima apie jas žinoti“, – komentare sako lytiškumo ugdymo specialistė Akvilė Giniota.Julijono Urbono meniniai ir moksliniai tyrinėjimai apie mėnesienos įtakas žmogui atveria Vilniaus universiteto Idėjų observatoriją. Kadaise sparčiai besiplečiančio miesto iššūkio neįveikusi istorinė astronomijos observatorija dabar virsta mokslo ir meno sintezės erdve.„Reikia neužmigti, bet ir nenoriu nei skubėt, nei bėgti tam, kad padaryčiau ar neiškrisčiau iš žemėlapio“, – kalbėdama apie tolimesnius planus, sako režisierė Austėja Urbaitė, šiemet Nacionaliniuose kino apdovanojimuose įvertinta Sidabrine gerve už geriausią režisūrą.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėJulijono Urbono instaliacija „Megztiniais virstantys greitintuvai“ Milano trienalėje, 2022. J. Urbono nuotr.

Patogumas, komfortas atrodo kaip savaiminė vertybė. Bet ar tikrai? Mums norisi saugumo ir komforto, bet tuo pat metu patogumą galime matyti kaip stagancijos šauklį. Patogu dažnai reiškia ir nedėti pastangų, nesirūpinti ar net nežinoti. Tad kokios yra mūsų komforto ribos miesto erdvėse ir architektūroje? Kaip į šią hedonizmu dvelkiančią temą žvelgia architektai? Juk modernios architektūros vienas iš siekių buvo suteikti komfortą – mašina gyventi nereiškia nepatogi mašina. Kadaise komfortą supratome kaip erdvę, gryną orą ir šviesą, o šiandien mums iš mus supančios aplinkos reikia gerokai daugiau. Norime, kad architektūra leistų atsiskleisti mums kaip asmenybėms, leistų realizuoti savo potencialą kiek įmanoma stipriau. Norime, kad architektūra būtų ne tik patogi būti, bet leistų mums gyventi pilnatvėje. Apie aplinka kuri yra patogi būti, o ne tik atbūti kalbamės su architektais Rolandu Paleku ir Laura Malcaite.Rolandas Palekas yra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, architektas, pedagogas studijos „R. Paleko ARCH studija“ įkūrėjas.Laura Malcaitė yra architektė, studijos Inblum partnerė veikianti architektūros ir Vilniaus dailės akademijos, interjero dizaino katedros docentė.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Andruso Kivirähko romanas „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“.Išleido leidykla „Aukso žuvys“, vertė Agnė Bernotaitė.Kadaise žmonės, gyvatės ir lokiai gyveno kaip broliai, į mūšį jota vilkams ant nugarų, o dešimčiai tūkstančių vyrų gyvate sušnypštus, nubusdavo Šiaurės Slibinas, kuriam padedant nugalabyti visi priešai. Tačiau senasis pasaulis pamažu užsiveria, grimzta vis giliau su savo paslaptimis. Estų pasakų, permainingos istorijos ir kritikos naiviajai pagonybei bei krikščionybei įkvėptas romanas stulbina fantasmagoriškais siužeto posūkiais ir it Livonijos ordino žygiai kruvinu humoru – ne veltui pelnęs skaitytojų simpatijas Estijoje ir Vakarų Europoje bei lyginamas su J. R. R. Tolkieno, Marko Twaino ir Terry Pratchetto kūryba. Tai vienas įdomiausių ir kontraversiškiausių estų šiuolaikinės literatūros kūrinių.Skaito aktorius Jokūbas Bareikis.

5 metus į galvas krovėme informaciją, kad nepasirodytume debilais prieš žmogų, kuris kartais ir 300 knygų per metus perskaito. Aidas Puklevičius - vienas žymiausių Lietuvos eruditų, scenaristų bei laidų vedėjų. Kadaise buvęs diplomatu vėliau jis buvo priverstas pakeisti savo karjeros kryptį. Apie visa tai bus pakalbėta šiame epizode!Contribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta Support the show

Kokios kokybės keliai būtų Ukrainoje, jei nebūtų korupcijos? Šis ukrainiečių projektas - šių metų STT surengto hakatono nugalėtojas.Kadaise 180 kg svėrusi Gabija Masionytė artėja prie savo tikslo - numesti 100 kg. Anksčiau instagrame tik sau fiksavusi šią kelionę, dabar Gabija su sekėjais dalijasi savo istorija, patarimais ir receptais.Rytoj per LRT pasirodys dokumentinis filmas “Ateities istorija. Lietuva”, skirtas šalies universitetų 100-mečiui. Apie tai - pokalbis su filmo režisiere Giedre Genevičiūte.Garsus grafičių kūrėjas Banksy Rusijos niokojamoje Ukrainoje neseniai paliko savo piešinių. Ką gatvės menas reiškia konfliktų akivaizdoje? Pokalbis su gatvės meno tyrinėtoja Laima Nomeikaite.Ved. Karolina Panto

Spaudos apžvalga.Šią savaitę Lietuvoje viešėjo filmo „Olga“ kūrybinė grupė. Filmas pasakoja apie ukrainiečių gimnastę, kuri vykstant Maidano įvykiams, 2013-ais metais, ruošiasi Europos čempionatui ir kovoja dėl kelialapio į Olimpines žaidynes. Šiandien pagrindinį vaidmenį atlikusios Anastasijos Budiaškinos vaidmuo išsipildė realybėje – mergina dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, turėjo bėgti iš gimtojo Charkivo.„Kaip nėra gėdingų kūno dalių, taip ir kalboje nėra gėdingų žodžių“, – sako Lietuvių kalbos instituto vyresniojo mokslo darbuotoja Palmira Zemlevičiūtė, atlikusi tyrimą apie daugiau kaip prieš 100 metų medicininėje spaudoje vartotus lytinių organų pavadinimus bei kaip lytiniu keliu plintančios ligos vertė gydytojus kurti terminus.Monika Gimbutaitė apžvelgia P. Larrain filmą „Spencer“.Kaip šie metai paveikė Lietuvos teatro sceną? Refleksija su scenos meno kritikų asociacijos vadove Kristina Steiblyte.Lietuvos aukštosios mokyklos, visuomeninės bei valstybinės organizacijos, siekdamos padėti nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams integruotis į gyvenimą Lietuvoje bei užmegzti naujus socialinius kontaktus ukrainiečiams, pradeda rengti nemokamus lietuvių kalbos kursus.Kadaise tarp prioritetinių Šventosios seniūnijos programos priemonių atsidūrusi Šventosios kultūros centro rekonstrukcija, panašu, taip ir neįvyks. Maža to, daug metų pažadais maitinti Šventosios gyventojai ne tik nesulauks kultūros centro „Eldija“ rekonstrukcijos, tačiau ir apskritai gali netekti vienintelės vietos bendruomenės kultūros renginiams.Ievos Buinevičiūtė pasakojimas apie šiandien 80-metį švenčiančio austrų režisieriauys Michaelio Hanekės filmo „Pianistė“ muziką, kuri po elgeantiška meno meistryste slepia moters žaizdas ir nuosmukį.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Kadaise nei vienas vakarėlis nepraeidavo be tokių hitų kaip „Laukiu Tavo Laiško“ ir „Jis“. Jų atlikėja Ledi Ais nutraukia dešimtmetį trukusią kūrybinę tylą ir į sceną grįžta su daina, simbolišku pavadinimu, „Tu Pamiršai“. „Radiocentro“ laidoje „Vakarop su Vyteniu“ apsilankiusi Ledi Ais papasakojo apie legendinius kūrinius, ilgą pertrauką ir kas bus toliau? Laidą „Vakarop su Vyteniu“ klausyk šiokiadieniais nuo 16 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „Vakarop su Vyteniu“.

Šiuolaikinės intelektualios klounados teatras penktadienio vakarą kviečia į premjerą – vesterną „Odisėja“. Dramos teatre įkalinta trupė vėl ir vėl repetuoja Homero veikalą. Kodėl tai juokinga, ir kodėl tai rimta? Režisierius Žilvinas Beniušis pasakoja apie šį viliojančiai, bet paslaptingai skambantį žanrą ir jo perspektyvas Lietuvos scenos menų pasaulyje.Šių metų Uzedomo festivalis pasiekė finišo tiesiąją – šį savaitgalį vyks jau paskutiniai koncertai, kuriuose pristatoma Lietuvos muzikinė kultūra. Kolegė Gabija Narušytė, šiuo metu viešinti Uzedome, dalijasi įspūdžiais.Katalonai to laukė daugiau nei dešimtmetį. Žironoje rengiamo festivalio „Temporada Alta“ programoje pamatę kone visus garsiausius lietuviškus Oskaro Koršunovo pastatymus, sulaukė ir kataloniško pastatymo – tai Antono Čechovo „Dėdė Vania“. LRT korespondentės Barselonoje Kristinos Nastopkaitės pasakojimas.Tomas Narkevičius, arba Free Finga, vis dar tituluojamas jaunosios kartos atlikėju, nors scenoje jis jau daugiau nei du dešimtmečius. Kadaise vaikų muzikos žvaigžde buvęs Tomas šiandien griauna urbanistinės ir popmuzikos stereotipus, išbando save ne tik dainininko ir muzikanto, bet ir dirigento amplua, ir girdi savo kūrybą, atliekamą simfoninio orkestro.Ved. Kotryna Lingienė ir Rasa Murauskaitė

Kūrybinis badas yra pavojingas, bet ir neišvengiamas. Jis gali vesti prie sunkios depresijos ir daugybė menininkų gali tai paliudyti. Paliudyti gali ir žydų kilmės argentinietis Osvaldo Golijovas, neseniai grįžęs į viešumą po 10 metų depresijos ir tylos. Kadaise tai buvo „Grammy“ ir „MacArthur“ laureatas, akademinės muzikos žvaigždė, gavęs užsakymus iš garsiausių institucijų. Kol vieną dieną viskas ėmė ir užsikirto... Antrojoje laidos dalyje, rubrikoje „Muzikos enšteinai“ – galbūt svarbiausias žmogus klasikinės gitaros istorijoje Antonio Torresas. Tai XIX amžiaus gitarų tobulintojas, gamintojas, po kurio prisilietimų gitara pagaliau įgavo tokią formą, tokį derinimą, kokį turime ir šiais laikais.Ved. Domantas Razauskas

Kadaise mūsų protėviai siekė išgyventi visais įmanomais būdais. Dabar kaip maras plečiasi lėtinių savižudybių įvairovė. Žmonija keistais, dažnai nesąmoningais būdais smerkia save miriop.Ar nuolatinis darbas gali tapti lėtinės savižudybės forma? Kokį santykį kuriame su savo darbu? Ar neišstumiame savęs kaip asmens į gyvenimo paraščius tapdami tik funkcija ar įrankiu? Kodėl didžiuodamiesi vadiname save darboholikais, bet nedrįstame pripažinti, jog esame taip pat priklausomi, kaip ir alkoholikai?Kaip prasmingai dirbti neprarandant savęs, santykių ir gyvenimo?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Jokia paslaptis, kad daug sričių gyvenime reikalauja precizikos ir kruopštumo. Tai, be jokios abejonės, privaloma ir kuriant detalųjį meną. Viena iš pastarojo krypčių – kūno dailė (angl. body painting). Kadaise žmonės kūnus margino vedami identiteto ir išskirtinumo paieškų, tačiau kodėl tai daroma dabar? Ar kūno dailės pamokos reikalauja išskirtinio talento, o gal visko – išmokstama? Kas sunkiau modeliams: išbūti visą jų kūnų tapymo laiką ar nusiplauti dažus? Į šiuos ir kitus klausimus atsako profesionalius vizažistus ir grimo dailininkus ruošiančios mokyklos „Grimo akademija“ įkūrėja, vadovė ir dėstytoja Eglė Kojalienė. Visai netrukus ji kartu su „Grimo akademijos“ komanda vyks į liepos 11–13 d. vyksiantį pasaulio grimo festivalį Austrijoje, kuriame taps pirmąja šiame renginyje dalyvaujančia lietuvių komanda.Išsiaiškinę, kad dažai ant kūno laikosi ne ilgiau 5 val., bandome sužinoti, kiek laiko gali stūksoti iš laikinų medžiagų, tokių kaip smėlis ir ledas, pagamintos skulptūros. Pastarąsias ne kartą kūrė daugkartinis pasaulio smėlio skulptūrų čempionas, šių meno kūrinių Lietuvoje pionierius ir populiarintojas Andrius Petkus. Vyras juokiasi, kad į klausimą, ar įtaką jo norui kurti būtent tokias skulptūras padarė gimimas pajūry, galėtų atsakyti tik psichiatras Zigmundas Froidas.Antroje laidos dalyje – dilema. Kada piešiniai ant sienų yra gatvės menas, o kada – teplionės? Aiškią poziciją šiuo klausimu turi gatvės meno mylėtoja, jau šešerius metus tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių kūrinius tinklaraštyje ir socialiniuose tinkluose „kolekcionuojanti“ Kristina Kurilaitė. Į LRT RADIJO studiją užsukusi mergina ateina ne tuščiomis – su savimi atsineša 5 asmenines vietų Lietuvoje, kuriose galima gėrėtis gatvės menu, rekomendacijas.Prie mikrofonų – Inga Ramoškaitė ir Tomas Lukaševičius.

Viešojoje erdvėje vis dažniau tenka išgirsti apie žmones, susiduriančius su psichologiniais sunkumais, kokie jie bebūtų: depresija, nerimas ar paprasčiausia XXI a. skuba. Ar vidinė santarvė ir harmoningas gyvenimas tampa nūdienos prabanga? Jei vis tik taip, kaip ją pasiekti? Ar tą galima padaryti pačiam? Džiugina tai, kad pagalbinių priemonių vis tik yra: vienos jų – joga, meditacija ir sveika gyvensena. Šiandienos „Vasaros popietėje“ asmeninėmis rekomendacijomis ramybės paieškose bei įvairialypėmis patirtimis dalinasi ne vieną grubų gyvenimo išbandymą turėjęs, tačiau pastaruosius statybine medžiaga geresniam sau pavertęs jogas, sveiko gyvenimo šalininkas ir festivalio-stovyklos „Debesų Pieva“ organizatorius Kęstutis Kaupas. Kadaise su keliomis priklausomybėmis kovojęs vyras šiandien kuria užuovėją norintiems stabtelėti bent akimirką ir pažvelgti į pasaulį platesnėmis akimis. Renginyje, kurio priešakyje – Kęstutis, galima rasti tiek meno terapiją ir karštą jogą, tiek vidines keliones, akluosius pasivaikščiojimus ir naktinius žygius, tiek priklausomybių žaidimus ir paskaitas apie emocinį intelektą.Antroje laidos dalyje – skambutis viešųjų ryšių su visuomene specialistei, renginių organizatorei Dovilei Mardosienei. Mergina, nuolat besisukanti intensyviame informacijos sraute, net kelis kartus ryžosi keliauti į vietą, kurios nepasiekia nei žinutės, nei skambučiai, nei greičiausias interneto ryšys – į tylos stovyklą. Tylos stovyklose neretai vyksta meditacijos, jogos, mantros praktikos, taip pat ir tylėjimo praktika, kurios metu dažnai vienintelė komunikacinė priemonė – tik raštelis praktikos vedantiesiems. Kas tai – seniai lauktas poilsis, o gal daug valios ir pastangų reikalaujantis išbandymas?Prie mikrofonų netyli – Tomas Lukaševičius ir Inga Ramoškaitė.

Kadaise maestro Sigito Vaičiulionio pradėtas Velykų muzikos festivalis „Resurrexit“ tęsia savo šventišką būtį Šiaulių katedroje, kamerinėje salėje „Polifonija“ ir daugybės šiauliečių širdyse. Pokalbis su festivalio meno vadovu, Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ vadovu Tomu Ambrozaičiu.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritikės Elžbietos Banytės naujų knygų apžvalgoje – britų mokslininko Stepheno Hawkingo „Trumpa laiko istorija“, Kanados lietuvio Antano Šileikos šnipų romanas „Laikinai jūsų“ ir Nyderlandų kultūrologo Johanno Huizingos veikalas „Homo ludens: mėginimas apibrėžti kultūros žaidiminį elementą“.Sukanka 150 metų, kai gimė dirigentas Mykolas Bukša. Su juo sietinas brandžiausias Valstybės teatro laikotarpis Kaune bei pirmasis Operos ir baleto teatro Vilniuje dešimtmetis. Subtilaus meninio skonio, disciplinos ir reiklumo, energijos ir atkaklumo nestokojusi asmenybė per savo kūrybinės veiklos metus pastatė per šimtą operų ir baletų. Apie dirigentą Mykolą Bukšą – pirmadienio viktorinoje.Ved. Viktoras Paulavičius.

Tūkstantmetė korėjiečių kūno lavinimo pratimų, specialaus kvėpavimo, meditacijos ir kovos menų sistema kuksando – kalnuose atsiskyrusių vienuolių praktikuotas mokymas. Kadaise slaptas – o dabar prieinamas ir čia, Lietuvoje.Kuo jis ypatingas? Kokios įtakos jam praktikuoti turi kultūra, ir ar lietuvis gali gauti iš kuksando tokios pat naudos, kaip korėjietis?Pokalbis su kuksando mokytoja Toma Kumžiene.

Tūkstantmetė korėjiečių kūno lavinimo pratimų, specialaus kvėpavimo, meditacijos ir kovos menų sistema kuksando – kalnuose atsiskyrusių vienuolių praktikuotas mokymas. Kadaise slaptas – o dabar prieinamas ir čia, Lietuvoje.Kuo jis ypatingas? Kokios įtakos jam praktikuoti turi kultūra, ir ar lietuvis gali gauti iš kuksando tokios pat naudos, kaip korėjietis?Pokalbis su kuksando mokytoja Toma Kumžiene.

Nepatogi muzika pagal „Autism”. Tomhetas – tokiu slapyvardžiu sunkesnės muzikos gerbėjams gerai žinomas gitaristas, kompozitorius Tomas Daniševskis. Kadaise jis vienas pats buvo grupė „Autism”. Dabar prie jo prisijungė bendražygiai, tačiau Tomas nepaliauja stebinti soliniais sugebėjimais – jis savarankiškai įrašė, suvedė ir paruošė leidybai vienareikšmiškai vieną geriausių šių metų lietuviškos muzikos albumų „Film Noir”, pasirodžiusį vinilo plokštelės pavidalu. Beje, jos tiražas jau beveik išparduotas. Laidoje sužinosite, kas yra postmetalas, postrokas ir paslaptingasis shoegaze. Lietuvos radijo televizijos centre dirbantis, o taip pat sudėtingais socialiniais reiškiniais besidomintis Tomhetas paneigs mitą, jog metalistas – niūrus ir piktas tipas.

Nepatogi muzika pagal „Autism”. Tomhetas – tokiu slapyvardžiu sunkesnės muzikos gerbėjams gerai žinomas gitaristas, kompozitorius Tomas Daniševskis. Kadaise jis vienas pats buvo grupė „Autism”. Dabar prie jo prisijungė bendražygiai, tačiau Tomas nepaliauja stebinti soliniais sugebėjimais – jis savarankiškai įrašė, suvedė ir paruošė leidybai vienareikšmiškai vieną geriausių šių metų lietuviškos muzikos albumų „Film Noir”, pasirodžiusį vinilo plokštelės pavidalu. Beje, jos tiražas jau beveik išparduotas. Laidoje sužinosite, kas yra postmetalas, postrokas ir paslaptingasis shoegaze. Lietuvos radijo televizijos centre dirbantis, o taip pat sudėtingais socialiniais reiškiniais besidomintis Tomhetas paneigs mitą, jog metalistas – niūrus ir piktas tipas.

Ilgiausiai Lietuvoje veikianti įrašų leidybos kompanija – „Dangus”, įkurta dar 1993-iasiais. Kitais metais „Dangus“ minės ketvirčio amžiaus sukaktį. Šiemet vyksiantis festivalis „Mėnuo Juodaragis“ – jau dvidešimtasis! Abiejų šių kūdikių tėvas – nepailstantis organizatorius Ugnius Liogė. Kadaise su jo vardu buvo siejama ir daugiau festivalių, kurie jau baigė savo gyvenimus. Ko Ugniui trūksta dabartinėje Lietuvos muzikos padangėje, o ko galbūt yra per daug? Kaip radosi, gimė „Dangaus“ idėja, kaip rasdavosi pirmosios „leiblo“ išleistos kasetės, vėliau kompaktinės plokštelės? Kodėl ir kaip Ugniaus daromiems renginiams užkabinami stereotipai „gotiškas“, „baltiškas“, nors jų muzikinis spektras itin platus – nuo elektronikos iki hip-hop? Įdomūs atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – iš pirmų lūpų.

Ilgiausiai Lietuvoje veikianti įrašų leidybos kompanija – „Dangus”, įkurta dar 1993-iasiais. Kitais metais „Dangus“ minės ketvirčio amžiaus sukaktį. Šiemet vyksiantis festivalis „Mėnuo Juodaragis“ – jau dvidešimtasis! Abiejų šių kūdikių tėvas – nepailstantis organizatorius Ugnius Liogė. Kadaise su jo vardu buvo siejama ir daugiau festivalių, kurie jau baigė savo gyvenimus. Ko Ugniui trūksta dabartinėje Lietuvos muzikos padangėje, o ko galbūt yra per daug? Kaip radosi, gimė „Dangaus“ idėja, kaip rasdavosi pirmosios „leiblo“ išleistos kasetės, vėliau kompaktinės plokštelės? Kodėl ir kaip Ugniaus daromiems renginiams užkabinami stereotipai „gotiškas“, „baltiškas“, nors jų muzikinis spektras itin platus – nuo elektronikos iki hip-hop? Įdomūs atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – iš pirmų lūpų.

Kirtimų kultūros centro fenomenas. „Kultūrkė“ miesto pakraštyje, kur darbuojasi iniciatyvus jaunimas, koncertuoja žymiausi Lietuvos kūrėjai, o taip pat atvyksta žvaigždės iš užsienio – realybė. Kadaise ten vykdavo „Vilniaus bokštų” konkursas. Nesuskaičiuojamą gausybę metų tenykštėje diskotekoje šoka tie, kam per trisdešimt. Apie Kirtimų kultūros centro istoriją, projektus, koncertus, vizijas, apie keistas senovines tvarkas ir modernaus meno vėjus „Pakartot“ studijoje pasakoja šio centro darbuotojai, muzikantai, kultūros vadybininkai Gintautas Rožė bei Paulius Burakas.

Kirtimų kultūros centro fenomenas. „Kultūrkė“ miesto pakraštyje, kur darbuojasi iniciatyvus jaunimas, koncertuoja žymiausi Lietuvos kūrėjai, o taip pat atvyksta žvaigždės iš užsienio – realybė. Kadaise ten vykdavo „Vilniaus bokštų” konkursas. Nesuskaičiuojamą gausybę metų tenykštėje diskotekoje šoka tie, kam per trisdešimt. Apie Kirtimų kultūros centro istoriją, projektus, koncertus, vizijas, apie keistas senovines tvarkas ir modernaus meno vėjus „Pakartot“ studijoje pasakoja šio centro darbuotojai, muzikantai, kultūros vadybininkai Gintautas Rožė bei Paulius Burakas.

Nemuno deltos regioniniame parke yra ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje garsi Aukštumalos pelkė. Kadaise buvusia kūlgrinda, akmenimis grįstu pelkės taku, į kiminų šalį veda pažintinis takas. Juo einant galima grožėtis savitu kraštovaizdžiu, susipažinti su retais augalais bei gyvūnais.Po pelkę vedžioja ir pasakoja dr. Romas Pakalnis, Nemuno deltos regioninio parko direktorius Vaidas Pavilionis ir rekreacininkas Žilvinas Čėsna.

Nemuno deltos regioniniame parke yra ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje garsi Aukštumalos pelkė. Kadaise buvusia kūlgrinda, akmenimis grįstu pelkės taku, į kiminų šalį veda pažintinis takas. Juo einant galima grožėtis savitu kraštovaizdžiu, susipažinti su retais augalais bei gyvūnais.Po pelkę vedžioja ir pasakoja dr. Romas Pakalnis, Nemuno deltos regioninio parko direktorius Vaidas Pavilionis ir rekreacininkas Žilvinas Čėsna.

Akvariumai kaip langas į retai matomą, užburiantį povandeninį pasaulį žavi žmones jau tūkstančius metų. Kadaise nemažai žinių reikalavęs pomėgis, vystantis technologijoms, tapo prieinamas daugeliui. Šiandien mėgėjiškoji akvariumistika – pelninga pramonė, vertinama milijardais JAV dolerių.Pajūrio regioninio parko vyr. ekologas Erlandas Paplauskis perspėja, kad tai ima kelti grėsmę kai kurių rūšių išlikimui, mat dalies žuvų, ypač jūrinių rūšių, neįmanoma užauginti nelaisvėje. Daug jų žūsta netinkamai transportuojamos; skaičiuojama, jog vos viena iš 100 koralinių rifų žuvų akvariumuose išgyvena ilgiau kaip metus. Pasak Jūrų muziejaus-akvariumo specialisto Sauliaus Karaliaus, į asociaciją susibūrę pasaulio muziejai-akvariumai vadovaujasi etikos kodeksu, kuriame pabrėžiama būtinybė ne tik užtikrinti nelaisvėje laikomų rūšių gerovę, bet ir natūralios gamtos apsaugą. Tuo metu tarp akvariumistikos mėgėjų etikos klausimai kyla retai. Savanoriškas Jūrinių akvariumų tarybos sertifikatas, prieš keletą metų siūlytas etiška jūrinių rūšių prekyba besirūpinantiems tiekėjams, nepaplito. Apsilankę pas pas akvariumų ir žuvelių prekeivius, teiraujamės, kodėl.

Akvariumai kaip langas į retai matomą, užburiantį povandeninį pasaulį žavi žmones jau tūkstančius metų. Kadaise nemažai žinių reikalavęs pomėgis, vystantis technologijoms, tapo prieinamas daugeliui. Šiandien mėgėjiškoji akvariumistika – pelninga pramonė, vertinama milijardais JAV dolerių.Pajūrio regioninio parko vyr. ekologas Erlandas Paplauskis perspėja, kad tai ima kelti grėsmę kai kurių rūšių išlikimui, mat dalies žuvų, ypač jūrinių rūšių, neįmanoma užauginti nelaisvėje. Daug jų žūsta netinkamai transportuojamos; skaičiuojama, jog vos viena iš 100 koralinių rifų žuvų akvariumuose išgyvena ilgiau kaip metus. Pasak Jūrų muziejaus-akvariumo specialisto Sauliaus Karaliaus, į asociaciją susibūrę pasaulio muziejai-akvariumai vadovaujasi etikos kodeksu, kuriame pabrėžiama būtinybė ne tik užtikrinti nelaisvėje laikomų rūšių gerovę, bet ir natūralios gamtos apsaugą. Tuo metu tarp akvariumistikos mėgėjų etikos klausimai kyla retai. Savanoriškas Jūrinių akvariumų tarybos sertifikatas, prieš keletą metų siūlytas etiška jūrinių rūšių prekyba besirūpinantiems tiekėjams, nepaplito. Apsilankę pas pas akvariumų ir žuvelių prekeivius, teiraujamės, kodėl.

Kadaise su Pauliumi susipažinau kaip su „Urban Breakdown“ dueto puse – tuomet jie su Jose laužė aukštumoje buvusius breiksus. Dar jis – garsus geležies tramdytojas ir įvairaus stiprumo rūgšties tirpalų alchemikas. Na, ir didžėjus Moon Disco, artimas Lorano Vaitkaus, „Techstylism“ ir kitų patyrusių klubų gyventojų bičiulis. Pats metas jam stoti prie mikrofono ir padainuoti.

Kruopštus ir nuosaikus, ką beveiktų. Kadaise – po RÜT RÜT vardu iliustruodamas vakarėlių muziką, ilgą laiką – tvarkydamasis reklamos darže, dabar – ruošdamas kava, visada – mylėdamas muziką. „Bangų“ kėlėjas Ryklys – asmenybė, nepriklausoma nuo vietos, laiko ir kitų aplinkybių. Ir jo „Dainos Dainai“ – išlauktos, išmąstytos.

Kadaise jauniausiu iš geriausių Lietuvos didžėjų tituluotas (ir tiesiog šiek tiek paaugęs, bet nė trupučio nesuprastėjęs) Nightjar pastaruoju metu auginasi sparnus Londone. Išties nesąmonė ir liūdna, kad Simas dėl biurokratotechninių kliūčių į „Sūpynes“ nespėjo, bet šią vasarą Lietuvos festivaliuose jį ir jo žanrais neįrėmintus bosus dar tikrai turėtume išgirsti. Tai padaręs palinkėk sėkmės „Outlook Festival“ Kroatijoje, kur jis pasirodys pagrindinėje scenoje. Va taip!