Podcasts about kiekviena

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.„Kiekviena nauja santvarka prasideda nuo skulptūrų naikinimo“. Rašytojos Dalios Staponkutės kultūros komentaras.Pianistė Eglė Andrejevaitė išleidžia tarptautinį albumą, kuriame Frederiko Šopeno „Maljorkos preliudai“ ir šiuolaikinių Ispanijos kompozitorių interpretacijos.Klasikos koncertų salės naujienas pristato Gabija Narušytė.Po Antano Sutkaus parodos atidarymo Salake – pokalbis su fotografu Artūru Morozovu apie kultūrą regionuose.Unikalių specialybių menininkus ruošiantis VDA Telšių fakultetas diplomantų paroda baigia metus ir jau žvelgia į ateitį. Pokalbis su Telšių fakulteto dekanu prof. Ramūnu Baniu ir Metalo meno ir juvelyrikos programos vadove doc. Neringa Poškute-Jukumiene.Apie ką kalbės iš tolimiausių pasaulio kampelių susirinkę kūrėjai, kodėl svarbu net ir gyvenant svetur rašyti gimtąja kalba kalbėsime su Floridoje gyvenančia žurnaliste ir rašytoja Vilma Kava ir viena iš organizatorių LLTI direktoriaus pavaduotoja dr. Žydrone KolevinskieneVed. Jolanta Kryževičienė

Literatūros mėnraščio „Metai“ apžvalga.Kalbėdama apie Vilniaus knygų mugę, rašytoja Renata Karvelis sako: „Žinau, kad dalis rašytojų mielai išvengtų to keturių dienų šurmulio ir stumdymosi prie leidyklų stendų. Tačiau viena knygų mugė, o vėliau kita, kol apsisuka literatūrinių renginių, festivalių, akcijų ir apdovanojimų ratas, – žymi knygai skirtus metus“.Pastaraisiais metais itin daug kalbame apie įtraukųjį ugdymą, o susidūrę su tuo vaikai, jų tėvai ir pedagogai neretai laikosi skirtingų nuostatų ar turi savo požiūrį į tokį mokymą. „Tėvai turi išgyventi labai daug jausmų, jie jaučia ir gėdą, ir nerimą, nes nežino, kaip atrodys jų vaiko ateitis“, – sako su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais dirbanti Alvija Steponavičiūtė.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Nelegalūs gidai ne tik mažina legaliai dirbančių gidų užimtumą, bet ir gali skleisti netikslią ar net sąmoningai klaidinančią informaciją apie Lietuvą. Kodėl ši problema vis dar neišspręsta ir kokių veiksmų reikėtų imtis?Kūrybą pasroviui ir prieš srovę Marijampolėje pradeda nešti neseniai duris atvėrusi erdvė menui – „Užtvanka“. Privačios iniciatyvos dėka senosios miesto užtvankos pastatas tampa meno namais miesto bendruomenei.Kiekviena karta į miestus, erdves ir jų funkcionalumą žvelgia savaip, o šiandieniniai studentai jau kuria mūsų architektūrinį rytojų. Kokias vizijas jie turi? Kokias problemas sprendžia ir kokias vertybes akcentuoja?Vasario mėnesį minime legendinio animacinio serialo „Tomas ir Džeris“ 85-ąsias metines. Tai – vienas ilgiausiai gyvuojančių animacinių filmukų. Tačiau šis kultinis duetas neapsieina ir be kontroversijų – filmuke gausu veiksmo, chaoso ir smurto elementų. Kaip šis filmukas paveikė animacijos pasaulį, ir ar toks humoras šiandien vis dar tinkamas vaikams?Ved. Justė Luščinskytė

Leidykla „LAPAS“ kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru inicijuoja knygos (at)gimimo akciją, kviečiančia tapti rašytojos, vertėjos ir žmogaus teisių aktyvistės Neringos Dangvydės-Macaitės kūrinio „Gintarinė širdis“ bendraleidėjais. Knyga, išleista 2013-aisiais, 2014 metais buvo pašalinta iš prekybos, viešai apkaltinta „angažuota homoseksualizmo propaganda“. Apie tai – pokalbis su leidyklos vadove Ūla Ambrasaite ir Lietuvos žmogaus teisių centro direktore Jūrate Juškaite.Naujiena tinklalaidžių gerbėjams – startavo humoristinė LRT KLASIKOS tinklalaidė „Mažmeniniai pokalbiai“. Nostalgiško humoro laidoje kalba Gintas ir Sigis, kurie įvardija, kad per skirstomuosius radijo tinklus jie kas antrą savaitę į eterį paduos nemažą kiekį visai nepatikrintos ir smarkiai abejotinos informacijos. Gintas ir Sigis – gyvai studijoje.Panevėžio kraštotyros muziejus mini 100 metų jubiliejų. Tai vienas seniausių regioninių muziejų Lietuvoje. Muziejų prieš šimtmetį įkūrė, išlaikė ir pirmąją ekspoziciją parengė tuomet veikusios Panevėžio inteligentų draugijos „Gimtajam miestui tirti“ nariai. Koks muziejus yra šiandien? Panevėžio kraštotyros muziejuje lankėsi Evelina Povilavičiūtė.Lietuvių dirigentas Martynas Stakionis rytoj atvers Vienos muzikinio teatro sceną po teatro rekonstrukcijos – diriguos Johanno Strausso premjerą. Spektaklis skirtas 200-osioms Johanno Strausso gimimo metinėms.Nuo teisės studijų iki įspūdingos dainininko karjeros - toks platus buvo Brazilijos dainininko Emílio Santiago kelias. Šiandien jo darbai –nepakeičiama šios šalies kultūrinės istorijos dalis. „Kiekviena daina – tai mano širdies balsas“, – yra sakęs žymusis atlikėjas. Pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – ypatinga viešnia: dainininkė, grupės SKYLĖ vokalistė Aistė Smilgevičiūtė. Pokalbis apie tai, kaip gimsta dainos, kur slypi nenutrūkstamo ryšio su klausytoju paslaptis ir kas šiandien Aistei svarbiausia.Ved. Gerūta Griniūtė

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje menininkė Monika Žaltauskaitė-Grašienė (Žaltė) ir kompozitorius Kipras Mašanauskas pristato vaizdo ir garso instaliaciją „Atminties ritmas“. Taip Kaune atidaroma trečioji paroda, įkvėpta M. K. Čiurlionio kūrybos.„Mano mamą vadindavo smetoniška dainininke“, – pasakoja operos mecosoprano Birutės Almonaitytės dukra Dovilė Eidukaitė. Nors daugelyje šaltinių Birutės Almonaitytės gimtadienio data netiksliai įvardijama gegužę, iš tikrųjų jos gimtadienis – gruodžio 20-oji, ir rytoj solistė būtų šventusi savo 90-metį. Rasos Murauskaitės-Juškienės pasakojime operos primadoną prisimena jos dukra Dovilė Eidukaitė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Asta Krikščiūnaitė.Tik penkias minutes – tiek truko registracija, kurios metu šešiasdešimt verslų ir organizacijų spėjo gauti savo žaliaskarę, kurią galėtų papuošti Tauragės kalėdinių eglučių alėjoje. Akcijoje dalyvaujantys sako, kad savos eglutės puošyba ne tik linksmas užsiėmimas, tačiau ir galimybė pajausti bendrystę. Kiekviena tauragiškių eglutė alėjoje skirtinga, jas puošia ne tik plastikiniai, tačiau ir natūralūs papuošimai. Kas skatina tauragiškius dalyvauti kalėdinių eglučių alėjos akcijoje ir kaip šventiniu laikotarpiu gyvena Tauragės organizacijos ir verslai? Pasakoja Vesta Vitkutė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Vienos filharmonijos moterų alternatyvą Naujųjų metų koncertui, benamių blokuojamą teatrą Paryžiuje ir tris operas: apie kardinolų susirinkimą, naftos gavybos kompaniją ir lenkiškas tradicijas.Socialinį projektą „Orūs namus“ įkūrusi Marija Bunkaitė džiaugiasi sukūrusi sąlygas senjorams gyventi saugiai, bendruomeniškai, taupiai ir patogiai. Atjauta jai ne svetima nuo vaikystės, tad sako, jog negalėjusi nepamėginti. „Orūs namai“ jau yra Vilniuje ir Alytaus rajone. Kokią namų naudą jau jaučia čia gyvenantys, kokie iššūkiai ir atradimai pačiai įkūrėjai? Marija Bunkaitė – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

„Taip, mūsų vaikai tikrai nepatogūs“, - sako sunkią kompleksinę negalią turinčius vaikus auginančios mamos. – „Žodis „nepatogu“ mus lydi kiekvieną dieną ir visur, kur mes su savo vaikais būname, ką bedarome. Jie napatogūs patys sau, nepatogūs aplinkiniams, kurie juos mato, nepatogus ir mūsų pačių gyvenimas“. Keturios mamos, auginančios tokius vaikus, įkūrė fondą „Nepatogūs“. Trys iš jų: Henrika Varnienė, Snežana Glebovė ir Laima Ingileikienė – dalyvauja šioje laidoje, skirtoje Tarptautinei žmonių su negalia dienai.Sunki kompleksinė negalia – dar mažai plačiajai visuomenei pažįstama tema. Laidoje pašnekovės dalinasi savo asmeninėmis istorijomis, pasakoja, su kokiomis problemomis ir džiaugsmais susiduria jos pačios ir jų vaikai. Ir kodėl buvo svarbu įkurti fondą, kuris rūpintųsi oriu ir patogiu gyvenimu jau užaugusiems, turintiems sunkią kompleksinę negalią vaikams, visiškai nepriklausomai nuo jų fizinių ar intelektinių galimybių.„Mūsų vaikams taip pat reikia bendravimo, meilės, dėmesio, draugų. Mūsų vaikams reikia žinių, ugdymo, pažinimo“. „Kiekviena mama, auginanti sunkią negalią turintį vaiką, sugeba prisitaikyti ir šešios valandos miego paroje yra lobis“. „Kviečiame jungtis ir kitas mamas, auginančias „nepatogius“ vaikus, tai tikrai nauja paslauga, o ne fantastinis filmas“, - sako laidoje dalyvaujančios moterys.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kiekviena evangelija turi savo ypatumų. Aptariu Evangelijos pagal Luką išskirtinumą, atskleisdamas pagrindinę šio evangelinio naratyvo mintį.

Undinė Radzevičiūtė. „Pavojingi žodžiai“. Išleido Rašytojų sąjungos leidykla.Kiekviena šalis, kiekviena valstybė turėjo ir vis dar turi savo pavojingus žodžius. Žodžius, kurių geriau nesakyti, ir tokius, kuriuos geriau kartoti kuo dažniau. Nuo žodžių priklauso žmogaus vieta visuomenėje, jo sėkmė ir galimybės. Kartais po socialinių perversmų pavojingi žodžiai su pageidaujamais žodžiais susikeičia vietomis, bet ši knyga ne apie tai. Režisierius Safyrovas po režisieriaus Odino mirties kaip palikimą gauna retai statomą Verdžio operą. Ir tai ne šiaip opera, o Opera, turinti pavojingą prietarą. Jos pavadinimo negalima ištarti viso. Pavadinime tik du žodžiai, ir režisierius turi pasirinkti arba vieną, arba kitą. Knygos ištraukas skaito aktorė Valda Bičkutė.

Undinė Radzevičiūtė. „Pavojingi žodžiai“. Išleido Rašytojų sąjungos leidykla.Kiekviena šalis, kiekviena valstybė turėjo ir vis dar turi savo pavojingus žodžius. Žodžius, kurių geriau nesakyti, ir tokius, kuriuos geriau kartoti kuo dažniau. Nuo žodžių priklauso žmogaus vieta visuomenėje, jo sėkmė ir galimybės. Kartais po socialinių perversmų pavojingi žodžiai su pageidaujamais žodžiais susikeičia vietomis, bet ši knyga ne apie tai. Režisierius Safyrovas po režisieriaus Odino mirties kaip palikimą gauna retai statomą Verdžio operą. Ir tai ne šiaip opera, o Opera, turinti pavojingą prietarą. Jos pavadinimo negalima ištarti viso. Pavadinime tik du žodžiai, ir režisierius turi pasirinkti arba vieną, arba kitą. Knygos ištraukas skaito aktorė Valda Bičkutė.

Undinė Radzevičiūtė. „Pavojingi žodžiai“. Išleido Rašytojų sąjungos leidykla.Kiekviena šalis, kiekviena valstybė turėjo ir vis dar turi savo pavojingus žodžius. Žodžius, kurių geriau nesakyti, ir tokius, kuriuos geriau kartoti kuo dažniau. Nuo žodžių priklauso žmogaus vieta visuomenėje, jo sėkmė ir galimybės. Kartais po socialinių perversmų pavojingi žodžiai su pageidaujamais žodžiais susikeičia vietomis, bet ši knyga ne apie tai. Režisierius Safyrovas po režisieriaus Odino mirties kaip palikimą gauna retai statomą Verdžio operą. Ir tai ne šiaip opera, o Opera, turinti pavojingą prietarą. Jos pavadinimo negalima ištarti viso. Pavadinime tik du žodžiai, ir režisierius turi pasirinkti arba vieną, arba kitą. Knygos ištraukas skaito aktorė Valda Bičkutė.

Musninkuose (Širvintų r.) atkurtas istorinis namas ne tik papuošė šį miestelį, bet ir tapo nauju traukos centru. Jame duris atvėrusioje parduotuvėlėje prekiaujama vietos ūkininkų užaugintu derliumi, produkcija, įvairiai gaminiais. Musės krautuvėlės įkūrėjai Gintarė ir Rygaudas Guogiai sako, jog dar patys sunkiai galintys patikėti, kad aplinkui miestelį tiek daug auginama ir gaminama, tai stebina ir miestelio gyventojus, ir užsukusius svečius.Europos Komisija pateikė vertinimą ir siūlo griežtinti reikalavimus užtikrinant gabenamų gyvūnų gerovę. Tai tiesiogiai paveiks gyvulių augintojus, gali atsiliepti ir vartotojams. Žemės ūkio ministerija sukūrė specialistų ir socialinių partnerių darbo grupę ir sieks išsiderėti palankesnių sąlygų bei rasti sprendimus, kaip atliepti visuomenės poreikį rūpintis gyvūnų gerove, bet neužkraunant visos naštos ūkininkams.Kiekviena kaimo bendruomenė, nesvarbu, didelė ar maža, siekia tikslų ir pagal juos rašo projektus, planuoja būsimus darbus. Pavyzdžiui, Vilniaus rajono Sužionių kaimo bendruomenė prieš gerą dešimtmetį ėmėsi įgyvendinti projektą, kurį tęsia iki šiol. Šis projektas, pavadintas „Magiškos Kalėdos kaimo vaikams“, netgi apdovanotas rajone. Sužionių bendruomenės pirmininkas Vladislavas Maliukas džiaugiasi aktyviausiais jos nariais, drauge nuveiktais darbais. Liūdina tik tai, kad metams bėgant kaime mažėja jaunų žmonių.Ved. Kristina Toleikienė

Spaudos apžvalga.„Miestai pagaliau tampa vis patrauklesni gyvenimui, o iki tol svajone buvęs būstas užmiestyje pradeda kelti vis daugiau klausimų. Tai didžiulis žmonių galvose įvykęs vertybinis kūlvirstis, darantis esminę įtaką planuojant miestų plėtrą ir Lietuvos ateitį“, – apie Lietuvos miestų aukso amžiaus pradžią sako architektas Andrius Ropolas.Antanas Smetona – išdavikas ar tautos herojus? Didvyris ar bailys? Autoritaras ar autoritetas? Tai – tikri palyginimai, sklandantys visuomenėje. Šiemet pirmajam Lietuvos respublikos prezidentui sukanka 150 metų, ir Istorinė Prezidentūra Kaune klausia – ar tikrai vertindami šią asmenybę žinote viską?Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Prasideda Alytaus miesto ir viso Alytaus regiono istorijoje didžiausias nacionalinio lygio Lietuvos jaunųjų profesionalių vizualaus meno kūrėjų kūrybos darbų pristatymas - Alytaus jaunųjų kūrėjų bienalė „Meno kodas 2024. Sinestezija“.Visoje Vakarų Lietuvoje rudenį vyksiantis Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ kvies žiūrovus pažinti šiuolaikinio meno įvairovę.Šiluvoje prasidėjo tradiciniai, jau kelis šimtus metų gyvuojantys Šilinių atlaidai. Tai Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo atlaidai, kuriuos aplanko tūkstančiai piligrimų iš visos Lietuvos. Kiekviena diena būna skirta vis kitai bendruomenei.Maironio lietuvių literatūros muziejus pristatys išskirtinį projektą – poeto Jono Mačiulio-Maironio buto dioramą: 1:20 masteliu atkurtą Maironio buto, kuriame dar alsuote alsuoja tarpukario autentika, modelį, papildytą interaktyviais elementais.Ved. Justė Luščinskytė

Kiekviena vasara atneša naujų poilsio madų: galbūt atradome naują kryptį, o gal viskas beprotiškai pabrango. Kuo džiugina ir liūdina šis sezonas?Taip pat, kaip gynybos pramonė reaguoja į pažadus jai skirti daugiau pinigų?Ir ar tikrai dirbtinis intelektas padeda išmaitinti pasaulį?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Vandžiogalos seniūnijoje, Kauno rajone, jau mėnuo, kai kaimynystėje ganosi didelė stumbrų banda, daroma žala pasėliams, jaunuolynams. Ūkininkai sulaukė patarimo pasistatyti tvoras. Ekologišką mėsinių galvijų ūkį prižiūrintis Nikolajus Dubnikovas klausia: kodėl jie, ūkininkai, turi gyventi rezervate, o ne laukiniai gyvūnai?Šalyje daugėja kaimo turizmo sodybų ir paslaugų jose. Anot Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentės Agnės Vaitkvičienės, šį sezoną pradėjo 370 sodybų, pasirengusių priimti šalies ir užsienio svečius. Kiekviena jų stengiasi turistus patraukti paslaugų įvairove, sutvarkyta aplinka, sporto ir poilsio aikštelėmis, įrengtais pasivaikščiojimo takais.Rubrika „Miestiečiai kaime“. Birutę Gudauskienę gyvenimas sugrąžino į kaimą. 10 metų gyvenusiai Klaipėdoje teko grįžti į tėvų ūkį ir vėl melžti karves. Moteris nenuleido rankų. Įgijo aukštąjį išsilavinimą, gamina keramikos dirbinius, laiko bičių, o didžiausia atgaiva - tai vofelių (vaflių) kepimas savo įkurtoje poilsiavietėje šalia pažintinio tako į Aukštapelkę Rūgalių kaime, Šilutės rajone.Ved. Kristina Toleikienė

Laidoje, skirtoje Motinos dienai, šį kartą svečiuojasi dvi mamos, kurios nenutrūkstamai organizuoja įvairias veiklas, rengia informaciją, buria mamas dalinimuisi savo patirtimis: Marija Keršanskienė – iniciatyvos „Kalba mamos“ sumanytoja ir kūrėja, žurnalistė, dviejų vaikų mama, ir Sigita Valevičienė – psichologė-psichoterapeutė, knygos „Motinystės kelias“ autorė, keturių vaikų mama, porų terapeutė, įvairių mokymų autorė.Motinystė – viso gyvenimo dalis. Ir mes, mamos, augame kasdien, kartu su savo vaikais, kartu su vis naujais iššūkiais. „Kiekviena mama savo vaikui yra pati geriausia mama. Leiskime būti sau tiesiog žmonėmis, leiskime sau būti ir laimingomis, ir pavargusiomis, ir tomis, kurios leis sau pasakyti „man reikia pagalbos“, - pasakoja pašnekovės.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Alternatyvaus roko grupė „Sraigės efektas“ švenčia savo albumo „Klaidosklaida“ vienerių metų gimtadienį ir ruošia staigmenas ne tik klausytojams, bet ir sau patiems.Viena staigmenų - keturios naujos kūrinio „Tylos“ versijos. Kiekviena savita, nes kurta vis kito grupės nario. Pavyzdžiui, Nikita Dobrotin nustebino visus, sukūręs kūrinio versiją su Kastytčiu Sarnicku-Kastetu ir tai tik staigmenų pradžia!Apie visas staigmenas išsamiai, bei ko dar galima (o tikrai galima!) tikėtis ateityje, kalbamės su grupės nariais ir kviestiniu svečiu neabejingu „Sraigės efekto“ muzikai – Kastetu.Kalbino Rimvydas Černiauskas

Balandį leidžiamės gilyn į savo kūno pažinimo temą, kurią su bendruomene užgriebėme kovo mėnesį – kviečiu pasigilinti, o gal ir visai naujai pažvelgti į nuostabią dovaną – vaisingumą. Mano pašnekovė – dabar galbūt išgirsit keletą visiškai nepažįstamų pavadinimų – Ingrida Vuosaitytė Kreitono modelio ir FEMM bei teenFEMM metodų mokytoja, teologė, 5 vaikų mama. Ingrida nuo 2014 metų moko moteris ir poras pažinti savo vaisingumą ir to yra išmokiusi jau virš 800 porų Lietuvoje. Šie skaičiai ir patirtis pokalbį nuspalvino tikrai įdomiais faktais ir istorijomis. Be jokios abejonės, tai leidžia Ingridai daryti šiokias tokias išvadas. Trumpai tariant, Ingrida padeda išmokti natūraliai planuoti savo šeimą, tiek norint atidėti ar išvengti nėštumo, tiek norint pastoti. Dažnai į Ingridą kreipiasi poros, kurios susiduria su nevaisingumu. O į paauglystę žengiančių dukrų turinčioms klausytojoms bus vertinga išgirsti, kad Ingrida taip pat veda edukacines grupes skirtas mamoms ir dukroms. Pokalbyje išgirsite, kokiais terminais apie hormonusjau žongliruoja jos dukros, tarp kurių ir 9-metė. Klausydama svajojau, kaip ir mano dukra tą gebės – pažinti ir gerbti savo kūną. PSO teigia, kad tinkamai pažinus savo kūną, šis, natūralaus šeimos planavimo metodas, yra tikslus 98% procentais. Jei smalsu, kviečiu klausyti pokalbio ir susipažinti giliau. Ką dar išgirsite šiame pokalbyje: Kaip ekologija susijusi su natūraliu šeimos planavimu? Kaip natūralaus šeimos planavimo metodai atsirado Ingridos gyvenime ir kodėl jie pakeitė jų poros gyvenimą kardinaliai? Klausiau, kiek užtrunka, kol pora, o ypač pati moteris, išmoksta pažinti savo vaisingas ir nevaisingas dienas? Kaip reaguoja mano ciklas ligos, streso, nemigos etapais, pavartojus alkoholio, vaistų ir pan? Nes kūnas reaguoja, mūsų ciklas taip pat. Ar gali moteris jausti ovuliaciją? Kokie dar ženklai, be gimdos kaklelio gleivių ir kūno bazinės temperatūros stebėjimo, gali padėti atpažinti vaisingas dienas? Ar realu, kad jau mėnesinių metu yra vaisingos dienos? Gero klausymo irvertingų atradimų, kalbėkime, mamos. Marija

Nauja „SUPERKOLORITO“ daina parašyta jau senokai, Adomo Koreniuko, kaip gimtadienio dovana Giedrei Nalivaikaitei. Prie kūrinio pora pridėjo ir vaizdo klipą, priminsiantį galbūt ne visai tobulas pirmąsias lietuviškas atostogas užsienyje dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Kiekviena dueto daina – nauja istorija, todėl įsitaisykite patogiai ir mėgaukites akimirka. „SUPERKOLORITAS“ netrukus žada daugiau naujienų ir šokių, prieš tai aplankys festivalį „Tallin Music Week“.Ved. Marius Andrijauskas

Laurynas Krickas, netikėtai mirus tėčiui, perėmė šeimos augalininkystės ūkio vairą. Krickų šeima žinoma Švenčionių rajone Adutiškio apylinkėse, kaip darbštūs ir sumanūs ūkininkai. Jauniausias šeimos narys dirba dar prosenelio turėtose žemėse. Laurynui pataria mama Dariutė, padeda brolis Justinas, bet daugiausia rūpesčių krenta ant trisdešimtmečio pečių.Vilkaviškio rajono ūkininkas Andrius Mickevičius pustrečių metų kankinosi su NMA, aiškindamasis kodėl jam neskirta parama. Vyriausiasis administracinis teismas prieš Kalėdas paskelbė galutinį sprendimą, palankų ūkininkui. Kokią žalą teismai padarė ūkininkui? Ką darys NMA- komentuoja Teisės departamento vyresn. patarėja Austėja Riškuvienė.Molėtų krašto tradicinių amatų centras Mindūnuose garsėja savo kulinarinio paveldo edukacijomis, verdama žuviene ir po atviru dangumi organizuojamu kalvystės pažinimu. „Kiekviena diena čia vis kitokia, nes ją kuria vis kiti žmonės“, - atvirauja Molėtų krašto tradicinių amatų centro koordinatorė Virginija Žvarėlaitė.Ved. Arvydas Urba

Kiekviena šventė turi daugybę materialių gamtos dalykų: kalėdinė eglutė - iš miško, spanguolės kisieliui - iš pelkės, grybai virtiniams - iš girios, kitkas – iš sodo, daržo. Daugelis Kūčių vakarą susirinks prie bendro šeimos stalo ir tikrai, ne patiekalų gausa šį vakarą svarbi ant stalo – svarbiausia, su kokia nuotaika, ko palinkėsime vieni kitiems, apie ką galvosime, nutilę minutei.O kur linkėjimai, būrimai – pastebi tautodailininkė Marija Liugienė ir aiškina, kaip ten buvo su tuo ilgiausiu ar trumpiausiu iš po staltiesės ištrauktu šieno šiaudu?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Какими будут школы в заново отстроенной Украине?Итоги Форума свободной России в Таллине.Подкаст "Доверяй, но проверяй".Вед. А. Двоеглазов

Kiekviena istorija unikali, kartais - ypač skaudi ir sudėtinga. Jautrus, atviras, tačiau tikrai nelengvas pokalbis laidoje, skirtoje Pasaulinei psichikos sveikatos dienai pažymėti. Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos „Žvelk giliau“ koordinatorė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ narė, dramos terapeutė, mama Kristina Radžvilaitė ir Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė – dailininkė, iliustruotoja, mama –jautriai pasakoja apie negalią turinčių tėvų nelengvą kasdienybę ir tai, kas padeda išlikti sudėtingose situacijose.Šiuo metu Lietuvoje jau tikrai nemažai kalbama apie tai, kaip svarbu laiku pastebėti autizmo bruožus, laiku suteikti pagalbą tiek vaikui, tiek šeimai. Tačiau ar užtenka rūpesčio tomis šeimomis, kurios rūpinasi jau paaugusiais paaugliais ar dar vyresniais vaikais, kur, tikėtina, tėvai labai pavargę ir nusivylę? Ar ir kaip galėtume daugiau atskleisti, kaip gyvena, ką kartais patiria šeimos, kuriose prižiūrimas sudėtingo elgesio, negalią turintis vyresnis vaikas, paauglys ar jau suaugęs žmogus. O gal vis dėlto turime saugoti visuomenę ir apie tai nekalbėti?Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Vytauto Martinkaus knyga „Dvylika lieptų: kalendorinės novelės“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Kiekviena šios knygos novelė yra pasakotojo žingsnis astronominiu laiko ratu. Čia vyrauja autobiografiniai savimonės, tikrovės atverčių, gyvenimo kelio pasirinkimo ir prasmės klausimai. Intriguojantys siužetai, novatoriškai supinti su autoriaus biografija ir socialine kultūrine dokumentika, atskleidžia pasakotojo kartos žmonių likimus ir dvasinę jų patirtį. Novelę „Karvelių lesintojas“ skaito autorius.

Vytauto Martinkaus knyga „Dvylika lieptų: kalendorinės novelės“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Kiekviena šios knygos novelė yra pasakotojo žingsnis astronominiu laiko ratu. Čia vyrauja autobiografiniai savimonės, tikrovės atverčių, gyvenimo kelio pasirinkimo ir prasmės klausimai. Intriguojantys siužetai, novatoriškai supinti su autoriaus biografija ir socialine kultūrine dokumentika, atskleidžia pasakotojo kartos žmonių likimus ir dvasinę jų patirtį.Novelę „Karvelių lesintojas“ skaito autorius.

Vytauto Martinkaus knyga „Dvylika lieptų: kalendorinės novelės“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Kiekviena šios knygos novelė yra pasakotojo žingsnis astronominiu laiko ratu. Čia vyrauja autobiografiniai savimonės, tikrovės atverčių, gyvenimo kelio pasirinkimo ir prasmės klausimai. Intriguojantys siužetai, novatoriškai supinti su autoriaus biografija ir socialine kultūrine dokumentika, atskleidžia pasakotojo kartos žmonių likimus ir dvasinę jų patirtį.Novelę „Karvelių lesintojas“ skaito autorius.

Šį kartą „Homo cultus klubas“ svečiuojasi radijo balkone. Diskusijų temą padiktavo gyvenimas: „Paminklas kaip prakeiksmas? Viešoji erdvė ir atminties politika“. Paminklų statymas ir griovimas yra amžinesnis už pačius paminklus. Kiekviena nauja politinė valdžia rūpinasi savo herojų ir vertybių įamžinimu, o dažnai ir ankstesnės santvarkos ženklų sunaikinimu. Brandžiose demokratinėse valstybėse įamžinimo politika turi nusistovėjusius principus ir derina profesionalų požiūrį ir visuomenės dalyvavimą. Kokia situacija Lietuvoje? Kaip čia suprantama viešoji erdvė, jos įprasminimas, atvėrimas visuomenei ar užgrobimas, naujos viešojo meno formos ir vizuali tarša. Apie tai diskutuoja laidos „Žmogus ir miestas“ kūrėjai: miesto antropologė Jekaterina Lavrinec bei architektai Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas, laidos „Mažosios Europos pokalbiai“ vedėjas publicistas Donatas Puslys ir laidos „Tarp praeities ir ateities“ autorius filosofas Simas Čelutka.Ved. Laima Kreivytė

Darija Tonkich – holistinės lyderystės koučerė, Klubo kurso „Lyderystė kiekvienai“ autorė bei koučingo programos „Savirealizacija karjeros kelyje“ lektorė. Patirtas perdegimas karjeros kelyje bei vaikelio gimimas pašnekovę pastūmėjo gilintis į saviugdą, Darija pradėjo skaityti psichologines knygas bei domėtis neurologijos mokslu. Vėliau, susidėliojus reikiamoms aplinkybėms, tinklalaidės pašnekovė užvėrė finansų srities duris, kurioje praleido ne vienerius metus būtent vadovės pozicijoje ir suprato, jog metas įgalinti psichologijos bei koučingo įgūdžius ir padėti kitoms, geresnio vadovavimo modelio siekiančioms lyderėms. Šio pokalbio metu Darija kviečia atkreipti dėmesį į pagrindines vadovės užduotis. Kiekviena lyderė turi žinoti, jog komandą ir jos narius nuolatos turime auginti, leisti jiems būti sėkmingiems, nuo to priklauso darbo rezultatai, klientų atsiliepimai, verslo sėkmė, galiausiai, tarpusavio ryšys. Tai bus lyg sėkmingos vadovės gidas. Pašnekovė neslepia, save pačią ji pamena, kaip labai reiklią, o kartais net ir bjaurią vadovę, kuri nuolatos siekė tobulybės, tad šio pokalbio metu išgirsi ne tik vertingus patarimus, bet ir asmenines holistinės lyderystės ekspertės patirtis, kurios Tau padės tapti geresne vadove, supratingesne komandos nare bei harmonija spinduliuojančia asmenybe! Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Su kokiais iššūkiais susiduria šiuolaikinės vadovės? Ar galime atrasti harmoniją tarp darbo ir asmeninio gyvenimo? Kodėl Darija prisimena save, kaip labai bjaurią vadovę? Kodėl tiek vadovas, tiek darbuotojai nutyli lūkesčius? Kokius kolegų poreikius vadovas turi įgyvendinti pirmiausia? Kas nulemia darbuotojų pasitraukimą dažniau: atlyginimas ar grįžtamojo ryšio nebuvimas? Kokio dažnumo susitikimai su darbuotojais veikia geriausiai darbo kokybės atžvilgiu? Raudonos vėliavos, kurios siunčia signalus, jog darbuotojas yra ne savo vietoje? Top 5 įgūdžiai, kuriuos turi turėti kiekviena vadovė. Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Rusija smogė Ukrainos infrastruktūrai, siekdama kompensuoti savo pajėgų nuostolius mūšio lauke, ir pažadėjo, kad sąjungininkai „padidins ir palaikys“ paramą Kyjivui.Ukrainos gynybos ministro patarėjas Jurijus Sakas sako, kad Rusija šiam karui rengėsi ilgai ir ji turi užduotį sunaikinti Ukrainos valstybę. Pasak patarėjo, mes negalime atsipalaiduoti ir galvoti, kad jie nebeturi raketų, todėl rytoj bus švarus dangus.Seime pristatytas kitų metų biudžetas, bus svarstomos PVM lengvatos maitinimo, apgyvendinimo, atlikėjų paslaugoms, atmesti siūlymai taikyti lengvatinį PVM maistui ir remonto paslaugoms.Palūkanų kėlimas Jungtinėse Valstijose didina pasaulinės recesijos riziką, sako ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. Kas laukia pasaulio ekonomikos?Vilniaus Naujininkų mikrorajone nuo legioneliozės mirė 70 metų vyras.Ligonių kasos, patikrinusios, kaip gydymo įstaigose laikomasi vaistų skyrimo tvarkos – sukėlė nemažą šurmulį gydytojų gretose. Šeimos gydytojų profesinė sąjunga sako, jog šiuo metu nemažai jų rašo pasiaiškinimus dėl to, kad pagrįstai skyrė kompensuojamą vaistą gydymui tęsti pacientams, sergantiems krūtinės angina.Ved. Agnė Skamarakaitė

Į kino sales grįžta festivalis „Nepatogus kinas“. Nuo 2007 metų kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis visą spalio mėnesį ekranuose vėl gvildens aktualias temas: nuo migracijos, karo iki ekologijos. Apie šių metų festivalio programą ir laukiančias diskusijas kalbamės su vienu iš programos sudarytojų kino kritiku Vladu Rožėnu.Šiuolaikinės muzikos festivalis „Muzikos ruduo“ mini 50-ties metų jubiliejų. Festivalio koncertai kviečia apžvelgti pusę amžiaus lietuvių kompozitorių kūrybos ir diskutuoti apie šiuolaikinės muzikos procesus per šį laikotarpį. Festivalį aptariame su festivalio meno vadovu Robertu Bliškevičiumi.„Annie Ernaux ypatinga dviem aspektais. Pirma – ji nagrinėja moters padėtį visuomenėje, o antra – rašo vadinamąsias autofikcijas“, - rašytoją Annie Ernaux apibūdina vertėjas Vytautas Bikulčius. Pasak jo, A. Ernaux „po Simone`os de Beauvoir yra ryškiausia rašytoja Prancūzijoje“. Švedijos akademija paskelbė Nobelio literatūros premijos laimėtoją. Ja tapo prancūzų rašytoja Annie Ernaux. Į pasirinkimą žvelgiame kartu su literatūros tyrėju ir vertėju V. Bikulčiumi ir šiuolaikinės prancūzų literatūros tyrėja, Vilniaus universiteto docente daktare Eglė Kačkute-Hagan.„Katės“ – populiarus ir amžinai jaunas miuziklas. Kiekviena scenos artistų karta jį atgaivina ir prikelia gyvenimui iš naujo, dovanodama savo nekantrumą, jaunystės gaivalą ir kitokį skambesį. Tad miuziklas tikrai išlieka amžinai jaunas, nors jam nei daug, nei mažai – keturiasdešimt vieneri metai. Faustos Savickaitės pasakojimas.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši gitaristas, kompozitorius Chris Ruebens. Iš Belgijos į Lietuvą gyventi atvykęs muzikas kuria savo gyvenimą Vilniuje: koncertuoja, kuria, žinias perduoda jaunajai kartai.Ved. Gerūta Griniūtė

Didėja skirtis tarp mokyklų, akcentuojančių akademiškumą, bei tų, katros linkusios kalbėti tik apie gerą mokinių savijautą.Tradiciškai pavasarį tėvams kyla daugybė klausimų, remiantis kokiais kriterijais parinkti vaikui mokyklą. Kiekviena mokykla: tiek valstybinė, tiek savivaldybės, tiek privati, akcentuoja savo stiprybes. Vienos yra linkusios į akademiškumo akcentavimą, kitos - sporto, trečios inžinerijos, menų, užsienio kalbų bei kitas sritis. Tačiau pastaruoju metu ryškėja nauja tendencija, girdi, akademiškumą reikėtų pamiršti ir susitelkti tik į gerą vaiko savijautą mokykloje, nereikalauti iš jo akademinių rezultatų, esą jie ateisią savaime, jei tik vaikas gerai jausis.Ar tikrai įmanoma pasiekti gerų rezultatų neįdedant pastangų arba, perfrazuojant vieną kalambūrą, ar gali nekasamas bulvių laukas nusikasti pats?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Lietuvos nevalstybinių bendrojo ugdymo įstaigų asociacijos prezidentė, privačios „Saulės" mokyklos direktorė Irena Baranauskienė, Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos direktorė Loreta Šernienė ir Kauno technologijos universiteto gimnazijos matematikos mokytojas ekspertas Leonas Narkevičius.Ved. Jonė Kučinskaitė

FM99 iš Ukrainos pasakoja žurnalistas Andrii Bystrov.

„Kiekviena pasaka – tai stebuklingas veidrodis, kai kuriais atžvilgiais atspindintis mūsų dvasinį pasaulį ir žingsnius, kuriuos būtina žengti, kad iš nebrandžių taptume brandūs“, – savo knygoje „Kodėl mums reikia stebuklo. Pasakų reikšmė ir svarba“ rašė vaikų psichologas ir psichiatras Bruno Bettelheimas. Anot jo, pasakos vaikui suteikia tai, kas jam labai svarbu bręstant – įrankius suvaldyti savo vidinį pasaulį, orientyrus suvokti sudėtingas gyvenimo situacijas ir pagalbą ieškant iš jų išeities. Tačiau ar pasakos tik vaikams? Gal kaip tik problema yra ta, kad mes, suaugusieji, į pasakas imame žvelgti ciniškai manydami, kad nebe mums tie stebuklai, o gyvenimas toks jau yra – reikia su juo susitaikyti?Apie tai kalbamės su sese Rima Malickaite, kuri išleido savo antrąją knygą „Dvi karalienės“, pasakojančią apie berniuko Rapolo, jo naujosios sesutės Tėjos ir bičiulės Lukos kelionę į paslaptingą akmenuigių karalystę ieškoti Tėjos, kuri į Rapolo šeimą atvyko iš vaikų namų, mamos.Ved. Donatas Puslys

Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė priminė, kad parke sukurta patogi lankymo bei informavimo sistema.Kiekviena žiema gamtoje atlieka nelemtą atrankos vykdytojo darbą. Įprastų rūšių, kad ir didžiųjų zylių, gausa žiemą sumažėja net keletą kartų, bet galima laukti naujų lesyklos lankytojų, ypač žaliukių, svilikų, alksninukų, karklažvirblių.Ukmergės kultūros centro Deltuvos skyriaus renginių organizatorė Daiva Stimburienė pasakojo, kaip miestelio karštovaizdį įamžino meduoliuose.Žuvinto biosferos rezervato vyriausiais ekolgas Arūnas Pranaitis dalijasi žiemiškais Žuvinto vaizdais, priminė, kad net žiemą nėra saugu vaikščioti užšalusiu ledu, papsakojo, ar tetervinams liko spanguolių.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Ankstukais neišnešiotus naujagimius, dar vadinamus coliukais ar nykštukais, nutarė įvardyti jų susilaukusios mamos, susibūrusios į visuomeninę organizaciją. Kiekviena jų, kartu su kūdikiu ir jo tėvu, pereina savo asmeninius pragarus. Baisiausia, kaip sako mamos, ne pati naujiena, kad vaikas į pasaulį įsiveržė per anksti ir net negali išleisti pirmojo riksmo, jo plaučiai tam dar neišsivystę, o nežinia.Apie netikėtus džiaugsmus ir rūpesčius, emocinius sunkumus, neretu atveju, ir ne pačias geriausias išeitis laidoje kalbamės su Asta Speičyte Radzevičiene – Neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ vadove, projekto „Ankstukai“ vadove ir nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ steigėja ir Evelina Sabaityte – medicinos psichologe, dirbančia VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centre, konsultuojančia pacientes ir teikiančia psichologinę pagalbą asmenims ir poroms, išgyvenančioms emocinius sunkumus nėštumo ar laikotarpiu po gimdymo, bandančioms susilaukti kūdikio.Asociacijoje daugiausia buriasi sėkmingus atvejus išgyvenusios šeimos, tačiau būna ir liūdnesnių išeičių. Mažyliai, dėl per ankstyvo atėjimo į šį pasaulį, turi išgyventi nemažai įvairių ir sudėtingų operacijų. Ko pasekoje, tėvus ir kitus artimuosius lydi skausmas, liūdesys, kaltės jausmas. Neregystė, cerebrinis paralyžius, raidos sutrikimai – neretos skausmingos ir liūdnos išeitys.Laidoje pašnekovės pasakoja, kas yra neišnešiotukas, kokia ankstukų gimimo statistika Lietuvoje, kaip, su metais, keičiasi išgyvenamumo rodiklis. Evelina dalijasi, kaip iš lėto mamos priima psichologų ir kitų specialistų pagalbą ir sako, kad dažnai tenka moterims priminti, kad norint išgelbėti vaiką, reikia nepamiršti rūpintis ir savimi. Asta pasakoja apie pandemijos metu įkurtą neišnešiotukų pagalbos liniją, kurios telefono numeris yra +370 612 03800 ir kviečia šeimas nelikti vienoms su savo skausmu. Pokalbis apie visuomenės, artimųjų, draugų reakcijas ir palaikymo svarbą sudėtingose naujose situacijose, gimus ir augant neišnešiotam vaikeliui.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kviečiu Tave prenumeruoti mano Elektroninį Naujienlaiškį ir gauti mano nemokamą E-Knygą “Tinklinio Marketingo Juodasis Diržas” čia http://gediminonaujienlaiskis.lt/ kad nepraleistum naujausių mokymų :)Ar naudojiesi TikTok? Sek mane čia: https://www.tiktok.com/@verslotrenerisTaip pat prisijunk prie mano Telegram kanalo kur dalinsiuos mokymais, naujienomis ir kitais įdomiais dalykėliais https://t.me/tinklinismarketingas

Jau savaitę galioja tvarka, ribojanti pirkėjų skaičių mažose vaistinėse. Vaistinių atstovai sako nuolat susiduriantys su pirkėjų nepasitenkinimu. Tuo metu žmonės skundžiasi, kad prie vaistinių durų, lauke, turi praleisti po penkiolika minučių, kartais ir ilgiau. Su kokiais iššūkiais susiduria galimybių paso nereikalaujančios vaistinės ir kokios jų klientų nuotaikos, domėjosi kolega Daumantas Butkus. RG vaistinėsIeškoti „tolimų artimųjų”, savo protėvių, atkurti giminės geneologinį medį ar fiksuoti bei išsaugoti istorinę atmintį jau galima pasitelkus Vilniaus miesto savivaldybės ir savivaldybės įmonės „Vilniaus planas” parengtą interaktyvų žemėlapį – skaitmenizuotas Vilniaus kapinės. Pasakoja Karina Metrikytė.Šiuo metu trūksta arti dešimties SAM pavaldžių biudžetinių įstaigų vadovų. Dauguma jų tiesiogiai susiję su pandemijos valdymu. Ar niekas neina į šias pareigas, ar ministras jų neskiria? Probleminis pokalbis. Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė - Motiejūnienė, premjerės patarėjas Vitas Vasiliauskas, Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė, Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.Mindaugas Laukagalis iš Klimato kaitos konferencijos.Užsienio naujienų apžvalga. Ieva Balsiūnaitė.Šiandien, lapkričio 3-ią dieną Prezidentui Valdui Adamkui sukanka 95-eri. Šia proga pasirodo biografija „Adamkus“. Knyga „Adamkus“ – istoriko, prof. Egidijaus Aleksandravičiaus ilgų bendravimo metų su prezidentu ir jo veiklos tyrinėjimų Lietuvoje bei JAV rezultatas. V. Adamkaus bibliografija plati ir įvairi, kai kurios prezidento knygos sulaukė didelio visuomenės dėmesio („Be nutylėjimų“, „Paskutinė kadencija“). Tačiau išsamios V. Adamkaus biografijos neturėjome. Prof. E. Aleksandravičius pasakoja ne tik neįtikėtinai įdomią V. Adamkaus gyvenimo istoriją, bet ir atveria pokarinės lietuvių diasporos veikimą. „Tai pirmoji išsami biografija žmogaus, kuris jau įėjo į Lietuvos istoriją kaip populiariausias Kovo 11-osios Respublikos politikas, kone aštuonis dešimtmečius aktyviai veikęs ir šiandien tebeveikiantis visuomenės ir valstybės laisvės labui. Knygoje „Adamkus“ lieka ir neatsakytų klausimų, kuriuos istorikai ir giminingų mokslų tyrinėtojai turėtų ateityje patikslinti. Mūsų studijoje - istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egidijus Aleksandravičius.Kiekviena krizė yra galimybė, o pandemija nėra išimtis. Tuo įsitikinęs įmonių grupės „Teltonika“ vadovas Arvydas Paukštys. Per dešimt metų: 11-a naujų projektų, daugiau kaip pusketvirto milijardo eurų sieksiančios investicijos ir kelios dešimtys tūkstančių naujų darbo vietų - tai keli skaičiai, kuriuos Dariui Matui dėsto verslininkas. Anot „Teltonikos“ vadovo, pasitikėjimas darbuotojais ir adekvatus jiems mokamas atlyginimas, garantuoja sėkmę.Šiandien prezidento Valdo Adamkaus gimtadienis. Išskirtinis prezidento interviu Lietuvos radijui.Sporto naujienos. Marius AndrijauskasJordanija iš arti. Ieva Balsiūnaite.Savaitės komentaras. Autorė – apžvalgininkė Indrė Makaraitytė.Ved. Rūta Kupetytė

Kiekviena botanikos sodo Kairėnuose augalų kolekcija, skirta bendram supažindinimui su augalų įvairove pasirinkta tema : augalai iš natūralios gamtos ar daugeliui pažįstami vaismedžiai, vaiskrūmiai. Ateityje planuojama kolekcija, atspindinti augalų evoliucijos istoriją.Didžiulėje Kairėnų botanikos sodo teritorijoje gali sutikti briedį ir stirną, kiškį ar voveraitę.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kiekviena diena kelia nerimą, naujovės baugina. Jei tik galėtų šie žmonės lyg sraigės sulystų į savo kiautą tik retkarčiais iškišdami galvą apsidairyti. Dažniausiai nieko įspūdingo gyvenime nepasiekia, nes nepasitiki savimi ir skausmingai bijo kritikos.Ar įmanoma ištrūkti iš nepasitikėjimo savimi spąstų ir pasakyti gyvenimui „Taip“? Kaip paremti drovius ir atsitraukusius žmones?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Kaip gyvenimas Alytuje pritaikytas visiems? Kokie keliai jau nueiti ir kokius dar reikia nueiti visiems kartu, kad, per empatiją, kuri įtakoja ir reglamentuojančių aktų priėmimus, virstų didžiąja bendruomenės galia? Laidoje kalbamės su Povilu Labuku, Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoju, Vytautu Zubrumi, Alytaus profesinio rengimo centro direktoriumi, Silvija Pešteniene, Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos laikinąja vadove, Indre Mikelionyte – Pranculevičienė Alytaus kultūros centro direktore, Klementina Gruzdienė Alytaus autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininke.Kiekviena diena yra bendruomenės narių ugdymas. Ir neužtenka vien reglamentuojančių teisės aktų priėmimo tam, kad vyktų pokyčiai. Svarbiausia – visiems būti tos pačios bendruomenės dalimi, visiems mokytis vieniems iš kitų kiekvieną dieną ir tik taip galime judėti pirmyn. „Viskas susiveda į žmones ir į paprastą norą daryti pokyčius. Tai neturi gimti iš rašto, tai turi gimti iš širdies“, - sako laidos pašnekovai.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Projektas „Mums pakeliui“ startuoja jau liepos 5-ąją. Tai projektas apie tai, kad visi mes einame savo keliu, o tie atskiri mūsų kiekvieno keliai susijungia į vieną didelį kelią. Projektas, kuriame tikrai nueisime 500 km Camino Lithuano kelią nuo Žagarės iki Seinų. Kiekvieną dieną eisime vis nauju etapu ir kiekvieną dieną keliautojų komandą sudarys keturios pozicijos: fizinę negalią, psichosocialinę ar intelekto negalią turintys, žinomas žmogus ir vietinis šviesuolis. Kiekviena diena turi ir savo temą. LRT.LT puslapyje yra projekto anketa, taisyklės, išsamūs aprašymai, kur galite apie viską paskaityti plačiau.Laidoje dalyvauja du keliautojai visomis prasmėmis. Juozas Gaižauskas – aktorius, rašytojas, TV laidų bei renginių vedėjas, prodiuseris, dainų kūrėjas, atlikėjas ir piligrimas. Vytis Venslauskas – reklamos ir marketingo projektų kūrėjas, viešosios įstaigos „Turizmo plėtros institutas“, administruojančios iniciatyvos Draugystė veža projektus, direktorius, aistringas motociklų mėgėjas, neseniai grįžęs iš žygio po Ispaniją ir Portuhgaliją, nors ruošėsi į Maroką, taip pat ir piligrimas.Visi mes kiekvieną dieną vaikštome nuo ryto ligi vakaro – vieni daugiau, kiti mažiau, tačiau ne kiekvienas pasiryžta leistis į piligriminį kelią. Tam įgyvendinti ir Juozui Gaižauskui prireikė nemažai laiko – net 5-erių metų. Laidoje J.Gaižauskas dalijasi savo kelio ieškojimais ir atradimais. Kaip sugalvojo eiti į piligriminį kelią ir kodėl taip ilgai ruošėsi? Su kokiais iššūkiais ir atradimais teko susidurti kelyje ir po jo? Taip pat laidoje kalbamės apie knygą „Dievas su šlepetėmis“. Taip vadinasi pirmoji aktoriaus Juozo Gaižausko knyga. Ji gimė po žygio Šv. Jokūbo keliu. Ir pavadinimas, sako Juozas, nėra atsitiktinis: „knygoje Dievas iš tiesų mūvi šlepetes, pamatysite“.Vytis Venslauskas kviečia jungtis visus ir perduoda projekto organizatorių žinutę: „Šiuo projektu norime dar kartą pasakyti, kad šiandien mes visi - tiek turintys negalią, tiek ne, tiek žinomi žmonės, kurių gyvenimus sekame, tiek tie, kurie kuria šviesą ir grožį tyliai, – visi esame naujame starte. Ir toks jausmas, kad visi nauji išbandymai mums siunčiami yra tam, kad dar kartą įvertintume svarbiausia - priimti, suprasti, palaikyti ir mylėti vienam kitą.“Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė

Apie 40 avių Rokiškio rajone augina Vidutis Rimiškis. Kiekviena jam – kaip naminis gyvūnėlis, o vasarą, kai leidžia avims pasiganyti prie ežero, jomis džiaugiasi ir poilsiautojai bei jų vaikai.Atšilus orams jau ne pirmus metus derlių naikina invaziniai šliužai. Kai kurie gyventojai tikisi išsigelbėti, jei juos nusirinks. Bet ar įmanoma juos išnaikinti?Kuo organizmui naudingi populiarieji smidrai?Ved. Saulenė Pečiulytė

Kiekviena savivaldybė yra unikali, ir būtent vietos savivalda geriausiai žino savo galimybes, ir sprendžia, kaip vyks skiepijimas. Šį savaitgalį kai kuriuose rajonuose „AstraZeneca“ vakcina kviečiami skiepytis 18 metų sulaukę gyventojai.Valstybės kontrolė skelbia, kad verslas itin vangiai naudojasi kompensacija, skirta darbuotojų testavimui dėl COVID-19.Tarnyboje sužaloti aplinkos apsaugos inspektoriai teismuose priversti gintis savarankiškai ir už savo pinigus samdytis advokatus.Lietuvos mokslininkai tyrinėja, kokių švytinčių organizmų galima pamatyti naktį. Tuo metu pasaulio mokslininkai jau svarsto, kaip švytinčius organizmus pritaikyti kasdienėms reikmėms - pavyzdžiui, gatvėms ar namams apšviesti.Kas yra saugomi gamtos paveldo objektai, kaip jie tvarkomi?Minimos Barboros Radvilaitės 470-osios mirties metinės.Ved.Alvyda Bajarūnaitė

Benediktinai iš Solesmes abatijos Prancūzijoje į Lietuvos Palendrių kaimą atsikraustė prieš du dešimtmečius. Naujai pastatytame vienuolyne dabar 14 brolių. Jie meldžiasi ir dirba; laiko bičių, renka žoleles ir daro eleksyrus, arbatas, gydomuosius tepalus, leidžia knygas. Džiaugiasi lankytojais ir linki visiems dvasinės ramybės, kurią pajusti padeda grigališkasis giedojimas.Šios Velykos buvo kitokios, kaip ir daugelio šeimų, taip ir Šiaulių rajono Ginkūnų gyventojos Irenos Šileikienės artimųjų suėjime. Šiemet prie šventės stalo susirinko žymiai mažiau žmonių. Tačiau Irenos marginti kiaušiniai (o jų vašku numargina per 100) jau papuošė ir Airijoje gyvenančio sūnaus šeimos stalą. Moteris tikisi, kad per kitas Velykas galės susitikti su visų vaikų šeimomis.Koronaviruso pandemija per šias Velykas visus privertė pamiršti išvykas į kitus rajonus aplankyti ir kartu švęsti su artimais, brangiais žmonėmis. Kitokios šios Velykos ir Raseinių rajono Berteškių bendruomenėje. Pasakoja jos pirmininkė Loreta Sirvidienė.Kiekviena gėlė išsiskiria savo forma ir spalva iš kitų. Kurios iš jų žiedas primena kobros galvą, o lapai – dramblio ausis? Pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.Ved. Regina Montvilienė

Neleisk blogam įvykiui tavęs parklupdyti, vietoje to, išmok pamoką ir tapk stipresnė (-is).

Kiekviena kalba turi savo muziką, ir kiekvienas vokalinis kūrinys gimsta su tos kalbos intonacijomis. Kodėl taip yra? Atsako ieško 194-jų „Audiologų“ autorius Giedrius Kuprevičius, turįs ilgametę vokalinės muzikos kūrybos praktiką. Poezijos muzika yra pakankamai stipri laike bėganti informacija, kurios ignoravimas skaudžiai baudžia ją ignoruojančius. Įvairių tautų balsui skirta profesionalų sukurta muzika atskleidžia netikėtas vokalinės muzikos ypatybes, niuansus ir dėsnius. Ved. Giedrius Kuprevičius

“Kiekviena treniruotė lyg gimtadienis”, sako Artūras, sergantis cerebriniu paralyžiumi ir jo tai nesustabde dalyvauti kultūrizmo varžybose.

„Kiekviena kelionė keičia žmogų. Jeigu tu nebijai, jeigu tu pasiryžęs priimti, kas bus tavo kelyje ir atviras pokyčiams – tie visi sutikti žmonės, vaizdai, išgirsti pokalbiai kiekvieną keičia,“ – sako knygos „Kelyje:100 000 žingsnių su kunigu Algirdu Toliatu“ autorė Lina Ever.2017 metų rudenį autorė su kunigu Algirdu Toliatu ir fotomenininku, Nacionalinės premijos laureatu Algimantu Aleksandravičiumi leidosi į piligriminę kelionę dailininkų romantikų kadaise pamėgtu ir išgarsintu Malerweg keliu Saksonijos Šveicarijoje.

„Kiekviena kelionė keičia žmogų. Jeigu tu nebijai, jeigu tu pasiryžęs priimti, kas bus tavo kelyje ir atviras pokyčiams – tie visi sutikti žmonės, vaizdai, išgirsti pokalbiai kiekvieną keičia,“ – sako knygos „Kelyje:100 000 žingsnių su kunigu Algirdu Toliatu“ autorė Lina Ever.2017 metų rudenį autorė su kunigu Algirdu Toliatu ir fotomenininku, Nacionalinės premijos laureatu Algimantu Aleksandravičiumi leidosi į piligriminę kelionę dailininkų romantikų kadaise pamėgtu ir išgarsintu Malerweg keliu Saksonijos Šveicarijoje.

Kiekviena moteris turėtų žinoti kaip apsiginti. Jeigu skyrę ne pilną valandą savo laiko ir sužinoję tinkamą informaciją taip galite išgelbėti savo ar savo artimųjų gyvybę, ar neverta šios valandos tam skirti dabar?

Mariaus Povilo Elijaus Martynenko gyvenimas atrodo kaip sėkmės istorija: jis yra vienas Lietuvos slam poezijos scenos kūrėjų, už mėnesio pristatysiantis debiutinę knygą. Kiekviena asmenybė išties yra daug sudėtingenė. Elijas perėjo per ekstremaliausias patirtis: padegė namus, pateko į psichiatrinę ligoninę, o paauglystėje bandė nusižudyti – nesėkmingai. „Laisvė man – tai laisvė klysti“, – sako jis, antrajame NYLA epizode skirtame Nesėkmių temai. // Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia

Ko vertos valdiškos kovos su emigracija programos? Tokių programų buvo ne viena. Kiekviena nauja Vyriausybė kūrė savo planą emigracijai pažaboti. Ankstesni planai buvo visiškai neveiksmingi, emigracija tik augo. Ką naujo šiuo klausimu pasiūlys dabartinė Vyriausybė? Kokios jos galimybės pasiekti apčiuopiamų rezultatų, suvaldant emigracijos iš Lietuvos srautą? Diskusijoje dalyvaus Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, ministro pirmininko patarėjas Arnoldas Pikžirnis, Seimo narys Kęstutis Masiulis.

Ko vertos valdiškos kovos su emigracija programos? Tokių programų buvo ne viena. Kiekviena nauja Vyriausybė kūrė savo planą emigracijai pažaboti. Ankstesni planai buvo visiškai neveiksmingi, emigracija tik augo. Ką naujo šiuo klausimu pasiūlys dabartinė Vyriausybė? Kokios jos galimybės pasiekti apčiuopiamų rezultatų, suvaldant emigracijos iš Lietuvos srautą? Diskusijoje dalyvaus Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, ministro pirmininko patarėjas Arnoldas Pikžirnis, Seimo narys Kęstutis Masiulis.

Apie Lietuvos gamtą ir kalbą.„Už saviraišką ir gyvenimo būdą dėkingas tėvams, Suvalkijai ir Lietuvos gamtai“– pokalbis su gamtininku, rašytoju, radijo laidos „Gamta – visų namai“ vedėju Selemonu Paltanavičiumi.„Kiekviena kalba susijusi su tos kalbos kalbėtojais, jų gyvenimo būdu, aplinka. Kalba nėra tik bendravimo, informacijos perteikimo priemonė, kalba yra kažkas daugiau“: kas kinta lietuvių kalboje ir ką tai atskleidžia? Pokalbis su VU Lituanistinių studijų katedros vedėja, profesore Meilute Ramoniene.

Apie Lietuvos gamtą ir kalbą.„Už saviraišką ir gyvenimo būdą dėkingas tėvams, Suvalkijai ir Lietuvos gamtai“– pokalbis su gamtininku, rašytoju, radijo laidos „Gamta – visų namai“ vedėju Selemonu Paltanavičiumi.„Kiekviena kalba susijusi su tos kalbos kalbėtojais, jų gyvenimo būdu, aplinka. Kalba nėra tik bendravimo, informacijos perteikimo priemonė, kalba yra kažkas daugiau“: kas kinta lietuvių kalboje ir ką tai atskleidžia? Pokalbis su VU Lituanistinių studijų katedros vedėja, profesore Meilute Ramoniene.

Ar jūs gamtoje nejaučiate kažkokios mistikos?– klausiu gamtos m. dr., genetiko ir dailininko Kęstučio Žuko:„jaučiu, tai ir užkuria visą pirtį: kada tavo būsena rezonuoja su gamta, kada atsiliepia tavo viduje – tai gilus impulsas kurti“. Pokalbis su VU Botanikos sodo Kairėnuose Gamtos muziejuje eksponuotos pastelės darbų ir piešinių parodos autoriumi.„Kiekviena kita kalba atneša mumyse pokyčių, nes mes su kiekviena kalba perimame ir dalį tos kultūros, kurioje ji gimusi,“– kaip užsieniečiai mokosi lietuvių kalbos: ar egzistuoja universalūs kalbos mokymosi dėsniai? Pokalbis su kalbininke Jogile, Terese Ramonaite.

Ar jūs gamtoje nejaučiate kažkokios mistikos?– klausiu gamtos m. dr., genetiko ir dailininko Kęstučio Žuko:„jaučiu, tai ir užkuria visą pirtį: kada tavo būsena rezonuoja su gamta, kada atsiliepia tavo viduje – tai gilus impulsas kurti“. Pokalbis su VU Botanikos sodo Kairėnuose Gamtos muziejuje eksponuotos pastelės darbų ir piešinių parodos autoriumi.„Kiekviena kita kalba atneša mumyse pokyčių, nes mes su kiekviena kalba perimame ir dalį tos kultūros, kurioje ji gimusi,“– kaip užsieniečiai mokosi lietuvių kalbos: ar egzistuoja universalūs kalbos mokymosi dėsniai? Pokalbis su kalbininke Jogile, Terese Ramonaite.