Podcasts about vieniems

Norint pastatyti fermą, ūkininkams tenka įveikti sunkiausius biurokratinius reikalavimus. Vieniems tai įveikiami sunkumai, kitiems nepakeliami. Utenos rajono ūkininkas Arūnas Kudrevičius planuodamas fermos statybas užtruko 4 metus, bet, galiausiai, vis tiek nėra tikras, ar pavyks pastatyti fermą. Projektuotojai taip pat įvardija ūkininkams kylančius iššūkius, o Aplinkos ministerijos atstovas sako, kad veiksmų imtasi iškart po susitikimo su ūkininkais.Šiltėjant orams gamtininkai kviečia lankyti pažintinius takus. Kuo jie įdomūs, Metelių regioniniame parke papasakos parko lankytojų centro administratorius Artūras Pečkys.Rubrika „Miestietis kaime“. Astos Bendoraitienės patirtis, kaip iš miesto teko grįžti į gimtąjį kraštą Pasvalio rajone. Dabar moteris darbuojasi kultūros srityje ir ūkininkauja.Ved. Rūta Simanavičienė

VU istorijos fakulteto docentas ir humanitarinių mokslų daktaras Liudas Jovaiša pristato trejus metus vykdytą tyrimo projektą „Buvę jėzuitai Lietuvoje po 1773 metų: kolektyvinė biografija“. Pasakojama apie lūžį jėzuitų ordino istorijoje. 1773 m, popiežiui paskelbus šios vienuolijos panaikinimą, tas sprendimas nebuvo pripažintas dalyje LDK teritorijos, atitekusios Rusijos imperijai po pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo.Taip LDK miestas Polockas keturis dešimtmečius iki 1820 m. buvo pasaulinis jėzuitų ordino centras su ten reziduojančiu ordino generolu, kolegija, spaustuve, naujokynu. Likusioje LDK dalyje keli šimtai buvusių jėzuitų turėjo įsilieti į švietimo įstaigas ar parapijų sielovadą. Vieniems jų naujomis aplinkybėmis pavyko pasiekti aukštus bažnytinius bei valstybinius postus, o kai kurie gyveno skurde, degradavo. Dalis to meto buvusių jėzuitų išgarsėjo Lietuvoje ir pasaulyje. Kunigas Martynas Počobutas tapo Vilniaus universiteto rektoriumi, atnaujino observatoriją, ieškojo naujų žvaigždynų, redagavo laikraštį, rašė mokslinius straipsnius ir eiles, prisidėjo prie Kosciuškos sukilimo, kunigavo. Kaune tuo pačiu metu gyvenęs buvęs jėzuitas ir architektas čekas Janas Matekeris suprojektavo ir dovanojo miestui baltąja gulbe vadinamą mieto rotušę.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas

Gruodžio 11-ąją Jungtinių Tautų organizacija yra paskelbusi Tarptautine kalnų diena. Vieniems galbūt tai puiki proga pasidomėti alpinizmu, kitiems – tiesiog pasigrožėti kalnų peizažais. O mes nutarėme pasidomėti sparčiai Lietuvoje populiarėjančiu laipiojimo sportu. Kuo jis skiriasi nuo alpinizmo ir kodėl lygumų krašte žmonės ieško galimybių lipti?Dalis ekspertų sako, kad Lietuvoje trūksta baseinų ir ir profesionalių trenerių. Ne visi antrokai gali dalyvauti specialioje plaukimo programoje. Plaukioti norėtų ir suaugusieji, tačiau ne visose savivaldybėse ar jų kaimynystėje tai yra įmanoma. Kodėl dalyje savivaldybių stringa naujų baseinų statyba?Dalį žmonių piktina bankų taikoma praktika, kai gyvai konsultacijai skyriuje tenka registruotis iš anksto. Kaip būtų galima pagerinti banko paslaugų pasiekiamumą? Gal kokių sėkmingų pavyzdžių esama užsienyje?Išgirsite ūkininką Vaidą Virkštį, kuris Pakruojo rajone vadovauja šakočių ir kitos konditerijos verslui. Prieš tai keliolika metų praleido Jungtinėje Karalystėje.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Kaip užbaigsime senus metus ir pasitiksime naujus? Vieniems laukimas amžinas stresas arba džiugus šurmulys, kitiems – tylus adventas.Kretinga laukia svečių visų metų laikais, ypač žiemą. Penki veikiantys vienuolynai, bažnyčios, senosios kapinės – sakralus paveldas liudija didingą krašto istoriją.Kretingos dvaro saldaininė. Algimantė Kubilinskaitė ir Donata Žiliūtė – karamelinių saldainių ir kavos fėjos. Mažeikių pradinių klasių mokytojos Rositos Sereikienės ir vaikų įspūdžiai po edukacijos saldaininėje.Kretingos gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė pristato miesto istoriją, žmones.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vieniems dėl vėsių orų tenka intesyviau šildyti šiltnamiuose derančius augalus, kiti bando išsaugoti derlių dengdami agro plėvele, tačiau dalis ūkininkų susitaiko su esama situacija. Šparagus Ukmergės rajone auginanti Vidmantė Ščerbinskienė sako, kad paskaičiavus nutarta nedengti laukų plėvele, o tiesiog vėlinti šparagų skynimą. Zarasų rajono ūkininkas Dalius Barzda sako, kad tenka daugiau dėmesio skirti šiltnamių šildymui. Klimatologas Donatas Valiukas pažymi, kad tokios orų permainos dėl klimatos kaitos ateityje tik dažnės.Daugiau nei šimto skirtingų veislių vynuogyną „Dvaruogė“ Kupiškio rajone puoselėja Ineta Svilo su šeima. Auginamos vynuogės yra desertinės – tikslas edukuoti žmones, supažindinti su skirtingomis veislėmis, padėti išsirinkti norimas auginimui. Vėsūs orai neaplenkė ir vynuogyno. Norint vasarą sulaukti derliaus, dabar šiltnamius reikia šildyti.Rubrika „Gamtininko komentaras“. Apie tai, kuo išskirtinis šis pavasaris gamtoje kalbės Kauno marių regioninio parko ekologas, gamtininkas Gerardas Paškevičius tikinantis, kad žiemiški orai gerokai sujaukė gamtos planus. Intensyviai poravimosi procese buvę šaltakraujai gyvūnai dabar turi ieškotis šiltų slėptuvių ir tausoti energiją.Ved. Rūta Simanavičienė

Po iš tiesų įspūdingo ir daug emocijų atnešusio pirmojo šio sezono superšeštadienio sėdame aptarti jo rezultatų. Atsinaujinusi podkasto sudėtis kalba apie viską: nuo skandalingų balsavimo skaičių Lietuvos atrankoje ir 4 naujų konkursinių dainų iki mirtinai (ne)užknisususios atrankos Švedijoje starto. Podkasto galite klausytis Youtube, Spotify, Apple podcasts ir kitose populiariausiose tinklalaidžių platformose. Temos: Suskubkite registruotis į eurodienos protmūšį! (00:00); Monikos Marijos sugrįžimas į atranką ir nesutapusios nuomonės dėl 4 pusfinalio lygio (3:05); Ką po velnių veikia „Grant Thornton Baltic“? Arba kaip „Il senso“ pirko peržiūras Youtube (11:50); Vieniems sielą nuo kūno atskirianti, o kitų smarkiai nežavinti Norvegija (29:30); Gilesnė, nei iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, Ispanija (43:00);                 Suprakaituoti privertusi Malta (58:25); Ir vėl nesklandumai Ukrainoje... (01:08:11); Vienas ir vienintelis variantas Latvijoje (01:27:10); Diskusija – kodėl švedų „Melodifestivalen“ yra toks (ne)įspūdingas ir (nebe)įdomus (01:31:50);

Apie vėją kalba arba sinoptikai, arba poetai. Apibūdina jį skirtingai. Vieniems svarbus yra vėjo greitis ir kryptis, kitiems – nenumaldoma, nežinia iš kur kylanti ir kur pasibaigianti neregima jėga, gyvenimui pažadinanti drebulių ošimą, gananti padangių pulkus – audros debesis – ir po karštos rugiapjūtės paguodą atnešanti it pavakario vėsa. Panaši takoskyra laukia kiekvieno, norinčio kalbėti apie Dievą. Ypač apie Dievo Dvasią. Tai tas pats, kaip bandyti aprašyti vėją.

Lenkijos vyriausybė, reaguodama į prezidento A. Dudos sprendimą vetuoti dalį kitų metų biudžeto, pranešė likviduojanti šalies visuomeninę žiniasklaidą. Tikimasi, kad tai padės išspręsti vadovybės klausimą, o pačių kanalų darbo iš esmės nepaveiks. Vis dėlto manoma, kad šie veiksmai gali dar labiau paaštrinti priešpriešą tarp vyriausybės ir prezidento.Maisto bankas sako iš kai kurių prekybos tinklų nebesulaukiantis paskutinės dienos galiojimo produktų. Problema kilo prekybininkams nusprendus juos pardavinėti iki galiojimo pabaigos. Paramos organizacija svarsto, kad tokie sprendimai didina maisto švaistymą, kadangi produktai dažnai yra neparduodamii ir išmetami. Tuo metu dalis prekybininkų teigia, kad paskutinėmis dienomis nukainojami besibaigiančio galiojimo produktai yra išperkami.Šventinis laikotarpis – dovanų metas. Tiesa, prekybininkai pastebi, kad prieš Kalėdas pirktos neapgalvotos dovanos grįžta pas pardavėjus. Vieniems gautas daiktas nepatinka, kitam netinka dydis ar spalva, treti gavo kelias tokias pačias dovanas. Ar jūs esate patenkinti gautomis dovanomis, ar yra tekę grąžinti dovaną?Ekonomistams skelbiant apie bendrą kainų lygio normalizavimąsi, kainų palyginimo portalo analitikai sako, kad per ilgesnį laiką - trejus metus - viskas kaip pabrango trečdaliu, taip ir liko. Todėl dažnas ir sako jokio pigimo nejaučiantis.Darbuotojų stygius regionuose verčia darbdavius imtis naujų paieškos būdų. Įmonės specialistų ieško nebe konkrečiame mieste, o visoje Lietuvoje. Tuomet vyksta derybos - darbuotojui pritraukti siūloma persikelti į kitą miestą, apmokant apgyvendinimo išlaidas ir siūlant tokį pat atlyginimą kaip didmiesčiuose.Seimo narių delegacija vyksta į Lenkiją aiškintis, kodėl stringa per šią šalį vežama Lietuvos parama Ukrainai.Šiuo metu Kijive dirbantis ir apie karo nusikaltimus duomenis renkantis M. Milta interviu „Svarbiam pokalbiui" sako, kad yra fiksuojama beveik 120 tūkst. Rusijos karo nusikaltimų ir jų nuolat daugėja. Pasak Miltos, organizacija pradeda dirbti su priverstinėmis vaikų deportacijomis. Iki dabar dėl karo nukentėjo iki 1.5 mln. Ukrainos gyventojų.Ved. Rūta Kupetytė

Didėja atotrūkis tarp privačių ir savivaldybių mokyklų mokinių pasiekimų, skelbia žurnalas „Reitingai“. Kiek tai – problema ir ar savivaldybės turėtų čia ką nors daryti?Ugniagesiai Visagine išgelbėjo ežere įlūžusi žveją. Tai pirmoji tokia gelbėjimo operacija šią žiemą. Ar jau lipate ant užšalusių vandens telkinių ir ar žinote, kokių saugumo priemonių turėtumėte imtis?Artėjant naujiems metams paskutinius atlyginimus dalis darbuotojų gauna dar gruodį. Vieniems išmokamos dvi algos už lapkritį ir gruodį, kitiems – dvi išmokos. Ar gyventojai moka tinkamai planuoti savo finansus? Atsakymai – „Verslo laike“.Jungtinių Valstijų Kongresui nesusitariant dėl naujo paramos paketo Ukrainai, Baltieji rūmai įspėja – iki metų pabaigos Amerika pritrūks išteklių, kad galėtų Ukrainai parūpinti ginklų ir įrangos. Pagalba Ukrainai gali susvyruoti ir Europos Sąjungoje.Ved. Edvardas Kubilius

Registrų centrui automatiškai pagal šalia esančių sklypų pardavimo kainas perskaičiavus vidutines žemės ūkio paskirties žemės vertes, dalis ūkininkų pamatė neproporcingai dideles paskaičiuotas vertes, kas turi įtakos ir žemės mokesčio padidėjimui net keliais kartais. Šį penktadienį Kauno rajono ūkininkų sąjunga nuotoliniu būdu organizuoja nuotolinę diskusiją, ieškant adekvataus sprendimo ateityje. Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus teigimu, situacija nepriimtina, kuomet dėl žemės vertės kėlimo nebuvo tartasi su ūkininkais.Rokiškio rajone 11 hektarų žemaūgį verslinį sodą puoselėjantis Marius Bulovas augina desertinius obuolius ir kriaušes. Bene didžiausias dėmesys ūkyje skiriamas tam, kad pavyktų užauginti skanius obuolius ir svarbu juos kokybiškai nuskinti, kad galėtų kuo ilgiau išsilaikyti. Šio rudens išdaiga sode – antras obelų žydėjimas.Rubrikoje Užsienio naujienos išgirsite apie tai, kad vietos gyventojus Rumunijoje baugina auganti meškų populiacija, o turistai neretai rizikuoja savo saugumu bandydami maitinti gyvūnus ar su jais nusifotografuoti.Ved. Rūta Simanavičienė

Performanso menui jau stuktelėjo šimtmetis. Ir vis tiek per tą laiką bendros nuomonės nesuradome. Vieniems tai genialus būdas išsivaduoti nuo ankstesnio meno pančių, kitiems kažkas absurdiško. Bet gal tokia viena nuomonė apskritai neįmanoma bet kokio meno atžvilgiu?Ved. Aidas Puklevičius

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, pirmadienį numatyta pradėti pieno gamintojams skirti EK numatytą daugiau nei 10 milijonų eurų paramą. Ją turėtų gauti daugiau nei 11 tūkstančių pieno gamintojų, tačiau paramos skirstymo tvarka kelia diskusijas. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija tikina, kad paramos skyrimo tvarka yra diskriminuojanti, todėl kreiptasi į šalies vyriausiąjį administracinį teismą. Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis taip pat išsako kritiką paramos skyrimo tvarkai ir tikina, kad šalies Vyriausybė visgi nutarė neprisidėti kofinansuojant EK skirtą paramą Lietuvos pieno gamintojams.Vieniems pieno ūkis – nepakeliama našta, o kitiems – pragyvenimo šaltinis. Kaip 11 melžiamų karvių leidžia pragyventi Ritos ir Algimanto Lėgėtavičų šeimai ir kas yra didžiausia motyvacija toliau ūkininkauti?Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ charizmos nestokojantis bitininkas, sodininkas Algirdas Amšiejus papasakos, kaip bitės gyvena rudenį ir kaip jis padeda joms ruoštis žiemai.Ved. Rūta Simanavičienė

Vieniems tai – tolima egzotika, kitiems – nepamatuoti pavojai, o treti joje mato neišsemiamų galimybių. Tai – Afrika. Kuo šis regionas taip traukia Lietuvos verslą?Svečiai: tyrimų centro „AfriKO“ analitikas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas Lukas Ivanauskas, ISM Vadovų studijų direktorė dr. Audronė Nakrošienė ir tarptautinės finansinių technologijų kompanijos „Eleving Group“ padalinio Kenijoje vadovas Domas Mineikis.Ved. Irma Janauskaitė

Vieniems tai būdas pagerbti praeitį. Kitiems – priežastis pasibarti dėl dabarties. Tačiau kodėl vieni paminklai priimami su visuotine simpatija, o dėl kitus norima versti jų dar nepastačius?Ved. Aidas Puklevičius

Nori prarasti pinigus? Atidaryk restoraną. Taip sako šio verslo atstovai. O kaip su barais? Ar tai toks pat pinigų deginimas? Ir kodėl vieni gyvuoja dešimtmečius, o kiti ir dešimties mėnesių nesulaukia?Taip pat laidoje, kodėl socialinių tinklų žvaigždės gyvenimas sunkesnis nei atrodo? Ir tarptautinė dešrainių dieną žvelgiama į dešreles ir bandeles.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Motinos dieną radijo balkone svečiuojasi laidos vedėjos Mama – Vanda Blažytė-Kreivienė, dviračių sporto meistrė, 1968 m. Pabaltijo čempionė. Kaip prasidėjo mergaitės iš Padvarių kaimo sportinis kelias, kokias kliūtis reikėjo įveikti ir kiek kainuoja pergalės? „Ne vis keliai yra lengvi. Vieniems patinka lengvas kelias, o kitiems – sunkesnis. Kartais žmogui reikia to, ko jis iš pradžių negali pasiekti“. Pokalbis apie atsidavimą darbui, laiko pojūtį, mokyklą ir bendravimą. Įsiklausymas kaip dovana – mamos dukrai ir dukros mamai.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Vieniems jis – atgyvenusi seniena, kitiems – apie 400 spalvų ir atspalvių turintis mineralas. Vieni į jį žiūri kaip į suvenyrą, kiti – kaip į juvelyriką. Ko tik nebuvo lietuviško gintaro istorijoje: ir gamybos klestėjimo sovietmečiu, ir vagysčių nepriklausomoje Lietuvoje, ir menininkų darbų kopijavimo. Kokia dabar gintaro rinka? Kaip pandemija pakeitė šios žaliavos kainas? Ir kodėl gintaro šalimi vadinama Lietuva, nors savo gintaro beveik neturi, vis tiek garsėja gintaru?Diskutuoja: klasterio „Amber trip“ vadovas Giedrius Guntorius, gintaro dirbinių kūrėjas Artūras Davainis ir bendrovės „Inkliuzija“ pardavimų vadovė Jurgita Baltramonaitienė.Ved. Irma Janauskaitė

Vieniems mokėti už automobilio taršą skamba logiškai. Kiti sako, kad siūlomi pakeitimai taršos nemažins, o tiesiog apmokestins automobilių naudojimą.Nuomonės labai aiškiai išsiskiria ir Seime, kuriame atrodo, kad Vyriausybės patvirtintas mokestis, nelabai turi palaikymo. Ką iš tiesų palies šis mokestis ir ar pavyks priimti įstatymą?Dalyvauja: Seimo nariai Aistė Gedvilienė, Linas Jonauskas, Ligita Girskienė, aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.Ved. Mindaugas Aušra.

Vieniems jo pjesės skambėjo pernelyg buitiškai ir paviršutiniškai, kiti jose įžvelgdavo subtilias potekstes ir drąsią sovietinės tikrovės kritiką. Jo „Mamutų medžioklė“ ir „Šventežeris“ tapo Kauno valstybinio dramos teatro legendomis, jo „Paršo gaudynes“ vienas po kito statė mėgėjų teatrai.Apie trisdešimt pjesių sukūręs Kazys Saja praėjusiame amžiuje tapo ryškiu grotesko, absurdo ir satyros autoriumi, tačiau jau pirmaisiais Nepriklausomybės metais jo dramaturgija nutilo – rašytojas pasinėrė į vaikystės, paauglystės prisiminimus ir prabilo jauniems skaitytojams.„Pirmame sakinyje“ – Antakalnis, Kazio Sajos namai ir pokalbis apie rašytojo kūrybą.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta. Vytenio Radžiūno nuotr.

Statistikos departamento duomenimis, šiandien COVID-19 serga 27,5 tūkst. Lietuvos gyventojų. Medikai įsitikinę – tai dar toli gražu ne bangos viršūnė. Į ligonines kasdien su COVID-19 diagnoze paguldoma apie pusantro šimto pacientų, tiek pat jų kasdien gydoma reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Šie sunkūs pacientai be sąmonės guli prijungti prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų ar EKMO sistemų. Prie jų nuolat budi medikų komandos, iš kurių arčiausiai paciento visada yra slaugytojai. Santaros klinikų Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus slaugytoja bei koordinatorė Ingrida Chramčenko atvirai pasakoja apie tai, kaip šiandien, kaistant situacijai ligoninėse, atrodo reanimacijos ir intensyvios terapijos slaugytojo darbo diena.Kita laidos tema – asmeninis asistentas žmogui su negalia. 2020 m. pabaigoje mūsų šalyje gyveno apie 230 tūkst. asmenų su negalia, kuriems dažniausiai kasdien reikia artimųjų ar profesionalių darbuotojų pagalbos. Negalios spektras labai platus: nuo piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, skeleto bei raumenų ligų iki psichikos bei elgesio sutrikimų. Vieniems sunku nuvykti į darbą, ugdymo įstaigą, į valstybines institucijas tvarkyti būtinų dokumentų arba tiesiog apsipirkti parduotuvėje.Dažnai sunkesnę negalios formą turinčius žmones prižiūri šeimos nariai: jeigu vaikui, tėčiui ar mamai reikia kasdienės nuolatinės priežiūros, dažnai vienas šeimos narių turi tiesiog mesti darbą ir likti namuose. Tada ir jis iškrenta iš darbo rinkos, o šeimos pajamos balansuoja ant skurdo ribos.Tokioms šeimoms nuo liepos į pagalbą skuba asmeniniai asistentai. Mat nuo šių metų kovo Seimas priėmė įstatymo pakeitimą, kuriuo asmeninio asistento pagalba įteisinta kaip nuolatinė. Nuo liepos 1-osios iki kitų metų asmeninę pagalbą planuojama suteikti 600 žmonių su negalia, o vėliau kasmet planuojama 1,5 tūkst. negalią turinčių žmonių paskirti po asmeninį asistentą. Kaip iš arti atrodo projektas žvelgiant tiek asmeninio asistento, tiek neįgaliojo akimis, papasakos asmenine neįgaliojo asistente tapusi Viktorija Kareckaitė bei Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė ir informacinės kampanijos „Jokio skirtumo“ socialinės iniciatyvos konsultantė Kristina Dudonytė.Ved. Laura Adomavičienė

Hedonizmas nėra tik šių laikų malonumų siekiančiųjų filosofija, jo ištakos be galo senos. Naujausioje muzikoje hedonizmas labai įvairus, nuo elementaristinių idėjų iki įmantriausių sumanymų. Vieniems autoriams tai tiesiausias būdas kreiptis į klausytoją, kitiems – rafinuotesnė ar net drastiška parodija.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Šįkart „Mažosios Europos pokalbių“ viešnia – Lygių galimybių kontrolierės pareigas eiti pradėjusi Birutė Sabatauskaitė. Daugeliui Birutė veikiausiai pažįstama iš aktyvaus veikimo Lietuvos žmogaus teisių centre, kurio vadovė buvo. Tad su Birute pasikalbėsime apie tai, kokius uždavinius ji kelia sau naujose pareigose ir kokią patirtį ir pamokas atsineša iš ankstesnio veikimo nevyriausybiniame sektoriuje. Pakalbėsime apie tai, į ką Lietuva lygiuojasi žmogaus teisių srityje ir kodėl žmogaus teisės tampa nesutarimų visuomenėje priežastimi. Aptarsime, kas yra lygios galimybės, kur glūdi diskriminacijos šaknys ir kaip geriau su tuo kovoti – valstybės reguliavimu ar stiprinant pilietinę visuomenę?Ved. Donatas Puslys

Lietuva iki šiol nepatvirtinusi Stambulo konvencijos, kuri skirta kovai su smurtu prieš moteris. Vieniems tai – reikalingas dokumentas, tuo metu kiti įžvelgia didžiules grėsmes. Įsikišo ir Bažnyčios atstovai, kviečiantys pasirašyti peticiją prieš konvenciją.Kas iš tikro parašyta, ir ko tikrai nėra Stambulo konvencijoje? „LRT aktualijų studijoje“ apie tai diskutuoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, Seimo narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė, labdaros ir paramos fondo „Frida“ vadovė Daiva Baranauskė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Jungtinių Tautų CEDAW komiteto narė Dalia Leinartė.Ved. Mindaugas Jackevičius

Jau beveik metai gyvename sukaustyti karūnuoto viruso. Vieniems – tai dideli praradimai, baimės, nerimas, kitiems – ir naujų veiklų bei patirčių atradimo metas. Su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoju chirurgu Algirdu Pilveliu ir televizijos bei kino prodiusere, šaule, savanore Justina Ragauskaite laidoje „Draugystė veža“ kalbamės apie naujus iššūkius ir išgyvenimus. Ką jaučia medicinos personalas, savanoriai, neretu atveju, pralaimėdami kovą su klastingu virusu? Kokios emocijos apima, mintys užvaldo, kai visiškai nepažįstamas pacientas tampa artimesniu už namiškį? Kokias žmogiškąsias savybes reikia turėti, pasiryžus žengti į raudoną zoną? Nuoširdus ir atviras pokalbis.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Pastebėjote, vieni žmonės sunkiausioje situacijoje tik stiprėja, o kiti pabūgsta net vėjo dvelksmo? Vieniems gyvenimas atrodo nepakeliamas, jie gūžiasi ir nieko nesiekia, o kiti ir po daugelio nesėkmingų bandymų išdrįsta judėti į priekį.Pakalbėkime apie išmoktą bejėgiškumą. Kas tai? Kokios išmokto bejėgiškumo priežastys? Kuo pasižymi bejėgystės užvaldytas žmogus? Ar įmanoma išsivaduoti?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Vieniems prekybininkams karantinas – puikiausi uždarbiai. Kitiems, uždarytiems, – išgyvenimo metas. Jie sako, jeigu Vyriausybė neleis pradėti dirbti parduotuvėms, kurios turi įėjimą iš lauko, teks reikalauti paramos diferencijavimo, kad tie, kurių veikla sustabdyta ilgiausiai, gautų jos daugiausiai. Laidos viešnia – Prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė.Ved. Irma Janauskaitė

Paskutinėmis gruodžio dienomis būriai Lietuvos abiturientų plūstelėjo į Jungtinės Karalystės universitetus, idant gautų vadinamą nuolatinio Europos Sąjungos gyventojo Jungtinėje Karalystėje statusą. Vieniems jų (kurių tėvai jau daug metų yra emigravę ir gyvena šioje šalyje ir tik vaikus buvo palikę su seneliais tęsti mokslų Lietuvoje) sekėsi lengviau susitvarkyti dokumentus, kiti gi, kelionę suplanavę gruodžio gale net ir užstrigo JK (kuomet paaiškėjo apie naujos atmainos koronaviruso plitimą Didžiojoje Britanijoje) ir buvo sustabdyti visi skrydžiai iš šios šalies.Bet ar prašymas suteikti nuolatinio gyventojo statusą 100 proc. garantuoja, kad abiturientas gaus vadinamą studijų paskolą senomis sąlygomis? Kokios sąlygos galios tiems jaunuoliams, kurie nespėjo iki pernai metų gruodžio 31 d. sutvarkyti visų formalumų nuolatinio JK gyventojo statusui gauti? Kiek tiesos, kad kai kurie JK universitetai ir koledžai perkelia dalį studijų į kitas ES šalis?O ir kiek galimybių Lietuvo jaunimas, norintis studijuoti Lietuvoje nesamas studijų programas praranda dėl to, kad Lietuva bene vėliausiai iš visų ES šalių išduoda moksleiviams brandos atestatus?Laidoje dalyvauja edukacinės bendrovės „Ames” vadovė, sertifikuota konsultantė Eglė Kesylienė ir edukacinės bendrovės „Kalba” studijų vadovas Paulius Jakuitis.Ved. Jonė Kučinskaitė

Vieniems tai košmaras, rodomas ekranuose, kitiems – laisvalaikio praleidimo forma. Siaubo filmai, nors ir kruopščiai sukurtos, netikros istorijos, juos žiūrint širdis pradeda tuksėti greičiau, o kūnas sustingsta. Neretas susimąsto ir ar tikrai matyta istorija nėra iš piršto laužta ir ar nevertėtų miegant palikti išjungtos šviesos. Kodėl siaubo filmai patrauklūs ir kokią įtaką jie mums daro?Net ir po apsikeitimo belaisviais tarp Ukrainos ir Rusijos remiamų separatistų, kovos veiksmai Rytų Ukrainoje nesiliauja. Ekspertai perspėja, kad šis konfliktas gali dar užsitęsti. Su tuo sutinka ir Ukrainos karo veteranas ir žurnalistas Oleksandras Machovas. Jį karas palietė tiesiogiai, Separatistams užėmus valdžią, jam teko bėgti iš gimtojo Luhansko, palikti namus. Vyrui nusprendus paimti į rankas ginklą ir stoti į Ukrainos karių gretas, nuo jo nusisuko ir visa šeima, o patėvis netgi kovojo prieš jį. Oleksandras ir dabar kasdien būna prie fronto linijos, tiesa, dabar jau kaip žurnalistas.Ved. Indrė Urbaitė.

Šeštadienio naktį nuo Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje nuimta lentelė Jonui Noreikai – generolui Vėtrai. Praėjusią savaitę sostinės taryba nusprendė atsisakyti Kazio Škirpos alėjos pavadinimo miesto centre. Abu šiuos sprendimus lydėjo protestai ir nesutarimai. Vieniems tai – istorinio teisingumo atstatymas, kitiems – didvyrių paniekinimas ar net vandalizmas. Kas toliau? Ar ateis eilė kolaborantams Petrai Cvirkai ir Salomėjai Nėriai? Kam ir už ką statome paminklus ir atminimo lentas?Apie tai laidoje diskutuos istorikas, Vilniaus universiteto docentai Nerijus Šepetys ir Nerija Putinaitė, Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius Šimašius ir politikos apžvalgininkė Indrė Makaraitytė. Ved. Mindaugas Jackevičius.

Šachmatai – daugiau nei žaidimas.Vieniems tai tiesiog stalo žaidimas, kitiems intelektualus sportas, tačiau pavyzdžiai rodo, kad ne vienas daug pasiekęs žmogus – žaidžia šachmatais. Kodėl verta imtis tokio „sporto“ protui – apie tai pasaulinę šachmatų dieną.Sukanka 50-mt metų nuo pirmojo žmogaus išsilaipinimo Mėnulyje. 1969-ųjų liepos 20-ąją ši garbė atiteko amerikiečių astronautui Nilui Armstrongui.Kaip pasikeitė visuomenės požiūris į politines partijas ir asmenybes? Bendrovė „Vilmorus“ skelbia naujausius reitingus.Taip pat laidoje: kaip kinta gatvės menas, su gamtininku Almantu Kulbiu žvalgysimės po Gamtos istorijos muziejų, lietuviškos ir užsienio spaudos apžvalgos. Bus ir kitų temų. Ved. Gabija Narušytė.

Sumaištis Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narei Agnei Širinskienei perėjus į Tvarkos ir teisingumo frakciją išaugo į aiškinimąsi dėl jos poelgio Seimo teisės departamente. Būsimasis kariuomenės vadas generolas majoras sako, kad nesiūlys Krašto apsaugos ministerijai didinti šauktinių skaičių. Nyderlandų aukščiausiasis teismas pripažino, kad valstybė iš dalies kalta dėl to, kad kariai SrebREnicoje ne-užkirto kelio Bosnijos musulmonų išžudymui. Beveik pusantro milijono žmonių Feisbuke pareiškė norintys patekti į Jungtinėse Valstijose esančią slaptą karinę bazę. Kodėl vis populiarėjantys komiksai – visai ne vaikų pomėgis ir ką jie gali pasakyti apie mūsų gyvenimus? Vieniems atostogų įkarštis, o būsimiems studentams – pasirinkimų metas. Ved. Simona Vasiliauskaitė

Kartojantis sausringiems metams žemdirbiai ieško naujų būdų ūkininkauti. Anot Biržų rajono ūkininko Gabrieliaus Klepecko, svarbu išmokti saugoti drėgmę dirvožemyje. Kaip tai padaryti?Lietuvoje vis daugiau laikančiųjų avis. Ūkininkai renkasi skirtingas veisles. Vieniems reikia pieninių, kitiems mėsinių avių. Netoli Širvintų įsikūręs Virginijus Juodis turi vokiečių juodgalvių avių bandą. Kodėl verta auginti šias avis? Ved. Rūta Katkevičienė.

Šiandieninai abiturientai susiduria su didesniu neapibrėžtumu galvodami apie savo ateities darbus ir pajamas, nei jų tėvų karta. „Viskas dėl technologinės pažangos, kuri didėja kas akimirką", – sako austrų ekonomistas ir kino kūrėjas Christian Tod, įsitikines, kad per artimiausius 15 metų valstybės turėtų pakeisti savo mokesčių, socialines ir darbo apmokėjimo sistemas įsivesdamos visuotines bazines pajamas. Tokios pajamos, mokamos visiems piliečiams kas mėnesį, ekonomisto teigimu, suteiktų žmonėms finansinį saugumą ir leistų užsiimti mėgiamomis ir prasmingomis veiklomis, o tai atneštų naudos visuomenei. Vieniems tokia idėja atrodo radikali, komunistinė, atimsianti žmonių motyvaciją dirbti, kiti pradeda eksperimentuoti, atskleisdami naujų dalykų ne tik apie ekonomiką, bet ir apie žmogaus prigimtį. Autorė Audra Girijotė.

Artėja gražiausia ir prasmingiausia pavasario šventė – Velykos. Kristaus prisikėlimo šventė, Velykos – apsivalymo ir atsinaujinimo šventė. Vieniems tai – atgimimo po žiemos metas, kitiems – ir sielos ir kūno ir namų apsivalymo metas. Rytoj – Didysis ketvirtadienis, reikšmingiausia Didžiosios savaitės diena. Iki Didžiojo ketvirtadienio žmonės stengdavosi susitvarkyti tiek aplinką, namus ir šventę dera sutikti jau apsišvarinus. Pašnekovė – efektyvaus namų tvarkymo konsultantė ir knygos „Tvarkos maniakės išpažintis“ autorė Giedrė Bagdonienė pataria daugiau dėmesio skirti savo artimiesiems nei stalo puošybai. Laidos vedėja Alvyda Bajarūnaitė.

Įsivaizduokite apžvalgos aikštelę, į kurią žmonės plūsta pamatyti mirusio miško. Turistus čia stebi ir girdi tūkstančiai juodų paukščių. Vieniems kormoranų nusiaubtas miškas primena atominę katastrofą, kiti negali atsižavėti šio reginio grožiu. Taip žiūrovams pristatomas šių metų festivalio „Kino pavasaris“ uždarymo filmas „Rūgštus miškas“ apie Juodkrantės kormoranų koloniją. Kai kurie sako, kad tai kartu ir dokumentika apie gamtą, ir trileris, ir komedija ir siaubo filmas. Juosta įvertinta prestižiniame Lokarno kino festivalyje, o nuo balandžio pradžios filmą bus galima pamatyti ir Lietuvos kino teatruose. Kodėl autorė nenorėjo kurti filmo apie gamtą ir kokie iš arti jai pasirodė dažniausiai neigiamai vaizduojami paukščiai? Pokalbis su režisiere Rugile Barzdžiukaite. Autorė Vaida Pilibaitytė.

„10-12“: kodėl miesto vaizdas tapo politizuotu?Ar vaikštant mieste dažnai susimąstome, kad prieš save matome prastą skonį? Architektūra ir skulptūros: miestų erdvių sprendimai tapo politizuoti, pamirštant estetinį pojūtį. Kad ir Vyčio skulptūros atidengimas Kaune. Vieniems tai tautinio simbolio pergalė. Kitiems – prasto skonio rezultatas. Kokie yra visuomenės reikalavai architektūrai ir ar ji turi būti tik funkcinė? O gal atėjo metas grožiui?Taip pat išsamiai apie ginklus: kodėl psichikos sutrikimų užsienyje turėjęs šeimos žudikas gavo ginklą Lietuvoje? Ir kiek iš viso žmonių apsiginkluoja?Ir Kinija pasauliniame prekybos kare bei jos ekonominiai interesai Lietuvoje. Aktualijos, spauda ir gyvenimas užsienyje.Veda Mindaugas Aušra.

„10-12“: kodėl miesto vaizdas tapo politizuotu?Ar vaikštant mieste dažnai susimąstome, kad prieš save matome prastą skonį? Architektūra ir skulptūros: miestų erdvių sprendimai tapo politizuoti, pamirštant estetinį pojūtį. Kad ir Vyčio skulptūros atidengimas Kaune. Vieniems tai tautinio simbolio pergalė. Kitiems – prasto skonio rezultatas. Kokie yra visuomenės reikalavai architektūrai ir ar ji turi būti tik funkcinė? O gal atėjo metas grožiui?Taip pat išsamiai apie ginklus: kodėl psichikos sutrikimų užsienyje turėjęs šeimos žudikas gavo ginklą Lietuvoje? Ir kiek iš viso žmonių apsiginkluoja?Ir Kinija pasauliniame prekybos kare bei jos ekonominiai interesai Lietuvoje. Aktualijos, spauda ir gyvenimas užsienyje.Veda Mindaugas Aušra.

Kaimyno automobilis – geresnis, žmona – gražesnė, o vaikai laimi daugiau olimpiadų? Vieniems tai nekelia jokių emocijų, o kitus apima toks nemalonus jausmas, dažniausiai vadinamas pavydu.Kas atsitinka, kad kito gėris tampa kančia man pačiam? Ką jis rodo? Kaip iš jo išsivaduoti ir kaip kilusiu pavydu pasinaudoti, siekiant savo gerovės? Pavydo temą išsamiai panagrinėsime su kunigu pranciškonu, o taip pat ir psichologu Arūnu Peškaičiu. Laidoje taip pat domėsimės, kaip sekasi moterims mokslininkėms ir mitais apie vyrų ir moterų smegenis, aptarsime šios dienos įdomybes Lietuvoje ir pasaulyje bei klausysimės daug geros muzikos.

Kaimyno automobilis – geresnis, žmona – gražesnė, o vaikai laimi daugiau olimpiadų? Vieniems tai nekelia jokių emocijų, o kitus apima toks nemalonus jausmas, dažniausiai vadinamas pavydu.Kas atsitinka, kad kito gėris tampa kančia man pačiam? Ką jis rodo? Kaip iš jo išsivaduoti ir kaip kilusiu pavydu pasinaudoti, siekiant savo gerovės? Pavydo temą išsamiai panagrinėsime su kunigu pranciškonu, o taip pat ir psichologu Arūnu Peškaičiu. Laidoje taip pat domėsimės, kaip sekasi moterims mokslininkėms ir mitais apie vyrų ir moterų smegenis, aptarsime šios dienos įdomybes Lietuvoje ir pasaulyje bei klausysimės daug geros muzikos.

Ūkio naujienos. Specializuoto avių auginimo ūkio šeimininkas Anykščių raj. ūkininkas veterinarijos gydytojas Žilvinas Augustinavičius tvirtina, kad šį rudenį iš ganyklų į tvartus sugrįš daugiau nei įprasta apšlubusių avių. Ir tai dar ne viskas ką blogo joms pridarė lietūs. Vieniems šakelės nulipusios oranžinėmis šaltalankių uogomis tik akį džiugina. Kitiems – natūralus vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis, vaistas nuo šimto ligų. Maždaug 200 Lietuvos ūkininkų, kurių šaltalankių uogynai užima pustrečio tūkstančio hektarų – netradicinis verslas. Kokie jo rezultatai šiemet?

Ūkio naujienos. Specializuoto avių auginimo ūkio šeimininkas Anykščių raj. ūkininkas veterinarijos gydytojas Žilvinas Augustinavičius tvirtina, kad šį rudenį iš ganyklų į tvartus sugrįš daugiau nei įprasta apšlubusių avių. Ir tai dar ne viskas ką blogo joms pridarė lietūs. Vieniems šakelės nulipusios oranžinėmis šaltalankių uogomis tik akį džiugina. Kitiems – natūralus vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis, vaistas nuo šimto ligų. Maždaug 200 Lietuvos ūkininkų, kurių šaltalankių uogynai užima pustrečio tūkstančio hektarų – netradicinis verslas. Kokie jo rezultatai šiemet?

Naujų metų išvakarėse žinomi kūriniai pasieks klausytojus kitokiu skambėjimu, perkelti į elektroninės muzikos galimybių erdves, kitų instrumentų tembrus su gana netikėtais stilistiniais sprendimais.Vieniems aranžuotojams tai pramoga, kitiems – kūrybinės savasties išraiška, tretiems – įmantrios transkripcijų meno pratybos. Kaip bevertintume, tokie pašmaikštavimai visuomet praverčia, kai kalbame apie esmines vertybių prasmes.

Naujų metų išvakarėse žinomi kūriniai pasieks klausytojus kitokiu skambėjimu, perkelti į elektroninės muzikos galimybių erdves, kitų instrumentų tembrus su gana netikėtais stilistiniais sprendimais.Vieniems aranžuotojams tai pramoga, kitiems – kūrybinės savasties išraiška, tretiems – įmantrios transkripcijų meno pratybos. Kaip bevertintume, tokie pašmaikštavimai visuomet praverčia, kai kalbame apie esmines vertybių prasmes.

Nidos pakraštyje stovi skulptoriaus ir dailininko Eduardo Jonušo dirbtuvės, virtusios kraštotvarkos muziejumi. Jos išpuoštos medinėmis bei varinėmis skulptūromis, akį traukia senųjų kurėnų vėtrungės, dirbtuvės sienas remia kuršių antkapiniai paminklai – krikštai.Vieniems apsilankymas Eduardo Jonušo dirbtuvėse sukelia slogią nuotaiką, kitiems, atvirkščiai, vieta, kur galima medituoti, pasinerti į apmąstymus apie gyvenimo būtį. Vitalija Teresė Jonušienė, skulptoriaus ir dailininko žmona, sako, kad su vyro dirbtuvių sienomis, tapybos darbais ir kūrybišku chaosu yra susigyvenusi. Visa tai vilioja, traukia užeiti.Albertas Danilevičius, dailės mokytojas, Juodkrantėje su žmona menotyrininke Kristina gyvena jau du dešimtmečius ir nesigaili pasirinkę. Supanti nepaprasto grožio gamta menininkus įkvepia kūrybai.

Nidos pakraštyje stovi skulptoriaus ir dailininko Eduardo Jonušo dirbtuvės, virtusios kraštotvarkos muziejumi. Jos išpuoštos medinėmis bei varinėmis skulptūromis, akį traukia senųjų kurėnų vėtrungės, dirbtuvės sienas remia kuršių antkapiniai paminklai – krikštai.Vieniems apsilankymas Eduardo Jonušo dirbtuvėse sukelia slogią nuotaiką, kitiems, atvirkščiai, vieta, kur galima medituoti, pasinerti į apmąstymus apie gyvenimo būtį. Vitalija Teresė Jonušienė, skulptoriaus ir dailininko žmona, sako, kad su vyro dirbtuvių sienomis, tapybos darbais ir kūrybišku chaosu yra susigyvenusi. Visa tai vilioja, traukia užeiti.Albertas Danilevičius, dailės mokytojas, Juodkrantėje su žmona menotyrininke Kristina gyvena jau du dešimtmečius ir nesigaili pasirinkę. Supanti nepaprasto grožio gamta menininkus įkvepia kūrybai.

Vieniems patinka žeme keliauti, kitiems - vandenimis plaukti, o yra tokių, kurie neįsivaizduoja gyvenimo be skrydžio. Tad šiandien trauksime į Dariaus ir Girėno aerodromą - didžiausią Lietuvos aviacijos muziejaus eksponatą. Tai vienas seniausių Europoje veikiantis Aleksoto aerodromas - gyvas istorijos ir kultūros paminklas, nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, saugomas valstybės. Laida "Atrask Lietuvą" kviečia apžiūrėti retą inžinerijos kūrinį - Dariaus ir Girėno aerodromą. Direktorius Eugenijus Raubickas ir lakūnai profesionalai mums papasakos apie atkurtus istorinius kultūros paveldo objektus, primins aerodromo istoriją, pademonstruos skrydžių valdymą, supažindins su ten esančiais lėktuvų modeliais, paakins domėtis aviacijos turizmu.

Vieniems patinka žeme keliauti, kitiems - vandenimis plaukti, o yra tokių, kurie neįsivaizduoja gyvenimo be skrydžio. Tad šiandien trauksime į Dariaus ir Girėno aerodromą - didžiausią Lietuvos aviacijos muziejaus eksponatą. Tai vienas seniausių Europoje veikiantis Aleksoto aerodromas - gyvas istorijos ir kultūros paminklas, nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, saugomas valstybės. Laida "Atrask Lietuvą" kviečia apžiūrėti retą inžinerijos kūrinį - Dariaus ir Girėno aerodromą. Direktorius Eugenijus Raubickas ir lakūnai profesionalai mums papasakos apie atkurtus istorinius kultūros paveldo objektus, primins aerodromo istoriją, pademonstruos skrydžių valdymą, supažindins su ten esančiais lėktuvų modeliais, paakins domėtis aviacijos turizmu.