Podcasts about gyvename

„Gyvename parfumerinio pertekliaus amžiuje“, – sako parfumerijos ekspertė Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė, apie kvapų meną bei verslą rašanti dar nuo 2009-ųjų. Pasak Rimantės, šiandieninės parfumerijos mados atitinka pasaulyje jaučiamą nerimą, bet sykiu jaučiamas ir poreikis savaip diegti tvarias praktikas bei stumtelti parfumerijos meną į ateitį.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kovo 4 dieną buvo minimos šimtosios Lietuvos dailininko, vitražisto Kazio Morkūno gimimo metinės. Šia proga šiandien atidaroma paroda, kurioje eksponuojami Kazio Morkūno ir jo mokinių darbai. Pokalbis su parodos kuratore Vaidilute Brazauskaite-L. ir vitražo menininke Rasa Grybaite.Pristatoma teatrologės, rašytojos dr. Inos Pukelytės monografija „Karas ir kultūra: Lietuvos teatras nacių okupacijos laikotarpiu“, pasakojanti apie Lietuvos teatrų veiklas nacių kolonizavimo politikos kontekste bei apibūdina Lietuvos kultūros politikos siekinius karo laikotarpiu. Pokalbis su monografijos autore I. Pukelyte.Alytaus miesto teatras kviečia į premjerą, kurią pagal Ivano Vyrypajevo pjesę stato italų režisierius Matteo Spiazzi. Spektaklyje „Iliuzijos" ieškoma atsakymo į amžiną, painų ir komplikuotą klausimą – kas yra meilė?Pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Šį kartą pokalbis su knygos „Mylimi kaulai“ autore Kotryna Zyle.Rubrikoje „Be kaukių“ svečiuojasi gatvės menininkas Pijus Čeikauskas.Ved. Donatas Šukelis

Psichoterapeutas Algirdas Petronis kartu su Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro komanda parengė video kursą poroms, kurios gyvena nesudariusios civilinės arba bažnytinės santuokos, tačiau siekia puoselėti meilės ryšį, įsipareigoti gerbti ir mylėti, galbūt auginti vaikus kartu visą gyvenimą.Turint galvoje Bažnyčios požiūrį į nesantuokinius ryšius gali stebinti toks bažnytinės institucijos žingsnis. Ar galėtų parengta medžiaga sudominti ir net pasitarnauti poroms, neturinčioms jokio ryšio su bažnyčia? Juk meilės tvarumo receptų apstu pasaulietinėje žiniasklaidoje, ką jau kalbėti apie šimtus knygų, skirtų krizinių situacijų įveikai. Vilniaus arkivyskupijos Šeimos centro vadovas A. Petronis tikina, jog siūlomo kurso „Gyvename ir sugyvename“ išskirtinumą sudaro ne tik vertingos paskaitos apie tarpusavio santykius, bet ir porų liudijimai.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Mūsų džiaugsmas dėl startuolių, bandymai pritraukti pasaulinius talentus ir ambicijas iškart pasibaigia, kai kalbame apie miestą“, – sako architektas Andrius Ropolas, parengęs komentarą apie laisvos minties stygių architektūroje.Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje atidarytas pabėgimo kambarys. Jis – neįprastas, edukacinis ir yra skirtas geriau pažinti Lietuvos istorinę asmenybę – garsų švietėją Povilą Višinskį.Klasikos koncertų salė su Gabija Narušyte.Šią savaitę Vilniuje ir Kaune susirinkę Lietuvos kultūros atašė aptars naujus iššūkius ir galimybes, dalyvaus diskusijose su visuomene. Nuo šių metų Lietuvos kultūros atašė veiklą kuruoja Lietuvos kultūros institutas, kuriame įkurtas Kultūros diplomatijos skyrius. Kaip šie pokyčiai paveiks kultūros atašė darbą?Šiandien minima Raudonos nosies diena – tai proga kalbėti apie juoko galią ir jo poveikį mūsų sveikatai. Juokas ne tik suteikia džiaugsmo, bet ir turi moksliniais tyrimais pagrįstą teigiamą poveikį organizmui. Kaip tai veikia?LRT KLASIKA kviečia susipažinti su Metų knygos rinkimuose nominuotomis knygomis ir pasiklausyti pokalbių su jų autoriais. Pokalbių ciklą tęsiame pažintimi su Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“, ją išleido leidykla „Inter se“. Ši knyga pretenduoja tapti geriausia Negrožinės literatūros kategorijoje.Ved. Justė Luščinskytė

Parašiusi savo pirmąją knygą „Svoriomanija“, rašytoja Aistė Simėnaitė teigia, jog daugelis galvoja, kad tai knyga apie tai, kaip numesti svorio, tačiau, autorės įsitikinimu, būtent žmonėms, kurie siekia tobulo kūno, ir yra jos aprašyta istorija, kaip nekartoti klaidų, privedusių ją prie valgymo sutrikimų. Aistė savo vingiuotus ir ne visada linksmuosius kalnelius apibūdina kaip kelionę iki 100 kilogramų ir atgal.Kaip svorio ir grožio kultas nutiesia kelią valgymo sutrikimams?Pokalbis su rašytoja, komunikacijos specialiste Aiste Simėnaite.Ved. Ignas Klėjus

„Gyvename pasaulyje, kuriame turime lūkestį, jog viską galima greitai sutvarkyti“, - teigia psichologė Eglė Urbutienė, konsultuojanti vėžiu sergančius žmones. Anksti brolio netekusi, Eglė teigia, jog po pirmo susidūrimo su mirtimi paauglystėje iš tiesų prasideda gyvenimas. Nors psichologė įvairiomis onkologinėmis ligomis sergančius pacientus konsultuoja 15 metų, pripažįsta, kad bijo tų pačių dalykų kaip ir kiti žmonės.Kaip švęsti gyvenimą, kai sunkiai sergi? Kodėl ligos baimė yra tarsi užkratas santykiuose? Ko labiausiai bijo žmonės, susirgę vėžiu?Pokalbis su psichologe Egle Urbutiene.Ved. Ignas Klėjus

„Tai geriausiai gydymui pasiduodantis psichiatrinis sutrikimas“, - apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą pasakoja psichoterapeutas Gintautas Narmontas. Gyvename laikais, kuomet mūsų dėmesys yra tarsi valiuta, kuria švaistomės, o užsiimdami daugiaveika sukeliame būseną, kai be aplinkinio triukšmo gyventi negalime. Tačiau, priešingai nuo tiesiog išblaškyto dėmesio, dalis žmonių kenčia nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (angl. ADHD), kurio priežastys ne šiaip šiuolaikinio gyvenimo tempas.Kokia riba tarp tiesiog pamesto dėmesio ir ADHD? Pokalbis su gydytoju psichoterapeutu Gintautu Narmontu.Ved. Ignas Klėjus.

Tiesioginėje laidoje iš Istorijų namų kiemelio – Dainų šventės aktualijos.Šiandien Dainų šventės programoje – Teatro diena ir Ansamblių vakaras. 100 Dainų šventės istorijos metų – nemokamoje plakatų parodojeTarp Dainų šventės dalyvių - devyni lietuviai iš Urugvajaus, kurie dėjo daug pastangų, kad galėtų atvykti į Lietuvą.Dainų šventėje – apie 250 savanorių.Ved. Ignas Andriukevičius

„Prieš 20 metų tai buvo dalykas, kurį visi slėpė“ - pasakoja Aistė Bikauskė prisiminusi vaikystę, kuomet jai buvo diagnozuotas 1 tipo cukrinis diabetas. Jau kelerius metus Aistė užsiima sveikatos edukacija ir dalinasi gyvenimo su šia liga kasdienybe socialiniuose tinkluose.Daugiau nei pusę savo laiko šioje Žemėje gyvenanti su cukriniu diabetu, Aistė pripažįsta, kad labai ilgai diabetą norėjo atskirti nuo savęs, tačiau suprato, kad sveikata yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas, jog ji turi rūpėti mums patiems, o ne kažkam kitam.Pokalbis su tinklaraščio „Mission Diabetes“ kūrėja Aiste Bikauske apie gyvenimą su liga, motyvaciją keistis ir edukacijos naštą.Ved. Ignas Klėjus

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir adaptyviosios lyderystės ekspertė Eglė Daunienė. Gyvename sparčiai kintančiame pasaulyje, todėl esame priversti nuolat koreguoti savo mąstymą, elgseną, veikimo būdus. Turime gebėti greitai persiorientuoti, būti lankstūs ir kūrybingi. Mokėti adaptuotis, bet išlaikyti autentišką šerdį, susikurti savo judėjimo trajektoriją. Veikti taip, kaip veikia gamta kintančio klimato sąlygomis. Lietuvoje jau randasi organizacijų, veikiančių gyvųjų sistemų principais. Tokioms organizacijoms būdinga atvirumo kultūra, stiprus tarpusavio pasitikėjimo laukas, o finansiniai rezultatai nebėra vienintelis tikslas. Tyrinėjančių pašnekesių ciklas „Gyvos organizacijos“ skirtas atidžiau paanalizuoti, kaip veikia tokio tipo organizacijos, koks yra jose dirbančių žmonių mąstymas, elgsena ir tikslai, kokių naujų galimybių jos atveria ir kaip keičia įsisenėjusį požiūrį į verslą. 0:00:00 – pradžia 0:00:50 – gyvos organizacijos – kas tai? 0:04:04 – kodėl tikslai ≠ rodikliai? 0:06:02 – ką reiškia kurti vertę? 0:12:33 – apie supainiotas sąvokas ir prasmės krizę organizacijose 0:14:33 – apie asmenybių mokyklą 0:15:36 – apie gebėjimą persikurti 0:18:14 – apie gebėjimą dalintis sprendimais 0:19:50 – apie suaugystę Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Šis pokalbis su kūrėja Monika Malinauskaite - būdas „įsikišt” save į elektros rozetę ir gerai pasikraut. Mums kartais reikia priminimų, kad gyvenimas gali būti visoks, neapsakomai spalvotas, lyg žaidimas, ir kuriame mes galime kaifuoti jausdami, kad išties GYVENAME. Aišku, būna dienų, kai net patys savimi nebetikime ir išsigąstame savo svajonių. Būna dienų kai mums nutinka patys baisiausi dalykai ir kai vėl stotis ir eiti pirmyn atrodo per sunku. Aplink tiek baimės balsų, o ir vidiniai kritikai mūsų tokie stiprūs, kartais jaučiamės (Monikos žodžiais tariant) lyg pati visata būtų nuo mūsų nusisukusi. Šis pokalbis sukurtas pamatyti problemas bei iššūkius dar kitoje šviesoje. Ar gali būti, kad viskas kas mums atsitinka, kad ir patys blogiausi dalykai, yra tikrų tikriausia dovana? Galiausiai, kaip gera leisti sau gyventi gyvenimą, kurio nereikia režisuoti ar kontroliuoti ir paleidus baimes, patirti tikruosius nuotykius? O juk tam reikia tvirtos vidinės ašies, pasitikėjimo savimi - kur jo gauti? Kaip padėti sau labiau savimi kliautis? Galiausiai, tai ir pokalbis apie skirtingas mūsų puses, kurios kartais nori dar skirtingesnių dalykų bei mus pačius, kurie per daug žvalgydamiesi į kitus, pametame save. Ir tai irgi yra dovana! Juk iš naujo savęs ieškodami tiek visko išmoksim, atrasim ir dar paaugsim!  Ačiū, kad klausai ir daliniesi

Gyvename laikais, kuomet skambių pranešimų patikimumo riba socialiniuose tinkluose ne visada yra aiškiai matoma, nors galimybių tikrinti faktus turime daugiau nei bet kada. Supratimas, kodėl meluojame, kuriame istorijas ir manipuliuojame yra kelias į tikrą tiesą ir išmintingesnių sprendimų priėmimą. Kaip melas ir jo formavimas veikia mūsų elgesį? Kaip manipuliuojama emocijomis? Ar įmanoma tai pastebėti prieš tampant melo auka?Į šį, kartais iškreiptą pasaulį, pasinersime kartu su Vilniaus universiteto mokslininke, psichologe dr. Vita Mikuličiūte, kuri savo žiniomis, žmonių elgesį melagingų naujienų ir kito melo akivaizdoje, su komanda narplioja įvairiomis kryptimis.Ved. Ignas Klėjus

„Viena didžiausių problemų, kad daugelis vystomų skaitmeninio pasaulio projektų tiesiog siekia pelno. O pati žmonija yra tapusi aptarnaujančiu personalu šiam pasauliui.“ – apie skaitmeninio turinio ateities vystymąsi kalba medijų tyrinėtojas, Kauno technologijos universiteto prof. Šarūnas Paunksnis.Kai kurie mokslininkai teigia, kad gyvendami šiuolaikiniame medijų pasaulyje nustojome suvokti ir gilintis, kokią įtaką tai turi mūsų kasdienybei. Pasak britų sociologo Rodžerio Silverstono, medijoms dominuojant, nūdienos visuomenė iš dalies primena Senovės Graikiją, kai pagrindinėje aikštėje telkėsi visuomeninis gyvenimas, kurioje buvo sprendžiami svarbiausi valstybės klausimai.Kaip iš tiesų šiuolaikinės medijos keičia žmonių santykius? Kada nustojome pastebėti skaitmeninio turinio įtaką kasdienybei? Kokie reiškiniai internetinėje erdvėje žmonėms turi didžiausią poveikį?Pokalbis ir dvylika punktų su medijų tyrinėtoju, KTU prof. Šarūnu Paunksniu.Ved. Ignas Klėjus

Ar galėtumėte įsivaizduoti situaciją, jog kažkada dėl patiriamo gyvenimo streso, vietoje vaistų, gydytojas išrašytų receptą gamtos ir miško terapijai? Psichoterapeutė bei gamtos ir miško terapijos gidė Giedrė Žalytė teigia tikinti, kad ateityje šios praktikos bus integruotos į mūsų sveikatos sistemą. Nors žmogus vakarų pasaulyje per pastaruosius dešimtmečius nutolo nuo gamtos, šiuo metu vyksta sugrįžimas ir žvalgymasis į ten, kur buvome nuo pat žmogaus gyvavimo šioje planetoje pradžios. Tam įtakos neabejotinai turi kintančios šiuolaikinio gyvenimo sąlygos ir didelis kasdienis tempas, darantis įtaką fizinei bei psichologinei sveikatai. Europoje pastaruoju metu populiarėja gamtos ir miško terapija, o šie gidai jau rengiami ir Lietuvoje.Kaip atrodo šios terapijos praktikos? Ar galima paaiškinti miško poveikį mokslo pagrindu? Kokias sveikatos problemas galėtų spręsti ši terapijos forma? Pokalbis su psichologe - psichoterapeute, gamtos ir miško terapijos gide Giedre Žalyte.Ved. Ignas Klėjus

Gyvename laikais, kai pabudę ryte pagalvojame, ar neištiko dar viena, nauja krizė. Pandemija, priverstinis reiso Atėnai-Vilnius nutupdymas Minske, migrantų krizė prie sienos su Baltarusija, Rusijos pradėtas barbariškas karas prieš Ukrainą, rekordinė infliacija, energetinė krizė, klimato kaita. FM99 studijoje kalbėjo Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Gyvename laikais, kai atrodo, kad madinga yra viskas. O juk dar taip neseniai mados tendencijas skirstėme pagal XX a. dešimtmečius, didesnius kultūrinius ar socialinius lūžius. Vis dėlto šiandien mada kinta ne kas sezoną, o kas savaitę ir padėkoti galime tik interneto algoritmams bei didėjančiam vartotojų apetitui. Bet kas nulemia, kad vienus daiktus matome kaip madingus, o į kitus žiūrime kaip į atgyvenusią tendenciją?Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Pusė iš gausios šeimynos – šešiolikmečiai! Eglė juokiasi matydama išsiplėtusias aplinkinių akis. Bet šie skaičiai gąsdina tik svetimus. Eglei su vyru tai sąmoningas pasirinkimas ir kelias taip kurti savo gyvenimą – su kibiru bulvių per dieną, dramom, netylančiu triukšmu bei dideliu kiekiu meilės ir džiaugsmo.Ved. Lavija Šurnaitė

Nespėjome atsitiesti nuo pandemijos gniaužtų ir į mūsų gyvenimus atėjo karas… O žmogui visada reikia vilties… Tuo tarpu, kai Rusija užkūrė karo ugnį Ukrainoje, Maskvos patriarchas jau ne pirmą kartą palaimino žudynes ir pavadino tai „šventuoju karu“.Laidoje pokalbis apie Prisikėlimo viltį, tikėjimą, karą ir bažnyčią. Pašnekovai: ortodoksų kunigas, Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos neseniai atleistas nuo pareigų Vitalis Dauparas ir Tauragės Švenčiausios Trejybės parapijos klebonas Marius Venskus.Ką reiškia Prisikėlimas šių dienų žmogui, ypač dabar, kai dar nespėjome atsigauti nuo pandemijos ir prasidėjo karas Ukrainoje? Kaip išties išgyventi šventę šiuo sunkiu visomis prasmėmis metu? Pašnekovai pasakoja, kad šiandienos kunigai, neatsiejamai, patiria daugybę iššūkių ir keistų situacijų. Gyvename technologijų laikotarpyje, tačiau dar niekada nėra buvę tiek daug žmonių, besijaučiančių vienišais, nereikalingais, pasimetusiais. Pyktis neapykanta daugelio kasdieninis palydovas. Abu kunigai dalijasi savo asmeninėmis patirtimis ir patarimais, sakydami, kad Prisikėlimas visuomet kalba apie taiką.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Gyvename tokiu laiku, kuris atrodo lyg niekaip nesibaigiantis Didysis Penktadienis. Barbariškas puolimas, milžiniški sugriovimai, kraupios nekaltų žmonių žudynės – neįmanoma neįsitraukti į karo Ukrainoje teatrą, esame tapę kančių liudininkais, stovinčiais po kryžiumi ant Golgotos kalno. Tačiau krikščionių tikėjimas nesustoja ties Didžiuoju Penktadieniu, bet veda į Velykų sekmadienį, prie tuščio kapo, kuriame nuskambėjo svarbiausia tikėjimo žinia. Jono Evangelijoje skaitome, kad pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos. Ką išgyvename, girdėdami skaitant šias eilutes taip, tarsi jos būtų pasakytos asmeniškai kiekvienam iš mūsų? Šveicarų rašytojas George'as Haldas (1917-2010), įkvėptas šių evangelisto Jono žodžių, parašė esė "Atminimas ir Prisikėlimas" (į lietuvių kalbą išvertė dr Genovaitės Dručkutė) ir kurios skyrius, skirtas Marijai Magdalietei, prieš daugiau kaip dvidešimt metų skambėjo Mažosios studijos laidoje. Šiandien kviečiame prisiminti jos fragmentus, kuriuos tąkart įgarsino Ridas Jasiulionis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Gyvename tokiu metu, kai nemaža visuomenės dalis gyvenimą priima kaip mūšio lauką ir taip vadinamų „priešų“ susiranda bet kurioje situacijoje – kokia valdžai bebūtų, kokius sprendimus ji priiminėtų – negerai, pažįstamiems ar nepažįstamiems sekasi, vėl nieko gero, vaikai bėgioja su savo mylimais gyvūnais – jie tikrai neturi ką veikti, kaimynas įsigijo naują automobilį - tikriausiai slepia mokesčius. Apie pykčio bangą užklupus karūnuotam virusui ar pabėgėliams plūstant prie valstybės sienos – piktų komentarų begalybė. Toli dairytis nereikia – netolerancijos apraiškų apstu mūsų kasdienybėje.Nuo 1995 metų lapkričio 16-ąją pasaulis mini kaip tarptautinę tolerancijos dieną. Kur prasideda ir kur baigiasi tolerancija, kaip ir kas ją formuoja, kaip svarbu būti tolerantiškam sau, kaip skirtingai žodis „tolerancija“ suprantamas skirtingose šalyse laidoje kalbamės su psichologe Algina Šamonskiene, kuri šiuo metu gyvena Šveicarijoje ir atlikėjais, gyvenančiais Londone Mantu Vygantu ir Jolanta Naruševičiūte.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Sveikatos specialistai teigia, kad Lietuva susiduria su ketvirtąja koronaviruso banga, tačiau gydymo įstaigoms su ja lengviau kovoti dėl per beveik dvejus metus įgytos patirties.Afganistaną paliko paskutiniai JAV kariai. Taip Amerika užbaigė 20 metų Afganistane trukusį karą, kuris šaliai buvo ilgiausias jos istorijoje.Registrų centras visuomenei atvers daugiau duomenų.Vilniuje socialdemokratai piketatvo prieš sostinės savivaldybės planus nukelti Petrui Cvirkai skirtą paminklą.Dalį pirmokų pasiruošimo mokyklai išlaidų imasi dengti savivaldybės. Kelios jų visiems mokslus pradedantiems pirmokams nusprendė paruošti keliasdešimties eurų vertės kraitelius.Kaip neprisirinkti nuodingų grybų?Ved. Madona Lučkaitė

Kun. Virgilijus Poškus ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie vaizduotę. Gyvename laikotarpyje, kai ne tiesa vadovauja, bet nuomonė ar net melagiena.

Kun. Virgilijus Poškus ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie vaizduotę. Gyvename laikotarpyje, kai ne tiesa vadovauja, bet nuomonė ar net melagiena.

Dažnose visuomenėse vis dar atrodo natūralu, kad vyras turi dirbti ir išlaikyti šeimą, o moteris – auginti vaikus.„Vis dažniau moterys bando keisti tokią situaciją ir gyventi taip, kad patenkintų savo poreikius, iš kurių poreikiai dirbti, save realizuoti ir turėti profesinių ambicijų, joms yra tokie pat svarbūs kaip ir vyrams. Gyvename neoliberialiame lygių galimybių pasaulyje, kuriame didžiausia deklaruojama vertybė yra sėkmė, kuri dažnai suprantama ir kaip karjeros sėkmė,“ – Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ sako VU Filologijos fakulteto mokslininkė dr. Eglė Kačkutė, tyrinėjanti motinystės reprezentacijas literatūroje.Jos teigimu, tai, kaip viešoje erdvėje kalbama apie motinystę, koks jai suteikiamas statusas bei kaip pačios moterys apmąsto šį vaidmenį, priklauso ir tai, kaip jos elgiasi ir priima šią rolę, tapusios motinomis.Ved. Simonas Bendžius

Popiežius Pranciškus yra pasakęs, kad gyvename ne pokyčių laikais, o laiko pokytyje. Pandemija aiškiai parodė, kad skaitmeninė revoliucija pakeitė viską. Bažnyčios laukia jaudinančios naujos galimybės, tereikia jomis pasinaudoti ir jų pagalba stiprinti vienybę. Koks yra Bažnyčios kelias į skaitmeninių technologijų ateitį?Apie balandžio 6 d. mirusį garsųjį šveicarų teologą ir nepaklusnumo oficialiajam magisteriumui simbolį Hansą Küngą kalbės filosofas Vytautas Ališauskas.Velykines temas Danijos spaudoje apžvelgs Giedrius Tamaševičius.Laidą parengė Rūta Tumėnaitė.

Naujose erdvėse Lietuvos nacionalinis muziejus ketina pasakoti istorijas. “Mes norime šiuolaikiniam žmogui pasakoti istorijas apie mūsų praeitį, moderniai kalbėti apie liaudies meną ir etnografiją”,- apie naują padalinį "Istorijų namai" pasakoja muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė šokėja, šokio pedagogė, choreografė Agnija Šeiko: apie šokį kopose, industrinėse erdvėse ir pasaulį keičiantį meną.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką kine.Garsi televizijos laidų vedėja, prodiuserė, žurnalistė, filmų kūrėja Edita Mildažytė švenčia 55-ąjį gimtadienį. Baigusi žurnalistiką dirbo įvairiose televizijos laidose, prodiusavo visuomeninius projektus, rengė koncertus. Kokie darbai paliko didžiausią pėdsaką, ką kurdama jaučia didžiausią džiaugsmą? Laidos dalyje „Be kaukių“ - pokalbis su Edita MildažyteVed. Jolanta Kryževičienė ir Gabija Narušytė

Alytuje šiuo metu serga 722 žmonių. Iš viso patvirtinti atvejai 4,719. Mirė 45 alytiškiai. Tačiau jau skiepijami ne tik medikai, bet ir švietimo įstaigų darbuotojai, registruojami vyresni žmonės skiepams. Kadangi Alytus tapo veiksmo centru ir COVID19 pandemijos antroji banga čia prasiautė visu smarkumu, žmonių, susidūrusių su šia liga išties daug - COVID19 buvo patvirtinta kas dešimtam miesto gyventojui. Nors pakanka ir skeptikų, kuriems jokio kovido nėra arba čia tiesiog gripas. Artūras buvo vienas pirmųjų paskelbusių viešai apie savo ligą. Vien dėl to, kad apsaugoti kitus, paraginti saugotis ir nenumoti ranka. koronavirusu persirgęs Artūras nusprendė dalintis savo įspūdžiais, o jo aprašytas romanas su korona pasklido po socialinius tinklus. Ir tai tikrai ne gripas, sako Artūras. Linas Jakštonis taip pat patyrė koronavirusą savo kailiu. Teko papulti ir į ligoninę, tačiau kaip pats sako, išsisuko gan lengvai, tačiau savo akimis matė ir netektis, žmones, mirštančius nuo koronaviruso. Eglė kalbino Liną ir dalijosi savo šeimos patirtimis.

Svarbus pokalbis. Laidos svečias kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus Arūnas Dulkys.Ved. Deividas Jursevičius

Ar mes jau gyvename ateityje? Šį klausimą pastaruosius kelis mėnesius nuolat užduoda mokslininkai, žurnalistai, rašytojai bei politikos apžvalgininkai, stebintys dramatiškai pakitusį pasaulį. Kokie argumentai leidžia samprotauti apie įvykusį dabarties ir ateities teritorijų suartėjimą ar net persidengimą? Ar šis persidengimas yra laikinas korona viruso sukeltas šalutinis efektas, o gal reikėtų kalbėti apie mūsų akyse gimstančią naują realybę? Ko mums kaip individams ir visuomenėms reikės išmokti gyvenant mūsų akivaizdoje išsipildžiusioje keistoje ateityje, kurios mes nelaukėme ir nesitikėjome? Šiuos ir kitus klausimus svarstysime su viešųjų ryšių ekspertu, roko grupės „The Station“ lyderiu Mykolu Katkumi ir interneto technologu, dirbančiu Silicio slėnyje, Domu Mituzu. Ved. Aurimas Švedas.

Gyvename demokratinėje šalyje. Esame prieš bet kokį smurtą. Vaikai mylimi, jais rūpinamasi. Tik nežinia kodėl vis dažniau guodžiamės dėl netinkamo vaikų elgesio: vartosi ir klykia ant grindų prekybos centre, lipa žmonėms ant galvų kavinėje, spardo ir muša tėvus. Kur tokio elgesio priežastys? Kaip jį suvaldyti? Ar besąlygiškas vaiko norų tenkinimas užtikrina gražią vaikystę ir tenkinantį suaugusio gyvenimą? Kokias pasėkmes patiria suaugę lepūnėliai? Ved. psichologės psichoterapeutės Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Pokalbis su aktore Edita Užaite.

Podkastas gyvas tik klausytojų dėka! Ačiū jiems, kad galime tokiais pokalbiais dalintis su visais. Iki podkastui kurti reikiamos sumos dar šiek tiek trūksta. Prisidėk ir gauk epizodus pirmas -> [patreon.com/letipokalbiai] (https://www.patreon.com/letipokalbiai)„Jei atsilieki vartojimo sistemoje, pradedi jausti diskomforto jausmą, iš kurio neva gali tik išsipirkti“, – apie įsisukimą į kapitalizmo sukurtus vartojimo mechanizmus sako filosofas Nerijus Milerius.Nors kasdienybės, nuobodulio, rutinos temos kadaise matytos kaip menkavertės, XX a. tapo kone revoliucinėmis ir drąsiai įsiveržė į meno, literatūros ir kitas sferas. Filosofą Nerijų Milerių traukia būtent tai, ką patiriame ir kame gyvename kasdien. Atsispyrę nuo šios temos, neišvengiamai priartėjame prie kapitalizmo santykio su kasdienybe. Kapitalizmas siūlydamas įsigyti įvairiausių iš kasdienybės išlaisvinančių patirčių, mus vis skatina nuo jos bėgti, tik ar tos ribos, atskiriančios pilką kasdienybę nuo turiningo laisvalaikio, nėra sukurtos tos pačios vartojimo sistemos? O jei taip, ar galima jai pasipriešinti?Interviu, montažo ir vizualų autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Komiku Pokalbio garso kokybe rūpinasi garso reklamos kūrėjai „Dropaudio“ Pokalbis įrašytas Vilniaus universiteto radijo stotyje „Start FM“Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus pirmas [patreon.com/letipokalbiai] (https://www.patreon.com/letipokalbiai)

Gyvename universalumo laikais, kai kiekvienas galime viską. Na, bent jau taip jaučiamės. Galime gydyti, mokyti, žinome, kaip daryti verslą, valdyti šalį, vadovauti sporto komandoms. Ir be vargo galime tapti psichologais. Vienas kitam pirmiausia. Užuot nuoširdžiai bendravę, sprendę buitinius rūpesčius, neriame į santykių priežasčių aiškinimąsi, rūpinamės savo partnerio/partnerės motyvavimu, jaučiamės galintys aiškinti, kaip kitam gyventi, ko norėti, ko siekti.Kodėl partneriai užsiima tuo, ko sutuoktiniams daryti nederėtų? Nuo ko jie bėga? Ką slepia?Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Režisierius Audrius Stonys, kurdamas filmą „Laiko tiltai“ tikriausiai net nepagalvojo, kad nuties tiltus net iki tolimiausio Šanchajaus ir laimės pagrindinį festivalio prizą - Auksinę taurę. Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Gyvename vienoje žemėje, kurią po truputį naikiname. Klimato kaitą šiandien jaučia visas pasaulis, o fotografai bando fiksuoti ir akivaizdžiai parodyti kas vyksta. Reportažas iš parodos apie klimato pokyčius.Kažkada sovietinis aktyvistas paklausė – „Ar jūsų pionierius iš konclagerio?“ „Ne, iš soclagerio“ – atsakė Lietuvos fotografijos grandas Antanas Sutkus. Pokalbis su garsiuoju menininku jo 80-mečio proga.Apie alkoholį ir menininkus poetės Giedrės Kazlauskaitės komentaras.Visą savaitę Apeirono teatre Klaipėdoje vyko dirbtuvės „Dialogas“, kuriose bendrai dirbo jaunimas ir žmonės su protine negalia.Lygiai prieš 30 metų buvo atidaryta Mykolo Žilinsko galerija Kaune. Kaip ši unikali kolekcija dar sovietmečiu iš Vakarų Berlyno buvo atgabenta į Lietuvą? Kiek visuose procesuose dalyvavo KGB? Apie šią beveik detektyvinę istoriją kalbamės su Dailės muziejaus emeritu Romualdu Budriu. Laidos ved. Jolanta Kryževičienė.

Garsi filosofė politologė Hannah Arendt dar praėjusio amžiaus viduryje prabilo apie autoriteto krizę. Tačiau pasak Vilniaus politikos analizės instituto Medijų programos vadovo Donato Puslio, autoriteto samprata šiandien yra labai klaidingai suvokiama, o sukilti reikia ne prieš patį autoritetą, bet melagingas jo formas. Ar šiandien tebeieškome autoritetų ir apskritai tikime jų egzistavimu? Apie autoriteto reikšmę anuomet ir šiais laikais, vyresniosios ir jaunosios kartos požiūrį į jį - pokalbis su Donatu Pusliu. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Radijo paskaitos: Kalbos vaidmens pokyčiai 21 amžiuje21 amžiuje sparčiai globalėjant pasauliui, iš esmės kinta nacionalinės kalbos vaidmuo visuomenės gyvenime. Šiandien lietuvių kalba nebėra vien iš protėvių paveldėtas vertingas, unikalus paveldas, nėra vien komunikacijos įrankis, jai tenka žymiai daugiau svarbių funkcijų, susijusių su pasikeitusio pasaulio iššūkiais. Gyvename kūrybos ekonomikos amžiuje, kai kalba kuria pridedamąją vertę, t.y. tampa kūrybiškumo priemone. Kaip pažinti ir naudoti kalbos kuriamąsias galias? Ką reiškia sąvokos - kalbos tvarumas ir kalbos takumas? Kas lemia nacionalinės kalbos išlikimą daugiakalbėje, daugiakultūrėje erdvėje? Kaip keičiasi kalbos naudojimo ideologijos bei metodologijos? Taip pat apie naujus semantikos ir ekonominės lingvistikos tyrimus – paskaitoje pasakos Lietuvių kalbos instituto direktorė profesorė dr. Jolanta Zabarskaitė.

Radijo paskaitos: Kalbos vaidmens pokyčiai 21 amžiuje21 amžiuje sparčiai globalėjant pasauliui, iš esmės kinta nacionalinės kalbos vaidmuo visuomenės gyvenime. Šiandien lietuvių kalba nebėra vien iš protėvių paveldėtas vertingas, unikalus paveldas, nėra vien komunikacijos įrankis, jai tenka žymiai daugiau svarbių funkcijų, susijusių su pasikeitusio pasaulio iššūkiais. Gyvename kūrybos ekonomikos amžiuje, kai kalba kuria pridedamąją vertę, t.y. tampa kūrybiškumo priemone. Kaip pažinti ir naudoti kalbos kuriamąsias galias? Ką reiškia sąvokos - kalbos tvarumas ir kalbos takumas? Kas lemia nacionalinės kalbos išlikimą daugiakalbėje, daugiakultūrėje erdvėje? Kaip keičiasi kalbos naudojimo ideologijos bei metodologijos? Taip pat apie naujus semantikos ir ekonominės lingvistikos tyrimus – paskaitoje pasakos Lietuvių kalbos instituto direktorė profesorė dr. Jolanta Zabarskaitė.

Vienišumas, paviršutiniški vienadieniai ryšiai, uždarumas, kaukės, po kuriomis slepiama tikroji savastis – tai slegia nemažą dalį šiuolaikinių žmonių. Didžiuojamės kosmoso tyrimo pasiekimais, didelę gyvenimo dalį praleidžiame interneto erdvėje, karpome ir klijuojame DNR, kuriame ir gaminame žmogų nuo darbo išlaisvinančius prietaisus. Tačiau žmonių bendravimas daugeliui taip ir lieka terra incognita.Bijome vienas kito lyg didžiausių priešų. Gąsčiojamės, kad apkalbės, išduos, atstums net artimiausi giminės ir draugai. Gyvename įsitempę, atsiskyrę, rūpindamiesi tik mažais savo pasaulėliais. Kodėl vengiame parodyti pasauliui savo tikruosius veidus: dalintis nuoširdžiomis mintimis ir emocijomis, atvirai atskleisti savo norus? Kuo rizikuotume atsiverdami kitai žmogiškajai būtybei?

Vienišumas, paviršutiniški vienadieniai ryšiai, uždarumas, kaukės, po kuriomis slepiama tikroji savastis – tai slegia nemažą dalį šiuolaikinių žmonių. Didžiuojamės kosmoso tyrimo pasiekimais, didelę gyvenimo dalį praleidžiame interneto erdvėje, karpome ir klijuojame DNR, kuriame ir gaminame žmogų nuo darbo išlaisvinančius prietaisus. Tačiau žmonių bendravimas daugeliui taip ir lieka terra incognita.Bijome vienas kito lyg didžiausių priešų. Gąsčiojamės, kad apkalbės, išduos, atstums net artimiausi giminės ir draugai. Gyvename įsitempę, atsiskyrę, rūpindamiesi tik mažais savo pasaulėliais. Kodėl vengiame parodyti pasauliui savo tikruosius veidus: dalintis nuoširdžiomis mintimis ir emocijomis, atvirai atskleisti savo norus? Kuo rizikuotume atsiverdami kitai žmogiškajai būtybei?

Gyvename nerimo amžiuje. Milžiniški informacijos srautai, vandenynai įvairiausių dirgiklių, begaliniai reikalavimai skandina mus nerime. Šis sutrikdo mūsų egzistenciją – atbukina dėmesį, slopina atmintį, kankina įvairiausiais nemaloniais kūno pojūčiais: tirpimais, dusuliu, skausmais. Kamuojamės sukandę dantis arba griebiamės liaudiškos priemonės – alkoholio. Drąsesnieji pasiryžta pažvelgti į nerimo gelmes. O ten išvysta ir atsakomybės baimę, ir nepamatuotus įsipareigojimus, ir užslopintas emocijas, ir vengimą laisvai išreikšti savąją tapatybę.Kaip reaguoti į nerimą – jo vengti ir jį kuo skubiau naikinti (vaistais, alkoholiu, narkotikais, maistu) ar priimti kaip svarbų pasąmonės signalą?

Gyvename nerimo amžiuje. Milžiniški informacijos srautai, vandenynai įvairiausių dirgiklių, begaliniai reikalavimai skandina mus nerime. Šis sutrikdo mūsų egzistenciją – atbukina dėmesį, slopina atmintį, kankina įvairiausiais nemaloniais kūno pojūčiais: tirpimais, dusuliu, skausmais. Kamuojamės sukandę dantis arba griebiamės liaudiškos priemonės – alkoholio. Drąsesnieji pasiryžta pažvelgti į nerimo gelmes. O ten išvysta ir atsakomybės baimę, ir nepamatuotus įsipareigojimus, ir užslopintas emocijas, ir vengimą laisvai išreikšti savąją tapatybę.Kaip reaguoti į nerimą – jo vengti ir jį kuo skubiau naikinti (vaistais, alkoholiu, narkotikais, maistu) ar priimti kaip svarbų pasąmonės signalą?

O prasideda viskas nuo lyg ir nekaltų tėvų paguodos žodžių: „Nieko tokio! Nieko čia nenutiko!“ Ir trindamas kraujuojantį kelią ar stovėdamas šukių krūvoje vaikas gauna pamoką – jo pojūčiai ir jausmai klaidingi. Taip mes mokomės ignoruoti realybę ir gintis nuo skaudžių išgyvenimų. Kuo daugiau skausmo, tuo daugiau gynybos. Išmokstame nepastebėti daugybės ženklų, įspėjančių apie pavojų, ignoruojame šalia esančių žmonių išgyvenimus. Gyvename pusiau primerktomis akimis arba su akidangčiais.Kokios mūsų nepakankamo sąmoningumo pasekmės? Ar galima įveikti savo gynybiškumą ir plačiai atsimerkus priimti gyvenimą su visomis jo spalvomis?

O prasideda viskas nuo lyg ir nekaltų tėvų paguodos žodžių: „Nieko tokio! Nieko čia nenutiko!“ Ir trindamas kraujuojantį kelią ar stovėdamas šukių krūvoje vaikas gauna pamoką – jo pojūčiai ir jausmai klaidingi. Taip mes mokomės ignoruoti realybę ir gintis nuo skaudžių išgyvenimų. Kuo daugiau skausmo, tuo daugiau gynybos. Išmokstame nepastebėti daugybės ženklų, įspėjančių apie pavojų, ignoruojame šalia esančių žmonių išgyvenimus. Gyvename pusiau primerktomis akimis arba su akidangčiais.Kokios mūsų nepakankamo sąmoningumo pasekmės? Ar galima įveikti savo gynybiškumą ir plačiai atsimerkus priimti gyvenimą su visomis jo spalvomis?

Gyvename lengvai prieinamų žinių amžiuje. Tik spustelk mygtuką, perbrauk pirštu ir bet kokia informacija prieinama. Šiuolaikinės informacijos priemonės lieja ant mūsų galvų faktus, nuomones, prielaidas, melą. Nuo ryto iki vakaro esame paskendę informacijos triukšme ir patys socialiniuose tinkluose juo dalijamės. Mūsų smegenys kasdien šturmuojamos įvairiausiais stimulais. Bet ar tikrai tiek informacijos žmogui reikia? Ar netampame reklamos, propagandos ar manipuliacijų aukomis?Kaip išsaugoti mąstymo aiškumą? Atskirti melą nuo tiesos? Kaip nepaskęsti informacijos jūroj?

Gyvename lengvai prieinamų žinių amžiuje. Tik spustelk mygtuką, perbrauk pirštu ir bet kokia informacija prieinama. Šiuolaikinės informacijos priemonės lieja ant mūsų galvų faktus, nuomones, prielaidas, melą. Nuo ryto iki vakaro esame paskendę informacijos triukšme ir patys socialiniuose tinkluose juo dalijamės. Mūsų smegenys kasdien šturmuojamos įvairiausiais stimulais. Bet ar tikrai tiek informacijos žmogui reikia? Ar netampame reklamos, propagandos ar manipuliacijų aukomis?Kaip išsaugoti mąstymo aiškumą? Atskirti melą nuo tiesos? Kaip nepaskęsti informacijos jūroj?

Gyvename niūriu laikotarpiu: už lango rūškanos dienos, dangus beria kritulių asorti, slidu. Ne ką geresnės ir mūsų nuotaikos – pasaulyje veisiasi blogio metastazės. O ir mes patys aplink save bambėjimu, nuolatiniu nepasitenkinimu, egoizmu dauginame blogį.Kaip nepasiduoti bejėgiškumui ar dirglumui? Kaip neprarasti savo tikslų ir nepamesti galvos? Kaip sustiprinti save, kad išgyventume ir tamsoje, ir saulei šviečiant? Kaip pripažinti ir suvaldyti savyje tai, kas mums nepatinka kituose?

Gyvename niūriu laikotarpiu: už lango rūškanos dienos, dangus beria kritulių asorti, slidu. Ne ką geresnės ir mūsų nuotaikos – pasaulyje veisiasi blogio metastazės. O ir mes patys aplink save bambėjimu, nuolatiniu nepasitenkinimu, egoizmu dauginame blogį.Kaip nepasiduoti bejėgiškumui ar dirglumui? Kaip neprarasti savo tikslų ir nepamesti galvos? Kaip sustiprinti save, kad išgyventume ir tamsoje, ir saulei šviečiant? Kaip pripažinti ir suvaldyti savyje tai, kas mums nepatinka kituose?

„Gyvename labai keistų pažiūrų ir keisto elgesio amžiuje, kai vertinga tik kažkas, kas tobula. Jei yra kad ir mažiausias netobulumas, viskas – daiktas pasmerktas šiukšlynui. Bet daiktus, kurie mus pasiekė per šimtmečius, vadiname antikvariniais. Žmonės jais žavisi, vertina kaip turinčius istoriją [...]. Būtent tai mes ir norime pakeisti pasitelkę atliekų dizainą“, sako inžinierius, kalvis ir atliekų dizaineris iš Suomijos Henrikas Enbomas.Apie žmones ir daiktus bei jų santykį – pokalbis su dizaineriu Henriku Enbomu.

„Gyvename labai keistų pažiūrų ir keisto elgesio amžiuje, kai vertinga tik kažkas, kas tobula. Jei yra kad ir mažiausias netobulumas, viskas – daiktas pasmerktas šiukšlynui. Bet daiktus, kurie mus pasiekė per šimtmečius, vadiname antikvariniais. Žmonės jais žavisi, vertina kaip turinčius istoriją [...]. Būtent tai mes ir norime pakeisti pasitelkę atliekų dizainą“, sako inžinierius, kalvis ir atliekų dizaineris iš Suomijos Henrikas Enbomas.Apie žmones ir daiktus bei jų santykį – pokalbis su dizaineriu Henriku Enbomu.

„Viskas nusibodo: nebėra aistros, rutina. Gyvename tik kartą, tad reikia nepraleisti kitų gyvenimo šansų,” – dėstė išsiskiriantieji. Laidoje pokalbis apie stebuklą: gyveno pora be konfliktų, bet ėmė vieną dieną išsiskyrė.

„Viskas nusibodo: nebėra aistros, rutina. Gyvename tik kartą, tad reikia nepraleisti kitų gyvenimo šansų,” – dėstė išsiskiriantieji. Laidoje pokalbis apie stebuklą: gyveno pora be konfliktų, bet ėmė vieną dieną išsiskyrė.

Gyvename kultūroje, kur vis dar gajus stipraus žmogaus (ypač vyro) stereotipas. Stiprumas suprantamas kaip galėjimas dantis sukandus laužtis per užrakintas duris, stojant širdžiai bėgti maratonus, kentėti beviltiškose situacijose ir save įtikinėti, kad tos situacijos visai ne tokios jau ir beviltiškos. Tokie „stipruoliai“ vergauja racionalumui ir logikai, niekinamai žvelgdami į emocijas ir pojūčius.Smagesnė žinia – vaikai ir jaunuoliai žvelgia į pasaulį gerokai kitaip. Emocijos jiems – sudėtinė gyvenimo dalis, todėl šie žmonės dažniau džiugūs nei pikti ar nerimaujantys, jie energingesni, kūrybiškesni ir lankstesni.Kaip išvalyti neteisingų įsitikinimų voratinklius ir į gyvenimus grąžinti emocijas: gyvybę, spalvas ir jėgą?

Gyvename kultūroje, kur vis dar gajus stipraus žmogaus (ypač vyro) stereotipas. Stiprumas suprantamas kaip galėjimas dantis sukandus laužtis per užrakintas duris, stojant širdžiai bėgti maratonus, kentėti beviltiškose situacijose ir save įtikinėti, kad tos situacijos visai ne tokios jau ir beviltiškos. Tokie „stipruoliai“ vergauja racionalumui ir logikai, niekinamai žvelgdami į emocijas ir pojūčius.Smagesnė žinia – vaikai ir jaunuoliai žvelgia į pasaulį gerokai kitaip. Emocijos jiems – sudėtinė gyvenimo dalis, todėl šie žmonės dažniau džiugūs nei pikti ar nerimaujantys, jie energingesni, kūrybiškesni ir lankstesni.Kaip išvalyti neteisingų įsitikinimų voratinklius ir į gyvenimus grąžinti emocijas: gyvybę, spalvas ir jėgą?

„Pokalbis – tai atsigręžimas į žmogų. Gyvename technologijų klestėjimo laiku, suteikiančiu mums galimybę bendrauti įvairiomis formomis, tačiau nėra paprasta susišnekėti tarpusavyje. Pokalbio forma – esminė knygos „Pasaulis yra gražus“ ašis, per kurią atskleidžiami įvairių sričių menininkų gyvenimai“, – sako knygos „Pasaulis yra gražus“ sudarytojas Gediminas Kajėnas. Pokalbis apie interneto dienraščio Bernardinai.lt išleistą knygą „Pasaulis yra gražus“ su jos sudarytoju G. Kajėnu ir rašytoja, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate Vanda Juknaite.

„Pokalbis – tai atsigręžimas į žmogų. Gyvename technologijų klestėjimo laiku, suteikiančiu mums galimybę bendrauti įvairiomis formomis, tačiau nėra paprasta susišnekėti tarpusavyje. Pokalbio forma – esminė knygos „Pasaulis yra gražus“ ašis, per kurią atskleidžiami įvairių sričių menininkų gyvenimai“, – sako knygos „Pasaulis yra gražus“ sudarytojas Gediminas Kajėnas. Pokalbis apie interneto dienraščio Bernardinai.lt išleistą knygą „Pasaulis yra gražus“ su jos sudarytoju G. Kajėnu ir rašytoja, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate Vanda Juknaite.

„Pašnekesiai apie tave ir kitus“: vienišumas – pasirinkimas ar bausmė? Gyvename žmonių knibždėlyne. Kasdien darbe, viešose vietose esame priversti bendrauti. O kur dar dešimtys pažįstamų, bičiulių, draugų ir artimųjų. Ir neretai jaučiamės... vieniši. Surastume būrius pažįstamų linksmybėms, tačiau sielos tamsos valandą nėra į ką kreiptis. Kaip tampama vienišiais? Ar vienišumą lemia elgesys ar kažkokios asmenybės, fiziologinės ypatybės?

„Pašnekesiai apie tave ir kitus“: vienišumas – pasirinkimas ar bausmė? Gyvename žmonių knibždėlyne. Kasdien darbe, viešose vietose esame priversti bendrauti. O kur dar dešimtys pažįstamų, bičiulių, draugų ir artimųjų. Ir neretai jaučiamės... vieniši. Surastume būrius pažįstamų linksmybėms, tačiau sielos tamsos valandą nėra į ką kreiptis. Kaip tampama vienišiais? Ar vienišumą lemia elgesys ar kažkokios asmenybės, fiziologinės ypatybės?

Gyvename nuolat apie meilę suokiančiame pasaulyje, o iš tikrųjų tos meilės turbūt kaip niekad trūksta. To, ko neturime, ko nepatiriame, trokštame ypatingai. Atrodo, jei tik mus aplankytų meilė, gyvenimas nušvistų laimės ir sėkmės šviesa. Ką slepia ši meilės ir Jo vaikymosi manija?

Gyvename nuolat apie meilę suokiančiame pasaulyje, o iš tikrųjų tos meilės turbūt kaip niekad trūksta. To, ko neturime, ko nepatiriame, trokštame ypatingai. Atrodo, jei tik mus aplankytų meilė, gyvenimas nušvistų laimės ir sėkmės šviesa. Ką slepia ši meilės ir Jo vaikymosi manija?