Podcasts about dovana

Šiandien Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Telšiuose atidaroma trečioji Dailės akademijos studentų baigiamųjų darbų paroda, kuri supažindina su ateinančia jaunųjų menininkų, dizainerių, restauratorių, architektų ir menotyrininkų karta, jų inovatyviomis idėjomis ir kūrybiniais sprendimais.Vienas garsiausių lietuvių dailininkų Jungtinėse Valstijose Kęstutis Zapkus Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui padovanojo savo paveikslą „Turangalilos kvartetas“. Dovana muziejui įteikta šįmet minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.Mantas Gontis tapo pirmuoju lietuviu po 15 metų pertraukos, patekusiu į Pasaulio jaunimo chorą – vieną reikšmingiausių tarptautinių jaunimo muzikos projektų pasaulyje.Šiauliuose Chaimo Frenkelio viloje pirmą kartą pristatyta Australijoje kūrusio lietuvių išeivijos menininko darbų paroda „Jurgio Mikševičiaus pasauliai“.Rubrikoje „Be kaukių“ – aktorius Oskaras Wyganowskis.Ved. Odeta VasiliauskaitėNuotr. aut. A. Sinušaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Valstybinis Jaunimo teatras jubiliejinį 60-ąjį sezoną vainikuoja premjera ir kviečia spektaklį „Keliaujantys“.Dešimtąjį kartą prasideda akcija „Vasara su knyga“.Mantas Balakauskas apžvelgia Saros Poisson knygą „niekas, pasiruošęs patriukšmauti“.Palangoje bus paminėtos fotografės Paulinos Mongirdaitės 160 gimimo metinės.Jubiliejinis „Pažaislio muzikos festivalis“ kviečia į kelis metus kurtos operėlės vaikams „Muzikos miestas“ premjerą.Kokia Žemaitės įtaka šių dienų lietuvių literatūrai?Trečią kartų įteikti „Meno kritikos apdovanojimai“.Salake atidaroma Antano Sutkaus fotografijų paroda.Ved. Marius Eidukonis

Absoliuti klausa: gebėjimas, išgirdus muzikinį garsą, jį tiksliai atpažinti. Dovana tai ar iššūkis?Neregiai, turintys šunis vedlius, gali būti persekiojami teisininkų, mat Lietuvoje parengti ar rengiami šunys neatitinka įstatymais nustatytos tvarkos.Artėjant renginių atvirose erdvėse sezonui dalis mokslininkų siūlo persvarstyti, ar visur gamtoje turėtų būti leidžiami didžiuliai triukšmingi koncertai ar kitos veiklos.Kauno rajono muziejuje Raudondvaryje įsibėgėja archeologinių parodų ciklas, kuris vietos žmonėms padeda suprasti, kaip gyveno būtent jų krašte prieš šimtmečius įsikūrę žmonės.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

„7 meno dienų“ naujausio numerio apžvalga;Kino kritiko Vlado Rožėno parengta serialo „Kalmaro žaidimas“ antrojo sezono apžvalga;MO muziejuje atidaryta Ray Bartkaus instaliacija „Begalybė“. Ray Bartkų kalbina Jolanta Kryževičienė;Lietuvos medicinos bibliotekoje atidaroma gydytojos - fotomenininkės Emilijos Petrauskienės analoginės fotografijos paroda „Tulpės“. Pokalbis su E. Petrauskiene;LNDM Prano Domšaičio galerija pradeda rengti pietų pertraukos ekskursijas ir suaugusiųjų dailės studiją. Pokalbis su Prano Domšaičio galerijos direktore Skaiste Marčiene ir edukatore Ieva Jarušauskaite;Užsienio kultūros naujienų apžvalga;Dainininkė Nijolė Tallat-Kelpšaitė išleido knygą „Legendos. Knyga apie Stasį Povilaitį ir kitas estrados legendas“. Pokalbis apie knygą su Nijole Tallat-Kelpšaite.Ved. Donatas Šukelis

Ką šiandien vadiname šiuolaikiškumu? Kokios yra šiuolaikinio meno ir jo institucijų funkcijos krizės laikais? Šiuos klausimus kelia naujasis Šiuolaikinio meno centro vadovas Valentinas Klimašauskas.Dovana, už kurią reikia susimokėti. Su tokia realybe susiduria dalis gyventojų, nuvykę atsiimti pašto siuntos. Taip yra todėl, kad iš ne Europos Sąjungos atkeliaujantys daiktai yra apmokestinami pridėtinės vertės mokesčiu, o už 150-imt eurų ir didesnės vertės siuntas teks sumokėti ir importo muito mokestį. Ši tvarka galioja tiek įsigyjant prekes internetinėse parduotuvėse, tiek gaunant, pavyzdžiui, Anglijoje gyvenančių giminaičių dovanas.Lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje. Mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi.Dar laidoje - interviu iš Pakruojo rajono Balsių pagrindinės mokyklos, kurią lanko kiek daugiau nei 130 vaikų.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Karolis Tiškevičius, Lukas Malinauskas ir Jonas Miklovas aptaria šios savaitės pagrindines krepšinio rungtynes – Kauno „Žalgirio” ir Vilniaus „Ryto” pergales Europoje ir Panevėžio „Lietkabelio” skaudų pralaimėjimą. Tinklalaidės partneriai: – Daugeliui žmonių, turinčių autizmo spektro sutrikimą, yra svarbi rutina bei sensoriškai saugi aplinka, todėl triukšmingos, ryškios, gausios stiprių kvapų, daug žmonių ir pilnos netikėtumų Kalėdos gali tapti tikru iššūkiu. Šiais metais Telia kviečia priimti kitų skirtumus, nes Kalėdos būna visokios ir visos jos Kalėdos. Dovana visiems: programėlė „Burbulai“. Čia vaikai ras edukacines istorijas apie mūsų skirtumus ar negalias, garso įrašus ramybei, pasakas bei garsus susikaupimui. Nors sukurta ir pritaikyta vaikams - edukacijos puikiai tinka ir suaugusiems! Daugiau: https://www.telia.lt/kaledos – Užsisakyk „Telia Play” ir mėgaukis mėgstamomis krepšinio rungtynėmis, kad ir kur bebūtum! Plačiau: https://www.telia.lt/privatiems/televizija?be-isipareigojimu – Gruodžio 16 d., „K2 Comedy” klube - po daugiau nei 3 metų pertraukos grįžtantis Vytauto Mikaičio ir Karolio Tiškevičiaus pokalbių šou „Iš 9 metrų“, su gyva publika ir gyviausiu pašnekovu - komiku Mantu Bartuševičiumi! Bilietus rasite čia: https://shop.basketnews.lt/products/bilietas-is-9-metru-su-mantu-bartuseviciumi Temos: Legendinė laida grįžta! (0:00); Tiškevičiaus patirtis Panevėžyje (3:18); Miklovas ant parketo arba sezono rungtynės Vilniuje (11:05); Ką tik pasaulis apsivertė aukštyn kojomis (11:58); Paskutinių sekundžių stebuklai Vilniuje (13:35); Ideali „Ryto” situacija ir būsimi varžovai (20:10); Pažįstamos pavardės Čempionų lygoje (30:10); „Ryto” skaičiai ir atmosfera arenoje (35:14); Be mero tribūnose (47:52); Tiškevičiaus ir Mikaičio lažybos dėl „Žalgirio” iš 1000 eurų (49:15); Pasikūręs, o vėliau kenčiantis „Žalgiris” (52:50); Liūdni veidai, Trinchieri šou ir Manekas spintelėje (57:15); Geros nuotaikos legionieriai ir sushi šokėjoms (1:12:00); Kiti fokusai Eurolygoje (1:19:00); Mūsų nutylėti nuotykiai Miunchene (1:25:38); Dar apie Eurolygą (1:27:22); Ieškome naujo podkasto kolegos! (1:29:07).

„Meninė dokumentika daugiau stebi ir palieka klausimus žiūrovams patiems surasti savo santykį su tuo, kas vyksta su mūsų planeta, kaip ji keičiasi ir kaip ją keičia mūsų veikla“, – sako Ona Kotryna Dikavičiūtė, viena iš šių metų Vilniaus dokumentinių filmų festivalio programos kuratorių.Šiemet šiame festivalyje ne vienas filmas savaip prisiliečia prie gamtos, aplinkosaugos, aktyvizmo ir ekologinės taršos temų. Tarp jų – režisierės Laurence Lévesque juosta „Okurimono“ (jap. „Dovana“), tyrinėjanti tylą, kuri tebekausto 1945 m. Nagasakio ant numestos atominės bombos sprogimą išgyvenusių žmonių prisiminimus.Viena iš trumpametražių filmų programų – „Susitelkimas“ žvelgia į pavienes ir bendras žmonių pastangas išgyventi pokyčius ekologinės krizės akivaizdoje. O programa „Intervencija“ siūlo atkreipti dėmesį į kolonializmo žaizdas kraštovaizdžiuose, taip pat ir ekologiniuose.Tuo metu režisierių Beno Russelo ir Guillaumo Cailleau „Tiesioginis metodas“ kviečia beveik 4 valandas praleisti su įvairiais prancūzų aktyvistais, kurie valdžios laikomi „ekoteroristais“.Kaip ir kokias aplinkosaugos temas renkasi tyrinėti dokumentinio kino autoriai ir kodėl jiems tai svarbu?Autorė Vaida Pilibaitytė

Celibatas bažnyčioje nebefunkcionuoja – taip sako filosofas Povilas Aleksandravičius.Ved. Julius Sasnauskas

Šių metų birželio 9-ąją dieną minėsime 95-ąsias rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus gimimo metines.„Kas yra Grigorijus Kanovičius?“ - šis klausimas tapo vienos iš laidos pokalbininkių Rimos Kasperionytės teksto kurį 2019-aisiais publikavo žurnalas „Metai“, pavadinimu. Kaip į pastarąjį klausimą būtų galima atsakyti 2024-aisiais?G. Kanovičius yra vedlys į sunaikintą Lietuvos žydų pasaulį, šio žmogaus atminties erdvėje buvo išsaugoti ir sugrąžinti į gyvenimą dalykai, kurie buvo pasmerkti nebūčiai. Be to, rašytojas pasakoja mums ne tik apie Vilnių - Lietuvos Jeruzalę, bet kviečia paklajoti po kitus Lietuvos miestus ir miestelius, kuriuose šimtmečius gyveno žydai, o taip pat – byloja apie gimtąjį Jonavos štetlą, sunaikintą bet atgimusį jo knygose.Kiek G. Kanovičiaus ryšys su Jonava yra svarbus šiandienos miesto gyventojų savivokai, jų tapatybei?Kada, kur ir kokie renginiai vyks Jonavoje, paminint 95-ąsias G. Kanovičiaus gimimo metines?Apie kokius dar egzistenciškai svarbius dalykus kalba rašytojas iš savo kūrinių puslapių mums, gyvenantiems įvairių sukrėtimų akivaizdoje, apimtiems karo nuojautos, jaučiantiems baimę?Pokalbis su Grigorijaus Kanovičiaus sūnumi, rašytoju, Dingusio Štetlo muziejaus iniciatoriumi ir vadovu Sergejumi Kanovičiumi, literatūrologe Rima Kasperionyte, Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos kultūros projektų vadove Kristina Adukaite, Jonavos Krašto muziejaus muziejininke Giedre Narbutaite-Kontrime.Ved. Aurimas Švedas

Įvairiais paskaičiavimais, celibato prievolės šiuo metu laikosi nuo 5 iki 10 procentų katalikų kunigų. Filosofas Povilas Aleksandravičius įsitikinęs, kad ši disciplininė norma, atsiradusi visų pirma dėl siekio iškelti dvasininkų luomą aukščiau pasauliečių, šiandien praktiškai nefunkcionuoja. Negana to, ji tampa našta Bažnyčiai ir daugelio problemų šaltiniu.Pirmoji pokalbio dalis.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas

Giannio Rodario pasakas „Skulptorius Rikardas“, „Kalbantis katinas“ ir „Dovana atostogoms“ skaito aktorius Marius Meilūnas.

Pasaulinės kovos su vėžiu dienai (vasario 4-oji) skirtoje laidoje priminimas – pasidovanokime sau sveikatos patikrą. Apie visokeriopą pagalbą, profilaktinius patikrinimus, ligos gydymą ir meilę sau kalbamės su Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos vadove Neringa Čiakiene ir šeimos gydytoja Sigita Sadauskiene.Onkologinės ligos netikėtai gali užklupti bet kurią dieną, bet kurį žmogų. Su šiuo gyvenimą keičiančiu iššūkiu, kurio nė vienas nesirenka savo noru, Lietuvoje kasdien susiduria daugiau nei 50 asmenų. „Lietuvoje veikia keturios vėžio prevencijos programos, šių programų vykdymui valstybė kasmet skiria milijonus, tačiau, tik pusė tikslinės grupės žmonių pasinaudoja galimybe profilaktiškai pasitikrinti dėl vėžio ir tęsti sveiką, aktyvų gyvenimą“, - sako pašnekovės.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Keturių milijonų rubrika. Apie ateities mediciną, kaip keisis medikų darbas, kaip patys pacientai galės stebėti savo sveikatos rodiklius? Kokių naujų specialybių darbuotojų gali prireikti ateityje? Pokalbis su savirūpos startuolio bendraįkūrėju Mindaugu Leonavičiumi.Per šventes gautos dovanos ne visuomet tinka ar džiugina. Po švenčių žmonės aktyviau kreipiasi, norėdami grąžinti prekes. Kokias ir kada jas galima grąžinti?Lietuvoje atsiranda vis daugiau šunų asistentų, galinčių padėti žmonėms su negalia. Tokio šuns treniruotėje dalyvavo kolegė Ieva Radzevičiūtė.Iš tarptautinės biologijos olimpiados bronzą parsivežusi moksleivė Urtė Pangonytė pasakoja, kaip per trumpą laiką jai pavyko pasiekti tokių rezultatų. Apie pasiekimų svarbą tarptautinėje bendruomenėje ir įtaką ateities pasirinkimams.Ved. Urtė Korsakovaitė

Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija Lietuvoje. Kas tai? Kokius klausimus ji sprendžia ir kuo gali būti naudinga kiekvienam iš mūsų, laidoje pasakoja komisijos pirmininko pavaduotoja Indrė Širvinskaitė ir naujosios komisijos narė Klementina Gruzdienė.Praėjusią vasarą liepos pradžioje į pirmąjį posėdį rinkosi naujoji Lygių galimybių kontrolierės B. Sabatauskaitės patvirtinta Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija. Ketverių metų kadencijai paskirti nevyriausybinių organizacijų ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai.„Naujoji komisija jau apsibrėžė prioritetines kryptis ir kviečia žmonių su negalia bei kitas nevyriausybines organizacijas bendradarbiauti identifikuojant problemas, kurios kyla“, - sako I. Širvinskaitė. „Aš tikiu, kad mes ir mūsų vaikai gyvensime tokiame pasaulyje, kur bus pasikeitęs supratimas, kad žmogaus teisės nėra privilegija ar dovanėlė. Tikiu, kad mes gyvensime tikrojoje kultūrinėje ir sąmoningoje įtrauktyje“, - pasakoja K. Gruzdienė.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Mūzos neegzistuoja, tai seniai medicinos įrodytas faktas. Tačiau kas tada verčia kurti dalykus, kurie nėra pirmo poreikio objektas? Noras būti nemirtingu? Ar atvirkščiai?Ved. Aidas Puklevičius

Vojtech Martinek. „Gyvačių karaliaus dovana“. 3 d. Vertė Arnoldas Piročkinas. Skaito aktorius Raimundas Lukšas.

Vojtech Martinek. „Gyvačių karaliaus dovana“. 2 d. Vertė Arnoldas Piročkinas. Skaito aktorius Raimundas Lukšas.

Vojtech Martinek. „Gyvačių karaliaus dovana“. 1 d.Vertė Arnoldas Piročkinas.Skaito aktorius Raimundas Lukšas.

Sūnaus autisto gimimą Edita Mušinskaitė vadina ne našta, o gyvenimo išgelbėjimu. Nesuprasta artimųjų, be vyro, moteris augina berniuką, vardu Elijas, kuris vos penkerių vardina net mažiausių planetų pavadinimus ir domisi astronautikos pasiekimais.Ved. Lavija Šurnaitė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Scenos menų kritikė apžvelgia spektaklį „80 pasaulių per vieną dieną“.Valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ tęsią beveik pusės amžiaus tradiciją ir gruodžio 31 dieną rengia naujametinį koncertą Šiaulių katedroje.Trečiadienį įvyko pirmasis Kūrybiškos Europos projekto „Dance well“, skirto žmonėms, gyvenantiems su riboto judėjimo galimybėmis ir Parkinsono liga, užsiėmimas Lietuvoje.Paskirstytas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansavimas projektams vėl sukėlė nepasitenkinimą. Finansavimas paskirstytas didiesiems komerciniams portalams, internetinėms svetainėms, kuriančioms abejotiną turinį. Kaip keisis situaciją sukūrus naują Medijų rėmimo fondą?„Aš noriu šokti. Whitney Houston filmą“ apžvelgia kino žurnalistė Ieva Šukytė.Ar knyga vis dar geriausia dovana? Kokias knygas dovanojame ir kaip keičiasi pasirinkimai?Filmas „Robotas ir peteliškė“ kino apdovanojimuose Škotijoje laimėjo geriausio dokumentinio filmo apdovanojimą,Ved. Marius Eidukonis

Pokalbis su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos komunikacijos specialiste Vija Kudziene apie besibaigiančius 2022-uosius, artėjančias šventes ir vaikų saugumą jų metu, augantį paauglių savižudybių skaičių bei pagalbos galimybes.

Ką lietuviams reiškia dovana? Ar dovanojimas yra džiaugsmas, ar veikiau kančia ir galvos skausmas? Iš kur kyla su dovanojimu susiję sunkumai? Kaip keitėsi lietuvių dovanojimo praktikos per pastaruosius trisdešimt metų? Ar daug laiko skiriame originalesnių dovanų teikimui? Kuo skiriasi įgyvendintos ir neįgyvendintos dovanos? Kada dovana tampa galios ir statuso išraiška? Ar dovanų mainai šiandien nėra virtę ekonominių mainų porūšiu? Ką visuomenės dovanojimo praktikos atskleidžia apie žmonių tarpusavio santykius ir tokius visuomeninio lygmens reiškinius kaip pasitikėjimas, dėkingumas, dosnumo kultūra? Apie visa tai – išsamus pokalbis su etnologe, šiuolaikinės visuomenės tyrėja, komunikacijos eksperte, Vilniaus universiteto dėstytoja dr. Rūta Latinyte.Ved. Simas Čelutka

Pievų atkūrimo klausimas, kėlęs stiprias diskusijas tarp žemdirbių ir politikų, panašu, kad pakrypo ūkininkams palankia kryptimi. Pagal šiais metais deklaruotus duomenimis, suartų pievų ūkininkams atkurti nereikės. Anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, tai intensyvių derybų ir galimybės patikslinti informaciją rezultatas. Žemdirbių teigimu, ateities perspektyvas lemiantis pievų atkūrimo klausimas nėra išspręstas, jis tik atidėtas ir tai nėra gerai.Bitininkas Linas Katilius yra ne tik Pakruojo rajono bitininkų draugijos „Dobilas“ pirmininkas, viešojo administravimo studentas, bet dar ir saksofono mokytojas. Kaip viską suspėja ir kur ketina ateityje leisti šaknis: mieste ar kaime?Verta žinoti. Violetos Mielinienės dekoratyvinių augalų ūkyje Raseinių rajone gausu ir įvairiaurių rūšių eglučių. Jų ūkyje apie 10 tūkstančių. Dažniausiai žmonės šventėms perka dygiąją sidabrinę eglę.Ved. Rūta Katkevičienė

LRT ieško sprendimų: dėl gerų mokslo pasiekimų itin vertinama Vilniaus šventojo Jono Pauliaus II-ojo gimnazija. Kokių priemonių imasi mokykla? Kodėl tėvai veda vaikus būtent į šią gimnaziją, kur dėstoma lenkų kalba?„Pagalbos angelai“ – tai į Jungtinę Karalystę emigravusių lietuvių savanorių iniciatyva, skirta padėti Lietuvoje su sunkumais susiduriančioms šeimoms. Anot iniciatyvos autorių, svarbu šeimoms padėti ne tik materialiai, bet ir suteikti emocinį saugumą bei pasitikėjimą, kad jie galėtų tvirtai atsitiesti ir savo patirtimi vėliau pasidalyti su kitais.16-ąjį gimtadienį švenčianti radijo stotis LRT OPUS trankią šventę surengs menų fabrike Loftas.Ved. Karolina Panto

Gimtadienis – jo, bet dovana, panašu, klausytojams. Balandžio 12-ąją sukaktį minėjęs grupių „Flash Voyage“ ir „Flying Saucer Gang“ narys Germanas Daškevičius pranešė apie kelerius metus ruoštus, brandintus ir pagaliau žengsiamus pirmuosius žingsnius solinės kūrybos kelyje. Gal ir užtruko, bet žengta visa pėda: vos po keletos dienų išleidžiant debiutinį singlą, jo vaizdo klipą; vos po kelių mėnesių žadant pristatyti pilnametražį studijinį įrašą „Šaltos bangos“ ir paskelbiant apie koncertą.Kūrinio „Ne toks“ premjera ir pokalbis su jo autoriumi Gamka – LRT OPUS laidoje „Dienos pulsas“.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

Kviečiu Tave prenumeruoti mano Elektroninį Naujienlaiškį ir gauti mano nemokamą E-Knygą “Tinklinio Marketingo Juodasis Diržas” čia http://gediminonaujienlaiskis.lt/ kad nepraleistum naujausių mokymų :)Ar naudojiesi TikTok? Sek mane čia: https://www.tiktok.com/@verslotrenerisTaip pat prisijunk prie mano Telegram kanalo kur dalinsiuos mokymais, naujienomis ir kitais įdomiais dalykėliais https://t.me/tinklinismarketingas

Kalėdų laikotarpiu muzikams, aktoriams ir visiems kitiems, besidarbuojantiems kultūros srityje – pats darbymetis. Jis neįprastas, nes tokiomis dienomis tvyro ypatinga aura visomis prasmėmis. Koncertai, teatrai, įvairūs renginiai vyksta visoje Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, LRT KLASIKA taip pat parengė specialią šventinę programą, kurią, esame įsitikinę, verta išgirsti.„Pokalėdinis balaganas garantuotas“ – taip apie savo šventinį koncertą skelbia Lukas ir Anna Geniušai, kurie itin džiaugiasi tuo, kad antrą Kalėdų dieną koncertuos naujoje Vilniaus salėje, kuri tapo kamerinės muzikos gerbėjams puikia nauja koncertine erdve. Apie „balaganą“ šventinėje programoje – Lukas Geniušas.Parodoje „Moterys menininkės tarpukario Vilniuje: tarp lūkesčių ir galimybių“ pirmą kartą pristatoma istorijos lūžių įrėminto laikotarpio (1919-1939 m.) Vilniaus moterų kūryba. Vytauto Kasiulio dailės muziejaus ekspozicijoje supažindinama su skirtingų kartų, tautybių, įvairių socialinių sluoksnių Vilniuje kūrusių moterų ir merginų menine veikla, jų darbų stilistika. Karinos Metrikytės pasakojimas.Filmas „Čysta fa arba gyvenimas su muzika” jau pradeda kelionę po Lietuvos regionus. Tai Agnės Marcinkevičiūtės reisuotas muzikinis dokumentinis pasakojimas apie Švenčionių krašto savamokslius liaudies muzikantus, susibūrusius į kapelą „Kaimynai”. Pokalbis su režisiere.The York Waits – senosios muzikos ansamblis iš Anglijos, grojantis ne tik autentiškais instrumentais, bet ir muziką pristatantis originaliu atlikimo stiliumi. Plačiau apie ansamblį ir šį kalėdinės muzikos darbą – Igno Gudelevičiaus pasakojimas.Altininkas Robertas Bliškevičius, prieš ketvirtį amžiaus su bendraminčiais įkūręs kvartetą „Chordos“ iki šiol yra jo siela, tačiau pastebi, kad tokiame kolektyve kaip kvartetas – vadovas – nelabai tinkama sąvoka. Meną turi kurti laisvi žmonės – pabrėžia jis, tad toji laisvė leidžia kurti, ieškoti netikėtų sprendimų, kas atsispindi kolektyvo repertuare ir paties altininko muzikinėje veikloje. Apie būtiną laisvę muzikai ir neblėstančią kūrybinę energiją – prof. Robertas Bliškevičius rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Kartais atrodo, kad geriau būtų nedirbti, kad tai prievolė, norint išgyventi. Tačiau, darbas yra Dievo dovana. Dievo garbinimas gali ir turėtų vykti per tavo darbą. Pamokslauja Bogdan Javgurean.

Antradienį (rugpjūčio 24 d.) „Tiek žinių“ vedėjas Timūras pasakoja, ką dėl rugsėjo 10 d. prie Seimo planuojamo mitingo aptarė Seimo pirmininkė ir policijos vadovas, koks likimas laukia Petro Cvirkos paminklo, dėl ko atvyko Austrijos užsienio ir vidaus reikalų ministrai bei kaip klostosi evakuacija iš Kabulo. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/B6oph77soAA Antradienį #TiekŽinių

Įdomus ir organiškas pokalbis su vaiku ant rankų. Apie filosofiją, ekologiją, rašymą ir daugelį kitų dalykų kalbamės su Vaiva Rykštaite – rašytoja ir jau greitai būsianti trijų vaikų mama.

Giannio Rodario pasakas „Skulptorius Rikardas“, „Kalbantis katinas“ ir „Dovana atostogoms“ skaito aktorius Marius Meilūnas.

Peras Pettersonas – vienas žymiausių šių laikų Norvegijos rašytojų, puikiai žinomas ir lietuvių skaitytojams iš jo romano „Vogti arklius“. Neseniai pasirodė ir dar vienos jo knygos vertimas – lietuvių kalba išleistas romanas „Mano likimo broliai“. Šios tinklalaidės vedėjai Audrius Ožalas bei Jūratė Čerškutė kalbina šios knygos vertėją į lietuvių kalbą Eglę Išganaitytę apie tai, kuo įdomus šis rašytojas, kuo ypatinga ši knyga ir kaip galima būtų apibūdinti norvegų literatūrą, jos būdingiausius bruožus.

Pradėkime naujus metus laimingi, palikę negandas praeityje!Tik kaip tapti laimingais? Ar laimė yra duotybė? Ar ji priklauso nuo pinigų kiekio, sėkmės? Ar gali tęstis amžinai? O gal daug malonumo ir yra laimė? Kaip laimę suprantate Jūs? O ką apie laimę žino ją tyrinėjantys mokslininkai?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Karolis Tiškevičius, Jonas Miklovas ir Jonas Lekšas diskutuoja apie pastarosios savaitės Lietuvos krepšinio įvykius. Temos: apie Domanto Sabonio rekordą (6:02); apie Grigonio išplėštą pergalę (8:39); apie kitokią nei pirmoji pergalių seriją (17:15); apie puikų Trinchieri darbą Miunchene (24:14); apie „Ryto“ strigimo priežastis (30:17); apie naująjį „Žalgirio“ investuotoją (47:42); apie Thomaso Heurtelio ir „Barcelonos“ konfliktą (58:44).

Antrojoje garsinės dokumentikos apie Vilnių dalyje dvi mokslininkės Rasa Antanavičiūtė ir Jurga Jonutytė analizuoja miesto atmintį. Ilgą laiką buvę mažuma, šiandien lietuviai sudaro daugumą Vilniaus gyventojų. Bet ar jie turėjo galimybę pažinti įvairią miesto istoriją? „Vilnius yra pakankamai tragiško likimo erdvė. Tai kad miestas neturi atminties savo gyventojuose, yra rimta trauma ir miestui, ir gyventojams. Nes tu nesijauti mieste kaip namie“, – sako menotyrininkė dr. Rasa Antanavičiūtė. Nepakankamas miesto pažinimas, jos teigimu, yra viena iš priežasčių, kodėl reikalingas Vilniaus miesto muziejus – nauja institucija, kuri lankytojams atvers duris 2021-aisiais. Rasa Antanavičiūtė su komanda jį vysto ir ruošia pirmąsias parodas. Per Antrąjį pasaulinį karą ir sovietmetį buvo pakeista ne tik Vilniaus sudėtis – buvo pakeisti ir maršrutai, kuriais senieji gyventojai vaikščiojo. Į miestą atvyko gyventojai iš Sovietų Sąjungos ir Lietuvos provincijos. Tuometinei valdžiai buvo patogu, kad jie nieko nesužinotų apie miesto istoriją, net jeigu norėtų. Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos daktarė Jurga Jonutytė kartu su komanda tyrė, kaip Vilnių savo namais pavertė skirtingi šio miesto gyventojai. Ji ir kolegos sąmoningai atsiribojo nuo Vilniaus romantizavimo ir norėjo pažinti, kaip miestas atrodė darbininkams, kitiems žmonėms, kuriems Vilnius visų pirma buvo išgyvenimo, pastangų vieta. Dabar Jurgai toks miesto patyrimas – nemitologizuotas, sunkiai verbalizuojamas – yra įdomesnis nei plačiau nušviesta didingojo Vilniaus istorija. Jų tyrimas vis dar vyksta, bet ji sutiko pasidalinti dalimi surinktos informacijos. Su Rasa Antanavičiūte ir Jurga Jonutyte kalbasi antropologė Martyna Šulskutė. Tai yra antroji trijų dalių dokumentikos dalis. Palaikykite NARA: patreon.com/naralt

Kaip tėvystės atradimus ir iššūkius kalbėsimės su Vytautu Butėnu. Jis nuo pat savo sūnaus gimimo vaiko auginimą dalinasi su žmona iir rašo tinklaraštį, kuriame pasakoja apie savo patirtis, apie tai, ką reiškia auginti vaiką autistą .Ved. Beata Nicholson

„Pasitikėjimas yra, tarsi, dovana avansu. Suteikiu žmogui pasitikėjimą dar jo nepažinodamas ne todėl, kad jis to nusipelnė, bet dėl to, kad jis tiesiog yra. Taip pat ir su pagarba – galima reikalauti, kad jos turi nusipelnyti arba galima pagarbą dovanoti visiems, nepaisant to, kaip jie pirmą kartą į mane pažvelgė ar ką pasakė", – naujame epizode svarsto kultūros tyrėja, semiotikė ir komunikacijos specialistė Rūta Latinytė, doktorantūros darbe tyrinėjanti šiuolaikinius dovanojimo papročius. Nors dovanų dovanojimas ir gavimas Iš pirmo žvilgsnio atrodo savaime suprantamas, o kai kam gal net įgrisęs procesas, pokalbyje su Rūta jis atsiskleidžia gana nepažintais, painiais ir ne tik malonias emocijas sukeliančiais rakursais. Kartu pagalvosime, ką kuria besąlygiška pasitikėjimo dovana, kaip kurti dovanos vertę, kodėl sunku išsisukti iš „privalomų" dovanų inercijos, o kartais antrąkart padovanota ta pati dovana gali įsiminti visam gyvenimui. Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti ––> Patreon Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Filipe Raposo Pokalbis įrašytas Vilniaus universiteto radijo stotyje „Start FM“ Podkasto kūrimą dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas bei Benedikto Gylio fondas. Podkasto draugai – portalas 15min.lt, garso reklamos studija „Dropaudio". Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir www.karalaite.com/podkastas

Welcome to series one of "Queerona" where three gay friends: each creatives, professors and pop-culture geeks sit down with a creative from the global LGTBQ adjacent community to discuss what ever they like during the Pandemic.Alfons Dovana is an Atlanta-based fashion designer specializing in chic masks and swimwear (alfonsdovana.com) He's also a social activist donating much of his proceeds to various charities in need. Join as we discuss fashion, gay nightlife and his club event Queen Butch.Series One was recorded from March to May 15th 2020.

Alytaus rajono ūkininkas Bronius Guževičius tęsia prieš ketvirtį amžiaus pradėtą tėčio Eduardo veiklą. Dabar moderniame, dideliame 1600 ha ūkyje dar ir 300 mėsinių galvijų. Gerą grūdų derlių šiemet lėmė ne tik palankūs orai, bet ir nuolatinis dėmesys technikai ir technologijoms, sumaniai dirbančių visų 8 ūkio darbuotojų profesionalus požiūris.Daržninkais save vadinantys Valerija ir Albertas Petrovičiai iš Kėdainių rajono dar augina ir cukrinius runkelius, rapsus, kviečius. Du sūnūs – Dainius ir Gytis taip pat iš peties dirba šeimos ūkyje. Apie rimtus darbus ir ūkio perspektyvą vaikų rankose tėvai kalba optimistiškai ir su jumoru.Ved. Arvydas Urba

Laida „Draugystė veža“ ir toliau pildo svajones! Šiandieninė laida - mamos dovana dukrai, švenčiančiai 18-ąjį gimtadienį. Vitalija Važgauskienė pokalbiui pakvietė Gabrielių Liaudanską Svarą. Į klausimą, kodėl būtent Svarą pakvietė pokalbiui, Vitalija atsako: „Man labai smagu, kad galim su dukra klausytis tos pačios muzikos. O dar labiau patiko, kai pamačiau, kokią įtaką Svaras, kaip asmenybė, daro jos gyvenimui. Dukra jau ilgai svajoja, kad sukakus 18 metų galės tapti kraujo donore. Traukia ir savanorystė. Atsiradus tokiai galimybei, norėjau pašnekinti žmogų, atnešusį naujų, gerų vėjų į mūsų gyvenimą. Žmogų, kuris nemiega ant laurų“. Gabrielius labai nuoširdžiai atsakė į Vitalijos klausimus apie tai, kaip jam sekasi suderinti asmeninį ir visuomeninį gyvenimą, kaip gimsta jo dainos, juokdamasis papasakojo, kad buvo „nepatogus“ vaikas, tačiau mokyklose, kurias teko keisti dėl netinkamo elgesio, dabar kabo jo nuotraukos su užrašu „Jis mokėsi mūsų mokykloje“. Ši, kaip ir ankstesnės laidos baigėsi susitarimu susitikti, kai pasibaigs karantinas.Laida „Draugystė veža“ kviečia visus norinčius mesti iššūkį karantinui ir tapti laidos dalyviu bei gyvai pasikalbėti iš savo namų su pageidaujamu pašnekovu! Jums tereikia parašyti mums, laidos rengėjams, su kuo ir kokia tema norite pasikalbėti, o mes pasistengsime išpildyti jūsų svajonę.Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė, garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė.

Labas, šiandien dalinuosi savo mintimis ir patirtimi atsakydama į klausimą, kurį šiandien gavau apie santykius. Šiame epizode kalbu apie motyvaciją santykiuose, meilę sau, kodėl žmonės pasikeičia ir kokia didžiausia klaidą darom būdami poroje. Vos prieš keles dienas gavau vieną didžiausių pamokų apie santykius savo gyvenime. Suvokusi visa tai apie ką kalbu naujame įraše jaučiuosi daug laisvesnė, nors nemeluosiu, pripažinti, kad klydau buvo labai skaudu Bet tik per savo tamsą atrandam šviesą, kurioje šiuo metu maudausi. Kviečiu paklausyti ir labai lauksiu jums kilusių minčių. Taip pat prašau pasidalinti šiuo įrašu su tai, kuriem ši informacija gali būti naudinga. Gero klausymo.

Jurbarko evangelikų liuteronų parapijoje vykęs 25- asis bažnytinio giedojimo seminaras pradžiugino ne tik jo dalyvius, kurie atstovauja skirtingas krikščioniškas bendruomenes, bet ir kelių lietuvos bažnytkaimių ir miestų gyventojus. Apie pirmą kartą gyvai atliktas septynias XVII- XVIII amžių evangelikų liuteronų giesmes, kurias šiuolaikiniu rūbu „apvilko“ kompozitorius L.V.Lopas, pasakoja seminaro dalyviai, organizatorė  L.Matuzaitė -Kairienė ir kompozitorius. Ved. Jūratė Kuodytė.

Ieva nuo vaikystės serga diabetu, o dėl cistos smegenyse vieną dieną atsikėlė beveik akla. Šiandien dėl gydymo ji jau daug geriau mato, bet žino ir ką reiškia gyventi tamsoje. Jos dėka plaukus skutosi ir Mamontovas, kad vaikai nesijaustų vieni, taip pat ji organizuoja lėšų rinkimų akcijas. Be viso ko, Ieva, būdama 21-erių, globoja tris vaikus. Ir Ieva labai laiminga – paprastai, žemiškai laiminga. Ji turi laiko žmonėms aplink, o jos karjera – padėti, klausytis, tiesiog būti. Tai kitoks pokalbis apie… buvimą gyvą ir ko išties norime iš savo dienų šioje žemėje. Paremk Nebegėdą www.patreon.com/nebegeda

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. J.Šeniavskio knygos „Čiurlionis ir Sankt-Peterburgas“ pristatymas. Maskvos dailės galerija „Kovčeg“ padovanojo Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui K. Fridmano paveikslus.

Operos solistas, tenoras Merūnas Vitulskis.

„Muzika yra laimė, lydėjusi nuo pat gyvenimo pradžios. Dirbant teko džiaugsmas pergyventi laimingas savo mokinių dienas, kartu su jais patirti sėkmes ir nesėkmes, nuolatos tobulinti save“, – sako gražų jubiliejų pasitinkanti pianistė, pedagogė, prof. Veronika Vitaitė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poeto, vertėjo, literatūros kritiko Mariaus Buroko naujų knygų apžvalgoje – Lietuvos klasikų asociacijos sudaryta ir išleista graikų poezijos rinktinė „Dovana sidabro eilėraštis“ bei vieno originaliausių JAV rašytojų, išgarsėjusio apsakymų knygomis – George‘o Saunderso pirmasis romanas „Linkolnas bardo“, iš karto tapęs bestseleriu ir pelnęs 2017 metų „Man Booker“ apdovanojimą.„Artistiška, stabiliai dainuojanti savo vaidmenis, labai profesionali, patikima. Partnerio klaida jos iš vėžių neišmuš, ir (jeigu kas) – partneris gali į ją „atsiremti“, – taip Birutę Almonaitytę apibūdino operos solistas Virgilijus Noreika. Apie vieną žymiausių lietuvių mecosopranų – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: kardinolas Rišelje.Ved. Viktoras Paulavičius.

Ką be antikos ir Konstantino Kavafio žinome apie graikų poeziją?Praėjusių metų lapkričio pabaigoje pasirodė Klasikų asociacijos išleista graikų poezijos rinktinė „Dovana sidabro eilėraštis“. Joje išspausdinti keturių XX a. antrojoje pusėje rašiusių autorių – Giorgo Seferio, Giannio Ritso, Odisėjo Elyčio ir Niko Gatso – eilėraščiai, iš graikų kalbos išversti Elžbietos Banytės, Dianos Bučiūtės, Rūtos Burbaitės ir Kristinos Svarevičiūtės. Knygos skaitytojas kviečiamas pasinerti į svaigų Graikijos kraštovaizdį, pilną įtaigiai aprašytų vaizdų, jausmingą kasdienio gyvenimo žaismę. Tiesa, čia pat yra nardinamas ir į pokario slogutį bei skausmo išsekinto žmogaus sąmyšį. Apie graikų poeziją „Literatūros akiračiuose“ pasakoja Kristina Svarevičiūtė ir Rūta Burbaitė.Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Ką turėtų žinoti dukterys? Savo patirtis ir patarimus, po įžvalgą kiekvienai metų dienai, į knygą „Dovana beveik suaugusiai dukrai“ savajai dukteriai sudėjo tinklaraštininkė Jolita Mikolaitienė. Mamos ir dukters ryšys – kuo jis ypatingas? Koks jis turėtų būti? Koks neturėtų? Ir ką daryti, kai yra toks – koks yra, galbūt netobulas? Pokalbis su Jolita Mikolaitiene.

Ką turėtų žinoti dukterys? Savo patirtis ir patarimus, po įžvalgą kiekvienai metų dienai, į knygą „Dovana beveik suaugusiai dukrai“ savajai dukteriai sudėjo tinklaraštininkė Jolita Mikolaitienė. Mamos ir dukters ryšys – kuo jis ypatingas? Koks jis turėtų būti? Koks neturėtų? Ir ką daryti, kai yra toks – koks yra, galbūt netobulas? Pokalbis su Jolita Mikolaitiene.

Su Šv. Kalėdom sveikina Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.Informacija apie orus. Spaudos apžvalga.LRT Radijo kolegų sveikinimai. „Dovana siurprizas“ – augintinis – būkime išmintingi ir atsakingi.Ambasadose, karališkuose rūmuose ir ministrų rezidencijose gyvenančių žmonių augintiniai.Kultūros renginiai.Rubrika „Labas rytas, Europa“: Ispanija.Sužionių kaimo bendruomenė (Vilniaus raj.) jau devintus metus iš eilės pati organizuoja Kalėdų stebuklą.

Su Šv. Kalėdom sveikina Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.Informacija apie orus. Spaudos apžvalga.LRT Radijo kolegų sveikinimai. „Dovana siurprizas“ – augintinis – būkime išmintingi ir atsakingi.Ambasadose, karališkuose rūmuose ir ministrų rezidencijose gyvenančių žmonių augintiniai.Kultūros renginiai.Rubrika „Labas rytas, Europa“: Ispanija.Sužionių kaimo bendruomenė (Vilniaus raj.) jau devintus metus iš eilės pati organizuoja Kalėdų stebuklą.

Čekų rašytojo Voitecho Martyneko pasaka „Gyvačių karaliaus dovana“, 3 dalis.Skaito aktorius Raimundas Lukšas.

Čekų rašytojo Voitecho Martyneko pasaka „Gyvačių karaliaus dovana", 1 dalis.Skaito aktorius Raimundas Lukšas.

Čekų rašytojo Voitecho Martyneko pasaka „Gyvačių karaliaus dovana“, 2 dalis.Skaito aktorius Ramimundas Lukšas.

Veiklus žmogus bendruomenėje. Dovana ar išbandymas? Būtent į šį klausymą bandys atsakyti kun. Saulius Bužauskas.

Veiklus žmogus bendruomenėje. Dovana ar išbandymas? Būtent į šį klausymą bandys atsakyti kun. Saulius Bužauskas.

Etnologė Eglė Plioplienė, žvelgdama į dovaną iš praeities pozicijų, sako: „Dovana visada yra auka, o palinkėjimas dovanojant – užkalbėjimas“. Kodėl, pasakoja Eglė.Jeigu tu neturi svajonių – neturi ir sparnų. Pokalbis su socialinių m. dr., pedagoge, rašytoja Lolita Piličiauskaite - Navickiene.Kiekvienas žmogus turi tik tris instrumentus nugyvent šitą gyvenimą: kūną, protą, emocijas ir jausmus: kaip jais iriamės per gyvenimą? Su psichologe Edita Čekuoliene pristatome knygą „Flirtas su rudeniu“.

Etnologė Eglė Plioplienė, žvelgdama į dovaną iš praeities pozicijų, sako: „Dovana visada yra auka, o palinkėjimas dovanojant – užkalbėjimas“. Kodėl, pasakoja Eglė.Jeigu tu neturi svajonių – neturi ir sparnų. Pokalbis su socialinių m. dr., pedagoge, rašytoja Lolita Piličiauskaite - Navickiene.Kiekvienas žmogus turi tik tris instrumentus nugyvent šitą gyvenimą: kūną, protą, emocijas ir jausmus: kaip jais iriamės per gyvenimą? Su psichologe Edita Čekuoliene pristatome knygą „Flirtas su rudeniu“.