Podcasts about algimantas kasparavi

Seimo liberalai vėl siūlo išbraukti gegužės 1-ąją iš nedarbo dienų sąrašo. Pokalbio dalyviai - Seimo narys, liberalas Simonas Gentvilas, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas, ir Lietuvos istorijos instituto istorikas Algimantas Kasparavičius.

Paryžiaus olimpinės žaidynės sukėlė ne tik sportinių džiaugsmų ir nusivylimų, bet ir kultūrinių diskusijų. O Rusija kelintus metus rodo, kad olimpiada – ne priežastis sustabdyti karo veiksmus.Kokius sportinius pasiekimus ir kultūrinius karus išryškino Paryžiaus Olimpiada?Dalyvauja: Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Sporto universiteto rektorė prof. Diana Rėklaitienė, Lietuvos sezono Prancūzijoje komisarė dr. Virgnija Vitkienė, istorikas Algimantas Kasparavičius, dezinformacijos ekspertė Indrė Vareikytė ir LRT sporto žurnalistas Paulius Cubera.Ved. Mindaugas Aušra

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Sovietų sąjunga ir nacistinė Vokietija pasirašė nepuolimo sutartį, šalia kurios buvo ir slaptieji protokolai. Jais buvo pasidalinta Vidurio Europa. Sovietmečiu disidentai, primindami šį gėdingą susitarimą, keldavo Lietuvos laisvės klausimą, 1989 metais, minint šią datą, nuo Vilniaus iki Talino nusitęsė Baltijos kelias. Tačiau, praėjus nuo nepriklausomybės paskelbimo 33 metams, matome grėsmingą situaciją. Šiandienė Rusija net neslepia savo imperinių ambicijų, istorijos veikaluose bandoma pateisinti Molotovo-Ribentropo paktą. Ar šio pakto šešėlis netvyro ir virš dabartinės geopolitinės situacijos Vidurio Europoje?„LRT aktualijų studijos“ diskusijoje dalyvauja istorikas Algimantas Kasparavičius, Seimo nariai Dovilė Šakalienė ir Audronis Ažubalis.Ved. Virginijus Savukynas

Rugpjūčio 23-ioji minima kaip Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti, Molotovo-Ribentropo pakto data. Įvykiai šiandieninėje Rusijoje atkuria stalinizmą su visomis to pasekmėmis, pažymi istorikai. Putinas neslepia vizijos atkurti carinę imperiją, o režimo politikai siekia dekriminalizuoti pakto nusikaltimus. Dugino dukters sprogdinimas gali rodyti vidinę kovą.Kokias istorines paraleles primena Rusijoje atgimę stalinistiniai metodai ir represijos?Laidoje dalyvauja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas Arūnas Bubnys, istorikas Algimantas Kasparavičius, Lietuvos pasipriešinimo tarybiniam okupaciniam režimui veikėjas Vytautas Bogušis, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, buvusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Dalia Kuodytė.Ved. Marius Jokūbaitis

Speciali laida Europos dienai paminėti.Laidoje daugiausia dėmesio skiriama šiandienos iššūkiams.Išsamiau laidoje:Apklausa gyventojų, kas jiems Europa. Justas Buivydas.Europos diena Vilniuje. Edita Vitė.Pokalbis studijoje – Ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius ir Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė docentė Margarita Šešelgytė, Mindaugas Laukagalis iš Briuselio.Išrinkti Metų europiečiai. Kaune juos pakalbino Jūratė AnilionytėPokalbis. Aukščiausiosios tarybos – atkuriamojo seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Kalbina Daumantas Butkus.Europos diena pas mūsų kaimynus lTVIUA IR ESTUS. Rolandas Žalnierius bendradarbis LatvijojE, bendradarbis Taline Vaidas Matulaitis.Išskirtinis Prezidento Gitano Nausėdos interviu.Pergalės diena Antakalnio kapinėse. Asta Martišiūtė.Pašnekovai studijoje. Istorijos mokslų daktaras Algimantas Kasparavičius ir Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė.Visaginas. Pergalės diena. Aleksandras Dvojeglazovas.Klaipėda. Pergalės diena. Paulius Selezniovas.Pergalės diena Šalčininkai. Evelina Knutovič.Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.Ved. Rūta Kupetytė ir Darius Matas

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“ šį rytą donavoja premjerinį kūrinį - Andriaus Mamontovo dainą „Geltona, žalia, raudona“. Apie šį kūrybinį bendradarbiavimą minėto choro vadovas Linas BalandisSukanka 30 metų „Jaunimo linijai“.„Jaunimo linijos“ steigėja psichologė psichoterapeutė Kristina Ona Polukordienė.Dabartinė linijos vadovė Greta Laukaitienė.Pasaulio lietuviai Vasario 16-osios proga surengė akciją „trispalvių jūra“, užsienio lietuvių bendruomenės ir lituanistinės mokyklos organizuoja įvairius renginius, rengiamos cepelinų puotos. Apie tai - Gretos Klimkaitės pasakojimas.Lietuvos nepiklausomybės tarptautinis pripažinimas 1918 ir 1991 metais. Istorijos mokslų daktaras Algimantas Kasparavičius.Vasario 16 -osios proga kalbamės su jauna amatininkų šeima, Agne ir Skirmantu Laužikais, iš Kėdainių rajono. Prieš 3 mėnesius šeima atsikėlė gyventi į kaimą, puoselėja seną sodybą ir pamatinėmis vertybėmis laiko tikėjimą, tradicijų išsaugojimą. Skirmantas yra visa širdimi atsidavęs savo ugniagesio – gelbėtojo darbui ir tikina, kad žmogaus gyvybė jam yra svarbiausias dalykas. Agnę ir Skirmantą laužikus pakalbino Rūta Katkevičienė.Sukanka 70 metų, kai „Amerikos balsas“ prabilo lietuvių kalba. Prisimena ir apie stoties svarbą pasaulio lietuvių bendruomenei svarsto prezidentas Valdas Adamkus.Ved. Rūta Kupetytė

Beveik galutiniai oficialūs rezultatai rodo, kad konservatyvių pažiūrų Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį itin maža balsų persvara antrajame rinkimų ture įveikė liberalių pažiūrų Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį ir užsitikrino antrąją kadenciją. Pastebima, kad šie rinkimai baigėsi vienu mažiausių skirtumų per visą Lenkijos istoriją, o tai atspindi didelį susiskaldymą šioje Europos Sąjungos valstybėje.Prezidentas nesikeičia, o ar keisis jo politika, kokia bus antroji A. Dudos kadencija, ką valdančiųjų kandidato laimėjimas reiškia Lenkijai, kaip toliau plėtosis Lietuvos ir Lenkijos santykiai?Laidoje dalyvauja: istorikas, humanitarinių m. dr. Algimantas Kasparavičius, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis, VDU Politologijos katedros vedėjas doc. dr. Andžej Pukšto, Lietuvos radijo bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas. Ved. Artūras Matusas.

Prieš šimtą metų įvyko rinkimai į Lietuvos Steigiamąjį Seimą. Kodėl Nepriklausomybės aktą 1918 m. paskelbusi Lietuva į demokratinėms valstybėms įprasto parlamentinio gyvenimo kelią pasuko tik po dvejų metų? Kaip vyko politinė agitacija ir kokius pažadus dalijo politikai? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vyr. mokslo darbuotojas, dr. Algimantas Kasparavičius.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

„Kalbant apie Vasario 16-ąją, svarbiausią modernios Lietuvos Respublikos gimimo datą, beveik niekada neminimos painios ir permainingos Lietuvos Tarybos atsiradimo ištakos, neakcentuojamas Lietuvos nacionalinės valstybės atgimimo kontekstas“, – sako istorikas dr. Algimantas Kasparavičius. Paskaitoje „Karas, kuriame gimė Vasario 16-oji“ aiškinama, kaip Didysis karas (1914–1918 m.), jo permaininga raida ir nevienareikšmiai rezultatai ne tik esmingai formavo XX a. pradžios lietuvių politinį pasaulį, politinę filosofiją, bet de facto atnešė Lietuvai laisvę.

Pirmajai Lietuvos Vyriausybei – 100 metų.„1918 m. lapkričio 9 dieną, 9 valandą vakaro sukanka lygiai šimtas metų, kai Vilniuje, Lietuvos Valstybės Tarybos rūmuose, įsikūrusiuose Šv. Jurgio g. 13 (dabar Gedimino pr. 13) pirmąkart į posėdį susirinko modernios nacionalinės Lietuvos valstybės laikinoji Vyriausybė", – teigia laidos svečias istorikas Algimantas Kasparavičius. Knyga „Pirmieji Lietuvos ministrų kabinetai 1918 metais Vilniuje“. Kaip Lietuvos gyventojai vertina šių dienų Vyriausybę?Prieš aštuoniasdešimt metų Vokietijoje prasidėjo pogromas prieš žydų verslininkus, vėliau gavęs „Krištolinės nakties“ pavadinimą.Pradedamos mokėti kompensacijos tiems žemės ūkio savininkams, kurių teritorijose yra elektros stulpai.„Maltiečių sriubos“ renginiai prasideda Šiauliuose.Seime vyks diskusija „Žiniasklaidos savireguliavimo sistema: iššūkiai ir aktualijos“. Jaunimas neskuba ieškoti būsto, tad lieka tėvų namuose. Žinoma, jei yra tokia galimybė. Kodėl?Baltijos maisto ir gėrimų paroda Vilniuje.Valstybinė lietuvių kalbos komisija svarsto atsisakyti Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo.Verslo naujienos: Ar yra galimybių pradėti metro statybas Lietuvoje?Rimas Bružas motociklu toliau keliauja „Nuo Baltijos iki Bengalijos“.Tradicinės skiltys: R.Sotvarienės-Šemetienės komentaras, spaudos apžvalga.Ved. Rūta Kupetytė.

Pirmajai Lietuvos Vyriausybei – 100 metų.„1918 m. lapkričio 9 dieną, 9 valandą vakaro sukanka lygiai šimtas metų, kai Vilniuje, Lietuvos Valstybės Tarybos rūmuose, įsikūrusiuose Šv. Jurgio g. 13 (dabar Gedimino pr. 13) pirmąkart į posėdį susirinko modernios nacionalinės Lietuvos valstybės laikinoji Vyriausybė", – teigia laidos svečias istorikas Algimantas Kasparavičius. Knyga „Pirmieji Lietuvos ministrų kabinetai 1918 metais Vilniuje“. Kaip Lietuvos gyventojai vertina šių dienų Vyriausybę?Prieš aštuoniasdešimt metų Vokietijoje prasidėjo pogromas prieš žydų verslininkus, vėliau gavęs „Krištolinės nakties“ pavadinimą.Pradedamos mokėti kompensacijos tiems žemės ūkio savininkams, kurių teritorijose yra elektros stulpai.„Maltiečių sriubos“ renginiai prasideda Šiauliuose.Seime vyks diskusija „Žiniasklaidos savireguliavimo sistema: iššūkiai ir aktualijos“. Jaunimas neskuba ieškoti būsto, tad lieka tėvų namuose. Žinoma, jei yra tokia galimybė. Kodėl?Baltijos maisto ir gėrimų paroda Vilniuje.Valstybinė lietuvių kalbos komisija svarsto atsisakyti Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo.Verslo naujienos: Ar yra galimybių pradėti metro statybas Lietuvoje?Rimas Bružas motociklu toliau keliauja „Nuo Baltijos iki Bengalijos“.Tradicinės skiltys: R.Sotvarienės-Šemetienės komentaras, spaudos apžvalga.Ved. Rūta Kupetytė.

Šįkart mūsų klausytojų laukia ne įprasta paskaita, o diskusija „Lietuva po 100 metų: ateities scenarijai“. Dalyvauja ekonomistas Raimondas Kuodis, migracijos ekspertė Audra Sipavičienė ir istorikas Algimantas Kasparavičius. Diskusiją moderuoja žurnalistas Aurimas Perednis. Diskusijos dalyviai trumpai aptars istorinę mūsų praeitį ir kiek pagal ją galima nuspėti ateities procesus. Nemažai dėmesio bus skiriama ekonomikos ir visuomenės raidai, kalbama apie šiuo metu ypač aktualius migracijos skaudulius bei kitus mūsų valstybei svarbius klausimus. Pabaigoje bus suteikta galimybė prelegentams pateikti klausimų. Įrašyta 2018 m. vasario 23 d. Vilniaus knygų mugėje.

Šįkart mūsų klausytojų laukia ne įprasta paskaita, o diskusija „Lietuva po 100 metų: ateities scenarijai“. Dalyvauja ekonomistas Raimondas Kuodis, migracijos ekspertė Audra Sipavičienė ir istorikas Algimantas Kasparavičius. Diskusiją moderuoja žurnalistas Aurimas Perednis. Diskusijos dalyviai trumpai aptars istorinę mūsų praeitį ir kiek pagal ją galima nuspėti ateities procesus. Nemažai dėmesio bus skiriama ekonomikos ir visuomenės raidai, kalbama apie šiuo metu ypač aktualius migracijos skaudulius bei kitus mūsų valstybei svarbius klausimus. Pabaigoje bus suteikta galimybė prelegentams pateikti klausimų. Įrašyta 2018 m. vasario 23 d. Vilniaus knygų mugėje.

Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai – 45-eri.1972 metais pogrindyje pradėtos leisti „LKB Kronikos“ vaidmuo ir reikšmė okupuotos Lietuvos istorijoje prilyginamas ginkluotam pokario pasipriešinimui.„LKB Kronikos“ leidyba Lietuvoje ir laisvajame pasaulyje, jos platinimas daugelyje pasaulio šalių, slaptas pervežimas ir pogrindinė leidyba buvo panaši į veiksmo filmo scenarijų. Nepaisant represijų prieš „LKB Kronikos“ leidėjus ir rėmėjus, jos veikla nenutrūko. Spausdintų žinių transliavimas radijo bangomis Lietuvai ir pasauliui sujungė šiapus ir anapus geležinės uždangos gyvenusius lietuvius. Atskleisdama tikinčiųjų persekiojimą Sovietų Sąjungoje, ji įsiliejo į kovą dėl žmogaus teisių ir laisvių.Laidoje dalyvauja „LKB Kronikos“ steigėjas ir redaktorius kun. Sigitas Tamkevičius, kronikos bendradarbė sesuo Bernadeta Mališkaitė ir istorikas Algimantas Kasparavičius.

Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai – 45-eri.1972 metais pogrindyje pradėtos leisti „LKB Kronikos“ vaidmuo ir reikšmė okupuotos Lietuvos istorijoje prilyginamas ginkluotam pokario pasipriešinimui.„LKB Kronikos“ leidyba Lietuvoje ir laisvajame pasaulyje, jos platinimas daugelyje pasaulio šalių, slaptas pervežimas ir pogrindinė leidyba buvo panaši į veiksmo filmo scenarijų. Nepaisant represijų prieš „LKB Kronikos“ leidėjus ir rėmėjus, jos veikla nenutrūko. Spausdintų žinių transliavimas radijo bangomis Lietuvai ir pasauliui sujungė šiapus ir anapus geležinės uždangos gyvenusius lietuvius. Atskleisdama tikinčiųjų persekiojimą Sovietų Sąjungoje, ji įsiliejo į kovą dėl žmogaus teisių ir laisvių.Laidoje dalyvauja „LKB Kronikos“ steigėjas ir redaktorius kun. Sigitas Tamkevičius, kronikos bendradarbė sesuo Bernadeta Mališkaitė ir istorikas Algimantas Kasparavičius.

Tęsiame paskaitų ciklą apie Vasario 16-osios Akto signatarus. Šįkart klausysimės hum. m. dr. Algimanto Kasparavičiaus paskaitos „Valstybininkas diplomatinėje tarnyboje: signataro Jurgio Šaulio atvejis.“ Istorikas dr. Algimantas Kasparavičius peržvelgs vieno iš pirmųjų Lietuvos Respublikos kūrėjų veiklą, daugiausia dėmesio skirdamas Jurgio Šaulio diplomatinei tarnybai. Pasak lektoriaus, studijos Šveicarijos Berno universitete subrandino jį kaip politiką profesionalą, o bendravimas su įvairių kraštų studentais ir dėstytojais suteikė jam pirmuosius diplomatinio meno įgūdžius. Paskaitininkas aptars dr. Jurgio Šaulio diplomatinę veiklą nuo pirmosios misijos 1919 m. Vokietijoje, vėlesnes – Lenkijoje, Italijoje prie Šventojo Sosto, iki paskutinės darbo vietos Šveicarijoje, kur 1948 m. ir mirė.

Tęsiame paskaitų ciklą apie Vasario 16-osios Akto signatarus. Šįkart klausysimės hum. m. dr. Algimanto Kasparavičiaus paskaitos „Valstybininkas diplomatinėje tarnyboje: signataro Jurgio Šaulio atvejis.“ Istorikas dr. Algimantas Kasparavičius peržvelgs vieno iš pirmųjų Lietuvos Respublikos kūrėjų veiklą, daugiausia dėmesio skirdamas Jurgio Šaulio diplomatinei tarnybai. Pasak lektoriaus, studijos Šveicarijos Berno universitete subrandino jį kaip politiką profesionalą, o bendravimas su įvairių kraštų studentais ir dėstytojais suteikė jam pirmuosius diplomatinio meno įgūdžius. Paskaitininkas aptars dr. Jurgio Šaulio diplomatinę veiklą nuo pirmosios misijos 1919 m. Vokietijoje, vėlesnes – Lenkijoje, Italijoje prie Šventojo Sosto, iki paskutinės darbo vietos Šveicarijoje, kur 1948 m. ir mirė.

Lygiai prieš 99-erius metus Štralio namuose Vilniuje susirinko Lietuvos taryba ir paskelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Lietuvos valstybės sukūrimą 1918-1922 metais galima laikyti vienu didžiausių istorijos stebuklų. Buvo šimtai priežasčių ir aplinkybių kodėl Lietuvos valstybė negalėjo egzistuoti, tačiau lietuviai pasinaudojo ta maža galimybe ir vis dėl to sukūrė Lietuvos valstybę. Kaip tai pavyko padaryti? Laidos svečias – istorikas Algimantas Kasparavičius.

Lenkijos parlamentas atmetė siūlymą lietuvių nacionalizmą prilyginti naciams ir sovietams. Regis, sveikas protas ir istoriniai argumentai nugalėjo. Tačiau iš kur kyla tokios iniciatyvos, kas jų iniciatoriai ir kokių tikslų vedini politikai bando skleisti tokius šmeižikiškus teiginius apie strateginius partnerius?Laidoje dalyvauja VU istorikas Algimantas Kasparavičius ir VU TSPMI lektorius Vytis Jurkonis.

Statyti ar nestatyti? Su tokia dilema susidūrė dabartinė Lietuva, kuriai teks nuspręsti, ar minint valstybės atkūrimo šimtmetį, statyti paminklą Vilniuje pirmajam šalies prezidentui Antanui Smetonai. Laiko liko labai nedaug, bet kol kas niekas neaišku. Kas trukdo? Kodėl A. Smetonos asmenybė ir veikla iki šiol kelia aštrius ir nesutaikomus ginčus? Ar pakankamai energingai ir pakiliai vyksta pasirengimas modernios Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejui 2018 m.?Diskusijoje dalyvaus istorikai Šarūnas Liekis ir Algimantas Kasparavičius, politologas, Rytų Europos studijų centro vadovas Laurynas Kasčiūnas.

„Kalbant apie Vasario 16-ąją, svarbiausią modernios Lietuvos Respublikos gimimo datą, beveik niekada neminimos painios ir permainingos Lietuvos Tarybos atsiradimo ištakos, neakcentuojamas Lietuvos nacionalinės valstybės atgimimo kontekstas“, – sako istorikas dr. Algimantas Kasparavičius. Paskaitoje „Karas, kuriame gimė Vasario 16-oji“ aiškinama, kaip Didysis karas (1914–1918 m.), jo permaininga raida ir nevienareikšmiai rezultatai ne tik esmingai formavo XX a. pradžios lietuvių politinį pasaulį, politinę filosofiją, bet de facto atnešė Lietuvai laisvę.

„Kalbant apie Vasario 16-ąją, svarbiausią modernios Lietuvos Respublikos gimimo datą, beveik niekada neminimos painios ir permainingos Lietuvos Tarybos atsiradimo ištakos, neakcentuojamas Lietuvos nacionalinės valstybės atgimimo kontekstas“, – sako istorikas dr. Algimantas Kasparavičius. Paskaitoje „Karas, kuriame gimė Vasario 16-oji“ aiškinama, kaip Didysis karas (1914–1918 m.), jo permaininga raida ir nevienareikšmiai rezultatai ne tik esmingai formavo XX a. pradžios lietuvių politinį pasaulį, politinę filosofiją, bet de facto atnešė Lietuvai laisvę.

„Kalbant apie Vasario 16-ąją, svarbiausią modernios Lietuvos Respublikos gimimo datą, beveik niekada neminimos painios ir permainingos Lietuvos Tarybos atsiradimo ištakos, neakcentuojamas Lietuvos nacionalinės valstybės atgimimo kontekstas“, – sako istorikas dr. Algimantas Kasparavičius. Paskaitoje „Karas, kuriame gimė Vasario 16-oji“ aiškinama, kaip Didysis karas (1914–1918 m.), jo permaininga raida ir nevienareikšmiai rezultatai ne tik esmingai formavo XX a. pradžios lietuvių politinį pasaulį, politinę filosofiją, bet de facto atnešė Lietuvai laisvę.

„Kalbant apie Vasario 16-ąją, svarbiausią modernios Lietuvos Respublikos gimimo datą, beveik niekada neminimos painios ir permainingos Lietuvos Tarybos atsiradimo ištakos, neakcentuojamas Lietuvos nacionalinės valstybės atgimimo kontekstas“, – sako istorikas dr. Algimantas Kasparavičius. Paskaitoje „Karas, kuriame gimė Vasario 16-oji“ aiškinama, kaip Didysis karas (1914–1918 m.), jo permaininga raida ir nevienareikšmiai rezultatai ne tik esmingai formavo XX a. pradžios lietuvių politinį pasaulį, politinę filosofiją, bet de facto atnešė Lietuvai laisvę.

Dr. Algimanto Kasparavičiaus paskaita „Lietuvių politinė kultūra XX amžiaus I pusėje: tarp Scilės ir Charibdės“ primins mums, kokias klaidas darė tarpukario politikai. „Apmaudu, – teigia istorikas, – kad Antroji Respublika yra perėmusi ne vieną Pirmosios Respublikos ydą“.Savo paskaitoje dr. Algimantas Kasparavičius kalba apie tarpukario Lietuvą, kai mokytasi diplomatijos pradžiamokslio. Didelė dalis visuomenės politiškai buvo apatiška. Nemažai lietuvių vis dar skeptiškai žvelgė į parlamentinę demokratiją ir ilgėjosi ,,tvirtos rankos”. Politinės partijos buvo negausios ir silpnos, ideologiškai sustabarėjusios ir menkai įvaldžiusios politinių kompromisų meną. Jose sunku buvo rasti profesionalių veikėjų, bet nestigo demagogų, karštakošių ultrapatriotų ir populistų. Skurdi lietuvių politinė buitis bei neišlavinta politinė kultūra nemažai lėmė, jog Pirmoji Lietuvos Respublika gyvavo vos dvidešimtmetį ir 1940 m. vasarą buvo okupuota bolševikinės Rusijos. (Kartojama 2008 m. sausio 17 d. laida.)

Dr. Algimanto Kasparavičiaus paskaita „Lietuvių politinė kultūra XX amžiaus I pusėje: tarp Scilės ir Charibdės“ primins mums, kokias klaidas darė tarpukario politikai. „Apmaudu, – teigia istorikas, – kad Antroji Respublika yra perėmusi ne vieną Pirmosios Respublikos ydą“.Savo paskaitoje dr. Algimantas Kasparavičius kalba apie tarpukario Lietuvą, kai mokytasi diplomatijos pradžiamokslio. Didelė dalis visuomenės politiškai buvo apatiška. Nemažai lietuvių vis dar skeptiškai žvelgė į parlamentinę demokratiją ir ilgėjosi ,,tvirtos rankos”. Politinės partijos buvo negausios ir silpnos, ideologiškai sustabarėjusios ir menkai įvaldžiusios politinių kompromisų meną. Jose sunku buvo rasti profesionalių veikėjų, bet nestigo demagogų, karštakošių ultrapatriotų ir populistų. Skurdi lietuvių politinė buitis bei neišlavinta politinė kultūra nemažai lėmė, jog Pirmoji Lietuvos Respublika gyvavo vos dvidešimtmetį ir 1940 m. vasarą buvo okupuota bolševikinės Rusijos. (Kartojama 2008 m. sausio 17 d. laida.)