Podcasts about didysis

Didysis ketvirtadienis – ta diena, kai Jėzus ne kalbėjo iš aukštai, o nusižemino ir plovė savo mokiniams kojas. Ką šiandien reiškia tarnauti vieni kitiems – ne tik bažnyčioje, bet ir gyvenime? Kaip tai išgyvena šiandien jauni žmonės – studentai, moksleiviai? Ir ką daryti, kai bažnyčia atrodo tolima, o gyvenimas – pilnas klausimų?Bet Didysis ketvirtadienis – tai ne tik apie tikėjimą, bet ir apie artumą. Apie drąsą būti su kitu, prasmingus santykius ir jaunimo sielovadą su universitetų kapelionais.LRT radijuje diskutuoja Vilniaus universiteto kapelionas, kunigas jėzuitas Aldonas Gudaitis ir Vytauto Didžiojo universiteto kapelionas, misionierius redemptoristas, kunigas Rastislav Dluhy.Ved. Jonė Kučinskaitė

Tomas Dirgėla. „Vytautas Didysis Žalgirio arenoje“. Skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Tomas Dirgėla. „Vytautas Didysis Žalgirio arenoje“. Skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Vasario 16-oji Lietuvos Valstybės atkūrimo diena: Rasų kapinėse pagerbti ten palaidoti 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai, apdovanoti valstybei nusipelnę asmenys, pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, vakare suliepsnos šešiolika laužų.Aukščiausias apdovanojimas –Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius – įteiktas kardinolui Sigitui Tamkevičiui.Ką apie Vasario 16-ąją yra pasakoję patys signatarai? Vilniuje rengiama akcija, skirta Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno pirmosioms mirties metinėms.„Eurovizijos“ dainų konkurse Šveicarijoje Lietuvai atstovaus roko grupė „Katarsis“ su daina „Tavo akys“.Ved. Madona Lučkaitė

Druskininkai ruošiasi kultūros sostinės metų atidarymo ceremonijai „Didysis Čiurlys“. Šiame renginyje Olimpinėms žaidynėms, Paryžiaus madų savaitei ir „Grammy“ apdovanojimams choreografiją kūręs prancūzas Sadeck Berrabah suburs 122 žmonių minią, kuri šoks nematyta, nuskrendančių paukščių būrį primenančia technika.Šešioliktoji Kuršių nerijoje gimusio Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija skirta klaipėdiečiams meno kolekcininkams Aleksandrui Popovui ir Jelenai Kosinovai.Kaip mada siejasi su religija? Gal mada pati tampa savotiška religija? Šiuos klausimus kelia paroda „Costume & Contemplation On Religion„ („Kostiumas ir mąstymas apie religiją“).Kuo ypatinga Ispanijos Trijų Karalių šventė?„Lyčių lygybę ir solidarumą privalome ne šiaip linksniuoti per įvairius minėjimus, kaip abstrakčią ir deklaratyvią vertybę, o sąmoningai ir nuosekliai praktikuoti mūsų kalbiniuose, instituciniuose ir pilietiniuose pasirinkimuose“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Trylikos metų atsidūrusi Kaune Gabija Gasiunas lietuviškai mokėjo tik pasisveikinti ir pasakyti, kad yra šalta. Šiandien ji užsienio lietuviams siunčia ir Lietuvos mokyklose pristato dvikalbę pasakų knygą apie namų ieškantį giliuką.„Griovimas ir prasta statybos praktika ilgainiui pablogino mūsų miestų būklę“, – sako urbanistas Ludwigas Engelis. Jis – vienas iš senąją architektūrą išsaugoti ir atnaujinti skatinančios, visos Europos piliečius ketinančios įtraukti iniciatyvos „House Europe“ autorių. Per metus norima surinkti milijoną europiečių parašų, kurie leistų pradėti pokyčius teisinėje sistemoje.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Nathalie Couturier

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Roberto Eggerso filmą „Nosferatu“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Literatūrologė Dovilė Kuzminskaitė apžvelgia Mieko Kawakami romaną „Krūtys ir kiaušinėliai“ ir Doireann Ní Ghríofa romaną „Šmėkla gerklėj“.Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija skirta klaipėdiečiams meno kolekcininkams Aleksandrui Popovui ir Jelenai Kosinovai.„Menų spaustuvė“ 14-ąjį kartą kviečia į tarptautinį festivalį vaikams ir jaunimui KITOKS.Kauno centre iškilo 4 bronzinių skulptūrų kompozicijos neišlikusiai tarpukarinei Kauno architektūrai.„Skalvijos“ kino centre prasidėjo filmų retrospektyva „Vaidina Nicolas Cage“. Retrospektyvą rodys ir LRT televizija.Kokie bus Lietuvos kultūros sostinės Druskininkų 2025-ieji?Savaitgalį Druskininkuose sceninės kompozicijos „Didysis Čiurlys“ premjera. Ką išvys žiūrovai?Ved. Marius EidukonisNathalie Couturier nuotr.

„Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025“ atidarymo programa žiūrovus įtrauks į daug nuostabos efektų žadantį reginį. Kūrybinis atidarymo sprendimas atsiskleis per keturių stichijų – gamtos, vandens, oro ir saulės – simbolius. Atidarymo programoje taip pat bus atspindėti visi pagrindiniai M. K. Čiurlionio kūrybos elementai: per Čiurlionio kurtą muziką, parašytus laiškus ir pasakas bei nutapytus paveikslus. FM99 eteryje apie artėjantį renginį kalbėjome su Alina Leminskaite Druskininkų kultūros centro vyr. komunikacijos specialiste.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Šiaulių dailės galerijoje galima aplankyti Mikalojaus Povilo Vilučio ir Eimučio Markūno darbų parodas.Vytautas Bikulčius apžvelgia Ievos Dumbrytės romaną „Negrįžtantys“ ir Alessandro Baricco romaną „Abelis“.Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2024-ųjų lituanistinio švietimo premiją įteikė Briuselio II Europos mokyklos lietuvių kalbos ir filosofijos mokytojai Audronei Anulienei.2025-aisiais metais minimos partizano Liongino Baliukevičiaus–Dzūko 100-osios gimimo metinės.Penktus metus skaičiuojantis Šilalės muzikinis teatras jau spėjo suburti savo gerbėjų būrį. Kuo išskirtinis Šilalės muzikinis teatras?Lenkijos mieste Gdanske jau pradėti minėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metai. Kaip vyksta šis minėjimas ir kaip dar bus prisimintas kūrėjas?Penktadienį LRT TELEVIZIJOS eteryje prasideda naujas projektas – „Didysis dailės iššūkis“.Ved. Marius Eidukonis

Sakartvele tęsiasi protestai, tačiau mastai mažėja.Patekę į audrą prie Kerčės sąsiaurio skęsta du Rusijos tanklaiviai.Šį vakarą LRT TELEVIZIJOS eteryje vyks akcijos „Maltiečių sriuba“ didysis paramos koncertas. Jame bus kviečiama aukoti vargingai gyvenantiems seneliams.Ved. Darius Matas

Europos mokslininkai sukūrė dirbtinio intelekto algoritmą, kuris padėtų geriau suprasti kiaulių skleidžiamus garsus. Toks įrankis esą padėtų didinti gyvūnų gerovę ūkiuose.Jau šiandien iš Nepriklausomybės aikštės Vilniuje į Ukrainą pajudės Didysis konvojus. Tai – Laisvės TV kartu su kitais paramos Ukrainai fondais surengta akcija, už kurios metu surinktas lėšas kovojančiai šaliai bus dovanojami automobiliai, prikrauti paramos, kurie bus perduoti tiesiogiai koviniams daliniams Ukrainoje.Jau dvidešimt šeštą parą klaipėdietis keliautojas Aurimas Mockus irkline valtimi plaukia per Ramųjį vandenyną. Klaipėdietis siekia tapti pirmuoju, irkline valtimi per Ramųjį vandenyną perplaukusiu nuo San Diego Jungtinėse Valstijose iki Brisbano miesto Australijoje.Regos negalią turintys gyventojai pastebėjo, kad tinkamai neveikia neseniai paleista garsinio vaizdavimo programėlė GV Filmai, naudojama žiūrint filmą kino teatre. Programėlės veikla laikinai sustabdyta, kada pradės veikti - nežinia.Ved. Paulius Selezniovas

Tuvė Jannson. „Mažieji troliai ir didysis potvynis“. Skaito aktorius Vytautas Rašimas.

Tuvė Jannson. „Mažieji troliai ir didysis potvynis“. Skaito aktorius Vytautas Rašimas.

Jonas Lekšas, Karolis Tiškevičius ir Lukas Malenauskis aptarė svarbiausią Lietuvos 3x3 krepšinio pirmadienį ir kaip pavyko iki jo ateiti. Daug dėmesio skyrėme ir antradienį prasidėsiančioms olimpiados 5x5 krepšinio atkrintamosioms. Tinklalaidės partneriai: – UNIPARK - tavo žadintuvas, kad nepamirštum išjungti parkavimo! Išmaniai atsiskaityk už parkavimą miestų zonose visoje Lietuvoję, įsigyk “Įvažiavimo į Neringą bilietą” vos kelių mygtukų paspaudimu, o jeigu vairuoji elektromobilį - programėlėje dar rasi ir daugiau nei 130 įkrovimo stotelių visoje Lietuvoje. Atsisiųsk populiariausią parkavimo programėlę Lietuvoje UNIPARK per Google Play arba App Store! – Išbandyk „Telia Play” MIDI arba MAXI planą, kuriame įtraukiamas ir Eurosport paketas. Pirmasis mėnuo - visiškai nemokamai! Mėgaukis kokybiškomis sporto transliacijomis kartu su Telia Play. Plačiau: https://www.telia.lt/privatiems/televizija?be-isipareigojimu Temos: Senkutės triumfas ir tinklininkių liūdesys (00:00); Svarbiausia diena Lietuvos 3x3 istorijoje (7:02); Vydo Gedvilo absurdai Prancūzijoje (9:54); Lietuvių forma, Prancūzijos sėkmė ir serbų krachas (13:38); Keistina 3x3 taisyklė (24:10); Kokie čia tie krepšininkai tam 3x3? (26:52); 3x3 krepšinis panašesnis į futbolą (31:58); Didysis olimpinis 3x3 ketvertas (34:40); Kokie pinigai laukia 3x3 olimpinės rinktinės? (38:30); 5x5 olimpinis krepšinis grįžta: prancūzų problemos (45:10); Ispanų magija, Pietų Sudano ašaros (48:20); Vokietija - Graikija (53:35); Prancūzija - Kanada (57:30); Serbija - Australija (59:59); Nustebinęs penketukas (1:06:27); Nuvylusių penketukas (1:12:48).

Kassavaitinėje 15min tinklalaidėje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – didysis sugrįžimas prie mikrofono, žvilgsniai į Europos čempionatą, geriausias rinktines ir „TOPsport A lygą“ bei Lietuvos klubams tekusius burtus su 15min žurnalistais Aurimu Tamulioniu ir Vokietijoje viešinčiu Mariumi Bagdonu bei „Go3“ komentatoriumi Ryčiu Vyšniausku. 00:00 Įžanga, R.Vyšniausko sugrįžimas ir per visą Europą nuskambėjęs juokas dėl R.Lukaku 15:21 Kroatų ašaros ir diskusija dėl italų – turi jie žvaigždžių, ar ne? 32:59 Ispanų dominavimas ir potencialus ketvirtfinalis su vokiečais 55:21 Škotų gėda, vengrų šansai ir M.Bagdonas „lentpjūvėje“ 1:01:19 Ko tikėtis iš anglų? Ir kas laimės grupę – prancūzai ar olandai? 1:09:07 Penktą pavarą įjungęs futbolas Lietuvoje ir Ryčio jausmai „Džiugui“ 1:15:24 V.Slivka – į Japoniją, A.Kučys – į Slovėniją ir F.Černychas – į Kauną. Kas įdomiau? 1:24:01 Atvira LFF taurė 1:26:59 Ir kaip seksis mūsų klubams Europoje?

Marius Marcinkevičius. „Mažasis piratas ir didysis lobis“. Skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Marius Marcinkevičius. „Mažasis piratas ir didysis lobis“. Skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Marius Marcinkevičius. „Mažasis piratas ir didysis lobis“. Skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

00:00:00 - Start 00:00:31 - Įžanga 00:01:54 - Pretenzijos Ryčiui 00:03:56 - Apie futbolininkų aprangą 00:06:45 - Didysis 5dienis 00:07:55 - Didžiakiaušiai NBA 00:31:39 - Kokie kiaušiniai patinka 00:34:21 - Sabo rekordas 00:35:55 - Kvizas Ryčiui 00:39:05 - Konferencijų apžvalga 00:50:38 - Trumpos naujienos 00:57:18 - Apie lažybas 01:00:02 - Dar naujienų 01:06:25 - Keletas sugrįžimų 01:09:05 - Įdomi statistika 01:09:51 - Kaip žmonės nustemba 01:10:32 - Apie rases 01:12:26 - Savaitės rungtynės 01:14:18 - Ką žiūrėti ir ko ne 01:17:48 - Ant suolo 01:20:43 - Žiūrovų klausimai

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininke, edukatore Gita Jakučioniene apie prasidėjusį Didyjį Velykų Tridienį, artėjančių Šv. Velykų prasmę ir tradicijas.

Kokias galimybes rašytojui teikia šnipų romano žanras? Kokios knygos gali tapti amato mokytojomis norintiems perprasti šio žanro tekstų rašymo subtilybes?Kaip ir kada šnipų romano žanras gali tapti idėjų romano, neįvykusios istorijos tyrimų ir kitų intelektualinių eksperimentų laboratorija?Kodėl pagrindiniu ką tik pasirodžiusio Manto Adomėno romano „Moneta & labirintas“ herojumi yra istorikas? Ką reiškia (jeigu reiškia) herojaus vardas Tomas?Be istoriko ir žvalgybininko, Tomo knygoje yra trisdešimt veikėjų, kurie veikia lyg tiksliai funkcionuojančio laikrodžio detalės. Šių veikėjų portretai buvo kuriami ištisą dešimtmetį. Ar tiek laiko dirbant su tekstu būta situacijų, kuomet herojų pasirinkimai ir elgsena ėmė stebinti patį knygos autorių?Romane žvalgybininkai parodomi kaip tarnauti arba aukotis apsisprendę asketai, kaip ciniškų triksterių kelią pasirinkę avantiūristai arba kaip įgudę karjeros siekiantys pareigūnai. Kas yra žvalgyba XXI a.? Kokia šios veiklos prasmė ir reikšmė valstybės bei visuomenės gyvenime?Vienas iš svarbiausių romano erdvėlaikio taškų yra Vilnius. Šis miestas parodomas kaip pogrindinio intelektualinio pasaulio, besipriešinusio sovietinės civilizacijos radiacijai, erdvė. Tai – kokybiškai naujas, šalia Ričardo Gavelio arba Jurgio Kunčino tekstų, Vilniaus vaizdinys. Ar knygos autoriai pačiam teko pažinti vėlyvajame sovietmetyje egzistavusio pogrindžio pasaulio žmones?Aprašant Nepriklausomybės epochą Vilnius romane tampa dviejų skirtingų civilizacijų sandūros erdve, Europos Sąjungos ir NATO forpostu, žiaurių žvalgybų žaidimo ir beatodairiškos kovos vieta. Kiek šias nevienareiškmes ir ne vien tik meninės vaizduotės plotmėje egzistuojančias Vilniaus situacijas suvokia sostinės gyventojai?Knygoje plėtojama Didžiojo (civilizacinio) žaidimo tema. Šiame žaidime Vilnius ir Maskva yra nesutaikomi antagonistai, nes Rusijos istorijos dėsningumai kelia nuolatinę egzistencinę grėsmę Lietuvai. Ar yra šansų, kad Rusija kada nors gali nustoti būti grėsmingu ir pražūtį lemiančiu vandenynu jos kaimynėms?Kodėl romano „Moneta & labirintas“ autorius visas dedikacijas užrašo žaliu rašalu?Pokalbis su filologu-klasiku, filosofu, politiku, romano „Moneta & labirintas“ autoriumi dr. Mantu AdomėnuVed. Aurimas Švedas

Rimantė Kulvinskytė. „Didysis Pabasius“ iš knygos „Semčiukai“. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.

#Tiekžinių Antradienį (spalio 17 d.) Tiek žinių vedėja Silvija Tiek žinių papasakos apie Izraelio susitarimą dėl humanitarinės pagalbos Gazos Ruožui, į Pekiną išvariusį putiną, Lenkijos valdžios pasikeitimus ir apie Briuselyje įvykdytą teroro aktą. Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/xbJLmiEqDg0

Tai istorija apie didįjį, bet ne kunigaikštį. Apie geležinį, bet ne vilką. Apie vilkus, o gal - šunis.Apie Vilnių, o gal - Vilkių. Tai istorija, o gal - tik pasaka.Antrus metus iš eilės 9 autoriai, anksčiau niekada nerašę vaikams, priėmė „Vakaro pasakos“ Rašytojų iššūkį ir sukūrė po pasaką, skirtą Vilniaus 700 metų gimtadieniui.Žygimanto Kudirkos pasaką „Kaip Didysis vilkas Geležinį žmogų susapnavo“ skaito aktorius Pijus Narijauskas.Įrašo režisierė Inga Tamulevičienė, garso režisierė Lina Dainienė.

Spaudos apžvalga.Kaip atrodo maisto fotografijos užkulisiai?Kalbos ryte aiškinsimės nenorminės kalbos peripetijas. Ar sunorminus kalbą knygų, serialų ir filmų kalba netampa dirbtinė?Klaipėdos dramos teatre prancūzų naujojo cirko trupės spektakliu „Mikado, trumpi pasakojimai apie kritimą“ šiandien prasideda menų festivalis Plartforma. Interdisciplinaraus pobūdžio festivalis Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje iki spalio pabaigos vyks jau septynioliktą kartą.Ar akademinė literatūra pritaikyta Brailio raštu? IGEM Vilnius pristato ĮVADĄ APIE SINTETINĘ BIOLOGIJĄ.Prieš dvejus metus Kanų kino festivalyje pristatytas japonų režisieriaus Ryûsuke Hamaguchi filmas „Drive My Car“ jam atnešė pasaulinį pripažinimą. Juosta buvo nominuota keturiems „Oskarams“ ir laimėjo apdovanojimą geriausio tarptautinio filmo kategorijoje. Šiais metais kino kūrėjas Venecijos kino festivalio pagrindinėje konkursinėje programoje pristatė naujausią savo darbą „Blogis neegzistuoja“, kuriam buvo įteiktas Didysis žiuri prizas.Šiandien LRT KLASIKOJE startuoja nauja laida ŠVIESI ATEITIS.Poetas Gintaras Bleizgys įsteigė savo vardo premiją. Kas paskatino tokį sprendimą?Ved. Karolina Bieliauskaitė

Septintojoje György Ligeti (1923-2006) šimtmečiui skirto ciklo laidoje pristatoma vienintelė didelė kompozitoriaus opera „Le Grand Macabre“ (Didžioji mirtis, arba Didysis siaubūnas, 1974-1977). Autorius ją rašė 13 metų ir pasitelkė nepaprastai įvairias priemones: farsą, parodiją, humorą, groteską, absurdą, erotizmą ir daugybę iškraipytų klasikos citatų. Ligeti veikalą vadino anti-antiopera, remdamasis Alfredo Jarry, siurrealistų ir absurdo teatro estetika. Kompozitoriui talkino lietuvė scenografė Aliutė Mečys, pasiūliusi belgo Michelio de Ghelderode‘s (1898-1962) pjesę apie fantasmagorišką Breigelando karalystę, valdomą kraugeriško diktatoriaus Nekrocaro, supamo įvairiausių prisitaikėlių, pataikūnų ir iškrypėlių.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

In Memoriam Zita Kelmickaitei.Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Gegužės 29 – ąją minime fotografo Vito Luckaus 80- ąsias gimimo metines.Siekiant supažindinti jaunus žmones su legalaus turinio ir autorinių teisių tema sukurta platforma „Legalija“. Kaip ji veiks?Kaip į ekonominę situaciją šalyje reaguoja renginių sektorius, kokias tendencijas pastebi organizatoriai?Telšiuose atidengtas Žemaitijos Didysis herbas.Praėjusį penktadienį Kaune, o šeštadienį ir Vilniuje nuskambėjo Europos džiazo orkestras.Birželio pradžioje į muzikinių susitikimų ir patirčių vandenis klausytojus panardins vienas svarbiausių Lietuvos muzikinių renginių – Vilniaus festivalis, kurio tema – „Muzikinė odisėja“.Ved. Marius Eidukonis

Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“. Vertė Gražina Zolubienė. Išleido leidykla „Obuolys“.Romano ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“. Vertė Gražina Zolubienė. Išleido leidykla „Obuolys“.Romano ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“. Vertė Gražina Zolubienė. Išleido leidykla „Obuolys“.Romano ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“. Vertė Gražina Zolubienė. Išleido leidykla „Obuolys“.Romano ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“. Vertė Gražina Zolubienė. Išleido leidykla „Obuolys“.Romano ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“. Vertė Gražina Zolubienė. Išleido leidykla „Obuolys“.Romano ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“. Vertė Gražina Zolubienė. Išleido leidykla „Obuolys“.Romano ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“. Vertė Gražina Zolubienė. Išleido leidykla „Obuolys“.I pasaulinio karo veteranas iš vidurio vakarų Nikas Karavėjus persikelia į Long Ailandą, nuvorišų pamėgtą rajoną. Šalia gyvena paslaptingas, bet nepaprastai žavingas trisdešimtmetis Džėjus Getsbis, visoje apylinkėje pagarsėjęs turtais ir pasakiškais vakarėliais. Tai, ką jis pasakoja apie save, kelia rimtų abejonių. Akivaizdu tik viena – Getsbis myli žavingąją Deizę Bjukenen, kurios prašmatni vila stovi kitapus įlankos. Kadaise Deizė, mergina iš turtingos šeimos, pažadėjo laukti į karą išvykstančio vargšo kareivio Džėjaus, bet ištekėjo už turtuolio atleto Tomo Bjukeneno. Sugrįžęs namo ir sukaupęs turtus Getsbis pasišauna bet kokia kaina ją susigrąžinti.Romano ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Spaudos apžvalga.Tarp geriausių poezijos kategorijoje „Metų knygos rinkimuose“ pateko poetės ir vertėjos Gretos Ambrazaitės knyga „Adela“, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Jos simbolinė figūra – autorės proprosenėle Adela Różewicz, tačiau iš tikrųjų pagrindinis knygos leitmotyvas – laikas, laikas kaip vanduo.Kauno paveikslų galerijoje atidaryta skaitmeninio meno Lietuvoje pradininko Gintauto Velykio darbų paroda. Pasitelkus dirbtinį intelektą sukurta ekspozicija „PortalAI“ kviečia panardyti tarp realybės ir virtualybės.Šiandien Didysis penktadienis, savaitgalį švęsime Velykas. Ar šiandien suprantame jų prasmę? Kaip Italija pasitinka šias šventes?Žemaitijoje jau beveik 400 metų gyva tradicija giedoti Žemaičių Kalvarijos kalnus. Kalnų giesmės giedamos įvairiomis religinėmis progomis – ne tik per gavėnią ar prieš Velykas – Didžiąją savaitę. Giesmyną sudaro per 20 giesmių, kurios giedamos net kelias valandas.Naująja meno, rezidencijų ir edukacijos centro „Rupert“ vadove tapo Viktorija Šiaulytė, kuri nuo praėjusių metų rudens šiame centre kuravo rezidencijų ir viešąsias programas.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Tęsiame temą apie koncertų sales. Pokalbis su vienos geriausių Latvijoje Liepojos miesto koncertų salės „Didysis gintaras“ vadovu Timuru Tomsonu. Apie Estijos koncertines erdves pasakoja Estijos kultūros ministerijos patarėjas muzikos klausimais Ivo Lille. Apie sudėtingą situaciją ir kylančią įtampą dėl gerų simfoninės muzikos salių stygiaus kalbamės su Lietuvos nacionalinės filharmonijos generaline direktore Rūta Prusevičiene.Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į premjerą. Antano Obcarsko režisuotas spektaklis „Raganosiai“ pagal garsaus XX amžiaus dramaturgo Eugène Ionesco pjesę yra įtraukianti komedija, per humorą atskleidžianti mūsų visuomenės ydas.Ievos Buinevičiūtės muzikinis pasakojimas apie populiaraus serialo „Byvis ir Tešlagalvis“ įtaką muzikinei kultūrai.Aštuonių knygų autorė, jogos mokytoja, kažkada populiaraus žurnalo „Ieva“ leidėja Eva Tombak gyvenime išbandė daugybę „pirmųjų kartų“. Apie gyvenimo iššūkius, harmonijos paieškas ir sumanymą rašyti naują knygą apie senėjimą - pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Laida transliuojama sausio 25-tąją arba kitaip - Vilniaus dieną. Būtent šiandien prasminga prisiminti Vilniaus pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose septynių šimtų metų sukaktį. Vienas iš Gedimino laiškų viso pasaulio krikščionims buvo parašytas 1323 sausio 25 dieną.Kokios priežastys lėmė didžiojo kunigaikščio Gedimino sprendimą rašyti visam krikščioniškajam pasauliui adresuotus laiškus? Ką savojo laiko žmonėms stengėsi pasakyti ir ką mums apie save, miestą ir valstybę pasakoja Gediminas iš būtovės gelmės? Ar įmanomas dialogas tarp praeities ir dabarties žmonių, kuriuos skiria septyni amžiai?Kiek yra prasmingas požiūris, esą Vilniaus, kaip valstybės sostinės paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose prieš septynis šimtus metų jubiliejus, tiesiog neišsitenka Vilniaus miesto savivaldybės kompetencijų ribose ir yra bendravalstybinis reikalas?Kokius namų darbus mokslininkai ir muziejininkai jau atliko ruošdamiesi skambiai sukakčiai? Ar mums pavyks 2023-aisiais ne tik linksmintis, bet ir kažką prasmingo nuveikti, taip dar sykį permąstant ir įamžinant Gedimino asmenybę, šio didžiojo kunigaikščio palikimą bei Vilniaus istoriją?Pokalbis su istoriku, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriumi doc. dr. Vydu Dolinsku, literatūrologu, vertėju, Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriumi dr. Sigitu Narbutu, istoriku, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktoriumi Remigijumi Černiumi, literatūrologu, kultūros istorijos tyrinėtoju doc. dr. Dariumi Kuoliu.Ved. Aurimas Švedas

Šakietė Birutė Majauskienė anapilin iškeliauti jau padėjo septyniems senjorams, o šiuo metu savo namuose slaugo dvi močiutes. Jos sako neįsivaizduojančios, ką darytų, jei ne Birutės gerumas. Kaip Lietuva prižiūri senjorus, kurie patys savimi negali pasirūpinti? Kaip būtų galima labiau jiems padėti?Valdžiai svarstant, ką daryti su savivaldybėms priklausančiais ugniagesiais, patys gelbėtojai sako, kad padėtis po truputį gerėja, o daug kas priklauso būtent nuo valdžios požiūrio. Kudirkos Naumiesčio ugniagesiai pasakojimas.Artėja išpardavimų metas – Didysis penktadienis, didžiosios metų šventės. Kaip Europoje keičiasi įvairių akcijų taisyklės? Kaip gudrauja prekybininkai? Kur žmonės turi būti budrūs?Ved. Edvardas Kubilius

Karas, ekonominiai neramumai, infliacija, didėjančios bazinės palūkanų normos – visa tai brėžia naują realybę ir kreipia pasaulio pinigų srautus. Šiandien kalbame, į kur. Kokie sektoriai, kokie verslai traukia pinigus ir nuo ko investuotojai nusisuka pasaulyje ir Lietuvoje. Kur nugula lietuvių pinigai, ne tik pensijų fondų.Diskutuoja Verslo angelų fondų valdytoja Daiva Rakauskaitė, „INVL“ portfelių valdytojas Arvydas Jacikevičius ir „Paysera“ bendrakūrėjis Audrius Lučiūnas.Ved. Irma Janauskaitė

Penktasis Pasaulio alytiškių sambūris kviečia visų kartų ir visų mokyklų klasiokus susitikti Didžiajame klasiokų piknike! Apie tai - regnino organizatorių komandos atstovai Vilija Ramanauskienė ir Linas Jakštonis.

Pradžios knygos Biblijoje 1 skyrius sako, kad ,,Dievas sukūrė dangų ir žemę". Kaip tai derinasi kartu su Dižiuoju Sprogimu ir ką kosmologai teigia apie visatos kilmę? Atsakydamas į šiuos klausimus, paskaitą vedė jau penktą kartą į Lietuvą atvykęs filosofijos mokslų daktaras Peter E. Payne iš San Francisko, JAV. Dr. Payne yra instituto “Institute for Credible Christianity” vykdomasis direktorius (www.crediblechristianity.org). Į lietuvių kalbą vertė Laurynas Jacevičius (apologetika.lt). Vaizdo įrašas: https://youtu.be/egHaHcSGyFA   http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Aptarėm gausybę naujienų, didžiausius atvykimus ir išvykimus, ryškėjantį Wolfsburg strigimo paveikslą, kokį "didyjį" pirkinį Bayern gali įsigyti, pasvarstėm, kurios komandos gali atleisti trenerius ir Mullerio rezultatyvus perdavimai. Žinoma, varžybų apžvalga ir mįslė.

Negalime tinkamai suprasti Biblijos nematydami jos pagrindinės, visa apimančios temos - Mesijas išgelbsti žmoniją. Kodėl ir kaip Jėzus tai padarė yra mūsų pasaulėžiūros prizmė per kurią žvelgiame į visus gyvenimo klausimus.

Tove Jansson. Knygos „Mažieji troliai ir didysis potvynis“ ištrauka. Skaito aktorius Vytautas Rašimas.

Tove Jansson. Knygos „Mažieji troliai ir didysis potvynis“ ištrauka. Skaito aktorius Vytautas Rašimas.

Dėl kokių priežasčių XVIII a. pradžioje kilo Didysis Šiaurės karas? Ko karo akivaizdoje siekė Rusijos caras Petras I-asis? Kokios aplinkybės paskatino tuometinį Saksonijos, Lietuvos ir Lenkijos valdovą Augustą II-ąjį prisidėti prie Petro I-ojo buriamos antišvediškos koalicijos? O kokius planus puoselėjo Švedijos karalius Karolis XII-asis?Kuo skirtingos ir kuo panašios buvo Švedijos, Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos kariuomenės, prieš prasidedant karui, pakeitusiam Šiaurės rytų Europos likimą?Kaip Didžiojo Šiaurės karo metu keitėsi Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos santykiai?Kaip jis pakeitė kare dalyvavusias valstybes, jų visuomenių raidą?Ar Didžiojo Šiaurės karo metu nutikę įvykiai, reiškiniai, procesai arba jame dalyvavę personalijos galėtų nusipelnyti istorinių romanų rašytojų, komiksų kūrėjų ar kino režisierių dėmesio?Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto mokslininku dr. Mindaugu Šapoka, parašiusiu knygą „Didysis Šiaurės karas. 1700-1721: karas pakeitęs moderniąją Europą“.Ved. Aurimas Švedas

Pirmadienį (rugsėjo 27 d.) „Tiek žinių“ vedėja Irma pasakoja apie savaitgalio neramumus migrantų stovykloje Rukloje ir apie padėtį pasienyje prabilusį A.Lukašenką, kas penktą Lietuvos gyventoją, gyvenantį žemiau skurdo rizikos ribos, nenorinčius dirbti ir EBPO įspėjimą Lietuvai dėl transporto teršalų. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/Ej8iabqX_Gk Pirmadienį #TiekŽinių

Tomas Dirgėla. Knygos „Vytautas Didysis „Žalgirio“ arenoje“ ištrauka. Skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Tomas Dirgėla. Knygos „Vytautas Didysis „Žalgirio“ arenoje“ ištrauka. Skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Didysis muzikos novatorius Arnoldas Schoenbergas (1873-1951), miręs prieš 70 metų, iki paskutiniųjų dienų buvo nepaprastai kūrybingas, muzikoje įkūnijęs tragišką epochos dvasią ir nepaliaujamai polemizavęs su begale kitaip mąstančių oponentų.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis