Podcasts about kalbant

Kasmetinėje Google I/O konferencijoje – daug ir įdomių naujienų. Google žada, kad per jos apsipirkimo agentą atsiskaitysime už prekes, drabužius matuosimės virtualiai, gausime apibendrintą paieškos informaciją, su asistentais kalbėsime rodydami jiems aplinką per telefonų kamerą ir gausime Gmail rekomendacijas, kaip atsakyti į gautą laišką. Microsoft Build konferencijoje pristatytas patobulintas Copilot bei moksliniams tyrimams skirtas dirbtinio intelekto įrankis Discovery. Kalbant apie mokslinius tyrimus – DeepMind Alpha Evolve dirbtinio intelekto sistema jau dabar daro naujus atradimus matematikos srityje.

Miškai nuolat keičiasi, tačiau, pasak mokslininkų, pokyčius juose pastebime per vėlai. Klimato kaita, kenkėjų plitimas ir žmogaus veikla miškus veikia greičiau nei sugebame juos stebėti – kai kurie pokyčiai tampa matomi tik tada, kai padaryta nepataisoma žala. Kauno technologijos universiteto mokslininkai siūlo pažangius technologinius sprendimus miškui, leidžiančius prognozuoti miškų būklę ir aptikti pokyčius realiuoju laiku.Į madą grįžta mezgimas ir nėrimas. Mezgėjai Vilniuje ir Kaune net organizuoja tik mezgėjams skirtus vėlyvuosius pusryčius. Laidos pašnekovė – kaunietė Eimantė Kubiliūtė, kuri baldų gamybos įmonėje tvarko pardavimus, o jos hobis megzti. Mezgimo maniją mergina perėmė iš močiutės, o mezgimo raštus jai pateikia dirbtinis intelektas.Kalbant su vyresniu ar jaunesniu kolega atrodo, jog abu šnekate skirtingomis kalbomis? Iš ką tik prie komandos prisijungusio jauno darbuotojo gavę žinutę su kaukolės emociuku jos pabaigoje nesuprantate – juoktis, išsigąsti ar jau apie tai pranešti savo ar personalo vadovams? Tai, kad tarp skirtingų kartų atstovų darbovietėje kartais kyla nesutarimai – ne naujiena. Vis dėlto – kaip atskirti, kada jie kyla dėl kartų skirtumų, o kada – dėl paprasčiausio nesusikalbėjimo?Kalbant su vyresniu ar jaunesniu kolega atrodo, jog abu šnekate skirtingomis kalbomis? Iš ką tik prie komandos prisijungusio jauno darbuotojo gavę žinutę su kaukolės emociuku jos pabaigoje nesuprantate – juoktis, išsigąsti ar jau apie tai pranešti savo ar personalo vadovams? Tai, kad tarp skirtingų kartų atstovų darbovietėje kartais kyla nesutarimai – ne naujiena. Vis dėlto – kaip atskirti, kada jie kyla dėl kartų skirtumų, o kada – dėl paprasčiausio nesusikalbėjimo?

Rusijos specialiųjų tarnybų inspiruoti diversijų atvejai Lietuvoje ir Lenkijoje dažnėja. Lenkija dėl to uždaro Rusijos konsulatą Poznanės mieste ir svarsto išsiųsti ambasadorių Sergejų Andrejevą.Nes paaiškėjo, kad prie diversijų Lenkijoje galėjo prisidėti rusijos diplomatinė tarnyba Lenkijoje.Kalbant apie atvejus Lietuvoje, jau sulaikyti asmenys, padegę IKEA parduotuvę Vilniuje. Vokietijos spauda rašo, kad sulaikytas asmuo, dėjęs į DHL siuntas iš Lietuvos užsidegančias medžiagas. Jos galėjo sprogti lėktuvuose, tačiau tai nenutiko todėl, kad šie vėlavo. Todėl sprogo logistikos sandėliuose.Sabotažų atvejų gali daugėti, įspėja ekspertai. Tačiau teisėsauga ir specialiosios tarnybos Lietuvoje nelinkusios apie tai kalbėti.Kaip užkirsti kelią diversijoms Lietuvoje?Laidoje dalyvauja Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijų centro Suomijoje Tyrimų ir analizės skyriaus direktorė Viktorija Rusinaitė, Krašto apsaugos ministerijos Atsparumo hibridinėms grėsmėms grupės specialistas Tomas Čeponis, politologas Tomas Janeliūnas, LRT.LT žurnalistė Eglė Samoškaitė, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina.Ved. Marius Jokūbaitis

Kalbant apie Lietuvos mados industrijos sėkmės istorijas daugelis tikrai paminėtų pasaulyje pripažintus mados namus „D.Efect“ ir jų įkūrėją Eglę Oną Žiemytę. Vis tik po dešimtmečio industrijoje „D.Efect“ užvėrė duris, o įkūrėja nusprendė, kad atėjo laikas sustoti. Visa laimė, kad penkmečio pauzė pasibaigė, o dabar „D.Efect“ grįžta su nauja kolekcija.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Rugpjūčio 27-ąją minime žymaus Lietuvos prozininko, publicisto, vieno ryškiausių lietuvių rašytojų marinistų – Igno Pikturnos 100-ąsias gimimo metines. Apie svarbią Lietuvai asmenybę ir kuriamą radijo dokumentiką kalbamės su jo brolio anūke aktore Alvyde Pikturnaite ir teatro režisieriumi Naubertu Jasinsku.„Kapanokis pasaulyje, kuriame nėra logikos“, – taip režisieriaus Yorgo Lanthimo filmų sukeliamą pojūtį apibūdina kino kritikas Vladas Rožėnas. Galima sakyti, kad šis kino kūrėjas pastaruoju metu yra „ant bangos“ – per gana trumpą laiką pasirodė net du jo filmai: „Oskaruose“ sužibėję „Prasti reikalai“ bei neseniai kino teatruose rodytas „Malonės rūšys“. Reaguodamas į šio režisieriaus aktualumą, „Skalvijos“ kino centras nutarė pakviesti į jo filmų retrospektyvą „Visi žaidimai turi savo taisykles“. Daugiau pasakoja Indrė Kaminckaitė.LRT KLASIKA tęsia 6 pasakojimų ciklą, skirtą Lozoraičių metams paminėti. Kalbant apie Lozoraičius, dažnai akcentuojami šeimos vyrai, tačiau labai svarbus ir moterų indėlis, turėjęs didelę reikšmę ir Lietuvos istorijai. Kaip Vincenta Lozoraitienė tapo aktyviausia Moterų tarybos pirmininke tarpukario Lietuvoje? Kokias duris savo vyrams Stasiui jaunesniajam ir Kaziui atverdavo jų žmonos Daniela ir Giovanna? Klausomės jau paskutinio Donato Puslio parengto ciklo „Lozoraičiai“ pasakojimo.Ne vienas režisierius vis dažniau demonstruoja talentus ir kitose, dažniau meno sferose - muzika kaip neatsiejama filmų dalis jau 100-metį patraukia ir pačius filmų kūrėjus. Kai kurie jų – renka patys muziką savo filmams arba laisvalaikiu groja kokioje nors grupėje. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Jimo Jarmušo muzikinę karjerą, per kurią jis ne tik išbandė įvairiausius stilius, bet ir dažnai kalba savo filmuose per muziką arba apie muziką, kurdamas išskirtinai ne tik vizualius, bet ir muzikinius filmus, pasiūlydamas žiūrovui pažvelgti į muzikos istoriją kiek kitaip.Rubrikoje „Be kaukių“ artėjančios Laisvės dienos proga lankosi Lietuvos kariuomenės kapitonė Eglė Trataitė-Žebelienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Spaudos apžvalga.„Taylor Swift triumfo raktai: muzikos rinkodaros pamokos, kurių Katy Perry dar neišmoko“, – taip socialinių tinklų ekspertas, „Venudu“ lektorius Darius Gerulis pavadino savo komentarą.Kalbant apie Lozoraičius, dažnai akcentuojami šeimos vyrai, tačiau labai svarbus ir moterų indėlis, turėjęs didelę reikšmę ir Lietuvos istorijai. Kaip Vincenta Lozoraitienė tapo aktyviausia Moterų tarybos pirmininke tarpukario Lietuvoje? Kokias duris savo vyrams Stasiui jaunesniajam ir Kaziui atverdavo jų žmonos Daniela ir Giovanna?Klasikos koncertų salės pristatymas.Kaip Tylieji skaitymo vakarėliai keičia knygų mylėtojų bendruomenę?Lietuvos ekspertai Norvegijoje vertino UNESCO paveldo vietovės pažeidžiamumą klimato kaitai. Kokia situacija yra Lietuvoje?Jau kurį laiką verda diskusijos dėl sovietų santvarką palaikiusių rašytojų vardais pavadintų gatvių pavadinimų keitimo. Kodėl jose Liudo Giros vardas girdimas tyliau?Trečiojoje ciklo „Šešėliuose” laidoje – Latvijos kolegų pristatoma asmenybė – Romuolads Grinblats, dėl savo modernios muzikos kalbos ir asmeninių tuometinio kultūros ministro jam antipatijų, turėjęs palikti Latviją.Ved. Justė Luščinskytė

„Knyga, skirta ateistams, bet gausiai skaitoma tikinčiųjų“, - taip apibūdinama danų filosofo ir teologo, vieno egzistencializmo filosofijos pirmtakų Søreno Kierkegaardo knyga „Baimė ir drebėjimas“. Knyga, parašyta XIX a. viduryje ir išversta į begalę skirtingų kalbų, jau beveik 200 metų tebėra skaitoma, pasirodo vis nauji jos leidimai. Net ir Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo pasirodė jau trečiasis jos leidimas. Pats Kierkegaardas yra pasakęs, kad vien jo „Baimės ir drebėjimo“ pakaks, kad pasaulis niekada nepamirštų jo vardo. Kas galėjo lemti tokį autoriaus pranašystės išsipildymą? Knygoje nagrinėjama anaiptol ne pati lengviausia tema. Tai – Senojo Testamento istorija apie Abraomą, kuriam Dievas paliepia paaukoti vienintelį jo sūnų Izaoką. Tėvas klusniai vykdo gautą įsakymą ir yra pasiryžęs nužudyti savo vaiką. Kodėl, remdamasi šia bibline istorija, judėjų-krikščionių tradicija suteikė Abraomui „tikėjimo protėvio“ vaidmenį. Abraomas yra įsitikinęs, kad Dievas, kuris jam įsako atlikti baisiausią ir sunkiausią dalyką, kartu yra ir Dievas, kuris jį myli. Šis paradoksas suteikia Kierkegarrdui progą iškelti sudėtingus klausimus apie krikščioniško tikėjimo prigimtį ir vertę. Šiandieninės laidos dalyviai sako, kad "Baimės ir drebėjimo" patrauklumą skaitytojams lemia tai, kad joje keliami klausimai atliepia nūdienos žmonių jauseną, o tai, kad knyga parašyta pirmuoju asmeniu, apeliuoja į kiekvieną individą. Kalbant apie dabartinius laikus, ko gero, būtų sunku įsivaizduoti tinkamesnį veikalą negandų nuojautomis alsuojančiame pasaulyje.Apie naują Soreno Kierkegaardo knygos „Baimė ir drebėjimas“ lietuvišką leidimą (knygą iš danų kalbos išvertė Jolita ex-Adomėnienė) kalbasi filosofas, leidyklos Hubris vadovas Viktoras Bachmetjevas ir Vilniaus Universiteto filosofijos bei istorijos fakultetų dėstytojas Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

FM99 studijoje pasakoja Alvydas Jurgelevičius - Alytaus apskrities policijos komisariato Viršininkas ir Kristina Janulevičienė - komisariato komunikacijos poskyrio vedėja. Kalbant apie konkrečias nusikalstamas veikas, pirmiausiai apie narkotikų vartojimo ir platinimo problemą – tai yra tikrai problema, kuri yra, matyt, būdinga ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims. Praėjusių metų pabaigoje atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad pasitikėjimas policija Alytaus aptarnaujamose teritorijose siekia 86 procentus ir viršija šalies pasitikėjimo policija vidurkį, kuris yra 82 procentai.

„Kalbant apie Katalikų Bažnyčią, reikia labai atsargiai vartoti žodį „beprecedentis“ bet kokiam naujam įvykiui apibūdinti. Per dutūkstantmetę savo istoriją ši institucija patyrė beveik visas įmanomas permainas ir jų priešingybes. Kaip sakė Čikagos kardinolas Francis George'as: „Katalikų Bažnyčioje viskas yra įvykę bent kartą“. Tačiau net ir su šia išlyga sekmadienio Argentinos prezidento rinkimų rezultatai atrodo kaip gana išskirtinis įvykis - iš pažiūros, tiesioginis atkirtis popiežiui iš jo gimtinės, išsirinkusios prezidentą, kurio nuomonė beveik visais klausimais yra visiškai priešinga negu Pranciškaus.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.Prie Naujojo Židinio - pasakojimas apie „Literatūros lankus“, keletą metų gyvavusias pokario lietuvių išeivių tarpžemynines pastangas palaikyti gyvą literatūrinį gyvenimą. Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto magistrantę Emiliją Blockutą kalbina „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Spaudos apžvalgoje - iš užsienio katalikiškos žiniasklaidos puslapių nesitraukiančios sinodinės temos (parengė Giedrius Tamaševičius).„Krikščioniškos minties“ skiltyje - amerikiečių poeto W. H. Audenas ir klausimas, ko galima laikti ir tikėtis iš „religinio“ eilėraščio arba „religinio“ poeto.Poetas Antanas Šimkus - apie pirmąjį sniegą, o tėvas Antanas Saulaitis SJ - apie grožį ir džiaugsmą, ateinantį iš meilės, didžiausios krikščioniškos dorybės, paties Dievo gelmių.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Kalbant apie šių dienų politinį gyvenimą, mažai kas, o ir išvis ar kas nors pasigestų jame tokio dalyko, kaip nuosaikumas. Viešoji nuomonė kur kas dažniau pasisako už tvirtus, rytžingus, net radikalius svarbių klausimų sprendimus, o nuosaikumą linkusi sieti su aiškios pozicijos neturėjimu ir vengtinu dalyku šiais neramiais laikais. Tačiau šiandieninį pokalbį „Mažojoje studijoje“ galėtume pavadinti nuosaikumo kaip dorybės apgynimu, pasiremiant antikinės filosofijos mąstytojais, galinčiais atverti mūsų laikams visiškai netikėtų perspektyvų. Laidoje vieši filosofas, VU TSPMI dėstytojas dr. Vilius Bartninkas, o jį kalbina mūsų studijos bendradarbis Laurynas Peluritis.Plačiau apie politinį nuosaikumą siūlome paskaityti V. Bartninko straipsnyje „Kas yra politinis nuosaikumas?“, išspausdintą žurnale „Naujasis židinys-Aidai“.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Šiuo metu vyksta itin intensyvios diskusijos apie dirbtinį intelektą, jo teikiamas galimybes ir keliamus iššūkius. Pozicijos išsiskiria kardinaliai: viena vertus, technoutopistai pranašauja, kad dirbtinio intelekto pažanga išlaisvins žmoniją nuo monotoniško darbo ir atvers neribotas galimybes, tuo tarpu katastrofistai žmonijai piešia niūrų scenarijų – jos esą laukia išnykimas. Kur slypi tiesa?Šioje laidoje dirbtinis intelektas nagrinėjamas iš dviejų – meno ir politikos – perspektyvų. Keliami klausimai apie meninės kūrybos prigimtį ir ateitį: ar kūriniai, kuriuos akimirksniu sukuria dirbtinis intelektas, laikytini menu? Kuo skiriasi žmogiškoji ir mašininė kūryba? O gal dirbtinis intelektas menininkams pasitarnaus kaip naudinga pagalbinė priemonė?Kalbant apie politiką, atkreiptinas dėmesys į fundamentalų paradoksą. Viena vertus, dirbtinio intelekto vystytojai šiandien patys skambina pavojaus varpais ir ragina stabdyti jo vystymą; kita vertus, auganti Vakarų konkurencija su Kinija kaip tik skatina jį kuo sparčiau vystyti. Ar įmanoma išspręsti šį paradoksą? Kaip apskritai dirbtinis intelektas keičia valstybių tarpusavio santykius?Apie visa tai – pokalbis su menotyrininkėmis dr. Skaidra Trilupaityte (LKTI) ir prof. Agne Narušyte (VDA) bei VU TSPMI doktorantu Justinu Lingevičiumi.Ved. Simas Čelutka

Kalbant apie ligas, būsenas, kai omenyje turima yda, vartotina prielinksnio nuo konstrukcija, pavyzdžiui, priklausomybė nuo narkotikų, alkoholio, tabako, vaistų, medžiagų, darbo.

Ūkininkai Vilniuje vėl rengia protesto akciją. Ūkininkai teigia, kad pieno supirkimo kainos nukrito tiek, kad nebepadengia gamybos savikainos. Šįkart ūkininkai kelia ir Seimo atsakomybę.Šiandien Seimas turėtų priimti Pilietybės įstatymo pataisas, kurios leistų atimti Lietuvos pilietybę iš tų žmonių, kurie ją yra gavę išimties tvarka. Tokia iniciatyva Seime kilo po to, kai Lietuvos pilietybę išimties tvarka seniai gavusi čiuožėja Margarita Drobiazko čiuožė Rusijos prezidento atstovo spaudai žmonos organizuotame renginyje Sočyje.Visai neseniai Eurovizijoje buvo pristatytos visos šių metų konkurso dainos, tad ryškėja pirmieji favoritai – pergalė prognozuojama vienai iš Šiaurės Europos šalių. Kalbant apie Lietuvos atstovę, apžvalgininkai spėja, kad Monika Linkytė į finalą pateks, bet jame ryškiau sužibėti nebus lengva.Ved. Edvardas Kubilius

Tikinčiųjų persekiojimas yra visų religijų rūpestis. Daugelis krikščioniškų organizacijų ėmė plačiau kalbėti apie religinį persekiojimą, pavyzdžiui, apie jazidus, rohinjus ir uigūrus. Kalbant apie skaičius, vis dar per mažai kalbama apie tai, kad krikščionys yra labiausiai persekiojama religinė grupė visame pasaulyje. Daugiausia dėl tikėjimo nužudytų krikščionių yra Nigerijoje. Pakistane ir Sudane krikščionys taip pat susiduria su smurtu, konfiskuojamas bažnyčios turtas, užpuolami religiniai vadovai. Šias tris šalis sieja piktybinė Saudo Arabijos įtaka ir tai, kad Jungtinė Karalystė nesiryžta pasinaudoti savo turimais solidžiais svertais. Birželio mėnesį Nigerijos Ondo vyskupijoje per Mišias ginkluoti užpuolikai nužudė 40 žmonių. Vyskupas Jude Arogundade atkreipė dėmesį į tai, kad šalies šiaurėje ir viduryje vyksta nematomas „genocidas“: „Pasaulis tyli, nes išpuoliai prieš bažnyčias, jų darbuotojus ir institucijas tapo kasdienybe. Kiek lavonų reikia, kad pasaulis atkreiptų dėmesį?“ – klausė vyskupas. Plačiau – vedamojo skiltyje.Birštono sakraliniame muziejuje atidarytą adventinę parodą „Gloria Deo“ pristatė muziejaus direktorė Roma Zajančkauskienė (parengė Jūratė Kuodytė).Spaudos apžvalgoje apie Vengrijos teritorines ambicijas šių dienų geopolitiniame kontekste (parengė Laurynas Peluritis).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Kalbant apie lietuviškus gangsterius, mūsų sąmonėje dažniausiai randasi Alvinas Karpis, arba kas nors iš laukinių 90-ųjų mūsų Žemės lopinėlyje. Tačiau tarpukariu turėjome tokių herojų, kurie padarė itin reikšmingą įtaką to meto sąmonei ir net popkultūrai. Naujausiame epizode kalbame apie vieną didžiausių razbainykų, kuriuos pasaulin paleido Šiaulių kraštas – nepagaunamąjį Stepą Rickų. Kodėl nepagaunamą? Kodėl laikytas itin moderniu? Kodėl jį galima laikyti mūsų pačių de facto Visuomenės priešu? Ir kur Lietuvoje gyveno Hellsingas? Į šiuos ir visą eilę kitų klausimų galėsite rasti atsakymus įsijungę Proto Pemzą. Iliustracija: Tiny Mischiefs (IG @tinymischiefs)  Muzika: Coma-Media, DaddysMusic, GioelaFazzeri, Musictown SergeQuadrado, PianoAmor

Ankstyvosios diagnostikos programos ir iki COVID-19 nebuvo populiarios tarp pacientų, tačiau per pandemiją patikros programų lankomumas drastiškai smuktelėjo. Kalbant apie gimdos kaklelio vėžį, šioje prevencinėje programoje 2021 m. apsilankė vos 18 proc. tikslinės grupės moterų. Ką tai reiškia? Medikų tikinimu, tai lems tik viena – daugiau pacienčių mirčių, nors jų galima išvengti.Gimdos kaklelio vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą moterų piktybinis susirgimas. Apskaičiuota, kad kasmet pasaulyje nustatoma daugiau kaip pusė milijono naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Ir deja, ši onkologinė liga yra viena iš dažniausių moterų mirties nuo vėžio priežasčių. Kasmet nuo šio vėžio miršta daugiau kaip 260 tūkstančių moterų. Statistika rodo, kad gimdos kaklelio vėžį sukelia lengvai lytiniu keliu plintantis žmogaus papilomos virusas (ŽPV).Deja, kaip bebūtų keista, pirmiausia ankstyvos patikros programų smukusiu lankomumu susirūpino šeimos gydytojai. Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga šiuo tikslu pradėjo edukacinę kampaniją „Būk savo sveikatos dirigentas“. Kampanijos esmė – paskatinti pacientus prisiimti atsakomybę už savo sveikatą ir reguliariai lankytis prevencinėse patikrose, kurios yra nemokamos. Tačiau kodėl daugiau nei pusė šalies moterų tikrintis vengia? Kodėl reikia skubėti pas gydytoją, jei nieko neskauda?Laidoje dalyvauja: edukacinės kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ viena iniciatorių, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė ir gydytoja akušerė ginekologė, mamologė Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė.Ved. Laura Adomavičienė

Ukrainos aktualijas aptariame su LRT RADIJO bendradarbiu Alvydu Medalinsku.„Svarbiame pokalbyje“ - sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.Liepą „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip su augančiomis kainomis kovoja kitos valstybės. Diskusijoje kokius receptus pritaikyti augančioms kainoms dalyvauja finansų ministrė Gintarė Skaistė, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys, VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas.„Gyventi su kojos protezu galima lygiai taip pat įprastai, kaip ir be jo“ - tą teigia jojimo sportu aktyviai užsiimanti Roberta Orlauskaitė, kojos netekusi būdama 22-ejų. Jos protezuotojas Rytis Strautnikas pastebi, kad Roberta savo aktyvumu kai kada pralenkia net ir jį patį. Kaip neužstrigti stereotipuose, kad esi kitoks, kaip siekti savo tikslų ir įkvėpti tai daryti kitus? Apie tai – Vilniaus universiteto analitinės žurnalistikos studentės Elizabet Beržanskytės parengtame pasakojime.Kalbant apie karą Ukrainoje šiandien minimos ir Afrikos valstybės: kaip tos, kurios kentės nuo kilsiančios maisto krizės ir tos, kurių palankumą bando pelnyti Rusija. Rusijos propaganda veikia ir Afrikoje: apie tai LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažasVed. Agnė Skamarakaitė

FM99 pokalbyje Sigita Sereikienė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė. Veidaknygė ar facebook? Kaip nesuklysti kalbant apie socialinius tinklus?

Fizinės-biologinės individo tapatybės savybių paveldimumas – tema dominusi žmoniją nuo netamenamų laikų. Kalbant apie paveldimus požymius, kyla klausimai: ar vien tik genai lemia mūsų fizinę išvaizdą, ar jie vieninteliai jos „autoriai“? Medicinos genetikoje svarbi žmogaus išorė, tačiau svarbiausia, ar jis gimė sveikas, viliantis, kad neturės išoriškai matomų defektų. Laidoje aptariami būsimųjų tėvelių gydytojams genetikams užduodami klausimai, taip pat svarstoma, ar išties gražiam žmogui mūsų visuomenėje gyventi lengviau, kaip vertintinas viršsvoris, koks aplinkos veiksnių poveikis, kokia fizinio panašumo į artimiausius giminaičius kilmė ir jos sukeliamas jausminis efektas.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Kovo 27 diena - ketvirtasis dienoraščio įrašas. Šiandien dienoraštį rašo Rokas, prisiekęs šaulys, kuris šiuo metu „Robotikos mokyklai“ padeda koordinuoti medikų apsauginių skydų gamybą. Kalbant apie skaičius - 70 000 vienetų. Toks yra Lietuvos medikų poreikis apsauginiams skydams. Praėjusią savaitę prie komandos prisijungė „Makers of Lithuania“, o bendradarbiavimo vaisius - greitai pagaminamas skydo prototipas. Į gamybą jungiasi daugybė įmonių ir pavienių žmonių, kurie savo lazeriais pjauna apsauginius skydus. Medikams jau išsiuntėme pirmuosius pavyzdžius ir patenkinome kai kurių įstaigų minimalų poreikį. Visą poreikį komanda yra pasiruošusi patenkinti per savaitę. Senkant laikui, bet ne poreikiui tenka ieškoti operatyviausių partnerių. Taip į komandą prisijungė „Litpolstar“, kurie pajėgia gaminti masiškiau ir greičiau. Jų dėka jau šiandien skydai keliauja į mūsų sandėlį. Ieškant geriausių ir operatyviausių tiekėjų teko ne kartą peržiūrėti partnerių sąrašus kol radome tuos, kurie pasiūlė greičiausią mūsų poreikių patenkinimą. Šiandien mes paniką nukreipiame į vienybę, kuri padeda medikams kovoti su koronavirusu. Todėl vis dar jūsų prašome: likite namie ir saugokite save.

Olgos Tokarczuk romano „Bėgūnai” vertėjas Vyturys Jarutis sako:„Olga savo neprilygstamumu lyginama su Stanley Kubricku. Kalbant apie „Bėgūnų” savitą pasakojimo formą, originalią stilistiką, kartais knyga gretinama su Godfrey Reggi kultiniu filmu „Kojaniskatsi” (Koyaanisqatsi – gyvenimas be pusiausvyros, Arizonos indėnų hopių kalba). Keliauti, genamam nuolatinės nerimasties, dėsnio, verčiančio kiekvieną visatos kūną grįžti į pusiausvyros būseną. Tas grįžimas trunka be paliovos, nė akimirkai nesustodamas, nesąmoningai, paradoksaliai priešindamasis pats sau...” Šiandienos laidoje su Vyturiu aptariame „Bėgūnų” struktūrą, pagrindines temas, ir, žinoma, įdomiausius vertimo aspektus. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Šeimos kortelės įstatymas įsigaliojo nuo liepos pirmosios dienos, tačiau tik vakar buvo pristatyti kortelės partneriai ir pradinis nuolaidų paketas. Jomis galės naudotis gausios ir neįgalius vaikus auginančios šeimos.Augant vietiniam turizmui, šalyje populiarėja ir gastronominis turizmas. Vienas iš populiariausių keliaujant ragaujamų patiekalų – šaltibarščiai.Atnaujinta vyriausybės sudėtis paaiškės artimiausiu metu. Daugiau nei pusė vartotojų nežino, kur kreiptis, kad apgintų savo teises, teigia Valstybės kontrolė.Seimo Aplinkos apsaugos komitetas vėl nepriėmė sprendimo dėl įstatymo projekto, kuriame numatoma į užstato sistemą įtraukti visų alkoholinių gėrimų tarą. Kalbant apie alkoholizmą, nereikia pamiršti, kad nuo jo nukenčia ne tik priklausomu tapęs asmuo, bet ir jo artimieji.Bankų ir kitų kredito įstaigų skolinimo sąlygos įmonėms pastaruoju metu griežtėja.Šiomis dienomis kaip tik vyksta stojamieji į aukštąsias mokyklas. „Naujienų žemėlapis“: sąmokslo teorijos apie slaptą karinę bazę Nevadoje, JAV.Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. Ką rekomenduoja skaityti viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas? R. Sotvarės-Šemetienės komentaras. Ved. Darius Matas.

„Visą savaitę žiūrovai galės mėgautis naujausiais filmais iš įvairių Europos kino festivalių, kino kūrėjų debiutais ir jau ne vieną apdovanojimą pelniusiomis juostomis. Pagrindinis renginio tikslas – pristatyti žiūrovams aukštos meninės ir socialinės vertės išskirtinius europinius filmus bei sukurti nepamirštamos kino šventės atmosferą mieste“, – mintimis dalijasi Panevėžio kino centro „Garsas“ Kino programų koordinatorė Kornelija Norkevičiūtė. Kultūros savaitraščių apžvalga. „Persai XII amžiuje pasakojo šią istoriją. Manau, absurdiška, kai žmonės spektaklį ar operą stengiasi suaktualinti iki šių dienų.“,– sako režisierius Robertas Wilsonas, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pristatantis Giacomo Puccini operą „Turandot“. „Julianas Barnesas įdomus tuo, kad kiekviena jo knyga vis kitokia, netikėta, atskleidžia skirtingas temas“, – viename interviu yra minėjusi vertėja iš anglų kalbos Nijolė Regina Chijenienė, Metų vertėjo krėslo premija įvertinta už J. Barneso romano „Kalbant atvirai“ išradingą ir natūralų šnekamosios kalbos vertimą, taikliai atskleistą rašytojo kūrybinę žaismę. Apie literatūros vertimo meną pokalbis studijoje. Ved. Laima Ragėnienė.

„Kalbant apie Vasario 16-ąją, svarbiausią modernios Lietuvos Respublikos gimimo datą, beveik niekada neminimos painios ir permainingos Lietuvos Tarybos atsiradimo ištakos, neakcentuojamas Lietuvos nacionalinės valstybės atgimimo kontekstas“, – sako istorikas dr. Algimantas Kasparavičius. Paskaitoje „Karas, kuriame gimė Vasario 16-oji“ aiškinama, kaip Didysis karas (1914–1918 m.), jo permaininga raida ir nevienareikšmiai rezultatai ne tik esmingai formavo XX a. pradžios lietuvių politinį pasaulį, politinę filosofiją, bet de facto atnešė Lietuvai laisvę.

Du jaunuoliai Erikas Mališauskas ir Gintarė Pečkytė vienoje Vilniaus baldų parduotuvėje sugalvojo savo nuotraukomis pakeisti visų rėmelių nuotraukas. Tam jiems pririekė penkių valandų.Premjero S. Skvernelio spaudos konferencija apie situaciją Švietimo ir mokslo ministerijoje. Kalbant apie Lietuvos išeivijos archyvus, neretai sakoma, jog ten slepiasi lobiai. Vis dėlto nemažai klausimų kyla dėl to, kas turėtų pasirūpinti šių archyvų priežiūra ir išsaugojimu. Kokia išeivijos archyvų būklė?Ved. Rūta Kupetytė.

Du jaunuoliai Erikas Mališauskas ir Gintarė Pečkytė vienoje Vilniaus baldų parduotuvėje sugalvojo savo nuotraukomis pakeisti visų rėmelių nuotraukas. Tam jiems pririekė penkių valandų.Premjero S. Skvernelio spaudos konferencija apie situaciją Švietimo ir mokslo ministerijoje. Kalbant apie Lietuvos išeivijos archyvus, neretai sakoma, jog ten slepiasi lobiai. Vis dėlto nemažai klausimų kyla dėl to, kas turėtų pasirūpinti šių archyvų priežiūra ir išsaugojimu. Kokia išeivijos archyvų būklė?Ved. Rūta Kupetytė.

Kas ir koks yra knygos veidas? „6pt“ yra daugiau nei konferencija. Tai erdvė, kurioje susitinka jau įgyvendintos atviros idėjos ir jų kūrėjai, atveriantys kelius naujiems kūrybiniams pojūčiams, mintims ir suvokimui“, – teigia vienintelės Lietuvoje tarptautinės knygos dizaino konferencijos „6pt“ organizatorė grafikė Agnė Dautartaitė-Krutulė.„Jau seniai supratau, kad viena šalis negali suteikti pakankamai galimybių performanso menininkui. Dar nesugalvojau kito būdo išlaikyti save, kaip tik keliaujant po skirtingas vietas. Tiesiog vienoje šalyje nebus tiek daug institucijų, kuriose tu galėtum nuolat rodyti darbus, juo labiau, kad performanso ekonomika nėra pagrįsta tęstinumu – jei pakvietė tave vieną kartą, tai antrą kartą pakvies po penkerių metų arba išvis nebepakvies“, – pastebi performanso menininkė Eglė Budvytytė, MO atidarymo metu pristačiusi performansą „Incantation Karaoke“.Kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai“ naujausio numerio apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.„Kalbant apie Lietuvoje dėstomą matematiką, inžineriją, technologijas, programavimą, norėtųsi žinoti, kaip galima tas žinias pritaikyti. Yra labai daug teorinės medžiagos, bet nėra tokio parodymo, kas galėtų būti, kaip tai galima „vartyti“, kaip tas žinias sujungti ir panaudoti įvairiais netradiciniais būdais“, – sako Edinburgo universiteto studentas Elvis Lepardinas.„Klasikos enciklopedija“ – apie Petrą Biržį – Pupų Dėdę. Ved. Laima Ragėnienė.

Kas ir koks yra knygos veidas? „6pt“ yra daugiau nei konferencija. Tai erdvė, kurioje susitinka jau įgyvendintos atviros idėjos ir jų kūrėjai, atveriantys kelius naujiems kūrybiniams pojūčiams, mintims ir suvokimui“, – teigia vienintelės Lietuvoje tarptautinės knygos dizaino konferencijos „6pt“ organizatorė grafikė Agnė Dautartaitė-Krutulė.„Jau seniai supratau, kad viena šalis negali suteikti pakankamai galimybių performanso menininkui. Dar nesugalvojau kito būdo išlaikyti save, kaip tik keliaujant po skirtingas vietas. Tiesiog vienoje šalyje nebus tiek daug institucijų, kuriose tu galėtum nuolat rodyti darbus, juo labiau, kad performanso ekonomika nėra pagrįsta tęstinumu – jei pakvietė tave vieną kartą, tai antrą kartą pakvies po penkerių metų arba išvis nebepakvies“, – pastebi performanso menininkė Eglė Budvytytė, MO atidarymo metu pristačiusi performansą „Incantation Karaoke“.Kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai“ naujausio numerio apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.„Kalbant apie Lietuvoje dėstomą matematiką, inžineriją, technologijas, programavimą, norėtųsi žinoti, kaip galima tas žinias pritaikyti. Yra labai daug teorinės medžiagos, bet nėra tokio parodymo, kas galėtų būti, kaip tai galima „vartyti“, kaip tas žinias sujungti ir panaudoti įvairiais netradiciniais būdais“, – sako Edinburgo universiteto studentas Elvis Lepardinas.„Klasikos enciklopedija“ – apie Petrą Biržį – Pupų Dėdę. Ved. Laima Ragėnienė.

Pranas Kuisys, „Bitė Lietuva“ vykdomasis direktorius. Savo karjerą P. Kuisys pradėjo nuo nekilnojamo turto agento darbo. Kaip sako, tuo metu jis tyrinėjo pats save: ką nori veikti ir kokią kryptį pasirinkti. Po to jis dirbo mažmeninės prekybos marketingo srityje, vadovavo „Tele2“ komercijos padaliniui Lietuvoje, vėliau ir Baltijos šalyse, dirbo „Carlsberg Baltic“ marketingo viceprezidentu. 2006 m. pašnekovas kartu su keliais bendraminčiais buvo įsigyjęs mažą alaus daryklą Biržų krašte. Tačiau, kaip dabar sako, tuomet neįvertino artėjančios krizės ir bandymą pačiam kurti verslą vadina patirtimi arba pamoka, kaip svarbu stebėti verslo aplinką. O nuo 2010 m. dirbdamas įvairiose bendrovės „Bitė Lietuva“ pozicijose kartu su suburta stipria vadovų komanda pasiekė, jog įmonė taptų sparčiausiai augančiu mobiliojo ryšio operatoriumi Lietuvoje. Laidos vedėjo paklaustas, kas, asmeninės savybės ar veiksmai, privedė prie įdomios, įvairios, bet sėkmingos karjeros, P. Kuisys atsakė, jog netiki tiesiog ateinančia sėkme. „Kalbant apie karjerą, apie tai, kaip save vertini, tai viskas priklauso nuo tavo požiūrio. Arba tu sakai taip, aš galiu, aš darau, arba tu sakai, man tinka taip. Turi turėti daug kantrybės, daug pasitikėjimo savimi, norą eiti į priekį, motyvaciją, įdėti daug darbo, o tada ta sėkmė ateina savaime. Lieka tik laiko klausimas, kada“, – apie savo karjerą pasakoja P. Kuisys. Kalbėdamas apie pasitikėjimą savimi ir kaip jo neprarasti, o praradus atstatyti, laidos svečias pirmiausia patarė atsakyti į klausimą sau pačiam, ar turi aiškius ir ilgalaikius tikslus bei motyvus. „Dažnai, jeigu esi vedinas kažkokių trumpalaikių dalykų, esant sunkioms aplinkybėms, užklupus nesėkmėms, gali suklupti ir neturėti motyvacijos atsikelti. Jeigu yra ilgalaikiai motyvai, trumpalaikės nesėmės tavęs neišbalansuoja. Motyvai turi būti aiškūs. Tik materialūs motyvai –nėra ilgalaikiai. Tai – dedamoji dalis. Man eiti į priekį, nors ir su tam tikrais vingiais, padeda mano siekiai ir aiškus savęs matymas“, – mintimis dalinosi P. Kuisys. Daugiau apie tai, kokių žmonių šiandien darbdaviams reikia labiausiai ir ką jie turi daryti, kad juos pritrauktų, žiūrėkite laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu“.

Apie emocijų valdymą. „Dažnai žmogus nesako, aš noriu būti laimingas, sako, aš noriu nekentėti. Tai labai skirtingi du tikslai. Vienu atveju žmogus galvoja apie laimę ir taiko į laimę, kitu atveju jis galvoja apie kančią, kaip nuo jos pabėgti. Tai du skirtingi keliai, todėl pasirinkimas, kur aš einu, ar einu į laimę, laisvę, ramybę, meilę, tas derinys duos žymiai didesnę galimybę ten eiti greitesniu ir trumpesniu keliu, nes aiškiai žinau, kur einu ir kodėl. Kalbant apie emocijų valdymą yra klaidingas įsivaizdavimas, kad tapsime šventi, super geri, mes tapsim laisvi jaustis ir reikštis taip, kaip mes jaučiamės, reaguosim ramiai, mylinčiai, o kartais emocingai ir leisim sau tai. Didžiausia kančia, kai žmogus bando būti tobulu,“ – pokalbis su VšĮ „Į save“ įkūrėju, vadovu, emocijų paleidimo instruktoriumi Ryčiu Lukoševičiumi.

Apie emocijų valdymą. „Dažnai žmogus nesako, aš noriu būti laimingas, sako, aš noriu nekentėti. Tai labai skirtingi du tikslai. Vienu atveju žmogus galvoja apie laimę ir taiko į laimę, kitu atveju jis galvoja apie kančią, kaip nuo jos pabėgti. Tai du skirtingi keliai, todėl pasirinkimas, kur aš einu, ar einu į laimę, laisvę, ramybę, meilę, tas derinys duos žymiai didesnę galimybę ten eiti greitesniu ir trumpesniu keliu, nes aiškiai žinau, kur einu ir kodėl. Kalbant apie emocijų valdymą yra klaidingas įsivaizdavimas, kad tapsime šventi, super geri, mes tapsim laisvi jaustis ir reikštis taip, kaip mes jaučiamės, reaguosim ramiai, mylinčiai, o kartais emocingai ir leisim sau tai. Didžiausia kančia, kai žmogus bando būti tobulu,“ – pokalbis su VšĮ „Į save“ įkūrėju, vadovu, emocijų paleidimo instruktoriumi Ryčiu Lukoševičiumi.

Kalbant apie spuogus ir inkštirus, dažnas turi ką pasakyti – sunku būtų rasti žmogų, neturintį šioje srityje patirties. Vieni su spuogais ir inkštirais kovoja slėpdami juos po storu makiažo sluoksniu, kiti savarankiškai spaudžia vos pasirodžiusius ar reguliariai lankosi pas specialistus. Gydytoja dermatovenerologė, Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė, profesorė Matilda Bylaitė-Bučinskienė sako, kad aknė yra rimta liga, reikalaujanti nuoseklaus gydymo, o vienas svarbiausių faktorių vystantis odos problemoms yra mūsų psichologinė būklė. Kita laidos tema – ekologiškų prekių lentynos prekybos centruose. Kaip žinoti, ar šioje sekcijoje esančios prekės iš tiesų yra vertingesnės, o išskirtinės, natūralios jų pakuotės ir aukštesnė kaina nėra tik sveikesnio gyvenimo būdo iliuzija? Apie tai pokalbis su dietų ir mitybos specialiste Ieva Kuodiene.

Kalbant apie spuogus ir inkštirus, dažnas turi ką pasakyti – sunku būtų rasti žmogų, neturintį šioje srityje patirties. Vieni su spuogais ir inkštirais kovoja slėpdami juos po storu makiažo sluoksniu, kiti savarankiškai spaudžia vos pasirodžiusius ar reguliariai lankosi pas specialistus. Gydytoja dermatovenerologė, Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė, profesorė Matilda Bylaitė-Bučinskienė sako, kad aknė yra rimta liga, reikalaujanti nuoseklaus gydymo, o vienas svarbiausių faktorių vystantis odos problemoms yra mūsų psichologinė būklė. Kita laidos tema – ekologiškų prekių lentynos prekybos centruose. Kaip žinoti, ar šioje sekcijoje esančios prekės iš tiesų yra vertingesnės, o išskirtinės, natūralios jų pakuotės ir aukštesnė kaina nėra tik sveikesnio gyvenimo būdo iliuzija? Apie tai pokalbis su dietų ir mitybos specialiste Ieva Kuodiene.

„Žodžio laisvės negali būti per daug. Kalbant apskritai – ji arba yra, arba jos nėra. Kaip savo laiku rašė Michailas Bulgakovas „Meistre ir Margaritoje“ – nebūna antro šviežumo. Būna tik pirmas. Taip kad neįmanoma išmatuoti žodžio laisvės kiekio. Drauge su socialinių tinklų paplitimu svarstymai apie tai, kad žodį galima kaip nors apriboti man atrodo nesąmonė. Žodis turi galios įveikti visas užtvaras. Tačiau kitas klausimas – koks tas žodis? Apie ką mes kalbame, ir kas yra mūsų pokalbio temos?“, – sako Ivano Limbacho leidyklos Sankt Peterburge vyriausioji redaktorė Irina Kravcova.Apie žodžio laisvę žiniasklaidoje ir knygų leidyboje – pokalbis su Irina Kravcova.

„Žodžio laisvės negali būti per daug. Kalbant apskritai – ji arba yra, arba jos nėra. Kaip savo laiku rašė Michailas Bulgakovas „Meistre ir Margaritoje“ – nebūna antro šviežumo. Būna tik pirmas. Taip kad neįmanoma išmatuoti žodžio laisvės kiekio. Drauge su socialinių tinklų paplitimu svarstymai apie tai, kad žodį galima kaip nors apriboti man atrodo nesąmonė. Žodis turi galios įveikti visas užtvaras. Tačiau kitas klausimas – koks tas žodis? Apie ką mes kalbame, ir kas yra mūsų pokalbio temos?“, – sako Ivano Limbacho leidyklos Sankt Peterburge vyriausioji redaktorė Irina Kravcova.Apie žodžio laisvę žiniasklaidoje ir knygų leidyboje – pokalbis su Irina Kravcova.

„Kalbant apie Vasario 16-ąją, svarbiausią modernios Lietuvos Respublikos gimimo datą, beveik niekada neminimos painios ir permainingos Lietuvos Tarybos atsiradimo ištakos, neakcentuojamas Lietuvos nacionalinės valstybės atgimimo kontekstas“, – sako istorikas dr. Algimantas Kasparavičius. Paskaitoje „Karas, kuriame gimė Vasario 16-oji“ aiškinama, kaip Didysis karas (1914–1918 m.), jo permaininga raida ir nevienareikšmiai rezultatai ne tik esmingai formavo XX a. pradžios lietuvių politinį pasaulį, politinę filosofiją, bet de facto atnešė Lietuvai laisvę.

„Kalbant apie Vasario 16-ąją, svarbiausią modernios Lietuvos Respublikos gimimo datą, beveik niekada neminimos painios ir permainingos Lietuvos Tarybos atsiradimo ištakos, neakcentuojamas Lietuvos nacionalinės valstybės atgimimo kontekstas“, – sako istorikas dr. Algimantas Kasparavičius. Paskaitoje „Karas, kuriame gimė Vasario 16-oji“ aiškinama, kaip Didysis karas (1914–1918 m.), jo permaininga raida ir nevienareikšmiai rezultatai ne tik esmingai formavo XX a. pradžios lietuvių politinį pasaulį, politinę filosofiją, bet de facto atnešė Lietuvai laisvę.

„Kalbant apie Vasario 16-ąją, svarbiausią modernios Lietuvos Respublikos gimimo datą, beveik niekada neminimos painios ir permainingos Lietuvos Tarybos atsiradimo ištakos, neakcentuojamas Lietuvos nacionalinės valstybės atgimimo kontekstas“, – sako istorikas dr. Algimantas Kasparavičius. Paskaitoje „Karas, kuriame gimė Vasario 16-oji“ aiškinama, kaip Didysis karas (1914–1918 m.), jo permaininga raida ir nevienareikšmiai rezultatai ne tik esmingai formavo XX a. pradžios lietuvių politinį pasaulį, politinę filosofiją, bet de facto atnešė Lietuvai laisvę.

„Kalbant apie Vasario 16-ąją, svarbiausią modernios Lietuvos Respublikos gimimo datą, beveik niekada neminimos painios ir permainingos Lietuvos Tarybos atsiradimo ištakos, neakcentuojamas Lietuvos nacionalinės valstybės atgimimo kontekstas“, – sako istorikas dr. Algimantas Kasparavičius. Paskaitoje „Karas, kuriame gimė Vasario 16-oji“ aiškinama, kaip Didysis karas (1914–1918 m.), jo permaininga raida ir nevienareikšmiai rezultatai ne tik esmingai formavo XX a. pradžios lietuvių politinį pasaulį, politinę filosofiją, bet de facto atnešė Lietuvai laisvę.