Podcasts about pripa

Kiekvienas Mergelės Marijos apsireiškimas Katalikų Bažnyčią pastato prieš dilemą. Pripažinti jo antgamtinį pobūdį dažnai reiškia, jog teks turėti reikalų su tikėjimo išraiška, kuri kartais būna barokinė ir savaime sunkiai suvaldoma. Nesugebėjus to padaryti, apsireiškimo pagimdytas pamaldumas išsprūsta iš doktrininių Bažnyčios ir jos autoriteto rėmų. Rugsėjo 19 d. Bažnyčia pamėgino atrasti aukso vidurį ir užbaigti 40 metų trukusius ginčus dėl tariamų apsireiškimų Medžiugorjėje. Plačiau - vedamojo skiltyje.Akademines krikščionybės studijas siūlanti „Mažoji akademija“ skelbia rudens semestrą. Apie klausytojų laukiančius kursus ir seminarus pasakos studijų koordinatorė Rima Malickaitė.Kas yra grėsmė nacionaliniam saugumui? - dr. Lauryno Peluričio komentaras.„Krikščioniškos minties puslapis“: Michael Burdett „Teologinis atsakas į technologijas".„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie Bažnyčią ir laisvę.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Kodėl vakariečiai ėmė nekęsti krikščionybės?“Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Ministrės postą paliekanti Monika Navickienė pripažįsta padariusi žmogišką klaidą, tačiau kartoja nepažeidusi nei tarnybinės etikos, nei viešųjų ir privačių interesų. Paskutiniu lašu jau keletą savaičių netylančiame skandale tapo atskleista informacija apie Navickienės skrydį į Dubajų. Kelionę privačiu lėktuvu apmokėjo ir kartu skrido už finansinius nusikaltimus anksčiau kalėjęs Vilhelmas Germanas.Per šią Vyriausybės kadenciją atsistatydino jau trys švietimo ministrai – Jurgita Šiugždinienė, Gintautas Jakštas ir dabar - jį pavaduojanti Monika Navickienė. Premjerė Ingrida Šimonytė šįryt prezidentui pateikė tris kandidatūras. Vieną, į socialinės apsaugos ir darbo ministrus. Ir du kandidatus į švietimo ministro postą. Ar politinė sumaištis veikia pačią švietimo sistemą?Seimas apsisprendė dėl karo prievolės įstatymo pakeitimų priėmimo. Pagal siūlomus pakeitimus, tarnauti bus šaukiami visi vidurinę mokyklą baigę jaunuoliai. Į karo prievolininkų sąrašą bus įrašomai 17-os metų jaunuoliai, į tarnybą bus šaukiami 18–22 metų vaikinai, jų tarnyba truks nuo trijų iki devynių mėnesių.Briuselyje susitinkantys NATO gynybos ministrai aptaria tolesnę paramą Ukrainai ir intensyvėjančius Rusijos išpuolius prieš bloko valstybes.Siekdama atgrasyti nelegalius migrantus, Lenkija pasienyje su Baltarusija atkūrė buferinę zoną.Vilniaus „Rytas“ LKL finalo ketvirtosiose rungtynėse 88:87 nugalėjo Kauno „Žalgirį“ ir iškovojo šalies čempionų taurę.Ved. Andrius Kavaliauskas

Vadinamuosius Rusijos prezidento rinkimus laimėjo Vladimiras Putinas. Skelbiama, kad jis surinko apie 88 proc. rinkėjų balsų ir prezidentaus jau penktą kadenciją. Kaip elgsis Vakarai – pripažins vadinamųjų rinkimų rezultatus ar ne?Šiandien bus tikrinama, kaip Lietuva yra pasirengusi galimai branduolinei avarijai Astravo atominėje elektrinėje. Didžiulio masto pratybos vyks nuo 8 iki 17 val., bus tikrinamos ir perspėjimo sirenos. Kaip elgtis gyventojams?Užsienio reikalų ministras Gabrielius Lansbergis ragina Lietuvos gyventojus nepirkti „Vičiūnų grupės“ produkcijos ir taip nubausti įmonę, vis nepasitraukiančią iš Rusijos. Ar jūs dar perkate „Vičiūnų grupės“ gaminius?Kas ir kaip saugo valstybės maisto rezervą? Apie tai „Verslo laike“.Paskelbus apie krašto apsaugo ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimą, Laisvės partija siūlo sušaukti koalicinę tarybą. Tam pritaria ir kiti koalicijos partneriai – Liberalų sąjūdis. Tuo metu ministro atsistatydinimo aplinkybes šiandien ketina aptarti ir prezidentas su premjere. Kas vyksta su krašto apsaugos ministru?Po Lietuvą važinėja Ramūno Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ remiamas autobusas – mobili laboratorija. Projekto organizatoriai sako, kad „Agrokoncerno“ apmokami kraujo tyrimai niekaip nesusiję su rinkimais, tačiau rinkėjai už šiuos tyrimus dėkoja valstiečių kandidatui į prezidentus Aurelijui Verygai bei Seimo nariams.Ved. Edvardas Kubilius

Su rubrika „Keturi milijonai“ – Vokietijoje, Berlyne gyvenanti gidė, kelionių organizatorė, žurnalistė ir rašytoja Lina Ever. Jos naujas romanas „Pakeleiviai“ bus pristatytas šią savaitę vyksiančioje Knygų mugėje.Paskelbus Lietuvos mokslo premijų laureatus, tęsiame pažintį su apdovanotais mokslininkais. Už darbų ciklą „Funkcinių medžiagų mikrobangų spektroskopija“ apdovanojimas skirtas Jūrui Baniui, Mantui Šimėnui, Jan Macutkevič, Šarūnui Svirskui, Sergejui Balčiūnui, Vidmantui Kalendrai ir Robertui Grigalaičiui. Kaip lietuvių kuriamos technologijos yra panaudojamos ne tik kasdieniame mūsų gyvenime, bet ir kare, pokalbis su Lietuvos mokslų akademijos prezidentu, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesoriumi Jūru Baniu.Lietuvoje dar prieš kiek daugiau nei mėnesį mažai kam žinomas atlikėjas Silvester Belt šiomis dienomis tapo bene dažniausiai aptariamu asmeniu šalyje po to, kai laimėjo nacionalinę „Eurovizijos“ atranką ir atstovaus Lietuvai didžiausiame dainų konkurse Europoje. Pažintis su atlikėju ir jo nelengvą kelią į pripažinimą, emigraciją bei planus, kaip jau po kelių mėnesių sieks sužavėti Europą.Nuostabios Dzūkijos gamtos apsuptyje savo idėjas įgyvendina Julijos ir Pauliaus Mazūrų šeima. Varėnos rajone jie įkūrė vištų ūkį „Lapė už tvoros“.Ved. Justas Buivydas

Pripažinti, kad tavo vaikas turi skaitymo raidos sutrikimą, gali tapti didele baime ir gėda. Tai veda į problemos ignoravimą ir slėpimą. Tai veda prie vaiko savivertės kritimo, jo psichikos žalojimo ir didelių kančių mokykloje. Sutrikimo ignoravimas vaikus gali privesti prie depresijos ar net savižalos. Šią klaidą dėl savo egoizmo ar menamos reputacijos Agnė Tėvelytė Petronienė ilgai neigė, neva nepastebėjo, ignoravo ir dėl to dabar gailisi. Disleksija jos dukrai oficialiai nustayta 11-os metų, nors Agnė, prisimindama savo dukros vaikystę, prisipažįsta, jog rimtų disleksijos požymių jos vaikas turėjo gerokai ankčiau, nuo kokių 6-ių. Gailisi, kad delsė, gailisi, kad dukrai nuo pat pirmos klasės teko iškęsti įprastiems vaikams neįsivaizduojamų kančių dėl to. Atvirai pasakodama savo istoriją, Agnė ragina tėvus atsigręžti į savo vaikus ir paisyti tik jų interesų, atsikratant prietarų apie tokių vaikų kvailumą, tinginystę ar neraštingumą.Ved. Lavija Šurnaitė

Tove Ditlevsen. „Kopenhagos trilogija“. Vertė Aurelija Bivainytė, išleido leidykla „Tyto alba”.Tovė Ditlevsen tituluojama vienu unikaliausių ir svarbiausių XX a. danų literatūros balsų. Tovės Ditlevsen rašymo stilius, kritikų teigimu, nukonkuruoja net tokius autorius kaip Sylvia Plath ar Karlas Ovė Knausgård'as, kuriems pavyko asmeninę patirtį paversti jaudinančiu menu. Pripažinta šedevru, patekusi į The New York Times geriausių 2021 m. knygų dešimtuką, „Kopenhagos trilogija“ – tai įtraukianti autorės kelionė per meilę, draugystę, ambicijas ir priklausomybę. Romano ištraukas skaito aktorė Aldona Bendoriūtė. (S)

Tove Ditlevsen. „Kopenhagos trilogija“. Vertė Aurelija Bivainytė, išleido leidykla „Tyto alba”.Tovė Ditlevsen tituluojama vienu unikaliausių ir svarbiausių XX a. danų literatūros balsų. Tovės Ditlevsen rašymo stilius, kritikų teigimu, nukonkuruoja net tokius autorius kaip Sylvia Plath ar Karlas Ovė Knausgård'as, kuriems pavyko asmeninę patirtį paversti jaudinančiu menu. Pripažinta šedevru, patekusi į The New York Times geriausių 2021 m. knygų dešimtuką, „Kopenhagos trilogija“ – tai įtraukianti autorės kelionė per meilę, draugystę, ambicijas ir priklausomybę. Romano ištraukas skaito aktorė Aldona Bendoriūtė. (S)

Tove Ditlevsen. „Kopenhagos trilogija“. Vertė Aurelija Bivainytė, išleido leidykla „Tyto alba”.Tovė Ditlevsen tituluojama vienu unikaliausių ir svarbiausių XX a. danų literatūros balsų. Tovės Ditlevsen rašymo stilius, kritikų teigimu, nukonkuruoja net tokius autorius kaip Sylvia Plath ar Karlas Ovė Knausgård'as, kuriems pavyko asmeninę patirtį paversti jaudinančiu menu. Pripažinta šedevru, patekusi į The New York Times geriausių 2021 m. knygų dešimtuką, „Kopenhagos trilogija“ – tai įtraukianti autorės kelionė per meilę, draugystę, ambicijas ir priklausomybę. Romano ištraukas skaito aktorė Aldona Bendoriūtė. (S)

Tove Ditlevsen. „Kopenhagos trilogija“. Vertė Aurelija Bivainytė, išleido leidykla „Tyto alba”.Tovė Ditlevsen tituluojama vienu unikaliausių ir svarbiausių XX a. danų literatūros balsų. Tovės Ditlevsen rašymo stilius, kritikų teigimu, nukonkuruoja net tokius autorius kaip Sylvia Plath ar Karlas Ovė Knausgård'as, kuriems pavyko asmeninę patirtį paversti jaudinančiu menu. Pripažinta šedevru, patekusi į The New York Times geriausių 2021 m. knygų dešimtuką, „Kopenhagos trilogija“ – tai įtraukianti autorės kelionė per meilę, draugystę, ambicijas ir priklausomybę. Romano ištraukas skaito aktorė Aldona Bendoriūtė. (S)

Daug dėmesio ir diskusijų (ypač po sunkesnių nusikaltimų) sulaukia teismo sprendimai, kai kaltininkas pripažįstamas nepakaltinamu. Kokiais atvejais ir kodėl nusikaltimą padaręs asmuo pripažįstamas nepakaltinamu? Ar tai reiškia, kad kaltininkas taip ir lieka nenubaustas? Ar tikrai jis nesuvokė to, ką padarė, ar jis nesiims panašios veiklos ateityje? Pokalbis su Kauno apylinkės teismo pirmininku Arūnu Purvainiu.Nuo šiol naują būstą bus galima įsigyti tik visiškai baigtame statyti pastate. Kada pastatas laikomas baigtu 100 proc. ir kokio NT sandoriams šis reikalavimas bus taikomas? Ar bus galima sudaryti preliminariąsias būsto pirkimo-pardavimo sutartis, kai pastatas dar nepriduotas? Svarbiausius Statybų įstatymo pakeitimų akcentus komentuoja advokatų kontoros GLIMSTEDT teisininkas, advokato padėjėjas Justas Sadaunykas.Darbo ginčų komisijose, veikiančiose prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių ir nagrinėjančiose individualius ginčus tarp darbdavių ir darbuotojų, daugiau nei penktadaliu išaugo darbo ginčų sprendimais patvirtintų taikos sutarčių. Tačiau pasitaiko ir atvejų, kai ginčo šalis piktybiškai nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Kokia taikos sutarties svarba ir jos neįvykdymo pasekmės? Paaiškina Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo sk. vedėja Irina Janukevičienė.Ved. Artūras Matusas

Išskirtinės asmenybės rubrika: Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas.Valstybės sienos apsaugos tarnyba viešojoje erdvėje nuolat skelbia apie supaprastintas galimybes tapti pasieniečiu. Kaip sekasi pritraukti žmonių? Kokios tam įtakos turi skelbiama informacija apie bandymus nelegaliai kirsti sieną?Du trečdaliai lietuvių pripažįsta, kad jų gyvenime stinga balanso. Kas antra moteris ir kas trečias vyras sako, kad jaučiasi it voverės rate: daug ko nespėja padaryti, nuolat laviruoja tarp turimų įvairių įsipareigojimų. Tą rodo naujausia „Vilmorus“ atlikta apklausa. Kuo žalinga tokia savijauta ir gyvensena? Kaip ištrūkti iš užburto rato?Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis užsiminė apie operaciją „Maidanas 3“, kurios metu Rusija siekia sėti paniką ir kelti chaosą Ukrainoje, o galiausiai pašalinti prezidentą. Tačiau ką iš tiesų žinome apie operaciją? Apie tai LRT portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Įvyko pirmoji OpenAI programuotojų konferencija, joje pristatytas GPT-4 Turbo modelis ir specializuotų pokalbio agentų kūrimo galimybė. FTX kriptokeityklos įkūrėjas Samas Bankmanas Friedas Niujorke pripažintas kaltu dėl septynių kaltinimų sukčiavimu ir sąmokslu. Biuro erdvių nuomos kompanija WeWork, daugiau nei dešimtmetį bandžiusi apsimesti technologijų startuoliu, paskelbė apie bankrotą.

Briuselyje baigėsi pirmoji Europos Vadovų Tarybos diena. Iki vėlumos posėdžiavę lyderiai aptarė paramą Ukrainai bei Izraelio karą su Hamas.Lietuvoje mažėja už prekes ir paslaugas atsiskaitančiųjų grynaisiais – tokių šalyje tik 15 procentų, rodo banko „Luminor” užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Vis dėlto gyventojai pripažįsta, kad ne visuomet gali atsiskaityti banko kortele. Dažniausiai to nepavyksta padaryti turguose, mugėse, festivaliuose bei pas grožio paslaugų tiekėjus. Klausimas klausytojams – ar jums visada pavyksta atsiskaityti banko kortele, ar vis tik be grynųjų neišsiverčiate?„Verslo laike” - ar dėl besikeičiančio klimato ateityje dalis daržovių ir vaisių dings nuo prekystalių?Šiuo metu Lietuvoje maždaug 200 tūkstančių žmonių turi skolų. Iš jų didelė darlis dirba nelegaliai, nes iš legalaus atlyginimo išskaičiuojama didelė pinigų suma padengti skoloms. Vyriausybė siūlo skatinti įsiskolinusius žmones dirbti legaliai, suteikti jiems skolų atostogas. Tokiam vyriausybės siūymui dar turės pritarti Seimas.„Naujienų žemėlapis“. Ekvadoro prezidentu praėjusią savaitę išrinktas 35-erių Danielis Noboa. Tauta tikisi, kad jauniausias šalies istorijoje prezidentas užtikrins ne tik ekonomikos stabilumą ir darbo vietų skaičiaus augimą, bet ir saugumą gaujų smurto židiniu tampančioje šalyje.Ved. Rūta Kupetytė

Jeigu Beau Brummelis gyventų šiandien, jis neišvengiamai taptų įtakingu vyriškos mados nuomonės formuotoju. XIX a. Londono legenda, neretai vadinamas pirmuoju Anglijos dendžiu, istorikų yra vertinamas už indėlį į klasikinio vyriško kostiumo konstrukciją, puikų skonį ir perfekcionizmą. Pripažinkime, kad šiandien ne visi rastume tris valandas vien tam, kad tobulai užsirištume kravatą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie Didžiosios Britanijos premjerą Rishi Sunaką. Apie jį pasakoja LRT RADIJO bendradarbė šioje šalyje Viktorija Rinkevičiūtė.Šiandien minimos partizano, politinio kalinio Antano Lukšos, Juozo Lukšos -Daumanto brolio, 100-osios gimimo metinės. Pokalbiai su jo dukra Dalia Lukšaite-Maciukevičiene, sūnumi Kęstučiu Lukša ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus vyresniaja patarėja muziejinei veiklai Ramune Driaučiūnaite.„Džiaugiuosi, kad tuo metu mums pavyko pripažinti Lietuvos nepriklausomybę, tai buvo drąsus gestas. Michailas Gorbačiovas ir jo pakalikai į tai reagavo labai griežtai, grasino mums“, sako Valeriu Matei, Moldovos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, pasiekęs, kad 1990 m. gegužės 31 dieną Moldova pirmoji pripažintų Lietuvos nepriklausomybę. Interviu su juo. Tuometinė Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos narė Laima Liucija Andrikienė vyko į Moldovą stebėti pripažinimo proceso.Nors drąsus, tačiau teisine prasme šis Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas nebuvo toks reikšmingas kaip vėliau tą padariusios Islandijos, nes tuo metu Moldova pati buvo SSRS dalis. Apie teisinius šio pripažinimo aspektus pokalbis su VDU Teisės fakulteto dekanu prof. Dainiumi Žalimu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Sunki diabeto forma apvertė Agnės Kišonaitės gyvenimą aukštyn kojomis, bet, paradoksalu, tapo stipriu kūrybiniu varikliu. Menininkės sukurtas temines skulptūras pamatė ne tik Lietuva, bet ir užsienio šalys. Diabetui Agnė nepasidavė ir asmeniniame gyvenime – susilaukė dviejų sveikų vaikų.Ved. Lavija Šurnaitė

Diskusija apie Pilietiškumą. Kaip tai suprantame, auga ar atvirkščiai, mažėja pilietiškumo svarba mūsų visuomenėje, ar pilietiškas auga jaunimas ir kaip švietimo sistema prisideda prie ugdymo? Kaip karas Ukrainoje keičia pilietiškumo supratimą? Diskusijoje su Liudu Ramanausku ir Romu Sadausku - Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Dr. Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus ka­ro me­di­ci­nos tar­ny­bos Ka­rių rea­bi­li­ta­ci­jos cent­ro spe­cia­lis­tas ir Drus­ki­nin­kų šau­lių kuo­pos va­das Ramūnas Šerpetauskas.

Valdanti Laisvės partija atsidūrė skandale, kai paaiškėjo, kad Lietuvos geležinkelių Korporatyvinių reikalų direktore laimėjusi konkursą tapo Agnė Belickaitė - Ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio žmona ir pačios ministrės bendramokslė.Dėl nesklandumų per savivaldos rinkimus Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė neatmeta galimybės pasitraukti iš pareigų. Apie tai Jolanta Petkevičienė pranešė po susitikimo su valstiečių ir žaliųjų frakcija.Vilniaus parodų ir kongresų centre Litexpo vyksiančioje karjeros mugėje neleista dalyvauti užsienio universitetams. Dėl to Konkurencijos taryba įspėjo ir „Litexpo“, ir šalies aukštąsias mokyklas dėl galimo konkurencijos ribojimo. Tiesa, po skundo ir kilusio ažiotažo mugės organizatoriai visgi persigalvojo ir dalyvauti užsienio universitetams bei su jais dirbančioms organizacijoms leista, jie parodoje jau yra laukiami.Iš daugiau nei 200 tūkstančių negAlią turinčių žmonių, nelaimės atveju pasirengta evakuoti tik... 71 asmenį. Tik keturi iš dešimties žmonių su negalia žino, kaip elgtųsi iškilus pavojui. Tai rodo Vidaus reikalų ministerijos kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu atliktas tyrimas.Ved. Liuda Kudinova

Lietuvos apeliacinis teismas leido kandidatei į Visagino meres Daliai Štraupaitei dalyvauti rinkimuose.Lietuviški verslai apeina sankcijas ir prekes į Rusiją reeksportuoja per kitas šalis. Valstybės saugumo departamentas sako, kad tai ne tik reputacinis, bet ir saugumo klausimas.Dalis Seimo konservatorių ragina Lietuvos komunistų partiją teisiškai pripažinti nusikalstama organizacija. Apie tai ir komunistinės ideologijos vertinimą kalbėta Seime surengtoje konferencijoje.Europos kelią pasirinkusios Moldovos policija skelbia išardžiusi Maskvos samdytų protestuotojų tinklą. Teigiama, kad protestams rengti buvo skirta pusė milijono eurų. Esą protestų organizatoriai iš Rusijos gavo po dešimtį tūkstančių eurų, o protestuose dalyvaujantys žmonės - po 20-30 eurų. Lietuvos ambasadorius Moldovoje Tadas Valionis sako, kad Rusija nėra pajėgi surengti rimtų provokacijų, o šalies teisėsauga atlieka savo darbą.Ved. Liepa Želnienė

Valdantieji konservatoriai prezidiume svarstė, kaip pasielgti su Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku ir Seimo nariu Mindaugu Skritulsku, kurie per balsavimą dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio maitinimo paslaugoms nesilaikė partinės drausmės. Majauskui gresia netekti komiteto pirmininko posto - frakcijos paprašyta pateikti naują kandidatą.Rusija įvykdė dar vieną masinį Ukrainos miestų apšaudymą. Raketos paleistos į svarbius infrastruktūros objektus Kijeve, Odesoje, Lvive. Ne tik šie miestai, bet ir dalis Moldovos, kuri gauna elektrą iš Ukrainos, liko be elektros energijos tiekimo.Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete nuspręsta pritarti administracinio kodekso ir baudžiamojo kodekso pataisoms, kuriomis siūloma dekriminalizuoti mažo kiekio kanapinių medžiagų turėjimą be tikslo jas platinti.Seimui pritarus, nuo 2025-ųjų parduotuvėse bus draudžiama atvirai demonstruoti rūkalus ar jų aksesuarus.Druskininkų savivaldybėje, Leipalingyje, galimai rasti pasipriešinimo kovų pradininko, Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai. Šią žinią minint Lietuvos kariuomenės 104 - ąsias atkūrimo metines pranešė Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Ir nors Genocido centras to negalintis dar patvirtinti, partizano vado artimieji viliasi galintys garbingai palaidoti aukščiausio rango Lietuvos karininką.Ved. Liuda Kudinova

Europos Parlamentas Strasbūre balsuos dėl rezoliucijos, kuria siekiama Rusiją pripažinti terorizmą remiančia valstybe. Ką reikštų toks pripažinimas?Lietuvoje toliau auga sergamumas gripu, ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis, tačiau mažėja sergančiųjų COVID-19. Pasak specialistų sergančiųjų gripu ar peršalimo ligomis šiemet tikėtina bus daugiau nei pernai.Leidėjams nerimaujant dėl Lietuvos pašto didinamų prenumeruojamų leidinių pristatymo, Susisiekimo ir Kultūros ministerijos siūlo, kad kompensacijos už tai būtų skiriamos ne tik kaimiškose vietovėse, bet ir miestuose. Nuo kitų metų Lietuvos paštas didina leidinių pristatymo įkainius. Klausytojų klausime, ar jie dar prenumeruoja laikraščius bei žurnalus?Kasdieninė duona ir kiti maisto produktai šiemet kaip niekada brangūs. Socialiniuose tinkluose kai kas net ironizuoja – kokie laikai, toks ir „juodasis penktadienis", mat vienas iš prekybos tinklų skelbia „juodąją savaitę" bulvėms - žemesnę kainą. Juokas juokais, bet maistas Lietuvoje brangesnis nei visos kitos prekės. Ir nors bendra infliacija piką, panašu, pasiekė, maisto kainos kas mėnesį tebekyla. Kodėl?Prieš dvidešimt metų pirmą ir kol kas vienintelį kartą Lietuvoje viešėjusio JAV prezidento Džordžo Bušo žodžiai: „Lietuvos priešai yra ir Amerikos priešai“ - iškalti ant Rotušės. Bušas tuomet atvyko pasveikinti ką tik į NATO pakviestos Lietuvos. Diplomatai tai vadina egzistenciniu Lietuvos saugumo lūžiu. Ir Rusijos agresija Ukrainoje tik patvirtina, kad tuomet priimti sprendimai buvo teisingi.Į LRT GIRDI kreipėsi sostinės gyventojas, kuris skundžiasi, kad dvejus metus kovoja dėl nežinomo šeimininko nenaudojamo automobilio pašalinimo iš gatvės. Ar šis klausimas išties tiek laiko nebuvo spręstas ir kaip organizuojamas nenaudojamų automobilių išvežimas.Šiauliai pirmą kartą virto didžiule kino studija. Čia filmuojamos „Pietinia kronikas“ pagal R.Kmitos romaną. Filmuojamos įvairios Šiaulių erdvės, įstaigos, viešbučiai, galerijos. Vienoje jų atkartotas net Lietuvos atgimimo roko maršų bangos lyderių Bixų koncertas.Ved. Rūta Kupetytė

Europos Parlamentas balsuoja ar pripažinti Rusiją terorizmą remiančia valstybe.Parlamento Sveikatos reikalų komitetas siūlo Seimui įteisinti specializuotas tabako, įskaitant elektronines cigaretes, parduotuves arba skyrius – jie pradėtų veiklą nuo 2025 metų, o įprastose parduotuvėse nebebūtų galima viešai demonstruoti rūkalų ar jų aksesuarų.Lietuvos kariuomenė mini 104-ąsias atkūrimo metines. Šiandien pasidalinta žinia, kad Druskininkų savivaldybėje, Leipalingyje, galimai, rasti pasipriešinimo kovų pradininko, Pietų Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai. Tačiau Genocido centras teigia to patvirtinti dar negalintis.Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė pataisoms, kuriomis siūloma dekriminalizuoti mažo kiekio kanapių ir jų produktų turėjimą be tikslo jas platinti. Pagal projektą, už tai būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė, kaip yra dabar. Numatoma, kad baudos už tai, sulaikant pirmą kartą, siektų nuo 30-ies iki 250-ies eurų. Seimas anksčiau atmetė mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektą, kurį valdančioji Laisvės partija yra įvardijusi kaip vieną pagrindinių savo programos tikslų.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Kremlius masinėmis raketų atakomis Ukrainoje siekia sunaikinti normalų gyvenimą, o žiemą paversti masinio naikinimo ginklu. Maskva užsiima teroru ir žudynėmis – Rusija apšaudė Zaporižios srityje esančios ligoninės gimdymo skyrių, žuvo kūdikis.Ukrainos saugumas skelbia, kad atlikus kratas istoriniame Kyjivo Pečorų Lauros vienuolyne rasta įtariamos antivalstybinės veiklos įrodymų - prorusiškos literatūros ir keli šimtai tūkstančių dolerių grynaisais. Stokholmo universiteto koledžo profesorius, stačiatikių dvasininkas daktaras Kirilas Hovorunas LRT Radijui sako, kad Kremlius jau ilgus metus naudoja Bažnyčią kaip įrankį savo tikslams pasiekti.Ved. Madona Lučkaitė

„Lietuva ir Baltijos šalys davė pradžią, laikas visai ES vieningai paskelbti tą patį: rusija yra teroristinė valstybė. Tikiuosi, jau kitą savaitę Strasbūre bus priimta tai įtvirtinanti Europos Parlamento (EP) rezoliucija.“ - sako P.Auštrevičius. Klausykite pokalbį su EP frakcijos „Renew Europe“ nariu.

Europos Parlamentas kitą savaitę planuoja pripažinti Rusiją teroristine valstybe. Ruošiamos ir naujos santykių su Rusija gairės, numatančios, kad pagrindinis principas nuo šiol bus šalies agresorės izoliacija. Ar po to, kai Lenkijos teritorijoje nugriaudėjo sprogimai, bendrijai susitarti taps lengviau? Ir kas keisis Rusiją pripažinus teroristine valstybe?Laidoje dalyvauja Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė Indrė Isokaitė-Valužė, europarlamentarai Rasa Juknevičienė, Petras Auštrevičius ir Juozas Olekas.Ved. Liepa Želnienė

#TiekŽinių Trečiadienį (rugsėjo 14 d.) Tiek žinių vedėjas Timūras pasakoja apie okupantų pralaimėjimą, bet besitęsiantį karą, Europos prisipažinimą, kad reikėjo klausyti Lietuvos, rusijos sulaikytą lietuvį ir kaip toliau vyksta karalienės Elizabeth II laidotuvių procesas. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/JVuglJFFwsg

Millersvilio (Pensilvanija) universiteto istorijos profesorius Saulius Sužiedėlis profesinį darbą paskyrė savo ir kitų lietuvių edukavimui apie Holokaustą Lietuvoje. Su 77-erių metų mokslininku susitikome Vilniuje pasikalbėti, ką pasiekti pavyko, o ko – dar ne. Su Sauliumi Sužiedėliu kalbasi Karolis Vyšniauskas. Papildoma informacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/saulius-suziedelis Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

Pokalbis su Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriumi, Vilniaus universiteto profesoriumi Dainiumi Pūru apie žmogaus teisių padėtį, priešpriešas ir nuomonių kovas pasaulyje, kuomet viena krizė keičia kitą. Būdamas specialiuoju Jungtinių Tautų pranešėju sveikatai, aplankęs keliasdešimt pasaulio šalių ir stebėjęs žmogaus teisių klausimus, Dainius Pūras teigia, kad norėtųsi brandesnio visuomenės ir vyriausybių požiūrio į nepatogius klausimus.Dvylika punktų kartu su prof. Dainiumi Pūru apie aktualiausias žmogaus teisių problemas Lietuvoje ir pasaulyje.Ved. Ignas Klėjus

Viskas daugmaž OK. Pripažinkime, dažnai mes už to slepiamės, nes taip apsimoka galvoti. Nes nieko ir daryti nereikės. Kad taip neatsitiktų, įsivardinkite, kas yra tas OK. Ar tikrai galite įvertinti savo veiklą 5 iš 5?

Dūmos deputatas, „Vieningosios Rusijos“ narys Jevgenijus Fiodorovas pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūlo atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte parlamentaras pasiūlymą grindžia tuo, šis dekretas esą buvo neteisėtas, nes jį priėmė antikonstitucinis organas ir jis pažeidė kelis SSRS Konstitucijos straipsnius, o Lietuvos Respublika esą nesurengė referendumo dėl išstojimo iš Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos ir nenustatė pereinamojo laikotarpio visiems ginčytiniems klausimams spręsti.Chersono sritis Ukrainoje, prasidėjus kariniams veiksmams vasario 24-ąją, buvo okupuota labai greitai. Jau tris mėnesius Chersono žmonės gyvena sunkiomis sąlygomis okupacijoje.Amerikos prezidentas Džo Baidenas liepos pradžioje, lankydamas Azijos valstybes vizito gali užsukti ir Saudo Arabiją. Galimą vizitą šioje šalyje jis, kaip pranešama, pradėjo svarstyti netrukus po to, kai Saudo Arabija sutiko padidinti naftos gavybą ir padėti pratęsti paliaubas karo nusiaubtame Jemene. Baidenas susitiks ir su faktiniu Saudo Arabijos vadovu, sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu, kuris, kaip nustatė pačios Amerikos žvalgybos pareigūnai, prieš kelerius pritarė sąmokslui nužudyti Rijado kritiką žurnalistą Jamalą Khashoggi.Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su šalies verslo atstovais lankosi Japonijoje, kur siekia gilinti politinį dialogą ir plėtoti dvišalius ekonominius ryšius. Ir šis vizitas pačioje Japonijoje plačiai nušviečiamas ir itin vertinamas.Sovietinės skulptūros sostinės Antakalnio kapinėse bus nukeltos. Galimybę nukelti iš viso šešias Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančios figūrines pilko granito stelas suteikė Kultūros paveldo departamento Vertinimo taryba.Ved. Liuda Kudinova

Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kuria Rusijos veiksmai Ukrainoje pripažįstami genocidu, o pati Rusija – terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe. Rezoliucijoje raginama įsteigti Specialųjį Tarptautinį Baudžiamąjį Tribunolą Rusijos agresijai ištirti.Į Odesą paleistos 7 raketos, vienas žmogus žuvo. Pokalbis su Odesoje esančiu LRT Radijo bendradarbiu Alvydu Medalinsku.Socialdemokratai priekaištauja Vidaus reikalų ministerijai abejingai sprendžia gyventojų slėptuvių klausimus.Seimas pradeda svarstyti naująjį merų ir tarybos įgaliojimų modelį. Nauja įstatymo redakcija parengta Konstitucijoje įteisinus tiesioginius merų rinkimus.Šį vakarą Italijoje, Turine, įvyks pirmasis Eurovizijos dainų konkurso pusfinalis. Jame pasirodys ir Lietuvos atstovė Monika Liu. Pirmą kartą po daugiau nei 20-ies metų konkurse skambės daina lietuvių kalba.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vilniuje viešinti Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Olena Kondratiuk, kreipdamasi į Seimą pareiškė, kad šiandien ukrainiečiai kovoja už visos Europos laisvę, o vasario 24-ta diena visam laikui pakeitė Europą. Kondratiuk yra aukščiausia Ukrainos pareigūnė, kuri nuo karo pradžios lankosi Lietuvoje. Tuo metu Seimas priėmė rezoliuciją, kuria Rusijos veiksmus Ukrainoje pripažįsta genocidu, taip pat pasisako už Specialaus Tarptautinio Baudžiamojo Tribunolo įsteigimą.760 „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojų nusprendė stabdyti savo darbo sutartis. Jie piktinasi, kad įmonė ilgiau nei du mėnesius nevykdo 2018-tais metais pasirašytos kolektyvinės sutarties.Kuo svarbios Klaipėdoje vykstančios civilinės saugos ir uosto apsaugos pratybos.„Eurovizijos“ dainų konkurso dalyvė Monika Liu kalbėdama LRT radijui džiaugėsi, jog Eurovizijos scenoje suskambės lietuvių kalba.Ved. Paulius Šironas

Lietuva Europos Sąjungoje pripažinta vyno auginimo valstybe. Vynas nuo šiol bus ne tik daromas, bet ir žymimas etiketėse, vyndariai turės griežtai laikytis taisyklių ir galės gauti europinę paramą. Komentuoja Someljė asociacijos prezidentas Arminas Darasevičius.Daugiau kaip 20 metų LRT dirbanti žurnalistė Alytuje Rūta Ribačiauskienė toli gražu pažįsta ne tik Dzūkiją. Per savo karjerą Rūta yra išmaišiusi ne tik Dzūkiją, bet ir Lenkiją, Rusiją, Ukrainą ir Baltarusiją. Vienu metu Rūta buvo vienintelė Baltarusijoje akredituota Lietuvos žurnalistė. Pokalbis su Rita Ribačiauskiene.Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietis, kuris piktinasi, kad „nesuvaikšto“ duomenys tarp daugiabučių administratorių ir energijos įmonių. Pvz., už butą gyventojas moka privačiai elektros tiekėjai, o už to daugiabučio bendrųjų erdvių, pvz., laiptinės, elektrą turi mokėti visuomeniniam tiekėjui „Ignitis”.Lietuvoje gydoma 10 ukrainiečių, sergančių hemofilija – kraujo krešėjimo liga, jiems taikomas itin modernus gydymas. Iš viso Lietuvoje šia liga serga apie 200 žmonių.Ved. Edvardas Kubilius

Tai pokalbio ištrauka. Visą pokalbį girdėti turi galimybę Contribee rėmėjai. Kviečiu klausytis pokalbio su psichologe psichoterapeute Jurga Dapkevičiene. Ją pokalbiui pakviečiau perskaičiusi įrašą Facebook‘e, kur ji rašė apie mamų siekį būti tobuloms, sunkumų neigimą, baimę prašyti pagalbos ir baimę priimti visas motinystės, kaip ir gyvenimo, spalvas. O jos juk varijuoja nuo pačios šviesiausios iki pačios tamsiausios. Kalbėjome apie tai, iš kur kyla šis noras siekti tobulumo, motinystės idealizavimas visuomenėje, su kuriuo ateina ir nežmoniški reikalavimai, kuriuos keliame ir pačios sau. Be jokios abejonės, prie viso šito vaizdinio prisideda ir socialiniai tinklai, kuriuose vis dar gausu idealizuoto motinystės vaizdinio. Norisi pacituoti ištrauką iš Jurgos Dapkevičienės įrašo: „Idealūs motinystės vaizdai – reti tobulybės blyksniai gyvenime – ima atrodyti kasdienybe, kurios tik jai vienai – nevykėlei – nepavyksta pasiekti. Kyla kaltė, nerimas, baimė, liūdesys, galiausiai pyktis, kuris nukreipiamas į vyrą arba vaiką. Tiesa išlaisvina. Pripažinus, kad gali būti labai sunku ir nepatogu laikyti netgi lengviausią kūdikį, galima ieškoti, o kaipgi įsipatoginti – rasti poilsį teikiančias padėtis ir pozicijas. Ramiai žvelgiant į savo netobulumą, lengviau susitaikyti, kad gyvas, tikras žmogus yra visai kas kita nei bendrinis, knygose aprašomas vaikas ar youtubo mažylis, kuris net verkia pagal tam tikrą, lengvai atpažįstamą melodiją. Tiesiog laikant ir ramiai atlaikant pamažu viskas lengvėliau, nors kartais – ir vėl – labai sunku...” O pokalbyje mes palietėm vaikų ir tėvų, mamos ir dukros santykio temą, kartų skirtumus, apie būtinybė nepamesti savęs, savo pomėgių, poreikių tapus mama, kad ir kaip kartais tai atrodo sudėtinga. Kviečiu klausyti. Šis pokalbis atviras visiems bus iki rytojaus vakaro, o vėliau jį galėsite perklausyti tik Patreon arba Contribee platformose, kuriose kviečiu remti šią tinklalaidę. Ačiū už paramą, kad klausot ir dalinatės su kitomis mamomis. Jūsų pasidalinimai yra labai svarbūs, nes būtent taip šie pokalbiai gali pasiekti ir kitas mamas, kurios ieško įkvėpimo, ramybės ir bendrystės. Ačiū. Pokalbis įrašytas VU START FM. Dėkoju leidyklai VAGA, kuri dovanoja mano pašnekovams puikias knygas. Kalbėkime, mamos. Marija

Spaudos apžvalga.Komentaras.„Ryto allegro“ tęsia Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams sukurtą pasakojimų ciklą. Šį kartą istorija, skiriama totorių visuomenės ir kultūrosveikėjams, teisininkams broliams Leonui ir Olgierdui Kričinskiams.Klasikos koncertų salė.Pokalbis su kompozitoriumi Kristupu Bubneliu, kurio kompozicija tarptautiniame Eduardo Balsio jaunųjų kompozitorių konkurse išrinkta geriausia.Šiauliuose surengta knygų mugė. Jos rengėjai sako, kad šiųmetė jau 24-oji. Mugė smarkiai išaugo ir vyko net tris dienas.Pažinti Joną Meką ne tik kaip avangardinio kino kūrėją ar poetą, bet taip pat kaip itin svarbų pokario Niujorko avangardinio kino judėjimo dalyvį kviečia nacionalinėje dailės galerijoje duris atvėrusi paroda „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“.“Fotografo esmė yra matymas. Bet reikia ne tik žiūrėti akimis, bet ir suprasti, ką tu matai”, – sako vienas iš rytų Aukštaitijos gamtos fotografų klubo „Žalias skėtis“ įkūrėjų, dailininkas, fotografas, knygų dizaineris, Andrius Surgailis.Ved. Karolina Bieliauskaitė

„Pripažinkite mus!“ – šaukė Pietų Afrikos LGBTQ+ bendruomenė XX a. pabaigoje. Šaukia ir dabar. Šalyje, kurioje prieš 24 metus Nelsonas Mandela pasirašė vieną progresyviausių visų laikų konstitucijų, įstatymas ne visada pajėgus apginti šią bendruomenę. Pietų Afrikos LGBTQ+ gyventojai pasakoja, kokia yra realybė šalyje, kurios Konsitucijoje – pirmojoje pasaulyje – buvo įtvirtinta lygybė seksualinės orientacijos atžvilgiu. *** Šio teksto autorė yra Julija Stankevičiūtė, Kauno Veršvų gimnazijos abiturientė. Tai yra – vienas iš konkurso „Afrika nėra šalis“ laimėtojų. Jo metu dvidešimt Lietuvos moksleivių parengė originalius žurnalistinius pasakojimus apie Afrikos dabartį, siekdami parodyti žemyno įvairovę ir mūsų santykį su ja. Tekstą įskaito NARA patronas Evaldas Marcinkus. Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Seimo pirmininkė apie neeilinę sesiją dėl neteisėtų migrantų krizės.Surinkus duomenis apie įmones, turinčias bent 100 darbuotojų, paaiškėjo, kad lėčiausiai skiepijimas vyksta transporto ir laivų statyba užsiimančių bendrovių sektoriuje. Savo ruožtu vežėjai prašo mobilių vakcinacijos vietų vilkikų vairuotojams skiepytVakar paskelbta, kad pirmasis Astravo atominės elektrinės blokas buvo atjungtas nuo tinklo suveikus automatinei apsaugos sistemai. Kaip reaguoti į tokius pranešimus?Užsieniečiai, kuriems nustatyta COVID-19, įkurdinami Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, tačiau ten vietų nepakanka, todėl atskiros patalpos įrengtos ir Alytaus rajone, Verebiejuose, esančioje mokykloje, kur apgyvendinami migrantai.Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, pirmasis šios liepos dešimtadienis buvo karščiausias nuo 1961-ųjų. Vidutinė temperatūra siekė 22,6 laipsnio šilumos.Ved. Liepa Želnienė

Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui būtų suteiktas nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo statusas.Neringos meras Darius Jasaitis iš savivaldybės įsigijo butą, kuris jam ilgą laiką nuomotas. Sprendimą parduoti jam 23 kv. metrų butą Preiloje priėmė savivaldybės taryba.Lietuvoje lankosi JAV specialiųjų operacijų pajėgų vadas. Krašto apsaugos ministras sako, kad Lietuvos ir Amerikos bendradarbiavimas yra sėkmingas.Pasaulyje vasaros potvyniai. Liūtys šiomis dienomis daugelyje pasaulio šalių. Sinoptikas apie artėjančias liūtis ir audras.Ved. D. Jursevičius

PILNO EPIZODO TEMOS: Lenkijos akibrokštas Bideno administracijai Pavilionio kalbų istorija 00:23:25 Pavilionis teismų pripažintas šmeižiku 00:48:01 Remkit mus Patreon, tai pigiau grybo. Užtat matysite pilnus epizodus, didelis archyvas. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Tai yra ištrauka. Pilnas (audio)podkastas yra TIK Patreone. Maloniai kviečiame mus remti. Ten jau didelis archyvas. Ačiū. Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Kelios šalies savivaldybės nelaukdamos masinio vakcinavimo pradžios jau pradeda skiepyti visus norinčius suaugusiuosius.Pasaulio sveikatos organizacija nepaprastąja tvarka patvirtino kinišką vakciną nuo COVID-19 „Sinopharm“.Tęsiasi aplinkos tvarkymo akcija „Darom“.Nepaisant sudėtingos epidemiologinės situacijos, kai kuriose Europos šalyse švelninami karantino ribojimai.Lietuvai Eurovizijoje atstovaujanti grupė “The Roop” jau išbandė didžiąją sceną Roterdame.Ved. Simona Vasiliauskaitė

1990-ųjų gegužę ką tik nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos premjerė Kazimiera Prunskienė lankėsi Vašingtone, kur susitiko su JAV prezidentu George'u H. W. Bushu. Jos apsilankymas Baltuosiuose rūmuose atsidūrė pirmame dienraščio „The New York Times“ puslapyje, o dviejų dienų vizitą V. Nakas vėliau apibūdins kaip „geriausią matytą viešųjų ryšių kampaniją“, – Lietuva tomis dienomis buvo žiniasklaidos dėmesio centre.Pirmaisiais šalies nepriklausomybės metais, siekiant atkreipti pasaulio dėmesį, užsienio lietuviai atliko svarbų vaidmenį. Viktoras Nakas, Darius Sužiedėlis, Gintė Damušytė ir Karla Gruodis prisimena, kaip Telex ryšiu tarp Vašingtono ir Vilniaus derino Kovo 11-osios Akto tekstą, premjerės vizito Vašingtone detales, buvusio JAV prezidento Richardo Nixono apsilankymo Vilniuje užkulisius bei vakarėlius, skambant Billie Holiday muzikai.Istorijas papildo archyviniai garso įrašai iš JAV ir Lietuvos bei asmeninių archyvų, dalis jų skelbiami pirmą kartą.Autorė Sigita Vegytė

Laidoje kartu su studijos viešnia, Bažnytinio paveldo muziejaus fondų saugotoja, leidinių sudarytoja ir tekstų autore, ponia Rita Pauliukevičiūte, aptariama viena iš dvasingiausių ir įspūdingingiausių išvaizdos kultūros sričių – liturginė apranga: jos ypatinga paskirtis, reikšminiais simboliais įprasminta puošyba. Pripažįstama, kad meniniu šių rūbų apipavidalinimu, suteikiant išskirtinį estetinį turtingumą, siekiama perteikti Dieviškąjį grožį. Pokalbyje prisimenamas senovės graikų teatro, romėnų pasaulio palikimas šimtmečius trunkančioms krikščioniškoms apeigoms, šventėms, taip pat jų metu vilkimų apdarų tradicijoms, kuris vis dar jaučiamas šiandien. Ar vilkintis liturginius rūbus dvasininkas nepraranda savosios tapatybės individualumo? Kaip vertintinas krikščioniškųjų daiktiškųjų simbolių savinimasis pramogų tikslais? Apie visa tai – šioje laidoje. Laidos autorius ir vedėjasEugenijus Skerstonas

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“ šį rytą donavoja premjerinį kūrinį - Andriaus Mamontovo dainą „Geltona, žalia, raudona“. Apie šį kūrybinį bendradarbiavimą minėto choro vadovas Linas BalandisSukanka 30 metų „Jaunimo linijai“.„Jaunimo linijos“ steigėja psichologė psichoterapeutė Kristina Ona Polukordienė.Dabartinė linijos vadovė Greta Laukaitienė.Pasaulio lietuviai Vasario 16-osios proga surengė akciją „trispalvių jūra“, užsienio lietuvių bendruomenės ir lituanistinės mokyklos organizuoja įvairius renginius, rengiamos cepelinų puotos. Apie tai - Gretos Klimkaitės pasakojimas.Lietuvos nepiklausomybės tarptautinis pripažinimas 1918 ir 1991 metais. Istorijos mokslų daktaras Algimantas Kasparavičius.Vasario 16 -osios proga kalbamės su jauna amatininkų šeima, Agne ir Skirmantu Laužikais, iš Kėdainių rajono. Prieš 3 mėnesius šeima atsikėlė gyventi į kaimą, puoselėja seną sodybą ir pamatinėmis vertybėmis laiko tikėjimą, tradicijų išsaugojimą. Skirmantas yra visa širdimi atsidavęs savo ugniagesio – gelbėtojo darbui ir tikina, kad žmogaus gyvybė jam yra svarbiausias dalykas. Agnę ir Skirmantą laužikus pakalbino Rūta Katkevičienė.Sukanka 70 metų, kai „Amerikos balsas“ prabilo lietuvių kalba. Prisimena ir apie stoties svarbą pasaulio lietuvių bendruomenei svarsto prezidentas Valdas Adamkus.Ved. Rūta Kupetytė

Savaitinė futbolo apžvalga „įVARtis“. Vedėjai Tautvydas Vencevičius ir Ervinas Kvitkauskas.    

Lietuva sieks, kad Europos Sąjunga įvestų sankcijas Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už rinkimų klastojimą ir smurtą prieš protestuotojus. Populiacijos tyrime, kuriuo siekiama nustatyti, kokia gyventojų dalis galėjo persirgti koronavirusu to nežinodama, pirmuosius rezultatus atskleidžia tyrimui vadovaujantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas. Šiemet mokslus šalies kunigų seminarijose pradės šeši pirmakursiai – trimis mažiau nei pernai. Kurio pajūrio vandens gelbėtojai geriausi? Ved. Deividas Jursevičius

Šalies ūkininkai, nors nedrąsiai, ne iškart, pamažu patiki kooperacijos nauda. Taip Zarasų rajone susikūrė jau antrasis mėsinių galvijų augintojų kooperatyvas gražiu pavadinimu „Dusetų krašto gaspadoriai“. Dabar jis vienija 10 ūkininkų, auginančių per 500 galvijų. Pasak LŪS Zarasų skyriaus pirmininko, kooperatyvo nario Dariaus Viliūno, tai yra išeitis nedidelių ūkių šeimininkams.COVID-19 karantino sąlygomis ir Šakių rajone nelengva buvo organizuoti paraiškų ES paramai gauti priėmimą. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šakių biuro vadovė, ekonomikos konsultantė Aušrelė Pukinskienė pastebi, jog dabar ypač jaučiamas žemdirbių pagyvėjimas, kasdien vis daugiau jų atvyksta ne tik pasidomėti, bet ir rengia dokumentus konkrečiai paramai gauti.Zarasų rajone, Čepuliškių viensėdyje, jau 20 metų gėlininkystės verslą plėtoja Stasė ir Vytautas Goštautai. Anot jų, pradžioje šeimą labai išgąsdinęs karantinas, su juo susiję apribojimai neturėjo didesnės įtakos jų verslui.Ved. Regina Montvilienė.

Pripažintas elektroakustinės muzikos kūrėjas. Laidos autoriai ir vedėjai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Premjera: savaitinė futbolo apžvalga „Įvartis“. Vedėjai Justas Naulickas, Ervinas Kvitkauskas, Tautvydas Vencevičius.

Gegužės 13 dieną „Tiek žinių: kalba daktaras“ pokalbis su vienu iš rotaviruso vakcinos kūrėju Paul Offit. Pripažintas JAV gydytojas pasakoja apie galimybes rasti vakciną, jos paieškos būdus bei tai, kaip gyvensime iki tol.

„Penktadienio pašnekesiai“. Paskutinėmis metų dienomis vyriausybės patvirtintas ir EK jau išsiųstas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas sukėlė dalies žemdirbių nepasitenkinimą. Pripažindami, kad nėra prieš veiksmus mažinančius klimato kaitą, žemdirbiai įsitikinę, kad juos politikai nori padaryti atpirkimo ožiais. Diskusija apie būtinumą keistis ir galimą žalą žemės ūkiui virto aštriu ginču. Ved. Arvydas Urba.

Pripažintas Vakarų avangardo autorius ir dirigentas. Laidos autoriai ir vedėjai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

„Pripažindamas savo klaidą, pripažindavau, kad esu netobulas. Tai, kad turiu būti visą laiką visiems tobulas – buvo ir šiek tiek dar tebėra mano kryžius, kurį nešu. Kai nustojau tai daryti, labai palengvėjo“, – sako režisierius ir scenaristas Tadas Vidmantas.Kartais sutikusi naują žmogų ir šiek tiek pabendravusi, pagalvoju, kad šitas žmogus jau yra kažką supratęs. Kažką, ką galbūt dar nevisi atrado ir išsiaiškino. Tadas, man atrodo, yra vienas tokių žmonių. Gal visko jis dar nesuprato ir abu sutarėm, kad teisingų atsakymų nėra, bet to kažko iš Tado tikrai galima pasisemti. Man tas kažkas galbūt būtų ramesnis požiūris, mokėjimas pripažinti savo klaidas, drąsa stoti akistaton su savo netobulumu ir keistis. O kas tai bus jums, dar nežinau.Vasariškai atsipūtę, kikendami aptariam gynybinius puolimus, alfa vyrus, norą visiems patikti, pratimus perfekcionizmui įveikti, šeimos ir santykių modelius bei lyčių roles juose.Interviu, montažo ir vizualų autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Komiku Pokalbio garso kokybe rūpinasi garso reklamos kūrėjai „Dropaudio“ Pokalbis įrašytas Vilniaus universiteto radijo stotyje „Start FM“

Asmik Grigorian pripažinta geriausia pasaulio metų operos soliste.Du trečdaliai Lietuvos gyventojų vis dar nenorėtų, kad jų kaimynystėje gyventų romai, rodo tyrimas. Tarp nepageidaujamų kaimynų taip pat išlieka homoseksualūs asmenys, tačiau nepakantumas šiai visuomenės grupei mažėja.Baltarusija atmetė S. Skvernelio siūlymą dėl Astravo atominės elektrinės.Vyriausybė teikia Seimui projektą dėl e. rezidento statuso užsieniečiams.Rubrikoje „Aš – pilietis“ – muzikantas, visuomenininkas Jurgis Didžiulis.

Jei šeimoje yra alkoholikas, visų šeimos narių gyvenimas dažniausiai priklauso nuo jo elgesio: ar vėl išgėrė, ar vėl nepradės? Kai kurie žmonės į alkoholikus žiūri su atjauta, tačiau juos smerkiančių yra daugiau. Pripažįstama, kad alkoholizmas yra priklausomybė liga, deja, sunkiai išgydoma.„Anonimiškumas yra dvasinis AA draugijos pamatas, o vienintelė sąlyga būti draugijos nariu – noras mesti gerti“, – sako Anoniminių alkoholikų draugijos nariai Martynas ir Viktoras.Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

„Apie ką šis spektaklis? Apie tai, kad svarbiausia savyje išlaisvinti vidinį vaiką. Vaikams tai padaryti lengviau, suaugusiems – sudėtingiau. Tačiau tai būtina“, – įsitikinusi šokio spektaklio „Tikroji dinozaurų istorija“ idėjos autorė ir choreografė Aušra Krasauskaitė. Naujausio „Kultūros barų“ numerio apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.„Atvykau iš kitos šalies, Liucija daug metų Lietuvoje negyveno. Čia sugrįžti reiškė, kad sukurti ryšius galėsime tik būdami kuo atviresni“, – pasakoja vienas iš kūrybos ir projektų erdvės „Ideas Block“ įkūrėjų, menininkas Roberto Becerra.„Vien save matantis ir ryšių su kitais žmonėmis užmegzti nesugebantis asmuo yra politinis idiotas. Pripažinus, kad asmuo netelpa visuomenės rėmuose, sunku išvengti idiotizmo temos.

Kristina sirgo ir anoreksija, ir bulimija. Laidoje ji atskleis visus užkulisius su kuo susiduria sergantys šiomis ligomis ir kokia opi problema tai yra šiais laikais. Sužinosite, kur kreiptis bei kaip ieškotis pagalbos.

„Šiandienė Kinija vis dar yra apipinta daugybės įvairiausių mitų bei išankstinių nusistatymų, trukdančių mums tinkamai suprasti jau dabar supervalstybe vadinamos šalies ypatumus“, – sako šia šalimi besidomintis dr. Konstantinas Andrijauskas. Pripažįstant istoriškai beprecedentę Kinijos įvairovę ir jos sudėtingumą šioje paskaitoje glaustai aptariami kai kurie Lietuvoje ir ne tik joje gajūs naratyvai, pradedant pačia Kinijos samprata ir baigiant jos vaidmeniu dabartiniame pasaulyje. Puikiai suvokiant, kad kai kurie daugiausia asmenine patirtimi bei paties atliktais tyrimais paremti vertinimai gali būti ginčytini, lektorius vis dėlto ryžtasi argumentuotai aptarti, kiek dabartinė Kinija yra komunistinė, kuo remiasi jos ekonominiai pajėgumai, ko jai dar trūksta iki supergalios statuso.

„Šiandienė Kinija vis dar yra apipinta daugybės įvairiausių mitų bei išankstinių nusistatymų, trukdančių mums tinkamai suprasti jau dabar supervalstybe vadinamos šalies ypatumus“, – sako šia šalimi besidomintis dr. Konstantinas Andrijauskas. Pripažįstant istoriškai beprecedentę Kinijos įvairovę ir jos sudėtingumą šioje paskaitoje glaustai aptariami kai kurie Lietuvoje ir ne tik joje gajūs naratyvai, pradedant pačia Kinijos samprata ir baigiant jos vaidmeniu dabartiniame pasaulyje. Puikiai suvokiant, kad kai kurie daugiausia asmenine patirtimi bei paties atliktais tyrimais paremti vertinimai gali būti ginčytini, lektorius vis dėlto ryžtasi argumentuotai aptarti, kiek dabartinė Kinija yra komunistinė, kuo remiasi jos ekonominiai pajėgumai, ko jai dar trūksta iki supergalios statuso.

Jei viskam, kas nauja, pasakysi ne – tuomet prisistatyti kaip reakcionierius, svarsto anglikonų kunigas Alister McGrath iš Oksfordo universiteto. Jis pastebi, kad krikščionybė visą laiką turėjo tvarkytis su ją supančios kultūros pokyčiais ir gali iš to mokytis.Su juo nagrinėjame klausimus: Kodėl britų evangelikams neramu kai religija Amerikos politikoje vaidina tokį didelį vaidmenį? Kaip susigaudyti moralinėse pilkosiose zonose, kurių vis daugiau atveria mokslo pasiekimai? Kodėl šiuolaikinėje kultūroje svarbiausiu ginču turėtų būti ginčas dėl žmogaus prigimties supratimo?Pripažįstu, kad kartais per daug gyvename praeitimi, tačiau gyvename ir dabartyje, ir ateityje, sako ortodoksų vyskupas iš Oksfordo Kallistos Ware. Su juo nagrinėjame klausimus: Kaip pradėti pokalbį apie religiją šiuolaikinėje visuomenėje? Kodėl klaidingas įsitikinimas pagal kurį tradicija neleidžia nutikti niekam naujam? Kokius Vakaruose kilusius klausimus jau pradeda spręsti ir Rytų Krikščionybė? Kokią įtaką jos teologijai daro didėjantis ortodoksų skaičius Vakaruose?Velykoms skirta balandžio 14-osios laida apie krikščionybę ir šiuolaikinę Vakarų kultūrą.

Jei viskam, kas nauja, pasakysi ne – tuomet prisistatyti kaip reakcionierius, svarsto anglikonų kunigas Alister McGrath iš Oksfordo universiteto. Jis pastebi, kad krikščionybė visą laiką turėjo tvarkytis su ją supančios kultūros pokyčiais ir gali iš to mokytis.Su juo nagrinėjame klausimus: Kodėl britų evangelikams neramu kai religija Amerikos politikoje vaidina tokį didelį vaidmenį? Kaip susigaudyti moralinėse pilkosiose zonose, kurių vis daugiau atveria mokslo pasiekimai? Kodėl šiuolaikinėje kultūroje svarbiausiu ginču turėtų būti ginčas dėl žmogaus prigimties supratimo?Pripažįstu, kad kartais per daug gyvename praeitimi, tačiau gyvename ir dabartyje, ir ateityje, sako ortodoksų vyskupas iš Oksfordo Kallistos Ware. Su juo nagrinėjame klausimus: Kaip pradėti pokalbį apie religiją šiuolaikinėje visuomenėje? Kodėl klaidingas įsitikinimas pagal kurį tradicija neleidžia nutikti niekam naujam? Kokius Vakaruose kilusius klausimus jau pradeda spręsti ir Rytų Krikščionybė? Kokią įtaką jos teologijai daro didėjantis ortodoksų skaičius Vakaruose?Velykoms skirta balandžio 14-osios laida apie krikščionybę ir šiuolaikinę Vakarų kultūrą.

Šiomis dienomis visuomenė ūžia pasipiktinimu, baime ir užuojauta dėl keturmetės smurto aukos. Uoliai posėdžiauja pareigūnai, teisinasi įvairios tarnybos. Pagaliau praregėjome. Aplinkoje daug smurto įvairiausiomis formomis ir jo pasekmės pražūtingos. Tik kaip gi užbėgti už akių tokioms tragiškoms pasekmėms? Ką nubausti? Ką įpareigoti? Kiek dar papildomų žinybų įkurti?O gal pirma turėtume giliau suvokti vis labiau įsikerojančio smurto priežastis? Ir pradėti pokyčius nuo savęs? Pripažinus, kad ir aš kartais lieju pyktį, nuoskaudas ant silpnesnių, nepajėgiančių apsiginti? Ar įmanoma užkirsti kelią smurtui mūsų visuomenėje?

Šiomis dienomis visuomenė ūžia pasipiktinimu, baime ir užuojauta dėl keturmetės smurto aukos. Uoliai posėdžiauja pareigūnai, teisinasi įvairios tarnybos. Pagaliau praregėjome. Aplinkoje daug smurto įvairiausiomis formomis ir jo pasekmės pražūtingos. Tik kaip gi užbėgti už akių tokioms tragiškoms pasekmėms? Ką nubausti? Ką įpareigoti? Kiek dar papildomų žinybų įkurti?O gal pirma turėtume giliau suvokti vis labiau įsikerojančio smurto priežastis? Ir pradėti pokyčius nuo savęs? Pripažinus, kad ir aš kartais lieju pyktį, nuoskaudas ant silpnesnių, nepajėgiančių apsiginti? Ar įmanoma užkirsti kelią smurtui mūsų visuomenėje?

Lietuvos parolimpinio komiteto generalinis sekretorius Gintaras Zavadskis informuoja, jog Lietuvos garbę parolimpinėse žaidynes Rio de Žaneire gins 13 sportininkų.Pripažinta neįgalia Danutė Katkauskaitė-Ruseckaja buvo priversta palikti tarnybą karinėse pajėgose, dabar visas jos gyvenimas – poezija.

Lietuvos parolimpinio komiteto generalinis sekretorius Gintaras Zavadskis informuoja, jog Lietuvos garbę parolimpinėse žaidynes Rio de Žaneire gins 13 sportininkų.Pripažinta neįgalia Danutė Katkauskaitė-Ruseckaja buvo priversta palikti tarnybą karinėse pajėgose, dabar visas jos gyvenimas – poezija.

Pripažįstame, jog bijome suklysti. Nuo savęs slepiame – baiminamės ir sėkmės. Mat sėkmė įpareigoja. Ji atveria kelius į nežinomybę. Neturime pavyzdžių iš artimosios socialinės aplinkos, ką su ta sėkme daryti. Tad atidėliojame, vis ruošiamės, bambame ar tiesiog prigulame pailsėti, kai aplinkybės ragina griebti jautį už ragų ir užkariauti Fortūną.Kaip kurti, vystyti ir prižiūrėti savo sėkmę? Kodėl pavydas kitų pasiekimams yra sveikintinas ir kaip juo pasinaudoti?

Pripažįstame, jog bijome suklysti. Nuo savęs slepiame – baiminamės ir sėkmės. Mat sėkmė įpareigoja. Ji atveria kelius į nežinomybę. Neturime pavyzdžių iš artimosios socialinės aplinkos, ką su ta sėkme daryti. Tad atidėliojame, vis ruošiamės, bambame ar tiesiog prigulame pailsėti, kai aplinkybės ragina griebti jautį už ragų ir užkariauti Fortūną.Kaip kurti, vystyti ir prižiūrėti savo sėkmę? Kodėl pavydas kitų pasiekimams yra sveikintinas ir kaip juo pasinaudoti?

Istoriko Tomo Baranausko paskaita „Lietuvos valstybės ištakos“. Minėdami atkurtos Lietuvos valstybės 90-metį, vis dar neturime aiškaus ir visų pripažinto atsakymo į klausimą, kada Lietuvos valstybė buvo įkurta? Į šį klausimą bandė atsakyti ne viena istorikų karta, bet šaltinių trūkumas ir stereotipais virtę spėliojimai trukdo objektyviai pažvelgti į faktų visumą. Jaunosios kartos istoriko T. Baranausko paskaitoje pristatoma koncepcija apie Lietuvos valstybės ištakas, autoriaus suformuluota 2000 m. išleistoje knygoje ir sulaukusi nemažo dėmesio Lietuvoje ir užsienyje, istorikų bei archeologų diskusijų. Pripažįstant duomenų apie Lietuvos vidaus raidą trūkumą, siūloma atkreipti dėmesį į geriausiai dokumentuotą Lietuvos valstybės išorinio reiškimosi aspektą - karo žygius. Taip pat kritiškai analizuojami argumentai, kuriais remiama nuomonė, kad Lietuvos valstybę sukūrė Mindaugas. Daroma išvada, kad ši nuomonė yra stereotipinė ir nepagrįsta tvirtesniais argumentais.

Istoriko Tomo Baranausko paskaita „Lietuvos valstybės ištakos“. Minėdami atkurtos Lietuvos valstybės 90-metį, vis dar neturime aiškaus ir visų pripažinto atsakymo į klausimą, kada Lietuvos valstybė buvo įkurta? Į šį klausimą bandė atsakyti ne viena istorikų karta, bet šaltinių trūkumas ir stereotipais virtę spėliojimai trukdo objektyviai pažvelgti į faktų visumą. Jaunosios kartos istoriko T. Baranausko paskaitoje pristatoma koncepcija apie Lietuvos valstybės ištakas, autoriaus suformuluota 2000 m. išleistoje knygoje ir sulaukusi nemažo dėmesio Lietuvoje ir užsienyje, istorikų bei archeologų diskusijų. Pripažįstant duomenų apie Lietuvos vidaus raidą trūkumą, siūloma atkreipti dėmesį į geriausiai dokumentuotą Lietuvos valstybės išorinio reiškimosi aspektą - karo žygius. Taip pat kritiškai analizuojami argumentai, kuriais remiama nuomonė, kad Lietuvos valstybę sukūrė Mindaugas. Daroma išvada, kad ši nuomonė yra stereotipinė ir nepagrįsta tvirtesniais argumentais.