Podcasts about kaip lietuvos

Kovo 11-osios rytą Kaune į žygį „11 Kauno tiltų“ patrauks keli šimtai žmonių. Dalyviai praeis 11 Kauno tiltų, kertančių didžiausias Lietuvos upes: Nemuną ir Nerį bei pasimėgaus įspūdingais pakrančių vaizdais.Šiauliuose jau 11 kartą surengtas chorų festivalis, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Tai Didždvario gimnazijos iniciatyva. Festivalyje dalyvauja pirmų gimnazijos klasių mokinių, kurie atlieka lietuvių liaudies dainas.Kaip Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-metį minės skirtingi Lietuvos miestai ir pasaulio šalys?Kaip per pastaruosius dešimtmečius kito Lietuvos istorijos naratyvas, ir kaip šie pokyčiai atsispindi istorijos mokyme mūsų mokyklose?Kaip per pastaruosius 35 metus kito svarbių Lietuvai įvykių fotografavimas, ir kaip skirtingų kartų fotografai mato ir fiksuoja valstybingumo renginius bei visuomenės nuotaikas?Ved. Justė Luščinskytė

Prieš dešimt metų Valstybės saugumo departamento vadovu tapęs Darius Jauniškis sakė mesiąs šį darbą, jei politikai neatsižvelgs į žvalgybos siūlymus. Tačiau nemetė ir tapo ilgiausiai VSD direktoriaus pareigas ėjusiu žmogumi Lietuvoje. Per tą laiką saugumo situacija smarkiai pasikeitė, Europoje kilo plataus masto karas, o Valstybės saugumo departamentas pats buvo kaltinamas politikavimu.Kaip baigdamas antrąją kadenciją Darius Jauniškis mato saugumo situaciją LietuvojeVed. Liepa Želnienė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Šiaulių fotografijos muziejuje pristatyta praėjusio amžiaus fotografiją iliustruojanti paroda „Vizijos“.Kaip Lietuvos sezoną Prancūzijoje vertina jo veidu tapęs šokėjas Dovydas Strimaitis?Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia Aistės Paulinos Virbickaitės „Ką veikti muziejuje: meno istorijos, interpretacijos ir patarimai“ ir antologiją „Tarp būties ir nebūties. Karo padėtis. Esė“.Trečią kartą savo žinias bus galima pasitikrinti „Antikos žinių viktorinoje“.Į ką dažniausiai savo fotoobjektyvą nukreipia Balio Buračo fotografijos meno premiją šiemet gavęs Vytautas Stanionis?Iš Ukrainos evakuoti Marijos Prymačenko darbai pasiekė Prano Gudyno restauravimo centrą ir laukia restauracijos.Šiemet minimas Marcinkonių paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 420 metų jubiliejus.Šakiuose visą savaitgalį vyks tarptautinis festivalis „Cirko žiburiai 2024“.Ved. Marius Eidukonis

Kaip Lietuvos vaikų, kurie Lietuvoje lieka gyventi vieni ar su globėjais, sveikatą veikia tėvų emigracija? Atsakymo į šį klausimą savo disertacijoje ieškojo Vilniaus universiteto Sveikatos mokslų instituto asistentė, daktarė Justina Račaitė.Rugsėjo 29 -ąją – spalio 4- ą dienomis Palangoje vyks Senjorų savaitė. LRT šį mėnesį taip pat girdite daugiau temų skirtų vyresnio amžiaus žmonėms. Laidoje dešimt dvylika tam dėmesio skiriame pirmadieniais puse vienuolikos. Laidoje šį kartą apie judėjimą vyresniame amžiuje.Tarp Baltijos šalių vairuotojų greitį dažniausiai viršija Lietuvos gyventojai. Tai daro septyniasdešimt šeši procentai. Be to, beveik pusė greitį viršijančių mūsų šalies vairuotojų baudos už šį nusižengimą nėra gavę. Nuo lietuvių nedaug atsilieka ir estai, rečiausiai greitį viršija latviai.Užsienyje gyvenę, o vėliau planavę įsikurti Kauno senamiestyje Aurėja Šarkauskaitė ir Mindaugas Ambrazevičius visgi priėmė kitokį sprendimą gyvenime. Šeima Kazlų Rūdos savivaldybėje, Garankščių kaime, įkūrė sodybą ,,Samanojus".

Spaudos apžvalga.Kaip Lietuvos kino industrijai pavyksta save pristatyti tarptautinėje arenoje ir tokiuose svarbiuose susibūrimuose kaip, pavyzdžiui, Kanų kino festivalis?„Iššūkiai, su kuriais susiduria Holivudas, yra labai panašūs į tuos, su kuriais susiduriame mes visame pasaulyje, visose srityse. Tai poliarizacija, kai didėja atskirtis tarp turtingiausių žmonių ir tų, kurie pinigų turi mažiausiai“, – sako viduriniosios klasės aktoriumi save vadinantis Sean‘as Gunn‘asUžsienio spaudos apžvalga.Šiandien Kaune vyks Nacionalinis kultūros forumas, kurio akiratyje KULTŪRINIS VERSLUMAS.Liepos 2-ąją šeši tūkstančiai Dainų šventės Folkloro dienos atlikėjų sugužės į Vilniaus senamiestį pristatyti Lietuvos regionų – Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos ir Mažosios Lietuvos. Kaip tarp jų atpažinti visų Pasaulio lietuvių dainų švenčių dalyvį – folkloro ansamblį iš Anykščių „Valaukis“?Ką vykdo organizacija HEMA? Tai istorinių Europos kovos menų klubas, kuriame treniruojamasi ilgaisiais kalavijais.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip šiuolaikinis mokslas aiškina greito džiaugsmo siekį ir priklausomybes? Kokie nauji kovos su priklausomybėmis būdai yra išbandomi?Poltavoje atidaryta Stasio Eidrigevičiaus plakatų paroda.Donatas Puslys apžvelgia Norberto Černiausko knygą „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“ ir Antano Šileikos romaną „Nebaigti reikalai“.Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija pradeda kampaniją „Pasaulis be NVO – ne pasaulis“.Tęsiame pažintį su Metų knygos rinkimuose dakyvaujančių knygų autoriais. Šiandien tai Ingrida Jakubavičienė, pasakojanti apie knygą „Dviese. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė. Modernybės vėjai ir lietuvių inteligentija“.Kaune nuo rudens veiklą pradėjusi architektūros galerija A-XY (eksy) pakvietė jau į trečiąjį įvykį, trunkantį vos keletą dienų.Kaip Lietuvos sezono Prancūzijoje metu bus pristatomas lietuviškas kinas?Ved. Marius Eidukonis

Gidas dirbdamas su grupe turi kurti galimybes pramogai (pasakodamas ko paragauti, ką įsigyti, kur nusifotografuoti). O kiek šalia pramogų karuselės dar lieka erdvės istorijos žinioms? Ar jos svarbios gido darbe?Jei istorijos atostogaujantiems keliautojams vis tik reikia, tada lieka atviras klausimas - kokios istorijos? Kaip ji paprastai dalyvauja gido ir kelionių vadovo pasakojime? Kaip istoriją reikia “paserviruoti” keliautojų būriui, kuriame yra labai įvairūs žmonės? Kiek minučių atostogautojų grupė gali išlaikyti dėmesį ir priimti dalykinę informaciją apie istorinius įvykius, asmenybes, reiškinius, architektūros paminklus?Kaip keliaujant su atostogautoju grupe lankomos skaudžią, trauminę istoriją menančios atminties vietos, kaip pasakojamos su šiomis vietomis susijusios istorijos?Ar gidams kartais tenka patirti nusivylimo konkrečia vieta jausmą?Koks yra Vilnius tradiciniuose gidų naratyvuose? Kaip Lietuvos sostinėma pristato užsieniečiams? Kokias temas, siužetus, istorijas gidai visų pirma bando “parduoti” turistams?Ko labiausiai trūksta gidams, kurie ruošiasi vedžioti turistų grupes po Vilnių, Kauną, Klaipėdą, vežti juos į Nidą, Labarono girią arba Venties ragą?Pokalbis su istoriku, keliautoju, gidu Vladu Liepuoniumi.Ved. Aurimas Švedas

LRT KLASIKOS eteryje pradedamas transliuoti naujas laidų ciklas „Karo frontas – kultūra“.Holivude 81 kartą išdalyti „Auksiniai gaubliai“, kurie šiais metais dosniausiai sukrito į režisieriaus Christopherio Nolano kino juostos „Openheimeris“ kūrėjų rankas. Kuo nustebino, pradžiugino, o kuo galbūt nuvylė šių metų ceremonija? Pokalbis su kino kritiku Vladu Rožėnu.2024-ieji – Lietuvos sezono Prancūzijoje metai. Klausiame Lietuvos kultūros instituto Programų ir projektų skyriaus vadovės Rūtos Nanartavičiūtės, kokia šiandien lietuvių literatūros Prancūzijoje sklaidos ir vertimų situacija.Šiandien, sausio 8 dieną, 60 metų sukanka teatrologei Daivai Šabasevičienei.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorė Agnieszka Ravdo, su kuria aptariame gyvenimą su kuriamais vaidmenimis ir drąsą keisti kelią.Ved. Gerūta Griniūtė

Prieš keletą metų klaipėdiečiai Neringa Jackienė ir Tadas Kazlauskas įsikūrė sodyboje Plungės rajone. Savo veiklą jie vadina „Sielų pieva“ - pora iš gyvūnų odos tveria šamaniškus būgnus ir rengia garso sesijas, kuriose būgnų galima pasiklausyti.Paryžiaus olimpinės žaidynės bus pirmosios, kuriose atletai pasieks lyčių lygybę - 50 proc. vyrų ir 50 proc. moterų. Tam prireikė 128 metų. Kaip Lietuvos moterims-sportininkėms sekasi derinti sportinę karjerą ir šeimą? Pasakoja Indrė Baltrušaitytė.Pokalbis su keliautojais Augustinu Žemaičiu ir Aiste Žemaitiene apie tai, kaip Naujieji metai sutinkami kitose šalyse.Šventės baigėsi, tačiau darbuotojų vakarėliai tęsiasi. Spaecialistai pastebi, kad kai kurios įmonės kalėdinius vakarėlius baigia rengti tik vasario pabaigoje.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad 20 mėnesių trunkantis Rusijos karas prieš Ukrainą sekina ukrainiečių ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Viena iš vietų, kur Ukrainos gynėjai atgauna jėgas, yra Daktaro Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Karių reabilitacijos centras Druskininkuose.Artėjant žiemai, gyventojai kviečiami aktyviai prisidėti prie apkasų žvakėms rinkimo akcijos ir taip padėti Ukrainos gynėjams. Šios žvakės karo fronte ne tik padeda žmonėms pasišviesti ar pasišildyti, bet ir naudojamos gaminant maistą, džiovinantis drabužius.Prieš keletą dienų laikrodžių rodykles pasukę valanda atgal pradėjome gyventi žiemos laiku. Vieni tokiu pokyčiu džiaugiasi, kiti reiškia nepasitenkinimą. O kaip laikrodžio sukimas veikia ekonomiką ir kokie vyksta pokyčiai?Ved. Paulius Šironas

Kaip Steigiamajam Seimui pavyko apibrėžti kariuomenės vietą bei vaidmenį valstybėje, koks kariuomenės pavaldumo, kontrolės ir atskaitomybės modelis buvo sukurtas?Kokios partijoms simpatizavo politiškai angažuoti karininkai? Kaip, kada, kodėl gimė Slaptosios karininkų sąjungos idėja? Kokie buvo Slaptosios sąjungos tikslai? Ką pavyko per šios sąjungos egzistavimo metus nuveikti jos nariams?Kaip Lietuvos kariuomenė nuėjo kelią nuo Steigiamojo Seimo ir demokratijos iki 1926 m. gruodžio 17-osios perversmo? Kada karininkų tarpe išsikristalizavo perversmo idėja? Kokia kariuomenės dalis rėmė perversmininkus? Kiek reali buvo galimybė, jog perversmininkams galėjo nepasisekti?Kiek karininkų-perversmininkų tarpe būta vienybės projektuojant tai, kokia turi būti naujoji valdžia?Kaip poperversminiu laikotarpiu, virtusiu ištisa epocha, buvo formuojama Smetonai lojali Lietuvos karininkija?Pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju, knygos „Politikai su antpečiais: Civilinės ir karinės valdžios sąveika tarpukario Lietuvoje“ autoriumi Kęstučiu Kilinsku.Ved. Aurimas Švedas

Per pastaruosius penkerius metus 44 iš 60 savivaldybių Lietuvoje bent kartą įgyvendino dalyvaujamąjį biudžetą, rodo su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus  atlikta apžvalga. Du trečdaliai savivaldybių tokius biudžetus rengia kasmet, skelbia TILS atlikta apžvalga. Iš viso tokiu būdu gyventojai jau nusprendė dėl 8 mln. eurų panaudojimo, įprastai savivaldybės vienam dalyvaujamajam biudžetui skiria nuo 7 iki 350 tūkst. eurų. FM99 eteryje Deimantė Žemgulytė – Transparency International Iniciatyvų vadovė.

Kaip Lietuvos gventojai linkę elgtis taupydami pensijai. Ar žmonės linkę kaupti savarankiškai, o galbūt viską palieka valstybei ir privalomiems pensijų fondamas? Kokia Lietuvos gyventojų elgsena kaupiant pensiji savo disertacijoje aiškinosi Vilniaus universiteto ekonomimos fakulteto daktarė Inga Blažienė.Didelė dalis kraujo donorų, kurie galėtų gauri valstybinę antrojo laipsnio donorų pensiją, nepasinaudoja šia galimybe. Nacionalinio kraujo centro duomenimis, šiuo metu kraujo donorų, kurie dar nėra sulaukę pensinio amžiaus, bet jau gali tvarkytis reikiamus dokumentus, kad jo sulaukę galėtų gauti papildomą pensiją yra daugiau nei keturi šimtai, bet iš jų tik trylika yra pasinaudoję šia galimybe.Jau rytoj Vilniuje prasideda NATO viršūnių susitikimas. Be daugybės šalių delegacijų į Lietuvą atvyksta ir per 2000 žurnalistų. Kiek tai proga Vilniui parodyti save?

Aurimas Navys: karą Ukrainoje sustabdytų Vakarų ultimatumas Rusijai.Ukrainai žymint 500-tus karo dienų Volodymyras Zelenskis apsilankė Gyvačių saloje.Kaip Lietuvos kariuomenė užtikrina saugumą artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje?Ekspertai Vašingtone prognozuoja, kad požiūris į Kiniją, gali tapti išbandymu santykiams tarp Amerikos ir Europos.Lenkijoje perkant pirmąjį būstą dešimtmečiui bus fiksuojamos dviejų procentų palūkanos.Bauda už didelę žalą gamtai 19600 eurų.Ved. Madona Lučkaitė

Spaudos apžvalga.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Portugalijoje cenzūruotą parodą apie skaudžią vergovės istoriją, XX a. fotografijose užfiksuotą vargingą Amerikos vaikų darbą bei Joni Mitchell sugrįžimą.Bažnytinio paveldo muziejus į vasarą įžengė žiūrovams atverdamas tarptautinę parodą, kurioje dvylika Jėzaus apaštalų pristatomi nauju, šiuolaikišku žvilgsniu – pasitelkiant komikso ir iliustracijos žanrą.Pasipuošti ir užeiti į svečius pas įvairius menininkus ragina literatūrinių skaitymų ciklas „Rajono raštai“, kurio uvertiūra nuskambėjo Žirmūnų mikrorajone, Tuskulėnų gatvės kieme.Kultūros ministerija užsakė tyrimą apie kultūros ir meno įstaigų įsitraukimo į suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą procesą galimybes. Kas jo metu atskleista?Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursą laimėjo Lietuvos nacionalinio dramos teatro kuriamas spektaklis vaikams „Sibiro haiku“. Kūrėjų teigimu, spektaklį įkvėpęs grafinis romanas „Sibiro haiku“ randa unikalią formą vaikams pasakoti apie itin sunkias tremties patirtis ir išgyvenimus per jų pačių žvilgsnį į šiuos žiaurumus.Baigėsi tarptautinė meno mugė Art Basel – kokios tendencijos ryškėja mano lauke? Kaip Lietuvos atstovas Augustas Serapinas pasirodė bendrame kontekste?Domanto Razausko muzikos naujienų apžvalga.Ved. Urtė Karalaitė

Spaudos apžvalga.„Karas, smurtas, pinigai, politika, mirtis ir seksas – mes galvojame, kad jums, vaikeliai, dar per sunku suprasti šias temas, todėl mes nusprendėme, kad jums dar negalima apie jas žinoti“, – komentare sako lytiškumo ugdymo specialistė Akvilė Giniota.Julijono Urbono meniniai ir moksliniai tyrinėjimai apie mėnesienos įtakas žmogui atverė Vilniaus universiteto Idėjų observatoriją. Kadaise sparčiai besiplečiančio miesto iššūkio neįveikusi istorinė astronomijos observatorija dabar virsta mokslo ir meno sintezės erdve.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Šių metų birželio 8-18 dienomis Čekijoje vyksta 15-oji Prahos kvadrienalė – didžiausias pasaulyje scenografijos bei teatro architektūros ir dizaino forumas. Kaip Lietuvos paviljonas atrodo platesniame kontekste?​​Donatas Šukelis laidoje „35 milimetrai“ siūlo pokalbius fotografijos temomis, susijusiomis su mūsų dažnai regima, bet ne iki galo įsisąmoninama kasdienybe. Laida mėgstantiems fotografuoti ir besidomintiems fotografija, kurioje net ir šios srities profesionalai galės išgirsti šį tą naujo.Kultūros ministerijos skiriama Jaunojo muzikos atlikėjo premija siekiama įvertinti jaunųjų menininkų nuopelnus Lietuvos kultūrai, paskatinti juos dar aktyvesnei kūrybinei raiškai. Šiemet ji atiteks altininkei Kristinai Anusevičiūtei.Rašytojui, poetui, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Donaldui Kajokui šiandien sukanka 70 metų. Kaip savo kūrybinę raidą mato pats kūrėjas?Ved. Urtė Karalaitė

Ar vaikas taps lyderiu, nulemia ne aukšti mokykloje gauti pažymiai. Daug svarbiau – aplinka, kurioje vaikas užauga rodo naujausias Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas.Puslapyje ornitostogos galima tiesiogiai stebėti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų paukščių – laplandinės pelėdos ir erelio žuvininko – gyvenimą.Kaip Lietuvos gyventojai šią vasarą bus kviečiami atrastai tai, kas sava.Kodėl JAV studijuojantys studentai renkasi lietuvių kultūros kursą prieš daugiau nei penkiasdešimt metų Ilinojaus universitete Čikagoje įkurtoje Lituanistikos katedroje.Vilniuje pirmą kartą bus surengta akcija, skirta atkreipti dėmesį į aktyvaus klausymo svarbą.

Kada miestas tapo antropologijos mokslo tyrimo objektu? Kaip miestą „skaito“ antropologai? Kas yra vaikščiojimo etnografija? Ką reiškia antropologo sakomi žodžiai „suprasti miestą kaip procesą“?1964 metais Alytaus, Marijampolės ir Plungės miestus tuometinė sovietų valdžia nutarė plėtoti kaip industrinius-regioninius centrus. Kaip pastarasis sprendimas pakeitė jų raidą? Nors Alytaus, Marijampolės ir Plungės miestų raida sovietmečiu vyko vadovaujantis vienu modeliu, tačiau jie sovietinės industrializacijos kontekste išlaikė ir savitų bruožų. Kokie jie?Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Alytaus miestas išgyveno ekonominį nuosmukį. Per pirmuosius Nepriklausomybės metus pramonės įmonių gamybinės apimtys stipriai sumažėjo, daugelio jų veikla iš viso nutrūko. Tai lėmė nedarbą ir socialinio gyvenimo suprastėjimą.Panašiai apibūdinama ir Marijampolės situacija: pramonės įmonių privatizavimas, restruktūrizavimas, gamyklų uždarymas, finansinis sunkmetis, bedarbystė. Analogiškas likimas ištiko ir Plungę.Kuriam iš pastarųjų miesto deindustrializacijos procesas buvo mažiausiai skausmingas? Kaip Lietuvos poindustriniuose miestuose gyvenantys žmonės mato savo ateitį?Pokalbis su antropologe dr. Aušra Teleiše.Ved. Aurimas Švedas

Spaudos publikacijų kultūros temomis apžvalga.Nuo ko priklauso lietuvių kalbos žinių lygis ir kas jį gali sustiprinti?Prastos būklės paveldo objektų Šiaulių krašte apie 200, o finansų jų būklei pagerinti skiriama labai nedaug. Baiminamasi ir dėl Chaimo Frenkelio vilos likimo.Kaip Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rekonstrukcijos metu bus organizuojama teatro veikla?Muzikinės Domanto Razausko naujienos.Šiemet minime UNESCO nematerialaus kultūros paveldo konvencijos dvidešimtmetį.Koks Ryuichi Sakamoto muzikos palikimas?Tęsiantis „Metų knygos rinkimams“, dėmesį skiriame Kotrynos Zylės ir Ingos Dagilės knygai „Geriausia diena“.Dainininkė Agnė Sabulytė ir pianistė, muzikos profesorė Raminta Lampsatytė kviečia į muzikinius „Susitikimus“ Adomos Mickevičiaus bibliotekoje.Ved. Marius Eidukonis

Kelios dešimtys Lietuvos organizacijų, įmonių, mokslininkų ir ekspertų paskelbė kartu sieksiantys pokyčių šalies miškų politikoje. „Girių spiečiumi“ pasivadinę bendraminčiai pažymi, kad beveik 90 proc. Lietuvos miškų šiandien yra skirti medienai ir vos dešimtadalis – ekosistemų ir biologinės įvairovės apsaugai.Pasak jų, formuojant miškų politiką dažniausiai girdimi tik miškininkystės mokslininkai, o Aplinkos ministerijos inicijuotas Nacionalinis miškų susitarimas tik išryškino prarają tarp ūkinių, ekologinių ir socialinių interesų miškuose.Kaip Lietuvos miškų ateitį mato į „Girių spiečių“ susibūrę visuomenininkai ir jiems oponuojantys miškininkai? Kokius pokyčius žada politikai?Komentuoja Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė, Vokės bendruomenės atstovė Jurgita Rotomskienė, VU geografas dr. Ričardas Skorupskas, Aplinkos viceministras Danas Augutis ir Miškų ūkio rūmų prezidentas dr. Remigijus Bakys.Autorė Vaida Pilibaitytė

Kaip Lietuvos šiuolaikinį meną mato Švedijoje gimęs, bet puikiai lietuviškai kalbantis kuratorius ir rašytojas Anders Kreuger? Kaip buvimas tarp skirtingų šalių, kalbų ir kultūrų padeda jam geriau pajusti vietos pulsą? Kalbamės apie kuratoriaus kelią į Lietuvą ir jo rengtas parodas, meno rašymą ir ką reiškia kultūros ir šalies savigarba – 2001 metais ir dabar.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kada nepriklausomoje Lietuvoje pradėjo virti pilnavertis politinis gyvenimas? Koks jis buvo? Kaip Lietuvos rinkėjų širdis bandė laimėti Steigiamojo Seimo kandidatai? Kokie buvo jų politiniai pažadai, kiek iš jų pateisinta? Pokalbis su istoriku Artūru Svarausku.Ved. Dangiras Mačiulis ir Indrė Kaminckaitė

Aliaksandrui Lukašenkai pagrasinus, kad lietuviško kapitalo įmonės bus nacionalizuotos, verslininkai tikisi, kad tai neįvyks, tačiau nepuoselėja vilčių greitai parduoti verslus ir dingti iš diktatūrinės valstybės.FIFA vis pabrėžiant esą nereikia painioti futbolo ir politikos, Vakarų pasaulis žeria kritiką Katarui dėl žmogaus teisių pažeidimų šalyje, kurių nepaslepia ir didžiausia futbolo švente turintis būti įvykis. Vienas aštriausių klausimų - migrantų darbuotojų, stačiusių futbolo čempionato infrastruktūrą, teisės ir grubūs jų pažeidimai.Ar dovanos lietuvius pasieks laiku? Kaip paštas ir kurjeriai ruošiasi šventiniam darbo maratonui?Praėjusį lapkritį duris atvėręs užsieniečių relokacijos ir integracijos paslaugų centras „International House Vilnius“ per vienerius veiklos metus padėjo daugiau nei 15-ai tūkstančių užsieniečių, pasirinkusių dirbti ir gyventi Vilniuje. Kokios pagalbos dažniausiai prireikia?Ved. Darius Matas

Kaip šiandien galime apibrėžti Lietuvos rusus? Pagal kokius tapatybės požymius juos galima išskirti? Kokios yra pagrindinės rusų atvykimo į Lietuvą bangos? Kaip rusai integravosi į mūsų visuomenę LDK laikais, tarpukariu bei sovietmečiu? Kaip šiandien Lietuvoje elgiamasi su jų kultūrinių palikimu? Pokalbis su Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto vadovu dr. Andriumi Marcinkevičiumi.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai ragina Europos Sąjungą su tarptautiniais partneriais steigti Specialų tribunolą Rusijos nusikaltimams tirti.Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui šiandien sukanka devyniasdešimt. Jo politiniai bendražygiai sako, kad tai istorinė asmenybė ir dovana Lietuvai. Artimieji džiaugiasi, kad jį vėl turi šeimoje, o pirmasis, atkurtos Lietuvos vadovas, Vytautas Landsbergis sako, kad gimtadienio švęsti nenori.Puodelis kavos Lietuvoje per metus pabrango kone labiausiai Europos Sąjungoje. Ar jūs pabrangus kavai jos geriate mažiau? – toks šios dienos klausimas klausytojams.Pastarosiomis savaitėmis daugelyje Lietuvos miestų pradedant šildymo sezoną netyla diskusijos, kada geriausia jį pradėti. Vienas iš dažniausiai šiemet girdimų argumentų, kodėl šildyti reikėtų vėliau - gerokai didesnės kainos. O kaip savivaldybės aiškina skirtingu laiku pradedamą šildymo sezoną – apie tai „Verslo laike”.Kaip Lietuvos didžiausios įmonės ir savivaldybės užtikrina lygias galimybes savo darbuotojams. Tai aiškinosi organizacijos: Lietuvos įvairovės chartija ir Diversity Develpoment Group.Ved. Rūta Kupetytė

Kaip Lietuvos žydų kasdienybė atrodė prieš ir po Holokausto? Kodėl žydai rizikavo savo „sovietinėmis karjeromis“, kad puoselėtų savo kultūrą? Kaip galima paaiškinti šiandieninį europiečių susidomėjimą žydų kultūra ir istorija? Kodėl įsitvirtino tradicija statyti paminklus užsienyje išgarsėjusiems litvakams, o Lietuvoje gyvenantys primirštami? Kokias tradicijas savo kasdienybėje išsaugojo šiandieninė Lietuvos žydai? Pokalbis su žydų kultūros, tradicijos ir istorijos žinove dr. Lara Lempertiene.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Kultūros aktualijų apžvalga spaudoje.Filosofo Aldžio Gedučio komentare – namudinis receptas, kaip sukurti sąmokslo teoriją apie šių dienų aktualijas remiantis Hario Poterio burtų pasauliu.„Rašantis jaunimas dažnai jaučiasi labai vienišas. Aš pati jaunystėje jaučiausi tarsi plaukčiau maža valtele šalia didelio laivo“, – sako nepritapimo jausmą patyrusi rašytoja Birutė Jonuškaitė, beveik prieš du dešimtmečius pradėjusi burti kuriančius moksleivius į kasmetinę Vasaros akademiją, kur jie bendrauja ne tik su rašytojais, bet sutinka ir kitų sričių kultūros žmones. Reportažas iš Lietuvos rašytojų sąjungos jaunųjų filologų stovyklos Anykščiuose.Ką šią savaitę girdėsime „Klasikos koncertų salės“ programoje, pristato LRT Klasikos vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Kaip pasaulį pro objektyvą matė fotografės moterys? Mažai pažintos ir tyrinėtos Lietuvos fotografijos istoriją formavusios fotografės Veronika Šleivytė ir Milda Drazdauskaitė bei saviti jų žvilgsniai į jas supančius lietuviškus scenarijus.Kaune neseniai pristatyta litvakės Jenny Kagan paroda „Iš tamsos“. Savo tėvų Holokausto išgyvenimo istoriją papasakoti pasiryžusi menininkė kviečia leistis į skaudžius, tačiau vilties kupinus prisiminimus. Juose veriasi ne tik asmeniniai jos šeimos likimo vingiai, bet ir Antrojo pasaulinio karo įvykių Lietuvoje paveikslas.Prieš 18 metų režisieriaus Arūno Matelio pradėtas unikalus filmas „Karta.EU“ bus tęsiamas kito režisieriaus – Eimanto Belicko. Filmas pradėtas filmuoti 2004 metų gegužės 1 dieną, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Tą dieną Lietuvoje gimė apie pusšimtis vaikų – 29-ių kūdikių gimimą užfiksavo keliolika filmavimo grupių. Kuo šios kartos atstovai gyvena dabar?Ved. Urtė Karalaitė

Ukrainos lyderis: reikia padaryti viską, jog agresorius pralaimėtų istoriškai, kad Rusija atsimintų, jog Ukrainos negalima palaužti žiauriu karu.Kodėl Uzbekistaną sukrėtė protestai?Kaip keičiasi paslaugos slaugantiems ar prižiūrintiems artimuosius su negalia?Seimas užsimojo apmokestinti upių ir ežerų vandenį laistymui naudojamą dideliais kiekiais.Kaip Lietuvos vaikų piešiniai šildo ukrainiečių karius?Ved. Madona Lučkaitė

LRT žodžio ir LRT posakio rinkimai. LRT kalbos redaktorė Lina Smolskienė.Kaip skamba Baltijos šalių balsas pasaulyje? Tai - naujausias straipsnis portalo LRT.LT projekte „Lietuva po rytojaus“. Pokalbis su straipsnio autorėmis LRT.LT žurnalistėmis Ugne Jonaityte ir Kristina Kybartaite.„Slapta meilė“: Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorijos kelias po Vilnių ir šios legendos įkvėpta paroda su dizainere Julija Janus ir Valdovų rūmų edukatore Lirija Steponavičiene.Kaip Lietuvos restoranams sekasi įtraukti daugiau augalinių patiekalų į savo meniu ir kodėl tai yra svarbu? Nevyriausybinė organizacija GYVI GALI visą mėnesį vykdo kampaniją ir bendradarbiauja su šalies restoranais ir kavinėmis.Ved. Karolina Panto

Kaip Lietuvos politiniam elitui Nepriklausomybės epochoje sekėsi laviruoti tarp „auksinės provincijos“ ir „postmodernios imperijos“ strategijų bei jas įgyvendinti? Ar įgyvendinami vertybinę užsienio politiką galėtume pasimokyti iš Švedijos, kuri naudoja „anties metodą“?Ar tikrai pastaruoju metu Lietuvos valstybėje jaučiamas didžiųjų projektų stygius išduoda tam tikras mąstymo problemas? Kaip ir ką daro bandydamas įveikti šias mąstymo problemas Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetas?Kokius namų darbus, turėtų artimiausiu metu padaryti Europos Sąjunga, ruošdamasi galimam šio Rusijos pradėto karo išsiveržimui už Ukrainos teritorijos? Kaip karo akivaizdoje kinta Vidurio Rytų Europos idėja bei vertė didžiuosiuose geopolitiniuose žaidimuose? Kokias strateginės komunikacijos klaidas padarė NATO pastaruoju metu?Ar Vladimiras Putinas panaudos „Kaliningrado“ kortą prieš Lietuvą, Lenkiją (NATO)? Kaip ir ką reikėtų nuveikti minimalizuoti Aliaksandro Lukašenkos Lietuvos valstybei keliamas grėsmes?Pokalbis su politologu, profesoriumi, Lietuvos Respublikos Seimo nariu Raimundu Lopata ir politiku, diplomatu, Nepriklausomybės Akto signataru Albinu Januška.Ved. Aurimas Švedas

Kaip Lietuvos kovų su Maskvos valstybe ir totoriais istorija gali atsiskleisti per Mikalojaus II Radvilos asmenybę? Pokalbis su istoriku Karoliu Čižausku.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Boriso Džonsono žodžiai sukėlė britų visuomenės pasipiktinimą - karą Ukrainoje premjeras prilygino piliečių pasirinkimui dėl Brexito. Apie tai ir kitas aktualijas - LRT RADIJO bendradarbė Jungtinėje Karalystėje Viktorija Rinkevičiūtė.Kaip Lietuvos įmonėms pasiruošti integruoti darbuotojus iš užsienio ir užtikrinti jau dirbančių rusakalbių darbuotojų saugumą, kai priešiškumas jų atžvilgiu gali būti padidėjęs?Sankt Peterburgą palikusi žurnalistė, dėstytoja Angelina Davydova: žurnalistai Rusijoje iki šiol darė per mažai, kad suvienytų susiskaldžiusią visuomenę ir labiau priešintųsi Kremliaus spaudimui.Dėl Putino karinių veiksmų Ukrainoje dar labiau nukentės skurdžiausi Afrikos ir Vidurio Rytų regionai, kils maisto tiekimo problemų, paaštrės kariniai konfliktai visame pasaulyje, sako organizacijos „Germanwatch“ atstovas Oldag Caspar. Jo teigimu, jau dabar Maskvos kariniai veiksmai netiesiogiai lemia vaikų žūtis ir sausros kankinamame Somalyje. Pokalbis apie tai, kokią įtaką karas Ukrainoje turės ateities sprendimams dėl klimato kaitos.Ved. Karolina Panto

Literatūros mėnraščio „Metai“ apžvalga.„Gobšūs turime būti laiko atžvilgiu,“ – kaip svarbiausią aspektą, kalbėdamas apie kalbų mokymąsi, išskiria poliglotas Gediminas Degėsys.Kaip į Lietuvos švietimo sistemą integruojami iš Ukrainos atvykę pedagogai ir mokyklinio amžiaus vaikai? Kaip jų priėmimui specialiai ruošiami mūsų šalies pedagogai?„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Europos šalių pavyzdžiai rodo: subsidijų programa kino rodytojams didina nacionalinių filmų prieinamumą kino teatrų repertuaruose. Ar galime tokią nacionalinę subsidijų programą sukurti ir Lietuvoje? Kaip tai padidintų susidomėjimą lietuvišku kinu?Poetės, muziejininkės R. Karvelis komentaras apie rusų filmą „Sudie, Amerika“. Kaip komedijos personažų portretai ir valstybių vaizdavimas įtvirtina Rusijos propagandą?Šiauliuose – pirmosios profesionalios šio miesto fotografės S. Zaksaitės nuotraukų paroda. Reportažas iš Šiaulių.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Apklausa rodo, kad dėl išaugusių kainų daugiau nei pusė gyventojų patiria finansinių sunkumų – gyvena nuo algos iki algos arba nuolat skolinasi.Paaiškės, kokią finansinę paskatą gaus tie Lietuvos gyventojai, kurie savo namuose priėmė pabėgėlius iš Ukrainos. Išsamiau – socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickienė.„Verslo laike“ – pokalbis su verslininku Dariumi Zakarausku, kuris turi krovinių pervežimo verslą Rusijos niokojamoje Ukrainoje.Kaip Lietuvos mokykloms sekasi priimti ukrainiečių vaikus?Briuselyje renkasi Europos Sąjungos užsienio reikalų ir gynybos ministrai, kurie tarsis, kaip atgrasyti Rusiją nuo galimos agresijos prieš Europos Sąjungos valstybes ir kaip dar padėti Rusijos bombarduojamai Ukrainai. Pokalbis su Lietuvos ambasadoriumi Europos Sąjungoje Arnoldu Pranckevičiumi.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvoje veikia 27 bendrojo ugdymo mokyklos dėstomąja rusų kalba ir dar 23 mokyklos, kuriose dėstoma rusų ir lietuvių arba rusų ir lenkų kalbomis.Lietuvoje mokosi 12,5 tūkst. rusakalbių moksleivių. O iš viso mūsų šalyje yra daugiau nei 330 tūkst. moksleivių. Tai rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenys.Kaip Rusijai užpuolus Ukrainą jaučiasi ir ką išgyvena Lietuvos rusakalbiai moksleiviai ir jų pedagogai tiek savo bendruomenėse, tiek už mokyklos ribų? Kaip Lietuvos rusakalbiams moksleiviams sekasi megzti kontaktą su naujais bendramoksliais iš Ukrainos, kurie dažniausiai renkasi mokytis mokyklose dėstomąja rusų kalba? Kaip keičiasi istorijos dalyko turinys rusakalbėse Lietuvos mokyklose?Ir ar tiek vieni, tiek kiti moksleiviai sulaukia psichologinės pagalbos?Laidoje dalyvauja Diana Žvirblienė, Vilniaus Naujamiesčio mokyklos direktorės pavaduotoja, Ingrida Kuolienė, Šiaulių „Santarvės" gimnazijos direktorė, Erikas Griškevičius, Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos direktorius ir Klaipėdos Žaliakalnio gimnazijos direktorius Vitalijus Jakobčiukas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Lenkijos siūlymas suburti ginkluotą NATO taikos palaikymo Ukrainoje misiją galėtų būti svarstomas norint užtikrinti humanitarinius koridorius, kadangi dėl Rusijos veiksmų to negalima padaryti įprastais būdais, sako prezidentas. Gitaną Nausėdą, taip pat stebina valdančiųjų abejingumas infliacijai bei delsimas priimti kainas mažinančias priemones.Ar tikra rusų žurnalistės protetsto prieš karą Ukrainoje akcija televizijoje?„Lifosa“ šiuo metu veikia minimaliu režimu, kuris reikalingas, kad nebūtų sugadinti įrenginiai, tačiau produkcija nėra kraunama ar parduodama, įmonė pajamų negauna, nurodo „Lifosos“ technikos direktorius Tomas Janonis. Anot jo, dėl veiklos specifikos tiesiog nebedirbti bendrovė, patenkanti į pavojingų objektų sąrašą, negalėtų, o nutarus užsidaryti per metus prireiktų beveik 1 mln. eurų.Kaip Lietuvos verslas prisideda prie paramos maistu Ukrainai.Siekiant užtikrinti gyventojų civilinę saugą reikia dirbti dviem kryptimis: stiprinti ne tik slėptuvių infrastruktūrą, bet ir oro gynybą, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas.Ved. Darius Matas

LRT Klasikos žiniomis Lietuvos kamerinio orkestro vadovas Sergejus Krylovas traukiasi iš orkestro meno vadovo pareigų.Mykolo Drungos parengta užsienio kultūros spaudos apžvalga.Kokia naujienų tarnybos darbo kasdienybė karo metu Ukrainoje? Pokalbis su televizijos „Rada“ žinių vedėju Maksimu Zborovskiu.Kokia šiuo metu yra meno ir kultūros žurnalistikos prasmė? Šokio kritiko ir žurnalisto Philippo Noisette mintys.Kokia kultūros sektoriaus būklė Ukrainoje ir kokios paramos iš pasaulio laukia Ukrainos kultūros pasaulis? Pokalbis su Ukrainos kultūros ir informacijos politikos viceministre Katerina Čiujeva.Kaip Lietuvos kultūros ministerija gali tapti tribūna kalbėti apie Ukrainos kultūros sektoriaus poreikius? Kultūros viceministro Vyganto Gasparavičiaus komentarai.Alytaus dramos teatro vadovė Inesa Pilvelytė savo namuose pastogę suteikė nuo karo pabėgusiai teatro režisierei Kijevo teatro „Zoloty vorota“ vadovei Ksenijai Romašenko.Kokias emocijas karo metu išgyvena baltarusiai Lietuvoje ir ar karas Ukrainoje privers vėl į gatves išeiti baltarusius? Pokalbis su operos soliste Margarita Levčiuk.Šį vakarą LRT Klasikos eteryje koncertas „Mūsų muzika prieš karą“.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Paskelbtas viešasis konkursas, kuriame kviečiami kūrėjai pasiūlyti savo viziją, kaip galėtų būti įamžintas Gedimino kalne rastas 1863-1864 metų sukilėlių atminimas.Kaip Lietuvos dalyvavimas Europos kultūros kelių programoje gali prisidėti prie turizmo plėtros?Praėjusią savaitę įvyko Prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su kultūros bendruomene. Kokie susitikimo rezultatai?Šiaulių fotografijos muziejuje atidaryta fotomenininko Alvydo Lukio paroda. Joje didžiausias dėmesys skiriamas menininko tėvo, tremtinio Juozo Lukio archyvams.Sekmadienį vyko „Auskinių gaublių“ ceremonija. Ją aptariame su kino kritiku Edvinu Pukšta.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad ligoninėje mirė Ruklos pabėgėlių priėmimo centre gyvenęs vaikas.Vokietija renka naują parlamentą - kas pakeis 16 metų vadovavusią kanclerę Angelą Merkel?TS-LKD suvažiavime tvirtina partijos pirmininką naujai kadencijai, svarsto rezoliucijas svarbiausiais klausimais.Gydytojai vis dažniau sulaukia pacientų, kurie susižaloja važiuodami paspirtukais. Kas lemia išaugusį traumų skaičių?Kaip Lietuvos miestai šį savaitgalį mini Turizmo dieną?Ved. Karolina Panto

Pareigūnai sako, kad vietos gyventojai bendradarbiauja ir jiems padeda sulaikyti migrantus, neteisėtai kirtusius Lietuvos-Baltarusijos sieną. Kaip migrantų krizę vertina pasienio gyventojai?Ūkininkai baigia nuimti grūdų derlių. Koks jis šiemet ir kokios grūdų supirkimo kainos?„Verslo laike“ – apie maitinimo įstaigas, kurios nuo šiandien vėl privalo riboti lankytojų skaičių, nebent aptarnauja tik turinčiuosius Galimybių pasą – tokiu atvejų praktiškai jokių ribojimų nelieka.Gyventojai sako, kad per pastaruosius kelerius metus smarkiai sumažėjo vietų, kur galima išsimaudyti, nes žmonės prie ežerų yra prisipirkę sklypų, pasistatę namus, dalis tokių apsitvėrę savo teritorijasA. Kiek tai problema ir ar įmanoma ją kaip nors išspręsti?Kaip Lietuvos sekasi statyti fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija.Ved. Edvardas Kubilius

Kokias išvadas apie Lietuvos politinius procesus galima padaryti žvelgiant iš 30 metų gyvenimo JAV perspektyvos? Kaip iš vidaus atrodo JAV demokratijos būklė ir kokią įtaką jai padarė Donaldo Trumpo prezidentavimas? Kokią pažangą per 30 metų Lietuva atliko demokratizacijos srityje ir su kokiais pagrindiniais iššūkiais šalis susiduria šiandien? Kuo skiriasi mažumų politika Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje? Kaip visame pasaulyje kinta valstybės ir demokratijos sampratos, ir kaip šie pokyčiai prisideda prie augančio pilietinio susipriešinimo? Kokią reikšmę atminties politikai daro tarptautinių santykių dinamika? Apie visa tai – pokalbis su JAV gyvenančia politikos mokslininke, Georgia Gwinnett koledžo profesore dr. Dovile Budryte.Ved. Simas Čelutka

Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.P. Cvirkos paminklas – išsaugoti ar išardyti? Kokie yra politikų ir kultūros atstovų argumentai?Literatūrologo ir vertėjo Vytauto Bikulčiaus knygų apžvalga.Šiluvos šventovėje rengiama tarptautinė mokslinė konferencija „Keliavimo paradigmos kaita XXI a.: vartotojai ar piligrimai?“. Kodėl piligrimystė yra vienas iš atsakymų, kaip keliauti pokarantiniame pasaulyje?Minėdamas 95-ąjį gimtadienį LRT RADIJAS klausytojams ir žiūrovams birželio 12 d. organizuoja išskirtinę tiesioginę transliaciją iš Kauno „Mes esame radijas“. Ką šiai progai paruošė LRT RADIJO, LRT KLASIKOS bei LRT OPUS komandos?Kaip Lietuvos radijuje skleidžiasi džiazo ir roko garsai? Kaip anuomet nauja muzikinė literatūra pasiekdavo radijo laidų vedėjus, kas šiandien vedėjams svarbu rengiant laidas ir kaip randasi naujos garsinės temos?„4 milijonai“: daugybe apdovanojimų tarptautinėje erdvėje įvertinta baleto šokėja iš Lietuvos Jurgita Dronina.Ved. Indrė Kaminckaitė

Panaikinus judėjimo ribojimus tarp savivaldybių, kurortai šį savaitgalį tikisi didžiulio lankytojų antplūdžio. Kaip tam ruošiamasi?Tęsiasi buvusiai vidaus reikalų ministrei Ritai Tamašunienei Seime neatsistojusio pareigūno istorija – jis teigia patyręs mobingą, vadovybė tai neigia. Liepos Želnienės reportažas.„Verslo laike“ – apie Vilniaus Gariūnų turgavietę, kurioje pastaruoju metu yra labai sunerimę prekybininkai.Po Europos vaistų agentūros išvadų apie „AstraZeneca“ vakciną Lietuva jokių pokyčių nesiima. Prekybininkai pyksta, kad Vyriausybė nuo pirmadienio neatlaisvina prekybos. Sergamumas koronavirusu Lietuvoje auga. Pokalbis su prezidento vyriausiuoju patarėju Simonu Krėpšta.Gyventojai sako, kad Lietuvos paštas pastaruoju metu dirba itin prastai – reikia laukti didžiulėse eilėse prie pašto skyrių, siuntos keliauja per lėtai. Kaip Lietuvos paštas sprendžia problemas, pasakoja pašto vadovė Asta Sungailienė.Ved. Edvardas Kubilius

Per pastarąsias dvi savaites Vilniaus apskrityje mirčių skaičius nuo covid-19 padidėjo dvigubai. Ligoninės ruošiasi COVID-19 pacientų skaičiaus augimui.Vilniaus miesto savivaldybė su sostinėje veikiančių restoranų, kavinių ir barų vadovais tarėsi kaip atrodys šių metų sezonas.Buvusiam Seimo nariui vėl tapus Seimo nariu siūloma nemokėti išeitinės išmokos.Beveik savaitę Sueco kanalą blokavęs laivas pajudėjo, bet problemos liko. Kai kurie prekybininkai sako, kad jau sulaukia tiekėjų žinučių apie vėluosiančias prekes. Visgi, ekonomistai ir verslininkai situaciją vertina ramiai – esą poveikis nors ir bus, neturėtų užsitęsti. Kaip Lietuvos prekių lentynas paveiks vienas Egipte užstrigęs laivas?Visame pasaulyje pandeminė situacija išlieka įtempta. Reporterė Rūta Nikitinaitė domėjosi, kaip Europa šį sekmadienį planuoja švęsti Velykas. Pavyzdžiui, Vokietijoje žmonės per šventes galės aplankyti artimuosius ir draugus, o Italijoje vyks sekmadienInės mišios bažnyčiose.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Kaip šiandienos Lietuvą mato Kovo 11-osios akto signataras, buvęs premjeras Aleksandras Abišala? Pokalbis su juo.Kodėl dalis gyventojų nenori skiepytis neva galbūt mažiau saugia ir pigesne „AstraZeneca“ vakcina? Ar pagrįsti tokie nuogąstavimai, aiškinasi „LRT FAKTŲ“ rubrika.Kaip Lietuvos pažangą nuo nepriklausomybės atkūrimo vertina jaunoji politikų karta? Pokalbis su jauniausia šios Vyriausybės nare Aušrine Armonaite ir jauniausiu meru, Tauragės rajono vadovu Dovydu Kaminsku.Iki „Eurovizijos“ dainų konkurso likus dviem mėnesiams, savo dainas pristatė beveik pusė valstybių. Gerbėjai ir apžvalgininkai Lietuvos galimybes vertina palankiai.Kas ir kaip kompiuteriu surinko 1990-ųjų Kovo 11-osios Nepriklausomybės aktą? Laimutės Pilukaitės prisiminimai.Specialistų patarimai, kaip tinkamai tekinti sulą.Ved. Edvardas Kubilius

Kultūros leidinio „7 meno dienos“ naujausio numerio apžvalga.Internetinėse kino rodymo platformose rodomas Simonos Žemaitytės filmas „Grįžtamasis ryšys“. Asmeninis Sauliaus Čemolonsko (1964–2017) archyvas pasakoja apie migraciją, optimizmą tūkstantmečių posūkyje ir kūrybinę energiją, įpliekstą interneto bei naujų skaitmeninių technologijų atsiradimo.Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie elektroninį lietuvių patarlių ir priežodžių sąvadą, jo šaltinius ir naudojimo galimybes – pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotoja dr. Egle Zaikauskiene.Lietuvos kino centras, kasmet restauruojantis ir suskaitmeninantis lietuviškos kino klasikos filmus, rengiantis jų pristatymus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, šiais metais žengia dar vieną žingsnį – pirmą kartą lietuvių kino paveldą pritaikė neregių bei silpnaregių peržiūroms. Apie filmų vertimą klausos ir regos negalią turinties žiūrovams – Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Audiovizualinio vertimo studijų programos dėstytoja Jurgita Astrauskienė ir dr. Laura Niedzviegienė.Praėjusią savaitę įvyko pirmasis karantino itin pakoreguoto Berlyno kino festivalio etapas. Jį apžvelgia ir apie Lietuvos kultūros reprezentavimą Vokietijoje bei šios šalies kultūros sektorių karantino metu pasakoja kultūros atašė Rasa Balčikonytė.Iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo pas mus autorių teisių, kaip mes jas suprantame dabar, nebuvo. Jos nebuvo reglamentuojamos, ginamos įstatymu, juo labiau, kad ir tų teisių, kaip paaiškėjo kuriant autorių teisių gynimo sistemą, pasirodo yra nemažai, turtinių ir neturtinių, paveldėjimo, perleidimo sutartimis kitiems asmenims ir t.t. Pokalbis su 3 dešimtmečius autorių teisių srityje dirbančia teisininke Gabriele Naprušiene, Agentūros LATGA Vizualiųjų menų poskyrio vadove.„Lietuvos meno kūrėjų asociacija tikisi, kad Vyriausybės priemonių plane deramai atsispindės bei sulauks visapusio palaikymo siekis plėtoti kultūros bei meno prieinamumą visuomenei (vykdant tolygią sklaidą per kultūros, švietimo, socialinio ir sveikatos sektoriaus įstaigas) ir įgyvendinti socialinio recepto programą. Svarbu didinti kultūros ir meno prieinamumą žmonėms su negalia ir socialinės atskirties grupėms, užtikrinant jų teisę dalyvauti kultūroje,“ – Lietuvos meno kūrėjų asociacija rašo kreipimęsi dėl realių kultūros ir meno patirčių atnaujinimo. Pokalbis su asociacijos prezidentu Jonu Staseliu.Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie Gustavo Santaolalla muzikos nomadiškumą Walter Salles kelio filme „Motociklininko dienoraštis“Ved. Austėja Kuskienė

Daugiau nei septynioms dešimtims į Lietuvą prieglobsčio ieškoti atvykusių Baltarusijos piliečių padedantis Lietuvos Raudonasis Kryžius nuogąstauja, jog visuomenės pasitikėjimą realią profesionalią pagalbą teikiančių organizacijų veikla mažina įtartinų įstaigų veiksmai.Armėnijos kariuomenei pareikalavus premjero atsistatydinimo, Nikolas Pašinianas tai pavadino bandymu įvykdyti karinį perversmą. Tuo tarpu Maskvoje vyksta trišalis susitikimas, kuriame aptarinėjamas Kalnų Karabacho klausimas.Ved. Olga Ugriumova

Europos lyderiai taip pat sutaria siekti, kad Bendrijoje iki vasaros nuo koronaviruso būtų paskiepyta 70-imt procentų suaugusių žmonių. Pasak Europos vadovų tarybos pirmininko Šarlio Mišelio, vakcinacija – pozityvus dalykas, tačiau nerimą kelia pasaulyje plintančios koronaviruso atmainos.Kas laukia turizmo sektoriaus? Europos Sąjungos lyderiai neatmeta galimybės, kad dėl plintančio koronaviruso artimiausiomis dienomis Bendrijoje gali būti įvesti nauji kelionių ribojimai. Apie konkrečias priemones kol kas neskelbiama, tačiau jos galiotų tiems Europos Sąjungos piliečiams, kurie keliauja iš labiausiai pandemijos paveiktų zonų. Pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos fon der Lajen, Bendrijai svarbu, kad vidaus ir išorės sienos išliktų atviros.Baltarusijos opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja nuotoliniu būdu kreipsis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą dėl padėties Baltarusijoje.Ekspertai pastebi, kad per pandemiją išaugo alkoholio vartojimas. Beje, panašios tendencijos pastebimos ir kitose Vakarų šalyse – tai skelbia Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras. Jo duomenimis, narkotinių medžiagų vartojimas yra gerokai sumažėjęs, tačiau ūgtelėjo alkoholio bei raminamųjų vaistų suvartojami kiekiai.Nuo veikimo pradžios Astravo atominės elektrinės reaktorius buvo atsijungęs jau keturis kartus. Ekspertai sako, kad testuojant reaktorių tokie atvejai įprasti, tačiau šalia elektrinės gyvenantys kai kurie baltarusiai jau naudojasi radiacijos lygio matuokliais. Ekspertams nerimą kelia tai, kad Baltarusijos pusė nesidalina informacija arba ją slepia.Kaip Lietuvos olimpiečiai ruošiasi vasaros olimpiadai? Japonijos vyriausybė svarsto galimybę atšaukti šią vasarą turinčias įvykti Tokijo olimpines žaidynes. Dienraščio „The Times“ žiniomis, tokį sprendimą lemia koronaviruso pandemija, todėl šalies valdžia sieks užsitikrinti, kad Tokijas žaidynes galėtų surengti bent 2032-aisiais. Tokijuje dėl koronaviruso šiuo metu yra paskelbta nepaprastoji padėtis, o eskpertai jau anksčiau skeptiškai vertino galimybes olimpines surengti pandemijos sąlygomis.Ved. Paulius Šironas

Medikų kantrybė senka. Netikintiems koronavirusu Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas siūlo išeitį – pasirašyti dokumentą, kad netiki virusu, skiepais, tad tokių žmonių medikams ir gydyti nereikėtų. Pokalbis su Molėtų ligoninės vadovu ir Covid-19 infekcija sergančia LRT TELEVIZIJOS laidų vedėja Edita Mildažyte.Kaip renginių vedėjams sekasi nuotoliniu būdu vesti įmonių ir organizacijų kalėdinius vakarėlius?Kaip Lietuvos paštas dirbs prieš, per ir tarp švenčių?Ved. Edvardas Kubilius

Prezidentas tęsia susitikimus su kandidatais būti ministrais Ingridos Šimonytės vadovaujamoje Vyriausybėje. Šiandien su juo susitiko kandidatė į teisingumo ministrus Evelina Dobrovolska.Laikinasis sveikatos ministras sako, kad kitą savaitę planuojama Lietuvoje įteisinti greitųjų antigenų testų naudojimą, tačiau jų įsigijimas didesniu mastu užtruks.Trečiadienį miręs vienas geriausių visų laikų futbolininkų Diego Maradona sirgalius paliko su ryškiomis istorijomis apie jo asmenybę bei iš atminties neišdildomais žaidimo epizodais. Pokalbis su futbolistu, treneriu Valdu Ivanausku.Lietuvių kalbos institutas surengė diskusiją „Kaip Lietuvos tautinės mažumos suvokia lietuvišką identitetą?“. Pokalbis su diskusijos dalyviu, žurnalistu Olegu Jerofejevu apie tautinę savivoką, multikultūriškumo sampratą, lietuviško identiteto supratimą ir kultūrų bei kalbų ryšį.Ved. Aleksandr Dvojeglazov.

Siūlomus kandidatus užimti postus Ministrų kabinete pristačiusi kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė neatmeta, kad prezidentas dėl jų gali turėti kitokią nuomonę.Ingrida Šimonytė sako, kad į sveikatos apsaugos ministrus buvusį valstybės kontrolierių Arūną Dulkį pasiūlė, nes jis sistemiškai išmano problemas. Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad jam keistai atrodo pasirinkimas į sveikatos apsaugos ministrus siūlyti buvusį valstybės kontrolierių.Ar naujas Seimas įteisins Lietuvos piliečių pavardžių rašymą lenkiškais rašmenimis?Kokius ilgalaikius ir artimiausio laikotarpio ekonominės ir socialinės politikos prioritetus bei lūkesčius naujai formuojamai Vyriausybei mato Prezidentas Gitanas Nausėda ir profesinių sąjungų bei verslo atstovai.Kaip Lietuvos ligoninėse sprendžiamos lovų trūkumas gydant koronavirusu sergančius pacientus.Ved. Deividas Jursevičius

Lietuviškų šaknų Amerikos klasikinės muzikos vienam iš patriarchų Aaronui Coplandui – 120. Kaip Lietuvos žydų vaikas tapo vienu ryškiausių XX amžiaus kompozitorių ir mokytojų ir kodėl jo muzika vadinama „labiausiai amerikietiška“? „O tuo metu kitoje pasaulio pusėje“ – klasikos pianistė iš Gruzijos Khatia Buniatishvili, kurios jau aštuntą solinį albumą tik ką išleido „Sony Classical“. Ir pagaliau, rubrijoje „Dabar prieš šimtą metų“ – Seredžiuje gimusio Alo Jolsono hitai. Ar žinojote, kad 1920-aisiais šis vyras buvo geriausiai apmokamas Amerikos linksmintojas? Deja, jo karjera visam laikui pažymėta tamsia dėme. Kokia? Visa tai „Kitame laike“.Ved. Domantas Razauskas

Naujausių kultūros publikacijų apžvalga.Filosofas Aldis Gedutis komentare aptaria, kaip prižiūrint kapus atsiskleidžia bendrapiliečių nepasitikėjimas vieni kitais.5-12 klasių mokiniai, taip pat mokiniai profesinio mokymo įstaigose, studentai aukštosiose mokyklose tris savaites mokysis nuotoliniu arba mišriu būdu. Kaip Lietuvos švietimo atstovams sekasi tęsti ugdymą nuotoliniu būdu? Domisi Irtautė Gutauskaitė.Alytaus teatras kviečia virtualiai stebėti Tarptautinio profesionalių tetaro festivalio COM•MEDIA programą. Pokalbis su festivalio vadove Inesa Pilvelyte apie besikeičiantį festivalio veidą bei komedijos žanrą Lietuvos teatre.LRT TELEVIZIJOS ir LRT PLIUS kanaluose žiūrovai matys trumpus programinius intarpus-vaizdo klipus, kuriuose vienas kitą atskleidžia architektūra ir šiuolaikinis šokis. Tai – jau antrasis LRT PLIUS inicijuojamo projekto „Šokis plius miestas“ ciklas. Kaip šokis papildo architektūrą, o ši įkvepia šokio kūrėjus?„Auksiniu scenos kryžiu" už geriausią režisūrą įvertinta režisierė Yana Ross už spektaklį „Vienos miško pasakos“. Laureatę kalbina Jolanta Kryževičienė.VHS kasečių kultūra Lietuvoje beveik netyrinėta, o ir oficialios informacijos apie ją itin mažai. Kino tyrėjas Karolis Žukas kviečia pasidalyti savo prisiminimais bei turima medžiaga ir prisidėti prie VHS kasečių kultūros tyrimo.LRT Klasikos vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė apžvelgs „Klasikos koncertų sales“.Ved. Austėja Kuskienė

Minint Tarptautinę dieną be automobilio, Lietuvos miestai kviečia mašiną iškeisti į viešąjį transportą ar dviratį. Tačiau žmonės sako, kad tai padaryti sudėtinga dėl prastos infrastruktūros.Koronaviruso infekcija serga pusantro tūkstančio žmonių, tačiau gydymo įstaigose – mažiau nei šimtas. Kokia šių pacientų būklė ir ką apie viruso grėsmę rodo tokie skaičiai?Likus kelioms savaitėms iki Seimo rinkimų, dešimtadalis apylinkių vis dar nėra pritaikytos negalią turintiems gyventojams.Vilniuje vyks žurnalo „Valstybė“ organizuojamas kasmetinis ekonomikos forumas. Kaip Lietuvos bei pasaulio ekonomiką pandemijos akivaizdoje vertina politikai ir verslo atstovai?„Verslo laike“ – apie dėl pandemijos kenčiančius tarptautinių konferencijų organizatorius.Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius – apie Vyriausybės planus kurti Valstybinį kritinio ryšio tinklą, magistralinį kelią Vilniaus-Kaunas-Klaipėda bei kitas aktualijas.Operos solistui Virgilijui Noreikai būtų suėję 85-eri.Ved. Edvaras Kubilius

Kaip Lietuvos gyventojams sekasi susitvarkyti su pandemijos keliamais psichologiniais iššūkiais? Kaip kurti vakciną nuo koronaviruso sekasi Lietuvos mokslininkams? Kelių policija teigia, kad prasidėjus mokslo metams kasmet padaugėja smulkių eismo įvykių. Gyventojams pristatomas bendrasis planas, kaip Lietuva vystysis artimiausius 10 metų. Lietuvoje pradės veikti valstybinis Pagalbos verslui fondas. Kaip jis veiks? Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Šiais metais švenčiame ypatingą sukaktį. Prieš šimtą metų pirmuosiuose demokratiniuose Lietuvos Seimo rinkimuose išrinktas Steigiamasis Seimas (pirmą kartą posėdžiavęs Kaune 1920 m. gegužės 15 d.), paskelbė Lietuvos valstybę Respublika ir įgyvendino daug kitų, labai svarbių Lietuvos visuomenei sumanymų.Kokios politinės jėgos tarpusavyje grūmėsi tarpusavyje ir ką žadėjo to meto rinkėjams bandydamos patekti į Steigiamąjį Seimą? Kaip Lietuvos visuomenė dalyvaudama rinkimuose suprato susiklosčiusią situaciją ir ko tikėjosi iš būsimojo Seimo? Kiek šie visuomenės lūkesčiai buvo atliepti?Steigiamasis Seimas per dvejus metus surengė 257 plenarinius posėdžius ir priėmė apie 270 įstatymų. Kokius šio Seimo darbus derėtų pavadinti pačiais svarbiausias, apsprendusiais Lietuvos Respublikos gyvenimą? Kokios buvo svarbiausios Steigiamojo Seimo nesėkmės arba klaidos?Kokios svarbiausias istorinės Steigiamojo Seimo epochos pamokos turėtų būti mūsų įsisąmonintos prisimenant jo veiklą XXI-ajame amžiuje?Šiuos ir kitus klausimus aptarsime su istoriku Artūru Svarausku, prieš keletą savaičių išleidusiu knygą „Steigiamasis seimas ir Lietuvos Respublikos kūrimas 1920 – 1922 metais”.Ved. Aurimas Švedas

Pasaulio universitetai ruošiasi antrajai koronaviruso pandemijos bangai ir skelbia A, B ir C scenarijus. Daugybė pasaulio universitetų, ypač socialinių ir humanitarinių mokslų krypčių ketina kitais mokslo metais "persikelti" į virtualų pasaulį ir į auditorijas grįšti tik 2021-ųjų metų rudenį ar net 2022-aisiais. Tuo tarpu būsimus pirmakursius supažindina su universitetu pristatydami savo svetainėse trumpus filmuotus siužetus. Dar kita dalis pasaulio universitetų renkasi tarpinį modelį: paskaitos vyks tik internetu, o praktiniai užsiėmimai, laboratoriniai darbai vyks kaip ir anksčiau, bet itin mažose studentų grupėse.Ir tik paskiri pasaulio universitetai ketina tęsti tradicines paskaitas. Kaip nuo rugsėjo vyks studijos Lietuvos universitetuose?LRT radijo švietimo laidoje "Dešimt balų" dalyvauja: Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius, profesorius Gintaras Valinčius ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius, profesorius Kęstutis Petrikonis.Ved. Jonė Kučinskaitė

Ved. Jonė Kučinskaitė.

Kaip Lietuvos partizanai rinkdavo informaciją iš Vakarų? Kokių radijo stočių klausydavosi – ir ar tikrai tikėjosi, kad Vakarai ateis į pagalbą? Apie tai pasakoja Kauno miesto muziejaus istorikas, VDU doktorantas Simonas Jazavita.„Amerikos balso“ ir kitų JAV radijų transliacijos į Sovietų Lietuvą vadinamos atsvara propagandai bei vilties žinute. Taip pat dažnai teigiama, kad jos skatino ginklu priešintis okupantui bei žadėjo karinę pagalbą. Tačiau pastarasis teiginys – mitas, sako VU istorikė dr. Inga Arlauskaitė-Zakšauskienė, kuri tyrinėja JAV radijo transliacijas į Sovietų Lietuvą. Ji paaiškina, kodėl tai mitas, kodėl JAV pradėjo tokias transliacijas bei kokia žinią norėjo perduoti. Australijos tyrėjai atrado 13 megafaunos, kadaise gyvenusios šiame žemyne, rūšių – tokių kaip milžiniškos kengūros, sterbliniai liūtai ar į vilkus panašūs krokodilai. Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad ilgą laiką šalia jų gyveno ir žmonės. Išsamiau apie tai – VU Geologijos ir mineralogijos katedros docentas dr. Andrejus Spiridonovas.Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.

Kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai“ kovo mėnesio numerio apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui apmokėti kūrybines prastovas meno kūrėjams. Kultūros ministro dr. Mindaugo Kvietkausko komentaras.Įvertinęs iššūkius, kurie laukia ugdymo įstaigų bendruomenių, Vytauto Didžiojo universitetas pasiūlė pagalbą mokykloms, rengiantis ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu. Apie šią iniciatyvą – VDU Inovatyvių studijų instituto vadovė prof. Airina Volungevičienė.Literatūros kritikė Elžbieta Banytė aptaria portugalų rašytojo Fernando Pessoa „Nerimo knygą" („Odilė“) ir Čilės rašytojo Roberto Bolano romaną "2666" („Kitos knygos“).Kaip Lietuvos regionuose veikiantys teatrai paminės Tarptautinę teatro dieną ir kaip su iššūkiais karantino sąlygomis kūrybiškai tvarkosi? Pokalbis su Alytaus miesto teatro vadove Inesa Pilvelyte, Klaipėdos dramos teatro vadovu Tomu Juočiu ir Šiaulių dramos teatro vadovu Aurimu Žviniu.Menininkui kurti scenoje – tai didžiulė laisvė ir galimybė atitrūkti nuo realybės. Niekas nevaržo, kaip kad kasdieniame gyvenime - sako balerina Eglė Špokaitė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos bei Auksinio scenos kryžiaus laureatė.Ved. Laima Ragėnienė.

Vyriausybė tariasi, kokių naujų ribojimų bus imtasi siekiant kovoti su koronaviruso plitimu.Vilnius, nelaukdamas nurodymų, 5 savaitėms stabdo ugdymo įstaigų veiklą, uždaro viešas pramogų erdves.Tuo metu švietimo ministras dėl koronaviruso siūlys Lietuvoje nuo rytojaus dviem savaitėms stabdyti ugdymo procesą.Svarstoma dviem savaitėms stabdyti Seimo darbą.Kaip Lietuvos verslas kenčia dėl koronaviruso? Spaudos konferencija iš Vilniaus savivaldybės. Ved. Živilė Kropaitė.

Kaip socialiniuose tinkluose su piliečiais bendrauja savivaldybės ir ką jos daro netinkamai? Pokalbis su tai tyrusia mokslininke. Kaip Lietuvos ekologijos problemas mato muzikantas ir aplinkosaugos aktyvistas Giedrius Širka? Netoli Filipinų sostinės esantis Taalio ugnikalnis.Ved. Simona Vasiliauskaitė.

Seimo pirmininkas nemato pagrindo, kodėl prezidentas turėtų vetuoti biudžetą./Lietuvai dujotiekį į Lenkiją statysianti įmonė turi ryšių su Rusijos valdžios atstovais./Kaip Lietuvos pašto atleidimus vertina patys darbuotojai?/Ar pavyks globos namų pertvarką įgyvendinti iki 2020 m. pabaigos?/Kokios ateities rizikos kyla Baltijos šalims?Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Kaip Lietuvos valdžiai sekasi valdyti krizes? Kaip pirmąjį pusmetį atrodė prezidento Gitano Nausėdos užsienio politika? Rytis Rakauskas apie kelionę po Vietnamą ir Kambodžą. Ved. Rūta Kupetytė.

Tai – pokalbis su istoriku Juozapu Blažiūnu, psichiatru Arūnu Germanavičiumi ir feministe Giedre Purvaneckiene apie tai, kokią įtaką dabartiniams Lietuvos žmonėms padarė Lietuvos istorija. Kaip tai paveikė mus ir tai, kas mes esame dabar? Kaip mes pasikeitėme nuo tada, kai atgavome nepriklausomybę? Koks požiūris į psichikos sveikatą buvo prieš 30 metų ir koks jis dabar? Ar mes tapome laisvesni, drąsesni, atviresni ? Moterų teisių klausimas ir tai, kaip moterys jaučiasi mūsų visuomenėje: ar įvyko pokyčiai? Diskusiją moderuoja Beata Tiškevič. Paremk Nebegėdą https://www.patreon.com/nebegeda

Kaip Lietuvos tautinės bendrijos, gyvendamos kitakalbėje aplinkoje, išsaugo savo etno tradiciją? Ir kaip tautinių bendrijų folkloro pažinimas gali prisidėti, kuriant naujas erdves Lietuvos tautų sugyvenimui? Kalbėsimės su etnomuzikologe Varsa Zakariene, Baltosios Vokės lenkų folkloro ansamblio vadovu Gustaw Juzala ir LRT RADIJO Tautinių bendrijų redakcijos žurnalistu Darijuš Malinovski.Sceninis projektas „LauMes“ jungia Lietuvos ir Indijos kultūrą ir pasakoja apie stiprias moteris visame pasaulyje.Kodėl Kaunui reikalingas mitinis žvėris? Apie tai pasakoja projekto „Kaunas 2022“ platformos „Mitinis žvėris“ koordinatorius Rytis Zemkauskas ir žvėries pavidalo autorius Darius Petreikis.Neramios nuotaikos Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre: iš pareigų traukiasi vadovas, kolektyvas nepatenkintas užimtumu ir nauju repertuaru, meno vadovas kritikuoja administraciją.„Kalbos rytas“: „Maironis kėlė klausimą, ką aš gaunu už tai, kad pasirenku kunigo kelią. Sau jis atsakė – gaunu geležinę valią, gaunu charakterį, verta, dėl to eiti verta tuo savidrausmės, askezės keliu“, – sako Vilniaus universiteto docentė, humanitarinių mokslų daktarė Dalia Čiočytė.„Klasikos enciklopedija“ – apie Kilimandžaro kalną.Ved. Adomas Zubė.

„Užkaltų halės langų“ bendraautoriai Rytis Vyšniauskas ir Karolis Kadikinas naujausioje tinklalaidėje žvelgia į Lietuvos rinktinės ateitį, įvertina Kauno „Žalgirio“ sudėtį ir atsako į klausytojų klausimus. Apie tai, kas pirmieji atkris iš rinktinės (07:53); kas rinktinės lauks po 2020 metų (17:46); kodėl stringa jaunų krepšininkų perėjimas į vyrų krepšinį (26:58); taip pat „Žalgirio“ sudėties įvertinimas pagal pozicijas (36:58) ir atsakymai į skaitytojų klausimus (52:30).

Išankstinis balsavimas. Sunku susigaudyti už ką balsuoti?Kaip Lietuvos mokyklos pasiruošę priimti grįžtančių emigrantų vaikus?Lėktuvo avarija Maskvos oro uoste. Žmonija sparčiai naikina natūralią aplinką, nuo kurios priklauso jos išlikimas, skelbiama naujausioje Jungtinių Tautų ataskaitojeAplinkos ministras atmeta priekaištus, kad Centrinė miškų urėdija bus Kazlų Rūdoje, nes čia dabartinis ministras Kęstutis Mažeika buvo išrinktas seimo nariu.„Nustokim krūpčioti“. D.Ulbinaitė parašė knygą apie prezidentę.

Laidos viešnia – knygos apie laukinį dešimto dešimtmečio Vilnių „Kai aš buvau malalietka“ autorė Virginija Kulvinskaitė. Kaip Lietuvos automobilių parką pakeistų mokami 1000 eurų už seno automobilio atsisakymą? Ved. Agnė Skamarakaitė.

Kaip Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio 150-asis jubiliejus bus švenčiamas jo gimtinėje, Raudondvaryje? Kokį kompozitoriaus palikimą saugo jo memorialinis muziejus, atskleis Kauno rajono muziejaus vadovas Zigmas Kalesinskas.Kultūros publikacijų apžvalga.Pažintis su kino kritiku iš Ukrainos Antonu Filatovu, festivalio „Kino pavasaris“ svečiu.Kokia Vilniaus universiteto ateitis po 440-ies metų? Kokią įtaką aukštosios mokyklos dabarčiai ir ateičiai turi prabėgusių šimtmečių istorija? Pokalbis studijoje su kultūros istoriku, VU Filologijos fakulteto profesoriumi Pauliumi Subačiumi, VU bendruomenės reikalų prorektore dr. Birute Švedaite – Sakalauske ir VU Istorijos fakulteto prodekane, istorike dr. Loreta Skurvydaite.Ved. Laima Ragėnienė.

Istorinio masto byloje sulaikyti 8 senbuviai teisėjai ir 5 advokatai, įtariami prekiavę teisingumu. Kaip Lietuvos teisėjai ir advokatai mėgins susigrąžinti pasitikėjimą? Dalyvauja Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Ramūnas Gadliauskas ir Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis.

Mariaus Ivaškevičiaus romanas „Žali” (2002; antrasis leidimas 2018) yra XXI amžiaus lietuvių literatūros ir visuomenės istorinės kultūros reiškinys. Tik pasirodę „Žali” sukėlė tikrą polemikos audrą, o šio romano autoriui teko išgirsti daug karčios, tačiau ne visuomet pagrįstos, kritikos žodžių. Prieš keletą savaičių lietuviškoje viešojoje erdvėje vėl prasidėjo kovos, kuriose ginklus surėmė „Žalių” kritikai ir ginantys rašytojo pamatinę teisę į saviraiškos laisvę. Atrodo, kad šioje polemikoje romanas dažnai lieka antrame plane, todėl pats laikas atsiversti tekstą ir pabandyti atsakyti į keletą klausimų. Kuo išskirtinis grožinės literatūros kūrinių apie partizanų karą kontekste yra romanas „Žali”? Kas pavyko arba nepavyko Mariui Ivaškevičiui pasakojant apie partizanų karą savajai – tuometinių trisdešimtmečių – kartai, atsisakius įprastinių literatūroje dominavusių klišių vartojimo? Kokias idėjas savo tekste siekia išsakyti rašytojas? Kaip Lietuvos visuomenė skaito ir interpretuoja „Žalius”?Diskusijoje dalyvaus literatūrologai Aušra Jurgutienė, Rimantas Kmita, istorikai Norbertas Černiauskas, Antanas Terleckas.Ved. Aurimas Švedas.

Kaip Lietuvos visuomenė įsivaizdavo savo ateitį ir kokias šios ateities formas ruošėsi kurti tarpukariu, sovietmečiu, Kovo 11-osios epochoje? Ką ateities vizijos mums sako apie jas sugalvojusių žmonių siekius, baimes, abejones, viltis? Kokius dalykus iš minėtų idėjų, planų ir siekių pavyko įgyvendinti, o kas liko intriguojančiais projektais? Šiuos ir daugelį kitų klausimų laidoje „Istoriko teritorijoje” aptarsime su prof. Marija Drėmaite, dr. Norbertu Černiausku, dokt. Akvile Naudžiūniene, knygos „Įsivaizduoti Lietuvą: 100 metų, 100 vizijų 1918–218”, sudarytojais ir bendraautoriais. Ved. Aurimas Švedas.

Kaip Lietuvos visuomenė įsivaizdavo savo ateitį ir kokias šios ateities formas ruošėsi kurti tarpukariu, sovietmečiu, Kovo 11-osios epochoje? Ką ateities vizijos mums sako apie jas sugalvojusių žmonių siekius, baimes, abejones, viltis? Kokius dalykus iš minėtų idėjų, planų ir siekių pavyko įgyvendinti, o kas liko intriguojančiais projektais? Šiuos ir daugelį kitų klausimų laidoje „Istoriko teritorijoje” aptarsime su prof. Marija Drėmaite, dr. Norbertu Černiausku, dokt. Akvile Naudžiūniene, knygos „Įsivaizduoti Lietuvą: 100 metų, 100 vizijų 1918–218”, sudarytojais ir bendraautoriais. Ved. Aurimas Švedas.

Pirmajai Lietuvos Vyriausybei – 100 metų.„1918 m. lapkričio 9 dieną, 9 valandą vakaro sukanka lygiai šimtas metų, kai Vilniuje, Lietuvos Valstybės Tarybos rūmuose, įsikūrusiuose Šv. Jurgio g. 13 (dabar Gedimino pr. 13) pirmąkart į posėdį susirinko modernios nacionalinės Lietuvos valstybės laikinoji Vyriausybė", – teigia laidos svečias istorikas Algimantas Kasparavičius. Knyga „Pirmieji Lietuvos ministrų kabinetai 1918 metais Vilniuje“. Kaip Lietuvos gyventojai vertina šių dienų Vyriausybę?Prieš aštuoniasdešimt metų Vokietijoje prasidėjo pogromas prieš žydų verslininkus, vėliau gavęs „Krištolinės nakties“ pavadinimą.Pradedamos mokėti kompensacijos tiems žemės ūkio savininkams, kurių teritorijose yra elektros stulpai.„Maltiečių sriubos“ renginiai prasideda Šiauliuose.Seime vyks diskusija „Žiniasklaidos savireguliavimo sistema: iššūkiai ir aktualijos“. Jaunimas neskuba ieškoti būsto, tad lieka tėvų namuose. Žinoma, jei yra tokia galimybė. Kodėl?Baltijos maisto ir gėrimų paroda Vilniuje.Valstybinė lietuvių kalbos komisija svarsto atsisakyti Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo.Verslo naujienos: Ar yra galimybių pradėti metro statybas Lietuvoje?Rimas Bružas motociklu toliau keliauja „Nuo Baltijos iki Bengalijos“.Tradicinės skiltys: R.Sotvarienės-Šemetienės komentaras, spaudos apžvalga.Ved. Rūta Kupetytė.

Pirmajai Lietuvos Vyriausybei – 100 metų.„1918 m. lapkričio 9 dieną, 9 valandą vakaro sukanka lygiai šimtas metų, kai Vilniuje, Lietuvos Valstybės Tarybos rūmuose, įsikūrusiuose Šv. Jurgio g. 13 (dabar Gedimino pr. 13) pirmąkart į posėdį susirinko modernios nacionalinės Lietuvos valstybės laikinoji Vyriausybė", – teigia laidos svečias istorikas Algimantas Kasparavičius. Knyga „Pirmieji Lietuvos ministrų kabinetai 1918 metais Vilniuje“. Kaip Lietuvos gyventojai vertina šių dienų Vyriausybę?Prieš aštuoniasdešimt metų Vokietijoje prasidėjo pogromas prieš žydų verslininkus, vėliau gavęs „Krištolinės nakties“ pavadinimą.Pradedamos mokėti kompensacijos tiems žemės ūkio savininkams, kurių teritorijose yra elektros stulpai.„Maltiečių sriubos“ renginiai prasideda Šiauliuose.Seime vyks diskusija „Žiniasklaidos savireguliavimo sistema: iššūkiai ir aktualijos“. Jaunimas neskuba ieškoti būsto, tad lieka tėvų namuose. Žinoma, jei yra tokia galimybė. Kodėl?Baltijos maisto ir gėrimų paroda Vilniuje.Valstybinė lietuvių kalbos komisija svarsto atsisakyti Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo.Verslo naujienos: Ar yra galimybių pradėti metro statybas Lietuvoje?Rimas Bružas motociklu toliau keliauja „Nuo Baltijos iki Bengalijos“.Tradicinės skiltys: R.Sotvarienės-Šemetienės komentaras, spaudos apžvalga.Ved. Rūta Kupetytė.

Kaip Lietuvos mokyklose vyksta aplinkosauginis švietimas? Apie tai bendrausime su „Žaliosios olimpiados“ finalo dalyviais – moksleiviais, jų mokytojais, olimpiados ir programos „Gamtosauginės mokyklos“ koordinatoriumi. „Labai daug priklauso nuo mokytojų. Mokytojai yra mūsų varomoji jėga“, – sako Vaida Griškevičienė iš aplinkosauginiu švietimu užsiimančios organizacijos „RV agentūra“. Tuo metu nuo 2004 m. Lietuvoje veikiančios tarptautinės programos „Gamtosauginės mokyklos“ koordinatorius Renaldas Rimavičius pasigenda Švietimo ir mokslo bei Aplinkos ministerijų pozicijos, kad aplinkosauginis švietimas yra svarbus. Autorė Inga Janiulytė.

Kaip Lietuvos mokyklose vyksta aplinkosauginis švietimas? Apie tai bendrausime su „Žaliosios olimpiados“ finalo dalyviais – moksleiviais, jų mokytojais, olimpiados ir programos „Gamtosauginės mokyklos“ koordinatoriumi. „Labai daug priklauso nuo mokytojų. Mokytojai yra mūsų varomoji jėga“, – sako Vaida Griškevičienė iš aplinkosauginiu švietimu užsiimančios organizacijos „RV agentūra“. Tuo metu nuo 2004 m. Lietuvoje veikiančios tarptautinės programos „Gamtosauginės mokyklos“ koordinatorius Renaldas Rimavičius pasigenda Švietimo ir mokslo bei Aplinkos ministerijų pozicijos, kad aplinkosauginis švietimas yra svarbus.

Vaiko teisių apsaugos specialistai sako, kad du mažamečiai vaikai iš šeimos Kaune paimti ne dėl vienkartinio pliaukštelėjimo, o dėl ilgalaikio smurto naudojimo.STT sulaikė Šilutės savivaldybės vadovus.Seimas atmetė opozicijos inicijuotą rezoliucijos projektą, kaltinantį premjerą Saulių Skvernelį žodžio laisvės varžymu dėl ištrinto Vyriausybės pasitarimo įrašo.Jungtinių Valstijų prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais susitinka su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jie kalbėsis apie Vašingtono ketinimą trauktis iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties.Kaip Lietuvos ortodoksai reaguoja į Ukrainos bažnyčios atsiskyrimą nuo Maskvos? Ved. Agnė Skamarakaitė.

Vaiko teisių apsaugos specialistai sako, kad du mažamečiai vaikai iš šeimos Kaune paimti ne dėl vienkartinio pliaukštelėjimo, o dėl ilgalaikio smurto naudojimo.STT sulaikė Šilutės savivaldybės vadovus.Seimas atmetė opozicijos inicijuotą rezoliucijos projektą, kaltinantį premjerą Saulių Skvernelį žodžio laisvės varžymu dėl ištrinto Vyriausybės pasitarimo įrašo.Kaip Lietuvos ortodoksai reaguoja į Ukrainos bažnyčios atsiskyrimą nuo Maskvos?

Seimas sprendžia, ar kitąmet skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės. ES vadovų susitikime aptariamas „Brexit“ klausimas.Kaip Lietuvos stačiatikiai reaguoja į Ukrainos bažnyčios atsiskyrimą nuo Maskvos?Vilniuje atidarytas privatus modernaus meno muziejus MO.Studijoje vieši knygos „Gulago partizanai“ autoriai Paulius Saudargas ir Goda Karazijaitė.

Seimas paskelbė referendumą dėl dvigubos pilietybės. Vis daugėja kandidatų į Vilniaus merus.ES vadovų susitikime aptariamas „Brexit“ klausimas.Kaip Lietuvos stačiatikiai reaguoja į Ukrainos bažnyčios atsiskyrimą nuo Maskvos?Vilniuje atidarytas privatus modernaus meno muziejus MO.Studijoje vieši knygos „Gulago partizanai“ autoriai Paulius Saudargas ir Goda Karazijaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Apie medijų raštingumą Lietuvoje.Valstybinis ar visuomeninis transliuotojas, žiniasklaida – verslas, įrašų naikinimas – tokius politikų pasisakymus pastaruoju metu girdime dažnai. Tačiau galbūt priežastys slypi tame, jog trūksta suvokimo apie tai, ką veikia žiniasklaida ir medijos?Lietuvos pasas sudarytame pasų indekse užima vienuoliktą vietą. Kaip Lietuvos pasas atrodo kitų šalių kontekste, kaip keitėsi mūsų dokumentai? Pokalbis su dokumentų kolekcionieriumi Vytautu Šaikumi.Eismo aktualijas aptarsime su LRT žurnalistu Vyteniu Kudarausku.Ved. Rūta Kupetytė.

Apie medijų raštingumą Lietuvoje.Valstybinis ar visuomeninis transliuotojas, žiniasklaida – verslas, įrašų naikinimas – tokius politikų pasisakymus pastaruoju metu girdime dažnai. Tačiau galbūt priežastys slypi tame, jog trūksta suvokimo apie tai, ką veikia žiniasklaida ir medijos?Lietuvos pasas sudarytame pasų indekse užima vienuoliktą vietą. Kaip Lietuvos pasas atrodo kitų šalių kontekste, kaip keitėsi mūsų dokumentai? Pokalbis su dokumentų kolekcionieriumi Vytautu Šaikumi.Eismo aktualijas aptarsime su LRT žurnalistu Vyteniu Kudarausku.Ved. Rūta Kupetytė.

"Velomaratone" sužalota į gatvęs išėjusi moteris. Vilniuje vyksta didžiausias Baltijos šalyse dviračių renginys.Penkiuose Lietuvos miestuose rengiamos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgų pratybos. Kaune atnaujintas Dainavos parkas. Kaip Lietuvos miestai išnaudoja viešąsias erdves?Sinoptikai skelbia, kad ateinanti savaitė atneš permainingus orus.Prekybininkai skelbia, kad šiemet daugiau nei perpus yra išaugusi konservavimui skirtų priemonių paklausa. Kokie konservavimo būdai geriausi?Fotografija – piešimas šviesa.Sporto naujienos. Kultūros renginiai.Ved. Darius Kuodis.

Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga. Druskininkų kurorto šventėje bus galima paragauti 100 tortų Lietuvai. Apie dronų madą ir taisykles. Kaip Lietuvos mokyklos stengiasi gerinti emocinę aplinką mokyklose. „Čikagos Lietuva“. Augalų paroda – mugė „Lietuvos žiedai“ Vilniaus universiteto Kairėnų botanikos sode.

Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga. Druskininkų kurorto šventėje bus galima paragauti 100 tortų Lietuvai. Apie dronų madą ir taisykles. Kaip Lietuvos mokyklos stengiasi gerinti emocinę aplinką mokyklose. „Čikagos Lietuva“. Augalų paroda – mugė „Lietuvos žiedai“ Vilniaus universiteto Kairėnų botanikos sode.

Žurnalistinė etika skamba kaip mažiausiai „sexy“ tema, bet ją pažinti būtina, norint dirbti profesionaliai. Kaip Lietuvos ir pasaulio žurnalistams pavyksta jos laikytis? Kaip pavyksta mums patiems? Kodėl kartais apie žurnalistinės etikos taisyklių egzistavimą sužinai tik pradėjus dirbti su užsienio redakcijomis? Tai pirmasis NYLA Media podkasto epizodas. Prie mikrofonų susėdo didelė dalis „Nanook“ komandos: fotožurnalistai Artūras Morozovas, Berta Tilmantaitė ir Laura Urbonavičiūtė, videografai Karolis Pilypas Liutkevičius ir Mindaugas Drigotas ir podkasto vedėjas, spaudos ir radijo žurnalistas Karolis Vyšniauskas. // Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia

Gaisras Rumšiškėse: degė Rumšiškių muziejaus pastatai.Disko metikas Andrius Gudžius tapo pasaulio čempionu.Filmas BBC žydų istorijos pėdsakais.Kelionėms savo gyvenimą paskyręs muzikologas Aušrys Matonis.Iš „Amerikos balso“ archyvų: Kaip Lietuvos istoriją traktuoja sovietų istorikai?

Spaudos puslapių apžvalga.Kalbos valandėlė. Valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdis.Trakuose ant Galvės ežero prasideda pasaulio jaunių (iki 18 m.) irklavimo čempionatas.VMVT aiškinasi padėtį Ausieniškių ir Kaušėnų paukštynuose.Socialinių tinklų apžvalga. Savaitės komentaras (parengė Rūta Vainienė).Lietuvoje padaugėjo turistų iš užsienio. Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga.Verslo naujienos: Venesuelos ekonomika. Iš „Amerikos balso“ archyvų: Kaip Lietuvos istoriją traktuoja sovietų istorikai?Mišrioji dviratininkų ir pėsčiųjų eismo zona.

Kaip Lietuvos televizija keitėsi ir kokią reikšmę turėjo Lietuvai atsikuriant? Kokios laidos buvo transliuojamos Sąjundžio laikais? Kurie įvykiai, tais laikais nutikę televizijoje, nupasakoja ne tik jos, bet ir visos Lietuvos istoriją?

Kaip Lietuvos televizija keitėsi ir kokią reikšmę turėjo Lietuvai atsikuriant? Kokios laidos buvo transliuojamos Sąjundžio laikais? Kurie įvykiai, tais laikais nutikę televizijoje, nupasakoja ne tik jos, bet ir visos Lietuvos istoriją?

Prieš rinkimus kone visos partijos siūlo mažinti Seimo narių skaičių – ar tikrai to reikia?Savivaldybių reitingai rodo, kad geriausia gyventi Neringoje. Minint 75-ąsias Holokausto Lietuvoje metines, skaitomi genocido aukų vardai. Kaip Lietuvos gyventojai vertina šalies narystę Europos Sąjungoje? Kaip nesušalti namuose iki šildymo sezono?

Ar Lietuvoje vertinama elektroninė muzika? „Praėjo 12 mėnesių. Belieka konstatuoti, kad nepajudėjome nė milimetro priekin. Elektroninė muzika dar didesnė našlaitė, nei tada”, - neseniai paskelbė daugiau nei dešimtmetį apie elektroninę muziką rašanti ir scenos gyvenime aktyviai dalyvaujanti tinklaraštininkė Daina Dubauskaitė. Ji referavo į prieš metus įvykusią tragišką istoriją, kai elektroninės muzikos festivalyje „Sūpynės” perdozavusi kvaišalų mirė jauna muzikos vadybininkė Eglė. Po šio įvykio elektroninė muzika vėl buvo aktyviai pradėta sieti su narkotikų vartojimu, festivalis „Sūpynės” šiemet nebevyksta. Pastaraisiais metais savo veiklą baigė ir kiti daug metų gyvavę elektroninės muzikos festivaliai: „Tundra” ir „Satta”.Kaip Lietuvos visuomenėje vertinama elektroninė muzika, koks jos santykis su kvaišalais ir kodėl jos kultūra traukiasi į pogrindį - diskusija su Daina Dubauskaite ir elektroninės muzikos prodiuseriu, LRT Opus laidos „Despotin Beat Club” vedėju Vitalijumi „Vaiper” Puzyriovu.

Ar Lietuvoje vertinama elektroninė muzika? „Praėjo 12 mėnesių. Belieka konstatuoti, kad nepajudėjome nė milimetro priekin. Elektroninė muzika dar didesnė našlaitė, nei tada”, - neseniai paskelbė daugiau nei dešimtmetį apie elektroninę muziką rašanti ir scenos gyvenime aktyviai dalyvaujanti tinklaraštininkė Daina Dubauskaitė. Ji referavo į prieš metus įvykusią tragišką istoriją, kai elektroninės muzikos festivalyje „Sūpynės” perdozavusi kvaišalų mirė jauna muzikos vadybininkė Eglė. Po šio įvykio elektroninė muzika vėl buvo aktyviai pradėta sieti su narkotikų vartojimu, festivalis „Sūpynės” šiemet nebevyksta. Pastaraisiais metais savo veiklą baigė ir kiti daug metų gyvavę elektroninės muzikos festivaliai: „Tundra” ir „Satta”.Kaip Lietuvos visuomenėje vertinama elektroninė muzika, koks jos santykis su kvaišalais ir kodėl jos kultūra traukiasi į pogrindį - diskusija su Daina Dubauskaite ir elektroninės muzikos prodiuseriu, LRT Opus laidos „Despotin Beat Club” vedėju Vitalijumi „Vaiper” Puzyriovu.

Kaip Lietuvos visuomenė vertina Holokaustą?Su vokiečių okupacija prasidėjęs žydų naikinimas yra viena skaudžiausių Lietuvos žaizdų. Ar mūsų visuomenė iki galo supranta, kas įvyko? Ar tinkamai vyriausybė įamžina Holokausto vietas, mūsų bendrapiliečių žydų atminimą?Tiesioginėje laidoje diskutuos Kultūros ministras Šarūnas Birutis, Seimo narys Emanuelis Zingeris bei režisierius Julius Dautartas.

„Kalbėti apie tai, ką valgė Mindaugas, Gediminas ar Algirdas, gana sudėtinga, neturime pakankamai šaltinių. Aiškiau apie mūsų didikų maistą galime kalbėti nuo Vytauto Didžiojo ir Jogailos laikų, kadangi yra išlikę nemažai korespondencijos, karališkojo dvaro sąskaitų knygų. Kas buvo ant valdovų stalo? Nustebsite, bet nei maistas, nei patiekalų meniu neišsiskyrė niekuo, kas mums atrodytų už realybės ribų ar neįmanoma. Vienintelis stebinantis dalykas – tai maisto gausa. Pvz., dokumentuose rašoma, kad Jogailos pietums buvo patiekta – vienas jautis, du avinai, paltis lašinių, 60 vištų, keturios žąsys, keturi kaplūnai (specialiai penėti labai riebūs gaidžiai), 200 kiaušinių, gorčius sviesto, grietinė, pienas, sūriai ir alus...“ – LDK valdovų stalo meniu vardija kulinarinio paveldo tyrinėtojas, VU Komunikacijos fakulteto docentas, prodekanas, Muzeologijos katedros vedėjas dr. Rimvydas Laužikas.Kaip mūsų kunigaikščiai suvalgydavo tiek daug maisto? Kokie patiekalai buvo populiariausi senovės lietuvių virtuvėje? Kada prasidėjo serviravimo mada? O kada ant lietuvio stalo atsirado šakutė? Kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio vadovaujama kariuomenė pasitarnavo kavos ir kruasanų išplitimui Europoje? Kodėl dabar bene populiariausia mūsuose daržovė - bulvė - iš pradžių lietuviams buvo visai neskani? – apie visa tai ir dar daugybę įdomybių ir bus pasakojama šioje paskaitoje. Mokslininkas nagrinėja kulinarinio paveldo „lietuviškumo“ sampratą – LDK papročius, nacionalinės virtuvės bei valgymo kultūros formavimosi etapus, kitų Europos kultūrų įtaką, taip pat savitas, tik šiam regionui būdingas, bei objektyvių aplinkybių (geografijos, to meto ekonominės situacijos) nulemtas tradicijas.

„Kalbėti apie tai, ką valgė Mindaugas, Gediminas ar Algirdas, gana sudėtinga, neturime pakankamai šaltinių. Aiškiau apie mūsų didikų maistą galime kalbėti nuo Vytauto Didžiojo ir Jogailos laikų, kadangi yra išlikę nemažai korespondencijos, karališkojo dvaro sąskaitų knygų. Kas buvo ant valdovų stalo? Nustebsite, bet nei maistas, nei patiekalų meniu neišsiskyrė niekuo, kas mums atrodytų už realybės ribų ar neįmanoma. Vienintelis stebinantis dalykas – tai maisto gausa. Pvz., dokumentuose rašoma, kad Jogailos pietums buvo patiekta – vienas jautis, du avinai, paltis lašinių, 60 vištų, keturios žąsys, keturi kaplūnai (specialiai penėti labai riebūs gaidžiai), 200 kiaušinių, gorčius sviesto, grietinė, pienas, sūriai ir alus...“ – LDK valdovų stalo meniu vardija kulinarinio paveldo tyrinėtojas, VU Komunikacijos fakulteto docentas, prodekanas, Muzeologijos katedros vedėjas dr. Rimvydas Laužikas.Kaip mūsų kunigaikščiai suvalgydavo tiek daug maisto? Kokie patiekalai buvo populiariausi senovės lietuvių virtuvėje? Kada prasidėjo serviravimo mada? O kada ant lietuvio stalo atsirado šakutė? Kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio vadovaujama kariuomenė pasitarnavo kavos ir kruasanų išplitimui Europoje? Kodėl dabar bene populiariausia mūsuose daržovė - bulvė - iš pradžių lietuviams buvo visai neskani? – apie visa tai ir dar daugybę įdomybių ir bus pasakojama šioje paskaitoje. Mokslininkas nagrinėja kulinarinio paveldo „lietuviškumo“ sampratą – LDK papročius, nacionalinės virtuvės bei valgymo kultūros formavimosi etapus, kitų Europos kultūrų įtaką, taip pat savitas, tik šiam regionui būdingas, bei objektyvių aplinkybių (geografijos, to meto ekonominės situacijos) nulemtas tradicijas.

Ruduo – didžiausių Vilniaus džiazo festivalių metas. Kokie rūpesčiai slegia Lietuvos džiazą? Koks mūsų džiazo įvaizdis užsienyje? Kaip Lietuvos muzikantai skinasi kelią į Azijos rinkas? Pokalbiai apie tai ir dar daugiau šeštadienio laidoje „Pakartot!”Dainiaus Pulausko grupės Korėjoje lyjant lietui klausėsi 20 tūkstančių gerbėjų minia. O kaip džiazo muzikantams sekasi išgyventi Lietuvoje, kur džiazas – ne prioritetinė kultūros rėmimo sritis? Pokalbis su tik ką iš turo Azijoje grįžusiu maestro Dainiumi Pulausku, festivalio „Vilnius Jazz” organizatoriumi Antanu Gusčiu bei melomanu, Džiazo federacijos valdybos nariu Julijumi Grickevičiumi.

Ruduo – didžiausių Vilniaus džiazo festivalių metas. Kokie rūpesčiai slegia Lietuvos džiazą? Koks mūsų džiazo įvaizdis užsienyje? Kaip Lietuvos muzikantai skinasi kelią į Azijos rinkas? Pokalbiai apie tai ir dar daugiau šeštadienio laidoje „Pakartot!”Dainiaus Pulausko grupės Korėjoje lyjant lietui klausėsi 20 tūkstančių gerbėjų minia. O kaip džiazo muzikantams sekasi išgyventi Lietuvoje, kur džiazas – ne prioritetinė kultūros rėmimo sritis? Pokalbis su tik ką iš turo Azijoje grįžusiu maestro Dainiumi Pulausku, festivalio „Vilnius Jazz” organizatoriumi Antanu Gusčiu bei melomanu, Džiazo federacijos valdybos nariu Julijumi Grickevičiumi.