Podcasts about vu tspmi

Tarptautinis žurnalistų tyrimas atskleidė kaip įvairūs advokatai ir kiti veikėjai Lietuvoje sėmė Kremliaus pinigus. O tada drabstė purvais Lietuvą ir šlovino Rusiją. Jau pasigirdo siūlymų gaunančius finansavimą iš Rusijos bausti kaip už veikimą prieš valstybę. Kaip Lietuva turėtų elgtis su žmonėmis, finansuojamais Rusijos? Laidoje dalyvauja Pilietinio pasipriešinimo iniciatyvos bendrakūrėjas Linas Skirius, advokatas dr. Algimantas Šindeikis, VU TSPMI dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius ir MRU prof. dr. Raimundas Jurka. Ved. Jurgita Čeponytė

VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad neaišku, ar Trumpo administracija turi kokią nors strategiją, be to, kad Donaldas Trumpas būtų dėmesio centre. Pasak Ramūno Vilpišausko, negalime 100 proc. apsaugoti savo strateginės infrastuktūros. Todėl, pasak profesoriaus, reikia ruoštis kuo greičiau tai atstatyti.Ved. Deividas Jursevičius

Lenkai atidavė balsus pirmajame prezidento rinkimų ture. O rumunai jau tarė galutinį žodį savo šalies vadovo rinkimuose. Kokius pasirinkimus darbo mūsų kaimynai? Ir kiek įtakos tam gali turėti agresyvūs Rusijos planai?Laidoje dalyvauja VU TSPMI dėstytojas Mariusz Antonowicz, Lenkijoje gyvenantis apžvalgininkas Tomas Marcinkevičius, VU TSPMI partnerystės docentas Vytis Jurkonis, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.Ved. Jurga Tvaskienė

Europos dieną, gegužės 9-ąją, LRT RADIJUJE kalbamės apie Europą. Jos tapatybę, vietą besikeičiančiame, chaotiškame pasaulyje, galimybes gintis nuo vidaus ir išorės grėsmių, taikos užtikrinimo tikimybę. Taip pat apie mus, Lietuvą, kaip europiečius.Laidoje dalyvauja VU TSPMI partnerystės docentas Vytis Jurkonis, istorikas Marius Ėmužis, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, VU TSPMI prof. Dovilė Jakniūnaitė, filosofas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Povilas Aleksandravičius, sociologė, mokslų daktarė Rūta Žiliukaitė, Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Alix Everard, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, kolegos Prahoje, Briuselyje, Kyjive.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis: „Bažnyčia turi eiti į pakraščius, pas kenčiantį žmogų, būti 'karo lauko ligonine', ir jis pats nuo pirmos pontifikato dienos tą parodė..."Popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje ir jo paliktos pamokos Bažnyčiai bei visuomenei - pokalbis „Mažojoje studijoje“ su vyskupu emeritu Lionginu Virbalu SJ.„Ar atsiminsime popiežių Pranciškų kaip asmenį?“ - VU TSPMI dėstytojo dr. Mariuszo Antonowicziaus komentaras.„Krikščioniškos minties puslapis“. Rowan Williams „Popiežius Pranciškus- ištikimasis liudytojas“: „Pasauliui, pažeistam godumo, kartėlio, žiaurumo, skurdo ir aplinkos niokojimo, popiežius Pranciškus skelbė švelnumą, orumą ir solidarumą“.„Tėvo Antano pasakojimai": archyvinis pokalbis su tėvu Antanu Saulaičiu SJ apie popiežiaus Pranciškaus viešnagę Lietuvoje.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Pranciškus“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Rugsėjį vyksiančios Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“ gali tapti parengiamąja stadija rengiantis konfliktui su NATO. Dėl to įspėja ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ir Jungtinių valstijų atsargos kariai. Tačiau Lietuvos prezidentas ir Užsienio reikalų ministras ramina, kad grėsmėms ruošiamasi rimtai ir baimintis nėra ko.Ar reikia nerimauti dėl „Zapad“ pratybų?Laidoje dalyvauja Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas, VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas, Seimo narys, karo istorikas Valdas Rakutis ir karo instruktorius Andrejus Šildiajevas.Ved. Liepa Želnienė

Pokalbiai tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Ukrainos delegacijų Džidoje truko aštuonias valandas. Po jų pranešta, kad Ukraina sutinka mėnesiui nutraukti ugnį. Jungtinės Valstijos savo ruožtu nedelsiant atnaujina karinę paramą ir dalijimąsi žvalgybos duomenimis su Ukraina. “Dabar kamuoliukas Rusijos pusėje”, sako Markas Rubijas. Pasak jo, Donaldas Trumpas tikisi, kad Rusija sutiks su siūlomomis paliaubomis, ir tik tada esą galės prasidėti tikros derybos.Ar galimos 30 dienų paliaubos Rusijos kare prieš Ukrainą? Ką jos duotų?Laidoje dalyvauja Nepriklausomybės Akto signataras Albinas Januška, LRT bendradarbis Alvydas Medalinskas, VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė, buvęs VSD direktorius Gediminas Grina.Ved. Liepa Želnienė

Šią savaitę kone visam pasauliui su nerimu laukiant naujų žinių iš Romos Agostino Gemellio klinikos, kur jau daugiau kaip dvi savaites gydomas popiežius Pranciškus, radosi ne viena proga apmąstyti, ką Bažnyčiai davė Pranciškaus pontifikatas. Penktadienį į Romą išskridusi Lietuvos piligrimų grupė nesulauks planuotos audiencijos pas popiežių, tačiau galės prisijungti prie tikinčiųjų, kasdien Šv. Petro aikštėje kalbančių rožinį už popiežiaus sveikatą, sakė vienas iš piligrimų, vyskupas emeritas Lionginas Virbalas, kelionės išvakarėse apsilankęs „Mažojoje studijoje“. Išgirsite Pranciškui skirtą pokalbį bei vedamojo skiltį, kurios klausydami dar kartą įsitikinsime, kad šis popiežius nepaliauja stebinti net ir gulėdamas ligos patale ir vadovauja Bažnyčiai iš Gemellio klinikos palatos.Kita savaitės tema – trečiosios karo Ukrainoje metinės. Apie galimybes jį užbaigti dramatiškų geopolitinių pokyčių fone – VU TSPMI dėstytojo Mariuszo Antonowicziaus komentaras.„Krikščioniškosios minties“ puslapyje - Fordhamo universiteto teologijos profesoriaus Bradfordo Hinze pastabos apie popiežiaus Pranciškaus puoselėjamą Bažnyčios viziją.Užgavėnėms skirtas fragmentas iš 1994 m. „Mažosios studijos“ archyvų - klausytojų atsiųsta „pranašystė“ apie tai, kas laukia mūsų pasaulio, ir stulbinama jos pradžia: „Amerika, Amerika išduos Europą“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Ar įmanoma taika po tokio karo? Pokalbis su istoriku Robertu Petrausku ir VU TSPMI politologu Gintu Karaliumi.Koks Klaipėdos vaidmuo Lietuvos laisvės istorijoje? Pokalbis su istoriku Vasilijumi Safronovu ir žurnalistu Rimu Bružu.Ar aktyvi akademinės muzikos leidyba? Pokalbis su Šv. Kristoforo orkestro direktoriumi Nerijumi Masevičiumi ir Muzikos informacijos centro direktore Radvile Buivydiene.Kaip video žaidimai keičia pasaulį? Pokalbis su videožaidimų kritike Marijam Didžgalvyte ir Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos valdybos pirmininku Ryčiu Jadzevičiumi.Ved. G. Narušytė ir G. Griniūtė

„Svarbiausia, kad vaikučiai būtų sveiki, o tada norėčiau, kad visi kartu išvyktume gyventi kur nors toliau nuo Ukrainos, kad galėtume gyventi tyliai ir niekas neprimintų to, ką patyrėme. Svajoju, kad Veronika, nors ir neturi rankytės, tikiuosi, kad gaus protezą, kad galėtų ja ir apsikabinti, ir pasisveikinti, pamojuoti“, – sako Aliona Černiak. Ji per vieną dieną neteko viduriniosios dukters, namų, vyras apdegė 60 procentų kūno, 4 metų sūnus irgi nukentėjo, o 11 metė dukra Veronika nebeturi dešinės rankos. Visa tai įvyko dėl rusų paleisto sprogmens, pataikiusio į šalia jų namų stovėjusią mašiną su dujų balionais.„Dabar, manau, įžengėm į trečią šito ilgo proceso etapą. Jau susitaikėm su mintimi, kad šitas karas gali tęstis dar dešimtmetį – ne dar vienerius metus ar dar vieną žiemą. Nes prieš tai sakėm, kad štai – sunkiausia žiema per visą mūsų istoriją. Bet dabar kiekviena žiema vis sunkesnė ir sunkesnė. Todėl dabar ir mūsų elgesys bei požiūris labiau primena antikos laikus, senovės Graikijos filosofiją. Nes matom savo gyvenimą kaip likimą, fatum. Kur mes negalim nieko padaryti. Niekas nuo mūsų nepriklauso. Nei karo baigtis, nei kiek laiko jis dar tęsis...“, – sako Ukrainos rašytojas Andriy Lyubka, dabar daugiausiai užsiimantis savanoryste.„Ar lietuvių folkloras gali tapti mūsų švelniosios galios įrankiu?“ Tokią diskusiją kelia VU TSPMI prof. Ainė Ramonaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Vokiečiai išrinko ne tik naują valdžią, bet ir sprendė dėl Europos ateities. Kokia ji bus? Ir kaip nauja Vokietijos dauguma laikysis susitarimų su Lietuva?Dalyvauja: Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, europarlamentaras Virginijus Sinkevičius, VU TSPMI dėstytojas dr. Gintas Karalius ir LRT korespondentė Vokietijoje Vytenė Banser.Ved. Mindaugas Aušra

Miuncheno saugumo konferencija Europai tapo šaltu dušu. Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentas J. D. Vencas pasisakė ne apie saugumą, o sukritikavo Europos demokratiją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad sprendimus Šiaurės Aljanse jau priima Putinas, todėl Europa turi kurti savo gynybos pajėgas. O Jungtinės valstijos jau pradeda derybas dėl Ukrainos be Ukrainos.Koks bus pasaulis po Miuncheno? Ar Europa ir Jungtinės Amerikos Valstijos dar partnerės?Laidoje dalyvauja Seimo NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas, VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė, europarlamentaras Dainius Žalimas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) vadovas Linas Kojala.Ved. Liepa Želnienė

Tema ne nauja, pavyzdžių ne vienas. Greitai bus 20 metų nuo sprendimo Šiaulių Prisikėlimo aikštės skvere pastatyti paminklą Tautos laisvei ir dėl jos gyvybę paaukojusiems tautiečiams. Tačiau paminklo vis dar nėra. Kas trukdo Šiauliuose, o ir kituose miestuose susitarti?Laidoje dalyvauja VU TSPMI dėstytoja dr. Viktorija Rimaitė-Beržiūnienė, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius, architektas prof.Gintaras Čaikauskas, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pareigas pradėjęs eiti ir prisiekęs Donaldas Trumpas žada naujas pasaulio taisykles ir naujus vėjus verslo taisyklėse. Iškeliant pirmiausia JAV dominavimą.Šalia jo – trys turtingiausi planetos žmonės – Elonas Muskas, Jeffas Bezosas ir Markas Zuckerbergas, valdantys socialinius tinklus ir didžiules įtakingas korporacijas.Kadenciją baigęs JAV prezidentas Joe Bidenas jau paragino amerikiečius saugotis pavojingos oligarchijos.Ar Amerika bus valdoma oligarchų?Laidoje dalyvauja VU TSPMI politologas Kęstutis Girnius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Sima Rakutienė, publicistas Aidas Puklevičius, Reklamos ir socialinių tinklų ekspertas Arijus Žakas, politologas Andrius Bielskis.Ved. Marius Jokūbaitis

47-ojo JAV prezidento Donaldo Trumpo priesaika ir inauguracijos kalba. Tiesioginė transliacija.Laidoje vieši VU TSPMI prof. Dovilė Jakniūnaitė.Ved. Ieva Balsiūnaitė

„Amerikiečiai XVIII a. daiktus laiko senais. Kitąmet ši šalis minės 250-ąsias Amerikos nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos metines. Bet po to nuvyksti į Romą, užeini į Šv. Klemenso baziliką, pasigroži Viduramžių mozaikomis ir choro vieta centrinėje navoje, o paskui nusileidi į rūsyje esančios IV a. bažnyčios liekanas, kurios ilgą laiką glūdėjo po žeme, ir atrastos tik XIX a. vykusių kasinėjimų metu. Šiemet sukanka 1700 metų nuo Nikėjos Susirinkimo. Skirtingai nuo seniai užmirštų ir vėliau atkastų Šv. Klemenso bažnyčios liekanų, kiekvieną sekmadienį kalbame Nikėjoje vyskupų sukurtą ir patvirtintą tikėjimo išpažinimo formulę. Šie žodžiai turi didelę išliekamąją galią, ir ji vis dar labai apčiuopiamai veikia mūsų egzistenciją. „Atsistokime ir sukalbėkime mūsų Credo arba ‚tikėjimo išpažinimą‘, - sako Mišioms vadovaujantis kunigas. Jis neragina kalbėti ‚jų Credo‘. Nikėjos Credo laikymasis tebėra teisingo tikėjimo ženklas" Plačiau - vedamojo skiltyje.Kas negerai su pasauliu arba pokalbis su kultūros istoriku Vytautu Ališausku apie tai, kodėl karališkos brangenybės sukelia ginčus ir prieštaravimus.Apie etinius Lietuvos ekonominės politikos aspektus - VU TSPMI dėstytojo Mariuszo Antonowicziaus komentaras.„Krikščioniškos minties puslapis": Thomas Merton „Estetika ir malda".„Tėvo Antano pasakojimai“ - apie religiją ir politiką.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie laimę atleisti skolas".Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Siriją 24 metus valdęs Basharo al Asado režimas žlugo per kelias savaites. Susikrautus turtus palikęs diktatorius spruko slėptis į Rusiją. Sukilėliai perima valdžią ir kuria naują Vyriausybę. Jų vadas jau ieško kontaktų su pasaulio lyderiais ir priekaištauja Iranui.Kaip keisis pasaulis po revoliucijos Sirijoje?Laidoje dalyvauja VDU Regionistikos katedros profesorius Egdūnas Račius, VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė, karybos apžvalgininkas Egidijus Papečkys ir Lietuvos karo akademijos mokslo darbuotojas Šarūnas Rinkevičius.Ved. Liepa Želnienė

Prezidentas Gitanas Nausėda įpusėja susitikimus su kandidatais į ministrus. Visgi pasitaiko, kad prezidentui jau pristatyti kandidatai tapti ministrais atsisako - taip pasielgė Alytaus meras socialdemokratas Nerijus Cesiulis. Nepartinių kandidatų vis dar sunkiai ieško partija “Nemuno aušra”. Pats prezidentas neatmeta, kad Vyriausybė šįkart gali būti tvirtinama ne visos sudėties.Ar Vyriausybės formavimas sklandus?Laidoje dalyvauja Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas, LSDP pirmininko pavaduotojas Juozas Olekas, Partijos „Nemuno Aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė, ministru tapti nepanoręs Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, kandidatas į teisingumo ministrus advokatas Gintautas Bartkus.Ved. Liepa Želnienė

VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė: stebina, kaip greitai formuojama nauja JAV administracija. Tuo metu vertindama Lietuvos valdžios formavimą Dovilė Jakniūnaitė teigia, kad kartais atrodo, jog politikus valdžia užklupo netikėtai.Ved. Deividas Jursevičius

Kovodama su nelegalia migracija Vokietija ėmėsi visų savo sienų kontrolės. Be to, svarstoma įvesti ir apgręžimo politiką, o migrantus sugrąžinti šalims, per kurias jie pateko į Europos Sąjungą. Kritikai sako, kad Vokietijos sprendimai kelia grėsmę Šengeno erdvės ateičiai ir nėra pagrįsti.Ar Šengeno zonai gresia žlugimas?Laidoje dalyvauja Vidaus reikalų viceministrė Agneta Ladek, RESC vyr. politikos analitikas Vladimiras Laučius, VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė, LRT bendradarbiai Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas ir Vokietijoje Vytenė Banser.Ved. Liepa Želnienė

Kandidatai į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentus demokratė Kamala Harris ir respublikonas Donaldas Trumpas pirmą kartą susirungė debatuose. Ekspertai sako, kad jie gali nulemti ir rinkimų laimėtoją.Kas laimėjo debatus?Laidoje dalyvauja VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė, Duomenų analizės bendrovės „Repsense“ vadovas Mykolas Katkus, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala, Niujorko lietuvė Rosita Šilėnė.Ved. Liepa Želnienė

Vengrija atveria vartus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Su Vladimiru Putinu susitikęs Viktoras Orbanas nusprendė, jokios grėsmės Europai jie nekelia.Dėl to susirūpino Baltijos ir Šiaurės šalys bei Europos Komisija. Vengrijos užsienio reikalų ministras jau ne pirmą kartą apkaltino Baltijos šalis vykdant melo kompaniją, o rusai esą reikalingi atominės elektrinės statybai.Ar Vengrijos demaršas prieš Baltijos šalis turi sulaukti atsako?Laidoje dalyvauja Užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas, VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas, Vengrijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Valdonė Sakalauskaitė-Mosdoczi, Europos parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Petras Auštrevičius, Seimo Europos reikalų komiteto narys Giedrius Surplys.Ved. Marius Jokūbaitis

Kulkų banga sugriovė Jungtinių Amerikos Valstijų saugumo iliuzija. Ar pasikėsinimas į Trumpo gyvybę ir jo pergalinga laikysena laimėjo rinkimus? Ir kodėl smurtas tapo ne tik amerikiečių, bet ir europiečių politine realybe?Dalyvauja: Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė, VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala ir Pasaulio lietuvių bendruomenės vicepirmininkas Laurynas Misevičius.Ved. Mindaugas Aušra

Po Donaldo Trumpo ir Joe Bideno debatų netyla raginimai pastarajam trauktis iš kovos dėl JAV prezidento posto. Prezidento šeima stoja mūru už jo galimybes toliau kandidatuoti. Su J.Bidenu susitikę demokratų gubernatoriai reiškia paramą, tačiau raginimai trauktis vis garsiau girdisi ir iš demokratų stovyklos. Baltieji rūmai sako, kad J. Bidenas tęsia rinkimų kampaniją.Laidoje dalyvauja VU TSPMI prof. Dovilė Jakniūnaitė, rašytojas, publicistas Aidas Puklevičius, politologas Kęstutis Girnius, LRT RADIJO bendradarbis, dirbantis Ukrainoje Maksimas Milta.Ved. Agnė Skamarakaitė

Donaldo Trumpo ir Joe Bideno prezidentiniai debatai parodė, kad Ukraina, Rusija ir NATO – vienas labiausiai skaldančių klausimų. O amerikiečiai labiau palaiko aršią Trumpo poziciją.Kokias žinutes išgirdo naujus lyderius renkanti Europa ir kariaujanti Ukraina?Dalyvauja: Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, komiteto pirmininko pavaduotojas Giedrius Surplys, VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas ir Merilando Universiteto vyr. mokslininkė, saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė.Ved. Mindaugas Aušra

Per tris mėnesius Rusija patyrė dvi dideles teroristines atakas – koncertų salėje Maskvoje ir praėjusį savaitgalį Dagestane. Ekspertai kalba apie augančias religines ir etnines įtampas Rusijos Federacijos viduje. Politikos analitikai jau kurį laiką svarsto, kad neramumai Maskvos kolonizuotose respublikose gali lemti Rusijos subyrėjimą.Laidoje dalyvauja Ženevos tarptautinių ir plėtros studijų instituto dėstytojas Gražvydas Jasutis, Lietuvoje gyvenantis baškirų aktyvistas Ruslan Gabbasov, Visuomenės informacinio saugumo agentūros įkūrėjas Mindaugas Sėjūnas, VU TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio aptarimui Mažojoje studijoje pasirinkome patį pirmąjį numerio straipsnį – Laišką redaktoriui, kuris puikiai atliepia šiuo metu visuomenėje vėl kilusias diskusijas po to, kai nuspręsta pervadinti Vilniaus Salomėjos Nėries gimnaziją ir atsisakyti poetės, kaip prisidėjusios prie okupacinio režimo įtvirtinimo, vardo. Ar šiuo metu pastebimi mėginimai normalizuoti viešų veikėjų kolaboravimą su totalitariniais režimais ar bent aktyviai prisitaikyti prie jų rodo istorijos neišmanymą? Laiško redaktoriui autorius ir šiandieninės laidos svečias, filosofas ir VU TSPMI dėstytojas Simas Čelutka mano, kad tai veikiau atskleidžia politinės-moralinės filosofijos ir refleksijos trūkumą. Svečią „Mažojoje studijoje“ kalbina VU Filosofijos ir istorijos fakultetų dėstytojas ir mūsų radijo bendradarbis Laurynas Peluritis.Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Pasikėsinimu į Slovakijos premjero Roberto Fico gyvybę įtariamas 71-erių poetas, kuris anksčiau dirbo prekybos centro apsaugininku. Slovakijos Vyriausybė įsitikinusi, jog pasikėsinimas - politinio pobūdžio.Briuselis teigia, kad „užsienio agentų“ įstatymas panašus į galiojantį Rusijoje yra didelė kliūtis Sakartvelo kelyje į ES. JAV tikina, kad Sakartvelas dar turi laiko pakeisti kursą. 80 proc. kartvelų pritaria šalies narystei ES ir tai demonstruoja didžiuliuose protestuose bei trauktis neketina.Laidoje dalyvauja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Sakartvelo Politikos instituto direktoriaus pavaduotoja Renata Skardžiūtė-Kereselidzė, buvusi Sakartvelo Parlamento narė, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala, VU TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su VU TSPMI doktorante Neringa Mataityte apie emocijų vaidmenį tarptautinėse klimato kaitos derybose.Su kokiomis problemomis susiduria ukrainiečiai dokumentuodami Rusijos įvykdytus karo nusikaltimus? Apie tai pasakoja Ukrainos pilietinio tinklo OPORA valdybos pirmininkė Olha Aivazovska.Taktinė medicina – kiek lietuviai domisi ir ką reikėtų apie ją žinoti? Pokalbyje dalyvauja Locked N‘Loaded mokymų vadovas Povilas Rubinas.Lietuvoje pirmą kartą vykdomas pasaulinis su demencija susijusių nuostatų tyrimas. „Reikia, kad žmonės suprastų, kad nesmerktų to, ko nesupranta. Mes bijome atvirai prisipažinti, kad yra visokių ligų pasaulyje, išmokti bendruomeniškai gyventi.“ – sako Vida Stokienė, globojanti vyrą, kuris serga Alzheimerio liga. Pokalbyje dalyvauja Vida Stokienė ir asociacijos „Demencija Lietuvoje “ prezidentė Ieva Petkutė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jau trečiadienį Lietuva minės narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmetį. Per šį laiką keitėsi ne tik Lietuva, bet ir visa Europos Bendrija.Svarbiausias klausimas – ar prie Europos Sąjungos prisijungs šalys kandidatės – lieka neatsakytas. Sakartvelą, Vakarų Balkanų šalis veikia geopolitiniai pokyčiai, Ukraina kovoja ir su agresoriumi, ir su korupcija, ir su priešišku kai kurių šalių nusistatymu.Ar įmanoma tikėtis Europos sąjungos plėtros artimiausią dešimtmetį?Laidoje dalyvauja Sakartvelo politikos instituto direktoriaus pavaduota Renata Skardžiūtė-Kereselidzė, VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas, Vyriausybės strateginės analizės centro vyriausiasis analitikas Justinas Mickus, buvęs Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, europarlamentaras Petras Auštrevičius.Ved. Marius Jokūbaitis

VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad ES „zuikiavo“ nemokėdavo kainos už laisvę ir saugumą. Pasak profesoriaus, šiuo metu didžiausias ES iššūkis – investicijos į gynybos pramonę. R. Vilpišauskas pasigenda diskusijų, ką Lietuvai reikš Ukrainos priėmimas į ES.Ved. Deividas Jursevičius

Nuo reguliarių skambučių Vladimirui Putinui plataus masto karo pradžioje iki teiginių, kad NATO kariai galėtų būti siunčiami į Ukrainą ir nėra nesvarstytinų klausimų, siekiant garantuoti, kad Rusija nelaimėtų Ukrainoje. Taip stipriai pasikeitė Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono elgsena ir retorika. Kodėl? Ir ar Prancūzijos prezidentas gali gali įkūnyti taip dabar Europai reikalingą lyderystę?Laidoje dalyvauja VU TSPMI dėstytojas Gintas Karalius ir to paties instituto profesorius Tomas Janeliūnas , žurnalo „IQ“ biuro Briuselyje vadovas Evaldas Labanauskas, Paryžiaus „Sciences Po“ Tarptautinių santykių instituto lektorė, VDU politologė Emilija Pundziūtė-Gallois.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šiemet sukanka dvidešimt metų nuo tos akimirkos, kai buvo užantspauduotas dar Sąjūdžio laikais išreikštas Lietuvos žmonių troškimas sugrįžti į Europos tautų šeimą, nuo kurios ištisus 50 metų buvome atplėšti brutalios sovietų okupacijos. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva oficialiai tapo Europos Sąjungos nare valstybe, lygiai metais anksčiau šią valią Lietuvos Respublikos piliečiai išreiškė per referendumą. Už Europos Sąjungos plėtrą, įtraukiant į bendriją buvusias sovietinio bloko valstybes, nuosekliai pasisakė ir tuometinis popiežius Jonas Paulius II, Europos idėją kone vienbalsiai palaikė ir Katalikų Bažnyčios vadovai narystės siekiančiose šalyse, minėdami bendrą Europos krikščionišką paveldą ir tikėjimą, įkvėpusį Europos Sąjungos tėvus kūrėjus. Kiek svarbus buvo religinis veiksnys vieningos Europos idėjai? Kaip katalikybė paveikė kasdienį Lietuvos gyventojų mąstymą apie Europos Sąjungą? Laidos viešnia - VU TSPMI dėstytoja Rosita Garškaite-Antonowicz, neseniai apgynusi daktaro disertaciją „Katalikybės vaidmuo kasdieniame mąstyme apie Europos Sąjungą: Lietuvos atvejis“.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Rusijos puolimo atveju, Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis pati. O NATO 5-ojo straipsnio garantijos nėra automatinės. Taip sako buvęs amerikiečių sausumos pajėgų vadas Europoje.Kokią atgrasymo ir gynybos strategiją kuria Lietuva?Dalyvauja: Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Karo akademijos prof. Giedrius Česnakas, VU TSPMI prof. Dovilė Jakniūnaitė ir atsargos pulk. Gintaras Ažubalis.Ved. Mindaugas Aušra

Niekas neabejoja, kad už Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirties stovi V. Putinas. Tačiau kodėl tai įvyko būtent dabar? Ir ar A. Navalno mirtis įžiebs neramumus Rusijoje?Diskusijoje dalyvauja: Eurokomisaras Virgijinus Sinkevičius, europarlamentarė Rasa Juknevičienė, analitikas Marius Laurinavičius ir VU TSPMI politologas Vytis Jurkonis.Vasario 16 d. ypatingojo režimo pataisos kolonijoje Arktyje mirė Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas. Artimieji jo kūno vis dar negali atgauti. Navalno atstovė spaudai sakė, kad Rusijos tyrimų komitetas vengia atiduoti palaikus.Kalėjimo administracijos pranešime sakoma, kad po pasivaikščiojimo jis „pasijuto blogai“ ir „beveik iš karto prarado sąmonę“. Tačiau jau yra pranešimų, kad ant Navalno kūno aptiktos mėlynės nuo traukulių ir krūtinės suspaudimų.Ved. Mindaugas Aušra

Socialdemokratams apsisprendus nekelti kandidato prezidento rinkimuose ir paremti Gitano Nausėdos kandidatūrą, ekspertams kyla klausimas, ar Lietuvoje tebėra kairioji politika.Politologai jau seniai pasigenda kairiųjų ir dešiniųjų ideologijų partijose, nes dominuoja pragmatizmas.Ar Lietuvoje dar liko kairės politikos? Ir kaip vertinti socialdemokratų sprendimą nekelti savo kandidato prezidento rinkimuose?Laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto politikos filosofijos profesorius, Kairiųjų aljanso atstovas Andrius Bielskis, politologas Mažvydas Jastramskis, Londono universiteto koledžo sociologijos dėstytoja ir VU TSPMI mokslininkė stažuotoja Gražina Bielousova, Seimo nariai socialdemokratai Gintautas Paluckas ir Algirdas Sysas.Ved. Marius Jokūbaitis

Lietuvoje jau kurį laiką stebime pastangas normalizuoti sovietmetį: kultūros lauke gajus įsitikinimas „ir tada dirbome Lietuvai“, kai kurie istorikai atvirai romantizuoja sovietinę kasdienybę ir netgi Lietuvos sovietinę nomenklatūrą, heroizuojami tokie tarybiniai rašytojai kaip J. Marcinkevičius, o represijų nepatyrusio jaunimo tarpe plinta sovietmečio egzotizavimo tendencija. Atrodo, kad šių nuostatų niekaip nekoreguoja net ir Rusijos-Ukrainos karo realybė. Todėl rodosi aktualu apie tai ir toliau diskutuoti.Laidoje svarstomi klausimai: iš kur kyla bandymai normalizuoti sovietmetį? Kodėl vis mažiau kalbama apie santvarkų skirtumus, totalitarizmo prigimtį? Kas yra „tautinis komunizmas“? Kaip įgalinti atviresnį požiūrį į save, savo veikimo ir galvojimo įpročius? Apie tai diskutuojame su filosofe, istorike, VU TSPMI docente dr. Nerija Putinaite.Ved. Simas Čelutka

Vakarų valstybės šiuo metu susiduria su daugybe sudėtingų iššūkių: sekinantis Rusijos karas prieš Ukrainą, Hamas išpuolis prieš Izraelį ir aštrėjanti padėtis Artimuosiuose Rytuose, centro dešinės ir centro kairės partijų nuosmukis tokiose šalyse kaip Vokietija ir Prancūzija, auganti visuomenės poliarizacija, agresyvėjanti Kinija ir kiti autoritariniai režimai. Negalima pamiršti ir klimato kaitos, dirbtinio intelekto raidos, migracijos ir kitų temų. Visa tai kartu sudėjus, kyla klausimas – kur visa tai veda? Ar Vakarai turi energijos mobilizuotis ir atremti šiuos iššūkius? Kas šiandien vienija Vakarų valstybes? Ar dar esama apčiuopiamo Europos ar Vakarų vertybinio pamato, kuris motyvuotų ir įkvėptų, suteiktų vilties ir ryžto neramiais laikais? Apie tai diskutuojame su politologu, VU TSPMI dėstytoju dr. Gintu Karaliumi.Ved. Simas Čelutka

Stebint Lietuvos viešosios erdvės diskusijas, gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos katalikai gana skeptiškai žiūri į Europos Sąjungą. ES paprastai siejama su modernybe ir sekuliarizacija, liberaliu arba kairuolišku požiūriu į seksualinę moralę, šeimos institutą ir lytiškumą, taip pat su prielankumu migrantams. Daliai katalikų šios tendencijos kelia nerimą ir jie jas sieja būtent su ES įtaka. Kita vertus, Europos Sąjunga stipriai prisideda prie Lietuvos ekonominio saugumo ir klestėjimo, užtikrina piliečių vertinamas laisves ir mobilumą, įtvirtina Lietuvos strateginę gravitaciją į Vakarus ir tolyn nuo Rusijos. Žvelgiant į šį kompleksiškumą, darosi smalsu, koks yra Lietuvos katalikų požiūris į Europos Sąjungą? Ar Lietuvos katalikai – euroskeptikai? Ar veikiau kritiški, ambivalentiški palaikytojai? Apie tai – pokalbis su VU TSPMI dėstytoja, socialinių mokslų daktare Rosita Garškaite-Antonowicz.Ved. Simas Čelutka

Išbaigta Europos Sąjunga yra geriausia investicija į taiką, saugumą ir gerovę, savo metiniame pranešime pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Anot jos, jei sprendimus pajėgė priimti 27 narės, tai juos priims ir 30 valstybių. Visgi dalis Europos politikų Europos Sąjungos plėtrai priešinasi.Ar įmanoma Europos Sąjungos plėtra ir kaip jai pasirengti?Laidoje dalyvauja Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, europarlamentarai Juozas Olekas ir Andrius Kubilius, VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė.Ved. Liepa Želnienė

Lietuvos intelektualinėje padangėje neseniai pasirodė nauja ir svarbi knyga. Vilniaus universiteto leidykla išleido šio universiteto mokslininko, VU TSPMI docento, idėjų istoriko Justino Dementavičiaus knygą „Tradicijos palikimas: centro dešinės ideologinė vaizduotė Lietuvoje“. Ši knyga turėtų būti svarbi ne tik centro dešinės vidinėms tapatybės refleksijoms, bet ir puikus pavyzdys su idėjomis ir intelektualiniu Lietuvos paveldu dirbantiems istorikams, filosofams ir politikos mokslininkams.Laidoje su knygos autoriumi svarstome apie Lietuvos centro dešinės intelektualinės tradicijos raidą ir ypatumus, tiek visuomenėje geriau žinomus mąstytojus (A. Maceina, S. Šalkauskis), tiek ir mažiau žinomus vardus (A. Jakštas-Dambrauskas, M. Krupavičius, P. Dielininkaitis). Pokalbio metu aptariami šie klausimai: koks yra konservatizmo ir krikščioniškosios demokratijos santykis? Kodėl centro dešinė skeptiškai vertina valstybę ir jos galios naudojimą? Kaip suderinamas asmens akcentavimas su bendruomeniškumu ir politiniais interesais? Kaip galima paaiškinti šiandieninę TS-LKD partijos vidinę įtampą tarp konservatyvaus ir krikdemų flango? Apie visa tai – pokalbis su J. Dementavičiumi.Ved. Simas Čelutka

Kokį tarpukario Lietuvos moterų paveikslą piešia knyga apie dvi to meto elito atstoves - seseris Sofiją Smetonienę ir Jadvygą Tūbelienę? Apie tai pasakoja knygos „Dviese. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė. Modernybės vėjai ir lietuvių inteligentija“ autorė Ingrida Jakubavičienė.Vasaros sezonas ir ligos – ko saugotis? Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktoriumi Vaidotu Gruodžiu.Rugpjūčio 9 d. sukanka treji metai nuo Baltarusijos prezidento rinkimų ir kilusių masinių protestų. Kuo per tą laiką tapo Baltarusija? Pokalbyje dalyvauja VU TSPMI politologas Vytis Jurkonis ir Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka.rtVed. Agnė Skamarakaitė

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje, tikimasi, taps istoriniu. Nuo išaugusio narių skaičiaus iki atnaujintų gynybos planų. Tačiau ką gaus Ukraina vis dar neaišku. Ar tikrai šis susitikimas taps istoriniu? O gal įsirašys į vadovėlius kaip nuviliantis ir vakarų nuovargį demonstruojantis?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Žygimantas Pavilionis, Dovilė Šakalienė;VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė; VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas.Ved. Jurgita Čeponytė

Įvykiai Rusijoje prikaustė pasaulio dėmesį ir uždavė šimtus klausimų. Kas iš tiesų vyksta ir kaip tai pakreips situaciją pačioje Rusijoje? Kokių naujų galimybių tai suteikia Ukrainos kontrpuolimui? Kaip įvykiai Rusijoje pakeis Vakarų veiksmus ir ar tai galėtų pakoreguoti NATO viršūnių susitikimo Vilniuje programą?Dalyvauja:Darius Antanaitis atsargos majoras, karybos ekspertasDovilė Jakniūnaitė VU TSPMI profesorėIndrė Vareikytė informacinių karų ekspertėAlvydas Medalinskas politologasVed. Jurgita Čeponytė

Kalbant apie šių dienų politinį gyvenimą, mažai kas, o ir išvis ar kas nors pasigestų jame tokio dalyko, kaip nuosaikumas. Viešoji nuomonė kur kas dažniau pasisako už tvirtus, rytžingus, net radikalius svarbių klausimų sprendimus, o nuosaikumą linkusi sieti su aiškios pozicijos neturėjimu ir vengtinu dalyku šiais neramiais laikais. Tačiau šiandieninį pokalbį „Mažojoje studijoje“ galėtume pavadinti nuosaikumo kaip dorybės apgynimu, pasiremiant antikinės filosofijos mąstytojais, galinčiais atverti mūsų laikams visiškai netikėtų perspektyvų. Laidoje vieši filosofas, VU TSPMI dėstytojas dr. Vilius Bartninkas, o jį kalbina mūsų studijos bendradarbis Laurynas Peluritis.Plačiau apie politinį nuosaikumą siūlome paskaityti V. Bartninko straipsnyje „Kas yra politinis nuosaikumas?“, išspausdintą žurnale „Naujasis židinys-Aidai“.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Šiuo metu vyksta itin intensyvios diskusijos apie dirbtinį intelektą, jo teikiamas galimybes ir keliamus iššūkius. Pozicijos išsiskiria kardinaliai: viena vertus, technoutopistai pranašauja, kad dirbtinio intelekto pažanga išlaisvins žmoniją nuo monotoniško darbo ir atvers neribotas galimybes, tuo tarpu katastrofistai žmonijai piešia niūrų scenarijų – jos esą laukia išnykimas. Kur slypi tiesa?Šioje laidoje dirbtinis intelektas nagrinėjamas iš dviejų – meno ir politikos – perspektyvų. Keliami klausimai apie meninės kūrybos prigimtį ir ateitį: ar kūriniai, kuriuos akimirksniu sukuria dirbtinis intelektas, laikytini menu? Kuo skiriasi žmogiškoji ir mašininė kūryba? O gal dirbtinis intelektas menininkams pasitarnaus kaip naudinga pagalbinė priemonė?Kalbant apie politiką, atkreiptinas dėmesys į fundamentalų paradoksą. Viena vertus, dirbtinio intelekto vystytojai šiandien patys skambina pavojaus varpais ir ragina stabdyti jo vystymą; kita vertus, auganti Vakarų konkurencija su Kinija kaip tik skatina jį kuo sparčiau vystyti. Ar įmanoma išspręsti šį paradoksą? Kaip apskritai dirbtinis intelektas keičia valstybių tarpusavio santykius?Apie visa tai – pokalbis su menotyrininkėmis dr. Skaidra Trilupaityte (LKTI) ir prof. Agne Narušyte (VDA) bei VU TSPMI doktorantu Justinu Lingevičiumi.Ved. Simas Čelutka

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - Ibicoje gyvenanti Eglė Blekaitytė.Kokia Afrikos valstybių pozicija Rusijos karo prieš Ukrainą atžvilgiu? Kaip šiame žemyne reiškiasi ir veikia Rusijos minkštoji galia? Minint UNESCO paskelbtą tarptautinę Afrikos dieną , pasikalbėsime su VU TSPMI lektore Giedre Biržyte.Beveik 1000 tėvų ar globėjų siekia pakeisti Lietuvos darželiuose vyraujančią privalomo miego dieną praktiką ir įtvirtinti vaikams galimybę ilsėtis taip, kaip palankiausia kiekvienam vaikui individualiai, t.y., nebūtinai miegant ar gulint lovoje. Pietų miego reforma – neformali piliečių iniciatyvinė grupė. Iniciatyvą palaiko Šeimų asociacija. Tai judėjimas, siekiantis vienyti šeimas, užsiimti šeimų poreikių advokacija bei švietimu šeimoms ir apie šeimas. Kalbėsime su savivaldos atstovais, darželių vadovais, psichologais, miego specialistais.LRT faktaiAuksinis protasVed. Živilė Kropaitė

Pasaulio lyderių rubrikoje šį kartą pokalbis apie Vokietijos kanclerį Olafą Šolcą.Neseniai daug kalbėjome apie greitosios pagalbos medikus, užpultus pacientų. O su kokiomis situacijomis savo darbe susiduria ir kaip sprendžia agresyvaus žmonių elgesio problemą socialiniai darbuotojai?Apie tai su Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidente Jūrate Tamašauskiene.Paskelbti mokslo premijų laureatai.Kaip dėl Rusijos karo Ukrainoje keitėsi Lietuvos rusakalbių tapatybė? Apie tai menininkės ir VU TSPMI magistrės Neringos Rekašiūtės darbas, pavadinimu „Tapatybės perkonstravimas karo kontekste: Lietuvos rusakalbių atvejo analizė“. Tai geriausias 2023 m. Politikos ir medijų studijų magistro darbas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ukrainos aktualijas aptariame su LRT RADIJO bendradarbiu Alvydu Medalinsku.„Svarbiame pokalbyje“ - sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.Liepą „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip su augančiomis kainomis kovoja kitos valstybės. Diskusijoje kokius receptus pritaikyti augančioms kainoms dalyvauja finansų ministrė Gintarė Skaistė, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys, VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas.„Gyventi su kojos protezu galima lygiai taip pat įprastai, kaip ir be jo“ - tą teigia jojimo sportu aktyviai užsiimanti Roberta Orlauskaitė, kojos netekusi būdama 22-ejų. Jos protezuotojas Rytis Strautnikas pastebi, kad Roberta savo aktyvumu kai kada pralenkia net ir jį patį. Kaip neužstrigti stereotipuose, kad esi kitoks, kaip siekti savo tikslų ir įkvėpti tai daryti kitus? Apie tai – Vilniaus universiteto analitinės žurnalistikos studentės Elizabet Beržanskytės parengtame pasakojime.Kalbant apie karą Ukrainoje šiandien minimos ir Afrikos valstybės: kaip tos, kurios kentės nuo kilsiančios maisto krizės ir tos, kurių palankumą bando pelnyti Rusija. Rusijos propaganda veikia ir Afrikoje: apie tai LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažasVed. Agnė Skamarakaitė

Kokiomis nuotaikomis gyvena šių metų Eurovizijos šeimininkė Italija? Pokalbis su LRT RADIJO bendradarbe šioje šalyje Neringa Budryte.Baltarusijos žmonės netiki, jog revoliucija pralaimėta. Kaip jie jaučiasi dabar ir kas paskatino beprecedentį visuomenės pasipriešinimą autoritariniam režimui po 2020 m. prezidento rinkimų? Šį ir kitus aspektus su kolegomis tiria VU TSPMI doktorantė Vilija Navickaitė.Buvusi laikinoji Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministrė Olga Trofimtseva: karo padarytos žalos šalies žemės ūkiui ir aplinkai skaičiavimas bus ilgas ir skaudus procesas.Kaip Šventaragio tunto skautai ir bendruomenė padeda nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams?Ved. Karolina Panto