Podcasts about vu tspmi

Šiandien didžiąją laidos dalį skirsime gegužės 25 d. paskelbtai pirmajai popiežiaus Leono XIV enciklikai „Magnifica humanitas“. „Ką reiškia būti žmogumi, kai pačią mąstymo, darbo ir tikėjimo struktūrą perrašo protingos mašinos? Tai pagrindinis klausimas, kurį kelia „Magnifica humanitas“ – pirmoji popiežiaus Leono XIV enciklika. Šis dokumentas yra traktatas, bet ne apie dirbtinį intelektą, o apie žmogaus asmenį, parašytas iš technologinės revoliucijos, jau pakeitusios patirties koordinates, vidinės perspektyvos" Plačiau - vedamojo skiltyje ir pokalbyje su filosofu bei kultūros istoriku Vytautu Ališausku.Artėjant Pasauliniam gailestingumo kongresui - VU TSPMI dėstytojos ir tyrėjos Rositos Garškaitės-Antonowicz komentaras apie sociopolitines tikėjimo gailestingu Dievu pasekmes.„Ex cathedra“. Leono XIV enciklika „Magnifica humanitas“: meilės civilizacija skaitmeniniame amžiuje.Kun. Mozė Mitkevičius: „Apaštalas Paulius ir Švč. Trejybė“.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo apybraiža „Seksualumas ir teisingumas Bažnyčioje“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Prezidentas Gitanas Nausėda griežtai perspėjo kariaujančias šalis Europoje nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams. Jis teigia, kad tai būtų grubus suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimas. Rusija jau kurį laiką kaltina Baltijos šalis, kad jos suteikia savo oro erdvę ukrainietiškų dronų antskrydžiams prieš Rusijos energetikos ir karinę infrastruktūrą.Laidoje dalyvauja visuomenininkas Žilvinas Svitojus, VU TSPMI prof. Dovilė Jakniūnaitė, knygos „BAIMĖS FRONTAS. Kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip ją įveikti?“ autorius, agentūros „Bosanova“ vadovas Vytautas Matulevičius, Visuomenės informacinio saugumo agentūros įkūrėjas Mindaugas Sėjūnas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Švedijos žvalgyba skelbia, kad Rusijos ekonominė situacija bent tris kartus blogesnė nei manoma. Žiniasklaidoje pasirodo svarstymų, kad šalies ekonomika yra ant absoliutaus kracho ribos. Net vienas Dūmos narys grasina, kad jei ekonominė situacija nepagerės, rudenį Rusija susidurs su tuo, kad įvyko 1917-aisiais.Ar kalbos apie Rusijos ekonominį krachą nėra perdėtos?Laidoje dalyvauja: „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, VU TSPMI partnerystės docentas, energetikos ekspertas Romas Švedas, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.Ved. Jurgita Čeponytė.

„Velykų laikotarpis atnešė gerų žinių katalikybei: duomenis, rodančius staigų atsivertimų skaičiaus augimą, tad ši naujiena patraukė pasaulietinių žiniasklaidos priemonių dėmesį visame pasaulyje. Bet kaip vertinti šį reiškinį? Juk neginčytina, kad dabar į Bažnyčią įstojančių suaugusiųjų skaičius negali kompensuoti dešimtmečius kone visur vykusio narių mažėjimo. Gali būti, jog tai reiškia visai ką kita: kad baigėsi masinės katalikybės „sociologija“, o susiskaidžiusiame, ritualus praradusiame pasaulyje vadinamasis katalikiškas „pavidalas“ vėl tapo patrauklus." Plačiau - vedamojo skiltyje.Pirmą gegužės sekmadienį minime Motinos dieną, o visas gegužės mėnuo Katalikų Bažnyčioje yra pašvęstas Mergelės Marijos garbei. Šio mėnesio "Magnificat" maldyną pristatys leidyklos atstovė Inga Čiuberkytė, o dar vieną svarbią šio mėnesio pradžios datą – Gegužės 3-ąją – savo komentare aptars politologas, VU TSPMI dėstytojas Mariuszas Antonowiczius.„Krikščioniškos minties puslapis": Charlene Spretnak „Mergelė Marija ir modernybė".Kun Mozė Mitkevičius apie apaštalo Pauliaus Velykų teologiją.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Teatras teatre".Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

2022-aisiais politinė poliarizacija Lietuvoje buvo pati didžiausia per visą Nepriklausomybės laikotarpį, rodo politologės Ainės Ramonaitės su kolegomis atliktas tyrimas. Anot jo, labiausiai poliarizuojančios partijos yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Laisvės partija ir „Nemuno aušra“. Jų rėmėjai dažnai radikalizuojasi, nebegirdi argumentų ir ima demonizuoti priešingos stovyklos atstovus.Kokią žalą visuomenei daro poliarizacija ir ar įmanoma ją įveikti?Laidoje dalyvauja VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė, Leibnico socialinių mokslų instituto tyrėja Monika Verbalytė, MRU docentas Virgis Valentinavičius ir VU Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas.Ved. Liepa Želnienė

Vengrijoje įvyko tai, kuo dalis vengrų negalėjo patikėti. Po 16 metų baigėsi Viktoro Orbano era. Jo paties sukurta rinkimų sistema atsisuko prieš jį ir viską šluojančią pergalę padovanojo jo priešininkui. Kas dabar laukia Vengrijos ir Europos? Ir kaip tai paveiks kitus kraštutinius judėjimus Europoje, kurie Orbano eksperimentą laikė geru pavyzdžiu?Laidoje diskutuoja: Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Giedrius Drukteinis, europarlamentas Petras Auštrevičius, VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas, LRT TV užsienio naujienų redaktorius, tinklalaidės „Kas ten dedasi?“ vienas iš kūrėjų Vykintas Pugačiauskas, LRT radijo bendradarbė Vengrijoje Valdonė Sakalauskaitė-Mosdóczi.Ved. Jurgita Čeponytė.

Pasak profesoriaus Tomo Janeliūno, premjerė konfrontuodama su prezidentūra nejaučia savo pažeidžiamumo. Socialdemokratai atsimušė į dugną ir, jei nori išlikti, reikia keisti koaliciją, sako Tomas Janeliūnas, VU TSPMI profesorius. Jis taip pat sako, kad socialdemokratai kaip ir JAV vykdo naivią politiką dėl Baltarusijos.Ved. Deividas Jursevičius.

Kovo 28 d. popiežius Leonas XIV trumpam sraigtasparniu nuskris į mažytę Monako miestą-valstybę - turtingą šalį, kurioje egzistuoja „nematomas skurdas“, ir kuri dėl savo ypatumų galėtų tapti „taikos laboratorija“. Plačiau - vedamojo skiltyje.Antisemitizmas Lenkijoje, vyskupų bandymai tirti lytinio išnaudojimo atvejus Katalikų Bažnyčioje ir naujojo Krokuvos arkivyskupo pavyzdys - „Mažosios studijos“ korespondentės Katarzynos Korzeniewskos reportaže.Dviprasmiškas Gruzijos ortodoksų patriarcho Iljos II-ojo palikimas - VU TSPMI dėstytojos Rositos Garškaitės-Antonowicz komentaras.„Krikščioniškos minties puslapis“: William Placher „Sužeistas Dievas“.Kun. Mozė Mitkevičius apie Abraomą (2 dalis).Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo apybraiža „Ar Prancūzijoje vyksta krikščionybės atgimimas?“Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Milžiniško kiekio dokumentų apie Jeffrey'io Epsteino bylą paviešinimas praskleidė uždangą į turtų ir privilegijų pasaulį, kuriame nežabotai mėgaujamasi teisėmis ir neliečiamybe. Tai, kas slėpėsi už uždangos, sukėlė pasibjaurėjimą paprastiems mirtingiesiems, kuriems vis dar tebėra nesvetimi tokie dalykai kaip garbės ir padorumo jausmas. Anksčiau visada atrodė, kad moralinės normos egzistuoja net ir tada, kai jos ignoruojamos. Epsteino atvejį išskirtinai moderniu daro nūdienos pasaulio turtingų ir privilegijuotų vyrų begėdystė ir visiškas normų ar moralės kodeksų jausmo nebuvimas." Plačiau - vedamojo skiltyje.Vasario mėnesio „Magnificat" maldyną pristato leidyklos atstovė Inga Čiuberkytė.Kaip socialinių tinklų iškreiptas pasaulio matymas pradeda veikti valstybės valdymo sprendimus? VU TSPMI dėstytojo Mariuszo Antonowicziaus komentaras.„Ex cathedra“: popiežiaus Leono XVI žinia 34-osios Pasaulinės ligonių dienos proga „Samariečio atjauta: mylėti nešiojant kito skausmą".Kun. Mozė Mitkevičius: „Apaštalo Pauliaus draugai. Filemonas. 1 dalis“.Poeto Antano Šimkaus radijo apybraiža „Silpnadieniai“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Europos Sąjungos šalyse gimsta vis mažiau kūdikių, vidutiniškai viena moteris Europoje susilaukia 1,38 vaiko. Tam kad būtų užtikrinta kartų kaita suminis gimstamumo rodiklis turėtų siekti 2,1. Ekspertai kalba, kad dėl to ne tik trūksta darbo jėgos, didėja spaudimas socialinei sričiai, bet ir kyla grėsmė Europos tapatumui.Laidoje dalyvauja Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega,VU docentas Daumantas Stumbrys, VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė, LRT RADIJO bendradarbė Prancūzijoje Goda Klimavičiūtė, LRT RADIJO bendradarbė Suomijoje Aurelija Kaškelevičienė, LRT RADIJO bendradarbė Ispanijoje Kristina Nastopkaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kalėdinis pokalbis su LVK pirmininku, Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu: „Statykime gailestingumo miestą“.Iš sutemų - į šviesą: naują „Artumos“ numerį pristato žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Kaip neleisti poliarizacijai sugadinti Kalėdų švenčių? VU TSPMI dėstytojo, politologo Mariuszo Antonowicziaus komentaras.„Krikščioniškos minties puslapis“: Josef Pieper „Vėl išmokti matyti“.Iš „Mažosios studijos“ archyvo: Liudviko Jakimavičiaus „Laiminga diena“.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Rarotos, Kalėdos“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Žurnalistų bendruomenė rengia dar vieną didelį mitingą. Jie sako, kad valdančiųjų siekis kuo greičiau palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką yra aiškiausias orbaniško institucijų užvaldymo požymis. Kritikai atkerta, kad taip teigti nėra nei teisinio, nei politinio pagrindo. Anot jų, visuomeninio transliuotojo atleidimo palengvinimas - vienintelis būdas greitai išspręsti LRT krizę.Ar Lietuvai gresia orbanizacija?Laidoje dalyvauja VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, Filosofas, VU rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas, Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas, filosofas Laurynas PeluritisVed. Liepa Želnienė.

Socialdemokratai turėjo paskelbti, ką siūlys į krašto apsaugos ministrus. Buvo svarstoma, kad šias pareigas galėtų eiti dabartinis susisiekimo ministras Juras Taminskas, tačiau paskutinę minutę posėdžiai, kuriuose dėl to turėta susitarti, atšaukti. Partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad ministro paieškoms reiks daugiau laiko, šaltiniai kalba, kad Juro Taminsko kandidatūra netiko prezidentui. Savo ruožtu Rasa Budbergytė pareiškė, kad išmokti gynybos politiką yra trijų naktų darbas. Tačiau kritikai su tuo nesutinka ir stebisi, kodėl beveik 14 tūkstančių narių turinti partija vargsta ieškodama ministrų.Kodėl socialdemokratai neranda ministrų?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Remigijus Motuzas ir Mindaugas Lingė, LSDP tarybos narys, Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas, politologė, kairiųjų aljanso KARtu vadovė Jolanta Bielskienė ir VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas.Ved. Liepa Želnienė

Vietinių gyventojų kolaboravimo su okupaciniais režimais Lietuvoje tema nuolat pasirodo viešajame diskurse. Šioje laidoje į kolaboravimo temą iš atminties studijų perspektyvos pažvelgsime kartu su VU TSPMI dėstytoja ir mokslininke, Lietuvos istorijos instituto podoktorantūros stažuotoja dr. Liucija Vervečkiene. Laidoje aptarsime pačios kolaboravimo sąvokos kaitą, jos taikymą istoriniuose ir atminties studijų tyrimuose bei klausime, ar galime nubrėžti skirtį tarp kolaboravimo kaip išgyvenimo strategijos ir ideologinio bendradarbiavimo su okupantu, kaip tai identifikuoti iš šiandienos perspektyvos. Pašnekovė laidoje atskleis, kokios dar „tyliosios zonos“ Lietuvoje išlieka kalbant apie vietinių kolaboravimą nacistinės ir sovietinių okupacijų metais bei kaip neužsiimant teisėjo vaidmens tas sunkiai prakalbintinas temas galima atverti per pagrindinius atminties studijų šaltinius – sakytinę istoriją kaip komunikacinį lauką, sujungiantį kelių kartų patirtis ir jų vertinimus.Laidos pašnekovė – dr. Liucija Vervečkienė.Laidos vedėjos – prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Lietuvai gresia orbanizacija, sako “antruoju Sąjūdžiu” save vadinanti kultūros bendruomenė, pakilusi į streiką prieš Kultūros ministerijos atidavimą “Nemuno aušrai”. Pasak jų, bandoma užvaldyti institucijas, todėl aktyvi visuomenė turi stoti ginti valstybę ir demokratiją.Tačiau kai kurie politologai įspėja, kad sveiko pilietiškumo ribos peržengtos, protesto tikslai nėra demokratiški, o tai tik padės populistams augintis reitingus.Ar Lietuvai gresia orbanizacija?Laidoje dalyvauja KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė, VU dėstytojas, filosofas Laurynas Peluritis ir filosofas, VU rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas.Ved. Liepa Želnienė

Popiežių Leoną subrandino Peru – taip teigiama ką tik pasirodžiusioje pirmoje naujojo Katalikų Bažnyčios vadovo biografijoje, apie kurią pasakosime vedamojo skiltyje.Seime svarstant Reprodukcinės sveikatos įstatymą, žmogaus gyvybės apsauga susirūpinusios visuomeninės organizacijos kitą šeštadienį, spalio 4 d., kviečia susirinkti į Žygį už gyvybę. Plačiau apie iniciatyvą „Mažojoje studijoje“ pasakoja Krizinio nėštumo centro įkūrėja ir vadovė Zita Tomilinienė.Jungtinių Valstijų dešiniųjų aktyvisto Charlio Kirko nužudymo sukeltus atgarsius komentuos VU TSPMI tyrėja ir dėstytoja dr. Rosita Garškaitė-Antonowicz.„Krikščioniškos minties puslapis“: Robert Adolfs „Bažnyčios ateitis“.Arkiv. Visvaldo Kulboko pokalbis su kun. Moze Mitkevičium.Poeto Antano Šimkaus radijo apybraiža „Skara“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Pastaroji savaitė buvo gausi nuskambėjusių politinių įvykių. Lietuvoje tęsėsi vyriausybės skyrimo drama, JAV buvo nušautas prezidentą D. Trumpą palaikęs aktyvistas Charlie‘is Kirkas, į Lenkijos teritoriją įskrido dronų būrys. Ši laida – kvietimas į Lietuvos politinį gyvenimą pažiūrėti iš ilgalaikės perspektyvos. Po penkiasdešimt metų trukusio okupacijos laikotarpio jau trisdešimt penkerius metus gyvename nepriklausomoje šalyje. Keista, tačiau vis dar girdime sakant, kad Lietuva yra „buvusi sovietų sąjungos šalis“ ar „posovietinė valstybė“. Ar sovietmetis vis dar veikia mūsų kultūrą ir politiką? Ar esame posovietinė šalis? Apie tai Augminas Petronis kalbina VU TSPMI profesorę Ainę Ramonaitę.

Lenkija numušė jos oro erdvę pažeidusius rusiškus dronus. Tai pirmas kartas, kai Rusijos bepiločiai buvo numušti virš NATO šalies. Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad Rusija, regis, tai padarė tyčia. Penktadienį Baltarusijoje prasideda bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“. Gitanas Nausėda kiek anksčiau įspėjo, kad šios pratybos neturėtų būti panaudotos agresijai, tačiau jų metų į Lietuvą gali įskristi ir priešiškų valstybių dronų.Laidoje dalyvauja Ukrainoje kovojęs Arūnas Kumpis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas pulkininkas Donatas Škarnulis, VU TSPMI dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas.Ved. Agnė Skamarakaitė

❗ Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala, politologas Arvydas Medalinskas ir VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas komentuoja karščiausią dienos naujieną.00:00 Pažeista Lenkijos oro erdvė4:22 Koks atsakas? 8:23 Rusija stiprėja? 11:15 JAV ir Europos reakcija16:55 Putinas trina ribas 19:32 Zapad pratybos 21:52 Kiek pasiruošę provokacijoms? Youtube: https://www.youtube.com/watch?v=k3GStu2Jv8Y

JAV prezidentas Donaldas Trumpas surengė pasitarimą, kuriame aptarti pokario Gazos Ruožo planai. Pirmadienį jis sakė, kad per artimiausias dvi ar tris savaites šis karas pasibaigs, nes, pasak D.Trumpo, vyksta rimta diplomatija šiuo klausimu. Anksčiau jis yra pribloškęs pasaulį, pareikšdamas, kad Jungtinės Valstijos galėtų perimti Gazos Ruožo kontrolę, iškraustyti iš jo visus gyventojų ir paversti tą teritoriją Artimųjų Rytų Rivjera.Laidoje dalyvauja rašytojas, apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas, Saugumo politikos ekspertas, dimisijos pulkininkas, Martyno Mažvydo bibliotekos strateginio prognozavimo skyriaus ekspertas Ignas Stankovičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė JakniūnaitėVed. Agnė Skamarakaitė

Šiandien iš premjero pareigų oficialiai atsistatydina socialdemokratas Gintautas Paluckas. O jo partiečiai skubiai ieško naujo Vyriausybės vadovo, apie kurį prezidentas iš tarnybų prašys visos įmanomos ir net neįmanomos informacijos. Klausimų kyla ir dėl valdančiosios koalicijos ateities – yra norinčių ją perkrauti, atsisveikinant su prieštaringas reakcijas keliančia partija „Nemuno aušra“.Kas bus mūsų valdžia po socialdemokratų sprendimų?Laidoje dalyvauja VU TSPMI docentas Liutauras Gudžinskas, portalo „Delfi“ politikos aktualijų žurnalistė Lauryna Vireliūnaitė, VU Komunikacijos fakulteto Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas.Ved. Jurga Tvaskienė

Nepaisant visuomenės pasipriešinimo, ekspertų kritikos ir opozicijos prieštaravimų, valdantiesiems pavyko priimti mokesčių reformą. Kodėl šiai valdžiai pavyko tai, ko negalėjo ankstesnės? Kaip tai paveiks valdančiųjų partijų reitingus ir įvaizdį visuomenėje?Laidoje dalyvauja: VDU politologas Ignas Kalpokas, VU TSPMI politologas dr. Marius Kalanta, buvusi finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, buvęs finansų ministras Vilius ŠapokaVed. Jurgita Čeponytė.

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos pirmininko Lauryno Kasčiūno pokalbis su šauliu Gabrieliumi Liaudansku - Svaru sukėlė pasipiktinimo audrą socialiniuose tinkluose. Dalis žmonių išgirdo esą pokalbyje buvo raginama žudyti kitaminčius. Politikas tikina, kad kalbėjo tik apie diversantus karo metu. Policija tyrimo dėl šio atvejo nepradėjo. Visgi kyla klausimas, ar Lietuvoje stiprėja neapykanta kitaminčiams?Laidoje dalyvauja Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas, Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Valius Ąžuolas, VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė, filosofas Paulius Gritėnas.Ved. Liepa Želnienė

Tarptautinis žurnalistų tyrimas atskleidė kaip įvairūs advokatai ir kiti veikėjai Lietuvoje sėmė Kremliaus pinigus. O tada drabstė purvais Lietuvą ir šlovino Rusiją. Jau pasigirdo siūlymų gaunančius finansavimą iš Rusijos bausti kaip už veikimą prieš valstybę. Kaip Lietuva turėtų elgtis su žmonėmis, finansuojamais Rusijos? Laidoje dalyvauja Pilietinio pasipriešinimo iniciatyvos bendrakūrėjas Linas Skirius, advokatas dr. Algimantas Šindeikis, VU TSPMI dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius ir MRU prof. dr. Raimundas Jurka. Ved. Jurgita Čeponytė

VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad neaišku, ar Trumpo administracija turi kokią nors strategiją, be to, kad Donaldas Trumpas būtų dėmesio centre. Pasak Ramūno Vilpišausko, negalime 100 proc. apsaugoti savo strateginės infrastuktūros. Todėl, pasak profesoriaus, reikia ruoštis kuo greičiau tai atstatyti.Ved. Deividas Jursevičius

Lenkai atidavė balsus pirmajame prezidento rinkimų ture. O rumunai jau tarė galutinį žodį savo šalies vadovo rinkimuose. Kokius pasirinkimus darbo mūsų kaimynai? Ir kiek įtakos tam gali turėti agresyvūs Rusijos planai?Laidoje dalyvauja VU TSPMI dėstytojas Mariusz Antonowicz, Lenkijoje gyvenantis apžvalgininkas Tomas Marcinkevičius, VU TSPMI partnerystės docentas Vytis Jurkonis, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.Ved. Jurga Tvaskienė

Europos dieną, gegužės 9-ąją, LRT RADIJUJE kalbamės apie Europą. Jos tapatybę, vietą besikeičiančiame, chaotiškame pasaulyje, galimybes gintis nuo vidaus ir išorės grėsmių, taikos užtikrinimo tikimybę. Taip pat apie mus, Lietuvą, kaip europiečius.Laidoje dalyvauja VU TSPMI partnerystės docentas Vytis Jurkonis, istorikas Marius Ėmužis, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, VU TSPMI prof. Dovilė Jakniūnaitė, filosofas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Povilas Aleksandravičius, sociologė, mokslų daktarė Rūta Žiliukaitė, Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Alix Everard, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, kolegos Prahoje, Briuselyje, Kyjive.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis: „Bažnyčia turi eiti į pakraščius, pas kenčiantį žmogų, būti 'karo lauko ligonine', ir jis pats nuo pirmos pontifikato dienos tą parodė..."Popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje ir jo paliktos pamokos Bažnyčiai bei visuomenei - pokalbis „Mažojoje studijoje“ su vyskupu emeritu Lionginu Virbalu SJ.„Ar atsiminsime popiežių Pranciškų kaip asmenį?“ - VU TSPMI dėstytojo dr. Mariuszo Antonowicziaus komentaras.„Krikščioniškos minties puslapis“. Rowan Williams „Popiežius Pranciškus- ištikimasis liudytojas“: „Pasauliui, pažeistam godumo, kartėlio, žiaurumo, skurdo ir aplinkos niokojimo, popiežius Pranciškus skelbė švelnumą, orumą ir solidarumą“.„Tėvo Antano pasakojimai": archyvinis pokalbis su tėvu Antanu Saulaičiu SJ apie popiežiaus Pranciškaus viešnagę Lietuvoje.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Pranciškus“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Rugsėjį vyksiančios Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“ gali tapti parengiamąja stadija rengiantis konfliktui su NATO. Dėl to įspėja ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ir Jungtinių valstijų atsargos kariai. Tačiau Lietuvos prezidentas ir Užsienio reikalų ministras ramina, kad grėsmėms ruošiamasi rimtai ir baimintis nėra ko.Ar reikia nerimauti dėl „Zapad“ pratybų?Laidoje dalyvauja Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas, VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas, Seimo narys, karo istorikas Valdas Rakutis ir karo instruktorius Andrejus Šildiajevas.Ved. Liepa Želnienė

Pokalbiai tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Ukrainos delegacijų Džidoje truko aštuonias valandas. Po jų pranešta, kad Ukraina sutinka mėnesiui nutraukti ugnį. Jungtinės Valstijos savo ruožtu nedelsiant atnaujina karinę paramą ir dalijimąsi žvalgybos duomenimis su Ukraina. “Dabar kamuoliukas Rusijos pusėje”, sako Markas Rubijas. Pasak jo, Donaldas Trumpas tikisi, kad Rusija sutiks su siūlomomis paliaubomis, ir tik tada esą galės prasidėti tikros derybos.Ar galimos 30 dienų paliaubos Rusijos kare prieš Ukrainą? Ką jos duotų?Laidoje dalyvauja Nepriklausomybės Akto signataras Albinas Januška, LRT bendradarbis Alvydas Medalinskas, VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė, buvęs VSD direktorius Gediminas Grina.Ved. Liepa Želnienė

Šią savaitę kone visam pasauliui su nerimu laukiant naujų žinių iš Romos Agostino Gemellio klinikos, kur jau daugiau kaip dvi savaites gydomas popiežius Pranciškus, radosi ne viena proga apmąstyti, ką Bažnyčiai davė Pranciškaus pontifikatas. Penktadienį į Romą išskridusi Lietuvos piligrimų grupė nesulauks planuotos audiencijos pas popiežių, tačiau galės prisijungti prie tikinčiųjų, kasdien Šv. Petro aikštėje kalbančių rožinį už popiežiaus sveikatą, sakė vienas iš piligrimų, vyskupas emeritas Lionginas Virbalas, kelionės išvakarėse apsilankęs „Mažojoje studijoje“. Išgirsite Pranciškui skirtą pokalbį bei vedamojo skiltį, kurios klausydami dar kartą įsitikinsime, kad šis popiežius nepaliauja stebinti net ir gulėdamas ligos patale ir vadovauja Bažnyčiai iš Gemellio klinikos palatos.Kita savaitės tema – trečiosios karo Ukrainoje metinės. Apie galimybes jį užbaigti dramatiškų geopolitinių pokyčių fone – VU TSPMI dėstytojo Mariuszo Antonowicziaus komentaras.„Krikščioniškosios minties“ puslapyje - Fordhamo universiteto teologijos profesoriaus Bradfordo Hinze pastabos apie popiežiaus Pranciškaus puoselėjamą Bažnyčios viziją.Užgavėnėms skirtas fragmentas iš 1994 m. „Mažosios studijos“ archyvų - klausytojų atsiųsta „pranašystė“ apie tai, kas laukia mūsų pasaulio, ir stulbinama jos pradžia: „Amerika, Amerika išduos Europą“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Ar įmanoma taika po tokio karo? Pokalbis su istoriku Robertu Petrausku ir VU TSPMI politologu Gintu Karaliumi.Koks Klaipėdos vaidmuo Lietuvos laisvės istorijoje? Pokalbis su istoriku Vasilijumi Safronovu ir žurnalistu Rimu Bružu.Ar aktyvi akademinės muzikos leidyba? Pokalbis su Šv. Kristoforo orkestro direktoriumi Nerijumi Masevičiumi ir Muzikos informacijos centro direktore Radvile Buivydiene.Kaip video žaidimai keičia pasaulį? Pokalbis su videožaidimų kritike Marijam Didžgalvyte ir Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos valdybos pirmininku Ryčiu Jadzevičiumi.Ved. G. Narušytė ir G. Griniūtė

„Svarbiausia, kad vaikučiai būtų sveiki, o tada norėčiau, kad visi kartu išvyktume gyventi kur nors toliau nuo Ukrainos, kad galėtume gyventi tyliai ir niekas neprimintų to, ką patyrėme. Svajoju, kad Veronika, nors ir neturi rankytės, tikiuosi, kad gaus protezą, kad galėtų ja ir apsikabinti, ir pasisveikinti, pamojuoti“, – sako Aliona Černiak. Ji per vieną dieną neteko viduriniosios dukters, namų, vyras apdegė 60 procentų kūno, 4 metų sūnus irgi nukentėjo, o 11 metė dukra Veronika nebeturi dešinės rankos. Visa tai įvyko dėl rusų paleisto sprogmens, pataikiusio į šalia jų namų stovėjusią mašiną su dujų balionais.„Dabar, manau, įžengėm į trečią šito ilgo proceso etapą. Jau susitaikėm su mintimi, kad šitas karas gali tęstis dar dešimtmetį – ne dar vienerius metus ar dar vieną žiemą. Nes prieš tai sakėm, kad štai – sunkiausia žiema per visą mūsų istoriją. Bet dabar kiekviena žiema vis sunkesnė ir sunkesnė. Todėl dabar ir mūsų elgesys bei požiūris labiau primena antikos laikus, senovės Graikijos filosofiją. Nes matom savo gyvenimą kaip likimą, fatum. Kur mes negalim nieko padaryti. Niekas nuo mūsų nepriklauso. Nei karo baigtis, nei kiek laiko jis dar tęsis...“, – sako Ukrainos rašytojas Andriy Lyubka, dabar daugiausiai užsiimantis savanoryste.„Ar lietuvių folkloras gali tapti mūsų švelniosios galios įrankiu?“ Tokią diskusiją kelia VU TSPMI prof. Ainė Ramonaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Vokiečiai išrinko ne tik naują valdžią, bet ir sprendė dėl Europos ateities. Kokia ji bus? Ir kaip nauja Vokietijos dauguma laikysis susitarimų su Lietuva?Dalyvauja: Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, europarlamentaras Virginijus Sinkevičius, VU TSPMI dėstytojas dr. Gintas Karalius ir LRT korespondentė Vokietijoje Vytenė Banser.Ved. Mindaugas Aušra

Miuncheno saugumo konferencija Europai tapo šaltu dušu. Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentas J. D. Vencas pasisakė ne apie saugumą, o sukritikavo Europos demokratiją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad sprendimus Šiaurės Aljanse jau priima Putinas, todėl Europa turi kurti savo gynybos pajėgas. O Jungtinės valstijos jau pradeda derybas dėl Ukrainos be Ukrainos.Koks bus pasaulis po Miuncheno? Ar Europa ir Jungtinės Amerikos Valstijos dar partnerės?Laidoje dalyvauja Seimo NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas, VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė, europarlamentaras Dainius Žalimas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) vadovas Linas Kojala.Ved. Liepa Želnienė

Tema ne nauja, pavyzdžių ne vienas. Greitai bus 20 metų nuo sprendimo Šiaulių Prisikėlimo aikštės skvere pastatyti paminklą Tautos laisvei ir dėl jos gyvybę paaukojusiems tautiečiams. Tačiau paminklo vis dar nėra. Kas trukdo Šiauliuose, o ir kituose miestuose susitarti?Laidoje dalyvauja VU TSPMI dėstytoja dr. Viktorija Rimaitė-Beržiūnienė, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius, architektas prof.Gintaras Čaikauskas, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pareigas pradėjęs eiti ir prisiekęs Donaldas Trumpas žada naujas pasaulio taisykles ir naujus vėjus verslo taisyklėse. Iškeliant pirmiausia JAV dominavimą.Šalia jo – trys turtingiausi planetos žmonės – Elonas Muskas, Jeffas Bezosas ir Markas Zuckerbergas, valdantys socialinius tinklus ir didžiules įtakingas korporacijas.Kadenciją baigęs JAV prezidentas Joe Bidenas jau paragino amerikiečius saugotis pavojingos oligarchijos.Ar Amerika bus valdoma oligarchų?Laidoje dalyvauja VU TSPMI politologas Kęstutis Girnius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Sima Rakutienė, publicistas Aidas Puklevičius, Reklamos ir socialinių tinklų ekspertas Arijus Žakas, politologas Andrius Bielskis.Ved. Marius Jokūbaitis

47-ojo JAV prezidento Donaldo Trumpo priesaika ir inauguracijos kalba. Tiesioginė transliacija.Laidoje vieši VU TSPMI prof. Dovilė Jakniūnaitė.Ved. Ieva Balsiūnaitė

„Amerikiečiai XVIII a. daiktus laiko senais. Kitąmet ši šalis minės 250-ąsias Amerikos nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos metines. Bet po to nuvyksti į Romą, užeini į Šv. Klemenso baziliką, pasigroži Viduramžių mozaikomis ir choro vieta centrinėje navoje, o paskui nusileidi į rūsyje esančios IV a. bažnyčios liekanas, kurios ilgą laiką glūdėjo po žeme, ir atrastos tik XIX a. vykusių kasinėjimų metu. Šiemet sukanka 1700 metų nuo Nikėjos Susirinkimo. Skirtingai nuo seniai užmirštų ir vėliau atkastų Šv. Klemenso bažnyčios liekanų, kiekvieną sekmadienį kalbame Nikėjoje vyskupų sukurtą ir patvirtintą tikėjimo išpažinimo formulę. Šie žodžiai turi didelę išliekamąją galią, ir ji vis dar labai apčiuopiamai veikia mūsų egzistenciją. „Atsistokime ir sukalbėkime mūsų Credo arba ‚tikėjimo išpažinimą‘, - sako Mišioms vadovaujantis kunigas. Jis neragina kalbėti ‚jų Credo‘. Nikėjos Credo laikymasis tebėra teisingo tikėjimo ženklas" Plačiau - vedamojo skiltyje.Kas negerai su pasauliu arba pokalbis su kultūros istoriku Vytautu Ališausku apie tai, kodėl karališkos brangenybės sukelia ginčus ir prieštaravimus.Apie etinius Lietuvos ekonominės politikos aspektus - VU TSPMI dėstytojo Mariuszo Antonowicziaus komentaras.„Krikščioniškos minties puslapis": Thomas Merton „Estetika ir malda".„Tėvo Antano pasakojimai“ - apie religiją ir politiką.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie laimę atleisti skolas".Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Siriją 24 metus valdęs Basharo al Asado režimas žlugo per kelias savaites. Susikrautus turtus palikęs diktatorius spruko slėptis į Rusiją. Sukilėliai perima valdžią ir kuria naują Vyriausybę. Jų vadas jau ieško kontaktų su pasaulio lyderiais ir priekaištauja Iranui.Kaip keisis pasaulis po revoliucijos Sirijoje?Laidoje dalyvauja VDU Regionistikos katedros profesorius Egdūnas Račius, VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė, karybos apžvalgininkas Egidijus Papečkys ir Lietuvos karo akademijos mokslo darbuotojas Šarūnas Rinkevičius.Ved. Liepa Želnienė

Prezidentas Gitanas Nausėda įpusėja susitikimus su kandidatais į ministrus. Visgi pasitaiko, kad prezidentui jau pristatyti kandidatai tapti ministrais atsisako - taip pasielgė Alytaus meras socialdemokratas Nerijus Cesiulis. Nepartinių kandidatų vis dar sunkiai ieško partija “Nemuno aušra”. Pats prezidentas neatmeta, kad Vyriausybė šįkart gali būti tvirtinama ne visos sudėties.Ar Vyriausybės formavimas sklandus?Laidoje dalyvauja Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas, LSDP pirmininko pavaduotojas Juozas Olekas, Partijos „Nemuno Aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė, ministru tapti nepanoręs Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, kandidatas į teisingumo ministrus advokatas Gintautas Bartkus.Ved. Liepa Želnienė

VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė: stebina, kaip greitai formuojama nauja JAV administracija. Tuo metu vertindama Lietuvos valdžios formavimą Dovilė Jakniūnaitė teigia, kad kartais atrodo, jog politikus valdžia užklupo netikėtai.Ved. Deividas Jursevičius

Kovodama su nelegalia migracija Vokietija ėmėsi visų savo sienų kontrolės. Be to, svarstoma įvesti ir apgręžimo politiką, o migrantus sugrąžinti šalims, per kurias jie pateko į Europos Sąjungą. Kritikai sako, kad Vokietijos sprendimai kelia grėsmę Šengeno erdvės ateičiai ir nėra pagrįsti.Ar Šengeno zonai gresia žlugimas?Laidoje dalyvauja Vidaus reikalų viceministrė Agneta Ladek, RESC vyr. politikos analitikas Vladimiras Laučius, VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė, LRT bendradarbiai Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas ir Vokietijoje Vytenė Banser.Ved. Liepa Želnienė

Kandidatai į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentus demokratė Kamala Harris ir respublikonas Donaldas Trumpas pirmą kartą susirungė debatuose. Ekspertai sako, kad jie gali nulemti ir rinkimų laimėtoją.Kas laimėjo debatus?Laidoje dalyvauja VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė, Duomenų analizės bendrovės „Repsense“ vadovas Mykolas Katkus, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala, Niujorko lietuvė Rosita Šilėnė.Ved. Liepa Želnienė

Vengrija atveria vartus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Su Vladimiru Putinu susitikęs Viktoras Orbanas nusprendė, jokios grėsmės Europai jie nekelia.Dėl to susirūpino Baltijos ir Šiaurės šalys bei Europos Komisija. Vengrijos užsienio reikalų ministras jau ne pirmą kartą apkaltino Baltijos šalis vykdant melo kompaniją, o rusai esą reikalingi atominės elektrinės statybai.Ar Vengrijos demaršas prieš Baltijos šalis turi sulaukti atsako?Laidoje dalyvauja Užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas, VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas, Vengrijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Valdonė Sakalauskaitė-Mosdoczi, Europos parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Petras Auštrevičius, Seimo Europos reikalų komiteto narys Giedrius Surplys.Ved. Marius Jokūbaitis

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su VU TSPMI doktorante Neringa Mataityte apie emocijų vaidmenį tarptautinėse klimato kaitos derybose.Su kokiomis problemomis susiduria ukrainiečiai dokumentuodami Rusijos įvykdytus karo nusikaltimus? Apie tai pasakoja Ukrainos pilietinio tinklo OPORA valdybos pirmininkė Olha Aivazovska.Taktinė medicina – kiek lietuviai domisi ir ką reikėtų apie ją žinoti? Pokalbyje dalyvauja Locked N‘Loaded mokymų vadovas Povilas Rubinas.Lietuvoje pirmą kartą vykdomas pasaulinis su demencija susijusių nuostatų tyrimas. „Reikia, kad žmonės suprastų, kad nesmerktų to, ko nesupranta. Mes bijome atvirai prisipažinti, kad yra visokių ligų pasaulyje, išmokti bendruomeniškai gyventi.“ – sako Vida Stokienė, globojanti vyrą, kuris serga Alzheimerio liga. Pokalbyje dalyvauja Vida Stokienė ir asociacijos „Demencija Lietuvoje “ prezidentė Ieva Petkutė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kokį tarpukario Lietuvos moterų paveikslą piešia knyga apie dvi to meto elito atstoves - seseris Sofiją Smetonienę ir Jadvygą Tūbelienę? Apie tai pasakoja knygos „Dviese. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė. Modernybės vėjai ir lietuvių inteligentija“ autorė Ingrida Jakubavičienė.Vasaros sezonas ir ligos – ko saugotis? Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktoriumi Vaidotu Gruodžiu.Rugpjūčio 9 d. sukanka treji metai nuo Baltarusijos prezidento rinkimų ir kilusių masinių protestų. Kuo per tą laiką tapo Baltarusija? Pokalbyje dalyvauja VU TSPMI politologas Vytis Jurkonis ir Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka.rtVed. Agnė Skamarakaitė

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - Ibicoje gyvenanti Eglė Blekaitytė.Kokia Afrikos valstybių pozicija Rusijos karo prieš Ukrainą atžvilgiu? Kaip šiame žemyne reiškiasi ir veikia Rusijos minkštoji galia? Minint UNESCO paskelbtą tarptautinę Afrikos dieną , pasikalbėsime su VU TSPMI lektore Giedre Biržyte.Beveik 1000 tėvų ar globėjų siekia pakeisti Lietuvos darželiuose vyraujančią privalomo miego dieną praktiką ir įtvirtinti vaikams galimybę ilsėtis taip, kaip palankiausia kiekvienam vaikui individualiai, t.y., nebūtinai miegant ar gulint lovoje. Pietų miego reforma – neformali piliečių iniciatyvinė grupė. Iniciatyvą palaiko Šeimų asociacija. Tai judėjimas, siekiantis vienyti šeimas, užsiimti šeimų poreikių advokacija bei švietimu šeimoms ir apie šeimas. Kalbėsime su savivaldos atstovais, darželių vadovais, psichologais, miego specialistais.LRT faktaiAuksinis protasVed. Živilė Kropaitė

Pasaulio lyderių rubrikoje šį kartą pokalbis apie Vokietijos kanclerį Olafą Šolcą.Neseniai daug kalbėjome apie greitosios pagalbos medikus, užpultus pacientų. O su kokiomis situacijomis savo darbe susiduria ir kaip sprendžia agresyvaus žmonių elgesio problemą socialiniai darbuotojai?Apie tai su Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidente Jūrate Tamašauskiene.Paskelbti mokslo premijų laureatai.Kaip dėl Rusijos karo Ukrainoje keitėsi Lietuvos rusakalbių tapatybė? Apie tai menininkės ir VU TSPMI magistrės Neringos Rekašiūtės darbas, pavadinimu „Tapatybės perkonstravimas karo kontekste: Lietuvos rusakalbių atvejo analizė“. Tai geriausias 2023 m. Politikos ir medijų studijų magistro darbas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ukrainos aktualijas aptariame su LRT RADIJO bendradarbiu Alvydu Medalinsku.„Svarbiame pokalbyje“ - sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.Liepą „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip su augančiomis kainomis kovoja kitos valstybės. Diskusijoje kokius receptus pritaikyti augančioms kainoms dalyvauja finansų ministrė Gintarė Skaistė, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys, VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas.„Gyventi su kojos protezu galima lygiai taip pat įprastai, kaip ir be jo“ - tą teigia jojimo sportu aktyviai užsiimanti Roberta Orlauskaitė, kojos netekusi būdama 22-ejų. Jos protezuotojas Rytis Strautnikas pastebi, kad Roberta savo aktyvumu kai kada pralenkia net ir jį patį. Kaip neužstrigti stereotipuose, kad esi kitoks, kaip siekti savo tikslų ir įkvėpti tai daryti kitus? Apie tai – Vilniaus universiteto analitinės žurnalistikos studentės Elizabet Beržanskytės parengtame pasakojime.Kalbant apie karą Ukrainoje šiandien minimos ir Afrikos valstybės: kaip tos, kurios kentės nuo kilsiančios maisto krizės ir tos, kurių palankumą bando pelnyti Rusija. Rusijos propaganda veikia ir Afrikoje: apie tai LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažasVed. Agnė Skamarakaitė