Podcasts about alzheimerio

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su VU TSPMI doktorante Neringa Mataityte apie emocijų vaidmenį tarptautinėse klimato kaitos derybose.Su kokiomis problemomis susiduria ukrainiečiai dokumentuodami Rusijos įvykdytus karo nusikaltimus? Apie tai pasakoja Ukrainos pilietinio tinklo OPORA valdybos pirmininkė Olha Aivazovska.Taktinė medicina – kiek lietuviai domisi ir ką reikėtų apie ją žinoti? Pokalbyje dalyvauja Locked N‘Loaded mokymų vadovas Povilas Rubinas.Lietuvoje pirmą kartą vykdomas pasaulinis su demencija susijusių nuostatų tyrimas. „Reikia, kad žmonės suprastų, kad nesmerktų to, ko nesupranta. Mes bijome atvirai prisipažinti, kad yra visokių ligų pasaulyje, išmokti bendruomeniškai gyventi.“ – sako Vida Stokienė, globojanti vyrą, kuris serga Alzheimerio liga. Pokalbyje dalyvauja Vida Stokienė ir asociacijos „Demencija Lietuvoje “ prezidentė Ieva Petkutė.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Manęs nežavi populiarioji dirbtinio intelekto pasaka“ - atvirauja mokslininkas Rytis Maskeliūnas, tą patį dirbtinį intelektą naudojantis kuriant ateities technologijas, skirtas kuo anksčiau diagnozuoti tokius neurologinius sutrikimus kaip Alzheimerio ar Parkinsono liga. Ryčio senelės patirtas insultas, studentės mamos su Alzheimerio liga žūtis gaisre ir kiti susidūrimai su sunkiomis ligomis, Rytį įkvėpė ieškoti būdų kaip dirbtinį intelektą ir žaidimus pritaikyti, lengvinant šių žmonių gyvenimą.Pokalbis su mokslininku, informatiku, žaidimų kūrėju, Kauno technologijos universiteto profesoriumi Ryčiu Maskeliūnu.Ved. Ignas Klėjus

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Daugėja darbdavių, kurie savo darbuotojams leidžia atostogų eiti tiek, kiek jie nori, ir tas atostogas apmoka. Lietuvoje tokių įmonių yra vos kelios. Kodėl kai kurie darbdaviai taiko tokią praktiką ir ar Lietuvoje tokių darbdavių ateityje galėtų daugėti?Pasaulis netrukus gali turėti vaistą, galintį padėti gydyti Alzheimerį – ligą, kuri, paprastai kalbant, atima iš žmogaus protą. Moksliniai tyrimai rodo, kad naujasis vaistas ankstyvosiose Alzheimerio stadijose iš tiesų padeda sulėtinti smegenų nykimą. Kiek svarbūs šie atradimai ir kodėl pasauliui niekaip nepavyksta pažaboti Alzheimerio?Lietuvos gyventojai, užsienio turistai vis dažniau atranda vadinamąją Dieveniškių kilpą – ypatingą kraštą, kurį praktiškai iš visų pusių supa Baltarusija. Kodėl?Keramikos studiją Šakiuose turinti Ugnė Runienė džiaugiasi, kad ant namo stogo įrengta saulės elektrinė padėjo išvengti aukštų elektros kainų, kurios būtų atsiradusios dėl moliui kepti skirtos krosnies.Šiandien prasideda akcija „Ačiū, Lietuva, kad padedi“, kurios tikslas padėkoti ukrainiečiams pagelbėjusiems Lietuvos gyventojams bei paskatinti juos tai daryti toliau.Ved. Edvardas Kubilius

#TiekŽinių Trečiadienį (Lapkričio 30 d.) Tiek Žinių vedėjas Timūras pasakoja apie skandalu virtusius „Financial Times“ straipsnius, Ukrainos ambasadoje Madride sprogusį laišką ir U. von der Leyen įrašą, A. Atrauskaitės ateitį mokykloje ir proveržį Alzheimerio gydyme. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/RSiOLNhh7S0

Apie aplinkosaugos ir klimato aktyvistę Greta Thunberg. kalbamės su Švedijoje gyvenančiomis Vaida Strazda ir Ugne Meidute.Šiandien minima tarptautinė Alzheimerio ligos diena. Kaip iki gilios senatvės išsaugoti smegenų sveikatą ir gyvybingumą? Pokalbis su neuropsichologe, portalo neuropaskaitos.lt įkūrėja Ramune Dirvanskiene.Ukraina pagamina elektros energijos daugiau nei jai reikia. Ukraina jau pradėjo eksportuoti elektrą į ES šalis, tačiau kur kas mažiau nei galėtų. Viena iš problemų – neveikianti Lenkijos ir Ukrainos elektros jungtis. Kokios galimybės importuoti elektrą iš Ukrainos? Apie tai su „Litgrid“ vadovu Roku Masiuliu ir LRT Radijo bendradarbiu Lenkijoje Laurynu Vaičiūnu.Lietuvos alpinistai senjorai atkartojo 1977 m. žygį ir įkopė į Kauno viršūnę Pamyre. Apie tai pasakoja ekspedicijos vadovas Alvydas Peištaras.Ved. Agnė Skamarakaitė

Spaudos apžvalga.Mykolas Drunga supažindina su publikacijomis kultūros tema užsienio spaudoje.Penktadienį Klaipėdoje vyks jau IX kariliono muzikos festivalis.Donatas Puslys apžvelgia Joono Sildres grafinę novelę „Tarp dviejų garsų“ ir Marko Galeotti „Trumpa Rusijos istorija nuo pagonybės iki Putino“.Birželio 24 dieną vasaros sezoną pradeda LRT OPUS.Kaip infliacija pakeis kultūros įstaigų bilietų kainas?Ar įmanoma nustatyti vis daugiau pasaulio žmonių paliečiančios ligos Alzheimerio ligos pradžią?Austrijoje įvyko Rusijos sukelto karo Ukrainoje metu parašyto kompozitoriaus Zoltano Almaši kūrinio „Marijos žemė (Mariupolis)“ premjera.Šios savaitės pabaigoje prasidės antrasis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro festivalis LNOBT Open.Ved. Marius Eidukonis

15 metų troleibuso vairuotoja dirbanti Snežana teigia, kad kelią per spūstis ji skinasi siųsdama oro bučinius, o keleiviai ją myli taip, kad net žiedlapius kelyje barsto. Daugiau apie savo profesinį kelią ji pasakoja naujoje portalo LRT.LT rubrikoje „Ką žmonės dirba?“Naudodami dirbtinį intelektą KTU mokslininkai tiria sąsajas tarp veido atpažinimo ir Alzheimerio ligos. Ar įmanoma diagnozuoti šią vis daugiau žmonių paliečiančią ligą ankstyvoje stadijoje?Kaip mene įprasminama Lietuvos istorija? Minit Okupacijos ir genocido dieną, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje atidaroma lietuvio išeivio menininko Audriaus Plioplio parodą „Sibiro sielos“.Giedriaus Bučo kelionės po Lietuvą renkant šiukšles nugulė į filmą „Šiukšlininkas“. Tačiau tai, autorių teigimu, istorija ne apie šiukšles ar ekologiją, o apie kiekvieną iš mūsų ir perkeltines užgyventas „šiukšles“ mūsų galvose.Ved. Karolina Panto

Bulgarijos parlamentas šią savaitę spręs, ar Ukrainai tiekti karinę paramą. Kodėl ši Europos Sąjungos valstybė tik dabar svarsto Ukrainai tiekti ginklus? LRT RADIJO bendradarbės Bulgarijoje Justinos Mikeliūnaitės.Žinomo mokslininko profesoriaus Virginijaus Šikšnio vardo premiją pelnė du Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantai Monika Šimoliūnienė ir Mantas Žiaunys. Monikos atradimai padeda kovoti su antibiotikams atspariomis bakterijomis, o Manto atradimai palengvino Alzheimerio ir Parkinsono ligų laboratorinius tyrimus.Nepaisant karo Ukrainoje ir išaugusių kainų, turizmo sezonas įsibėgėja. Kokias Jūs atostogas planuojate ši pavasarį ar vasarą?„LRT ieško sprendimų“ komanda aiškinasi, kaip paskatinti gyventojų fizinį aktyvumą.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvoje susidomėjimo sulaukė dvi medicinos naujovės. Viena jų – mobilioji programėlė „NephroGo“, skirta sergantiems lėtine inkstų liga. Programėlė padeda šiems pacientams sekti sveikatos būklę, jos pokyčius ir patogiai atlikti peritoninę dializę. Šią programėlę sukūrė keturi šalies startuoliai: Vilniaus universiteto Medicinos studentė Giedrė Žulpaitė, gydytojas nefrologas dr. Laurynas Rimševičius, gydytoja dietologė Edita Saukaitytė-Butvilė bei programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas Karolis Vyčius. Jų kurtą mobilią programėlę jau spėjo įvertinti lėtine inkstų liga sergantys pacientai. Atsiliepimuose teigiama, kad „NeprhroGo“ programėlė tiesiog stebuklinga. Ji padeda atidžiau sekti, ką pacientai valgo, koks jų skysčių balansas, arterinis kraujo spaudimas, pulsas, kūno svoris, šlapimo kiekis. Programėlė, pacientų teigimu, praverčia ne tik savikontrolei, bet ir vykstant pas gydytojus nebereikia vežtis šūsnies užrašų. Plačiau apie programėlę kalbėsime su viena jos kūrėjų, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studente Giedre Žulpaite.Susidomėjimo jau spėjo sulaukti ir kito startuolio, bendrovės „In Genes“ siūloma paslauga – DNR tyrimas, kuris iš seilių padeda nustatyti, kokia yra gyventojo genetiškai nulemta rizika ateityje susirgti Alzheimerio ar Parkinsono ligomis, kartu atskleidžia ir gyventojo polinkį konkrečiai sporto šakai.Lietuvoje skaičiuojama, kad vien Parkinsono liga serga apie 11-12 tūkst. gyventojų ir medikai įspėja, kad nors tai yra laikoma senatvės liga, sergančiųjų amžius jaunėja. Šios neurodegeneracinės ligos klastingos tuo, kad jų pradžią sunku užčiuopti, o kuo vėliau nustatoma diagnozė, tuo pačią ligą valdyti sunkiau. Kaip situaciją gali pakeisti tai, kad pacientas, kuris dar neserga Parkinsonu ar Alzheimeriu, bet jau žino turintis šioms ligoms genetinį polinkį? Ar galima tokiu būdu užbėgti ligai už akių? Pokalbis su „In Genes“ startuolio įkūrėja, medicinos genetike Austėja Kilikevičiūte.Ir dar viena tema – moters ciklo ypatumai. Nors menstruacijos yra neatsiejama moters ciklo dalis, tačiau ne visos moterys ypatingomis dieniomis jaučiasi vienodai. Vienoms besikeičiantis ciklas praktiškai neturi įtakos darbingumui, o štai kitos kelias dienas gali ir iš lovos nepasikelti. Jas riečia nepakeliamas skausmas, kurį numalšinti dažnai vienos tabletės nepakanka, kitos alpsta, vemia – o tai reiškia, kad šiomis dienomis jų gyvenimas tarsi sustoja. Medikai atkreipia dėmesį, kad gausus kraujavimas ir ciklo sutrikimai gali būti rimtų ligų šaukliai: nuo ginekologinių susirgimų, mažakraujystės iki onkologinių ligų. Kaip šių pasekmių išvengti? Pokalbis su Vilniaus Santaros klinikų gydytoja akušere-ginekologe prof. Žana Bumbuliene.Ved. Laura Adomavičienė

Prezidentas Gitanas Nausėda perskaitė antrąjį metinį pranešimą. Prie Lietuvos – Baltarusijos sienos protestuoja baltarusiai. 12 metų ir vyresni vaikai nuo COVID-19 gali būti pradėti skiepyti birželio viduryje, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Seimas įteisino lengvatas Baltarusijos investuotojams. Jungtinės Valstijos patvirtino naują vaistą nuo Alzheimerio. Ved. Agnė Skamarakaitė

Laidoje Human Computation instituto (JAV) direktorius Pietro Michelucci pasakojo apie žaidimą, paspartinantį Alzheimerio ligos tyrimus, Stall Catchers. Pokalbį veda Bernardas Šaknys.

Laidoje Human Computation instituto (JAV) direktorius Pietro Michelucci pasakojo apie žaidimą, paspartinantį Alzheimerio ligos tyrimus, Stall Catchers. Pokalbį veda Bernardas Šaknys.

Alzheimerio ir kitoms senatvinės silpnaprotystės ligomis sergantys senjorai Fabijoniškių socialinių paslaugų namuose gali ne tik praleisti dieną, bet ir pernakvoti. Pasakoja Fabijoniškių socialinių paslaugų namų direktorės pavaduotoja Dalia Kiaušienė, vyr. socialinė darbuotoja Rūta Pagojienė, gydytoja psichiatrė Rasa Ruseckienė.Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė – apie pasirengimą vasarį vykstančiai Europos neįgaliųjų forumo sesijai.

Alzheimerio ir kitoms senatvinės silpnaprotystės ligomis sergantys senjorai Fabijoniškių socialinių paslaugų namuose gali ne tik praleisti dieną, bet ir pernakvoti. Pasakoja Fabijoniškių socialinių paslaugų namų direktorės pavaduotoja Dalia Kiaušienė, vyr. socialinė darbuotoja Rūta Pagojienė, gydytoja psichiatrė Rasa Ruseckienė.Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė – apie pasirengimą vasarį vykstančiai Europos neįgaliųjų forumo sesijai.

Šiaurietiškas ėjimas: kainuoja nedaug, nauda – akivaizdi.Tai puiki laisvalaikio leidimo, bendravimo ir sveikatos stiprinimo priemonė. Šiaurietiškas ėjimas užsienio šalyse laikomas gydymo dalimi, yra veiksmingas gydant kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimus, stuburo ligas, osteoporozę, Parkinsono ir Alzheimerio ligas, ši judėjimo rūšis – puiki priemonė pabendrauti, atsipalaiduoti. Apie tai laidoje paaiškins šiaurietiško ėjimo instruktorė Silvija Žemaitaitienė.Jei mėsos gaminiuose yra nitritinės druskos arba E 250, jų nepatariama kepti ant laužo ar grilyje. Esant temperatūrai, aukštesnei nei 100 laipsnių, susidaro kenksmingi junginiai. Apie tai laidoje kalbės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė.

Šiaurietiškas ėjimas: kainuoja nedaug, nauda – akivaizdi.Tai puiki laisvalaikio leidimo, bendravimo ir sveikatos stiprinimo priemonė. Šiaurietiškas ėjimas užsienio šalyse laikomas gydymo dalimi, yra veiksmingas gydant kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimus, stuburo ligas, osteoporozę, Parkinsono ir Alzheimerio ligas, ši judėjimo rūšis – puiki priemonė pabendrauti, atsipalaiduoti. Apie tai laidoje paaiškins šiaurietiško ėjimo instruktorė Silvija Žemaitaitienė.Jei mėsos gaminiuose yra nitritinės druskos arba E 250, jų nepatariama kepti ant laužo ar grilyje. Esant temperatūrai, aukštesnei nei 100 laipsnių, susidaro kenksmingi junginiai. Apie tai laidoje kalbės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė.

Šiaurietiškas ėjimas – sveikatingumo metodas, laisvalaikio leidimas ir aktyvi fizinė veikla gryname ore. Ši fizinio aktyvumo rūšis kilusi iš Suomijos, kur ji buvo pradėta taikyti slidininkams vasaros sezonu, kai nėra sniego. Vis daugiau žmonių atranda šiaurietišką ėjimą kaip puikią laisvalaikio leidimo, bendravimo ir sveikatos stiprinimo priemonę – kainuoja nedaug, o naudą ekspertai jau įrodė: šiaurietiškas ėjimas užsienio šalyse laikomas gydymo dalimi, yra veiksmingas gydant kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimus, stuburo ligas, osteoporozę, Parkinsono ir Alzheimerio ligas, ši judėjimo rūšis – puiki priemonė pabendrauti, atsipalaiduoti. Jis puikiai tinka ir vyresnio amžiaus bei turintiems antsvorio žmonėms. Yra keletas būklių, kai apie šį judėjimo būdą reikėtų klausti gydytojo rekomendacijų. Apie tai laidoje paaiškins šiaurietiško ėjimo instruktorė Silvija Žemaitaitienė.„Skaitykite maisto priduktų etiketes!“, „Išstudijuokite maiste esančių priedų sąrašą!“ – tą nuolat kartoja mitybos specialistai. Tačiau juk maža vien tik perskaityti – turime žinoti, kokiu tikslu viena ar kita medžiaga yra produkte. Antai nitritinė druska arba E-250. Jei jos yra mėsos gaminiuose, jų nepatariama kepti ant laužo ar griliu. Esant temperatūrai, aukštesnei nei 100 laipsnių, susidaro kenksmingi junginiai. Apie tai laidoje kalbės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė.

Šiaurietiškas ėjimas – sveikatingumo metodas, laisvalaikio leidimas ir aktyvi fizinė veikla gryname ore. Ši fizinio aktyvumo rūšis kilusi iš Suomijos, kur ji buvo pradėta taikyti slidininkams vasaros sezonu, kai nėra sniego. Vis daugiau žmonių atranda šiaurietišką ėjimą kaip puikią laisvalaikio leidimo, bendravimo ir sveikatos stiprinimo priemonę – kainuoja nedaug, o naudą ekspertai jau įrodė: šiaurietiškas ėjimas užsienio šalyse laikomas gydymo dalimi, yra veiksmingas gydant kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimus, stuburo ligas, osteoporozę, Parkinsono ir Alzheimerio ligas, ši judėjimo rūšis – puiki priemonė pabendrauti, atsipalaiduoti. Jis puikiai tinka ir vyresnio amžiaus bei turintiems antsvorio žmonėms. Yra keletas būklių, kai apie šį judėjimo būdą reikėtų klausti gydytojo rekomendacijų. Apie tai laidoje paaiškins šiaurietiško ėjimo instruktorė Silvija Žemaitaitienė.„Skaitykite maisto priduktų etiketes!“, „Išstudijuokite maiste esančių priedų sąrašą!“ – tą nuolat kartoja mitybos specialistai. Tačiau juk maža vien tik perskaityti – turime žinoti, kokiu tikslu viena ar kita medžiaga yra produkte. Antai nitritinė druska arba E-250. Jei jos yra mėsos gaminiuose, jų nepatariama kepti ant laužo ar griliu. Esant temperatūrai, aukštesnei nei 100 laipsnių, susidaro kenksmingi junginiai. Apie tai laidoje kalbės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė.

Kada ir kaip aliuminis tampa grėsmingas? Aliuminis po deguonies ir silicio yra plačiausiai paplitęs Žemės plutos elementas. Jis naudojamas visose pramonės šakose. Tačiau aliuminis gali būti toksiškas ir kenkti mūsų sveikatai. Manoma, kad jis turi įtakos osteoporozės, Alzheimerio ligos vystymuisi, didina krūties vėžio riziką. Plačiau apie tai Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedros lektorės, daktarės Vilmos Kisnierienės paskaitoje.

Kada ir kaip aliuminis tampa grėsmingas? Aliuminis po deguonies ir silicio yra plačiausiai paplitęs Žemės plutos elementas. Jis naudojamas visose pramonės šakose. Tačiau aliuminis gali būti toksiškas ir kenkti mūsų sveikatai. Manoma, kad jis turi įtakos osteoporozės, Alzheimerio ligos vystymuisi, didina krūties vėžio riziką. Plačiau apie tai Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedros lektorės, daktarės Vilmos Kisnierienės paskaitoje.