Podcasts about parkinsono

Aplinkosaugininkams nustačius, kad darbus Nemune organizavusi Vidaus vandens kelių direkcija gamtai padarė 8 mln. eurų vertės žalą, atleistas direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas. Kaip toliau klostysis ši istorija ir dar dėl to strigs laivybos plėtra Nemune?Šokis vis dažniau naudojamas ir neurologinėje, ir psichologinėje terapijoje, o mokslininkai šokio naudą įžvelgia net sergantiesiems Parkinsono liga.Kodėl pastaruoju metu pasaulyje vis plačiau praktikuojama 4 dienų darbo savaitė?Kaip laikosi dabar jau 10-metis Justas Sadauskas iš Pakruojo – berniukas, kuris, nors ir nemato, Joniškyje mokosi su savo matančiais bendraklasiais, berniukas, kuris toliau labai sėkmingai plečia savo kasečių bei raktų pakabukų kolekciją, ir berniukas, kuris prieš pusmetį išbandė LRT RADIJO laidų vedėjo kėdę? Justo pasakojimas rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Visagine tėvai piktinasi mokesčiais už vaikų darželius. Esą – jie vieni didžiausių Lietuvoje. Tėvai sako, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos net surenka per daug lėšų ir vėliau jas kone tyčia išnaudoja pirkdamos brangius produktus. Savivaldybė tikina, kad situacija netrukus keisis – pinigų pertekliaus nebebus, mokesčiai mažės.Turkijos pareigūnai aiškinasi, kodėl neseniai viename Stambulo viešbutyje dėl apsinuodijimo mirė visa 4 turistų iš Vokietijos šeima.Ved. Edvardas Kubilius

Spalio pirmąją UNESCO paskelbė tarptautine muzikos diena. Kokia yra muzikos kalba ir kaip garsais kuriami garsiniai paveikslai?Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija Laukuvoje duris atvėrė šių metų pavasarį, bet jau spėjo sulaukti nemažai lankytojų, kuriuos domina gydytojos tremtinės biografija bei gyvenimo istorija.Kaune prasideda jau 4-asis „Dance Well“ šokio pamokų, skirtų Parkinsono liga sergantiems ir kitų judėjimo sutrikimų turintiems žmonėms, sezonas.Kultūros atstovai antradienį susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda aptarti esamos situacijos. Prezidentas pareiškė, kad supranta protestuotojus ir juos palaiko. Prieš daugiau kaip mėnesį susitikęs su „Gėdos dienos“ protesto organizatoriais, prezidentas pasakė beveik tą patį. Ką slepia toks deklaruojamas susirūpinimas ir palaikymas?Galerijoje „Prospektas" atidaroma kauniečio fotografo Donato Stankevičiaus darbų paroda „Legendinė praeitis".Nepatenkinta ultranacionalistų partijos paskirta kultūros ministre Martina Šimkovičová Slovakijos kultūros bendruomenės protestuoja beveik metus, tačiau ministrė ir politika nesikeičia. Kaip slovakai priešinasi Fico kultūros politikai? Pokalbis su slovakų rašytoju Michal Hvorecký ir iš pareigų atleisti Slovakijos Nacionalinio dramos teatro vadovu Matej Drilicka.Ved. Marius Eidukonis

Šį rugsėjį prasideda Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos organizuojami Brailio rašto mokymai. Pokalbis su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos specialistu, Brailio rašto mokytoju Vytautu Gendvilu ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos viceprezidentu, besimokančiu Brailio rašto Vilmantu Balčikoniu.Šiaulių dailės galerijoje atidarytos dvi vietos menininkų parodos: Simonos Bagdonaitės-Gubinienės „Pasiklydę cirke“ ir Dainiaus Trumpio „Oda ir dulkės“. Iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Pradedama kurti Nacionalinė kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, duomenų bazė. Į šią duomenų bazę pateks knygos, nuotraukos, dailės kūriniai ir audio įrašai. Sukūrus šią bazę, skaitytojai joje galės rasti kūrinius, kurių įsigyti negalima ir kurių pakartotinę leidybą ribojo autorių teisės. Pokalbis su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausiąja bibliotekininke Rita Pikūnaite.Claudia Piñeiro – argentinietė rašytoja, savo kūriniuose dažniausiai nagrinėjanti moterų likimus, tarpusavio santykius. Apie neseniai lietuviškai išleistą romaną „Elena žino“, kuriame skaitytojas lydi Parkinsono liga sergančią pagrindinę veikėją kelionėje po miestą, su rašytoja kalbasi literatūrologė Dovilė Kuzminskaitė.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – ilgametis Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tapybos katedros dėstytojas, profesorius Pranas Griušys.Ved. Donatas Šukelis

Mais de 10 milhões de pessoas no mundo são afetadas pelo mal de Parkinson, e esse número pode dobrar até 2050. Não há, ainda, cura, mas as terapias de estimulação cerebral profunda, conhecidas como DBS, combinam dispositivos digitais com implantes cerebrais para mudar a vida de quem sofre com doenças neurodegenerativas. Como funcionam esses marca-passos cerebrais e como a IA os torna ainda mais precisos? Conversamos com o diretor de neuromodulação da Boston Scientific no Brasil, Lucas Silva, para entender essa história, cheia de finais felizes.Links do episódioA página do LinkedIn de Lucas SilvaO site Viver com ParkinsonO documentário "Still - ainda sou Michael J. Fox", na Apple TV+A série "Shrink - Falando a Real", na Apple TV+O livro "The Ageless Brain: How to Sharpen and Protect Your Mind for a Lifetime", de Dale BredesenO livro "Uma viagem pelo cérebro. A via rápida para entender neurociência", de Carla Tieppo A The Shift é uma plataforma de conteúdo que descomplica os contextos da inovação disruptiva e da economia digital.Visite o site www.theshift.info e assine a newsletter

Spaudos apžvalgoje – literatūros, kritikos ir eseistikos žurnalas „Metai“.Eglė Baliutavičiūtė savo knygų apžvalgą pavadino dviem žodžiais „Nedarnios šeimos“.Minint 100-ąsias gimimo metines, Kaune atidaroma muziejininkės, meno istorikės Kazimieros Kairiūkštytės-Galaunienės biografinė ekspozicija.Spalio 25-ąją, šiandien, vienai ryškiausių šių dienų dainininkei Katy Perry suėjo 40-imt.Jau trečius metus Lietuvos šokio informacijos centras Kaune vykdo tarptautinį šokio integracijos projektą, kuris suburia Parkinsono liga sergančius ir kitų judėjimo sutrikimų turinčius šokio mylėtojus.Startuoja „Naujosios Operos“ sezonas, kurio programa intriguoja netradiciniais kūrybiniais mažosios operos sumanymais.Alytaus miesto teatre režisierius Stanislavas Žyrkovas pristato premjerą „Būkite vaisingi ir dauginkitės“.Spalio 21–27 dienomis vyksta Atvirosios prieigos savaitė. Tai kasmetis visame pasaulyje vykstantis mokslinės komunikacijos renginys, kuriame daugiausia dėmesio skiriama atvirajai prieigai ir su ja susijusioms temoms.Ved. Justė Luščinskytė

Šiandien, Pasaulinę muzikos dieną, Kauno valstybinėje filharmonijoje prasideda „Baltijos ir Šiaurės šalių muzikos festivalis“, apjungiantis džiazą, klasiką ir folklorą. Festivalį pristato VšĮ „Akantas“ vadovė, kompozitorė Zita Bružaitė.Šviečiantys grybai, filmus apie grybus rodantis kino teatras, patiekalai iš ir su grybais ar apatinis trikotažas su grybų aplikacijomis vietoje vėlevėlių -tai tik dalis viso to, kaip atrasti magišką grybų pasaulį kviečia Trakų rajone įsikūrusio „Grybų parko“ kūrėjai. Teminiame, vien tik grybams skirtame parke apsilankė kolega Donatas Šukelis.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie minimalistinį garso takelį, kurio šaknys Berlyno elektroninės muzikos scena, bene labiausiai pastaraisias metais keičianti ir Holivudo garsovaizdžius. Volkeris Bertelmannas, geriau žinomas sceniniu vardu „Hauschka“, apdovanotas Oskaru, sukūrė trijų garsų motyvą, kuris dar ilgą laiką persekioja filmo „Vakarų fronte nieko naujo“ žiūrovus ir sukuria kiek naujesnę filmų muzikos perspektyvą.Sekmadienį įvyko Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ Lietuviškos teatro vitrinos apdovanojimai. Tarptautinė ekspertų komisija įvertino spektaklius „Cafe existans“ ir „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, o dabar jau per vėlu“, apdovanojimas taip pat skirtas aktorei Jolantai Dapkūnaitei. O daugiausia žiūrovų simpatijų sulaukė spektaklis „Lustopia“. Apie įvertinimus pasakoja režisieriai Kamilė Gudmonaitė ir Paulius Markevičius.Kiek tvarkos yra chaose? Kaip chaosą galima suvaldyti? Apie tai kalbėjomės su vienu žymiausių Lietuvos mokslininkų tituluojamu profesoriumi Kęstučiu Pyragu. Jo pavardė jau yra tapusi moksliniu terminu, vadinamasis „Pyrago metodas“ naudojamas ne tik fizikos moksluose, bet ir tyrinėjant Parkinsono ligą. Pokalbis „Be kaukių“, kuriame profesorius pasakoja ne tik apie chaosą ir tai, kodėl neįmanomos tikslios ateities orų prognozės, bet ir prisimena gyvenimo pradžią tremtyje bei mokslus ypatingai vertinusią šeimą.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Praėjus lygiai pusei metų po Hamas atakų Izraelyje, tūkstantinė protestuotojų minia Tel Avive reikalavo išlaisvinti Gazoje tebelaikomus įkaitus ir premjero atsistatydinimo.Slovakijos prezidento rinkimus laimėjo populistinių pažiūrų Peteris Pelegrinis, pasisakantis už taikos derybas su Rusija.Lenkijoje vyksta merų ir savivaldos tarybų rinkimai. Apžvalgininkų manymu, jie laikomi pirmuoju rimtu egzaminu parlamento rinkimus laimėjusiai naujajai Donaldo Tusko vadovaujamai daugumai.Naujas mokslinis tyrimas teikia vilčių Parkinsono liga sergantiems asmenims. Įprastai diabetui kontroliuoti skirtas vaistas pristabdė šios neurodegenarcinės ligos progresą.Disko metikas Mykolas Alekna su trenksmu pradėjo sezoną ir pačiose pirmose varžybose pagerino savo asmeninį rekordą. Sūnaus pasiekimu Lietuvos radijui džiaugiasi Virgilijus Alekna, tačiau žino, kad sūnus gali ir dar daugiau.Ved. Guoda Pečiulytė

„Manęs nežavi populiarioji dirbtinio intelekto pasaka“ - atvirauja mokslininkas Rytis Maskeliūnas, tą patį dirbtinį intelektą naudojantis kuriant ateities technologijas, skirtas kuo anksčiau diagnozuoti tokius neurologinius sutrikimus kaip Alzheimerio ar Parkinsono liga. Ryčio senelės patirtas insultas, studentės mamos su Alzheimerio liga žūtis gaisre ir kiti susidūrimai su sunkiomis ligomis, Rytį įkvėpė ieškoti būdų kaip dirbtinį intelektą ir žaidimus pritaikyti, lengvinant šių žmonių gyvenimą.Pokalbis su mokslininku, informatiku, žaidimų kūrėju, Kauno technologijos universiteto profesoriumi Ryčiu Maskeliūnu.Ved. Ignas Klėjus

„LŠS naujoji strategija leis, koordinuojant veiksmus su valstybės ir savivaldos institucijomis bei krašto apsaugos sistemos struktūromis, efektyviai prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo“, – teigia LŠS vadas plk. ltn. Linas Idzelis.Ieškodami būdų anksčiau aptikti ir gydyti Parkinsono ligą, Šveicarijos mokslininkai pasitelkė robotus, kurie pacientams sukelia haliucinacijas.Aplinkosaugininkai pataria kaip tinkamai tvarkyti pernykščius medžių lapus ir nugenėtas šakas.Ved. Madona Lučkaitė

Spaudos apžvalgoje – savaitraštis „7 meno dienos“.Ieva Buinevičiūtė prisimins prieš 25-erius metus rugsėjo šeštąją pasaulį palikusį vieną žymiausių japonijos kino režisierių Akirą Kurosavą. Imperatoriumi vadinamas režisieriuus, įkvėptas vakarietiškų veiksmo filmų, vesternų, pats padarė didžiulę įtaką Holivudinei produkcijai, kuri dažnai tėra Kurosavos filmų plagiatai.„Jaukų, empatišką, taikų ir kantrybės kupiną pasaulį čia reprezentuoja (mūsų visuomenei nebūdingas) adekvatus santykis su autizmu“, – apie Agniaus Jankevičiaus spektaklį „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre sako Aušra Kaminskaitė.Dešimtmečius po regos negalios vėliava veikusi Lietuvos aklųjų biblioteka pakeitė pavadinimą ir dabar vadinasi Lietuvos audiosensorinė biblioteka. Naują vardą lydi unikalūs, prastai matantiems ar sunkiau skaitantiems žmonėms skirti identiteto sprendimai, o su pokyčiais skaitytojai ir visuomenė kviečiami susipažinti oficialaus bibliotekos atidarymo metu šiandien.Šią savaitę Kaune prasideda antrasis „Dance Well“ šiuolaikinio šokio pamokų sezonas, skirtas žmonėms, gyvenantiems su riboto judėjimo galimybėmis ar Parkinsono liga. Kaip vyksta šie užsiėmimai ir ką judesys atneša auditorijai?Rugsėjo 7–10 d. devintą kartą į Klaipėdą grįžta tarptautinis animacijos ir videožaidimų festivalis BLON. Kasmet augantis festivalis šiais metais pasiūlys išskirtinę animacijos, videožaidimų ir virtualios realybės patirčių programą, kurioje gausu kūrėjų iš Lietuvos ir užsienio valstybių darbų.Šiemet tarptautiniame Venecijos kino festivalyje Lietuvos atstovė konkursinės programos „Giornate degli Autori“ žiuri komandoje – fotografė, komunikacijos specialistė ir kino entuziastė Marija Mireckaitė. Kokie jos įspūdžiai pirmą kartą apsilankius viename reikšmingiausių kino festivalių pasaulyje?„Pakeliui su vasara“ šiandien gyvai iš Laisvės alėjos Kaune transliuoja esminius Europos kultūros sostinės forumo akcentus – ką planojama aptarti?Ved. Urtė Karalaitė

Šiandien virš tūkstančio žmonių susivienija bendram žygiui – „Lietuva eina „Camino Lituano“ keliu“. Aštuoniolikoje Lietuvos vietų į kelią vienu metu išeis aktyvaus laisvalaikio mėgėjai taip pradės pėsčiųjų žygių sezoną Lietuvoje bei pažins Lietuvą. Pašnekovas - verslininkas ir žygeivis Marius Minkevičius.Pristatomi naujausi „Vilmorus“ reitingai. Pokalbis su bendrovės vadovu Vladu Gaidžiu.Emocijos po „Žalgirio“ ir „Barselonos“ akistatos. Pokalbis su LRT sporto žurnaliste Dovile Šeduikyte.Šokio diena. Bendradarbiaujant su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi bei Kauno apskrities Parkinsono draugija, Lietuvoje nuo šių metų pradžios jau suorganizuota 15 užsiėmimų, skirtų Parkinsono liga sergantiems ir kitų judėjimo sutrikimų turintiems žmonėms.Ved. Darius Matas

„Rusų nelaisvėje, iš kurios buvau paleistas 4 mėnesį, mane palaikė mintis, kad turiu išgyventi dėl vaikų – kad galėčiau juos apkabinti, nuvesti į mokyklą. Jei tų vaikinų, kurie nelaisvėje jau 8 mėnuo dabar paklaustumėm, ar jie sutiktų vykdyti įsakymą ir sudėti ginklus, manau jie atsakytų ne, nes jų sąlygos pas rusus tiesiog siaubingos“, sako Serhii Yudin, Ukrainos karys, gynęs Mariupolį, laikytas rusų nelaisvėje, dabar sveikstantis Lietuvoje ir besiruošiantis grįžti į frontą.Trečiadieniais Lietuvos šokio informacijos centras rengia šiuolaikinio šokio pamokas, skirtas žmonėms, gyvenantiems su riboto judėjimo galimybėmis ir Parkinsono liga.Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie buvusį Sakartvelo prezidentą Michailą Saakašvilį. Markas Feiginas ir Oleksijus Arestovičius trečiadienį ragina žmones rinktis prie Sakartvelo ambasadų ir taip palaikyti Michailą Saakašvilį ir reikalauti, kad jis būtų gydyti perkeltas iš Sakartvelo į kitą šalį. Pats Saakašvilis teigia, kad kalėjime jį mėginta nunuodyti.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Scenos menų kritikė apžvelgia spektaklį „80 pasaulių per vieną dieną“.Valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ tęsią beveik pusės amžiaus tradiciją ir gruodžio 31 dieną rengia naujametinį koncertą Šiaulių katedroje.Trečiadienį įvyko pirmasis Kūrybiškos Europos projekto „Dance well“, skirto žmonėms, gyvenantiems su riboto judėjimo galimybėmis ir Parkinsono liga, užsiėmimas Lietuvoje.Paskirstytas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansavimas projektams vėl sukėlė nepasitenkinimą. Finansavimas paskirstytas didiesiems komerciniams portalams, internetinėms svetainėms, kuriančioms abejotiną turinį. Kaip keisis situaciją sukūrus naują Medijų rėmimo fondą?„Aš noriu šokti. Whitney Houston filmą“ apžvelgia kino žurnalistė Ieva Šukytė.Ar knyga vis dar geriausia dovana? Kokias knygas dovanojame ir kaip keičiasi pasirinkimai?Filmas „Robotas ir peteliškė“ kino apdovanojimuose Škotijoje laimėjo geriausio dokumentinio filmo apdovanojimą,Ved. Marius Eidukonis

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Bulgarijos parlamentas šią savaitę spręs, ar Ukrainai tiekti karinę paramą. Kodėl ši Europos Sąjungos valstybė tik dabar svarsto Ukrainai tiekti ginklus? LRT RADIJO bendradarbės Bulgarijoje Justinos Mikeliūnaitės.Žinomo mokslininko profesoriaus Virginijaus Šikšnio vardo premiją pelnė du Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantai Monika Šimoliūnienė ir Mantas Žiaunys. Monikos atradimai padeda kovoti su antibiotikams atspariomis bakterijomis, o Manto atradimai palengvino Alzheimerio ir Parkinsono ligų laboratorinius tyrimus.Nepaisant karo Ukrainoje ir išaugusių kainų, turizmo sezonas įsibėgėja. Kokias Jūs atostogas planuojate ši pavasarį ar vasarą?„LRT ieško sprendimų“ komanda aiškinasi, kaip paskatinti gyventojų fizinį aktyvumą.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvoje susidomėjimo sulaukė dvi medicinos naujovės. Viena jų – mobilioji programėlė „NephroGo“, skirta sergantiems lėtine inkstų liga. Programėlė padeda šiems pacientams sekti sveikatos būklę, jos pokyčius ir patogiai atlikti peritoninę dializę. Šią programėlę sukūrė keturi šalies startuoliai: Vilniaus universiteto Medicinos studentė Giedrė Žulpaitė, gydytojas nefrologas dr. Laurynas Rimševičius, gydytoja dietologė Edita Saukaitytė-Butvilė bei programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas Karolis Vyčius. Jų kurtą mobilią programėlę jau spėjo įvertinti lėtine inkstų liga sergantys pacientai. Atsiliepimuose teigiama, kad „NeprhroGo“ programėlė tiesiog stebuklinga. Ji padeda atidžiau sekti, ką pacientai valgo, koks jų skysčių balansas, arterinis kraujo spaudimas, pulsas, kūno svoris, šlapimo kiekis. Programėlė, pacientų teigimu, praverčia ne tik savikontrolei, bet ir vykstant pas gydytojus nebereikia vežtis šūsnies užrašų. Plačiau apie programėlę kalbėsime su viena jos kūrėjų, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studente Giedre Žulpaite.Susidomėjimo jau spėjo sulaukti ir kito startuolio, bendrovės „In Genes“ siūloma paslauga – DNR tyrimas, kuris iš seilių padeda nustatyti, kokia yra gyventojo genetiškai nulemta rizika ateityje susirgti Alzheimerio ar Parkinsono ligomis, kartu atskleidžia ir gyventojo polinkį konkrečiai sporto šakai.Lietuvoje skaičiuojama, kad vien Parkinsono liga serga apie 11-12 tūkst. gyventojų ir medikai įspėja, kad nors tai yra laikoma senatvės liga, sergančiųjų amžius jaunėja. Šios neurodegeneracinės ligos klastingos tuo, kad jų pradžią sunku užčiuopti, o kuo vėliau nustatoma diagnozė, tuo pačią ligą valdyti sunkiau. Kaip situaciją gali pakeisti tai, kad pacientas, kuris dar neserga Parkinsonu ar Alzheimeriu, bet jau žino turintis šioms ligoms genetinį polinkį? Ar galima tokiu būdu užbėgti ligai už akių? Pokalbis su „In Genes“ startuolio įkūrėja, medicinos genetike Austėja Kilikevičiūte.Ir dar viena tema – moters ciklo ypatumai. Nors menstruacijos yra neatsiejama moters ciklo dalis, tačiau ne visos moterys ypatingomis dieniomis jaučiasi vienodai. Vienoms besikeičiantis ciklas praktiškai neturi įtakos darbingumui, o štai kitos kelias dienas gali ir iš lovos nepasikelti. Jas riečia nepakeliamas skausmas, kurį numalšinti dažnai vienos tabletės nepakanka, kitos alpsta, vemia – o tai reiškia, kad šiomis dienomis jų gyvenimas tarsi sustoja. Medikai atkreipia dėmesį, kad gausus kraujavimas ir ciklo sutrikimai gali būti rimtų ligų šaukliai: nuo ginekologinių susirgimų, mažakraujystės iki onkologinių ligų. Kaip šių pasekmių išvengti? Pokalbis su Vilniaus Santaros klinikų gydytoja akušere-ginekologe prof. Žana Bumbuliene.Ved. Laura Adomavičienė

Pokalbis su LRT radijo bendradarbiu Lenkijoje Laurynu Vaičiūnu apie tai, ką rašo Lenkijos žiniasklaida.LRT radijas pristato naują tiklalaidę „Nepasėdos”. Lietuva – visada variantas A atostogoms. Tinklalaidė „Nepasėdos“ skiriama Lietuvos fanams visame pasaulyje, nenusėdintiems ir nesiliaujantiems ieškoti naujų patirčių, istorijų, kelionių apetitą žadinančių vietų. Taip pat tiems, kurie įgyvendina nerealias turizmo idėjas ir dairosi naujų įkvėpimų. Svarbiausia „Nepasėdų“ paslaptis - keliauti ragaujant akimis, širdimi, liežuviu ir atradimais dalintis su kitais. Keliauti po Lietuvą madinga, saugu ir sveika namuose!„Neskubėk rašyti, tada ir aš neskubėsiu mirti“, – taip scenos legenda Nelly Paltinienė kalbėjo knygą apie ją rašančiai žurnalistei Irmai Laužikaitei. Tačiau atlikėja taip pat norėjo, kad knyga pasirodytų jau po jos mirties. Kaip vyko pokalbiai su Nelly Paltiniene, kas jai labiausiai įstrigo iš daugiau nei šešiasdešimties metų atiduotų scenai, kodėl atlikėja nenoriai kalba apie savo vaikystę?Sukanka lygiai 25-eri metai, kai Edinburgo universitete Roslino institute pirmąkart sėkmingai klonuotas žinduolis – avis Doli. Mokslininkai teigia, kad ši sensacija pastaraisiais dešimtmečiais nulėmė daugybę reikšmingų tyrimų, o kai kurie klonavime išbandyti metodai dabar sėkmingai taikomi gydant Parkinsono ligą. Vis dėlto, panašūs eksperimentai toliau skatina diskusijas apie gyvūnų gerovę ir kelia etinius klausimus. Kokia avelės Doli klonavimo reikšmė šiandien, pasakoja Edinburgo universiteto regeneracinės medicinos centro grupės lyderis Tilo Kunatas. Jį kalbina Karolina Panto.Ved. Rūta Kupetytė

Jono Pauliaus II pontifikato metais bet kuris Vatikano pranešimas, kad popiežius nepasirodys renginyje, užkurdavo tikrą audrą, žiniasklaidoje pasipildavo spėlionės, kad galbūt artėja pabaiga. Tačiau, kai Pranciškus mažiau kaip per mėnesį pakeitė bent dviejų aukšto lygio renginių darbotvarkę ir delegavo pareigas savo pavaduotojams, atrodo, kad niekam dėl to buvo nė motais. Didele dalimi taip yra dėl to, kad situacijos labai skirtingos. Jonas Paulius sirgo Parkinsono liga, kurios požymiai buvo aiškiai matomi ir be galo fiziškai alinantys, kol galop popiežius nebegalėjo nė prakalbėti. Išialgija, kuri vargina Pranciškų, tikrai nėra tokia sunki liga, tik ne mažiau skausminga. Tačiau negalima sakyti, kad tai nerimta liga, tad kyla klausimų, ar liga gali atsiliepti Pranciškaus gebėjimui vadovauti Bažnyčiai. Apie tai - vedamojo skiltyje.Kol dėl pandemijos kelionės tebėra užgintas malonumas, kviečiame pasiklausyti pokalbio su naujos knygos „Devyni pasivaikščiojimai po Romą“ viena iš autorių menotyrininke Giedre Jankevičiūte.Spaudos apžvalgoje- Lauryno Peluričio pastabos apie istorijos mokslo ir istorikų vertinimą viešumoje.Ved. Rūta Tumėnaitė

Ką vertėtų žinoti apie Parkinsono ligą. Pasaulyje minima sergančiųjų Parkinsono liga diena. Santaros klinikų gydytoja neurologė Rūta Kaladytė–Lokominienė plačiau papasakos apie ligos požymius, problemas, su kuriomis šiandien susiduria sergantieji, ir naujoves, kurios padeda palengvinti ligos gydymą ir atpažinimą. Kita tema– beveik pusei Lietuvos gyventojų vis dar neatrodo normalu susidūrus su sunkumais kreiptis į psichologą. Kodėl? Apie tai - pokalbis su Krizių įveikimo centro psichologe–psichoterapeute Simona Glodeniene. Ved. Karolina Panto.

„Bepigu kitiems neįgaliesiems susirasti darbą. Jie gali dirbti viską, o mes, sergantys Parkinsono liga, galime tik aguonas ir cukrų ant pyragų barstyti“, – sako Akmenės rajono Parkinsono bendrijos vadovė Danutė Rudienė ir jos bičiulės.Trakų neįgaliųjų užimtumo centro psichologė Viktorija Lekavičiūtė, patyrusi profesinių žinių stygių, sugrįžo į Vilniaus universitetą tęsti magistrantūros studijų.

„Bepigu kitiems neįgaliesiems susirasti darbą. Jie gali dirbti viską, o mes, sergantys Parkinsono liga, galime tik aguonas ir cukrų ant pyragų barstyti“, – sako Akmenės rajono Parkinsono bendrijos vadovė Danutė Rudienė ir jos bičiulės.Trakų neįgaliųjų užimtumo centro psichologė Viktorija Lekavičiūtė, patyrusi profesinių žinių stygių, sugrįžo į Vilniaus universitetą tęsti magistrantūros studijų.

Tinkama asmens higiena valstybei nerūpi.Šlapimo nelaikymas arba inkontinencija namuose uždaro daugybę žmonių. Mūsų šalyje šią situaciją dar labiau apsunkina prastos galimybės išlikti sausu. Ši stigmatizuota liga nesulaukia tinkamo sveikatos politikų dėmesio ir visuomenės supratingumo. Jei žmogus turi šlapimo nelaikymą dėl tokių ligų kaip Alzheimeris, Parkinsonas ar po chirurginės prostatos vėžio operacijos, jis negauna nei vieno kompensuojamo šlapimą sugeriančio gaminio. Jei žmogus dėl stuburo traumos sėdi vežimėlyje, serga išsėtine skleroze ar patyrė insultą – jis gauna tik 1 gaminį per dieną. Tai visai neužtikrina jam kokybiško gyvenimo, nenuostabu, kad daugelis pasirenka socialinę izoliaciją. Apie tai laidoje kalbės VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė, Parkinsono draugijos pirmininkė gydytoja neurologė Vaineta Valeikienė, Lietuvos prostatos vėžiu sergančiųjų draugijos prezidentas Gediminas Žižys, pacientų organizacijos vadovė Rūta Udraitė Mikalauskienė.Kaip vėsintis, kad kaitrą lengviau ištvertume? Patars gydytoja geriatrė Jurgita Knašienė.

Tinkama asmens higiena valstybei nerūpi.Šlapimo nelaikymas arba inkontinencija namuose uždaro daugybę žmonių. Mūsų šalyje šią situaciją dar labiau apsunkina prastos galimybės išlikti sausu. Ši stigmatizuota liga nesulaukia tinkamo sveikatos politikų dėmesio ir visuomenės supratingumo. Jei žmogus turi šlapimo nelaikymą dėl tokių ligų kaip Alzheimeris, Parkinsonas ar po chirurginės prostatos vėžio operacijos, jis negauna nei vieno kompensuojamo šlapimą sugeriančio gaminio. Jei žmogus dėl stuburo traumos sėdi vežimėlyje, serga išsėtine skleroze ar patyrė insultą – jis gauna tik 1 gaminį per dieną. Tai visai neužtikrina jam kokybiško gyvenimo, nenuostabu, kad daugelis pasirenka socialinę izoliaciją. Apie tai laidoje kalbės VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė, Parkinsono draugijos pirmininkė gydytoja neurologė Vaineta Valeikienė, Lietuvos prostatos vėžiu sergančiųjų draugijos prezidentas Gediminas Žižys, pacientų organizacijos vadovė Rūta Udraitė Mikalauskienė.Kaip vėsintis, kad kaitrą lengviau ištvertume? Patars gydytoja geriatrė Jurgita Knašienė.

Parkinsono liga – nemirtina, tačiau daug kančių ligoniui ir artimiesiems sukelianti liga. Pasaulyje nėra dviejų žmonių, kurie Parkinsono liga sirgtų vienodai. Liga daugiausia veikia ligonio fizinę būklę, o ne jo intelektą, todėl vartodamas vaistus sergantysis ilgus metus gali išlikti darbingas ir kūrybingas. Gydytoja geriantrė Jurgita Knašienė sako, kad patarimų, kaip pagerinti gyvenimo kokybę yra, tačiau dažnai jų ligoniams niekas nepasako. Jei bijome egzamino, stresuojame dėl atsakingo darbo, jei šeimoje santykiai nesiklosto, dažniausiai skauda ne širdį, bet skrandį – ką daryti? Liaudies medicinos žinovai sako, kad pirmiausia reikia išvengti... pavydo, puikybės, godumo. Šios savybės graužia skrandį, išsivysto net ir opos.

Parkinsono liga – nemirtina, tačiau daug kančių ligoniui ir artimiesiems sukelianti liga. Pasaulyje nėra dviejų žmonių, kurie Parkinsono liga sirgtų vienodai. Liga daugiausia veikia ligonio fizinę būklę, o ne jo intelektą, todėl vartodamas vaistus sergantysis ilgus metus gali išlikti darbingas ir kūrybingas. Gydytoja geriantrė Jurgita Knašienė sako, kad patarimų, kaip pagerinti gyvenimo kokybę yra, tačiau dažnai jų ligoniams niekas nepasako. Jei bijome egzamino, stresuojame dėl atsakingo darbo, jei šeimoje santykiai nesiklosto, dažniausiai skauda ne širdį, bet skrandį – ką daryti? Liaudies medicinos žinovai sako, kad pirmiausia reikia išvengti... pavydo, puikybės, godumo. Šios savybės graužia skrandį, išsivysto net ir opos.

Šiaurietiškas ėjimas: kainuoja nedaug, nauda – akivaizdi.Tai puiki laisvalaikio leidimo, bendravimo ir sveikatos stiprinimo priemonė. Šiaurietiškas ėjimas užsienio šalyse laikomas gydymo dalimi, yra veiksmingas gydant kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimus, stuburo ligas, osteoporozę, Parkinsono ir Alzheimerio ligas, ši judėjimo rūšis – puiki priemonė pabendrauti, atsipalaiduoti. Apie tai laidoje paaiškins šiaurietiško ėjimo instruktorė Silvija Žemaitaitienė.Jei mėsos gaminiuose yra nitritinės druskos arba E 250, jų nepatariama kepti ant laužo ar grilyje. Esant temperatūrai, aukštesnei nei 100 laipsnių, susidaro kenksmingi junginiai. Apie tai laidoje kalbės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė.

Šiaurietiškas ėjimas: kainuoja nedaug, nauda – akivaizdi.Tai puiki laisvalaikio leidimo, bendravimo ir sveikatos stiprinimo priemonė. Šiaurietiškas ėjimas užsienio šalyse laikomas gydymo dalimi, yra veiksmingas gydant kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimus, stuburo ligas, osteoporozę, Parkinsono ir Alzheimerio ligas, ši judėjimo rūšis – puiki priemonė pabendrauti, atsipalaiduoti. Apie tai laidoje paaiškins šiaurietiško ėjimo instruktorė Silvija Žemaitaitienė.Jei mėsos gaminiuose yra nitritinės druskos arba E 250, jų nepatariama kepti ant laužo ar grilyje. Esant temperatūrai, aukštesnei nei 100 laipsnių, susidaro kenksmingi junginiai. Apie tai laidoje kalbės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė.

Pasikeitusi laikysena ir eisena, drebančios rankos, sukaustytas kūnas – gal tai Parkinsono liga?Svarbiausi Parkinsono ligos simptomai: galvos, galūnių ir kūno drebėjimas, judesių sulėtėjimas ir pasunkėjimas, galūnių bei kūno sukaustymas. Parkinsono ligos draugijos pirmininkė gydytoja neurologė Vaineta Valeikienė kviečia pasikonsultuoti su neurologais, pastebėjus šiuos artimojo pokyčius, nelaikyti tai senatvės požymiais.Radiacinės saugos specialistai teigia, kad nekenksmingos jonizuojančios spinduliuotės nėra. Tam tikras radiacinės apžvitos dozes žmogus gauna to nenorėdamas – iš gamtos, taip pat dirbant su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir medicininių procedūrų metu. „Žmogus turėtų pasidomėti, kiek papildomos apšvitos jis gaus medicininių tyrimų metu ir gal galima diagnostikai panaudoti kitas priemones, neskleidžiančias spinduliuotės“, – ragina Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas.

Pasikeitusi laikysena ir eisena, drebančios rankos, sukaustytas kūnas – gal tai Parkinsono liga?Svarbiausi Parkinsono ligos simptomai: galvos, galūnių ir kūno drebėjimas, judesių sulėtėjimas ir pasunkėjimas, galūnių bei kūno sukaustymas. Parkinsono ligos draugijos pirmininkė gydytoja neurologė Vaineta Valeikienė kviečia pasikonsultuoti su neurologais, pastebėjus šiuos artimojo pokyčius, nelaikyti tai senatvės požymiais.Radiacinės saugos specialistai teigia, kad nekenksmingos jonizuojančios spinduliuotės nėra. Tam tikras radiacinės apžvitos dozes žmogus gauna to nenorėdamas – iš gamtos, taip pat dirbant su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir medicininių procedūrų metu. „Žmogus turėtų pasidomėti, kiek papildomos apšvitos jis gaus medicininių tyrimų metu ir gal galima diagnostikai panaudoti kitas priemones, neskleidžiančias spinduliuotės“, – ragina Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas.

Šiaurietiškas ėjimas – sveikatingumo metodas, laisvalaikio leidimas ir aktyvi fizinė veikla gryname ore. Ši fizinio aktyvumo rūšis kilusi iš Suomijos, kur ji buvo pradėta taikyti slidininkams vasaros sezonu, kai nėra sniego. Vis daugiau žmonių atranda šiaurietišką ėjimą kaip puikią laisvalaikio leidimo, bendravimo ir sveikatos stiprinimo priemonę – kainuoja nedaug, o naudą ekspertai jau įrodė: šiaurietiškas ėjimas užsienio šalyse laikomas gydymo dalimi, yra veiksmingas gydant kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimus, stuburo ligas, osteoporozę, Parkinsono ir Alzheimerio ligas, ši judėjimo rūšis – puiki priemonė pabendrauti, atsipalaiduoti. Jis puikiai tinka ir vyresnio amžiaus bei turintiems antsvorio žmonėms. Yra keletas būklių, kai apie šį judėjimo būdą reikėtų klausti gydytojo rekomendacijų. Apie tai laidoje paaiškins šiaurietiško ėjimo instruktorė Silvija Žemaitaitienė.„Skaitykite maisto priduktų etiketes!“, „Išstudijuokite maiste esančių priedų sąrašą!“ – tą nuolat kartoja mitybos specialistai. Tačiau juk maža vien tik perskaityti – turime žinoti, kokiu tikslu viena ar kita medžiaga yra produkte. Antai nitritinė druska arba E-250. Jei jos yra mėsos gaminiuose, jų nepatariama kepti ant laužo ar griliu. Esant temperatūrai, aukštesnei nei 100 laipsnių, susidaro kenksmingi junginiai. Apie tai laidoje kalbės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė.

Šiaurietiškas ėjimas – sveikatingumo metodas, laisvalaikio leidimas ir aktyvi fizinė veikla gryname ore. Ši fizinio aktyvumo rūšis kilusi iš Suomijos, kur ji buvo pradėta taikyti slidininkams vasaros sezonu, kai nėra sniego. Vis daugiau žmonių atranda šiaurietišką ėjimą kaip puikią laisvalaikio leidimo, bendravimo ir sveikatos stiprinimo priemonę – kainuoja nedaug, o naudą ekspertai jau įrodė: šiaurietiškas ėjimas užsienio šalyse laikomas gydymo dalimi, yra veiksmingas gydant kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimus, stuburo ligas, osteoporozę, Parkinsono ir Alzheimerio ligas, ši judėjimo rūšis – puiki priemonė pabendrauti, atsipalaiduoti. Jis puikiai tinka ir vyresnio amžiaus bei turintiems antsvorio žmonėms. Yra keletas būklių, kai apie šį judėjimo būdą reikėtų klausti gydytojo rekomendacijų. Apie tai laidoje paaiškins šiaurietiško ėjimo instruktorė Silvija Žemaitaitienė.„Skaitykite maisto priduktų etiketes!“, „Išstudijuokite maiste esančių priedų sąrašą!“ – tą nuolat kartoja mitybos specialistai. Tačiau juk maža vien tik perskaityti – turime žinoti, kokiu tikslu viena ar kita medžiaga yra produkte. Antai nitritinė druska arba E-250. Jei jos yra mėsos gaminiuose, jų nepatariama kepti ant laužo ar griliu. Esant temperatūrai, aukštesnei nei 100 laipsnių, susidaro kenksmingi junginiai. Apie tai laidoje kalbės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė.