Podcasts about atvir

Moterys antreprenerės: „Kad ir kas bevyktų, mes turime sodinti savo obelis...“ Atvirų pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 4-ajame epizode kalbame apie veiksmo būtinybę šiuo sudėtingu metu, apie moterų bendrystę, apie pagalbą sau ir kitiems. Karas Ukrainoje daugeliui iš mūsų išjudino bazinius vidinio saugumo stulpus. Šis laikas tarsi tikrina, kokio stiprumo atramą turime savo viduje, ar gebame per kliūtis nutiesti kelią ar tiltą. Konstruktyvus veiksmas leidžia ne tik išgyventi, bet ir padėti kitiems - finansais, energija, dėmesiu. Kad jų nepritrūktų, turime tiesiog „sodinti savo obelis“. HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina įmonės „Intra Vires" direktorę, Vilniaus verslo moterų tinklo vadovę Jurgą Rimkę. 0:00:00 – pradžia 0:01:40 – apie vidinę atramą 0:04:57 – apie vidinį poreikį veikti 0:08:43 – apie pagalbą sau 0:13:21 – apie pagalbą kitiems 0:15:04 – apie ateities vaizdinį 0:17:43 – apie moterų bendrystę Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Moterys antreprenerės: kada egzistencinė prasmė pasibeldžia į mūsų sąmonę? Atvirų pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 3-ajame epizode gvildenamos prasmės ir pašaukimo temos. Prasmės klausimai mus lydi visą gyvenimą, tačiau dažniausiai juos sau užduodame stovėdami prie pokyčių slenksčio ir bandydami suprasti, ką šiame pasaulyje veikiame. Antreprenerė Daiva Viskontienė savuosius egzistencinės prasmės klausimus pradėjo kelti būdama 35-erių, o šiandien sako supratusi, kad atsakymai yra jos veiklose: kaip ji kuria verslus, kaip augina žmones, kaip vystosi pati. Deja, atsakymai ne visuomet ateina kaip greitas rezultatas. Kartais tenka su tais klausimais tiesiog gyventi. Taigi, kas yra egzistencinė prasmė? Kaip ji susijusi su žmogaus pašaukimu? Kaip prasmė keičiasi mums vystantis ir augant? Ar galime išmatuoti prasmės vertę ir gylį? HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina įmonės BMK vadovę Daivą Viskontienę. 0:00:00 – pradžia 0:00:19 – apie veiklą ir prasmę 0:02:16 – apie pašaukimą 0:04:51 – apie funkcionalumą 0:10:15 – apie smegenų veiklos ypatumus 0:13:40 – apie prasmės kitimo etapus Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Moterys antreprenerės: kokie stereotipai riboja mūsų veiklas? Atvirų pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 5-ajame epizode kalbame apie mentalinių vaizdinių poveikį ir moterų (ne)norą prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. „Mes, moterys, visose gyvenimo situacijose turime mokėti savimi pasirūpinti“, - sako Lietuvos verslo moterų tinklo vadovė Fausta Šeputytė. O jeigu kyla abejonė, kad nepasiseks? Greičiausiai ši mintis ateina iš kadaise visuomenėje susiformavusio stereotipinio vaizdinio, kad moteris yra silpnesnė už vyrą. Galbūt todėl palyginti nedaug moterų išdrįsta imtis verslo. Taigi, kaip atsikratyti mentalinių vaizdinių? Kaip nepasiduoti aplinkos spaudimui? Kaip nebijoti suklysti? HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina įmonės „Metga“ generalinę direktorę, Lietuvos verslo moterų tinklo vadovę Faustą Šeputytę. 0:00:00 – pradžia 0:00:28 – apie mentalinius vaizdinius 0:04:13 – apie pasirinkimus 0:07:32 – apie „silpnąją“ lytį 0:09:14 – apie mitus ir pasakas 0:10:44 – apie aukos vaidmenį 0:14:52 – apie svetimas mintis 0:15:36 – apie „privilegiją“ klysti Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Moterys antreprenerės: kaip veikti neapibrėžties sąlygomis? Atvirų pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 6-ajame epizode kalbame apie emocines būsenas ir būdus įveikti neapibrėžtį. Paradoksalu: kokia bebūtų skaudi neapibrėžtis, kurią išgyvename, joje galime atrasti naujų galimybių, naują požiūrį, naują gyvenimo būdą. „Tik judėti reikia atsargiai, lyg per lūžtantį ledą“, - pataria finansų planuotoja, įmonės „Gerovės valdymas“ vadovė Eglė Surplienė. Kaip elgtis, kai griūva daugelis mums įprastų dalykų, trūkinėja ryšiai ir atsiveria tuštuma? Kaip atrasti reikiamus orientyrus? Kaip neapibrėžtyje galime vystytis ir augti? HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina finansų planuotoją, įmonės „Gerovės valdymas“ vadovę, kibernetikę-matematikę Eglę Surplienę. 0:00:00 – pradžia 0:00:17 – apie (ne)apibrėžtį 0:02:25 – apie pasirinktą ir primestą neapibrėžtį 0:05:22 – apie emocines būsenas 0:09:04 – apie būdus įveikti neapibrėžtį 0:10:45 – apie veikiančius sprendimus 0:13:05 – apie prasmę ir vertybes 0:18:03 – apie atjautą ir emocinį neutralumą 0:18:44 – apie ateities vaizdinį Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Moterys antreprenerės: kūno intelekto svarba krizinėse situacijose. Atvirų pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 7-ajame epizode kalbame apie vieną svarbiausių žmogaus veiklos kompetencijų – kūno intelektą. „Priimkite savo kūną kaip išmintį, jis nėra tik transporto priemonė jūsų protui“, – sako emocinio intelekto vystymo instruktorė Marija Zamarytė. Neuromokslininkai teigia, kad visus sprendimus žmogaus kūnas priima 30 sekundžių anksčiau nei protas. Taigi ir krizinėse, neapibrėžties situacijose kūnas geriausiai žino, ką pasirinkti ir kaip pasielgti, tereikia jį išgirsti. Manoma, kad netolimoje ateityje pajauta taps svarbia žmogaus veiklos kompetencija. Pažangiose organizacijose jau šiandien randasi nauja sprendimų priėmimų kultūra, kuri remiasi ne tik skaičiais, bet ir kūno intelektu. Taigi, ar mokate naudotis šiuo subtiliu instrumentu? HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina viešojo kalbėjimo ekspertę, emocinio intelekto vystymo instruktorę Mariją Zamarytę. 0:00:00 – pradžia 0:00:15 – apie krizės sąvoką 0:02:43 – apie kūno intelektą 0:05:58 – apie kūną ir protą 0:09:48 – apie naują sprendimų priėmimo kultūrą 0:11:27 – apie santykį su savo kūnu 0:18:37 – apie gerų sprendimų kriterijus Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Moterys antreprenerės: kaip gimsta sprendimai iš pajautos? Atvirų pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 8-ajame epizode aiškinamės, ką reiškia veikti iš pajautos ir kuo tai skiriasi nuo racionalaus veikimo. „Didžiąją dalį sprendimų versle esu priėmusi iš pajautos. Tai patys geriausi mano sprendimai“, - tikina antreprenerė Raimonda Radvilavičienė. Ji sako neskubanti kurti strategijų ir planų prieš tai nepatyrinėjusi aplinkos ir jos siunčiamų signalų. Kai viduje žinome, ko mums reikia, kai su stipria energija tai transliuojame į išorę, aplinka būtinai sureaguoja, ir tada pradedame matyti galimybes. Stiprus impulsas veikti ir energijos antplūdis rodo, kad pataikėmė ten, kur reikia. HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina prekinio ženklo „Mr.Clay“ kūrėją Raimondą Radvilavičienę. 0:00:00 – pradžia 0:00:59 – Raimondos istorija 0:06:17 – apie aplinkos stebėjimą 0:07:43 – apie pajautos veikimo „mechanizmą“ 0:16:56 – apie energiją ir nuobodulį 0:18:37 – apie rezonansą 0:20:17 – apie impulsą veikti Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Kalifornija neribotam laikui stabdo autonomiškų automobilių Cruise leidimą važinėti miesto gatvėmis. Niujorkiečiai sulaukia dešimčia kalbų kalbančio mero skambučių. Meta tyrėjai rodo, kaip stebėdami smegenų veiklą gali atkurti jos matomus paveikslėlius. Atvirų dirbtinio intelekto modelių platforma HuggingFace blokuojama Kinijoje. Tinderio match'ą dabar galės rekomenduoti ir tavo mama.

Rubrika „Keturi milijonai“. Jau penkerius metus Norvegijoje organizuojami „Atvirų skaitymų susitikimai“, kur puoselėjama literatūrinės lietuvių kalba, randami bendraminčiai, diskutuojama įvairiausiomis temomis. Kaip pastebi dalyviai, skaitomi tekstai suartina, leidžia paatvirauti, išsipasakoti apie savo patirtis.Kernavėje prasideda keturias dienas truksiantis archeologijos festivalis, kuris lankytojus nukels į viduramžius. Pokalbis su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos vadovu Ramojumi Kraujaliu.Naujausia apklausa rodo, kad darbuotojai vis dažniau nori suderinti darbą ir šeimą, nenaudoti šeimai skirto laiko darbiniams skambučiams, turėti lankstesnį darbo grafiką, jog galėtų pasirūpinti senstančiais tėvais ar nuvežti vaikus į mokyklą. Į besikeičiančius darbuotojų poreikius reaguoja ir verslo organizacijos, kurios ieško būdų, kaip padėti darbuotojams suderinti darbą ir šeimą. Tačiau dalis ekspertų pastebi, kad tai daroma vangiai, dažniausiai apsiribojama lanksčiu darbo grafiku ar kitomis formaliomis procedūromis. Pokalbis su VDU Psichologijos katedros doktorantu, organizaciniu psichologu Tadu Vadvilavičiumi.Įvairiais skaičiavimais – 17 per minutę, 1000 – per valandą bei 25 000 – per dieną – toks komunistų 1932–1933 m. sąmoningai sukelto Holodomoro ukrainiečių aukų skaičius, pagrindžiamas istoriniais duomenimis. Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje Okupacijų ir laisvės kovų muziejus sostinės svečiams ir gyventojams atidaro lauko stendų parodą „Badas kaip ginklas: 1932–1933, 2022”. Pokalbis su istoriku, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktoriumi Remigijumi Černiumi.Ved. Darius Matas

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Jau septintus metus rengiama akcija „Vasara su knyga“. Kuo ji bus įdomi šiemet?Birželio 3 dieną kino žurnalistė ir kino kritikė Izolda Keidošiūtė švenčia 70-metį.Jungtinėje Karalystėje jau antrą dieną vyksta Karalienė Elžbietos II – osios 70 osios platininės valdymo metinės. Kokiomis nuotaikomis gyvena Jungtinės Karalystės sostinė ir miestiečiai?Šeštadienį prasideda šeštasis Dubingių muzikos festivalis.Kultūros kompleksas SODAS2123 penktadienį kviečia į Atvirų durų renginį.Rubrikos „Be kaukių“ svečias poetas, kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ redaktorius Gytis Norvilas. Jis pranešė apie pasitraukimą iš leidinio redaktoriaus pareigų.Ved. Marius Eidukonis

Į Alytų atkeliavęs visuomenės švietimo ir informavimo kampanijos „Jokio skirtumo“ suolelis kviečia miestiečius prisėsti ir pasikalbėti apie intelektualų laisvalaikį. Jokio skirtumo – su negalia ar be, visi žmonės turi teisę į kokybišką laiką. Apie tai kalbame su Egle Čaplikiene, Neįgaliųjų reikalų departamento direktore.

Humanitarinių mokslų daktarė, buvusi Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Rūta Kačkutė į muziejų pasaulį žengė ryžtingu žingsniu – ji surinko ir vadovavo kūrybinei komandai, įkūrusiai Valstybės pažinimo centrą. Už jo steigimo darbus R. Kačkutė įvertinta valstybiniu apdovanojimu – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. Dabar ji vadovauja vienai didžiausių nacionalinių kultūros įstaigų – Lietuvos nacionaliniam muziejui, kuris ne tik atsinaujina, kuria naujas erdves (Istorijų muziejus, buvusi areštinė) bet ir plačiau atveria anksčiau retai lankomus savo filialus – Kazio Varnelio namus, Vilniaus gynybinės sienos bastėją, Signatarų namus. R. Kačkutės sugebėjimą pradėti svarbius kultūros procesus liudija 2005 m. jos inicijuota akcija „Metų knygos rinkimai“ ir 2016 m. tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“. Su Rūta kalbamės apie jos kuriamo šiuolaikinio muziejaus tikslus, naujas parodas ir ateities vizijas.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė

Diskusijos apie Stambulo konvencijos ratifikavimą užaštrino svarbų klausimą: koks yra (ir turėtų būti) krikščionybės ir politikos, krikščionių ir kitaminčių santykis? Ar priešiškumas, neapykanta kitokiems suderinama su autentišku krikščioniškuoju etiniu mokymu? Kaip tradicionalistams pavyko šį mokymą paversti griežta, bekompromise, moralizuojančia ideologija? Kaip atviros visuomenės idėja padeda geriau suprasti šiuos reiškinius ir kodėl jos nederėtų tapatinti su kiaura visuomene? Ar lietuviai gali dvasiškai atsinaujinti ir vėl tiesti tiltus tarp skirtingai mąstančių žmonių? Kokios yra tokio atsinaujinimo sąlygos? Apie tai diskutuojame su filosofu, Mykolo Romerio universiteto docentu dr. Povilu Aleksandravičiumi.Ved. Simas Čelutka

Andrius atsako į Audriaus ir Patronų klausimus apie OSINT Remkit mus Patreon, tai pigiau grybo. Užtat matysite pilnus epizodus, didelis archyvas. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Tai yra ištrauka. Pilnas (audio)podkastas yra TIK Patreone. Maloniai kviečiame mus remti. Ten jau didelis archyvas. Ačiū. Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Trumpa informacinė „Radiocentro" laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per „Radiocentrą" arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Prasidėjęs visuotinis žemės ūkio surašymas jau spėjo sukelti ir pasipiktinimą: kodėl ūkininkų vėl klausiama to, ką jie jau yra atsakę valstybės institucijoms? Verslo teigimu, jeigu turimus gausybę duomenų valstybė sujungtų ir atvertų visuomenei, visi sutaupytų ir laiko, ir pinigų. Valstybės kontrolė dar pernai suskaičiavo, kad valstybei nesidalijant sukauptais duomenimis Lietuvos ekonomika netenka beveik milijardo eurų. Laidos svečiai: Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Skaitmeninės darbotvarkės departamento direktorius Arūnas Cijūnaitis ir asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas. Ved. Irma Janauskaitė

Apie pirmąjį automobilių kamštį Niujorke, kurį lėmė žymaus prancūzų filosofo viešnagė, filosofijos vaidmenį šiandienos pasaulyje ir konkrečiai Lietuvoje, atviros visuomenės idėją ir jos karikatūras, Europos tapatybės paieškas ir būtinus socialinio modelio pokyčius dabartinės pandemijos akivaizdoje. Apie visa tai – „Mažosios Europos pokalbiuose“, kuriuose šįkart svečiuojasi filosofas Povilas Aleksandravičius. Ved. Donatas Puslys.

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai lieka populiariausia partija, prezidentas Gitanas Nausėda pirmauja politikų reitinge, o Lietuvos policija pasiekė aukščiausią rezultatą per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, LRT RADIJUI sako visuomenės nuomonės apklausų bendrovės „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys. Reitingų pokyčius komentuoja politologas Bernaras Ivanovas. Statistika liudija , kad šių metų sausį į Lietuvą daugiau žmonių atvažiavo negu išvažiavo. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pastebi kad, palyginti su praeitų metų demografiniais duomenimis, nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas Lietuvoje nėra vienkartinis šuolis. Ekonomisto teigimu, metinį nuolatinių gyventojų Lietuvoje prieaugį galimai lėmė įvykęs „Brexitas“ bei nusilpusi Didžiosios Britanijos ekonomika.– Aleksandras Izgorodinas – LD studijos svečias.Šeštadienis – trečioji ,,Atvirų pasimatymų” Vilniaus knygų mugės diena. Deimantai, rubinai, safyrai ir perlai - tai brangakmeniai, kurios labiausiai vertino Lietuvos valdovai. Kolegė Dovilė Lisauskaitė pravėrė Valdovų rūmų lobyno duris, kuriame archeologų atrasti papuošalai šiandien atskleidžia kilmingųjų mėgtą prabangą. Pernai buvimo lede Lietuvos rekordą (30 minučių 4,10 sekundės) pasiekęs Modestas Stumbrys šeštadienį Vilniuje sieks naujo . – Ar pavyks pagerinti rezultatą ? Specialistai pastebi, kad šią, neįprastai šiltą žiemą, dalis erkių liko aktyvios. Dėl to rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu ar Laimo liga – didesnė nei įprastai.Ved. Artūras Matusas.

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Kinijos ambasada melavo, kad vasaros pabaigoje Vilniuje įvykęs Lietuvos aktyvistų ir kinų grupės susidūrimas buvo spontaniškas.Dalis mokytojų toliau skundžiasi, kad kai kuriose mokyklose atlyginimo apskaičiavimas išlieka neaiškus.Atvirų durų diena Santaros klinikose Lėtinio skausmo problema. Šiandien Švedijos karališkoji akademija paskelbs Nobelio fizikos laimėtoją. Iš filmavimo aikštelės Vilniuje pabėgusi kengūra rasta negyva.Sportas.

Kas mūsų visuomenėje laikoma kitoniškumu ir kaip sukurti jam atvirą ir saugią erdvę? Apie mažumas vienijančius projektus, skirtį tarp „mūsų“ ir „jų“, „mus“ ir „juos“ siejančias bendražmogiškas problemas bei siekį naikinti kitoniškumo ribas kalbėsime su Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose tautų dialogo prizą pelniusia dokumentinio spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ kūrybine komanda ir vaivorykštės apdovanojimui nominuotos asociacijos „Universiteto LGBT+ grupė“ nariais. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Kauno „Žalgiris” antrus metus iš eilės patenka į Eurolygos atkrintamąsias varžybas. Britų parlamentas neapsisprendžia dėl „Brexit'o” sąlygų. Lietuvos ir Lenkijos premjerai lankosi Šiauliuose ir Mažeikiuose, kur veikia „Orlen Lietuva” gamykla. Atidaromas Stambulo oro uostas. Fiksuojamas didelis oro užterštumas kietosiosmis dalelėmis. Šiandien „Regitroje” prasideda Atvirų durų diena.

Trumpa informacinė „Radiocentro" laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus. Klausyk šiokiadieniais 12 val. per „Radiocentrą" arba mūsų podkaste „Mokslo pasaulyje“.

Po fiasko dėl M. Basčio apkaltos dauguma Seimo narių aiškino, kad Seime reikia skaidrumo. Tačiau savaitė po to projektas, siūlantis įtvirtinti atvirus balsavimus dėl apkaltų, atmestas. Jame nepasirodė daugiau nei pusė parlamentarų. Kodėl pritarę A. Skardžiaus apkaltos pradžiai parlamentarai skuodė iš darbo vietos arba balsavo prieš atvirus balsavimus – specialioje Laisvės TV R.I.T.A. laidoje.

Kaip Lietuva atrodo pasaulyje pagal aukojimo statistiką? Pagal aukojimo statistiką Lietuva – tarp Zimbabvės ir Kongo. Ar didelis skirtumas tarp aukojimo prieš didžiąsias šventes ir kitu metu?LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad Vilniaus oro uostas, skambiai pristatęs visuomenei rekonstrukcijos planus, atsakingoms institucijoms nepateikė duomenų apie planuojamą skrydžių ir keleivių srauto augimą. Minime Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 25-erių metų sukaktį.Vilniuje vyks IV tarptautinė Lietuvos kamieninių ląstelių tyrėjų asociacijos konferencija.NATO pratybos Norvegijoje. Atvirų durų diena Lietuvos banko Kauno rūmuose.Arabijos pusiasalio valstybė Jemenas šiuo metu išgyvena vieną didžiausių humanitarinių krizių pasaulyje. Kas neleidžia užbaigti pilietinio karo Jemene, kaip nesantaika veikia vietinių gyvenimą? Apie tai „Naujienų žemėlapyje“ pasakoja Rūta Dambravaitė.Taip pat laidoje – spaudos apžvalga, verslo naujienos, R.Urbonaitės komentaras ir kitos temos.Ved. Artūras Matusas.

Kaip Lietuva atrodo pasaulyje pagal aukojimo statistiką? Pagal aukojimo statistiką Lietuva – tarp Zimbabvės ir Kongo. Ar didelis skirtumas tarp aukojimo prieš didžiąsias šventes ir kitu metu?LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad Vilniaus oro uostas, skambiai pristatęs visuomenei rekonstrukcijos planus, atsakingoms institucijoms nepateikė duomenų apie planuojamą skrydžių ir keleivių srauto augimą. Minime Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 25-erių metų sukaktį.Vilniuje vyks IV tarptautinė Lietuvos kamieninių ląstelių tyrėjų asociacijos konferencija.NATO pratybos Norvegijoje. Atvirų durų diena Lietuvos banko Kauno rūmuose.Arabijos pusiasalio valstybė Jemenas šiuo metu išgyvena vieną didžiausių humanitarinių krizių pasaulyje. Kas neleidžia užbaigti pilietinio karo Jemene, kaip nesantaika veikia vietinių gyvenimą? Apie tai „Naujienų žemėlapyje“ pasakoja Rūta Dambravaitė.Taip pat laidoje – spaudos apžvalga, verslo naujienos, R.Urbonaitės komentaras ir kitos temos.Ved. Artūras Matusas.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija: diskusija Seime. Registrų centre „Atvirų durų diena“. Ukraina: bevizis režimas. Klaipėdos dramos teatre „Šiuolaikinio lenkų teatro dienos“.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija: diskusija Seime. Registrų centre „Atvirų durų diena“. Ukraina: bevizis režimas. Klaipėdos dramos teatre „Šiuolaikinio lenkų teatro dienos“.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. „Sodra“: mokesčių pakeitimai. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje – „Atvirų durų dienos“. Vilniaus merijos e.priimamasis „Facebook'e“

„Karštas naujienų pulsas“: apie naują projektą – „Atvirų fortepijonų dienos“ – tai 5 koncertų ciklas, skirtas didžiausio Baltijos šalyse ORGANUM fortepijonų salono ir naujos ORGANUM koncertų salės atidarymui. Kiek vėliau dar viena gera žinia: kompozitorė Egidiją Medeškaitę laimėjo Džordžo Baterworto konkursą, o naujienos iš už Atlanto – vienas žymiausių pasaulyje vibrofonininkų, džiazo superžvaigždė Garis Bertonas (Gary Burton) šių metų kovo mėnesį baigė muzikinę karjerą.

Apie aukštojo universitetinio mokslo kokybę. Atvirą diskusiją apie tai, kad universitetinės studijos ne visose aukštosiose mokyklose ir ne visuose fakultetuose yra iš tiesų aukšto universitetinio lygio prieš porą savaičių pradėjo Vilniaus ir Kauno universitetų rektoriai. Kitų aukštųjų mokyklų atstovų pozicijų kol kas negirdėjome.Laidoje dalyvaus: Kauno Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, profesorius Juozas Augutis bei Šiaulių universiteto rektorius, profesorius Donatas Jurgaitis.

Apie aukštojo universitetinio mokslo kokybę. Atvirą diskusiją apie tai, kad universitetinės studijos ne visose aukštosiose mokyklose ir ne visuose fakultetuose yra iš tiesų aukšto universitetinio lygio prieš porą savaičių pradėjo Vilniaus ir Kauno universitetų rektoriai. Kitų aukštųjų mokyklų atstovų pozicijų kol kas negirdėjome.Laidoje dalyvaus: Kauno Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, profesorius Juozas Augutis bei Šiaulių universiteto rektorius, profesorius Donatas Jurgaitis.