Podcasts about Vasara

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – menedžerio startas 05:06 – pirmas įspūdis apie rinktinę ir JV minutės 23:00 – viską nulėmęs 18-mečių pralaimėjimas 32:06 – „Lietkabelio“ vasaros darbai 41:58 – judesys rinkoje 51:55 – likę laisvieji agentai 58:48 – geriausi/blogiausi Eurolygos perėjimai Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 1:08:33 – LKL eina prieš įstatymus? 1:14:26 – kurį trenerį LKL‘e atleis pirmą? 1:16:55 – „Ryto“ duetas 1:18:25 – ar K.Žemaitis domino „Rytą“ 1:24:28 – V.Kariniauskas ir E.Kairys „Rytui“ 1:29:40 – M.Kanclerio perspektyvos 1:31:30 – koks yra „Lietkabelio“ biudžetas 1:35:00 – ar D.Adomaitis pasiektų dabar daugiau nei G.Žibėnas 1:39:22 – V.Čeburino sąžinė 1:42:13 – kaip LKL kompensuos rungtynių skaičių 1:46:37 – mokesčiai už žaidėjus ir 7 legionierių planas 1:48:00 – geriausi/blogiausi LKL pasirašymai 1:51:30 – ar „Žalgiris“ turės TOP5 biudžetą 1:53:20 – ką veikėm per lietingas dienas 1:54:32 – ko Jonui trūko iki rimto krepšininko 1:55:26 – ar eliminuos nesąmoningas pražangas 1:56:20 – E.Žukauskas ir M.Timinskas

Vasara ir atvaļinājumu laiks un daudzi no mums izvēlas doties atpūsties ārpus Latvijas, ļoti bieži, izmantojot tieši aviopārvadājumus. Taču ceļojot var gadīties dažādas ķibeles - aizkavēti vai atcelti reisi, neparedzami klimatiskie apstākļi, kas rada šķēršļus, pazuduši dokumenti vai ceļojumu somas. Kā ceļot droši un par ko jāpadomā, pirms uzsākam atvaļinājuma piedzīvojumus, intersējamies raidījumā Kā labāk dzīvot. Sarunājas Patērētāju tiesību aizsardzības centra Patērētāju konsultāciju un sūdzību departamenta direktores vietniece Inta Bērante-Sukaruka un ceļotājas Alīna Andrušaite un Zane Eniņa. Raidījuma viešņu ieteikumi, padomi un skaidrojumi drošākai ceļošanai: Ceļojums sākas ar pases derīguma termiņa pārbaudi! Iepriekš vajag pārliecināties, kādi noteikumi ir spēkā kurā valstī, jo ir valstis, kur nepieciešams sešu mēnešu derīguma termiņš.  Jāņem vērā, ka ir valstis, kur nepieciešama elektroniskā ieceļošanas atļauja. Tagad tāda nepieciešama arī iekļūšanai Lielbritānijā.  Tā ir ceļotāja atbildība, noskaidrot, kādi dokumenti nepieciešami ieceļošanai kādā valstī un kādi ir derīguma termiņi personu apliecinošiem dokumentiem. Kādā Āzijas valstī secināt, ka beidzies derīguma termiņš kādam dokumentam, tas var radīt daudz sarežģījumu. Ļoti noderīgi ir iegādāties ceļojuma apdrošināšanu. Dodoties tālākos ceļojumos, būtiska ir arī veselības apdrošināšana, kā arī ieteicams rūpīgi izlasīt noteikumus, ko tā paredz. Runājot par ceļošanas transporta izvēli, arī jāzina attiecīgās valsts noteikumi par apdrošināšanas nepieciešamību.  Ceļojot ar savu auto, jāņem vērā, ka ir dažādi ceļu izmantošanas noteikumi.  Eiropā vairākās valstīs ir nepieciešamas "ceļa vinjetes" [autoceļu lietošanas nodeva] un tās jānovieto pareizā vietā uz auto vējstikla, lai sistēma nolasa. Jābūt arī uzmanīgam par stāvēšanas iespējam. Nezinot katras pilsētas un valsts stāvēšanas noteikumus, var viegli iekulties nepatikšanās. Stāvēšanas noteikumi mēdz būt sarežģīti. Arī ceļu satiksmes noteikumi valstīs mēdz atšķirties. Lai pēc tam nesaņemtu dārgu pastkarti ar pēcapmaksu no kādas valsts policijas, der iepazīties arī ar ceļošanai izvēlētās valsts ceļu satiksmes noteikumiem. Svarīgi pārbaudīt arī auto tehnisko stāvokli pirms doties ceļā, lai bez liekiem izdevumiem varētu veikt ceļojumu. "Es jebkurā gadījumā gribētu cilvēkus rosināt ceļot un nesabīties," mudina Zane Eniņa. "Mēs vairāk runājam par problēmām un par cilvēku tiesībām saņemt dažādas kompensācijas vai apdrošināšanu. Drošībai ir jābūt, bet tie būs ļoti reti gadījumi.  Es ceļoju vairāk nekā 10 gadus un intensīvi, un tikai šogad pirmoreiz dzīvē man nācās izmantot apdrošināšanas pakalpojumu. Tas nozīmē, ka visus iepriekšējos ceļojumus nekas tāds nav bijis. Tas nenozīmē, ka problēmas nav, viņas vienmēr kaut kur būs un parādīsies, bet cilvēki tiks galā. Un arī ārvalstīs, cik man ir nācies lūgt kādam padomu vai palīdzību, cilvēki visur ir ļoti atsaucīgi. Neatkarīgi no tā, kurā valstī tu esi, kādā valodā runā cilvēki, kādi viņi ir, viņi tiešām vienmēr vēlas tev palīdzēt. Tādā ziņā es gribētu vienkārši cilvēkiem teikt: ceļojiet un nebaidieties!" Vēl kāds atgādinājums: Eiropas Savienības regula nosaka, ja lidojums aizkavējas vai tiek atcelts, pienākas ne tikai nogādāšana izvēlētajā galapunktā ar citu reisu, nepieciešamā aprūpe, piemēram, ēdināšana, ja ilgu laiku jāgaida, vai arī pat naktsmītnes izmaksas, ja ir jānakšņo, bet arī morālā kompensācija, kas ir no 250 līdz 600 eiro personai. Regula nosaka aviopasažieru tiesības, ja ir atcelts reiss vai atteikta iekāpšana. Ja reiss kavējas trīs stundas un vairāk un kavēšanās iemesli nav kādi ārkārtas apstākļi, pasažierim ir tiesības saņemt ne tikai aprūpi, bet arī prasītāja kompensāciju. Kompensācijas apmērs ir atkarīgs no lidojuma garuma un vai tas lidojums bija Eiropas Savienības iekšienē vai arī uz trešajām valstīm.  Par katru gadījumu, kad reiss atcelts, der interesēties atsevišķi, kāda atlīdzība pienākas ceļotājam par attiecīgo kavējumu. Jāņem vērā, ka ne visi tehniskie traucējumi ir ārkārtas apstākļi. Ja ir apdrošināšana, par kompensācijas saņemšanu katrā konkrētā gadījumā der interesēties pie apdrošinātāja.  

Ryto garsai„Burnautą“ arba lietuviškai – padangų svilinimą, profesionalūs lenktynininkai atlieka prieš startą, tačiau tokie triukai naktimis daromi ir ant viešų kelių Kretingos apylinkėse. Rajono gyventojai skundžiasi, kad svilindami padangas nežinomi asmenys sugadino prieš kelerius metus nutiestą asfaltą. Darbėnų seniūnaitis pastebi, kad vandalai niokoja ir žvyrkelius.Keli šimtai paauglių Lietuvoje leido vertinti, ką jie veikia išmaniuosius įrenginiuose, pavyzdžiui, mobiliuosiuose telefonuose. Tokiu būdu siekiama išsiaiškinti, kaip jaunimas naudojasi internetu, nustatyti, koks elgesys ir kada yra žalingas. Toks pat tyrimas vyksta dar trylikoje pasaulio šalių.Su rubrika „Vasara už Vilniaus“ domėsimės, kodėl dalis dzūkų grybavimą be jokių užuolankų vadina liga, kurios gydyti ir neketina.Klaipėda pasitinka paskutinę Jūros šventės dieną.Ved. Rūta Kupetytė

Vasara tęsiasi ir laidoje tęsiame pokalbius apie atostogas ir keliones bei patiriamus nuotykius, iššūkius kelionese. Šį kartą kalbėsime su ukmergiške Jurgita Vasiliauskiene ir marijampoliečiais Daiva ir Valdu Kulvinskais, auginančiais vaikus, turinčius specialiųjų poreikių. Vaikų negalia šeimoms nėra kliūtis gyventi aktyviai ir keliauti, pramogauti, aplankyti ir labai tolimas šalis. Šioje laidoje išgirsite patarimų ir paprastų sprendimų, kurie padės jūsų keliones padaryti lengvesnes, jei keliaujate su vaikais, turinčiais matomą ar nematomą negalią, bei neišdildomų įspūdžių apie ukmergiškių Vasiliauskų ir marijampoliečių Kulvinskų keliones.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Pirmieji popiežiaus Leono XIV-ojo mėnesiai prie apaštalo Petro laivo vairo – kokiu keliu pasuks Katalikų Bažnyčia? Apie tai šiandien kalbėsime vedamojo skiltyje.Apie popiežiaus Leono vasarą - pokalbis su laidos svečiu, kultūros istoriku Vytautu Ališausku.Spaudos apžvalgą parengusi Rosita Garškaitė-Antonowicz papasakos apie Lenkijoje minimas garsaus Solidarumo laikų kunigo ir filosofo Jozefo Tischnerio 25-ąsias mirties metines.„Ex cathedra": popiežiaus Leono XIV žinia 5-osios Pasaulinės senelių ir pagyvenusių žmonių dienos proga.Kunigas Mozė Mitkevičius apie Jėzaus palyginimus.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo apybraiža „Vasaros dovana“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Spaudos apžvalga.„Vasara – intensyviausias trumpalaikės nuomos metas. Butai kelioms dienoms yra atskiras unikalus architektūros pasaulis, mažai nagrinėtas, bet fantastiškai įdomus“, – komentare sako architektas Andrius Ropolas.Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centre iki liepos 27 dienos galima apžiūrėti Eugenijos Martinaitytės piešinių ir tapybos darbų parodą „Prisiminus senąjį Žvėryną“, kurioje rodomi darbai, kurti iki 1990-ų metų. Kokius vieno gražiausių sostinės rajono fragmentus, keliančius džiugesį ir liūdesį, fiksuoja dailininkė? Kodėl Žvėrynas tapo jos kūrybos epicentru ir kaip kūriniuose atsispindi sustojęs senojo Žvėryno laikas?Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Agne Daniule.Vyriausybė patvirtino Nepalūžusių moterų metų minėjimo planą – 2027-aisiais bus pagerbtos trys iškilios moterys: Dalia Grinkevičiūtė, Lidija Meškaitytė ir Liūnė Sutema, minint jų 100-ąsias gimimo metines. Tačiau šis sprendimas kelia ir klausimų: kodėl trys moterys minimos bendrai, o ne kiekviena atskirai? Kiek mūsų viešojoje atmintyje apskritai girdime moterų balsus?Čekijoje, Bohemijos regione, greitkelio statybų metu atrasta išskirtinė 2200 metų senumo gyvenvietė, susijusi su Gintaro keliu. Aptikta tūkstančiai monetų, gintaro dirbinių, keramikos, šventyklų ir gamybinių pastatų pėdsakai. Kiek šis atradimas reikšmingas Baltijos šalims, o ypač Lietuvai? Ar tai keičia mūsų supratimą apie senovinius prekybos kelius?Šie metai poilsiautojus verčia keisti įpročius ir maršrutus, galbūt Neringa gali pasiūlyti kai ką daugiau nei lepų mėgavimąsi saule ir jūra. Kartu su gide ir gamtininke Aušra Feser, kolegė Agnė Bukartaitė ieško lietuviškos vasaros pliusų.Ved. Justė Luščinskytė

Vasara – atostogų ir kelionių metas, jau įsibėgėjo. O mes pradedame laidų ciklą, kuriose pašnekovai, patys turintys kokias noras negalias, ar auginantys vaikus, turinčus matomas ar nematomas negalias dalinsis savo patirtimis, iššūkiais, kelionių nuotykiais.Pirmojoje laidoje dalyvauja patyręs keliautojas ir kelionių organizatorius tauragiškis Tomas Gerčys ir vilnietė fotomenininkė Vėtrė Antanavičiūtė, auginanti sūnų Aistį, kuriam nustatytas autizmo spektro sutrikimas.Pašnekovai pasakoja, su kokiais iššūkiais tenka susidurti organizuojant keliones ir pačių kelionių metu, dalijasi patarimais ir įspūdžiais iš labiausiai jiems įsiminusių kelionių. „Mes esame su Aisčiu apkeliavę nemažai ir tikrai turėjome daug iššūkių. Tokių, kur kiti net neįsivaizduotų, - pasakoja Vėtrė. – Tačiau mokomės iš klaidų ir toliau planuojame keliones, kurių dabar jau ir Aistis labai laukia, ir keliaujame“. Tomas antrina: „Labai svarbu gerai pasiruošti kelionei. Man labiausiai patinka keliauti kruiziniais laivais. Taip daug šalių galima aplankyti“.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Vilniaus miesto savivaldybė pristatė, kaip keisis šalia Vilniaus Šv. Onos bažnyčios, senamiestyje, esantis skveras. Prieš kelerius metus vykusiose dirbtuvėse nuomonę apie tai, kaip turėtų atrodyti ši erdvė, išsakė ir bendruomenė, bet savivaldybės pateiktas projektas ne vieną bendruomenės narį nustebino ir papiktino. Domisi Marius Eidukonis.Vokiečių fotografo Winfriedo Bullingerio parodoje „Struktūros gyvenimui / Vietinė architektūra Afrikoje“ atsiveria alternatyvus žvilgsnis į Afrikos žemyno architektūrinį paveldą. Parodos kuratorius Gintaras Česonis Urtei Karalaitei sako, kad ši architektūra yra kažkas tikro, ko Vakarų civilizacijoje nebeturime. „Laimonai, ačiū, kad buvai su manimi“, – į vaikystėje bažnyčioje sutiktą benamį lietuvį kreipiasi britų muzikos žvaigždė ir aktorius Benjaminas Clementine‘as. Šią savaitę atlikėjas atidarė 10-ąjį „Midsummer Vilnius“ festivalį. Išskirtinį interviu su kūrėju, kuris atsisveikina su muzikos pasauliu ir suka į kiną, parengė Indrė Kaminckaitė.Rūtos Dambravaitės parengtoje pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – nauji į UNESCO kultūros paveldo sąrašą įtraukti objektai iš viso pasaulio, seniausioje Vengrijos bibliotekoje tūkstančius senovinių knygų besikėsinančių sunaikinti vabalų antplūdis bei žvilgsnis į galimas rizikas leidžiant knygas apie aktualius įvykius.„Vasara – intensyviausias trumpalaikės nuomos metas. Butai kelioms dienoms yra atskiras unikalus architektūros pasaulis, mažai nagrinėtas, bet fantastiškai įdomus“, – komentare sako architektas Andrius Ropolas.Nuo Žalgirio mūšio praėjo jau 615 metų, Lenkijoje kasmet vyksta jo inscenizacija. Ir būtent Lietuvos kariuomenės karininkas majoras Donatas Mazurkevičius nuo 2010-ųjų įkūnija Vytautą Didįjį bei veda lietuvius į istorinį kovos lauką. Pasakoja Kotryna Lingienė. Žiūrovams reikėjo laiko suprasti, kad lietuviški filmai gali būti komerciniai ir žiūrimi, sako kino režisierius ir operatorius Vytautas Katkus. Jis Lietuvos kinui pelnė dar vieną reikšmingą įvertinimą – A klasės festivalyje Karlovi Varuose buvo pripažintas geriausiu režisieriumi už pilnametražį debiutą „Svečias“. Indrės Kaminckaitės pokalbis. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Apie vasarišką šurmulį „Dainavos“ kino teatre, atkeliaujančią „Scanoramos vasarą“ ir kino stovyklą FM99 kalbame su teatro direktore Simona Butrimiene bei Lina Žukauskaite - „Scanorama“ atstove žiniasklaidai.

Apie artimiausių parų orus, pokalbis su sinoptiku.Užsienio naujienų redaktorius apžvelgia svarbiausias šio ryto tarptautines žinias.Su rubrika „Vasara už Vilniaus“ išgirsite gražią istoriją, kaip Baisogalos žmonės išpildė vienos senjorės svajonę ir išleido jos eilėraščių rinkinį.Klaipėdiečiams pristatyta istorinių Centrinio pašto rūmų atnaujinimo koncepcija. Jos autorių teigimu, šiame 19-to amžiaus pastate numatoma įkurti žymaus astronomo Frydricho Vilhelmo Argelanderio mokslo ir meno centrą.Milijardierius Elonas Muskas paskelbė apie naujos partijos Jungtinėse Valstijose įkūrimą lakonišku pavadinimu „Amerikos partija“.Vasara - daugiau pranešimų apie žalingą turinį internete. Ryšių reguliavimo tarnybos administruojama interneto karštoji linija „Švarus internetas“ šiemet antrąjį ketvirtį gavo 1155 pranešimus apie draudžiamą skleisti ir nepilnamečiams neigiamą poveikį darantį turinį.Ved. Darius Matas

Zarasai įsikūrę ant kalvos virš septynių ežerų. Su gamta, kultūriniu ar Pirmojo pasaulinio karo paveldu galima susipažinti keliaujant pažintiniais maršrutais tiek sausuma, tiek vandeniu.Šį kartą renkamės vandenį! Po Zarasų ežeryną laivą plukdo ir pasakoja istorikas Ramūnas Keršys, su archeologiniais tyrinėjimų darbais, pažintiniu šventatakio taku supažindina istorikas ir archeologas Šarūnas Subatavičius. Abu darbuojasi Zarasų turizmo ir verslo informaciniame centre.Šuoliai į vandenį nuo tramplino Zarasaičio ežere! Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse į Zarasus suvažiuos sportininkai iš Lietuvos ir pasaulio. Jie surengs nematytą šou pasirodymą. Taip pat vyks edukacijos apie saugų elgesį vandenyje. Šio renginio idėjos autorius Ignas Barkauskas, daugkartinis Lietuvos šuolių į vandenį čempionas. Gabija Veronika Barkauskė, renginio Kings of Platform organizatorė. Žiūrovams kocertuos Lietuvos atlikėjai.Zarasaičio ežero paplūdimio kavinės Tramplinas savininkai Darius Kilbauskas ir Augustė Grinytė-Kilbauskienė dalijasi verslo pradžia.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Protestuodamas prieš siūlomas Bažnyčios žiniasklaidos reformas, atsistatydino vienos didžiausių Europos katalikiškų naujienų agentūrų vadovas Marcinas Przeciszewskis. Birželio 26 d. jis patvirtino savo atsistatydinimą, o savo pareiškime kaltina Lenkijos vyskupus „faktiškai likvidavus“ agentūrą ir panaikinus „bet kokią žurnalistinės autonomijos galimybę“. Plačiau - vedamojo skiltyje.Vasara bažnyčioje – atlaidų metas. Naujoviškai švęsti palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidus Marijampolėje kviečia „Jaunojo Carito“ programos koordinatorė Miglė Remeikaitė.Komentaras: ar tikrai esame Rusijos ekspertai? (parengė Mariuszas Antonowiczius).„Krikščioniškos minties puslapis“: Philip Sheldrake „Krikščioniškas dvasingumas kaip viešo gyvenimo būdas“.Kunigas Mozė Mitkevičius apie viltį apaštalo Pauliaus laiškuose.Poeto Antano Šimkaus radijo apybraiža „Tikrosios atostogos“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Kokie iššūkiai laukia ir kuo ši vieta ypatinga – FM99 eteryje kalbamės su Žuvinto biosferos rezervato ekologu Arūnu Pranaičiu.

Apie edukacijas botanikos sode ir tai, ką galima nuveikti bei pamatyti vasarą.Per pastaruosius dvejus metus į Lietuvą sugrįžo beveik 37 tūkst. žmonių. 2024 m. – 18 897 asmenys, 2023 m. – 17 549, rodo Statistikos departamento duomenys. Reemigrantai ne tik aktyviai įsitraukia į darbo rinką, integruojasi į socialinį gyvenimą, bet ir iš esmės keičia situaciją finansų rinkoje. Visgi, finansų ekspertai pažymi, jog sugrįžę tautiečiai atveria ne tik naujas galimybes, bet ir kelia tam tikrus iššūkius.Vasara – metas, kai dažniau užveriame namų duris ir iškeliaujame ilsėtis. Deja, mūsų poilsio akimirkomis pasinaudoti neatsisako ir vagys – tušti namai tampa lengvu taikiniu. Skaičiuojama, kad vos prasidėjus šiltojo sezono atostogų metui, įsilaužimų skaičius šokteli net kelis kartus.Klaipėdoje galima pamatyti Renesanso žmogaus-legendos Leonardo da Vinčio kurtas mašinas. Tai 500 metų skaičiuojantys išradimai, be kurių šiandien neveiktų daugybė įrenginių. Fizikos mokytojas sako, kad šiuolaikiniams vaikams tai įdomi ir netikėta patirtis.Nusikelkime į programos „Kūrybinė judesio laboratorija“ užsiėmimą. Tai penktus metus vykstančios šokio pamokos asmenims su negalia. Kaip pamoką vedančiam šokėjui prisitaikyti prie skirtingų negalių, kokią naudą teikia šokis, Ievos Radzevičiūtės pasakojime.Ved. Darius Matas

Vasara – metas, kai dažniau užveriame namų duris ir iškeliaujame ilsėtis. Deja, mūsų poilsio akimirkomis pasinaudoti neatsisako ir vagys – tušti namai tampa lengvu taikiniu. Skaičiuojama, kad vos prasidėjus šiltojo sezono atostogų metui, įsilaužimų skaičius šokteli net kelis kartus.

„10 Geriausių“ svečias - Dovi Mi su nauja daina „Vasara vasara vasara“!

Vasara ir klāt un Digitālās brokastis devās piedzīvojumus! Ar elektroauto pāri visai Baltijai no Klaipēdas līdz Pērnavai ar pauzi Jūrmalā sacensībās “Ignitis ON: Atklāj Baltijas piekrasti!”, lai pārbaudītu cik viegli vai sarežģīti ir apceļot Baltijas valstis ar elektroauto. Braucienā devos komandā kopā ar elektroauto entuziastu un "uzlādēts.lv" bloga un podkāsta autoru Kārli Mendziņu un neatkārtojamo un vienīgo Janu Duļevsku! Tā bija iespēja arī reizē satikt vienuviet dažādus elektroauto mīļus un tāpēc jums servēsim ceļojuma stāstu ar saturīgām sarunām kopā ar ceļabiedriem un Latvijas E-auto balvas organizatoru un "Tavs Auto TV" veidotāju Robertu Jansonu un automašīnu inženieri, izgudrotāju un autosportisti Andri Dambi. Plašāk par tehnoloģiju jaunumiem lasi arī LSM portālā.

Tuvojoties vasaras saulgriežiem, ziedošo pļavu pilnbrieds ienācis arī izstāžu zālēs: pašlaik dažādās galerijās paralēli skatāmas vairākas dabas iedvesmotas mākslas izstādes, kas ļauj gluži vai iekāpt pļavā pilsētas vidū. Laikā, kad pasaulē ir tik daudz skarbuma un cinisma, laikmetīgie mākslinieki atzīstas klusā mīlestībā dabai kā drošam patvērumam un iedvesmas avotam, aicinot arī skatītājus rast prieku vienkāršā pļavas ziedēšanā. Galerijā „Māksla XO” Rīgā uzziedējušas kliņģerītes, uz celmiem piesēduši kāpostu balteņi un ir sajūta, ka visapkārt ir putekšņi – šī ir tēlnieces Lienes Mackus personālizstāde „Silta pļava”. Dekoratīvās mākslas un dizaina muzejā Vecrīgā durvis vērusi izstāde ar līdzīgu nosaukumu „Pļava”, par ko jau esam stāstījuši. Tajā divi simti tautas lietišķās mākslas meistaru austo segu saspēlējas 20 ar tekstilmākslinieces Ivetas Vecenānes gobelēniem. Pļavas tēmai veltītu izstādi viņa lolojusi jau teju desmit gadu. Daba virmo gaisā arī citu Latvijas muzeju izstādēs un notikumos – piemēram, Jaunmoku pilī pašlaik skatāma Rīgas Porcelāna muzeja deponējuma izstāde “Florālie motīvi porcelānā: Kuzņecova un Jesena fabrikas”. Daugavpilī, Rotko muzeja Martinsona mājā redzami keramiķes Violetas Jātnieces darbi izstādē „Vasara”, bet Latgales Kultūrvēstures muzejs pievērsies rozēm mākslā izstādē „Rozes vilinājums”.

Vasara – kelionių, atostogų ir pramogų metas, o jų metu dažniausiai norisi sau leisti viską ir savęs nevaržyti. Kaip tinkamai suplanuoti kelionės biudžetą, kad grįžus iš jų neslėgtų finansiniai sunkumai?Jau antrą sezoną Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse savo darbą tęsia Valstybinės mokesčių inspekcijos autobusiukas, lankantis toliau nuo didžiųjų miestų nutolusias vietoves ir teikiantis konsultacijas gyventojams.Klaipėdos paplūdimiai jau kelintą vasarą sunkiai įsivaizduojami be prie molo bangose besisūpuojančių banglenčių sporto entuziastų. Ši sporto šaka pastaraisiais metais itin sparčiai populiarėja, ypač – tarp jaunų žmonių.Kas daugiau nei prieš šimtą metų, pirmą sykį statant paminklą poetui Simonui Dachui, galėjo pagalvoti, kad postamentas su Anike iš Taravos taps žinomesniu už patį poetą. Klaipėdoje minint Simono Dacho metus poeto palikimas atgyja senosios muzikos ansamblio „Šviesotamsa“ repertuare, per žaidimus, ekskursijas, knygas ir diskusijas. Simonas Dachas – istorinis vardas, kuriam Klaipėda dar tik kuria vietą savo tapatybėje.Ved. Paulius Selezniovas

Žingeidžius ir pasakoti garsu norinčius išmokti žmones LRT kviečia į antrą kartą rengiamą „LRT radijo akademiją“. Šioje mokymų ir mentorystės programoje dešimt dalyvių ateinantį rudenį tris mėnesius semsis patirties ir žinių iš Lietuvos bei užsienio garso profesionalų.Zarasų rajone, Antalieptėje veikia mėnesio trukmės stovykla, skirta sunkumų patiriantiems jauniems žmonėms. Neretai jie nesimoko, arba yra beiškrentantys iš švietimo sistemos, nedirba, dalis jų – turi priklausomybių. Ko reikia, kad jaunas žmogus galėtų atsistoti ant kojų ir pažintų save?Taip pat, laidoje kalbėsime apie oro kokybę Lietuvoje. Kas dažniausiai daro jai įtaką? Kaip yra matuojama tarša?.„Moderni močiutė dažniau dėvi aukštakulnius nei riši skarelę, keliauja į festivalius, o ne mezga kojines anūkams. Ji mėgaujasi savo gyvenimu, užuot laukusi dėmesio iš vaikaičių“ - taip apie savo herojes pasakoja LRT Mediatekos laidos „(Ne)močiučių klubas“ vedėja Lina Mieliauskienė.Vasara – bene patogiausias metas lankyti įvairius Lietuvos pažintinius takus. Dzūkijoje esančio Metelių regioninio parko atstovas Artūras Pečkys sako, kad žinant, kuo kiekvienas takas ypatingas skirtingais mėnesiais, galima pamatyti skirtingų reginių ir paragauti įvairių gėrybių.Ved. Darius Matas

"Šobrīd Tramps ļauj tagad abām pusēm vēl pacīnīties. Kurā brīdī viņam tiešām apniks un viņam liksies, ka vairāk nevar - nu es uzskatu, ka pirms rudens tas jau nebūs. Vasara vienmēr ir tas aktīvākais karadarbības laika posms. [...] Kad ir auksts, ir slapjš, dubļi atkal sāksies, tad varbūt nemaz Krievija negribēs tik ļoti cīnīties. Un Ukrainai jābūt maksimāli labākā pozīcijā tad, kad nokļūsim līdz oktobrim un novembrim, lai tad varbūt varētu būt nopietnākas sarunas," sarunā ar mūsu kolēģi Ilzi Naglu saka Vācijas Māršala fonda Ziemeļu novirziena vadītāja Kristīne Bērziņa.

Pienas, kviečių produktai, kaušiniai ir net dalis daržovių yra dažni ingredientai dėl kurių žmonės prastai jaučiasi, tai parodo Lietuvoje populiarėjantis - maisto netoleravimo testas. Tačiau tiek dietologai, tiek alergologai sako – tokiais tyrimais gydytojai nesivadovauja, mat jie nėra mediciniškai patikimi.Rubrikoje „Auga ir balkone“ - panevėžietės Karolinos Abraškevičės balkonas, kurį moteris socialiniuose tinkluose pristato „Magišku balkonu“.Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas skelbia apie planus Europos Sąjungos mastu siekti uždrausti vaikams iki 15-kos metų naudotis socialiniais tinklais, kai šalyje mokinys peiliu nudūrė mokytojo padėjėją.Vasara – įsibėgėja, tačiau kol kas šiltais orais ji nelepina. Pajūrio verslininkai neslepia, jog kol kas poilsiautojų srautai itin nedideli. Tačiau tai – ne vienintelis pajūrio verslininkų rūpestis. Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Lauros Taučiūtės teigimu, šiemet itin sunkiai sekasi rasti sezoninių darbuotojų bei suformuoti komandas.Ved. Paulius Selezniovas

Vilniuje galėtų būti įrengti 55 blokavimo punktai, kurie leis sustiprinti rytinę miesto dalį potencialaus priešo atgrasymo atveju. Tuo metu krašto apsaugos ministerija ir toliau ketina plėsti kontrmobilumo parkų tinklą nacionaliniu lygiu: vietoje suplanuotų 27 tokių objektų įrengti bene dvigubai daugiau – apie 50.Jungtinėse Valstijose tęsiasi protestai prieš Donaldo Trampo antiimigracinę politiką. Los Andžele paskelbta komendanto valanda ir sulaikomi žmonės, tačiau protestai plinta į kitus miestus - Niujorką ir Čikagą. Nacionalinės gvardijos kariai dislokuojami ir Teksase. Žiniasklaida praneša apie Donaldo Trumpo planus nelegaliai Jungtinėse valstijose esančius užsieniečius - tarp jų ir lietuvius - perkelti į Gvantanamą.Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė, kad Jonavos meras socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai iš tarybos nario veiklai skirtų lėšų įsigijo du televizorius ir kitas ryšių paslaugas.Vasara - atostogų metas, tačiau net ir jų metu pasitaiko įvairių incidentų ar sveikatos sutrikimų. Štai viena Palangoje poilsiavusi šeima dalinasi karčia savo patirtimi - sunegalavus vaikui pagalbos Palangos Skubios pagalbos skyriuje jie teigia nesulaukę. Anot medikų, kurorto ligoninėje budinčio pediatro nėra, tad nepilnamečiams čia teikiama tik pirminė apžiūra arba pagalba patyrus nesudėtingą traumą.Krepšininkas Jonas Valančiūnas sako nežinantis, ar pats žais Lietuvos rinktinėje šią vasarą, tačiau nori daryti viską, kad Lietuvos krepšiniui būtų geriau.Ved. Liepa Želnienė

Jungtinėse Valstijose plečiasi protestai prieš Donaldo Trampo antiimigracinę politiką. Tūkstantinis protestas surengtas Niujorke. Žmonės į gatves išėjo ir Čikagoje, bei kituose miestuose. Įkandin Los Andželo, Nacionalinės gcardijos kariai dislokuojami ir Teksase.Vasara - atostogų metas, tačiau net ir jų metu pasitaiko įvairių incidentų ar sveikatos sutrikimų. Štai viena Palangoje poilsiavusi šeima dalinasi karčia savo patirtimi - sunegalavus vaikui pagalbos Palangos Skubios pagalbos skyriuje jie teigia nesulaukę. Anot medikų, kurorto ligoninėje budinčio pediatro nėra, tad nepilnamečiams čia teikiama tik pirminė apžiūra arba pagalba patyrus nesudėtingą traumą. Sudėtingesniais atvejais poilsiautojai raginami kviesti greitąją pagalbą arba vykti į ligoninę Klaipėdoje. Panaši situacija ir Neringoje.Per Rusijos smūgius Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkive ankstų trečiadienio rytą žuvo trys žmonės, o dar 60, įskaitant devynis vaikus, buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.Naujausias vietinio turizmo tyrimas rodo, kad didžioji dauguma Lietuvos gyventojų vis dar renkasi keliauti savo šalyje, tačiau kelionių įpročiai keičiasi – ypač tarp jaunimo. Jie aktyviau naudojasi socialiniais tinklais, renkasi privačius būstus ir ieško ne tik gražių vaizdų, bet ir prasmingų patirčių.Ved. Andrius Kavaliauskas

Vasara šogad sākas negribīgi un ļoti pakāpeniski, tomēr peldsezona oficiāli ir atklāta un gan jau pienāks arī brīdis, kad laikapstākļi vilinās vai pat spiedīs doties veldzi meklēt peldoties. Diemžēl ūdenstilpes katru gadu Latvijā paņem arī desmitiem dzīvību, ir pat sitācijas, kad zināšanas par upes, ezera un jūras ģeogrāfiskajām un vides procesu īpašībām ļautu izvairīties no traģēdijas. Toms Bricis ir apkopojis svarīgāko, ko der zināt no meteoroloģiskā un hidroloģiskā viedokļa, pirms doties peldēt. Jau mēnesis, kopš oficiālā peldsezona sākusies, bet laikapstākļi ir tādi, ja neskaita ziemas peldētājus, šķiet, ka nav pārāk daudz cilvēku, kas būtu metušies peldēties. Un labi, ka tā, jo tas ļauj vēl pirms sezonas atsvaidzināt zināšanas vai pat uzzināt kaut ko jaunu, kas tiešām var palīdzēt novērtēt situāciju un nerīkoties riskanti. Ja upju atvari, purvu akači ir minēti pat folklorā, tad par bīstamajām jūras straumēm sabiedrībā sāka runāt tikai pēdējo 5 -20 gadu laikā pēc dažiem traģiskiem gadījumiem. Iespējams, ka te arī klimata pārmaiņas pie vainas, agrāk vasaras bija tik īsas un vēsas, ka senie latvieši jūrā nemz nepeldējās. Sākoties peldsezonai, atbildīgās institūcijas – mediķi, pašvaldības policija, pludmales glābēji – parasti atgādina par drošību ūdens tuvumā un peldoties, par to, kā rīkoties, ja notikusi nelaime. Toms šoreiz dara ko līdzīgu, tikai no dabas apstākļu puses. Kā pamanīt zīmes, kas norāda uz risku, ka peldēšanās var būt bīstama?   Runājot par aktuāliem laikapstākļiem Latvijā Latgali, arī daļu Vidzemes un Zemgales skāris ļoti liels slapjums. Lauki un dārzi daudzviet ne tikai pārmitri, izmirkuši, bet applūduši, kamēr daudzviet Kurzemē, īpaši Ventspils, Talsu novadā, valda ja ne gluži sausums, tad dārzi jau ir jāpalaista. Aizvadītais maijs Latvijā, ja rēķina vidēji uz visu valsti nolijušo ūdens daudzumu, bija sestais slapjākais pēdējā gadsmita laikā. Savukārt vēsturiskie dati liek atcerēties vienu interesantu lietu – lietainākais maijs Latvijā bija 1928. gadā, otrajā vietā ir turpat netālu laika skalā 1926. gads. Arī toreiz daudzviet Latvijā applūda lauki, bija neražas gadi, plūdi bija daudz plašāki, nekā šogad. Latvijas Radio sāka raidīt 1925. gadā. Parādījās ās visu Latviju aptveroša jauna, acīm neredzama tehnoloģija, kas spēj nogādāt skaņu jebkurā Latvijas nostūrī. Un kāda sakritība – nākamajos gados pēkšņi sāk līt daudz vairāk. Sākas plūdi un neraža. Palasot tā laika presi, ko var ērti darīt portālā "periodika.lv", var atrast ziņas, ka cilvēki lietavās vainoja radio. Ka radio ietekmē atmosfēru, radot nepieredzēti lielus lietus mākoņus. Izdevumā "Laiks un tā pareģošana". kas izdots 1936. gadā var lasīt: "1928. gads pie mums Latvijā un Lietuvā bija ļoti lietains. Raža aizgāja bijā. Strauja radio attīstība iekrita taisni šinī slapjajā gadā. Laucinieki sāka nopietni uztraukties, ka radio dēļ viņiem jācieš tādi zaudējumi. Radio esot lietus cēlonis." Ir pagājuši gandrīz 100 gadi un nekas nav mainījies. Tagad to vairs neraksta avīzēs, bet palasot, ko ļaudis raksta internetā, arī ir saksatāmas līdzības. Laikapstākļu anomālijās tiek vainotas tehnoloģijas, apzināta vai neapzināta to ietekme, lai gan arī par aizvadīto maiju var droši teikt – nepatīkami, dārziem un laukiem postoši, bet šāds slapjš maijs nav nekas nepieredzēts. Tādi un vēl slapjāki ir bijuši un būs.

Sunday Service at Clover Pass Community Church in Ketchikan, Alaska John 10

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Valstybinis Jaunimo teatras jubiliejinį 60-ąjį sezoną vainikuoja premjera ir kviečia spektaklį „Keliaujantys“.Dešimtąjį kartą prasideda akcija „Vasara su knyga“.Mantas Balakauskas apžvelgia Saros Poisson knygą „niekas, pasiruošęs patriukšmauti“.Palangoje bus paminėtos fotografės Paulinos Mongirdaitės 160 gimimo metinės.Jubiliejinis „Pažaislio muzikos festivalis“ kviečia į kelis metus kurtos operėlės vaikams „Muzikos miestas“ premjerą.Kokia Žemaitės įtaka šių dienų lietuvių literatūrai?Trečią kartų įteikti „Meno kritikos apdovanojimai“.Salake atidaroma Antano Sutkaus fotografijų paroda.Ved. Marius Eidukonis

Gadalaiki arī mūsu platuma grādos vairs nav tādi kā agrāk. Vasara mēdz būt neizturami tveicīga vairākus mēnešus, ziema kavējas, un tad nemitīgi mainīgas temperatūras dēļ ledus upēs te sasalst, te izkūst, apdraudot tuvējo pilsētu ar ūdens līmeņa celšanos. Tas nozīmē, ka arī pilsētvidē pieaug nozīme tam, kā urbānie objekti spēj pastiprināt vai mazināt klimata pārmaiņu ietekmi. Vai un kā pilsētās meklē risinājumus, kad vasarās ārkārtīgi uzkarst asfalts, ceļas putekļi transporta dēļ, bet citā brīdī - plūdi draud sagraut visu infrastruktūru? Vai pilsētvide spēj iespaidot laikapstākļus? Un vai pilsētā var būt tādas vietas, kur cilvēki uzlabo savu emocionālo pašsajūtu, piemēram, sēru brīdī? Kādus risinājumus par labu klimatam, kā arī cilvēka fiziskajai un emocionālajai veselībai iesaka pilsētplānotāji un ko no tā var ņemt vērā pilsētu pašvaldību pārstāvji, raidījumā Zināmais nezināmajā stāsta pilsētplānotājs, atvērto inovāciju kustības "VEFRESH" izpilddirektors Viesturs Celmiņš un Rīgas pašvaldības pārstāvis Jānis Ušča.

Berlyną į Amsterdamą iškleitęs ir į Lietuvą trumpam grįžęs Pijus Krapševičius ištaikė progą papasakoti apie naujausią leidinį. Pas seserį Balyje praleisti mėnesiai įkvėpė vasariškam skambesiui. Mini albumas „Lay Low“ jau atpažįstamas ir klausytojams šokių aikštelėje: „Penktadienį grojau Vilniuje, sugrojau kūrinį „Everybody Knows“, priėjo gal septyni žmonės, tiesiog, pradėjo dainuoti tuos vokalus, buvo labai smagu, kad žino“. Pakeliui ir kito Pijaus projekto – dueto „Lover“ naujienos: „Turėjome studijos sesiją, su Kevinu Fiorini esame paruošę kūrinių, derinamės kocertus vasarai – esame toks vasarinis pasirodymas. „Kepam“ kūrinius. Vasara bus keli leidiniai. „Kepam“ tokį su lietuviškais vokalais, „Raganos“ antrą dalį. Bus įdomi versija“, – apie hito „Ragana“ tęsinį užiminė Pijus. Svajonę bent pusmetį pagyventi Jungtinėje Karalystėje ir susilieti su šios šalies muzikine kultūra iliustravo svečiui skirti „Klinical“ laužyti ritmai ir žemi dažniai. Ved. Marius Andrijauskas

Rokas Grajauskas, Paulius Viluckas ir Mykolas Jankaitis aptaria tragišką „Kings“ seriją, diskutuoja dėl Karnišovo nuveikto darbo šį sezoną bei kitas NBA aktualijas. Tinklalaidės partneriai: – Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ šiemet kviečia pajamų deklaracijos darbą atlikti iki galo ir skirti dalį savo GPM vėžio pakirstiems vaikams: www.darbasikigalo.lt – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Vasara, krepšinis ir nepamirštamos akimirkos – BasketNews krepšinio stovykla 2025 vėl kviečia 10-15 metų vaikus išbandyti save ir tobulėti kartu su geriausiais! Vietų skaičius ribotas, registruokitės: https://stovykla.basketnews.lt/ Temos:  Įžanga ir pirmo Estijos himno posmelio giedojimas (0:00);  Skaudus „Kings“ pralaimėjimas ir keistos lenktynės dėl įkrintamųjų Vakaruose (3:36); Sabonis pareikalaus mainų? (17:49);  „Bulls“ patekimas į įkrintamąsias ir ar Joshas Giddey yra tiksinti laiko bomba (20:16);  Tuomo Iisalo paaukštinimas ir įtampa Memfyje (32:23);  Įspūdingos rungtynės Denveryje, MVP lenktynės ir nauji „Timberwolves“ savininkai (52:24).  

Sunday Service at Clover Pass Community Church in Ketchikan, Alaska.  Micah 7:7-10

Our story comes to an end. What do you think about the ending? --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

Tragedy hits close to home. Will Comrade Speed make it out? --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

We see more loss as the war rages on. The places that seemed relatively safe are no longer safe at all. It is becoming harder to tell the good guys from the bad guys. Everyone claims to be fighting for freedom. --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

The war rages on. It is complicated because one family can have members on both sides of it. But who is this other groups? We have the soldiers and the "gandanga" so who are these other armed people? --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

The war is heating up. Some unfortunate decisions lead to tragedy. Amid all the chaos there are some who stand tall to uphold human dignity. --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

Sunday Service at Clover Pass Community Church in Ketchikan, Alaska. Hebrew 12:1-3

What happens when the comrades establish a pattern of visiting schools? Read this account which reiterates the importance of listening to your gut instinct. --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

Some school boys get some night visitors. We finally get a glimpse into Cephas' new life. --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

Per Rusijos smūgį Ukrainos miestui Pavlohradui žuvo vienas žmogus, kelios dešimtys sužeista. Pasikalbėsime su LRT žurnalistu Augustinu Šulija, buvusiu įvykio vietoje.Praėjusi vasara buvo karščiausia pasaulyje nuo matavimų pradžios. Europos Sąjungos klimato kaitos tarnybos duomenimis, vidutinė temperatūra birželio-rugpjūčio mėnesiais daugiau nei puse laipsnio viršijo trijų dešimtmečių vidurkį. Tuo metu Europoje vidutinė temperatūra per tris dešimtmečius pakilo net pusantro laipsnio.Pusantro laipsnio riba viršyta visus 12-a mėnesių. Kas mūsų laukia toliau?Devynių regiono šalių atstovai Vilniuje aptaria gyventojų perspėjimo sistemų, priedangų tinklų plėtros ir masinės evakuacijos klausimus. Tuo metu dalis pasienio regionų gyventojų teigia, jog ne tik negauna perspėjimo žinučių, bet dažnai apskritai lieka be ryšio.Kitą savaitę prasideda paskutinė šios kadencijos Seimo sesija, kokius sprendimus dar spės priimti valdantieji?Lietuvos energetikos agentūra prognozuoja, kad ateinantį šildymo sezoną, nebegaliojant nuliniam PVM tarifui, šildymas neturėtų brangti, nes didžiąją dalį kainos sudaro kuro dedamoji. Pasak agentūros duomenų analitiko Antano Budraičio, šilumos kainoms poveikį darys ir nauja jų skaičiavimo metodika, kuri leis stabilizuoti, suvienodinti šilumos kainas viso sezono metu. Tačiau, pasak jo, kainos sezono pradžioje ir pabaigoje gali būti šiek tiek aukštesnės.Prancūzijos prezidentui naujuoju premjeru paskyrus Europos Sąjungos Brexito derybininką Mišelį Barnje, tokiam sprendimui prieštarauja daugiausia balsų priešlaikiniuose rinkimuose surinkę kairieji. Tuo metų kraštutinės dešinės Nacionalinis sambūris teigia, kad naują premjerą parems, jei jo programoje bus įtraukti ir kraštutinei dešinei rūpintys klausimai, pavyzdžiui imigracija.Šiauliai ir Panevėžys švenčia gimtadienius.Ved. Liepa Želnienė

In this episode we find out what happens to Peter and his friend. --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

What happens after you are brutally attacked for aiding and abetting "terrorists?" Peter and his friend make a move. Find out the step they take in this instalment of Dzepfunde. --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

Peter has gone through a lot and survived... so far. What comes next for him and his loved ones? --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

Vasara gyvūnų prieglaudoms - pats sunkiausias metas. Jos perpildytos, gyvūnams naujus namus surasti itin sunku, nebėra kam vedžioti šunų, nes dalis savanorių pradeda dirbti sezoninius darbus.Lietuvos transporto saugos administracija primena, kad eisme dalyvaujančiai žemės ūkio technikai galioja specialūs reikalavimai. Kokie ir kaip jūs elgiatės, kelyje sutikę žemės ūkio techniką?Kokia ši vasara kaituotojams, šiam sportui vis labiau populiarėjant Lietuvoje? Pokalbis su Laurynu Juodeška, kaitavimo egzaminatoriumi, Kintų kaitų klubo įkūrėju bei vadovu.„Vanduo patiko nuo vaikystės, o gelbėtoju pajūryje realiai pradėjau dirbti dar paauglystėje – tuomet, kai negalėjau“, – juokiasi 22-ejų gelbėtojas iš Klaipėdos, plaukikas, studentas Mantas Kedeckas. Pokalbis su juo.Ved. Edvardas Kubilius

Cephas makes a move and this move has unintended consequence on his little brother. So now what? --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

Vasara ir rudens pradžia paprastai būna vienas intensyviausių laikotarpių nuomos rinkoje, todėl vienas aktualiausių klausimų – kokią nuomos sutartį sudaryti, kad tiek nuomotojas, tiek nuomininkas galėtų apsaugoti savo interesus. Ką reikėtų žinoti pasirašant nuomos sutartį?Sukčiai ieško vis naujų būdų, kaip išvilioti pinigus iš patiklių žmonių. Nors apie įvairiausias schemas bei sukčiavimo būdus kalbama daug, tačiau žmonių, kurie užkimba ant sukčių kabliuko – vis dar pasitaiko. Specialistai pastebi, jog pinigus išvilioti siekiantys asmenys dažnai manipuliuoja bei naudojasi įvairiais psichologiniais būdais – įtraukiami neva į nelaimę patekę žmogaus artimieji, kuriamos jautrios istorijos, kurias išgirdę asmenys dažnai praranda budrumą ir atiduoda savo pinigus sukčiams.Sekmadienį nusileido Paryžiaus Olimpinių žaidynių uždanga. Dvi savaites milijonai žmonių prie televizorių ekranų stebėjo sportininkų pasirodymus ir laukė mūsų šalies atletų pasirodymų. Kaip Olimpinės žaidynės atrodė būnant Paryžiuje?Nors nuodingi – absoliučiai visi vorai, dauguma rūšių, gyvenančių Lietuvoje, rimtesnės žalos padaryti negalėtų. Visgi tai gali pasikeisti, mat nebe pirmą kartą aptikta mūsų šaliai nebūdinga rūšis, dar net neturinti tikslaus lietuviško pavadinimo, tačiau dažnai vadinami kilniąja netikrąja našle. Ar ateityje Lietuvoje gali padaugėti mūsų šaliai nebūdingų ir galbūt net žmonėms pavojingų vorų rūšių?Ved. Paulius Selezniovas

We begin this story during the war in then Rhodesia. Follow as those around try to make sense of the new developments while they strive to remain safe. --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

Vasara ir lielās ziedēšanas laiks un līdz ar mūsu platuma grādiem raksturīgo floru, ziedēt sāk arī daži jaunienācēji Latvijas dabā. Katru gadu Latvijā ienāk pa pārītim jaunu invazīvu sugu. Dažkārt tās ir neuzkrītošas, citkārt - ļoti traucējošas. Taču ne tikai augi - arī dažādi dzīvnieki - imigranti iekļuvuši Latvijā un ieriktējušies te uz palikšanu, traucējot vietējām sugām. Spānijas kailgliemeža "sērga" jau izsaukusi iedzīvotāju sašutumu un parastu vākšanu portālā "manabalss.lv". Kā invazīvās sugas nonāk pie mums un kas nosaka, vai ieceļotājs integrēsies un mierpilni sadzīvos ar vietējo ekosistēmu vai tomēr kļūst par traucēkli, raidījumā Zināmais nezināmajā skaidro Dabas Aizsardzības pārvaldes invazīvo sugu eksperte Aiva Bojāre. Tomātu brūnplankumainība - vīruss, kas šogad kaitē tomātiem Tomātu brūnplankumainības vīruss pasaulē konstatēts pirms desmit gadiem, bet šogad tas pirmo reizi sasniedzis arī Latviju. Vīrusa nosaukums vedina domāt, ka tomātu augļi iegūst brūnus plankumus, un tā arī ir, lai gan vīrusa radītās pazīmes ne vienmēr ir tik viegli novērojamas. Kā vīruss izplatās, vai tomātus ar šādu vīrusu drīkst ēst un kādus sanitāros pasākumus jāveic, ja vīruss ienācis jūsu siltumnīcā? Valsts augu aizsardzības dienesta tīmekļa vietnē lasāms, ka tomātu brūnplankumainības vīruss, kas izplatīts citviet pasaulē, Latvijā līdz šim nav bijis fiksēts, taču šī gada jūnijā vīruss konstatēts vienā tomātu audzēšanas siltumnīcā, kur noteikti fitosanitārie pasākumi. Vīruss, protams, var radīt ražas zudumus, bet vienlaikus, pētot vīrusu, tiek selekcionētas tomātu šķirnes, kas pret vīrusu būtu izturīgas. Tādējādi dažkārt pat ir grūti pateikt, vai konkrēto auga stādu un tā augļus vīruss ir skāris. Par tomātu brūnplankumainības vīrusu stāsta Valsts augu aizsardzības dienesta Augu karantīnas departamenta vecāka inspektore Jūlija Sebeļeva. Iespējams, ka šī stāsta laikā arī jums gribas atgriezties pie Jūlijas Sebeļevas sacītā, ka ar vīrusu inficēti tomāti un saldā paprika, kas arī ir tomātu brūnplankumainības vīrusa saimniekaugs, var būt tirdzniecībā. Tāpēc Jūlijai atkārtoti jautāju - vai tomēr tad nebūtu jāņem šādi augļi ārā no tirdzniecības? Lai mazinātu vīrusa izplatību, tas noteikti būtu vispareizāk, taču Jūlija norāda, ka svarīgs ir samērīgums - tā kā vīruss tik strauji izplatījies, tā kā ne visām šķirnēm iespējams viegli konstatēt simptomus un tā kā cilvēka veselībai tas nav bīstams, tad izņemt no tirdzniecības visus tomātu un paprikas krājumus nebūtu pareizi, tie būtu lieli zaudējumi. Svarīgi vienkārši paturēt prātā gan profilaktiskos pasākumus, gan rīcības plānu, ja tomātu brūnplankumainības vīrusu esat konstatējuši savā siltumnīcā. Tātad vīruss primāri visvairāk kaitē pašam tomātam, taču siltumnīcā var būt arī citi augi.

Vasara ir lielās ziedēšanas laiks un līdz ar mūsu platuma grādiem raksturīgo floru, ziedēt sāk arī daži jaunienācēji Latvijas dabā. Katru gadu Latvijā ienāk pa pārītim jaunu invazīvu sugu. Dažkārt tās ir neuzkrītošas, citkārt - ļoti traucējošas. Taču ne tikai augi - arī dažādi dzīvnieki - imigranti iekļuvuši Latvijā un ieriktējušies te uz palikšanu, traucējot vietējām sugām. Spānijas kailgliemeža "sērga" jau izsaukusi iedzīvotāju sašutumu un parastu vākšanu portālā "manabalss.lv". Kā invazīvās sugas nonāk pie mums un kas nosaka, vai ieceļotājs integrēsies un mierpilni sadzīvos ar vietējo ekosistēmu vai tomēr kļūst par traucēkli, raidījumā Zināmais nezināmajā skaidro Dabas Aizsardzības pārvaldes invazīvo sugu eksperte Aiva Bojāre. Tomātu brūnplankumainība - vīruss, kas šogad kaitē tomātiem Tomātu brūnplankumainības vīruss pasaulē konstatēts pirms desmit gadiem, bet šogad tas pirmo reizi sasniedzis arī Latviju. Vīrusa nosaukums vedina domāt, ka tomātu augļi iegūst brūnus plankumus, un tā arī ir, lai gan vīrusa radītās pazīmes ne vienmēr ir tik viegli novērojamas. Kā vīruss izplatās, vai tomātus ar šādu vīrusu drīkst ēst un kādus sanitāros pasākumus jāveic, ja vīruss ienācis jūsu siltumnīcā? Valsts augu aizsardzības dienesta tīmekļa vietnē lasāms, ka tomātu brūnplankumainības vīruss, kas izplatīts citviet pasaulē, Latvijā līdz šim nav bijis fiksēts, taču šī gada jūnijā vīruss konstatēts vienā tomātu audzēšanas siltumnīcā, kur noteikti fitosanitārie pasākumi. Vīruss, protams, var radīt ražas zudumus, bet vienlaikus, pētot vīrusu, tiek selekcionētas tomātu šķirnes, kas pret vīrusu būtu izturīgas. Tādējādi dažkārt pat ir grūti pateikt, vai konkrēto auga stādu un tā augļus vīruss ir skāris. Par tomātu brūnplankumainības vīrusu stāsta Valsts augu aizsardzības dienesta Augu karantīnas departamenta vecāka inspektore Jūlija Sebeļeva. Iespējams, ka šī stāsta laikā arī jums gribas atgriezties pie Jūlijas Sebeļevas sacītā, ka ar vīrusu inficēti tomāti un saldā paprika, kas arī ir tomātu brūnplankumainības vīrusa saimniekaugs, var būt tirdzniecībā. Tāpēc Jūlijai atkārtoti jautāju - vai tomēr tad nebūtu jāņem šādi augļi ārā no tirdzniecības? Lai mazinātu vīrusa izplatību, tas noteikti būtu vispareizāk, taču Jūlija norāda, ka svarīgs ir samērīgums - tā kā vīruss tik strauji izplatījies, tā kā ne visām šķirnēm iespējams viegli konstatēt simptomus un tā kā cilvēka veselībai tas nav bīstams, tad izņemt no tirdzniecības visus tomātu un paprikas krājumus nebūtu pareizi, tie būtu lieli zaudējumi. Svarīgi vienkārši paturēt prātā gan profilaktiskos pasākumus, gan rīcības plānu, ja tomātu brūnplankumainības vīrusu esat konstatējuši savā siltumnīcā. Tātad vīruss primāri visvairāk kaitē pašam tomātam, taču siltumnīcā var būt arī citi augi.

Alfonsas Nyka-Niliūnas. „44-ieji: vasara ir ruduo“. Spektaklis parengtas pagal Alfono Nykos-Niliūno dirnoraščius. Režisierius Pranas Morkus, garso režisierė Indrė Stakvilevičiūtė. Vaidina aktorius Aleksas Kazanavičius. 2001 metais.