Podcasts about Vasara

Vasara – poilsio, kelionių ir atsipalaidavimo metas, tačiau grįžimas į darbus ar mokslus bei rudens rutiną gali tapti nemenku iššūkiu. Specialistai pastebi, kad pasibaigus atostogoms dalį žmonių užklumpa vadinamasis „poatostoginis stresas“.Rugsėjį Tauragėje ir Kėdainiuose, o spalį Jonavoje duris atveria trys pirmieji „Airtech“ bepiločių orlaivių metodiniai centrai. Planuojama, kad jau šiais mokslo metais „Airtech“ būreliuose dronų valdymo bei konstravimo įgūdžių įgis 800 vaikų ir jaunuolių.Naują sezoną LRT RADIJAS pasitinka su keturiomis naujomis laidomis. Visą parą žinias atnaujinantis radijas skirs daugiau dėmesio istorijai, mokslo populiarinimui, nagrinės vaikus auginančioms šeimoms svarbias temas.Dar laidoje - apie šiuolaikinio meno parodas, kurias galima aplankyti Panevėžio ir Vilniaus vandens rezervuaruose.Taip pat, laidos „Auksinis protas“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Vasara – poilsio, kelionių ir atsipalaidavimo metas, tačiau grįžimas į darbus ar mokslus bei rudens rutiną gali tapti nemenku iššūkiu. Specialistai pastebi, kad pasibaigus atostogoms dalį žmonių užklumpa vadinamasis poatostoginis stresas. Temą apžvelgė klinikinė psichologė, ilgametė „Jaunimo linijos“ savanorė Julija Voinė.

Dažviet Latvijā jau piedzīvotas šogad pirmās rudens salnas, tūliņ klāt arī septembris, tāpēc šķiet, ka jau var izdarīt pirmos secinājumus par to, kā šī neparasti slapjā vasara ir ietekmējusi dzīvo dabu. Toms Bricis interesējies, kādu iespaidu uz kokiem un mežiem atstājis lielais ūdens daudzums. Mežzinātnes institūta "Silava" pētnieki šobrīd ievāc ziņas par tām vietām, kur slapjuma dēļ koki izrāda kādas nīkuļošanas pazīmes, ievāks materiālus un datus un šo neparasti slapjo un vēso vasaru izmantos, lai pētītu, kādi tad ir tie apstākļi, kuros koks jau vairs nejūtas labi, kādi koki ātrāk sāk paust nepatiku pret šādu vasaru un kādas tieši ir izpausmes. Un izrādās, ka veseliem kokiem tāda relatīvi īslaicīga applūšana vai pārmitra augsne netraucē un nav jau tā, ka ļoti plašas mežu teritorijas bijušas ilgstoši zem ūdens. Cieš šadā gadījumā jau neveseli koki, kuriem ir grūtības pielāgoties jebkādiem apstākļiem, kas nav ideāli, grūtības cīnīties pret jebkādu mazāko traucēki – slimību, kaitēkli vai nepiemērotiem laikapstākļiem. Un tā bērzu aleja, kas ieskauj daļu Vidzemes šosejas patiesi arī ir ar tādiem labi padzīvojušies un dzīves nogurdinātiem bērziem, tādēļ tur negatīvo ietekmi arī varēja tik labi saskatīt. Veseliem kokiem un veselīgam mežam šī vasara tomēr kopumā esot ar pluszīmi. Un kas īpaši labi – šogad egļu astoņzobu mizgraužu izplatība bijusi daudz, daudz mazāka, jo eglēm bija labākas dabiskās aizsargspējas. Tātad, ja eglēm dod labus augšanas apstākļus, nevis nomoka ar sausumu un karstumu, tad tās itin labi tiek galā ar šo kaitēkli. Tiesa, kukaiņu pētnieki uzsver, ka tādās vēsākās vasarās egļu astoņzobu mizgraužiem ir arī nepiemērotāks laiks lai vairotos, tās nav trīs paaudzes, kas var izaugt garā, karstā vasarā un pat lietainais laiks tos bremzē, jo apgrūtina pārvietošanos lidojot. Ja pieņemam, ka klimata pārmaiņu dēļ šādas ļoti slapjas vasaras mīsies ar ļoti sausām biežāk, kā klimata pārmaiņas varētu nākotnē ietekmē tieši koku sugu sastāvu Latvijā? To pētījis arī mežzinātnes institūts “Silava”. Skaidrojot to, kā mūsu koku sugas jutīsies nākotnē un vai parādīsies jaunas sugas, galvenā atziņa šķiet, ka tāda – straujas, pēkšņas izmaiņas mežu koku sugu sastāvā nav gaidāmas vismaz klimata pārmiaņu dēļ. To, kādi koki aug mežos, kāda ir sugu dažādība daudz būtiskāk līdz šim un tuvākajā laikā ietekmēs mežsaimniecība, nocērtot kokus un stādot vienu sugu, piemēram, tikai priedi, tikai egli vai bērzu. Kā saka pētnieks Oskars Krišāns, visvienkāršāk saprast gaidāmās pārmaiņas var tā – paskatāmies, kādas sugas tagad aug pie mums un tad paskatāmies šo sugu izplatības areālu. Tas, kas šobrīd aug gan Latvijā, gan Centrālajā un Rietumeiropā, tas pie mums arī paliks. Jautājums ir tikai par izskatu. Piemēram, priedes Rietumeiropā ir mazākas, bet egles pavisam sāk iet mazumā. Tāpat arī Latvijā – pie nosacījuma, ka klimats gadsimta beigās tiešām ir ievērojami sasilis, nokrišņu režīms kļuvis nevienmērīgāks, var būt tā, ka egles arī pie mums aug arvien sliktāk. Nav runa, ka tās izzustu, bet daudzos mežos vairs nebūtu dominējošas, neizaugtu par meža lielākajiem kokiem, biežāk paliktu pamežā, daudz mazākas. Un, protams, būs sugas, kas jutīsies pie mums labāk. Viens no piemēriem ir dižskābārdis, kas tagad ir tikai atsevišķās vietās, vairāk Kurzemē, bet redzam, ka Centrāleiropā tas ir ļoti izplatīts un domājamas, ka pie mums nākotnē jutīsies un vairosies arvien labāk.      

Šī ir bijusi ļoti ražīga un blīva vasara Latvijas kino. Saruna studijā ar Nacionālā Kinocentra vadītāju Ditu Rietumu par paveikto, gaidāmo un aktuālo ne tikai uz ekrāniem, bet arī filmēšanas laukumos.  

#128 – astronomiskajam rudenim klauvējot pie durvīm, sanācām kopā, lai atskatītos uz šausmu kino vasaru! Šis gads žanra cienītājus ir īpaši iepriecinājis ar interesantiem un domas raisošiem darbiem, par kuriem tad šoreiz arī parunājām. Protams, ne tikai par to – jo kā gan podkāsts bez kāda ranta. Šajā podkāstā:Ko dara Kventins Tarantīno un citi jaunumi (00:02:42);Plugs, plugs, plugs (00:31:32);"Weapons" (00:46:03);"Bring Her Back" (01:00:58);"Together" (01:06:14);"Materialists" (01:16:43);Ieteikumi – "The Player" un "Minority Report" (01:39:52).Piedalās: Sergejs Timoņins, Līva Spandega, Toms CielēnsMontāža: Toms Cielēns

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras jau daugiau nei metus gyvena bei kuria naujuose ir moderniuose namuose, o dabar susipažinti su teatro užkulisiais kviečia ir visus norinčius. O norinčių – netrūksta, mat laisvų vietų ekskursijose – nebėra.Klaipėdos universiteto mokslininkų startuolis „Inobiostar“ tęsia kelią į sėkmę ir toliau plėtoja idėją vandens taršą naftos produktais spręsti gamtai draugiškomis priemonėmis. Kaip sekasi vystyti idėją bei kada galbūt ji jau bus naudojama realiomis sąlygomis?Vasara policijos pareigūnams - pats darbymetis, mat kol vieni ilsisi, ilgapirščiai nesnaudžia. Kas kelia daugiausiai rūpesčių pajūryje dirbantiems pareigūnams?Kaip atrodė jūrininkų gyvenimas Klaipėdoje XX a. 7–9 dešimtmečiais?Po beveik dviejų dešimtmečių praleistų Anglijoje, iš Kauno kilusi architektė Vytautė Tabbenor su šeima nusprendė apsigyventi Tauragėje. Čia architektė tapo „Kartų ąžuolo“ projekto autore. Šia iniciatyva bus stiprinamas bendruomeniškumas bei kartų ryšys.Ved. Paulius Selezniovas

Vasara tęsiasi, ir mes tęsiame laidas, kuriose savo kelionių patirtimis dalijasi žmonės, turintys kokią nors negalią. Šioje laidoje kalbamės su Edita, kuri taip ir prisistato – Edita Keliauninkė. Edita studijoje ne viena, ji su savo vedliu šuniu Gio. Kita viešnia – Roberta Orlauskaitė, šiuo metu laukiasi antrojo vaikelio, tačiau dar visai neseniai grįžo iš tolimojo Mauricijaus, dar spėjo suskraidyti į Kretą. Panašu, kad nei kojos protezas, nei nėštumas Robertos aistros keliauti nestabdo.Edita sako, kad kelionės žmonėms su negalia – didelis iššūkis, ir paaiškina, kodėl ji taip mano, taip pat pasakoja, kad po vienos kelionės sumanė parašyti knygą. Roberta dalijasi, kad keliaujant asmenims su negalia kartais tenka susidurti su keistais nelogiškais ar net varginančiais reikalavimais, priklausomai nuo šalies, oro linijų ar net lankytinų vietų politikos.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Žuvinto ekologas Arūnas Pranaitis pasakoja apie upių ir pelkių vandens lygį, paukščių rudens nuotaikas ir gervių bei žąsų stebėjimo sezoną. Šiauliuose didžiųjų apuokų jauniklių netektys sujaudino daugybę žmonių, o jų globėjas Petras Adeikis primena, kokie pavojingi paukščiams yra elektros stulpai. ESO atstovė Rasa Juodkienė aiškina, kaip siekiama mažinti tokių nelaimių mastą ir kokie darbai atliekami pavojingoms linijoms perkelti į požemę. Ekosistemų apsaugos centras kviečia pasirašyti peticiją dėl paukščių apsaugos nuo žūties ant elektros stulpų.Vasara šiemet Lietuvoje dovanojo ir potvynių, ir išdžiūvusių pievų, todėl Kuršėnų apylinkėse gyvenantis gamtos žmogus Vytautas Uosis dalijasi, kaip tokios sąlygos paveikė varliagyvius ir kas netikėtai ėda sosnovskio barščius.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kas lēni nāk, tas labi nāk. Pēc vasaras brīvlaika, esam atgriezušies Tavā Istabā ar jaunu epizodi. Lai labi klausās!

„Ryto garsuose“ - rubrika „Miego DNR“, kurioje neuromokslininkė Laura Bojarskaitė pasakoja, kokius prastus sprendimus priima blogai išsimiegoję žmonės.„Radijo dokumentika“ pasakoja apie JAV didžiausią miestą Niujorką ir jo istoriją.Taip pat - pasakojimas apie Šakių rajone netoli Lekėčių nuo neatmenamų laikų tekantį vandens šaltinį. Vietos gyventojai pasakoja, kad žmonės vandenį iš jo semia dešimtimis litrų – ir šiaip atsigerti, ir kavai užpilti, ir gėlėms laistyti. Kodėl šis šaltinis toks populiarus? Išgirsite rubrikoje „Vasara už Vilniaus“.Izraelio premjerui Benjaminui Netanjahu paskelbus planus okupuoti Gazos miestą, tarp jo ir kariuomenės vado Ejalo Zamiro buvo kilęs viešas konfliktas, o kariuomenėje girdisi vis daugiau nuovargio ir nusivylimo balsų. Izraelyje neseniai apsilankęs LRT žurnalistas Benas Gerdžiūnas pasikalbėjo su Izraelio kariuomenės rezervininku, kuris atsisako tęsti tarnybą.„Ryto garsuose“ - ir pokalbis apie tai, kad nuo sausio atsiradus galimybei pasiimti pinigus iš antrosios pensijų pakopos, kaupimo sistemoje nebedalyvaus daugiau nei pusė gyventojų. Ar likus mažiau nei pusei kaupiančiųjų kaupimas vis dar veiks, ir kaip atsiėmusių pinigus pensiją paveiks toks sprendimas?Lygiai trys savaitės liko iki mokslo metų pradžios ir kiek daugiau nei mėnuo iki termino, kada švietimo įstaigoms reikia pristatyti vaikų sveikatos pažymas. Tiems, kas dar vaikų sveikatos nepatikrino, gydytojai primena, kad suskubtų, nes gali tekti ilgai laukti eilėje.Ryto garsai. Ved. Liuda Kudinova

00:00:00 – Vasariška įžanga 00:05:50 – Vasariška muzika 00:15:20 – Kasparas Jakučionis „Heat“ 00:21:41 – Jonas Valančiūno ir „Nuggets“ 00:28:10 – Sakramento „Kings“ ir Domantas Sabonis 00:31:57 – Matas Buzelis ir Čiakgos „Bulls“ 00:36:32 – Bostono „Celtics“ išsivalymas 00:40:31 – Ryškiausi vasaros mainai 01:00:20 – Vasariškas ant suolo 01:05:15 – Jovaro vasara 01:09:55 – Šiek tiek apie Eurobasket 01:13:05 – Vasaros turgus ir Tubelis

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – menedžerio startas 05:06 – pirmas įspūdis apie rinktinę ir JV minutės 23:00 – viską nulėmęs 18-mečių pralaimėjimas 32:06 – „Lietkabelio“ vasaros darbai 41:58 – judesys rinkoje 51:55 – likę laisvieji agentai 58:48 – geriausi/blogiausi Eurolygos perėjimai Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 1:08:33 – LKL eina prieš įstatymus? 1:14:26 – kurį trenerį LKL‘e atleis pirmą? 1:16:55 – „Ryto“ duetas 1:18:25 – ar K.Žemaitis domino „Rytą“ 1:24:28 – V.Kariniauskas ir E.Kairys „Rytui“ 1:29:40 – M.Kanclerio perspektyvos 1:31:30 – koks yra „Lietkabelio“ biudžetas 1:35:00 – ar D.Adomaitis pasiektų dabar daugiau nei G.Žibėnas 1:39:22 – V.Čeburino sąžinė 1:42:13 – kaip LKL kompensuos rungtynių skaičių 1:46:37 – mokesčiai už žaidėjus ir 7 legionierių planas 1:48:00 – geriausi/blogiausi LKL pasirašymai 1:51:30 – ar „Žalgiris“ turės TOP5 biudžetą 1:53:20 – ką veikėm per lietingas dienas 1:54:32 – ko Jonui trūko iki rimto krepšininko 1:55:26 – ar eliminuos nesąmoningas pražangas 1:56:20 – E.Žukauskas ir M.Timinskas

Vasara ir atvaļinājumu laiks un daudzi no mums izvēlas doties atpūsties ārpus Latvijas, ļoti bieži, izmantojot tieši aviopārvadājumus. Taču ceļojot var gadīties dažādas ķibeles - aizkavēti vai atcelti reisi, neparedzami klimatiskie apstākļi, kas rada šķēršļus, pazuduši dokumenti vai ceļojumu somas. Kā ceļot droši un par ko jāpadomā, pirms uzsākam atvaļinājuma piedzīvojumus, intersējamies raidījumā Kā labāk dzīvot. Sarunājas Patērētāju tiesību aizsardzības centra Patērētāju konsultāciju un sūdzību departamenta direktores vietniece Inta Bērante-Sukaruka un ceļotājas Alīna Andrušaite un Zane Eniņa. Raidījuma viešņu ieteikumi, padomi un skaidrojumi drošākai ceļošanai: Ceļojums sākas ar pases derīguma termiņa pārbaudi! Iepriekš vajag pārliecināties, kādi noteikumi ir spēkā kurā valstī, jo ir valstis, kur nepieciešams sešu mēnešu derīguma termiņš.  Jāņem vērā, ka ir valstis, kur nepieciešama elektroniskā ieceļošanas atļauja. Tagad tāda nepieciešama arī iekļūšanai Lielbritānijā.  Tā ir ceļotāja atbildība, noskaidrot, kādi dokumenti nepieciešami ieceļošanai kādā valstī un kādi ir derīguma termiņi personu apliecinošiem dokumentiem. Kādā Āzijas valstī secināt, ka beidzies derīguma termiņš kādam dokumentam, tas var radīt daudz sarežģījumu. Ļoti noderīgi ir iegādāties ceļojuma apdrošināšanu. Dodoties tālākos ceļojumos, būtiska ir arī veselības apdrošināšana, kā arī ieteicams rūpīgi izlasīt noteikumus, ko tā paredz. Runājot par ceļošanas transporta izvēli, arī jāzina attiecīgās valsts noteikumi par apdrošināšanas nepieciešamību.  Ceļojot ar savu auto, jāņem vērā, ka ir dažādi ceļu izmantošanas noteikumi.  Eiropā vairākās valstīs ir nepieciešamas "ceļa vinjetes" [autoceļu lietošanas nodeva] un tās jānovieto pareizā vietā uz auto vējstikla, lai sistēma nolasa. Jābūt arī uzmanīgam par stāvēšanas iespējam. Nezinot katras pilsētas un valsts stāvēšanas noteikumus, var viegli iekulties nepatikšanās. Stāvēšanas noteikumi mēdz būt sarežģīti. Arī ceļu satiksmes noteikumi valstīs mēdz atšķirties. Lai pēc tam nesaņemtu dārgu pastkarti ar pēcapmaksu no kādas valsts policijas, der iepazīties arī ar ceļošanai izvēlētās valsts ceļu satiksmes noteikumiem. Svarīgi pārbaudīt arī auto tehnisko stāvokli pirms doties ceļā, lai bez liekiem izdevumiem varētu veikt ceļojumu. "Es jebkurā gadījumā gribētu cilvēkus rosināt ceļot un nesabīties," mudina Zane Eniņa. "Mēs vairāk runājam par problēmām un par cilvēku tiesībām saņemt dažādas kompensācijas vai apdrošināšanu. Drošībai ir jābūt, bet tie būs ļoti reti gadījumi.  Es ceļoju vairāk nekā 10 gadus un intensīvi, un tikai šogad pirmoreiz dzīvē man nācās izmantot apdrošināšanas pakalpojumu. Tas nozīmē, ka visus iepriekšējos ceļojumus nekas tāds nav bijis. Tas nenozīmē, ka problēmas nav, viņas vienmēr kaut kur būs un parādīsies, bet cilvēki tiks galā. Un arī ārvalstīs, cik man ir nācies lūgt kādam padomu vai palīdzību, cilvēki visur ir ļoti atsaucīgi. Neatkarīgi no tā, kurā valstī tu esi, kādā valodā runā cilvēki, kādi viņi ir, viņi tiešām vienmēr vēlas tev palīdzēt. Tādā ziņā es gribētu vienkārši cilvēkiem teikt: ceļojiet un nebaidieties!" Vēl kāds atgādinājums: Eiropas Savienības regula nosaka, ja lidojums aizkavējas vai tiek atcelts, pienākas ne tikai nogādāšana izvēlētajā galapunktā ar citu reisu, nepieciešamā aprūpe, piemēram, ēdināšana, ja ilgu laiku jāgaida, vai arī pat naktsmītnes izmaksas, ja ir jānakšņo, bet arī morālā kompensācija, kas ir no 250 līdz 600 eiro personai. Regula nosaka aviopasažieru tiesības, ja ir atcelts reiss vai atteikta iekāpšana. Ja reiss kavējas trīs stundas un vairāk un kavēšanās iemesli nav kādi ārkārtas apstākļi, pasažierim ir tiesības saņemt ne tikai aprūpi, bet arī prasītāja kompensāciju. Kompensācijas apmērs ir atkarīgs no lidojuma garuma un vai tas lidojums bija Eiropas Savienības iekšienē vai arī uz trešajām valstīm.  Par katru gadījumu, kad reiss atcelts, der interesēties atsevišķi, kāda atlīdzība pienākas ceļotājam par attiecīgo kavējumu. Jāņem vērā, ka ne visi tehniskie traucējumi ir ārkārtas apstākļi. Ja ir apdrošināšana, par kompensācijas saņemšanu katrā konkrētā gadījumā der interesēties pie apdrošinātāja.  

Ryto garsai„Burnautą“ arba lietuviškai – padangų svilinimą, profesionalūs lenktynininkai atlieka prieš startą, tačiau tokie triukai naktimis daromi ir ant viešų kelių Kretingos apylinkėse. Rajono gyventojai skundžiasi, kad svilindami padangas nežinomi asmenys sugadino prieš kelerius metus nutiestą asfaltą. Darbėnų seniūnaitis pastebi, kad vandalai niokoja ir žvyrkelius.Keli šimtai paauglių Lietuvoje leido vertinti, ką jie veikia išmaniuosius įrenginiuose, pavyzdžiui, mobiliuosiuose telefonuose. Tokiu būdu siekiama išsiaiškinti, kaip jaunimas naudojasi internetu, nustatyti, koks elgesys ir kada yra žalingas. Toks pat tyrimas vyksta dar trylikoje pasaulio šalių.Su rubrika „Vasara už Vilniaus“ domėsimės, kodėl dalis dzūkų grybavimą be jokių užuolankų vadina liga, kurios gydyti ir neketina.Klaipėda pasitinka paskutinę Jūros šventės dieną.Ved. Rūta Kupetytė

Vasara tęsiasi ir laidoje tęsiame pokalbius apie atostogas ir keliones bei patiriamus nuotykius, iššūkius kelionese. Šį kartą kalbėsime su ukmergiške Jurgita Vasiliauskiene ir marijampoliečiais Daiva ir Valdu Kulvinskais, auginančiais vaikus, turinčius specialiųjų poreikių. Vaikų negalia šeimoms nėra kliūtis gyventi aktyviai ir keliauti, pramogauti, aplankyti ir labai tolimas šalis. Šioje laidoje išgirsite patarimų ir paprastų sprendimų, kurie padės jūsų keliones padaryti lengvesnes, jei keliaujate su vaikais, turinčiais matomą ar nematomą negalią, bei neišdildomų įspūdžių apie ukmergiškių Vasiliauskų ir marijampoliečių Kulvinskų keliones.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Pirmieji popiežiaus Leono XIV-ojo mėnesiai prie apaštalo Petro laivo vairo – kokiu keliu pasuks Katalikų Bažnyčia? Apie tai šiandien kalbėsime vedamojo skiltyje.Apie popiežiaus Leono vasarą - pokalbis su laidos svečiu, kultūros istoriku Vytautu Ališausku.Spaudos apžvalgą parengusi Rosita Garškaitė-Antonowicz papasakos apie Lenkijoje minimas garsaus Solidarumo laikų kunigo ir filosofo Jozefo Tischnerio 25-ąsias mirties metines.„Ex cathedra": popiežiaus Leono XIV žinia 5-osios Pasaulinės senelių ir pagyvenusių žmonių dienos proga.Kunigas Mozė Mitkevičius apie Jėzaus palyginimus.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo apybraiža „Vasaros dovana“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Spaudos apžvalga.„Vasara – intensyviausias trumpalaikės nuomos metas. Butai kelioms dienoms yra atskiras unikalus architektūros pasaulis, mažai nagrinėtas, bet fantastiškai įdomus“, – komentare sako architektas Andrius Ropolas.Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centre iki liepos 27 dienos galima apžiūrėti Eugenijos Martinaitytės piešinių ir tapybos darbų parodą „Prisiminus senąjį Žvėryną“, kurioje rodomi darbai, kurti iki 1990-ų metų. Kokius vieno gražiausių sostinės rajono fragmentus, keliančius džiugesį ir liūdesį, fiksuoja dailininkė? Kodėl Žvėrynas tapo jos kūrybos epicentru ir kaip kūriniuose atsispindi sustojęs senojo Žvėryno laikas?Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Agne Daniule.Vyriausybė patvirtino Nepalūžusių moterų metų minėjimo planą – 2027-aisiais bus pagerbtos trys iškilios moterys: Dalia Grinkevičiūtė, Lidija Meškaitytė ir Liūnė Sutema, minint jų 100-ąsias gimimo metines. Tačiau šis sprendimas kelia ir klausimų: kodėl trys moterys minimos bendrai, o ne kiekviena atskirai? Kiek mūsų viešojoje atmintyje apskritai girdime moterų balsus?Čekijoje, Bohemijos regione, greitkelio statybų metu atrasta išskirtinė 2200 metų senumo gyvenvietė, susijusi su Gintaro keliu. Aptikta tūkstančiai monetų, gintaro dirbinių, keramikos, šventyklų ir gamybinių pastatų pėdsakai. Kiek šis atradimas reikšmingas Baltijos šalims, o ypač Lietuvai? Ar tai keičia mūsų supratimą apie senovinius prekybos kelius?Šie metai poilsiautojus verčia keisti įpročius ir maršrutus, galbūt Neringa gali pasiūlyti kai ką daugiau nei lepų mėgavimąsi saule ir jūra. Kartu su gide ir gamtininke Aušra Feser, kolegė Agnė Bukartaitė ieško lietuviškos vasaros pliusų.Ved. Justė Luščinskytė

Vasara – atostogų ir kelionių metas, jau įsibėgėjo. O mes pradedame laidų ciklą, kuriose pašnekovai, patys turintys kokias noras negalias, ar auginantys vaikus, turinčus matomas ar nematomas negalias dalinsis savo patirtimis, iššūkiais, kelionių nuotykiais.Pirmojoje laidoje dalyvauja patyręs keliautojas ir kelionių organizatorius tauragiškis Tomas Gerčys ir vilnietė fotomenininkė Vėtrė Antanavičiūtė, auginanti sūnų Aistį, kuriam nustatytas autizmo spektro sutrikimas.Pašnekovai pasakoja, su kokiais iššūkiais tenka susidurti organizuojant keliones ir pačių kelionių metu, dalijasi patarimais ir įspūdžiais iš labiausiai jiems įsiminusių kelionių. „Mes esame su Aisčiu apkeliavę nemažai ir tikrai turėjome daug iššūkių. Tokių, kur kiti net neįsivaizduotų, - pasakoja Vėtrė. – Tačiau mokomės iš klaidų ir toliau planuojame keliones, kurių dabar jau ir Aistis labai laukia, ir keliaujame“. Tomas antrina: „Labai svarbu gerai pasiruošti kelionei. Man labiausiai patinka keliauti kruiziniais laivais. Taip daug šalių galima aplankyti“.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Vilniaus miesto savivaldybė pristatė, kaip keisis šalia Vilniaus Šv. Onos bažnyčios, senamiestyje, esantis skveras. Prieš kelerius metus vykusiose dirbtuvėse nuomonę apie tai, kaip turėtų atrodyti ši erdvė, išsakė ir bendruomenė, bet savivaldybės pateiktas projektas ne vieną bendruomenės narį nustebino ir papiktino. Domisi Marius Eidukonis.Vokiečių fotografo Winfriedo Bullingerio parodoje „Struktūros gyvenimui / Vietinė architektūra Afrikoje“ atsiveria alternatyvus žvilgsnis į Afrikos žemyno architektūrinį paveldą. Parodos kuratorius Gintaras Česonis Urtei Karalaitei sako, kad ši architektūra yra kažkas tikro, ko Vakarų civilizacijoje nebeturime. „Laimonai, ačiū, kad buvai su manimi“, – į vaikystėje bažnyčioje sutiktą benamį lietuvį kreipiasi britų muzikos žvaigždė ir aktorius Benjaminas Clementine‘as. Šią savaitę atlikėjas atidarė 10-ąjį „Midsummer Vilnius“ festivalį. Išskirtinį interviu su kūrėju, kuris atsisveikina su muzikos pasauliu ir suka į kiną, parengė Indrė Kaminckaitė.Rūtos Dambravaitės parengtoje pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – nauji į UNESCO kultūros paveldo sąrašą įtraukti objektai iš viso pasaulio, seniausioje Vengrijos bibliotekoje tūkstančius senovinių knygų besikėsinančių sunaikinti vabalų antplūdis bei žvilgsnis į galimas rizikas leidžiant knygas apie aktualius įvykius.„Vasara – intensyviausias trumpalaikės nuomos metas. Butai kelioms dienoms yra atskiras unikalus architektūros pasaulis, mažai nagrinėtas, bet fantastiškai įdomus“, – komentare sako architektas Andrius Ropolas.Nuo Žalgirio mūšio praėjo jau 615 metų, Lenkijoje kasmet vyksta jo inscenizacija. Ir būtent Lietuvos kariuomenės karininkas majoras Donatas Mazurkevičius nuo 2010-ųjų įkūnija Vytautą Didįjį bei veda lietuvius į istorinį kovos lauką. Pasakoja Kotryna Lingienė. Žiūrovams reikėjo laiko suprasti, kad lietuviški filmai gali būti komerciniai ir žiūrimi, sako kino režisierius ir operatorius Vytautas Katkus. Jis Lietuvos kinui pelnė dar vieną reikšmingą įvertinimą – A klasės festivalyje Karlovi Varuose buvo pripažintas geriausiu režisieriumi už pilnametražį debiutą „Svečias“. Indrės Kaminckaitės pokalbis. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Apie vasarišką šurmulį „Dainavos“ kino teatre, atkeliaujančią „Scanoramos vasarą“ ir kino stovyklą FM99 kalbame su teatro direktore Simona Butrimiene bei Lina Žukauskaite - „Scanorama“ atstove žiniasklaidai.

Apie artimiausių parų orus, pokalbis su sinoptiku.Užsienio naujienų redaktorius apžvelgia svarbiausias šio ryto tarptautines žinias.Su rubrika „Vasara už Vilniaus“ išgirsite gražią istoriją, kaip Baisogalos žmonės išpildė vienos senjorės svajonę ir išleido jos eilėraščių rinkinį.Klaipėdiečiams pristatyta istorinių Centrinio pašto rūmų atnaujinimo koncepcija. Jos autorių teigimu, šiame 19-to amžiaus pastate numatoma įkurti žymaus astronomo Frydricho Vilhelmo Argelanderio mokslo ir meno centrą.Milijardierius Elonas Muskas paskelbė apie naujos partijos Jungtinėse Valstijose įkūrimą lakonišku pavadinimu „Amerikos partija“.Vasara - daugiau pranešimų apie žalingą turinį internete. Ryšių reguliavimo tarnybos administruojama interneto karštoji linija „Švarus internetas“ šiemet antrąjį ketvirtį gavo 1155 pranešimus apie draudžiamą skleisti ir nepilnamečiams neigiamą poveikį darantį turinį.Ved. Darius Matas

Zarasai įsikūrę ant kalvos virš septynių ežerų. Su gamta, kultūriniu ar Pirmojo pasaulinio karo paveldu galima susipažinti keliaujant pažintiniais maršrutais tiek sausuma, tiek vandeniu.Šį kartą renkamės vandenį! Po Zarasų ežeryną laivą plukdo ir pasakoja istorikas Ramūnas Keršys, su archeologiniais tyrinėjimų darbais, pažintiniu šventatakio taku supažindina istorikas ir archeologas Šarūnas Subatavičius. Abu darbuojasi Zarasų turizmo ir verslo informaciniame centre.Šuoliai į vandenį nuo tramplino Zarasaičio ežere! Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse į Zarasus suvažiuos sportininkai iš Lietuvos ir pasaulio. Jie surengs nematytą šou pasirodymą. Taip pat vyks edukacijos apie saugų elgesį vandenyje. Šio renginio idėjos autorius Ignas Barkauskas, daugkartinis Lietuvos šuolių į vandenį čempionas. Gabija Veronika Barkauskė, renginio Kings of Platform organizatorė. Žiūrovams kocertuos Lietuvos atlikėjai.Zarasaičio ežero paplūdimio kavinės Tramplinas savininkai Darius Kilbauskas ir Augustė Grinytė-Kilbauskienė dalijasi verslo pradžia.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Protestuodamas prieš siūlomas Bažnyčios žiniasklaidos reformas, atsistatydino vienos didžiausių Europos katalikiškų naujienų agentūrų vadovas Marcinas Przeciszewskis. Birželio 26 d. jis patvirtino savo atsistatydinimą, o savo pareiškime kaltina Lenkijos vyskupus „faktiškai likvidavus“ agentūrą ir panaikinus „bet kokią žurnalistinės autonomijos galimybę“. Plačiau - vedamojo skiltyje.Vasara bažnyčioje – atlaidų metas. Naujoviškai švęsti palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidus Marijampolėje kviečia „Jaunojo Carito“ programos koordinatorė Miglė Remeikaitė.Komentaras: ar tikrai esame Rusijos ekspertai? (parengė Mariuszas Antonowiczius).„Krikščioniškos minties puslapis“: Philip Sheldrake „Krikščioniškas dvasingumas kaip viešo gyvenimo būdas“.Kunigas Mozė Mitkevičius apie viltį apaštalo Pauliaus laiškuose.Poeto Antano Šimkaus radijo apybraiža „Tikrosios atostogos“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Kokie iššūkiai laukia ir kuo ši vieta ypatinga – FM99 eteryje kalbamės su Žuvinto biosferos rezervato ekologu Arūnu Pranaičiu.

Apie edukacijas botanikos sode ir tai, ką galima nuveikti bei pamatyti vasarą.Per pastaruosius dvejus metus į Lietuvą sugrįžo beveik 37 tūkst. žmonių. 2024 m. – 18 897 asmenys, 2023 m. – 17 549, rodo Statistikos departamento duomenys. Reemigrantai ne tik aktyviai įsitraukia į darbo rinką, integruojasi į socialinį gyvenimą, bet ir iš esmės keičia situaciją finansų rinkoje. Visgi, finansų ekspertai pažymi, jog sugrįžę tautiečiai atveria ne tik naujas galimybes, bet ir kelia tam tikrus iššūkius.Vasara – metas, kai dažniau užveriame namų duris ir iškeliaujame ilsėtis. Deja, mūsų poilsio akimirkomis pasinaudoti neatsisako ir vagys – tušti namai tampa lengvu taikiniu. Skaičiuojama, kad vos prasidėjus šiltojo sezono atostogų metui, įsilaužimų skaičius šokteli net kelis kartus.Klaipėdoje galima pamatyti Renesanso žmogaus-legendos Leonardo da Vinčio kurtas mašinas. Tai 500 metų skaičiuojantys išradimai, be kurių šiandien neveiktų daugybė įrenginių. Fizikos mokytojas sako, kad šiuolaikiniams vaikams tai įdomi ir netikėta patirtis.Nusikelkime į programos „Kūrybinė judesio laboratorija“ užsiėmimą. Tai penktus metus vykstančios šokio pamokos asmenims su negalia. Kaip pamoką vedančiam šokėjui prisitaikyti prie skirtingų negalių, kokią naudą teikia šokis, Ievos Radzevičiūtės pasakojime.Ved. Darius Matas

Vasara – metas, kai dažniau užveriame namų duris ir iškeliaujame ilsėtis. Deja, mūsų poilsio akimirkomis pasinaudoti neatsisako ir vagys – tušti namai tampa lengvu taikiniu. Skaičiuojama, kad vos prasidėjus šiltojo sezono atostogų metui, įsilaužimų skaičius šokteli net kelis kartus.

„10 Geriausių“ svečias - Dovi Mi su nauja daina „Vasara vasara vasara“!

Vasara ir klāt un Digitālās brokastis devās piedzīvojumus! Ar elektroauto pāri visai Baltijai no Klaipēdas līdz Pērnavai ar pauzi Jūrmalā sacensībās “Ignitis ON: Atklāj Baltijas piekrasti!”, lai pārbaudītu cik viegli vai sarežģīti ir apceļot Baltijas valstis ar elektroauto. Braucienā devos komandā kopā ar elektroauto entuziastu un "uzlādēts.lv" bloga un podkāsta autoru Kārli Mendziņu un neatkārtojamo un vienīgo Janu Duļevsku! Tā bija iespēja arī reizē satikt vienuviet dažādus elektroauto mīļus un tāpēc jums servēsim ceļojuma stāstu ar saturīgām sarunām kopā ar ceļabiedriem un Latvijas E-auto balvas organizatoru un "Tavs Auto TV" veidotāju Robertu Jansonu un automašīnu inženieri, izgudrotāju un autosportisti Andri Dambi. Plašāk par tehnoloģiju jaunumiem lasi arī LSM portālā.

Tuvojoties vasaras saulgriežiem, ziedošo pļavu pilnbrieds ienācis arī izstāžu zālēs: pašlaik dažādās galerijās paralēli skatāmas vairākas dabas iedvesmotas mākslas izstādes, kas ļauj gluži vai iekāpt pļavā pilsētas vidū. Laikā, kad pasaulē ir tik daudz skarbuma un cinisma, laikmetīgie mākslinieki atzīstas klusā mīlestībā dabai kā drošam patvērumam un iedvesmas avotam, aicinot arī skatītājus rast prieku vienkāršā pļavas ziedēšanā. Galerijā „Māksla XO” Rīgā uzziedējušas kliņģerītes, uz celmiem piesēduši kāpostu balteņi un ir sajūta, ka visapkārt ir putekšņi – šī ir tēlnieces Lienes Mackus personālizstāde „Silta pļava”. Dekoratīvās mākslas un dizaina muzejā Vecrīgā durvis vērusi izstāde ar līdzīgu nosaukumu „Pļava”, par ko jau esam stāstījuši. Tajā divi simti tautas lietišķās mākslas meistaru austo segu saspēlējas 20 ar tekstilmākslinieces Ivetas Vecenānes gobelēniem. Pļavas tēmai veltītu izstādi viņa lolojusi jau teju desmit gadu. Daba virmo gaisā arī citu Latvijas muzeju izstādēs un notikumos – piemēram, Jaunmoku pilī pašlaik skatāma Rīgas Porcelāna muzeja deponējuma izstāde “Florālie motīvi porcelānā: Kuzņecova un Jesena fabrikas”. Daugavpilī, Rotko muzeja Martinsona mājā redzami keramiķes Violetas Jātnieces darbi izstādē „Vasara”, bet Latgales Kultūrvēstures muzejs pievērsies rozēm mākslā izstādē „Rozes vilinājums”.

Vasara – kelionių, atostogų ir pramogų metas, o jų metu dažniausiai norisi sau leisti viską ir savęs nevaržyti. Kaip tinkamai suplanuoti kelionės biudžetą, kad grįžus iš jų neslėgtų finansiniai sunkumai?Jau antrą sezoną Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse savo darbą tęsia Valstybinės mokesčių inspekcijos autobusiukas, lankantis toliau nuo didžiųjų miestų nutolusias vietoves ir teikiantis konsultacijas gyventojams.Klaipėdos paplūdimiai jau kelintą vasarą sunkiai įsivaizduojami be prie molo bangose besisūpuojančių banglenčių sporto entuziastų. Ši sporto šaka pastaraisiais metais itin sparčiai populiarėja, ypač – tarp jaunų žmonių.Kas daugiau nei prieš šimtą metų, pirmą sykį statant paminklą poetui Simonui Dachui, galėjo pagalvoti, kad postamentas su Anike iš Taravos taps žinomesniu už patį poetą. Klaipėdoje minint Simono Dacho metus poeto palikimas atgyja senosios muzikos ansamblio „Šviesotamsa“ repertuare, per žaidimus, ekskursijas, knygas ir diskusijas. Simonas Dachas – istorinis vardas, kuriam Klaipėda dar tik kuria vietą savo tapatybėje.Ved. Paulius Selezniovas

Žingeidžius ir pasakoti garsu norinčius išmokti žmones LRT kviečia į antrą kartą rengiamą „LRT radijo akademiją“. Šioje mokymų ir mentorystės programoje dešimt dalyvių ateinantį rudenį tris mėnesius semsis patirties ir žinių iš Lietuvos bei užsienio garso profesionalų.Zarasų rajone, Antalieptėje veikia mėnesio trukmės stovykla, skirta sunkumų patiriantiems jauniems žmonėms. Neretai jie nesimoko, arba yra beiškrentantys iš švietimo sistemos, nedirba, dalis jų – turi priklausomybių. Ko reikia, kad jaunas žmogus galėtų atsistoti ant kojų ir pažintų save?Taip pat, laidoje kalbėsime apie oro kokybę Lietuvoje. Kas dažniausiai daro jai įtaką? Kaip yra matuojama tarša?.„Moderni močiutė dažniau dėvi aukštakulnius nei riši skarelę, keliauja į festivalius, o ne mezga kojines anūkams. Ji mėgaujasi savo gyvenimu, užuot laukusi dėmesio iš vaikaičių“ - taip apie savo herojes pasakoja LRT Mediatekos laidos „(Ne)močiučių klubas“ vedėja Lina Mieliauskienė.Vasara – bene patogiausias metas lankyti įvairius Lietuvos pažintinius takus. Dzūkijoje esančio Metelių regioninio parko atstovas Artūras Pečkys sako, kad žinant, kuo kiekvienas takas ypatingas skirtingais mėnesiais, galima pamatyti skirtingų reginių ir paragauti įvairių gėrybių.Ved. Darius Matas

"Šobrīd Tramps ļauj tagad abām pusēm vēl pacīnīties. Kurā brīdī viņam tiešām apniks un viņam liksies, ka vairāk nevar - nu es uzskatu, ka pirms rudens tas jau nebūs. Vasara vienmēr ir tas aktīvākais karadarbības laika posms. [...] Kad ir auksts, ir slapjš, dubļi atkal sāksies, tad varbūt nemaz Krievija negribēs tik ļoti cīnīties. Un Ukrainai jābūt maksimāli labākā pozīcijā tad, kad nokļūsim līdz oktobrim un novembrim, lai tad varbūt varētu būt nopietnākas sarunas," sarunā ar mūsu kolēģi Ilzi Naglu saka Vācijas Māršala fonda Ziemeļu novirziena vadītāja Kristīne Bērziņa.

Pienas, kviečių produktai, kaušiniai ir net dalis daržovių yra dažni ingredientai dėl kurių žmonės prastai jaučiasi, tai parodo Lietuvoje populiarėjantis - maisto netoleravimo testas. Tačiau tiek dietologai, tiek alergologai sako – tokiais tyrimais gydytojai nesivadovauja, mat jie nėra mediciniškai patikimi.Rubrikoje „Auga ir balkone“ - panevėžietės Karolinos Abraškevičės balkonas, kurį moteris socialiniuose tinkluose pristato „Magišku balkonu“.Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas skelbia apie planus Europos Sąjungos mastu siekti uždrausti vaikams iki 15-kos metų naudotis socialiniais tinklais, kai šalyje mokinys peiliu nudūrė mokytojo padėjėją.Vasara – įsibėgėja, tačiau kol kas šiltais orais ji nelepina. Pajūrio verslininkai neslepia, jog kol kas poilsiautojų srautai itin nedideli. Tačiau tai – ne vienintelis pajūrio verslininkų rūpestis. Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Lauros Taučiūtės teigimu, šiemet itin sunkiai sekasi rasti sezoninių darbuotojų bei suformuoti komandas.Ved. Paulius Selezniovas

Vilniuje galėtų būti įrengti 55 blokavimo punktai, kurie leis sustiprinti rytinę miesto dalį potencialaus priešo atgrasymo atveju. Tuo metu krašto apsaugos ministerija ir toliau ketina plėsti kontrmobilumo parkų tinklą nacionaliniu lygiu: vietoje suplanuotų 27 tokių objektų įrengti bene dvigubai daugiau – apie 50.Jungtinėse Valstijose tęsiasi protestai prieš Donaldo Trampo antiimigracinę politiką. Los Andžele paskelbta komendanto valanda ir sulaikomi žmonės, tačiau protestai plinta į kitus miestus - Niujorką ir Čikagą. Nacionalinės gvardijos kariai dislokuojami ir Teksase. Žiniasklaida praneša apie Donaldo Trumpo planus nelegaliai Jungtinėse valstijose esančius užsieniečius - tarp jų ir lietuvius - perkelti į Gvantanamą.Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė, kad Jonavos meras socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai iš tarybos nario veiklai skirtų lėšų įsigijo du televizorius ir kitas ryšių paslaugas.Vasara - atostogų metas, tačiau net ir jų metu pasitaiko įvairių incidentų ar sveikatos sutrikimų. Štai viena Palangoje poilsiavusi šeima dalinasi karčia savo patirtimi - sunegalavus vaikui pagalbos Palangos Skubios pagalbos skyriuje jie teigia nesulaukę. Anot medikų, kurorto ligoninėje budinčio pediatro nėra, tad nepilnamečiams čia teikiama tik pirminė apžiūra arba pagalba patyrus nesudėtingą traumą.Krepšininkas Jonas Valančiūnas sako nežinantis, ar pats žais Lietuvos rinktinėje šią vasarą, tačiau nori daryti viską, kad Lietuvos krepšiniui būtų geriau.Ved. Liepa Želnienė

Jungtinėse Valstijose plečiasi protestai prieš Donaldo Trampo antiimigracinę politiką. Tūkstantinis protestas surengtas Niujorke. Žmonės į gatves išėjo ir Čikagoje, bei kituose miestuose. Įkandin Los Andželo, Nacionalinės gcardijos kariai dislokuojami ir Teksase.Vasara - atostogų metas, tačiau net ir jų metu pasitaiko įvairių incidentų ar sveikatos sutrikimų. Štai viena Palangoje poilsiavusi šeima dalinasi karčia savo patirtimi - sunegalavus vaikui pagalbos Palangos Skubios pagalbos skyriuje jie teigia nesulaukę. Anot medikų, kurorto ligoninėje budinčio pediatro nėra, tad nepilnamečiams čia teikiama tik pirminė apžiūra arba pagalba patyrus nesudėtingą traumą. Sudėtingesniais atvejais poilsiautojai raginami kviesti greitąją pagalbą arba vykti į ligoninę Klaipėdoje. Panaši situacija ir Neringoje.Per Rusijos smūgius Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkive ankstų trečiadienio rytą žuvo trys žmonės, o dar 60, įskaitant devynis vaikus, buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.Naujausias vietinio turizmo tyrimas rodo, kad didžioji dauguma Lietuvos gyventojų vis dar renkasi keliauti savo šalyje, tačiau kelionių įpročiai keičiasi – ypač tarp jaunimo. Jie aktyviau naudojasi socialiniais tinklais, renkasi privačius būstus ir ieško ne tik gražių vaizdų, bet ir prasmingų patirčių.Ved. Andrius Kavaliauskas

Vasara šogad sākas negribīgi un ļoti pakāpeniski, tomēr peldsezona oficiāli ir atklāta un gan jau pienāks arī brīdis, kad laikapstākļi vilinās vai pat spiedīs doties veldzi meklēt peldoties. Diemžēl ūdenstilpes katru gadu Latvijā paņem arī desmitiem dzīvību, ir pat sitācijas, kad zināšanas par upes, ezera un jūras ģeogrāfiskajām un vides procesu īpašībām ļautu izvairīties no traģēdijas. Toms Bricis ir apkopojis svarīgāko, ko der zināt no meteoroloģiskā un hidroloģiskā viedokļa, pirms doties peldēt. Jau mēnesis, kopš oficiālā peldsezona sākusies, bet laikapstākļi ir tādi, ja neskaita ziemas peldētājus, šķiet, ka nav pārāk daudz cilvēku, kas būtu metušies peldēties. Un labi, ka tā, jo tas ļauj vēl pirms sezonas atsvaidzināt zināšanas vai pat uzzināt kaut ko jaunu, kas tiešām var palīdzēt novērtēt situāciju un nerīkoties riskanti. Ja upju atvari, purvu akači ir minēti pat folklorā, tad par bīstamajām jūras straumēm sabiedrībā sāka runāt tikai pēdējo 5 -20 gadu laikā pēc dažiem traģiskiem gadījumiem. Iespējams, ka te arī klimata pārmaiņas pie vainas, agrāk vasaras bija tik īsas un vēsas, ka senie latvieši jūrā nemz nepeldējās. Sākoties peldsezonai, atbildīgās institūcijas – mediķi, pašvaldības policija, pludmales glābēji – parasti atgādina par drošību ūdens tuvumā un peldoties, par to, kā rīkoties, ja notikusi nelaime. Toms šoreiz dara ko līdzīgu, tikai no dabas apstākļu puses. Kā pamanīt zīmes, kas norāda uz risku, ka peldēšanās var būt bīstama?   Runājot par aktuāliem laikapstākļiem Latvijā Latgali, arī daļu Vidzemes un Zemgales skāris ļoti liels slapjums. Lauki un dārzi daudzviet ne tikai pārmitri, izmirkuši, bet applūduši, kamēr daudzviet Kurzemē, īpaši Ventspils, Talsu novadā, valda ja ne gluži sausums, tad dārzi jau ir jāpalaista. Aizvadītais maijs Latvijā, ja rēķina vidēji uz visu valsti nolijušo ūdens daudzumu, bija sestais slapjākais pēdējā gadsmita laikā. Savukārt vēsturiskie dati liek atcerēties vienu interesantu lietu – lietainākais maijs Latvijā bija 1928. gadā, otrajā vietā ir turpat netālu laika skalā 1926. gads. Arī toreiz daudzviet Latvijā applūda lauki, bija neražas gadi, plūdi bija daudz plašāki, nekā šogad. Latvijas Radio sāka raidīt 1925. gadā. Parādījās ās visu Latviju aptveroša jauna, acīm neredzama tehnoloģija, kas spēj nogādāt skaņu jebkurā Latvijas nostūrī. Un kāda sakritība – nākamajos gados pēkšņi sāk līt daudz vairāk. Sākas plūdi un neraža. Palasot tā laika presi, ko var ērti darīt portālā "periodika.lv", var atrast ziņas, ka cilvēki lietavās vainoja radio. Ka radio ietekmē atmosfēru, radot nepieredzēti lielus lietus mākoņus. Izdevumā "Laiks un tā pareģošana". kas izdots 1936. gadā var lasīt: "1928. gads pie mums Latvijā un Lietuvā bija ļoti lietains. Raža aizgāja bijā. Strauja radio attīstība iekrita taisni šinī slapjajā gadā. Laucinieki sāka nopietni uztraukties, ka radio dēļ viņiem jācieš tādi zaudējumi. Radio esot lietus cēlonis." Ir pagājuši gandrīz 100 gadi un nekas nav mainījies. Tagad to vairs neraksta avīzēs, bet palasot, ko ļaudis raksta internetā, arī ir saksatāmas līdzības. Laikapstākļu anomālijās tiek vainotas tehnoloģijas, apzināta vai neapzināta to ietekme, lai gan arī par aizvadīto maiju var droši teikt – nepatīkami, dārziem un laukiem postoši, bet šāds slapjš maijs nav nekas nepieredzēts. Tādi un vēl slapjāki ir bijuši un būs.

Sunday Service at Clover Pass Community Church in Ketchikan, Alaska John 10

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Valstybinis Jaunimo teatras jubiliejinį 60-ąjį sezoną vainikuoja premjera ir kviečia spektaklį „Keliaujantys“.Dešimtąjį kartą prasideda akcija „Vasara su knyga“.Mantas Balakauskas apžvelgia Saros Poisson knygą „niekas, pasiruošęs patriukšmauti“.Palangoje bus paminėtos fotografės Paulinos Mongirdaitės 160 gimimo metinės.Jubiliejinis „Pažaislio muzikos festivalis“ kviečia į kelis metus kurtos operėlės vaikams „Muzikos miestas“ premjerą.Kokia Žemaitės įtaka šių dienų lietuvių literatūrai?Trečią kartų įteikti „Meno kritikos apdovanojimai“.Salake atidaroma Antano Sutkaus fotografijų paroda.Ved. Marius Eidukonis

Gadalaiki arī mūsu platuma grādos vairs nav tādi kā agrāk. Vasara mēdz būt neizturami tveicīga vairākus mēnešus, ziema kavējas, un tad nemitīgi mainīgas temperatūras dēļ ledus upēs te sasalst, te izkūst, apdraudot tuvējo pilsētu ar ūdens līmeņa celšanos. Tas nozīmē, ka arī pilsētvidē pieaug nozīme tam, kā urbānie objekti spēj pastiprināt vai mazināt klimata pārmaiņu ietekmi. Vai un kā pilsētās meklē risinājumus, kad vasarās ārkārtīgi uzkarst asfalts, ceļas putekļi transporta dēļ, bet citā brīdī - plūdi draud sagraut visu infrastruktūru? Vai pilsētvide spēj iespaidot laikapstākļus? Un vai pilsētā var būt tādas vietas, kur cilvēki uzlabo savu emocionālo pašsajūtu, piemēram, sēru brīdī? Kādus risinājumus par labu klimatam, kā arī cilvēka fiziskajai un emocionālajai veselībai iesaka pilsētplānotāji un ko no tā var ņemt vērā pilsētu pašvaldību pārstāvji, raidījumā Zināmais nezināmajā stāsta pilsētplānotājs, atvērto inovāciju kustības "VEFRESH" izpilddirektors Viesturs Celmiņš un Rīgas pašvaldības pārstāvis Jānis Ušča.

Berlyną į Amsterdamą iškleitęs ir į Lietuvą trumpam grįžęs Pijus Krapševičius ištaikė progą papasakoti apie naujausią leidinį. Pas seserį Balyje praleisti mėnesiai įkvėpė vasariškam skambesiui. Mini albumas „Lay Low“ jau atpažįstamas ir klausytojams šokių aikštelėje: „Penktadienį grojau Vilniuje, sugrojau kūrinį „Everybody Knows“, priėjo gal septyni žmonės, tiesiog, pradėjo dainuoti tuos vokalus, buvo labai smagu, kad žino“. Pakeliui ir kito Pijaus projekto – dueto „Lover“ naujienos: „Turėjome studijos sesiją, su Kevinu Fiorini esame paruošę kūrinių, derinamės kocertus vasarai – esame toks vasarinis pasirodymas. „Kepam“ kūrinius. Vasara bus keli leidiniai. „Kepam“ tokį su lietuviškais vokalais, „Raganos“ antrą dalį. Bus įdomi versija“, – apie hito „Ragana“ tęsinį užiminė Pijus. Svajonę bent pusmetį pagyventi Jungtinėje Karalystėje ir susilieti su šios šalies muzikine kultūra iliustravo svečiui skirti „Klinical“ laužyti ritmai ir žemi dažniai. Ved. Marius Andrijauskas

Sunday Service at Clover Pass Community Church in Ketchikan, Alaska.  Micah 7:7-10

Our story comes to an end. What do you think about the ending? --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

Tragedy hits close to home. Will Comrade Speed make it out? --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

We see more loss as the war rages on. The places that seemed relatively safe are no longer safe at all. It is becoming harder to tell the good guys from the bad guys. Everyone claims to be fighting for freedom. --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

The war rages on. It is complicated because one family can have members on both sides of it. But who is this other groups? We have the soldiers and the "gandanga" so who are these other armed people? --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

The war is heating up. Some unfortunate decisions lead to tragedy. Amid all the chaos there are some who stand tall to uphold human dignity. --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

What happens when the comrades establish a pattern of visiting schools? Read this account which reiterates the importance of listening to your gut instinct. --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

Some school boys get some night visitors. We finally get a glimpse into Cephas' new life. --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

In this episode we find out what happens to Peter and his friend. --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

What happens after you are brutally attacked for aiding and abetting "terrorists?" Peter and his friend make a move. Find out the step they take in this instalment of Dzepfunde. --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support