Podcasts about Vasara

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Valstybinis Jaunimo teatras jubiliejinį 60-ąjį sezoną vainikuoja premjera ir kviečia spektaklį „Keliaujantys“.Dešimtąjį kartą prasideda akcija „Vasara su knyga“.Mantas Balakauskas apžvelgia Saros Poisson knygą „niekas, pasiruošęs patriukšmauti“.Palangoje bus paminėtos fotografės Paulinos Mongirdaitės 160 gimimo metinės.Jubiliejinis „Pažaislio muzikos festivalis“ kviečia į kelis metus kurtos operėlės vaikams „Muzikos miestas“ premjerą.Kokia Žemaitės įtaka šių dienų lietuvių literatūrai?Trečią kartų įteikti „Meno kritikos apdovanojimai“.Salake atidaroma Antano Sutkaus fotografijų paroda.Ved. Marius Eidukonis

Rokas Grajauskas, Paulius Viluckas ir Mykolas Jankaitis aptaria tragišką „Kings“ seriją, diskutuoja dėl Karnišovo nuveikto darbo šį sezoną bei kitas NBA aktualijas. Tinklalaidės partneriai: – Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ šiemet kviečia pajamų deklaracijos darbą atlikti iki galo ir skirti dalį savo GPM vėžio pakirstiems vaikams: www.darbasikigalo.lt – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Vasara, krepšinis ir nepamirštamos akimirkos – BasketNews krepšinio stovykla 2025 vėl kviečia 10-15 metų vaikus išbandyti save ir tobulėti kartu su geriausiais! Vietų skaičius ribotas, registruokitės: https://stovykla.basketnews.lt/ Temos:  Įžanga ir pirmo Estijos himno posmelio giedojimas (0:00);  Skaudus „Kings“ pralaimėjimas ir keistos lenktynės dėl įkrintamųjų Vakaruose (3:36); Sabonis pareikalaus mainų? (17:49);  „Bulls“ patekimas į įkrintamąsias ir ar Joshas Giddey yra tiksinti laiko bomba (20:16);  Tuomo Iisalo paaukštinimas ir įtampa Memfyje (32:23);  Įspūdingos rungtynės Denveryje, MVP lenktynės ir nauji „Timberwolves“ savininkai (52:24).  

Sunday Service at Clover Pass Community Church in Ketchikan, Alaska.  Micah 7:7-10

Astridas Lindgrēnes “Sālsvārnas sala” droši vien daudziem ir palikusi atmiņā no bērnības. Tagad savu versiju radījis Nacionālais teātris. Kultūras rondo tiekamies ar iestudējuma „Mēs, Sālsvārnas salas vasarnieki” režisori Paulu Pļavnieci un aktieriem – Agnesi Budovsku, kurai Čorvenas loma, un Matīsu Kučinski, kurš debitējis Niklasa lomā. Latvijas Nacionālajā teātrī top krāšņa un muzikāla izrāde ģimenēm – Astridas Lindgrēnes "Mēs, Sālsvārnas salas vasarnieki" Paulas Pļavnieces režijā. Pirmizrāde 29. oktobrī Latvijas Nacionālā teātra Lielajā zālē. "Tā grāmata ir sirsnīga un ievelkoša ikvienam," sarunā Kultūras rondo atzīst Paula Pļavniece. Režisore arī atklāj, ka bērnu izrādes viņai patīk veidot, jo tajās var izdauzīties. "Vasara ir pats skaistākais gadalaiks, jo tad nav jāiet skolā, nav jāceļas agri no rīta un laikus jādodas gulēt. Vasarā Sālsvārnas salā ir pilnīga brīvība, lai arī salu ieskauj ūdeņi. Te var makšķerēt, peldēties, svinēt saulgriežus un spēlēties, te var auklēt lapsenes, ronēnu, trusi un jēriņu. Bet, pats galvenais – Sālsvārnā var iegūt jaunus draugus un satikt vecos. Piemēram, Bocmani," teikts izrādes pieteikumā. Astridas Lindgrēnes stāsts lasītājiem vairākās paaudzēs kļuvis par bērnības mīļāko grāmatu. Tas vēsta par vasaras piedzīvojumiem Sālsvārnas salā un iedvesmo ar tēlaini aprakstīto bērnības burvību, bērnu piedzīvojumu kāri, patiesajām un sirsnīgajām draudzībām, kā arī ar dabas varenību, aicinot bērnus izzināt apkārtējo pasauli. Tagad, minot vārdu Paula Pļavniece, zinām, ka režisore var iestudēt labu bērnu izrādi. Bet kā pati nonāca līdz tam? "Absolūti netīšām. Tas nebija ceļš, ko izvēlējos iet," bilst Paula Pļavniece. "Man tas, protams, ārkārtīgi patīk. Varbūt tur ir tā atbilde, bet es labi pavadu laiku to darot. Tas mani iepriecina un sajūsmina. Tas, ka tev ir absolūta brīvība to darot, arī mākslinieciskās izteiksmes līdzekļu ziņā." Radošā komanda režisores Paulas Pļavnieces vadībā izrādes veidošanā izmanto daudzveidīgus risinājumus, lai iedzīvinātu Lindgrēnes tēlus un noskaņu, radot sirsnīgu un aizraujošu pieredzi gan bērniem, gan viņu vecākiem, kas grāmatu būs savulaik lasījuši. Galvenajās lomās: Agnese Budovska (Čorvena), Igors Šelegovskis (Pelle), Laura Siliņa (Stīna), Ieva Aniņa (Mālina), Ainārs Ančevskis (Melkers), lomās – Daiga Gaismiņa, Elizabete Lielmane, Jana Ļisova, Sanita Paula, Kaspars Aniņš, Romāns Bargais, Juris Hiršs, Matīss Kučinskis, Juris Lisners, Mārcis Maņjakovs un Rūdolfs Sprukulis. Pirmizrāde gaidāma 29. oktobrī Latvijas Nacionālā teātra Lielajā zālē. Tuvākās izrādes 30. oktobrī, 2., 3. un 30. novembrī.

Our story comes to an end. What do you think about the ending? --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

Tragedy hits close to home. Will Comrade Speed make it out? --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

We see more loss as the war rages on. The places that seemed relatively safe are no longer safe at all. It is becoming harder to tell the good guys from the bad guys. Everyone claims to be fighting for freedom. --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – Filipo Glasso operos „Kelionė“ premjera.Vytautas Bikulčius apžvelgia Olivijos Ruiz romaną Komoda spalvotais stalčiais ir amerikiečių rašytojos Edithos Wharton romaną Vasara.Penkioliktąjį kartą sostinėje prasideda meno mugė „ArtVilnius'24“.Antalieptėje įsikūrės Inovatorių slėnis kviečia jau į šeštąjį festivalį „Zero waste“.Panevėžio muzikinis teatras 30-ąjį sezoną pradeda premjera opera-monodrama „Žmogaus balsas“.Dubingiuose, po atviru dangumi atidarytos net penkios fotografijos parodos.Prancūzijoje vykstančioje Tulūzos bienalėje ypatingas dėmesį šiemet skiriamas Lietuvos scenos menui.Ved. Marius Eidukonis

The war rages on. It is complicated because one family can have members on both sides of it. But who is this other groups? We have the soldiers and the "gandanga" so who are these other armed people? --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

The war is heating up. Some unfortunate decisions lead to tragedy. Amid all the chaos there are some who stand tall to uphold human dignity. --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

Sunday Service at Clover Pass Community Church in Ketchikan, Alaska. Hebrew 12:1-3

What happens when the comrades establish a pattern of visiting schools? Read this account which reiterates the importance of listening to your gut instinct. --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

Some school boys get some night visitors. We finally get a glimpse into Cephas' new life. --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

Per Rusijos smūgį Ukrainos miestui Pavlohradui žuvo vienas žmogus, kelios dešimtys sužeista. Pasikalbėsime su LRT žurnalistu Augustinu Šulija, buvusiu įvykio vietoje.Praėjusi vasara buvo karščiausia pasaulyje nuo matavimų pradžios. Europos Sąjungos klimato kaitos tarnybos duomenimis, vidutinė temperatūra birželio-rugpjūčio mėnesiais daugiau nei puse laipsnio viršijo trijų dešimtmečių vidurkį. Tuo metu Europoje vidutinė temperatūra per tris dešimtmečius pakilo net pusantro laipsnio.Pusantro laipsnio riba viršyta visus 12-a mėnesių. Kas mūsų laukia toliau?Devynių regiono šalių atstovai Vilniuje aptaria gyventojų perspėjimo sistemų, priedangų tinklų plėtros ir masinės evakuacijos klausimus. Tuo metu dalis pasienio regionų gyventojų teigia, jog ne tik negauna perspėjimo žinučių, bet dažnai apskritai lieka be ryšio.Kitą savaitę prasideda paskutinė šios kadencijos Seimo sesija, kokius sprendimus dar spės priimti valdantieji?Lietuvos energetikos agentūra prognozuoja, kad ateinantį šildymo sezoną, nebegaliojant nuliniam PVM tarifui, šildymas neturėtų brangti, nes didžiąją dalį kainos sudaro kuro dedamoji. Pasak agentūros duomenų analitiko Antano Budraičio, šilumos kainoms poveikį darys ir nauja jų skaičiavimo metodika, kuri leis stabilizuoti, suvienodinti šilumos kainas viso sezono metu. Tačiau, pasak jo, kainos sezono pradžioje ir pabaigoje gali būti šiek tiek aukštesnės.Prancūzijos prezidentui naujuoju premjeru paskyrus Europos Sąjungos Brexito derybininką Mišelį Barnje, tokiam sprendimui prieštarauja daugiausia balsų priešlaikiniuose rinkimuose surinkę kairieji. Tuo metų kraštutinės dešinės Nacionalinis sambūris teigia, kad naują premjerą parems, jei jo programoje bus įtraukti ir kraštutinei dešinei rūpintys klausimai, pavyzdžiui imigracija.Šiauliai ir Panevėžys švenčia gimtadienius.Ved. Liepa Želnienė

In this episode we find out what happens to Peter and his friend. --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

What happens after you are brutally attacked for aiding and abetting "terrorists?" Peter and his friend make a move. Find out the step they take in this instalment of Dzepfunde. --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

00:00:00 – Įžanga 00:00:40 – Atsisveikinimas su Tomu 00:05:21 – LKF virtuvės reikalai 00:10:50 – Jaunimo ugdymo programa 00:18:35 – LKF nori Kurtinaičio 00:22:41 – Kurtinaičio minusai 00:28:19 – kaip reaguotų žaidėjai į Kurtį 00:35:28 – Tinkamas metas užimti postą 00:40:25 – GM'as Lietuvos rinktinėje? 00:46:52 – Autoritetai rinktinėje  00:51:15 – Eurolyga ir Jasikevičiau komplektacija 00:57:45 – Stipresnis Panathinaikos ir Grigonis 01:03:11 – Jokubaitis ir Maccabi 01:11:47 – Monaca sir Motiejūnas 01:16:21 – Sedekerskis ir Baskonia 01:20:15 – Giedraitis ir Crvena Zvezda 01:25:15 – Ačiū, Tomai  

Peter has gone through a lot and survived... so far. What comes next for him and his loved ones? --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

Vasara gyvūnų prieglaudoms - pats sunkiausias metas. Jos perpildytos, gyvūnams naujus namus surasti itin sunku, nebėra kam vedžioti šunų, nes dalis savanorių pradeda dirbti sezoninius darbus.Lietuvos transporto saugos administracija primena, kad eisme dalyvaujančiai žemės ūkio technikai galioja specialūs reikalavimai. Kokie ir kaip jūs elgiatės, kelyje sutikę žemės ūkio techniką?Kokia ši vasara kaituotojams, šiam sportui vis labiau populiarėjant Lietuvoje? Pokalbis su Laurynu Juodeška, kaitavimo egzaminatoriumi, Kintų kaitų klubo įkūrėju bei vadovu.„Vanduo patiko nuo vaikystės, o gelbėtoju pajūryje realiai pradėjau dirbti dar paauglystėje – tuomet, kai negalėjau“, – juokiasi 22-ejų gelbėtojas iš Klaipėdos, plaukikas, studentas Mantas Kedeckas. Pokalbis su juo.Ved. Edvardas Kubilius

Cephas makes a move and this move has unintended consequence on his little brother. So now what? --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

Vasara ir rudens pradžia paprastai būna vienas intensyviausių laikotarpių nuomos rinkoje, todėl vienas aktualiausių klausimų – kokią nuomos sutartį sudaryti, kad tiek nuomotojas, tiek nuomininkas galėtų apsaugoti savo interesus. Ką reikėtų žinoti pasirašant nuomos sutartį?Sukčiai ieško vis naujų būdų, kaip išvilioti pinigus iš patiklių žmonių. Nors apie įvairiausias schemas bei sukčiavimo būdus kalbama daug, tačiau žmonių, kurie užkimba ant sukčių kabliuko – vis dar pasitaiko. Specialistai pastebi, jog pinigus išvilioti siekiantys asmenys dažnai manipuliuoja bei naudojasi įvairiais psichologiniais būdais – įtraukiami neva į nelaimę patekę žmogaus artimieji, kuriamos jautrios istorijos, kurias išgirdę asmenys dažnai praranda budrumą ir atiduoda savo pinigus sukčiams.Sekmadienį nusileido Paryžiaus Olimpinių žaidynių uždanga. Dvi savaites milijonai žmonių prie televizorių ekranų stebėjo sportininkų pasirodymus ir laukė mūsų šalies atletų pasirodymų. Kaip Olimpinės žaidynės atrodė būnant Paryžiuje?Nors nuodingi – absoliučiai visi vorai, dauguma rūšių, gyvenančių Lietuvoje, rimtesnės žalos padaryti negalėtų. Visgi tai gali pasikeisti, mat nebe pirmą kartą aptikta mūsų šaliai nebūdinga rūšis, dar net neturinti tikslaus lietuviško pavadinimo, tačiau dažnai vadinami kilniąja netikrąja našle. Ar ateityje Lietuvoje gali padaugėti mūsų šaliai nebūdingų ir galbūt net žmonėms pavojingų vorų rūšių?Ved. Paulius Selezniovas

We begin this story during the war in then Rhodesia. Follow as those around try to make sense of the new developments while they strive to remain safe. --- Support this podcast: https://podcasters.spotify.com/pod/show/vachivi/support

Vasara mūs vēl lutinās kādu laiku, bet tad atkal nāksies meklēt siltumu. Kā sagatavoties apkures sezonai un ko vajadzētu izdarīt, vēl pirms sākuši pūst aukstie ziemas vēji, skaidrojam raidījumā Kā labāk dzīvot. Raidījuma viesi skursteņslauķis Māris Bambis un Valsts ugunsdzēsības un glābšanas dienesta Ugunsdrošības un civilās aizsardzības pārvaldes priekšnieks Dzintars Lagzdiņš.

Klimato kaitos rubrikoje apie sveikatą. Kaip mūsų kūnas priima šiltėjantį klimatą ir kitus orų reiškinius?Vasara - aktyvus dviračių sezonas. Taip pat ir vagysčių. Kaip dviračius siūlo saugoti Tauragė ir Vilnius?Antrą laidos valandą su vagystėmis susijusi tema. Tik šįkart apie knygas. Elektroninių knygų vagystes ir piratavimą.Taip pat laukia pažintis su Varėnos rajone Krūminių kaime pieno ūkį turinčia Audrone Naruševiče. Ūkininkei karves ir avis prižiūrėti padeda pačios veisiami borderkolių veislės šunys.Ved. Urtė Korsakovaitė

Vasara ir lielās ziedēšanas laiks un līdz ar mūsu platuma grādiem raksturīgo floru, ziedēt sāk arī daži jaunienācēji Latvijas dabā. Katru gadu Latvijā ienāk pa pārītim jaunu invazīvu sugu. Dažkārt tās ir neuzkrītošas, citkārt - ļoti traucējošas. Taču ne tikai augi - arī dažādi dzīvnieki - imigranti iekļuvuši Latvijā un ieriktējušies te uz palikšanu, traucējot vietējām sugām. Spānijas kailgliemeža "sērga" jau izsaukusi iedzīvotāju sašutumu un parastu vākšanu portālā "manabalss.lv". Kā invazīvās sugas nonāk pie mums un kas nosaka, vai ieceļotājs integrēsies un mierpilni sadzīvos ar vietējo ekosistēmu vai tomēr kļūst par traucēkli, raidījumā Zināmais nezināmajā skaidro Dabas Aizsardzības pārvaldes invazīvo sugu eksperte Aiva Bojāre. Tomātu brūnplankumainība - vīruss, kas šogad kaitē tomātiem Tomātu brūnplankumainības vīruss pasaulē konstatēts pirms desmit gadiem, bet šogad tas pirmo reizi sasniedzis arī Latviju. Vīrusa nosaukums vedina domāt, ka tomātu augļi iegūst brūnus plankumus, un tā arī ir, lai gan vīrusa radītās pazīmes ne vienmēr ir tik viegli novērojamas. Kā vīruss izplatās, vai tomātus ar šādu vīrusu drīkst ēst un kādus sanitāros pasākumus jāveic, ja vīruss ienācis jūsu siltumnīcā? Valsts augu aizsardzības dienesta tīmekļa vietnē lasāms, ka tomātu brūnplankumainības vīruss, kas izplatīts citviet pasaulē, Latvijā līdz šim nav bijis fiksēts, taču šī gada jūnijā vīruss konstatēts vienā tomātu audzēšanas siltumnīcā, kur noteikti fitosanitārie pasākumi. Vīruss, protams, var radīt ražas zudumus, bet vienlaikus, pētot vīrusu, tiek selekcionētas tomātu šķirnes, kas pret vīrusu būtu izturīgas. Tādējādi dažkārt pat ir grūti pateikt, vai konkrēto auga stādu un tā augļus vīruss ir skāris. Par tomātu brūnplankumainības vīrusu stāsta Valsts augu aizsardzības dienesta Augu karantīnas departamenta vecāka inspektore Jūlija Sebeļeva. Iespējams, ka šī stāsta laikā arī jums gribas atgriezties pie Jūlijas Sebeļevas sacītā, ka ar vīrusu inficēti tomāti un saldā paprika, kas arī ir tomātu brūnplankumainības vīrusa saimniekaugs, var būt tirdzniecībā. Tāpēc Jūlijai atkārtoti jautāju - vai tomēr tad nebūtu jāņem šādi augļi ārā no tirdzniecības? Lai mazinātu vīrusa izplatību, tas noteikti būtu vispareizāk, taču Jūlija norāda, ka svarīgs ir samērīgums - tā kā vīruss tik strauji izplatījies, tā kā ne visām šķirnēm iespējams viegli konstatēt simptomus un tā kā cilvēka veselībai tas nav bīstams, tad izņemt no tirdzniecības visus tomātu un paprikas krājumus nebūtu pareizi, tie būtu lieli zaudējumi. Svarīgi vienkārši paturēt prātā gan profilaktiskos pasākumus, gan rīcības plānu, ja tomātu brūnplankumainības vīrusu esat konstatējuši savā siltumnīcā. Tātad vīruss primāri visvairāk kaitē pašam tomātam, taču siltumnīcā var būt arī citi augi.

Vasara ir lielās ziedēšanas laiks un līdz ar mūsu platuma grādiem raksturīgo floru, ziedēt sāk arī daži jaunienācēji Latvijas dabā. Katru gadu Latvijā ienāk pa pārītim jaunu invazīvu sugu. Dažkārt tās ir neuzkrītošas, citkārt - ļoti traucējošas. Taču ne tikai augi - arī dažādi dzīvnieki - imigranti iekļuvuši Latvijā un ieriktējušies te uz palikšanu, traucējot vietējām sugām. Spānijas kailgliemeža "sērga" jau izsaukusi iedzīvotāju sašutumu un parastu vākšanu portālā "manabalss.lv". Kā invazīvās sugas nonāk pie mums un kas nosaka, vai ieceļotājs integrēsies un mierpilni sadzīvos ar vietējo ekosistēmu vai tomēr kļūst par traucēkli, raidījumā Zināmais nezināmajā skaidro Dabas Aizsardzības pārvaldes invazīvo sugu eksperte Aiva Bojāre. Tomātu brūnplankumainība - vīruss, kas šogad kaitē tomātiem Tomātu brūnplankumainības vīruss pasaulē konstatēts pirms desmit gadiem, bet šogad tas pirmo reizi sasniedzis arī Latviju. Vīrusa nosaukums vedina domāt, ka tomātu augļi iegūst brūnus plankumus, un tā arī ir, lai gan vīrusa radītās pazīmes ne vienmēr ir tik viegli novērojamas. Kā vīruss izplatās, vai tomātus ar šādu vīrusu drīkst ēst un kādus sanitāros pasākumus jāveic, ja vīruss ienācis jūsu siltumnīcā? Valsts augu aizsardzības dienesta tīmekļa vietnē lasāms, ka tomātu brūnplankumainības vīruss, kas izplatīts citviet pasaulē, Latvijā līdz šim nav bijis fiksēts, taču šī gada jūnijā vīruss konstatēts vienā tomātu audzēšanas siltumnīcā, kur noteikti fitosanitārie pasākumi. Vīruss, protams, var radīt ražas zudumus, bet vienlaikus, pētot vīrusu, tiek selekcionētas tomātu šķirnes, kas pret vīrusu būtu izturīgas. Tādējādi dažkārt pat ir grūti pateikt, vai konkrēto auga stādu un tā augļus vīruss ir skāris. Par tomātu brūnplankumainības vīrusu stāsta Valsts augu aizsardzības dienesta Augu karantīnas departamenta vecāka inspektore Jūlija Sebeļeva. Iespējams, ka šī stāsta laikā arī jums gribas atgriezties pie Jūlijas Sebeļevas sacītā, ka ar vīrusu inficēti tomāti un saldā paprika, kas arī ir tomātu brūnplankumainības vīrusa saimniekaugs, var būt tirdzniecībā. Tāpēc Jūlijai atkārtoti jautāju - vai tomēr tad nebūtu jāņem šādi augļi ārā no tirdzniecības? Lai mazinātu vīrusa izplatību, tas noteikti būtu vispareizāk, taču Jūlija norāda, ka svarīgs ir samērīgums - tā kā vīruss tik strauji izplatījies, tā kā ne visām šķirnēm iespējams viegli konstatēt simptomus un tā kā cilvēka veselībai tas nav bīstams, tad izņemt no tirdzniecības visus tomātu un paprikas krājumus nebūtu pareizi, tie būtu lieli zaudējumi. Svarīgi vienkārši paturēt prātā gan profilaktiskos pasākumus, gan rīcības plānu, ja tomātu brūnplankumainības vīrusu esat konstatējuši savā siltumnīcā. Tātad vīruss primāri visvairāk kaitē pašam tomātam, taču siltumnīcā var būt arī citi augi.

Kviečiame vasaroti Meilės mieste - Alytuje ir jį pažinti su Alytaus turizmo ir informacijos centro specialiste, gide Birute Malaškevičiūte! Šioje radijo laidoje - dar vienas turistinis maršrutas!

"Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje": kokia vasara geriausia - tinginio? Darbinga? Turininga? O gal su užrašytu smagiu planu? Apie tai kalbame su AJC Jaunųjų žurnalistų kursų narėmis Gyte Augustinaityte ir Milda Jacevičiūte.

Lai arī ne vienmēr kritiķu cienīts, detektīvam vienmēr bijusi īpaša vieta lasītāju sirdīs, ne velti detektīvi aizvien ir centrālā vietā grāmatnīcu plauktos vai seriālu piedāvājumā. Taču, kā detektīvs varēja funkcionēt Padomju Savienībā, kad noziedzība "nedrīkstēja" pastāvēt? Kāpēc filma "Aveņu vīns" bija tik iecienīta un ko detektīvi stāstīja par padomju laika noziedzības pasauli? Vasara ir atvaļinājumu laiks un, manuprāt, atvaļinājuma labākā formula ir patverties ēnā no kodīgās saules un lasīt labu detektīvu. Un, ja lasīt negribas, tad detektīvu var arī slinki skatīties, jo nu jau aizraujošus noziegumu stāstus kino un literatūras pasaule ražo citu pēc cita gluži kā fabrikā. Atliek vien nobrīnīties, kur autori rod jaunas ierosmes un dažbrīd arī pasmaidīt, kad sižeta līnija un varoņu portretējums aizdomīgi atgādina kaut ko jau reiz redzētu un lasītu. Piedāvajam ielūkoties padomju detektīvu lappusēs un iepazīt, ko tā laika autoru darbi stāsta par noziedzību padomju periodā. Par to saruna ar vēsturnieku, Latvijas Universitātes docentu un Nacionālās bibliotēkas vadošo pētnieku Mārtiņu Mintauru. "Nekad detektīvromānu rakstnieku nav bijis pārāk daudz, jo tā ir tomēr ļoti specifiska literatūra, kas var šķist lasītājam no malas un varbūt arī dažam labam kritiķim, ka tas ir ļoti vienkārši, ka tur ir gatavas receptes, kuras var izmantot. Tas varbūt ir tieši grūtāk tāpēc, ka vienmēr ir jāizdomā kaut kas jauns, jāizdomā kaut kas, lai nerastos tā sajūta, kuru sākumā pieminējāt, ka es jau to kaut kur esmu lasījis vai redzējis kādā filmā kādu līdzīgu sižeta pavērsieni un tamlīdzīgi," norāda Mārtiņš Mintaurs. "Tāpēc detektīvromāna autoram droši vien ir diezgan grūta dzīve, tev ir ne tikai jāizdomā sižets un notikums, bet arī jāizdomā, kā tu to izstāstīsi, lai tas neatgādinātu kaut ko jau reiz lasītu un dzirdētu." "Andris Kolbergs izmantoja arī, piemēram, reālu notikumu detaļas un fragmentus no reālām krimināllietām, kas tika izmeklētas un atšķetinātas, tāpēc tur arī lasot var just, ka ir zināma tāda autentiskuma piegarša, ka tas nav tikai rakstnieka fantāzijas auglis, pilnīga izdoma, kas varbūt arī ļoti rafinēta un ģeniāla, bet to jūt, ka tas ir konstruēts. Kolbergs joprojām ir interesants un vērtīgs, jo viņa darbos ir tā laikmeta garša diezgan labi jūtama, vērtē Mārtiņš Mintaurs. "Tas, kas atšķir varbūt to padomju perioda detektīvu no citiem detektīviem, arī no tiem, ko mēs šodien lasām, tur nav nekādu sensacionālu noziegumu, kas arī ir pilnīgi dabiski, tāpēc ka uz to, no vienas puses, diezgan stingri raudzījās cenzūra, jo padomju sabiedrībā nevar notikt nekas ārkārtējs, tur nevar būt, teiksim, maniaki vai kaut kādi smagi dzimumnoziegumi, vai kaut kas tamlīdzīgs, par ko mēs šodien lasām ziņās ikdienā un par ko arī gan filmas, gan gan literatūra," turpina Mārtiņš Mintaurs. "Tāpēc tas padomju detektīvs atšķiras ar to, ka tur ir tā pelēkā ikdiena, kurā notiek it kā sadzīviskas lietas, kas noved, piemēram, līdz slepkavībai. Un tad uzdevums tam, toreiz milicijas izmeklētājam, kurš nodarbojas ar šo noziegumu atrisināšanu, ir saprast, kas tad radīja situāciju, kāpēc cilvēks nonāca līdz tam, ka kļuva par noziedznieku. Tas ir tas, kā dēļ tie padomju laika latviešu detektīvromāni ir interesanti, jo tad tu redzi visu to sabiedrības šķērsgriezumu. Kā mēs arī to seriālos redzam un arī detektīvliteratūrā. Lai saprastu, kas tad īsti ir noticis un kādēļ ir noticis, vajag parasti izmeklētājam vai detektīvam satikties ar dažādiem cilvēkiem, un tu redzi visu sociālo vidi, kāda tā tajā laikā bija. Ne tikai vienas grupas pārstāvji, ne tikai viena sociālā slāņa pārstāvji, bet tu redzi tur visu, sākot no sētnieka, kurš ir nejaušais liecinieks kaut kādam noziegumam, beidzot ar to upura vai, vai, vai aizdomās turamā draugu un paziņu loku, kā jau tas kriminālizmeklēšanā notiek. Ejot cauri tām biogrāfijām, tu būtībā ieraugi caur detektīvu visu tā laika situāciju, kā cilvēki dzīvo, ar ko viņi nodarbojas, kādas ir viņu intereses, vēlmes, problēmas un kas rada to nozieguma augsni un noziegumu padara iespējamu," stāsta Mārtiņš Mintaurs. Prāta mežģis – bridžs un šīs spēles vēsture “Es sāku spēlēt bridžu mājās. Mani vecāki spēlēja, viņiem nāca draugi. Visticamāk, tā bija kāda 5. – 6. klase, kad viens cilvēks no tās četrotnes nevarēja tikt vai nevēlējās, un tad vajadzēja ceturto spēlētāju. Tā es tiku ievilkts.” To saka Jānis Bethers, kurš šobrīd ir Latvijas bridža federācijas valdes loceklis, gan Eiropas, gan pasaules bridža federāciju meistars, Latvijas lielmeistars un starptautisks bridža spēlētājs jeb bridžists – tā sevi dēvē bridža spēlētāji. Jau pēc šīs „ievilkšanas” spēlē bridžam nopietnāk viņš pievērsies 8. klasē, kad sācis apmeklēt bridža pulciņu un tas kļuvis par nopietnāku hobiju un sporta veidu. Bridžs ir pasaulē populārākā kāršu spēle, un tās saknes ietiecas jau 16. gadsimtā. Bridžu spēlē četri cilvēki, no kuriem veidojas divi pāri, un spēlei nepieciešamas 52 kārtis. Bridža attīstību plašāk skaidro Jānis Bethers. Bridžs ir spēle, kas pieminēts vairākos literatūras un kinomākslas darbos. Viens no tiem ir Agatas Kristi romāns “Kārtis galdā”. Romāna sižeta pamatā ir mājas saimnieka Šaitana slepkavība viesību laikā, kamēr četri izmeklētāji un četri aizdomās turamie spēlē bridžu. Erkils Puaro pēc bridža partiju pierakstiem spēj atrisināt slepkavības norisi un atrast vainīgo.  Bridžs ir Starptautiskās olimpiskās komitejas atzīts sporta veids. Latvijas bridža federācija ir gan Eiropas bridža līgas, gan Pasaules bridža federācijas biedrs, un abas federācijas rīko čempionātus, kuros Latvija ir aktīvs dalībnieks. Protams, arī Latvijas bridža federācija rīko dažādas sacensības.

Pasikėsinimas į respublikonų kandidato Donaldo Trumpo gyvybę bent jau laikinai suvienijo šalį. Ar šios retorinės paliaubos išsilaikys, priklausys nuo to, ką artimiausiomis dienomis kalbės abu kandidatai, o visų akys krypsta į Viskonsiną, kur prasideda Respublikonų partijos konferencija.Savaitgalio įvykiai JAV sukėlė Lietuvos politikų reakciją. Prezidentūra pasikėsinimą į Trumpą lygina su Slovakijos premjero užpuolimu, Krašto apsaugos ministras tai vadina pamoka susiskaldymą skatinantiems politikams.Naujai išrinktas Europos parlamentas pradeda darbą 5-erių metų kadencijoje. Svarbiausia į pirmą posėdį Strasbūre susirinkusių parlamentarų užduotis - išrinkti naująjį parlamento pirmininką, taip pat Europos Komisijos pirmininką. Didžiausia intriga, ar antrai kadencijai bus perrinkta vokietė Ursula von der Leyen ir Bendrija galės sklandžiai pradėti naująjį politinį sezoną.Trakų gyventojai piktinasi vietos valdžios sprendimais istorinėje Karaimų gatvėje pastatyti suoliukus ir betoninius vazonus, kurie, pasak gyventojų, netinka prie senamiesčio architektūros. Savivaldybės teigimu, suoliukai ir kiti elementai pastatyti, siekiant sumažinti įvairaus transporto judėjimą gatve, ir sako, kad visi klausimai su gyventojais buvo aptarti dar prieš projekto įgyvendinimą.Policija aiškinasi, kas per Dainų šventę į vieną Vilniaus mokyklų atvežė dėžes alkoholio. Mokykloje buvo apgyvendinti įvairūs kolektyvai, tarp jų ir nepilnamečių. Dėl alkoholio vartojimo mokykloje naktį buvo iškviesti ir vaiko teisių specialistai. Prienų meras bei vicemerė sako, kad mokykloje buvo surengę vaišes, bet neigia, kad atvežė ir alkoholio.Krašto apsaugos ministerija šiandien susitiko su Šilalės ir Tauragės rajonų gyventojais, kad atsakytų į visuomenei kylančius klausimus dėl poligonų steigimo. Tam valstybės gynimo taryba pritarė birželio pabaigoje. Poligonų steigimo darbus planuojama pradėti rudenį.Šiaulių rajono valdžia tebeskaičiuoja viesulo savaitgalį padarytus nuostolius, o dėl ekstremaliosios situacijos ir paramos nukentėjusiems gyventojams ketina apsispręsti savaitės viduryje. Stichija šeštadienio vakarą apgadino pastatus, plėšė namų stogus, pridarė įvairios žalos. Dalis gyventojų savo turto nebuvo apsidraudę. Tuo metu sinoptikai užsimena apie naujas audras.Ved. Andrius Kavaliauskas

Tęsiame žymiausių naujosios bangos dainų apžvalgą. Kas skambėjo 1984 metų vasarą Vakarų Europos šalių radijo eteryje? Kokios sėkmingiausios sezono plokštelės? Nors tuo metu pasauliniuose top dešimtukuose dominavo britų ir amerikiečių popmuzikos, roko žvaigždės, laidoje prisiminsime ir kelias labai pamėgtas Vokietijos, Olandijos bei Australijos grupes.Ved. Lukas Devita

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ tradiciškai sugrįžta vasaroti į Alytų. Liepos 15–21 d. mažasis kino ir kultūros festivalis „Scanoramos vasara“ kartu su kino teatru „Dainava“, Alytaus miesto teatru ir Alytaus Jurgio Kunčino viešąja biblioteka trečius metus iš eilės surengs nemokamą kino stovyklą jaunimui ir ketvirtą kartą pristatys europietiško kino programą – šiais metais kinematografiškų atostogų kursą įkvėpė Alytaus miesto garbės piliečio, fotografo Zenono Bulgakovo (1939–2023), asmenybė ir kūryba. FM99 eteryje kalbėjome su Simona Butrimiene „DAINAVOS“ kino teatro direktore ir Mūza Sventickaite Scanoramos vasaros kordinatore.

Tris mėnesius trunkantis tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ šįmet kurorte skambės jau 22-ąjį kartą. Festivalis, garsinantis didžiojo Lietuvos menininko vardą, jau seniai peržengė vietinės reikšmės festivalio rėmus ir tapo gerai žinomas tarptautinėms auditorijoms. Gerokai išsiplėtė ir festivalio veiklos, kurios apima net penkias kryptis: muziką, dailę, literatūrą, kiną ir fotografiją. FM99 pasakoja šių metų festivalio meno vadovė, pianistė Guoda Gedvilaitė.

Alfonsas Nyka-Niliūnas. „44-ieji: vasara ir ruduo“. Spektaklis parengtas pagal Alfono Nykos-Niliūno dirnoraščius. Režisierius Pranas Morkus, garso režisierė Indrė Stakvilevičiūtė. Vaidina aktorius Aleksas Kazanavičius. 2001 metais.

Sunday Service at Clover Pass Community Church in Ketchikan, Alaska. Jude 2-4

Aktorė ir gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės” įkūrėja Simona Šakinytė sako, kad norint įmanoma suspėti viską. Simona ne tik atliko kelias dešimtis vaidmenų teatre, bet ir kasdien skuba į prieglaudą rūpintis keliomis dešimtimis čia prieglobstį radusių gyvūnų.Kuršių nerijos nacionalinis parkas, kaip ir kasmet, skelbia ieškantys, ko gero, egzotiškiausios ir tikrai populiarios šiltuoju sezonu profesijos atstovų – kopų prižiūrėtojų, dar kitaip vadinamų kopų sargais, o kartais net ir kopų reindžeriais. Vasara, saulė ir nuostabūs Kuršių nerijos vaizdai daugeliui skamba itin viliojančiai, tačiau specialistai akcentuoja, kad kopų sargo profesija – tikrai ne kiekvienam.Į LRT GIRDI kreipėsi keli gyventojai, turintys nusiskundimų dėl buitinių atliekų išvežimo. Gyventojai pasakoja, jog turi mokėti už šiukšlių išvežimą, nors tuose objektuose nė negyvena.Kodėl kariaujanti Ukraina vis dar dalyvauja ekstravagantiškoje ir blizgučių kupinoje „Eurovizijoje“? Ukrainos delegacijos „Eurovizijoje“ vadovė Oksana Skybinska atsako, kad konkursas – puiki platforma pasauliui pristatyti ukrainietišką kultūrą bei priminti apie save.Ved. Paulius Selezniovas

Chris Bishop's latest Quantum Tech Pod with Antti Vasara, President & CEO of VTT is live! VTT is a state-owned and controlled non-profit, limited liability company based in Helsinki, Finland with over 2000 people. It is one of Europe's leading research, development and innovation institutions. Almost two years ago, the VTT Technical Research Centre deployed Finland's first operational 5-qubit quantum computer in partnership with hardware start-up IQM. The roadmap lays out a plan to get to a 50-qubit machine by 2024. In addition to quantum computers, VTT is also actively involved in developing quantum sensors, quantum networks and quantum cryptography solutions leveraging QKD and PQC. VTT is also a member of Institute Q - the Finnish Quantum Institute whose goal is to raise the readiness of Finnish society for the disruptive implications that quantum technologies will have on both society and the economy at large. To learn more about quantum innovation in Finland - check out his conversation with Dr. Vasara! #quantumcomputing #VTT @VTTFinland #quantumsensors #quantumnetworks Inside Quantum Technology #IQT  

Artėjant kitą savaitę Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, po valandos Lietuvoje septynioms paroms bus atkurta vidaus sienos kontrolė. Vilniuje nuo šiandien įvedami ir kai kurie eismo ribojimai.Vilniaus oro uostas, artėjant NATO viršūnių susitikimui, jau pramintas saugiausia vieta Lietuvoje. Kaip oro uostas pasiruošęs priimti penkiasdešimties delegacijų orlaivius ir kaip tai paveiks gyventojų skrydžius?Lietuvos gyventojai nuo šiandienos ant savo namų, biurų, balkonų, langų ar automobilių kviečiami iškelti Ukrainos vėliavas ir taip išreikškite pritarimą šalies narystei NATO. Vėliava organizatoriai kviečia laikyti iki NATO viršūnių susitikimo pabaigos, liepos tryliktos dienos.Pasaulinė apžvalga rodo, kad Lietuva dar kartą pateko tarp dvidešimties šalių, į kurias persikelti startuoliams šiemet patariama labiausiai. Lietuvos startuolių asociacija sako, kad galimybių auginti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką Lietuva turi ir daugiau, tik ne visomis pasinaudoja.„LRT Radijo premjera”. Grupės „Studija“ lyderis Steponas Januška ir naujai suskambęs grupės „69 danguje“ vasariškas hitas „Vasara“, kurį atlikusi ir įrašiusi grupė „Studija“ pervadino į „Vasara atėjo“.Ved. Rūta Kupetytė

Po 10 metų nuoširdaus darbo mokyklą palikusio lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo Aliaus Avčininko istorija sulaukė didžiulio ažiotažo – daugiau mokytojų prakalbo apie sunkias sąlygas mokykloje, kiti kaip tik kritikuoja mokyklą palikusį mokytoją ir sako, kad jis nuėjo lengviausiu keliu, patiems mokytojams reikia nusileisti ant žemės. Mokytojo Aliaus Avčininko akistata su LRT RADIJO klausytojais.Vairuotojai skundžiasi, kad kitų automobilių tamsinti langai kenkia matomumui – pavyzdžiui, dėl to sunkiau išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės, orientuotis važiuojant miestų gatvėse. Kokios automobilių stiklų tamsinimo taisyklės ir ar tamsinti stiklai gali trukdyti saugiam eismui?Vasara įsibėgėja. Kaip keičiasi Jūsų mitybos įpročiai – ar jie palankesni sveikatai, nes valgote daugiau vaisių ir daržovių? Komentuoja mitybos specialistas Mantas Liekis.Ved. Edvardas Kubilius

Vasara ļauj izvēlēties veselīgus un vienlaikus spēcinošus ēdienus, kas dod arī pietiekami daudz enerģijas ne tikai ikdienā, bet arī tad, ja nepieciešama izturība veselas nedēļas garumā, arī Dziesmusvētkos - dziedāšanai, dejošanai un dažādu pasākumu apmeklēšanai. Kādi ir vasaras spēka avoti ēdienā, raidījumā Kā labāk dzīvot atklāj Pārtikas un veterinārā dienesta Pārtikas izplatīšanas uzraudzības daļas vecākā eksperte Svetlana Aļminoviča-Miļjanoviča un sertificēta uztura speciāliste Liene Sondore. Par daudz aprunātajām sviestmaizēm Svetlana Aļminoviča-Miļjanoviča atzīst, ka riski pastāv, jo ir vasara, tāpēc jādomā, kādas uzkodas ienest pasākuma vietā. "Enerģiju var atjaunot un iegūt no dažādām citām drošākām uzkodām. Pārtikas drošība ir būtiska lieta. Sviestmaizes ar majonēzi, svaigu lasi vai vārītu gaļu atstāsim brokastīm, vakariņām. Uzkodām iegādāsimies turpat, ja uzglabā atbilstoši," norāda Svetlana Aļminoviča-Miļjanoviča. "Tā ir tikai nedēļa, un jāpieņem spēles noteikumi, jāsaprot, ka drošība ir svarīga. "Mums – kā dejotājiem, arī dziedātājiem, – ir tikai viena soma un mazais pleķītis, ko tur ierāda. Tā ir realitāte, ka var iedomāties kāds paņemt maizi ar majonēzi un varbūt lasi, tad viss stāv uz laukuma tajā mazajā pleķītī, kur uz tavas somas kolēģi vēl samet savas virsū. Kad esi iekšā ar abām kājām korī vai deju placī, tad sāc saprast. Ar maizītēm arī padalās, un tad nereti ir, ka sāp vēders vai ir slikta dūša; pirmais, ko cilvēks parasti saka – slikts ēdiens. Bet viņš varbūt neizanalizē to, ja, piemēram, šodien dejotāji brauc no mājām ārā jau pusseptiņos no rīta, iedomājieties, ja uztaisi sešos savu maizīti... Kad viņu apēdīsi? Varbūt četros. Visu laiku stāv somā. Un ne jau visiem līdzi ir speciālās aukstuma kastes. Tas nav fiziski iespējams," skaidro Liene Sondore. Runājot par ēdienu Dziesmu un deju svētku dalībniekiem, Liene Sondore pati kā svētku dalībniece atzīst, ka pusdienas ir garšīgas, bet viņa gribētu sagaidīt brīdi, kad tomēr dziedātājiem un dejotājiem uzturs atšķirsies. "Par šī gada ēdienkarti es nevaru precīzi spriest, jo neesmu piedalījusies, es iepriekšējos Dziesmu svētkos piedalījos pie izstrādes, bet gribētu sagaidīt tādu mirkli, kad tiek rēķināts, jo dejotājiem ir nedaudz citas vajadzības. Laukums un cilvēku skaits ir izaicinājums. Vajadzētu sabalansēt, jo mazliet ir jau uz sportisko uzturu. Ir grūti dejot, ja esi saēdies kotletes, karbonādes, gaļas mērces. Tas varētu būt plāns, tuvojoties nākamajiem svētkiem, jau kaut kādu laiku iepriekš padomāt, kas būtu dejotājiem, kas dziedātājiem, tās ir pilnīgi dažādas slodzes," vērtē Liene Sondore. Kā sātīgu un vieglu ēdienu viņa iesaka, piemēram, dārzeņu sautējumus, pākšaugus. Protams, viss atkarīgs no pagatavošanas. PVD pārstāve aicina tomēr rūpīgi nomazgāt zaļumus, augļus un dārzeņus pirms ēšanas. Tā izvairīsimies no daudzām nepatīkamām problēmām. Kūku nevajadzētu karstā vasaras laikā vest līdzi piknikā uz otru Latvijas malu. Bulciņu var!  

Karstā laikā mūs vairāk velk uz atpūtu nevis aktīvu darbošanos, bet dārzkopjiem vasarā paslinkot īsti nesanāks. Par jūlija dārza darbiem saruna raidījumā. Kā rūpēties par augiem, raidījumā Kā labāk dzīvot stāsta Jāņa Aldermaņa dārzkopības direktore, bioloģijas zinātņu doktore Vija Rožukalne un dārzkope, kokaudzētavas "Dzērves"saimniece Maruta Kaminska. Pirms doties uz Dziesmu un deju svētkiem, augus mājās vajadzētu kārtīgi salaistīt un pēc tam samulčēt. Tad dārzs pārdzīvos, kamēr saimnieki būs Rīgā svētkos. Vasara ar karstumu ir daudz ko sasteigusi, zied puķes un augi, kas to parasti dara apmēram jūlija beigās. Šobrīd nevajadzētu neko stādīt un pārstādīt, bet jebkurš stāds, kas iestādīts pavasarī noteikti jālaista, kā arī jāseko līdzi un jālasa nost kaitēkļi.  

Šiandien itin daug vaikų turi įvairių kalbos sutrikimų. Kaip spręsti šią problemą? Pokalbis su VDU Švietimo akademijos Specialiosios pedagoginės pagalbos: logopedijos studente Greta Latakaite.Sudarytas Lietuvos širdies ir kraujagyslių ligų žemėlapis: net 12-oje savivaldybių mirštančiųjų nuo šių ligų skaičius yra gerokai perkopęs vidurkį. Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė.Ar vasarą tikrai reikia dar vienos naujos suknelės? Į ką svarbu atsižvelgti, ruošiantis tvariai atnaujinti savo spintą šiltajam metų sezonui? Pasakoja Vilniaus kolegijos Mados dizaino katedros vedėja Silvija Grušnienė.Vasara, skirta menui. Pokalbis apie nemokamų renginių ciklą „MO lauke“.Dovilės Lisauskaitės parengtas pasakojimas apie Vilnių – šįkart tai yra kvietimas pasiplaukioti Nerimi.Ved. Karolina Panto

Prasideda brandos egzaminų sesija, egzaminus ketina laikyti ir 85 abiturientai iš Ukrainos. Šiandien abiutrientai laikys lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.Minin Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, šiandien bus teikiama Gamtosauginės Prezidento V.Adamkaus premija. Šiais metais ji skiriama Klaipėdos universiteto mokslininkei, profesorei Tatjanai Paulauskienei. Premija jai skiriama už inovatyvių ir aplinkai draugiškų technologijų, skirtų naftos teršalų valymui iš vandens, kūrimą, ekologinį visuomenės švietimą bei už pasiekimus ir lyderystę ekologijos ir aplinkotyros mokslų srityje.„Skaitymas tau tinka!“ – toks šių metų Lietuvos bibliotekų šūkis, kviečiančių į skaitymo iššūkį „Vasara su knyga”. Klausytojų klausime - ar vasarą skaito? Knygas perka, mainosi su pažįstamais ar keliaujate į biblioteką?„Verslo laike“: situacija baldų pramonėje sudėtingėja, tą parodė ir naujausi ekonomikos rodikliai.Ar dar įmanoma sulipdyti valdačiąją koaliciją?Į LRT girdi kreipėsi klausytojas, kuris klausia, kodėl esant ilgoms eilėms pas gydytojus, norint patekti pas specialistą būtinas šeimos gydytojo siuntimas. Klausytojui atsakanti Sveikatos ministerijos atstovė aiškina, kad būtent šeimos gydytojas turi įvertinti paciento būklę, o ne pats pacientas.Vis dažniau universitetų studentai naudojasi dirbtiniu intelektu. Dalis jų su internetine programa, kuri gali akimirksniu atsakyti į beveik bet kokį užduotą klausimą – rašo ne tik rašto darbus, testus, bet ir laiko egzaminus. Kai kurie universitetai svarsto, kaip reikėtų sureguliuoti šios naujovės naudojimą, nes galvojama, jog ateityje gali pasitaikyti ir tokių atvejų, kai studentai ne savo jėgomis pradės rengti ir baigiamuosius darbus.Ved. Rūta Kupetytė

Į Lietuvą atvyksta Vokietijos Prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, kur su Lietuvos Prezidentu Gitanu Nausėda aptars bendradarbiavimą gynybos srityje, saugumo situaciją regione, paramą Ukrainai, taip pat pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje. Vokietijos Prezidentas taip pat Vilniaus universiteto bibliotekoje atidarys parodą, kurioje bus eksponuojami Gedimino laiškai.Vasara vis labiau artėja, tad šiandien jūsų klausiame, kur planuojate šiemet atostogauti ir kiek išleisti atostogoms?Rusijai ir Kinijai bandant sumažinti priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų dolerio, prie jų prisidėti ir pasitraukti nuo dolerio naudojimo nori ir tokios šalys kaip Brazilija. Ekspertai nesutaria, ar dolerio dominavimui pasaulio ekonomikoje kyla grėsmė: vieni skaičiuoja, kad Kinijos ir Rusijos ekonominė galia per maža jų ambicijoms, kiti kalba apie jau prasidėjusią dolerio įtakos mažėjimo erą.Atšilus orams prasideda ir šiemet ypač vėlyvas dviračių sezonas. Pardavėjai sako, kad žmonės šiemet perka gerokai mažiau dviračių, todėl pirmą kartą nuo pandemijos pradžios jaučiama gerokai didesnė pasiūla nei paklausą. Ar tai reiškia, kad dviračiai pigs?Airijai taps pirmąja šalimi pasaulyje, kur ant alkoholio butelių ar skardinių, gyventojai bus perspėjami apie alkoholio žalą, taip pat kaloringumą. Ar tokia idėja gali būti perkelta ir į Lietuvą?Dėl neatsakingo žmonių elgesio kiekvieną pavasarį daugėjant beglobių gyvūnų, prieglaudos šiuo metu perpildytos. Nors gyvūnų globėjai skelbia nemokamo sterilizavimo akcijas, apie jas sužino tik maža dalis gyventojų. Gyvūnų kontrolės problema ypač aštri Vilniaus rajone – gyvūnų globėjai sako, kad rajono valdžia nelinkusi bendradarbiauti mažinant valkataujančių gyvūnų skaičių.Trakų politiko Juliaus Pipiro vadovaujama įmonė „Akmenos pirtys“ dar neįgyvendino Nacionalinės žemės tarnybos ir Statybų inspekcijos nurodymo nusikelti valstybės žemėje neteisėtai pastatytas pirtis, o paaiškėjo, kad panašios su tais pačiais asmenimis siejamos pirtys ant valstybinės žemės pastatytos ir pajūryje.Ved. Rūta Kupetytė

Biļetes uz Vasara ar CABO atklāšanas pasākumu šeti - https://www.bezrindas.lv/lv/vasara-ar-cabo/11961/   Lai pievienotos mūsu discord serverim kļūsti par patreonu šeit - https://www.patreon.com/BizeVala

Alfonsas Nyka-Niliūnas. „44-ieji: vasara ir ruduo“. Režisierius Pranas Morkus. Garso režisierė Indrė Stakvilė Ehrhardt. Vaidina Aleksas Kazanavičius 2001 m.