Podcasts about Vasara

Kaut arī ir iestājies solārais rudens, vasara turpinās un dārzā joprojām ir daudz darāmā. Kas vēl jāpagūst un par ko jāparūpējas jau tagad, lai nākamā vasara dārzā būtu vēl krāšņāka, interesējamies raidījumā Kā labāk dzīvot. Stāsta dārzkope, kokaudzētavas "Dzērves" saimniece Maruta Kaminska un Jāņa Aldermaņa dārzniecības direktore, bioloģijas zinātņu doktore Vija Rožukalne. Pats svarīgākais šobrīd ir dot augiem rudens mēslojumu, kura pamatā ir kālijs. Vienlaicīgi nevajag baidīties apgriezt augus. Arī rododendrus, ja nav paspēts dot mēslojumu tūlīt pēc ziedēšanas, tas jādara tagad. Tāpat jāvāc viss, kas dārzā sabirst un sakrīt uz zemes, lai neizplatās slimības. Āboli, kas nobirst, jāvāc tagad, nevis kaut kad vēlāk rudenī. Hortenzijām ir speciāls mēslojums, bet var izmantot mēslojumu skābumu mīlošiem augiem.

„Ne aš jiems padėjau. Jie man padėjo“, – šią mintį Ieva Kvaselytė suprato tada, kai Norvegijoje pradėjo dirbti žmonių su negalia asmenine asistente. Tada ji pirmą kartą iš arti susitiko su žmonėmis, kurių gyvenimai pakeitė jos pačios požiūrį į judesį, kūną ir įtrauktį.Šiandien Ieva – įtraukiojo šokio praktikė, asociacijos „Įtraukties akademija“ įkūrėja. Jos kelias vedė į Kosta Riką, Madeirą, Švediją ir kitas šalis, kur ji ieškojo atsakymo į klausimą – kaip šokis gali tapti erdve kiekvienam žmogui.Ar gali šokti žmogus, kuris neatitinka įprasto šokėjo įvaizdžio? Kas nutinka, kai nustojame ieškoti „teisingo“ judesio? Ir ką mūsų pačių kūnas gali papasakoti, kai leidžiame jam būti laisvam?Pokalbis apie šokį kaip kalbą, apie įtrauktį, kuri prasideda nuo mūsų žvilgsnio į kitą žmogų, ir apie tai, kaip kartais būtent kiti žmonės padeda mums atrasti save.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Kas nutinka, kai turistinis maršrutas veda ne taku ar keliu, o pačia upe? Ignalinos rajone, Kančioginos kaime, vis daugiau smalsuolių išbando „River Hiking“ – žygius brendant miško upe ir pažįstant gamtą iš visiškai kitos perspektyvos.Lietuvoje daugėjant imigrantų, dalis jų susiduria su problema. Būstą nuomojantys žmonės vengia sudaryti sandorį su kitataučiu. Anot ekspertų, kartais toks elgesys gali būti laikomas diskriminacija. Nekilnojamojo turto agentas, pareiškęs užsieniečiui, kad butas nuomojamas tik lietuviams, jį diskriminavo dėl tautybės ir rasės, nustatė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.Tūkstančiai žmonių Lietuvoje vieni kitiems rekomenduoja knygas. Vieni dalijasi savo atradimais socialiniuose tinkluose, kiti – draugų rate, treti pirmą kartą atsiverčia knygas, pasiūlytas artimųjų ar kolegų. Ši rekomendacijų banga – Lietuvos bibliotekų organizuojamos skaitymo skatinimo iniciatyvos dalis. Skaitymo iššūkį „Vasara su knyga“ jau priėmė 22 495 dalyviai, kurie kartu perskaitė daugiau kaip 42 000 knygų. O iššūkį įveikti (t. y. perskaityti tris knygas) jau suspėjo 9 300 dalyvių. Tai – kur kas daugiau nei bibliotekų iniciatyva. „Vasara su knyga“ – tai visą Lietuvą vienijantis reiškinys, į kurį kasdien įsitraukia naujų skaitytojų.Prieš savaitę pristatęs galutiniUS naujų eurų banknotų dizaino variantus Europos Centrinis Bankas pateikė juos viešai aptarti - iki rugsėjo 21-osios europiečiai kviečiamii išsakyti savo nuomonę. Tarp siūlomų banknotų dizainų – tOkios iškilios asmenybės kaip MarijA Kiurii, vienintelė mokslininkė, pelniusi Nobelio premijas tiek fizikos, tiek chemijos srityse, kompozitorius Liudvigas van Bethovenas ir menininkas Leonardas da Vinčis. Kitoje dizaino serijoje vaizduojami paukščiai.Ved. Darius Matas.

Tūkstančiai žmonių Lietuvoje vieni kitiems rekomenduoja knygas. Vieni dalijasi savo atradimais socialiniuose tinkluose, kiti – draugų rate, treti pirmą kartą atsiverčia knygas, pasiūlytas artimųjų ar kolegų. Prie rekomendacijų bangos prisideda Lietuvos bibliotekų organizuojamas iššūkis „Vasara su knyga“. Laidoje „10-12“ – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyriausioji komunikacijos specialistė Donata Baniūnienė.Ved. Darius Matas

Vakar, 3. augustā, sasauktā nacionālās lidsabiedrības "airBaltic" obligāciju īpašnieku sapulce tā arī nenotika. Nebija kvoruma. Nākamā tiek organizēta augusta vidū. Faktiski tas ir viss, ko mēs šobrīd zinām. Kompānijas jaunā stratēģija esot izstrādāta, bet tā tiek turēta noslēpumā, un lidsabiedrības padome to vēl nemaz nav apstiprinājusi. Krustpunktā runājām martā par to, ka vasarā būs jāpieņem viens vai otrs lēmums. Vasara tuvojas noslēgumam. Gan no premjera biroja, gan Satiksmes vai Finanšu ministrijas atbildīgie nav gatavi pagaidām nākt un skaidrot tālākos notikumus. Vienīgais, ko var saprast no publiski izskanējušā, joprojām tiek izmisīgi meklēti naudas devēji. Esam šoreiz lūguši trīs no dalībniekiem, kas piedalījās mūsu iepriekšējā raidījumā, atnākt uz Krustpunktā vēlreiz, lai dalītos ar savu redzējumu no malas. Situāciju analizē "Grant Thornton Baltic" vadošais partneris Latvijā Raitis Logins, ekonomists Aivars Strakšas un SEB bankas ekonomists Dainis Gašpuitis.  

Vakar, 3. augustā, sasauktā nacionālās lidsabiedrības "airBaltic" obligāciju īpašnieku sapulce tā arī nenotika. Nebija kvoruma. Nākamā tiek organizēta augusta vidū. Faktiski tas ir viss, ko mēs šobrīd zinām. Kompānijas jaunā stratēģija esot izstrādāta, bet tā tiek turēta noslēpumā, un lidsabiedrības padome to vēl nemaz nav apstiprinājusi. Krustpunktā runājām martā par to, ka vasarā būs jāpieņem viens vai otrs lēmums. Vasara tuvojas noslēgumam. Gan no premjera biroja, gan Satiksmes vai Finanšu ministrijas atbildīgie nav gatavi pagaidām nākt un skaidrot tālākos notikumus. Vienīgais, ko var saprast no publiski izskanējušā, joprojām tiek izmisīgi meklēti naudas devēji. Esam šoreiz lūguši trīs no dalībniekiem, kas piedalījās mūsu iepriekšējā raidījumā, atnākt uz Krustpunktā vēlreiz, lai dalītos ar savu redzējumu no malas. Situāciju analizē "Grant Thornton Baltic" vadošais partneris Latvijā Raitis Logins, ekonomists Aivars Strakšas un SEB bankas ekonomists Dainis Gašpuitis.  

Islandiešu folklorā gulbis saistīts ar noslēpumainību, skaistumu un sievišķību. Leģenda vēsta, ka skaistu sieviešu placentas ir gulbja formā. Par gulbjiem islandiešu folklorā un pasaules literatūrā runājam ar tulkotāju Denu Dimiņu, lasot Gudberga Bergsona grāmatu "Gulbis". Pretnostatījums lauki un pilsēta rada fonu kādas meitenes vasarai. Viņa iepazīst lopus, civēkus, seksualitāti un dabu, bet tulkotājam Denam Dimiņam nākas meklēt zirgu nokrāsas latviešu valodā. "Zirgu bars ganījās ļoti dziļi purvā. Tik tālu spilgtajā saulē izskatījās nereāli, citā pasaulē, kurā viņas ķermenī valdīja savādi skaista trauksme, un pa gabalu tie it kā mirdzoši dzirksteļoja. " Tie ir tikai pāris teikumi no Gudberga Bergsona romāna "Gulbis", ko no islandiešu valodas tulkojis Dens Dimiņš. Bergsons nāk no "Eiropas malas" – Grindavīkas, viņa misticismu ietekmē Tereze no Avilas, arī Francs Kafka. Un visbeidzot – meitenei romānā "Gulbis" ir tikai deviņi gadi. Gudberga Bergsona romānu "Gulbis" izdevis "Aminori". Raidījumu atbalsta:  

Vasara ūkininkams yra nuolatinių sprendimų priėmimo metas: kada geriausia kulti, kaip paruošti produkciją, kam parduoti ir kita. Tiesa, jau kelintus metus kyla ūkininkų pasipiktinimas dėl per aukštų grūdų džiovinimo įkainių. Argumentus dėsto Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas. Dėl šio klausimo žemdirbiai kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, o ši situaciją perdavė Konkurencijos tarybai. ŽŪM viceministras Kęstas Spūdys tikisi greitos Konkurencijos tarybos reakcijos. ŽŪK „Šiaurės aruodai“ direktorius Aldas Gedvila tikina, kad grūdų džiovinimo įkainiai visgi skiriasi.Pastebėjęs problemą, kad pirkėjams sudėtinga įsigyti lietuviškos produkcijos iš ūkininkų vienoje vietoje, Žilvinas Gibėža nutarė įkurti platformą „ŪkisGo“. Dabar ši platforma vienija daugiau nei 80 šalies ūkininkų, gamintojų.Prienų rajono ūkininkas Valdas Bisikirskas turi savitą gyvenimo ir ūkininkavimo filosofiją. Net ir turėdamas didelę šeimą, penkis vaikus, augalininkystės ūkio šeimininkas nesiskundžia ir sako, kad visko užtenka, jeigu nesi godus. Neariminę technologiją taikantis ūkininkas ako, kad veikloje svarbiausia tinkama sėjomaina.Ved. Rūta Simanavičienė

Pat ja vasara šogad nav ļoti svelmaina, brīvais laiks ūdens tuvumā un peldēšanās daudziem jebkurā gadījumā ir iecienīta nodarbe. Peldēt, protams, iespējams, arī citās sezonās, bet ūdenī var arī vingrot. Par iespēju apgūt peldētprasmi un par sportošanu ūdenī saruna raidījumā Kā labāk dzīvot.  Būt aktīviem aicina biedrības "Peldēt droši" peldēšanas treneris Pāvels Murāns, "Rimi" Olimpiskā centra vingrošanas ūdenī trenere Adelīna Priedniece un šī centra peldēšanas treneris Juris Apters. Klausītājus interesē, kas varētu palīdzēt pārvarēt bailes no lielāka dziļuma? "Jautājums, vai tev ir jāiet tajā lielajā dziļumā? Mēs gribam būt droši, un iznākt no ūdens arī ir jāmāk pareizi. Ir jāprot peldēt, kontrolēt savs ķermenis ūdenī, bet, vai visiem ir jāprot pārpeldēt to ezeru vai dīķi? Vai tas tiešām visiem ir jādara? Izvērtējam savas spējas," norāda Adelīna Priedniece. "Bailes no dziļuma nav jāpārvar. Tām ir jāpaliek. Ko dziļumā meklēt? Tas ir tikai risks noslīkt," papildina Pāvels Murāns. "Peldamies dziļumā līdz krūtīm, lai var nostāties uz kājām. Lai būtu droši, peldam gar krastu, nevis prom no krasta." "Ja cilvēkam ir bail no dziļuma, [jautājums], kāpēc viņam bail no dziļuma? Viņam ir bail noslīkt. Ja viņam bail un nav slikti, tad viņš nejūtas droši uz ūdens. Ja viņš nejūtas droši uz ūdens, tad no sākuma viņam jāsajūtas droši pat seklajā daļā, vai mēs runājam par baseinu vai atklātajās ūdenstilpnēs. Viņam jāiemācās kontrolēt savu ķermeni ūdenī. Un tad, ja mēs runājam par baseinu, trenera pavadībā varam iekāpt arī dziļākajā galā," uzskata Juris Apters.

Šodien, 29. jūlijā, ASV, dzimtajā Dienvidkarolīnas pavalstī zemes klēpī gulda senatoru Lindsiju Greiemu.„Prusaku Tautas partijas” jauda Indijā. Mežu ugunsgrēki ir jau ierasts vasaras tveices pavadonis Eiropā. Aktualitātes analizē Sandis Šrāders, Latvijas Ārpolitikas insitūtas vecākais pētnieks un RTU Aizsardzības tehnoloģiju centra direktors, un Paula Markusa, Latvijas Televīzijas Ziņu dienesta ārzemju ziņu redaktore. Lindsijam Greiemam aizejot Šodien, 29. jūlijā, ASV, dzimtajā Dienvidkarolīnas pavalstī zemes klēpī gulda Lindsiju Greiemu, senatoru, vienu no ietekmīgākajiem un ārpolitikas procesos ieinteresētākajiem ASV likumdevēja pārstāvjiem un, cita starpā, pārliecinātu prezidenta Donalda Trampa sabiedroto. Greiems šķīrās no dzīves pēkšņi 11. jūlijā, 71 gada vecumā, kā tiek vēstīts, no aortas plīsuma, ko izraisījusi hroniska sirds un asinsvadu aterosklerotiskā kaite. Pagātnē gan Krievijas, gan Irānas propagandas rupori devuši mājienu, ka viņu valsts attiecīgie dienesti varētu mēģināt Greiemu novākt, taču, saskaņā ar varas iestāžu pausto, senatora aiziešanai ir dabiski iemesli. Lindsijs Greiems absolvējis Dienvidkarolīnas Universitāti ar jurista diplomu un septiņus gadus dienējis ASV Gaisa spēku juridiskajā dienestā, tai skaitā kā Gaisa spēku galvenais prokurors Eiropā, sasniedzot pulkveža dienesta pakāpi. Saistība ar bruņotajiem spēkiem nepārprotami noteikusi arī senatora pastāvīgo interesi par militārās stratēģijas un drošības jautājumiem. 1994. gadā Greiems tika pirmoreiz ievēlēts ASV Kongresā, kur izpelnījās ievērību kā viens no toreizējā prezidenta Bila Klintona impīčmenta procesa virzītājiem. Kopš 2002. gada Lindsijs Greiems bija Senāta loceklis. Viņš bija plaši pazīstams kā aktīvs bruņošanās budžetu un amerikāņu globālās militārās klātbūtnes aizstāvis, pārliecināts NATO alianses piekritējs. Viņš bija arī viens no tiem tālredzīgajiem Rietumu politiķiem, kurš atdzimstošā Kremļa impēriskuma draudus saskatīja jau kopš Krievijas agresijas pret Gruziju 2008. gadā un uzstāja, ka Putina režīms ir jāapvalda no spēka pozīcijām. Izraēlā, Ukrainā, arī Baltijas valstīs Lindsiju Greiemu piemin kā šo valstu uzticamu draugu un atbalstītāju. Vērienīgākās atvadu ceremonijas vakar notika Vašingtonā – atvadīšanās Kapitolija ēkā un bēru dievkalpojums Vašingtonas Nacionālajā katedrālē. Katedrālē atvadu runu teica arī prezidents Tramps, nodēvēdams Greiemu par „leģendu” un „Senāta gigantu”. 2016. gada vēlēšanu kampaņas laikā Trampam nācās uzklausīt no aizgājēja daudz netīkama, taču vēlāk abi kļuva par ciešiem sabiedrotajiem. Atvadu ceremonijā Kapitolijā Senāta vairākuma frakcijas vadītājs Džons Tūns pauda, ka aizgājējs pret savu likumdevēja darbu izturējies tik nopietni kā neviens, taču bijis arī nepārspējams, radot ap sevi jautrības un atbrīvotības gaisotni. Atvadīties no Lindsija Greiema ieradušies, starp citiem, arī Ukrainas prezidents Volodimirs Zelenskis un Izraēlas premjerministrs Benjamins Netanjahu. Zelenskis vakar ticies ar Trampu Baltā nama Ovālajā kabinetā, un pēc šīs tikšanās vēlreiz izskanēja informācija par iespējamu pretgaisa aizsardzības sistēmas „Patriot”raķešu ražošanas licences piešķiršanu Ukrainai. Ar prusakiem nav joki Indijas politisko veidojumu „Prusaku Tautas partija” raksturo kā politiskās satīras kustību. Tā radās šī gada maijā, kad Indijas Augstākās tiesas priekšsēdētājs Surja Kants nievājoši izteicās par jauniem ļaudīm, kuri aktīvi pauž viedokli sociālajos tīklos un medijos, kā arī iesniedz attiecīgus pieprasījumus varas iestādēm. Kants pierakstīja šai jauno ļaužu kopībai sociālu parazītismu un salīdzināja viņus ar prusakiem. Neuzmanīgā frāze izraisīja plašu rezonansi, un šādā noskaņojumā tapa publiskās komunikācijas stratēģa Abidžīta Dipkes iniciatīva – soctīklu politiskā kustība „Prusaku Tautas partija”. Nosaukums nepārprotami kariķē premjerministra Nerendras Modi vadītā spēka – Indijas Tautas partijas nosaukumu. Jau mēnesi vēlāk „prusaki” parādīja konservatīvajai varai savu politisko jaudu. Par iemeslu kļuva maija sākumā notikušā centralizētā medicīnas studiju iestājpārbaudījuma rezultātu anulēšana. Šis iestājpārbaudījums ir vispieprasītākais Indijā, un rezultātu atcelšana atstāja neziņā miljoniem reflektantu. Kā tiek ziņots, 12 jaunieši psiholoģiskās spriedzes dēļ izdarījuši pašnāvību. Jūnija sākumā, „prusaku” kustības aicināti, Deli ielās izgāja pirmie protestētāji. Sākumā premjerministra Modi valdība nepievērsa tiem uzmanību, taču pulcēšanās nerima, līdz jūlijā sasniedza jau desmitus tūkstošu dalībnieku. Galvenās prasības bija izglītības ministra Dharmendras Pradhana demisija, nozīmīgas izglītības sistēmas reformas un kompensācijas tiem, kuriem nodarījis kaitējumu lēmums par pārbaudījuma rezultātu atcelšanu. Protestiem pieslēdzās vairākas studentu organizācijas un opozīcijas partijas. Kritiskais lūzuma punkts iestājās 20. jūlijā, kad policija galvaspilsētā Ņūdeli neļāva protestētāju gājienam pietuvoties parlamentam, laižot darbā nūjas un asaru gāzi. Protestētāji par atbildi apmētāja policistus ar akmeņiem. Vairāki desmiti protestētāju tika ievainoti, varas iestādes ziņo par cietušajiem arī policijas pusē. Policistu brutalitāte izraisīja pretēju efektu, un protesti tikai vērsās plašumā, aptverot arī citas pilsētas. Acīmredzot varas virsotnē saprata, ka ar „prusakiem” nav joki, un nolēma upurēt vienu no premjerministra uzticamajiem līdzgaitniekiem, izglītības ministru Pradhanu – 25. jūlijā viņš paziņoja par savu demisiju. Šis ir pirmais tāds gadījums divpadsmit gadus ilgajā premjerministra Modi un viņa partijas varas periodā. Diemžēl no vairākām Indijas pavalstīm pienāk ziņas, ka varasiestādes, par spīti agrāk solītajam, arestējušas vairākus desmitus protestu dalībnieku. Kustība piedraudējusi, ka var atkal aicināt jaunatni ielās. Sagatavoja Eduards Liniņš. Vasara kā nelaime Mežu ugunsgrēki ir jau ierasts vasaras tveices pavadonis Eiropā, un šomēnes tādi jau masveidā plosās vairākos Francijas un Spānijas reģionos. Francijā visvairāk cietis dienvidrietumos esošais Žirondas departaments, kur uguns pietuvojusies tā centram, Francijas devītajai lielākajai pilsētai Bordo. Uguns strauji izplatījusies, postot mežus un laukus Francijas slavenajā vīna reģionā, un mazāk nekā četrās dienās izdedzinājusi vairāk nekā 420 kvadrātkilometrus, kas aptuveni četras reizes pārsniedz Parīzes teritoriju. Savukārt Spānijā skarti centrālie un austrumu reģioni, tai skaitā Spānijas galvaspilsētas Madrides apkaime. Spāņu iestādes ziņo, ka atsevišķi mežu ugunsgrēki reģionos ārpus Madrides kopumā ir izpostījuši aptuveni 770 kvadrātkilometrus. Dažos reģionos fiksēta arī ugunsvētru veidošanās, kas ir ekstremāla parādība, kad ugunsgrēka radītais karstums izraisa spēcīgas gaisa plūsmas, kas uztur un pastiprina degšanu. Šādos apstākļos ugunsgrēki var kļūt ievērojami grūtāk kontrolējami, radot papildu apdraudējumu gan glābšanas dienestiem, gan apkārtējām apdzīvotajām vietām. Ugunsgrēku rezultātā ir pieaugušas bažas par gaisa kvalitāti blakusesošajos Spānijas un Francijas reģionos. Abas valstis ir izsludinājušas ārkārtas stāvokli un evakuējušas vairāk nekā 330 000 cilvēku; vairākos reģionos slēgti autoceļi un pārtraukta satiksme. Ugunsgrēku dzēšanā iesaistīti tūkstošiem ugunsdzēsēju, militārpersonu un brīvprātīgo. Francija un Spānija lūgušas palīdzību citām Eiropas Savienības dalībvalstīm, aktivizējot bloka civilās aizsardzības mehānismu. Šī mehānisma ietvaros uz skartajiem reģioniem nosūtītas specializētās ugunsdzēsības lidmašīnas un citu tehnika. Meteorologi norāda, ka ugunsgrēku izplatību veicina ilgstošais karstuma vilnis un sausums, kas pēdējos gados Eiropā vasarās novērojams arvien biežāk. Šī vasara tiek raksturota kā šai ziņā ekstrēma – jūnijs bijis karstākais novērojumu vēsturē. Tiek prognozēts, ka līdzīgi karsta būs arī atlikusī vasaras daļa. Eiropas Komisijas Apvienotais pētījumu centrs jau prognozējis, ka šīs vasaras klimatiskie apstākļi negatīvi ietekmēs graudaugu ražas apjomu. Sagatavoja Eduards Liniņš un Artis Tomsons.  

Lietuvos istorijos institutas pristatė naują skaitmeninę platformą „Atvira istorija“, kurioje vienoje vietoje prieinami suskaitmeninti istorijos, archeologijos ir etnologijos archyvai, veikia elektroninis knygynas, skelbiami mokslininkų komentarai, tinklalaidės ir kita visuomenei skirta medžiaga. Ar po pirmojo mėnesio jau matyti, kaip žmonės naudojasi šia platforma, ir ar pavyksta istoriją priartinti prie platesnės auditorijos, kalbėsime su Lietuvos istorijos instituto direktoriumi dr. Aurimu Švedu.Vasara – uogų, vaisių, daržovių ir ilgų vakarų prie stalo metas. Šią vasarą virtuvės šefas Alfas Ivanauskas jau penktą kartą pristato nemokamą elektroninę receptų knygą „Nerk į skonių vasarą“, kurioje – sezoniniai receptai nuo užkandžių ir kepsnių iki desertų bei gaivių gėrimų. Tačiau šiandien receptų netrūksta – jų pilna socialiniuose tinkluose, internete, o dirbtinis intelektas per kelias sekundes gali pasiūlyti vakarienę iš to, ką randame šaldytuve. Tad ar receptų knygos vis dar reikalingos?Vasara ir ankstyvas ruduo – aktyviausias erkių sezonas. Nors daugelis vis dar mano, kad didžiausia rizika kyla tik miškuose, specialistai primena – erkės puikiai jaučiasi ir miestų parkuose, soduose ar kitose žaliosiose erdvėse. Lietuva ir toliau išlieka viena iš Europos valstybių, kuriose sergamumas erkiniu encefalitu yra vienas didžiausių, nors šių metų pirmojo pusmečio duomenys rodo mažėjimą. Per pirmuosius šešis mėnesius užregistruoti 92 erkinio encefalito ir 2 607 Laimo ligos atvejai – gerokai mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vis dėlto specialistai ragina neatsipalaiduoti.

Vasara – uogų, vaisių, daržovių ir ilgų vakarų prie stalo metas. Šią vasarą virtuvės šefas Alfas Ivanauskas jau penktą kartą pristato nemokamą elektroninę receptų knygą „Nerk į skonių vasarą“, kurioje – sezoniniai receptai nuo užkandžių ir kepsnių iki desertų bei gaivių gėrimų. Tačiau šiandien receptų netrūksta – jų pilna socialiniuose tinkluose, internete, o dirbtinis intelektas per kelias sekundes gali pasiūlyti vakarienę iš to, ką randame šaldytuve. Tad ar receptų knygos vis dar reikalingos?

Leono atsakymas „trumpizmui“ ir vasara su Kierkegaardu„Roma išmoko priešintis bandymams suvaržyti Bažnyčios balsą pagal JAV ar Europos diktuojamus ideologinius reikalavimus. Šiandieninis Vatikanas, tiek geografijos, tiek moralės požiūriu, užima centrinę poziciją, leidžiančią suprasti naujas ginklavimosi varžybas ir bandymus kurti naujus karo naratyvus". Plačiau - vedamojo skiltyje.Užsienio spaudos apžvalga: apie netinkamų dalykų sudievinimą (parengė Giedrius Tamaševičius).„Ex cathedra“: popiežiaus Leono XIV-ojo laiškas 6-osios Pasaulinės senelių ir pagyvenusių žmonių dienos proga „Aš tavęs niekada nepamiršiu“ (Iz 49, 15).Iš „Mažosios studijos“ archyvų: kun. Antanas Saulaitis SJ apie vasarą.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Vasara su Kierkegaardu“.Red. Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Knygrišystė ir dokumentų restauravimas – amatai, be kurių veikiausiai nebūtų išsaugota daugybė istorinių knygų ir dokumentų. Kaip atrodo šis darbas šiandien ir ar jis keičiasi bėgant metams?Vasara, gausi moksleivių pasiekimų tarptautinėse olimpiadose. Fizikos olimpiadoje iškovoti aukso ir bronzos apdovanojimai: tai dešimtmetį neregėtas rezultatas. Tuo metu matematikos olimpiadoje, laimėti du medaliai ir tris pagyrimo raštai. Lietuvos atstovai, protestuodami prieš rengėjų sprendimą leisti varžytis rusijai, apdovanojimo ceremonijoje Kinijoje nedalyvavo.Vilniuje jau kelis mėnesius taikoma programa „Būstas pirma“, kurios tikslas – benamiams suteikti namus ir plėsti socialinę įtrauktį užtikrinančias paslaugas. Keli benamiai apgyvendinti nedideliuose vieno kambario butuose. Ar bandomoji programa gali peraugti į iniciatyvą iš esmės sprendžiančią benamystės problemą Lietuvoje?Per vieną savaitę Santaros klinikose atliktos trys širdies transplantacijos. Tai itin retas atvejis, tapęs dideliu išbandymu visai komandai.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Vasara ir lielisks laiks, lai atpūstos un baudītu, tomēr arī vasarā pastāv dažādi riski veselībai, kas saistīti tieši ar pašas vasaras kā gadalaika īpatnībām. Kādi tie ir un kā no tiem izvairīties, interesējamies raidījumā Kā labāk dzīvot. Skaidro ģimenes ārsts, Latvijas Ğimenes ārstu asociācijas valdes loceklis, klīnikas "Alma" vadītājs Jevgēņijs Bondins, farmaceite Dace Ķikute un acu ārste, optometriste Anda Balgalve. Jevgēņijs Bondins aicina par veselības problēmām domāt ne tikai tad, kad jau ir karsti, bet iepriekš regulāri veikt veselības pārbaudes, lai zinātu savas ķermeņa spējas. Cilvēkiem, kam ir hroniskas slimības vi''s atgādina, ka medikamentiem jābūt līdzi vienmēr, nevajadzētu tos aizmirst mājās, dodoties uz vasarnīcu.  

Kartais užtenka vieno žvilgsnio ar vienos situacijos, kad susidarytume nuomonę apie žmogų. Matome elgesį, girdime žodžius, stebime reakcijas. Tačiau labai dažnai nematome to, kas slypi po jais.Šioje laidoje kalbamės su Laura Kazlauskaite – mama ir sveikatos psichologijos magistrante. Jos kelias į psichologiją prasidėjo ne nuo profesinio pasirinkimo, o nuo asmeninės patirties – noro suprasti savo sūnų, kuriam vėliau buvo diagnozuotas Aspergerio sindromas.Kalbamės apie nematomus sunkumus, apie tai, kaip greitai visuomenė linkusi vertinti tai, ko nesupranta, ir kaip kartu su vaiko elgesiu neretai įvertinama ir mama. Apie kaltės jausmą, vienatvę, nuolatinį bandymą pateisinti save ir akimirką, kai diagnozė tampa ne etikete, o galimybe pagaliau suprasti.Tai dar viena šios vasaros laidų ciklo „Vasara su savimi“ istorija, kviečianti trumpam sustoti prieš vertinant.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Prieš dešimt metų atrodė, kad jos gyvenime nieko netrūksta – sėkminga karjera, geras atlyginimas, santykiai. Tik vieno žmogaus jame nebuvo – jos pačios.Kaip nutinka, kad išmokstame pasirūpinti visais, tik ne savimi? Kodėl net asmeninis augimas kartais tampa dar vienu būdu save spausti? Ir kaip iš nuolatinės kovos su savimi pereiti į draugystę su savimi?Šioje „Draugystė veža“ vasaros ciklo „Vasara su savimi“ laidoje su koučingo specialiste ir meditacijų mokytoja Lolita Paragyte-Agejeva kalbamės apie perdegimą, vidinį kritiką, emocijas, nervų sistemos svarbą ir kelią atgal į save.Apie tai, kodėl tikri pokyčiai prasideda ne tada, kai save spaudžiame labiau, o tada, kai išmokstame save geriau suprasti. Nes kovoje su savimi nėra nugalėtojų.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Vasara ir atvaļinājumu laiks, kad bieži dodamies tuvākos vai tālākos ceļojumos. Šoreiz saruna ar pieredzējušu pilotu Jāni Krištopu, lai uzzinātu, kā laikapstākļi ietekmē viņu darbu un ikdienu, jo vasarās negaisi ir tie, kas mēdz radīt izmaiņas mūsu lidojuma plānos. Par laimi Rīgas lidostā dabas stihijas reti rada būtisku ietekmi uz gaisa satiksmi, biežāk problēmas ir mūsu galamērķī, īpaši, ja tas ir tālāk uz dienvidiem, kur negaisi mēdz būt plašāki un ilgstošāki. Mūsu lidostā lielākās problēmas ir ziemā, kad skrejceļš apledo vai snieg tik stipri, ka tīru skrejceļu uzturēt var burtiski tikai uz dažām minūtēm. Bet kāda ir pilota ikdiena, kurš un kā pieņem lēmumu – lidot cauri negaisa mākonim vai mest tam līkumu, par to saruna ar pilotu Jāni Krištopu, kuram ir jau gandrīz 20 gadu pieredze, vadot pasažieru lidmašīnas.

„Mane čia kažkas traukia, noriu padėti. Čia gaunu žmonių gerumą, supratimą“, – sako buhalterė Lina Šalvaitienė, gyvenanti Butkiškėje, bet jau ketvirtus metus vadovaujanti netolimo Kilupių kaimo bendruomenei. Moters iš Raseinių rajono pasakojimas rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Tęsiasi moksleivių dainų šventė. Šiandien šokių diena, kur aikštėje suksis beveik 6 tūkstančiai šokėjų. Taip pat šiandien Vingio parke vyks evakuacijos pratybos. Po generalinės repeticijos iš Vingio parko ketinama evakuoti dešimt tūkstančių moksleivių.Vasara – kelionių metas, tačiau šiemet atostogų planus veikia ne tik kainos ar ilgieji savaitgaliai, bet ir ekstremalūs orai įvairiose Europos vietose. Ar tai jau keičia lietuvių keliavimo įpročius? Kokias kryptis jie renkasi šią vasarą ir kokių tendencijų mato kelionių organizatoriai?

Ar svarbiausios mūsų kelionės prasideda oro uoste? O gal tada, kai gyvenimas netikėtai pakviečia eiti visai kitu keliu?Šįkart laidoje kalbamės su egzistencinės krypties psichoterapeute Gabija Petroniene apie keliones, kurios keičia ne tik maršrutus, bet ir žmogų. Apie sūnų Pijų, kuris visą šeimą išvedė iš komforto zonos, apie besąlygišką meilę, kuri moko atsisakyti noro pasirodyti geresniems, ir apie tai, kodėl kelionės taip ryškiai atskleidžia ir mūsų stiprybes, ir silpnybes.Laidoje kalbame apie kitoniškumą, norą pritapti ir drąsą eiti savu keliu. Gabija dalijasi ir savo asmenine istorija: kodėl į psichoterapijos studijas įstojo tik perkopusi keturiasdešimtmetį ir kaip būtent netiesus gyvenimo kelias padėjo geriau suprasti žmones, kurie netelpa į įprastus rėmus.Kodėl pokytis toks gąsdinantis? Ar tikrai nerimas yra ženklas sustoti? O gal jis – natūrali kaina už tai, kad augame ir žengiame ten, kur dar nebuvome? Kalbame apie gebėjimą išbūti neapibrėžtume, nebandant kuo greičiau pabėgti nuo sunkių jausmų, ir apie tai, kodėl kartais mažiausias žingsnis į nežinomybę tampa didžiausia dovana sau.Tai pokalbis apie keliones, kurios prasideda pasaulyje, bet visada baigiasi žmogaus viduje.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

„Vaikai tinkamai elgiasi, kai jie gerai jaučiasi.“ Ši vaikų ir paauglių psichiatrės, žirgų terapijos specialistės Viktorijos Palubeckienės mintis tampa raktu į visą pokalbį. Juk už vaiko elgesio dažnai slypi tai, ko jis dar nemoka arba nedrįsta pasakyti žodžiais.Kodėl kartais lengviau parašyti laišką žirgui, nei pasikalbėti su žmogumi? Ką vaikai patiki tuose laiškuose? Ir ko jie gali išmokyti mus, suaugusiuosius, apie vaikų emocinį pasaulį, nerimą, vienišumą ir tai, kaip svarbu, kad šalia būtų žmogus, kuris moka išgirsti?Neseniai skaitytas Viktorijos pranešimas „Arkliškumas medicinoje“ puikiai atspindi jos profesinį kelią – mediciną, kurioje svarbūs ne tik metodai, bet ir ryšys. Šioje laidoje kalbamės apie vaikų emocinę sveikatą, žirgų terapiją ir unikalią iniciatyvą „Žirgų paštas“, padedančią vaikams prabilti tada, kai žodžius ištarti dar per sunku.Viktorija atvirai dalijasi ir savo asmenine istorija – apie socialinio bendravimo sunkumus, lydėjusius nuo vaikystės, apie žirgus, tapusius jos ryšiu su platesniu pasauliu, ir apie neuroskirtingumą, apie kurį viešai prabyla pirmą kartą. Galbūt todėl jos pasakojime tiek daug jautrumo ir supratimo, kaip svarbu kiekvienam žmogui rasti savo vietą ir būti išgirstam.Beje, buvo svarstymų, kad į studiją kartu atvyks ir ponis Mistika. Nors šį kartą jis liko namuose, pokalbyje jo netrūko – juk kartais būtent žirgai tampa tais, kurie padeda vaikams žengti pirmą žingsnį link žmogaus.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Abiturientams bei vienuoliktokams šią savaitę prasidėjo ir iki liepos pirmosios pusės dar vyks vadinama pakartotinė valstybinių brandos egzaminų sesija. Bet absoliuti dauguma visų kitų moksleivių bei jų mokytojų jau paniro į atostogas. Daugelis džiaugiasi laisve nuo pamokų, kontrolinių darbų ir kasdienio kėlimosi bei važiavimo į mokyklas ritmo.Tačiau ar mokame iš tiesų pailsėti po intensyvių mokslo metų, o ne tik užpildyti laiką naujomis veiklomis? Kokie ženklai rodo, kad vaikas ar mokytojas yra pervargęs ir jam pirmiausia svarbu ne aplankyti keletą naujų šalių ir dešimtis muziejų ar patirti keletą naujų stovyklų, o atkurti vidinę pusiausvyrą.Tad kiek poilsiui reikalinga struktūra, o kiek – spontaniškumas bei kas iš tiesų padeda kokybiškai vasarą pailsėti ir į naujus mokslo metus grįžti ne tik pailsėjus, bet ir sustiprėjus.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilniaus krikščionių gimnazijos psichologas bei mokytojas Eimintas Sakalauskas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Minima Tarptautinė sušių diena. Nacionalinis Japonijos patiekalas išpopuliarėjo visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva. Ką japonams reiškia sušiai aptarsime su LRT bendradarbiu Japonijoje, knygų apie šią šalį autoriumi Andriumi Kleiva.Vitas Gerulaitis – lietuvių kilmės teniso legenda, kurios gyvenime netrūko nei sporto pergalių, nei spalvingų nuotykių už korto ribų. Leidykla „LAPAS“ pristato prancūzų autoriaus Floriano Gazano biografinį romaną „Brodvėjaus Vitas“. Tai pasakojimas apie žmogų, kuris sugebėjo būti ir elitinio sporto profesionalas, ir tikra Niujorko naktinio gyvenimo.Vasara – kelionių ir atostogų metas, tačiau ne visi renkasi populiariausius kurortus ar turistų pamėgtus maršrutus. Keliautojas Algirdas Morkūnas sąmoningai vyksta ten, kur turistų beveik nėra – į atokius, mažai pažintus ir kartais net pavojingais laikomus pasaulio kampelius. Jis sako, kad kai kurių jo patirtų situacijų geriau net nebandyti pakartoti.Klaipėdos Kultūros fabrike premjera – liūdesio ir šviesos kupinas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Klaipėdos jaunimo teatro aktorės atvers moterų istorijas Lietuvos partizaniniame kare.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Vieni dirbtinio intelekto įrankius įvardija kaip pavojų visuomenės saugumui, kiti - kaip didelį burbulą, kuris susiurbia begalę energetinių ir finansinių resursų. Kodėl ši technologija šiandien tampa ir aukščiausio lygio politikų susitikimų tema?Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? Kokius namų darbus svarbu atlikti, kad kelias į išsvajotą karjerą būtų trumpesnis?Intensyvios liūtys️ ir miestų gatves akimirksniu užliejantis vanduo – su šiais ekstremaliais reiškiniais vis dažniau susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Kaip prie to prisitaiko šiuolaikiniai miestai?Atnaujinant Kauno rotušę, vieną iš miesto simbolių, didelis dėmesys skirtas negalių turintiems žmonėms: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų.Visuomenei atsivers viena paslaptingiausių Vilniaus erdvių – Liepkalnio vandens saugykla. Čia vyks socialinis performansas „Žodžiai turi aidą“, kviečiantis atkreipti dėmesį į vaikų ir jaunimo emocinę sveikatą.Ved. Darius Matas.

Vasara ir laiks, kad diasporas bērni brauc ciemoties uz Latviju. Un tad būtiska ne tikai atkalredzēšanās ar tuviniekiem. Tā ir arī iespēja pabūt kādā no vasaras nometnēm, kurā var slīpēt latviešu valodas un citas prasmes un sadraudzēties ar vienaudžiem, kuri dzīvo Latvijā. Cik būtiski ir, ka šādas nometnes norit ne tikai kā Latvijā, bet arī ārpus tās, un kādu nospiedumu tās atstāj diasporas nākotnē, saruna raidījumā Globālais latvietis. 21. gadsimts. Sarunājas Sabiedrības integrācijas fonda Saliedētības pasākumu koordinācijas departamenta direktore Kristīne Kļukoviča, biedrības "Tradicionālās kultūras biedrība "Mantojums"" valdes priekšsēdētājs un projekta vadītājs Pēteris Jansons, jauniešu organizācijas Eiropas jaunieši komunikācijas vadītāja un valdes locekle Una Lote Andžāne, nometnes "Dzirkstis - 2026" organizētāja, bijusi arī skolotāja nometnē ""Daugavas stāsti" Ieva Kontrerasa, latviešu centra Freiburgā "Bērzaine" brīvprātīgo kultūras dzīves vadītāja Inese Avena, kura zina stāstīt par vasaras nometni "Mazais latvietis pasaulē", kā arī divkārtējā olimpiete, Latvijas rekordiste soļošanā un personības izaugsmes nometnes "Olimpiskais kvants" vadītāja Jolanta Dukure. 

00:00 – Įžanga 02:50 – pasaulio futbolo čempionatas 07:00 – „Žalgiris“ ir dominavimas 16:40 – „Žalgiris“ ir daug gynėjų 19:50 – Sterling Brown į „Žalgirį“? 28:40 – Tyrique Jones ir Kendrick Nunn muštynės 33:45 – istorinis Utenos sidabras  37:07 – Maxwell Lewis kontraktas su „Žalgiriu“ 41:15 – Neptūnas ir Lietkabelis 52:00 – Neptūno vasaros darbai 54:45 – Veličkos sezonas ir kitas sezonas 1:01:20 – Rinktinės ir NBA lietuviai 1:04:25 – Uleckas atsisakė rinktinės 1:07:15 – 6 komandos Europoje 0:09:37 – Mykolas Alekna grįžo po trijų mėnesių

Mokslo metams pasibaigus daugelis vaikų pirmiausia džiaugiasi, kad nereikės anksti keltis į mokyklą. FM99 studijoje viešėjo Alytaus Vidzgirio mokyklos 7B klasės mokiniai. Septintokai pasakojo apie artėjančias atostogas, vasaros planus, mokyklą ir tai, kokią miesto šventę norėtų matyti Alytuje. Vieni planuoja keliones su šeima, kiti daugiau laiko praleisti su draugais, o kai kurie tiesiog tikisi gerų orų ir galimybės pailsėti po mokslo metų.

Lietuviai per metus suvalgo daugiau nei 100 kilogramų vaisių ir uogų, o tarp jų dažniausiai minimos braškės. Jų sezonas prekybos vietose prasideda gerokai anksčiau nei Lietuvos laukuose – pirmosios uogos pasirodo dar pavasarį, nors dažniausiai būna atvežtinės. Vis dėlto daugeliui laukimas, kol prinoks lietuviškos braškės, išlieka svarbia vasaros pradžios tradicija.Lietuva per pastaruosius 25 metus prarado daugiau nei pusę paukščių – jie nyksta sparčiausiai Europoje. Apie ūkininkų sąmoningumą ir skirtingus pasirinkimus – Europoje ieškoma sprendimų, Lietuvoje jų vis dar trūksta – situaciją vertina Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis.„Tvari kūryba iš šiukšlių“, – apie savo kūryba pristato švėkšniškis Eugenijus Šuldiakovas. Iš išmestų daiktų jis kuria estetiškus kūrinius, galinčius papuošti aplinką.

Vasara - ne tik kelionų, bet ir lauko terasų laikotarpis. Po ilgų pasivaikščiojimų mieste, norisi kažkur prisėsti ir užkąsti. Ar apsilankymai restoranuose gali kelti tik geras emocijas? Pokalbis su restoranų apžvalgininke Alija Lobanovaite.Paskaičiuosime eurovizines išlaidas, kurios šiemet pūtėsi dėl politinių audrų. Komentuoja Eurodiena.lt redaktorius Rytis Gerlikas.Ir atskleisime kodėl Italija tampa europos milijonierių užuovėja?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su dainininke Angelou apie muziką, sceną, laukiančius muzikinius susitikimus bei naują patirtį - duetu su Silvester Belt įrašytą dainą „Apsirengus vasara“.

No pēdējām 102 vasarām, par kurām Latvijas Vides, ģeoloģijas un meteoroloģijas centram ir temperatūras dati, šī vasara ieņem dalīto 30.-32. vietu siltāko vasaru topā. Tātad pēdējo 102 gadu laikā 29 vasaras ir bijušas siltākas par aizvadīto un 70 - vēsākas. Aizvadītās vasaras vidējā temperatūra Latvijā bija 16,5 grādi, kas ir tikai 0,2 grādus vēsāks par klimatisko normu. Turklāt rudens, lai arī atnācis uz palikšanu, meteoroloģiski tas ir iestājies tikai Vidzemes augstienē un austrumos. Citviet turpinās meteoroloģiskā vasara. Klimatiskā norma ir ANO Pasaules meteoroloģijas organizācijas ieviests termins, un ar to apzīmē iepriekšējās trīsdesmitgades vidējos rādītājus. Šobrīd vasaras vidējās temperatūras klimatiskā norma ir tā temperatūra, kāda vidēji bijusi no 1991. līdz 2020. gadam. Klimatiskā norma ir pašu laikapstākļu noteikta. 30 gadu laika posms mērījumiem izraudzīts, jo 30 gadu laikā iekļaujas ja ne visi, tad vairums arī ekstrēmu apstākļu, piemēram, ir kāda ļoti karsta, ir kāda ļoti vēsa, kāda ārkārtīgi sausa un slapja vasara. Un tad rodas aina gan par vidējiem rādītājiem, gan par to, cik bieži atkārtojas kādas ļoti lielas stihijas. Stihijām gan klimatiskās normas nav, bet ir atkārtošanās biežums. 20. gadsimtā šāda vasara būtu bijusi normāla, pat silta, bet kā tolaik cilvēki sadzīvoja ar tik vēsu klimatu. Lauksaimnieki šo vasaru sauc par katastrofālu, bet tas laikam vairāk lietavu dēļ. Nokrišņu daudzums ir bijis krietni lielāks, lietavu bijis vairāk, nekā pagājušā gadsimta vasarās. Jautājums par to, kā lauksaimnieki varēja izaudzēt ražu tik vēsās vasarās būtu saistāms ar pielāgošanos klimata pārmaiņām. Visticamāk, nemanāmi esam sākuši audzēt citas šķirnes, lielie lauksaimnieki, protams, izmanto arvien jaunas tehnoloģijas un augu aizsardzības līdzekļus, līdz ar to siltākās un garākās vasarāsražas arī ir lielākas. Bet mazdārziņos bieži audzējam un ievācam sēklas no augu šķirnēm, ko audzējuši mūsu vecāki un vecvecāki. Iespējams, ka arī šie augi jau ir pielāgojušies.

Vasara – poilsio, kelionių ir atsipalaidavimo metas, tačiau grįžimas į darbus ar mokslus bei rudens rutiną gali tapti nemenku iššūkiu. Specialistai pastebi, kad pasibaigus atostogoms dalį žmonių užklumpa vadinamasis „poatostoginis stresas“.Rugsėjį Tauragėje ir Kėdainiuose, o spalį Jonavoje duris atveria trys pirmieji „Airtech“ bepiločių orlaivių metodiniai centrai. Planuojama, kad jau šiais mokslo metais „Airtech“ būreliuose dronų valdymo bei konstravimo įgūdžių įgis 800 vaikų ir jaunuolių.Naują sezoną LRT RADIJAS pasitinka su keturiomis naujomis laidomis. Visą parą žinias atnaujinantis radijas skirs daugiau dėmesio istorijai, mokslo populiarinimui, nagrinės vaikus auginančioms šeimoms svarbias temas.Dar laidoje - apie šiuolaikinio meno parodas, kurias galima aplankyti Panevėžio ir Vilniaus vandens rezervuaruose.Taip pat, laidos „Auksinis protas“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Vasara – poilsio, kelionių ir atsipalaidavimo metas, tačiau grįžimas į darbus ar mokslus bei rudens rutiną gali tapti nemenku iššūkiu. Specialistai pastebi, kad pasibaigus atostogoms dalį žmonių užklumpa vadinamasis poatostoginis stresas. Temą apžvelgė klinikinė psichologė, ilgametė „Jaunimo linijos“ savanorė Julija Voinė.

Dažviet Latvijā jau piedzīvotas šogad pirmās rudens salnas, tūliņ klāt arī septembris, tāpēc šķiet, ka jau var izdarīt pirmos secinājumus par to, kā šī neparasti slapjā vasara ir ietekmējusi dzīvo dabu. Toms Bricis interesējies, kādu iespaidu uz kokiem un mežiem atstājis lielais ūdens daudzums. Mežzinātnes institūta "Silava" pētnieki šobrīd ievāc ziņas par tām vietām, kur slapjuma dēļ koki izrāda kādas nīkuļošanas pazīmes, ievāks materiālus un datus un šo neparasti slapjo un vēso vasaru izmantos, lai pētītu, kādi tad ir tie apstākļi, kuros koks jau vairs nejūtas labi, kādi koki ātrāk sāk paust nepatiku pret šādu vasaru un kādas tieši ir izpausmes. Un izrādās, ka veseliem kokiem tāda relatīvi īslaicīga applūšana vai pārmitra augsne netraucē un nav jau tā, ka ļoti plašas mežu teritorijas bijušas ilgstoši zem ūdens. Cieš šadā gadījumā jau neveseli koki, kuriem ir grūtības pielāgoties jebkādiem apstākļiem, kas nav ideāli, grūtības cīnīties pret jebkādu mazāko traucēki – slimību, kaitēkli vai nepiemērotiem laikapstākļiem. Un tā bērzu aleja, kas ieskauj daļu Vidzemes šosejas patiesi arī ir ar tādiem labi padzīvojušies un dzīves nogurdinātiem bērziem, tādēļ tur negatīvo ietekmi arī varēja tik labi saskatīt. Veseliem kokiem un veselīgam mežam šī vasara tomēr kopumā esot ar pluszīmi. Un kas īpaši labi – šogad egļu astoņzobu mizgraužu izplatība bijusi daudz, daudz mazāka, jo eglēm bija labākas dabiskās aizsargspējas. Tātad, ja eglēm dod labus augšanas apstākļus, nevis nomoka ar sausumu un karstumu, tad tās itin labi tiek galā ar šo kaitēkli. Tiesa, kukaiņu pētnieki uzsver, ka tādās vēsākās vasarās egļu astoņzobu mizgraužiem ir arī nepiemērotāks laiks lai vairotos, tās nav trīs paaudzes, kas var izaugt garā, karstā vasarā un pat lietainais laiks tos bremzē, jo apgrūtina pārvietošanos lidojot. Ja pieņemam, ka klimata pārmaiņu dēļ šādas ļoti slapjas vasaras mīsies ar ļoti sausām biežāk, kā klimata pārmaiņas varētu nākotnē ietekmē tieši koku sugu sastāvu Latvijā? To pētījis arī mežzinātnes institūts “Silava”. Skaidrojot to, kā mūsu koku sugas jutīsies nākotnē un vai parādīsies jaunas sugas, galvenā atziņa šķiet, ka tāda – straujas, pēkšņas izmaiņas mežu koku sugu sastāvā nav gaidāmas vismaz klimata pārmiaņu dēļ. To, kādi koki aug mežos, kāda ir sugu dažādība daudz būtiskāk līdz šim un tuvākajā laikā ietekmēs mežsaimniecība, nocērtot kokus un stādot vienu sugu, piemēram, tikai priedi, tikai egli vai bērzu. Kā saka pētnieks Oskars Krišāns, visvienkāršāk saprast gaidāmās pārmaiņas var tā – paskatāmies, kādas sugas tagad aug pie mums un tad paskatāmies šo sugu izplatības areālu. Tas, kas šobrīd aug gan Latvijā, gan Centrālajā un Rietumeiropā, tas pie mums arī paliks. Jautājums ir tikai par izskatu. Piemēram, priedes Rietumeiropā ir mazākas, bet egles pavisam sāk iet mazumā. Tāpat arī Latvijā – pie nosacījuma, ka klimats gadsimta beigās tiešām ir ievērojami sasilis, nokrišņu režīms kļuvis nevienmērīgāks, var būt tā, ka egles arī pie mums aug arvien sliktāk. Nav runa, ka tās izzustu, bet daudzos mežos vairs nebūtu dominējošas, neizaugtu par meža lielākajiem kokiem, biežāk paliktu pamežā, daudz mazākas. Un, protams, būs sugas, kas jutīsies pie mums labāk. Viens no piemēriem ir dižskābārdis, kas tagad ir tikai atsevišķās vietās, vairāk Kurzemē, bet redzam, ka Centrāleiropā tas ir ļoti izplatīts un domājamas, ka pie mums nākotnē jutīsies un vairosies arvien labāk.      

#128 – astronomiskajam rudenim klauvējot pie durvīm, sanācām kopā, lai atskatītos uz šausmu kino vasaru! Šis gads žanra cienītājus ir īpaši iepriecinājis ar interesantiem un domas raisošiem darbiem, par kuriem tad šoreiz arī parunājām. Protams, ne tikai par to – jo kā gan podkāsts bez kāda ranta. Šajā podkāstā:Ko dara Kventins Tarantīno un citi jaunumi (00:02:42);Plugs, plugs, plugs (00:31:32);"Weapons" (00:46:03);"Bring Her Back" (01:00:58);"Together" (01:06:14);"Materialists" (01:16:43);Ieteikumi – "The Player" un "Minority Report" (01:39:52).Piedalās: Sergejs Timoņins, Līva Spandega, Toms CielēnsMontāža: Toms Cielēns

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras jau daugiau nei metus gyvena bei kuria naujuose ir moderniuose namuose, o dabar susipažinti su teatro užkulisiais kviečia ir visus norinčius. O norinčių – netrūksta, mat laisvų vietų ekskursijose – nebėra.Klaipėdos universiteto mokslininkų startuolis „Inobiostar“ tęsia kelią į sėkmę ir toliau plėtoja idėją vandens taršą naftos produktais spręsti gamtai draugiškomis priemonėmis. Kaip sekasi vystyti idėją bei kada galbūt ji jau bus naudojama realiomis sąlygomis?Vasara policijos pareigūnams - pats darbymetis, mat kol vieni ilsisi, ilgapirščiai nesnaudžia. Kas kelia daugiausiai rūpesčių pajūryje dirbantiems pareigūnams?Kaip atrodė jūrininkų gyvenimas Klaipėdoje XX a. 7–9 dešimtmečiais?Po beveik dviejų dešimtmečių praleistų Anglijoje, iš Kauno kilusi architektė Vytautė Tabbenor su šeima nusprendė apsigyventi Tauragėje. Čia architektė tapo „Kartų ąžuolo“ projekto autore. Šia iniciatyva bus stiprinamas bendruomeniškumas bei kartų ryšys.Ved. Paulius Selezniovas

Kas lēni nāk, tas labi nāk. Pēc vasaras brīvlaika, esam atgriezušies Tavā Istabā ar jaunu epizodi. Lai labi klausās!

„Ryto garsuose“ - rubrika „Miego DNR“, kurioje neuromokslininkė Laura Bojarskaitė pasakoja, kokius prastus sprendimus priima blogai išsimiegoję žmonės.„Radijo dokumentika“ pasakoja apie JAV didžiausią miestą Niujorką ir jo istoriją.Taip pat - pasakojimas apie Šakių rajone netoli Lekėčių nuo neatmenamų laikų tekantį vandens šaltinį. Vietos gyventojai pasakoja, kad žmonės vandenį iš jo semia dešimtimis litrų – ir šiaip atsigerti, ir kavai užpilti, ir gėlėms laistyti. Kodėl šis šaltinis toks populiarus? Išgirsite rubrikoje „Vasara už Vilniaus“.Izraelio premjerui Benjaminui Netanjahu paskelbus planus okupuoti Gazos miestą, tarp jo ir kariuomenės vado Ejalo Zamiro buvo kilęs viešas konfliktas, o kariuomenėje girdisi vis daugiau nuovargio ir nusivylimo balsų. Izraelyje neseniai apsilankęs LRT žurnalistas Benas Gerdžiūnas pasikalbėjo su Izraelio kariuomenės rezervininku, kuris atsisako tęsti tarnybą.„Ryto garsuose“ - ir pokalbis apie tai, kad nuo sausio atsiradus galimybei pasiimti pinigus iš antrosios pensijų pakopos, kaupimo sistemoje nebedalyvaus daugiau nei pusė gyventojų. Ar likus mažiau nei pusei kaupiančiųjų kaupimas vis dar veiks, ir kaip atsiėmusių pinigus pensiją paveiks toks sprendimas?Lygiai trys savaitės liko iki mokslo metų pradžios ir kiek daugiau nei mėnuo iki termino, kada švietimo įstaigoms reikia pristatyti vaikų sveikatos pažymas. Tiems, kas dar vaikų sveikatos nepatikrino, gydytojai primena, kad suskubtų, nes gali tekti ilgai laukti eilėje.Ryto garsai. Ved. Liuda Kudinova

Vasara ir atvaļinājumu laiks un daudzi no mums izvēlas doties atpūsties ārpus Latvijas, ļoti bieži, izmantojot tieši aviopārvadājumus. Taču ceļojot var gadīties dažādas ķibeles - aizkavēti vai atcelti reisi, neparedzami klimatiskie apstākļi, kas rada šķēršļus, pazuduši dokumenti vai ceļojumu somas. Kā ceļot droši un par ko jāpadomā, pirms uzsākam atvaļinājuma piedzīvojumus, intersējamies raidījumā Kā labāk dzīvot. Sarunājas Patērētāju tiesību aizsardzības centra Patērētāju konsultāciju un sūdzību departamenta direktores vietniece Inta Bērante-Sukaruka un ceļotājas Alīna Andrušaite un Zane Eniņa. Raidījuma viešņu ieteikumi, padomi un skaidrojumi drošākai ceļošanai: Ceļojums sākas ar pases derīguma termiņa pārbaudi! Iepriekš vajag pārliecināties, kādi noteikumi ir spēkā kurā valstī, jo ir valstis, kur nepieciešams sešu mēnešu derīguma termiņš.  Jāņem vērā, ka ir valstis, kur nepieciešama elektroniskā ieceļošanas atļauja. Tagad tāda nepieciešama arī iekļūšanai Lielbritānijā.  Tā ir ceļotāja atbildība, noskaidrot, kādi dokumenti nepieciešami ieceļošanai kādā valstī un kādi ir derīguma termiņi personu apliecinošiem dokumentiem. Kādā Āzijas valstī secināt, ka beidzies derīguma termiņš kādam dokumentam, tas var radīt daudz sarežģījumu. Ļoti noderīgi ir iegādāties ceļojuma apdrošināšanu. Dodoties tālākos ceļojumos, būtiska ir arī veselības apdrošināšana, kā arī ieteicams rūpīgi izlasīt noteikumus, ko tā paredz. Runājot par ceļošanas transporta izvēli, arī jāzina attiecīgās valsts noteikumi par apdrošināšanas nepieciešamību.  Ceļojot ar savu auto, jāņem vērā, ka ir dažādi ceļu izmantošanas noteikumi.  Eiropā vairākās valstīs ir nepieciešamas "ceļa vinjetes" [autoceļu lietošanas nodeva] un tās jānovieto pareizā vietā uz auto vējstikla, lai sistēma nolasa. Jābūt arī uzmanīgam par stāvēšanas iespējam. Nezinot katras pilsētas un valsts stāvēšanas noteikumus, var viegli iekulties nepatikšanās. Stāvēšanas noteikumi mēdz būt sarežģīti. Arī ceļu satiksmes noteikumi valstīs mēdz atšķirties. Lai pēc tam nesaņemtu dārgu pastkarti ar pēcapmaksu no kādas valsts policijas, der iepazīties arī ar ceļošanai izvēlētās valsts ceļu satiksmes noteikumiem. Svarīgi pārbaudīt arī auto tehnisko stāvokli pirms doties ceļā, lai bez liekiem izdevumiem varētu veikt ceļojumu. "Es jebkurā gadījumā gribētu cilvēkus rosināt ceļot un nesabīties," mudina Zane Eniņa. "Mēs vairāk runājam par problēmām un par cilvēku tiesībām saņemt dažādas kompensācijas vai apdrošināšanu. Drošībai ir jābūt, bet tie būs ļoti reti gadījumi.  Es ceļoju vairāk nekā 10 gadus un intensīvi, un tikai šogad pirmoreiz dzīvē man nācās izmantot apdrošināšanas pakalpojumu. Tas nozīmē, ka visus iepriekšējos ceļojumus nekas tāds nav bijis. Tas nenozīmē, ka problēmas nav, viņas vienmēr kaut kur būs un parādīsies, bet cilvēki tiks galā. Un arī ārvalstīs, cik man ir nācies lūgt kādam padomu vai palīdzību, cilvēki visur ir ļoti atsaucīgi. Neatkarīgi no tā, kurā valstī tu esi, kādā valodā runā cilvēki, kādi viņi ir, viņi tiešām vienmēr vēlas tev palīdzēt. Tādā ziņā es gribētu vienkārši cilvēkiem teikt: ceļojiet un nebaidieties!" Vēl kāds atgādinājums: Eiropas Savienības regula nosaka, ja lidojums aizkavējas vai tiek atcelts, pienākas ne tikai nogādāšana izvēlētajā galapunktā ar citu reisu, nepieciešamā aprūpe, piemēram, ēdināšana, ja ilgu laiku jāgaida, vai arī pat naktsmītnes izmaksas, ja ir jānakšņo, bet arī morālā kompensācija, kas ir no 250 līdz 600 eiro personai. Regula nosaka aviopasažieru tiesības, ja ir atcelts reiss vai atteikta iekāpšana. Ja reiss kavējas trīs stundas un vairāk un kavēšanās iemesli nav kādi ārkārtas apstākļi, pasažierim ir tiesības saņemt ne tikai aprūpi, bet arī prasītāja kompensāciju. Kompensācijas apmērs ir atkarīgs no lidojuma garuma un vai tas lidojums bija Eiropas Savienības iekšienē vai arī uz trešajām valstīm.  Par katru gadījumu, kad reiss atcelts, der interesēties atsevišķi, kāda atlīdzība pienākas ceļotājam par attiecīgo kavējumu. Jāņem vērā, ka ne visi tehniskie traucējumi ir ārkārtas apstākļi. Ja ir apdrošināšana, par kompensācijas saņemšanu katrā konkrētā gadījumā der interesēties pie apdrošinātāja.  

Ryto garsai„Burnautą“ arba lietuviškai – padangų svilinimą, profesionalūs lenktynininkai atlieka prieš startą, tačiau tokie triukai naktimis daromi ir ant viešų kelių Kretingos apylinkėse. Rajono gyventojai skundžiasi, kad svilindami padangas nežinomi asmenys sugadino prieš kelerius metus nutiestą asfaltą. Darbėnų seniūnaitis pastebi, kad vandalai niokoja ir žvyrkelius.Keli šimtai paauglių Lietuvoje leido vertinti, ką jie veikia išmaniuosius įrenginiuose, pavyzdžiui, mobiliuosiuose telefonuose. Tokiu būdu siekiama išsiaiškinti, kaip jaunimas naudojasi internetu, nustatyti, koks elgesys ir kada yra žalingas. Toks pat tyrimas vyksta dar trylikoje pasaulio šalių.Su rubrika „Vasara už Vilniaus“ domėsimės, kodėl dalis dzūkų grybavimą be jokių užuolankų vadina liga, kurios gydyti ir neketina.Klaipėda pasitinka paskutinę Jūros šventės dieną.Ved. Rūta Kupetytė

Apie artimiausių parų orus, pokalbis su sinoptiku.Užsienio naujienų redaktorius apžvelgia svarbiausias šio ryto tarptautines žinias.Su rubrika „Vasara už Vilniaus“ išgirsite gražią istoriją, kaip Baisogalos žmonės išpildė vienos senjorės svajonę ir išleido jos eilėraščių rinkinį.Klaipėdiečiams pristatyta istorinių Centrinio pašto rūmų atnaujinimo koncepcija. Jos autorių teigimu, šiame 19-to amžiaus pastate numatoma įkurti žymaus astronomo Frydricho Vilhelmo Argelanderio mokslo ir meno centrą.Milijardierius Elonas Muskas paskelbė apie naujos partijos Jungtinėse Valstijose įkūrimą lakonišku pavadinimu „Amerikos partija“.Vasara - daugiau pranešimų apie žalingą turinį internete. Ryšių reguliavimo tarnybos administruojama interneto karštoji linija „Švarus internetas“ šiemet antrąjį ketvirtį gavo 1155 pranešimus apie draudžiamą skleisti ir nepilnamečiams neigiamą poveikį darantį turinį.Ved. Darius Matas

Zarasai įsikūrę ant kalvos virš septynių ežerų. Su gamta, kultūriniu ar Pirmojo pasaulinio karo paveldu galima susipažinti keliaujant pažintiniais maršrutais tiek sausuma, tiek vandeniu.Šį kartą renkamės vandenį! Po Zarasų ežeryną laivą plukdo ir pasakoja istorikas Ramūnas Keršys, su archeologiniais tyrinėjimų darbais, pažintiniu šventatakio taku supažindina istorikas ir archeologas Šarūnas Subatavičius. Abu darbuojasi Zarasų turizmo ir verslo informaciniame centre.Šuoliai į vandenį nuo tramplino Zarasaičio ežere! Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse į Zarasus suvažiuos sportininkai iš Lietuvos ir pasaulio. Jie surengs nematytą šou pasirodymą. Taip pat vyks edukacijos apie saugų elgesį vandenyje. Šio renginio idėjos autorius Ignas Barkauskas, daugkartinis Lietuvos šuolių į vandenį čempionas. Gabija Veronika Barkauskė, renginio Kings of Platform organizatorė. Žiūrovams kocertuos Lietuvos atlikėjai.Zarasaičio ežero paplūdimio kavinės Tramplinas savininkai Darius Kilbauskas ir Augustė Grinytė-Kilbauskienė dalijasi verslo pradžia.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Apie edukacijas botanikos sode ir tai, ką galima nuveikti bei pamatyti vasarą.Per pastaruosius dvejus metus į Lietuvą sugrįžo beveik 37 tūkst. žmonių. 2024 m. – 18 897 asmenys, 2023 m. – 17 549, rodo Statistikos departamento duomenys. Reemigrantai ne tik aktyviai įsitraukia į darbo rinką, integruojasi į socialinį gyvenimą, bet ir iš esmės keičia situaciją finansų rinkoje. Visgi, finansų ekspertai pažymi, jog sugrįžę tautiečiai atveria ne tik naujas galimybes, bet ir kelia tam tikrus iššūkius.Vasara – metas, kai dažniau užveriame namų duris ir iškeliaujame ilsėtis. Deja, mūsų poilsio akimirkomis pasinaudoti neatsisako ir vagys – tušti namai tampa lengvu taikiniu. Skaičiuojama, kad vos prasidėjus šiltojo sezono atostogų metui, įsilaužimų skaičius šokteli net kelis kartus.Klaipėdoje galima pamatyti Renesanso žmogaus-legendos Leonardo da Vinčio kurtas mašinas. Tai 500 metų skaičiuojantys išradimai, be kurių šiandien neveiktų daugybė įrenginių. Fizikos mokytojas sako, kad šiuolaikiniams vaikams tai įdomi ir netikėta patirtis.Nusikelkime į programos „Kūrybinė judesio laboratorija“ užsiėmimą. Tai penktus metus vykstančios šokio pamokos asmenims su negalia. Kaip pamoką vedančiam šokėjui prisitaikyti prie skirtingų negalių, kokią naudą teikia šokis, Ievos Radzevičiūtės pasakojime.Ved. Darius Matas

Vasara – metas, kai dažniau užveriame namų duris ir iškeliaujame ilsėtis. Deja, mūsų poilsio akimirkomis pasinaudoti neatsisako ir vagys – tušti namai tampa lengvu taikiniu. Skaičiuojama, kad vos prasidėjus šiltojo sezono atostogų metui, įsilaužimų skaičius šokteli net kelis kartus.

Vasara – kelionių, atostogų ir pramogų metas, o jų metu dažniausiai norisi sau leisti viską ir savęs nevaržyti. Kaip tinkamai suplanuoti kelionės biudžetą, kad grįžus iš jų neslėgtų finansiniai sunkumai?Jau antrą sezoną Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse savo darbą tęsia Valstybinės mokesčių inspekcijos autobusiukas, lankantis toliau nuo didžiųjų miestų nutolusias vietoves ir teikiantis konsultacijas gyventojams.Klaipėdos paplūdimiai jau kelintą vasarą sunkiai įsivaizduojami be prie molo bangose besisūpuojančių banglenčių sporto entuziastų. Ši sporto šaka pastaraisiais metais itin sparčiai populiarėja, ypač – tarp jaunų žmonių.Kas daugiau nei prieš šimtą metų, pirmą sykį statant paminklą poetui Simonui Dachui, galėjo pagalvoti, kad postamentas su Anike iš Taravos taps žinomesniu už patį poetą. Klaipėdoje minint Simono Dacho metus poeto palikimas atgyja senosios muzikos ansamblio „Šviesotamsa“ repertuare, per žaidimus, ekskursijas, knygas ir diskusijas. Simonas Dachas – istorinis vardas, kuriam Klaipėda dar tik kuria vietą savo tapatybėje.Ved. Paulius Selezniovas

Žingeidžius ir pasakoti garsu norinčius išmokti žmones LRT kviečia į antrą kartą rengiamą „LRT radijo akademiją“. Šioje mokymų ir mentorystės programoje dešimt dalyvių ateinantį rudenį tris mėnesius semsis patirties ir žinių iš Lietuvos bei užsienio garso profesionalų.Zarasų rajone, Antalieptėje veikia mėnesio trukmės stovykla, skirta sunkumų patiriantiems jauniems žmonėms. Neretai jie nesimoko, arba yra beiškrentantys iš švietimo sistemos, nedirba, dalis jų – turi priklausomybių. Ko reikia, kad jaunas žmogus galėtų atsistoti ant kojų ir pažintų save?Taip pat, laidoje kalbėsime apie oro kokybę Lietuvoje. Kas dažniausiai daro jai įtaką? Kaip yra matuojama tarša?.„Moderni močiutė dažniau dėvi aukštakulnius nei riši skarelę, keliauja į festivalius, o ne mezga kojines anūkams. Ji mėgaujasi savo gyvenimu, užuot laukusi dėmesio iš vaikaičių“ - taip apie savo herojes pasakoja LRT Mediatekos laidos „(Ne)močiučių klubas“ vedėja Lina Mieliauskienė.Vasara – bene patogiausias metas lankyti įvairius Lietuvos pažintinius takus. Dzūkijoje esančio Metelių regioninio parko atstovas Artūras Pečkys sako, kad žinant, kuo kiekvienas takas ypatingas skirtingais mėnesiais, galima pamatyti skirtingų reginių ir paragauti įvairių gėrybių.Ved. Darius Matas

Pienas, kviečių produktai, kaušiniai ir net dalis daržovių yra dažni ingredientai dėl kurių žmonės prastai jaučiasi, tai parodo Lietuvoje populiarėjantis - maisto netoleravimo testas. Tačiau tiek dietologai, tiek alergologai sako – tokiais tyrimais gydytojai nesivadovauja, mat jie nėra mediciniškai patikimi.Rubrikoje „Auga ir balkone“ - panevėžietės Karolinos Abraškevičės balkonas, kurį moteris socialiniuose tinkluose pristato „Magišku balkonu“.Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas skelbia apie planus Europos Sąjungos mastu siekti uždrausti vaikams iki 15-kos metų naudotis socialiniais tinklais, kai šalyje mokinys peiliu nudūrė mokytojo padėjėją.Vasara – įsibėgėja, tačiau kol kas šiltais orais ji nelepina. Pajūrio verslininkai neslepia, jog kol kas poilsiautojų srautai itin nedideli. Tačiau tai – ne vienintelis pajūrio verslininkų rūpestis. Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Lauros Taučiūtės teigimu, šiemet itin sunkiai sekasi rasti sezoninių darbuotojų bei suformuoti komandas.Ved. Paulius Selezniovas

Vilniuje galėtų būti įrengti 55 blokavimo punktai, kurie leis sustiprinti rytinę miesto dalį potencialaus priešo atgrasymo atveju. Tuo metu krašto apsaugos ministerija ir toliau ketina plėsti kontrmobilumo parkų tinklą nacionaliniu lygiu: vietoje suplanuotų 27 tokių objektų įrengti bene dvigubai daugiau – apie 50.Jungtinėse Valstijose tęsiasi protestai prieš Donaldo Trampo antiimigracinę politiką. Los Andžele paskelbta komendanto valanda ir sulaikomi žmonės, tačiau protestai plinta į kitus miestus - Niujorką ir Čikagą. Nacionalinės gvardijos kariai dislokuojami ir Teksase. Žiniasklaida praneša apie Donaldo Trumpo planus nelegaliai Jungtinėse valstijose esančius užsieniečius - tarp jų ir lietuvius - perkelti į Gvantanamą.Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė, kad Jonavos meras socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai iš tarybos nario veiklai skirtų lėšų įsigijo du televizorius ir kitas ryšių paslaugas.Vasara - atostogų metas, tačiau net ir jų metu pasitaiko įvairių incidentų ar sveikatos sutrikimų. Štai viena Palangoje poilsiavusi šeima dalinasi karčia savo patirtimi - sunegalavus vaikui pagalbos Palangos Skubios pagalbos skyriuje jie teigia nesulaukę. Anot medikų, kurorto ligoninėje budinčio pediatro nėra, tad nepilnamečiams čia teikiama tik pirminė apžiūra arba pagalba patyrus nesudėtingą traumą.Krepšininkas Jonas Valančiūnas sako nežinantis, ar pats žais Lietuvos rinktinėje šią vasarą, tačiau nori daryti viską, kad Lietuvos krepšiniui būtų geriau.Ved. Liepa Želnienė

Vasara šogad sākas negribīgi un ļoti pakāpeniski, tomēr peldsezona oficiāli ir atklāta un gan jau pienāks arī brīdis, kad laikapstākļi vilinās vai pat spiedīs doties veldzi meklēt peldoties. Diemžēl ūdenstilpes katru gadu Latvijā paņem arī desmitiem dzīvību, ir pat sitācijas, kad zināšanas par upes, ezera un jūras ģeogrāfiskajām un vides procesu īpašībām ļautu izvairīties no traģēdijas. Toms Bricis ir apkopojis svarīgāko, ko der zināt no meteoroloģiskā un hidroloģiskā viedokļa, pirms doties peldēt. Jau mēnesis, kopš oficiālā peldsezona sākusies, bet laikapstākļi ir tādi, ja neskaita ziemas peldētājus, šķiet, ka nav pārāk daudz cilvēku, kas būtu metušies peldēties. Un labi, ka tā, jo tas ļauj vēl pirms sezonas atsvaidzināt zināšanas vai pat uzzināt kaut ko jaunu, kas tiešām var palīdzēt novērtēt situāciju un nerīkoties riskanti. Ja upju atvari, purvu akači ir minēti pat folklorā, tad par bīstamajām jūras straumēm sabiedrībā sāka runāt tikai pēdējo 5 -20 gadu laikā pēc dažiem traģiskiem gadījumiem. Iespējams, ka te arī klimata pārmaiņas pie vainas, agrāk vasaras bija tik īsas un vēsas, ka senie latvieši jūrā nemz nepeldējās. Sākoties peldsezonai, atbildīgās institūcijas – mediķi, pašvaldības policija, pludmales glābēji – parasti atgādina par drošību ūdens tuvumā un peldoties, par to, kā rīkoties, ja notikusi nelaime. Toms šoreiz dara ko līdzīgu, tikai no dabas apstākļu puses. Kā pamanīt zīmes, kas norāda uz risku, ka peldēšanās var būt bīstama?   Runājot par aktuāliem laikapstākļiem Latvijā Latgali, arī daļu Vidzemes un Zemgales skāris ļoti liels slapjums. Lauki un dārzi daudzviet ne tikai pārmitri, izmirkuši, bet applūduši, kamēr daudzviet Kurzemē, īpaši Ventspils, Talsu novadā, valda ja ne gluži sausums, tad dārzi jau ir jāpalaista. Aizvadītais maijs Latvijā, ja rēķina vidēji uz visu valsti nolijušo ūdens daudzumu, bija sestais slapjākais pēdējā gadsmita laikā. Savukārt vēsturiskie dati liek atcerēties vienu interesantu lietu – lietainākais maijs Latvijā bija 1928. gadā, otrajā vietā ir turpat netālu laika skalā 1926. gads. Arī toreiz daudzviet Latvijā applūda lauki, bija neražas gadi, plūdi bija daudz plašāki, nekā šogad. Latvijas Radio sāka raidīt 1925. gadā. Parādījās ās visu Latviju aptveroša jauna, acīm neredzama tehnoloģija, kas spēj nogādāt skaņu jebkurā Latvijas nostūrī. Un kāda sakritība – nākamajos gados pēkšņi sāk līt daudz vairāk. Sākas plūdi un neraža. Palasot tā laika presi, ko var ērti darīt portālā "periodika.lv", var atrast ziņas, ka cilvēki lietavās vainoja radio. Ka radio ietekmē atmosfēru, radot nepieredzēti lielus lietus mākoņus. Izdevumā "Laiks un tā pareģošana". kas izdots 1936. gadā var lasīt: "1928. gads pie mums Latvijā un Lietuvā bija ļoti lietains. Raža aizgāja bijā. Strauja radio attīstība iekrita taisni šinī slapjajā gadā. Laucinieki sāka nopietni uztraukties, ka radio dēļ viņiem jācieš tādi zaudējumi. Radio esot lietus cēlonis." Ir pagājuši gandrīz 100 gadi un nekas nav mainījies. Tagad to vairs neraksta avīzēs, bet palasot, ko ļaudis raksta internetā, arī ir saksatāmas līdzības. Laikapstākļu anomālijās tiek vainotas tehnoloģijas, apzināta vai neapzināta to ietekme, lai gan arī par aizvadīto maiju var droši teikt – nepatīkami, dārziem un laukiem postoši, bet šāds slapjš maijs nav nekas nepieredzēts. Tādi un vēl slapjāki ir bijuši un būs.

Gadalaiki arī mūsu platuma grādos vairs nav tādi kā agrāk. Vasara mēdz būt neizturami tveicīga vairākus mēnešus, ziema kavējas, un tad nemitīgi mainīgas temperatūras dēļ ledus upēs te sasalst, te izkūst, apdraudot tuvējo pilsētu ar ūdens līmeņa celšanos. Tas nozīmē, ka arī pilsētvidē pieaug nozīme tam, kā urbānie objekti spēj pastiprināt vai mazināt klimata pārmaiņu ietekmi. Vai un kā pilsētās meklē risinājumus, kad vasarās ārkārtīgi uzkarst asfalts, ceļas putekļi transporta dēļ, bet citā brīdī - plūdi draud sagraut visu infrastruktūru? Vai pilsētvide spēj iespaidot laikapstākļus? Un vai pilsētā var būt tādas vietas, kur cilvēki uzlabo savu emocionālo pašsajūtu, piemēram, sēru brīdī? Kādus risinājumus par labu klimatam, kā arī cilvēka fiziskajai un emocionālajai veselībai iesaka pilsētplānotāji un ko no tā var ņemt vērā pilsētu pašvaldību pārstāvji, raidījumā Zināmais nezināmajā stāsta pilsētplānotājs, atvērto inovāciju kustības "VEFRESH" izpilddirektors Viesturs Celmiņš un Rīgas pašvaldības pārstāvis Jānis Ušča.