Podcasts about etiopijos

Beveik 500 metų senumo kūrinių premjeriniai įrašai; gitaristų Mindaugo Stumbro ir Chriso Ruebenso pirmasis albumas; etiodžiazo (Etiopijos ritmų įkvėpto džiazo) pradininkas Mulatu Astatke; erdvinių garsovaizdžių meistras Fenneszas. Ir tai dar ne visos leidybinės naujienos šiame „Kitame laike“!Ved. Domantas Razauskas

Dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ įsibėgėjo ir kviečia ne tik į filmus, bet dar giliau – į išplėstinę realybę (XR) parodoje „NK-Interactive“. Pasak organizatorių, kartais vien vaizdų ir žodžių perteikti tam tikras būsenas nebeužtenka, tad Radvilų rūmų muziejuje iki spalio 27 d. žiūrovai galės patys tapti istorijų dalyviais, pabūti kito kailyje ir išgyventi nepatirtas būsenas.Minint 120-ąsias žinomo lietuvių scenografo Liudo Truikio gimimo metines, šiandien Kaune pristatoma jam skirta paroda, kurioje lankytojai išvys pernai Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios palėpėje atrastus Liudo Truikio triptiką „Apaštalai“, jo kurtų scenovaizdžių eskizus, išgirs operas, kuriose scenografas dirbo ir net įkvėps jo namų kvapo! Pasakoja kolegė iš Kauno Skirmantė Javaitytė.Spalio 18–19 dienomis Prancūzijos Amjeno mieste vyks audiovizualinių menų organizacijos „Rencontres Audiovisuelles“ organizuojamas „Video Mapping Festival“ baigiamasis renginys, kuriame Lietuvos video menininkai Vytautas Žarnauskas ir Matas Nakrošis bei prancūzai – videomenininkas Hamza Mrabet ir kompozitorius Aleksi Aubry-Carlson pristatys kartu sukurtą video mapping'o projektą „Čiurlionio sapnai“.Dirigentei Mirgai Gražinytei-Tylai Vokietijoje įteikta prestižinė premija.Mulatu Astatke į pasaulio muzikos žemėlapį atnešė Etiopijos džiazą. Šiemet aštuoniasdešimtmetį minintis vibrafono atlikėjas, muzikuojantis ir daugybe kitų instrumentų, aktyviai koncertuoja ir garsais pasakoja Etiopijos širdies ir dvasios istorijas. Plačiau - Igno Gudelevičiaus pasakojime.Kokie keliai altininkę Augustą Romaškevičiūtę nuvedė į Vokietiją? Ką reiškia griežti viename seniausių ir didžiausių orkestrų Vokietijoje - Diuseldorfo simfoniniame orkestre? Pokalbis apie muzikinį kelią ir kasdienybę tarp Vokietijos ir Lietuvos.Ved. Gerūta Griniūtė

Viešpaties angelas prabilo į Pilypą ir pasakė: „Kelkis ir nueik vidurdienį prie vieškelio, kuris eina iš Jeruzalės į Gazą. Jis visiškai tuščias.“ Susiruošęs jis išėjo. Ir štai bevažiuojąs etiopas eunuchas, Etiopijos karalienės Kandakės dvariškis, viso jos iždo valdytojas. Jis buvo atvykęs į Jeruzalę pasimelsti, Apd 8, 26-27

Etiopijos pasakas „Voras ir šilkverpio vikšras“, „Šakalo byla“, „Asilas pasiuntinys“ seka aktorė Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė.Vertė Petrė Žemaitytė.

Popiežius Pranciškus žino, kad jo raginimai nutraukti karą Ukrainoje mažai terūpi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, bet jis žino ir tai, kad jo pareiga yra ir toliau kalbėti ir burti kitus maldai už taiką. 2021 m. balandį, kai iki Putino invazijos į Ukrainą buvo likę 10 mėnesių, Pranciškus išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienos ir sustiprėjusių susirėmimų tarp ukrainiečių ir Rusijos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje. Tą patį jis pakartojo gruodį, sausį ir kelissyk vasarį, kai jau atrodė, kad Putinas rimtai nusiteikęs pradėti puolimą. Pabrėždamas savo rūpesčio rimtumą, popiežius Pranciškus neišsikvietė Rusijos ambasadoriaus prie Šv. Sosto, bet asmeniškai nuvyko į ambasadą. Praėjus savaitei po invazijos, popiežius Pranciškus, susitikęs su Rytų Bažnyčių kongregacijos nariais, tarp jų ir graikų apeigų katalikų vadovais iš Ukrainos, Irako, Sirijos bei Etiopijos, sakė, kad labai dažnai „abiejų popiežių ir geros valios vyrų bei moterų perspėjimai lieka neišgirst. Plačiau apie tai - vedamojo skiltyje.Rusijai įsiveržus į Ukrainą, kilo daugybė klausimų, kodėl tokios akivaizdžios agresijos akivaizdoje Šv. Sostas vengia atvirai įvardinti šalį užpuolikę. Apie tai Mažojoje studijoje kalbasi kun. Julius Sasnauskas ir Bažnyčios istorikas Arūnas Streikus.Spaudos apžvalgą parengė Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Kitoks keliautojas, kitokios kelionės po pasaulį. Laidos svečias - Journey.lt tinklaraščio ir knygos „Kelionės ant sofos: šalys, į kurias savaitgaliui nenuskrisi, – nuo egzotiškosios Etiopijos iki atokių genčių Vakarų Papua“ autorius Algirdas Morkūnas. Etiopijos čiabuviai su Kalašnikovo automatais, tūkstantmečio Čilės ledyno skonis, kaip fiksuojamas greičio viršijimas dykumoje, ne visuose aukštuose stojantys Šiaurės Korėjos liftai ir kiti nuotykiai bei paradoksai. Yra ir receptas.Ved. Vytaras Radzevičius

Lietuvos medicininių kaukių gamintojai išplatino kreipimąsi į laikinąjį sveikatos apsaugos ministrą, ragindami atsisakyti pandemijos pradžioje, kovo mėnesį, priimto įsakymo, leidusio tiekti į rinką ir naudoti saugos reikalavimų neatitinkančias medicinines kaukes. Pasak medicininių kaukių gamintojų, dokumentas sudarė sąlygas dalyje sveikatos priežiūros įstaigų naudoti nepatikrintas, saugos ir kokybės reikalavimų neatitinkančias medicinines kaukes.Prezidentas susitinka su likusiais keturiais kandidatais į ministrus. Kada paaiškės visos Vyriausybės sudėtis?Seimui teikiamos naujos statuto pataisos, numatančios nuotolinio parlamento darbo įteisinimą. Pagal projektą, Seimo posėdžiai nuotoliniu būdu būtų organizuojami Seimo valdybos sprendimu, kai šalyje įvedama nepaprastoji padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas ir „gali kilti grėsmė Seimo darbui.Po LRT RADIJO ir TELEVIZIJOS parengtų reportažų neįgalią dukrą auginančiai mamai mokykla pažadėjo jos vaiko neišmesti iš ugdymo įstaigos vidury mokslo metų. Iki šiol intelekto sutrikimų turintys moksleiviai iš mokyklos buvo šalinami per 21-ąjį gimtadienį, nors mokslo metai nebūdavo pasibaigę.Ši savaitė paskutinioji, kada į pirmąjį etapą patekę vartotojai turi pasirinkti elektros tiekėją. Naujienų portalui lrt.lt kai kurie gyventojai pasakojo, kad dalis tiekėjų jau ėmė medžioti potencialius klientus, nepriklausomai nuo to, į kokį etapą šie patenka. Kita probelma nuolat tiekėjų keičiama kainodara.Apie situaciją Etiopijoje. Jungtinės tautos sutarė su Etiopijos vyriausybe, kad organizacijai bus suteiktos netrukdomos ir saugios galimybės tiekti humanitarinę pagalbą, po to kai šie keliai buvo užkirsti ir tūkstančiai žmonių atsidūrė ant išgyvenimo ribos.Ved. Madona Lučkaitė

Kuriant spektaklį kūdikiams reikalingas išskirtinis pasiruošimas. Kaip įtikti nenuspėjamai ir emocingai publikai? Ieva Krunglevičiūtė bendrauja su „Vėjų teatro“ įkūrėja, spektaklių vaikams režisiere Egle Kižaite.Steampunk meno judėjimo entuziastą Eugenijų Šuldiakovą Saugų malūne kalbina Česlovas Burba. Operos solistė Aušrinė Stundytė su Gerūta Griniūte kalbasi apie neeilinį pasirodymą Zalcburgo festivalyje ir pagrindinį vaidmenį operoje „Elektra“.Legendiniame Kauno gumos fabrike „Inkaras“ vienu metu dėl pramogos buvo apgyvendinta gyva lama. Šios ir kitos įdomybės – bendruomenių laboratorijos „Mažosios istorijos“ parodoje apie fabriko veiklą. Pasakoja Kotryna Lingienė.Pandemijos įtaka šiuolaikinio meno pasauliui kuratorės Justės Jonutytės komentare.Pasaulyje: vienijasi Irano ir JAV muzikai, Etiopijos dainininkas Haacaaluu Hundessaa, kultūros paveldo festivalis Pietų Korėjoje ir atrasta vieta, įkvėpusi Van Gogą paskutiniam paveikslui. Rašytoja Renata Karvelis dirba Tauragės krašto muziejuje „Santaka“, vadovauja miesto literatų klubui „Žingsniai“, organizuoja slemo vakarus „Slemas su ragais“ ir pirmąjį čiabuką (savilaidos knygą) išleido dėl to, kad neturėjo laiko laukti, kol kiti jai patvirtins, kad gali rašyti. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Vidutinis Lietuvos dėstytojo atlyginimas yra mažesnis ne tik už mūsų šalies mokytojų, o ir daugelio kitų pasaulio šalių dėstytojų algas. 800 dolerių, tokia yra vidutinė Lietuvos dėstytojų alga. Tuo tarpu įvairių sunkumų kamuojamos Etiopijos dėstytojai uždirba apie trečdaliu daugiau – 1200 dolerių. Kaimyninėje Lenkijoje dėstytojų atlyginimai yra siekia daugiau nei 1630 dolerių, o Latvijoje – beveik 1800. Mažesnius atlyginimus nei lietuviai gauna tik Armėnijos dėstytojai – apie 540 dolerių, Rusijos – apie 620 dolerių.Kodėl Lietuvoje taip mažai apmokamas dėstytojų darbas? Ir, kodėl dėstytojai susitaiko su tokia padėtimi? Pagaliau, kur ieškoti rezervų dėstytojų algoms?Laidoje dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, prof. Juozas Augutis, Mykolo Romerio universiteto kancleris, doc. Saulius Spurga, Vilniaus universiteto docentė Rūta Žiliukaitė, Utenos kolegijos direktorius dr. Raimundas Čepukas. Laidą veda Jonė Kučinskaitė.

„Pakeliui su klasika” pradėsiem Reginos Carter atliekamomis džiazinėmis M. Ravelio Ir C. Debussy kūrinių aranžuotėmis.„Naujienų pulse” – apie Mažeikių festivalio uždarymo koncertą – kuriame Monikos Sokaitės kūrinys, skirtas Žemaitijos 800-osioms metinėms bei Gene Koshinskio koncertas marimba ir chorui. Apie tai, kas vienija ir kuo skiriasi šių dviejų autorių kūriniai, įspūdžiais repetuojant dalysis koncerte pasirodysiančio choro „Polifonija” nariai, chorui diriguosiantis Linas Balandis, perkusinininkas Pavel Giunteris ir kūrinio „SALVE SAMOGITIA arba devyni žvilgsniai į Žemaitiją” autorė. Rubrikoje „Retro” – ryškiausios 7-8-ojo dešimtmečių dainininkės. Laidos pabaigoje – moderni Don Žuano istorija Jimo Jarmuscho filme „Sulaužytos gėlės”, kurioje – nuo Etiopijos džiazo kūrėjo Mulatu Astatke kūrybos, kurią Jarmuschas naudoja ironizuodamas pagrindinį herojų iki G. Fauré „Pie Jesu”, vėlgi šiek tiek pašiepdamas senstančio Don Žuano kasdienybę praėjus siautulingai jaunystei.

Kaip Vengrijos žmonės vertina Europos Parlamento sprendimą prieš šalį pradėti teisines procedūras ir ar jos tikra gresia? Kaip keičiasi Etiopijos ir Eritrėjos santykiai oficialiai nutraukus karo padėti ir atvėrus porą perėjimų per tarpusavio sieną? Kodėl veiksmų žadama imtis Nyderlanduose žurnalistams paviešinus informaciją, kad šalies valdžia Sirijoje rėmė džihadistų grupuotę.

Kaip Vengrijos žmonės vertina Europos Parlamento sprendimą prieš šalį pradėti teisines procedūras ir ar jos tikra gresia? Kaip keičiasi Etiopijos ir Eritrėjos santykiai oficialiai nutraukus karo padėti ir atvėrus porą perėjimų per tarpusavio sieną? Kodėl veiksmų žadama imtis Nyderlanduose žurnalistams paviešinus informaciją, kad šalies valdžia Sirijoje rėmė džihadistų grupuotę.

„Kasdienybės kultūra“: Viena šalis. Daug veidų.„Manęs kartais klausia, kaip apibūdintumėt standartinį izraelietį. Vargu, ar jis egzistuoja. Mane labiausiai pakerėjo ir buvo gal kiek netikėta Izraelio visuomenės įvairovė, apie kurią, mano manymu, nedaug žinome Lietuvoje. Mažai girdime iš žiniasklaidos, nes dažniausiai žiniasklaidoje Izraelis pristatomas per konfliktą arba turizmą, kas yra gerai, bet man nuvykus į Izraelį, pasitiko labai įvairi ir spalvinga visuomenė. Tai ir izraeliečiai Iš Europos, aškenaziai, iš Rytų šalių mizrachiai, Etiopijos žydai, iš buvusios Sovietų sąjungos, labai religingi žydai ir sekuliarūs, pasauliečiai ir galiausiai net ne žydai: arabai, drūzai, armėnai, čerkesai,“ – sako knygos „Izraelis ir jo žmonės. Viena šalis. Daug veidų.“ autorė Živilė Juonytė (leidykla „Aukso pieva“). Pokalbis su Izraelio visuomenės ir politikos specialiste.Laidos vedėja Violeta Melnikienė

„Kasdienybės kultūra“: Viena šalis. Daug veidų.„Manęs kartais klausia, kaip apibūdintumėt standartinį izraelietį. Vargu, ar jis egzistuoja. Mane labiausiai pakerėjo ir buvo gal kiek netikėta Izraelio visuomenės įvairovė, apie kurią, mano manymu, nedaug žinome Lietuvoje. Mažai girdime iš žiniasklaidos, nes dažniausiai žiniasklaidoje Izraelis pristatomas per konfliktą arba turizmą, kas yra gerai, bet man nuvykus į Izraelį, pasitiko labai įvairi ir spalvinga visuomenė. Tai ir izraeliečiai Iš Europos, aškenaziai, iš Rytų šalių mizrachiai, Etiopijos žydai, iš buvusios Sovietų sąjungos, labai religingi žydai ir sekuliarūs, pasauliečiai ir galiausiai net ne žydai: arabai, drūzai, armėnai, čerkesai,“ – sako knygos „Izraelis ir jo žmonės. Viena šalis. Daug veidų.“ autorė Živilė Juonytė (leidykla „Aukso pieva“). Pokalbis su Izraelio visuomenės ir politikos specialiste.Laidos vedėja Violeta Melnikienė