Podcasts about aidija

Ieva Kotryna Ski ir Igne Narbutaite – menininkės ir tyrėjos, kuriančios kiną ir videomeną. Nidos meno kolonijoje jos ieško lobio, tiksliau – 1998 metais Preiloje ieškoto lobio ženklų. Ko tada ieškojo su Vokietijos televizija atvykęs kuršių palikuonis? Daug kas tikėjo, kad gintaro kambario. Nes juk vietos gyventojai matė, kaip karo pabaigoje besitraukiantys vokiečių kareiviai slėpė dideles dėžes rūsyje. Bet per tiek laiko rūsius užliejo marios, ir atsakymas glūdi po vandeniu. Ieškoti paslėptų gamtos lobių menininkes netiesiogiai paakino senelis – geologas Vytautas Narbutas, tyrinėjantis Biržų krašto smegduobes. Laidoje kartu su menininkėmis gilinamės į žinojimo archeologiją – kas sieja kintantį žemės reljefą ir žodžių prasmes, mitinius pasakojimus ir filmų montažą, giminės medį ir akmenų pavadinimus.Laidos pabaigoje skamba Onutės Narbutaitės kūrinio „Lapides, flores, nomina et sidera (akmenys, gėlės, vardai ir žvaigždynai) fragmentas Corona lapidea (akmenų vainikas), kuriame dainuojami akmenų vardai. Atlikėjai: choras „Aidija“, Čiurlionio menų mokykloschoras, Lina Baublytė (fleita), Laurynas Lapė (trimitas), JievarasJasinskis (trombonas), Džiugas Daugirda (būgnas). Diriguoja Romas Gražinis.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Ir vėl „Bandcam“ platformoje populiauriausi pasaulyje „Swing/jazz“ kategorijoje lietuviai „The Schwings Band“; cinamoninis Lauros Budreckytės švelnumas; kamerinis choras „Aidija“ ir Thomo Manno kopos; Tamsaulė ir Atomai; sugrįžęs legendinis, mitinis, niūrusis žemaitis „Naratyvinis 100 G Alkobilis“; melancholiškoji Mexeny; neįprasto metro Kabloonak; sąskambiais žaidžiantis „Kedrostubùras“; neįprasti ir nesiviešinantys „Thinly Veiled“ ir... Marijonas! Visa tai naujausi lietuviški šiomis savaitėmis pasirodę kūriniai.Ved. Domantas Razauskas

Composers On Air welcomes Mindaugas Urbaitis. This special guest is a monumental influencer in the historical evolution of contemporary music. Not only a composer, Urbaitis is an important figure in the  Lithuanian cultural landscape with a broad spectrum of contributions in the field of music education, musicology, theater, film, opera, ballet and broadcasting. He is a co-founder of Modus, a radio show and now a podcast with Šarūnas Nakas with over 600 episodes. Tracklist: Compositions by Mindaugas Urbaitis: Schlußstück from the album Lithuanian New Music Year 1998 (Music Information Centre, 1999), Judita Leitaitė (soprano), Vygantas Šilinskas (trombone), Danielius Rubinas (double bass), Pavelas Giunteris (percussion), Ramūnas Kaučikas (percussion), Chordos String Quatet, Conductor Mindaugas Piečaitis; Lithuanian Folk Music from the album A Baltic Collection (Finlandia Records, 2000), Ostrobothnian Chamber Orchestra, conductor – Juha Kangas; Der Fall Wagner from the album Vėl. Lithuanian Chamber Music 1991-2001 (Guild, 2004), Carsten Hustedt (flute), Ingrida Armonaitė (violin), Audronė Pšibilskienė (viola); Lacrimosa from the album Psalmos. Lithuanian Sacred Contemporary Music (Vilnius Recording Studio, 1998), conductor – Modestas Pitrėnas; Quartetto per archi from the album Love Song and Farewell (Vilnius Recording Studio, 1998), Vilnius Quartet: Audronė Vainiūnaitė (1st violin), Petras Kunca (2nd violin), Girdutis Jakaitis (viola), Augustinas Vasiliauskas (cello); Salve (2017), Lithuanian National Symphony Orchestra, Lithuanian State Symphony Orchestra, Lithuanian National Opera and Ballet Theatre Symphony Orchestra, conductor – Gintaras Rinkevičius, Lithuanian National Opera and Ballet Theatre, 2019; Arrest and First Investigation. Fräulein Bürstner from the ballet The Trial (Creative Industries, 2022), Lithuanian National Opera and Ballet Theatre symphony orchestra, conductor – Modestas Barkauskas; Stillness from the album M.K.Čiurlionis 125 (Bomba Records, 2000), Sonata Deveikytė-Zubovienė (piano), Vilnius String Quartet; The Book of Jerusalem of the North from the album Zoom in 2: New Music from Lithuania (Music Information Centre Lithuania, 2003), Edgaras Montvidas-Prudkauskas (tenor), Aleksandras Štarkas (violin), men's group of the chamber choir Aidija, Saulius Astrauskas, Zenonas Bagavičius, Vladislovas Šeibakas (percussion), Liudmila Adomavičiūtė (celesta); Strolling Over the Groves and Fields from the album Aidija. Lithuanian Choir Music (Aidija, 2009), chamber choir Aidija, conductor – Romualdas Gražinis.

Kultūros aktualijų spaudoje apžvalga.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie švietimo idealus.Ko gero, žinomiausias šių dienų Ukrainos kompozitorius Valentinas Silvestrovas išskirtiniame interviu LRT KLASIKAI dalijasi mintimis apie karo alinamą gimtinę, reakciją į akivaizdų melą iš šalies-agresorės ir svarbiausią žmogaus misiją, kuri, pasak 85-erių metų kompozitoriaus, dabar labai paprasta – nugyventi dieną taip, kad savo elgesiu neįžeistume ir neužgautume nė vienos gyvos būtybės.Lapkričio 9 d. senojoje Vilniaus plokštelių studijoje vyks Švedijos avangardinio džiazo legenda tituluojamo saksofonisto ir inovatoriaus Mats Gustafsson grupės „The End“ koncertas. Scenoje pasirodys ir Lietuvos free džiazo ambasadorius, saksofonistas Liudas Mockūnas. Koks avantgardinės muzikos veidas Lietuvoje ir kaip mūsų auditorija priima šios srities muziką?Klasikos koncertų salės programa.Kiek kultūra Lietuvoje prieinama įvairias negalias turintiems? Kas turėtų būti atsakingas už įtraukumo didinimą? Ar tik fiziniai barjerai trukdo pasiekti kultūrą? Apie tai kalbamės su neįgaliųjų ir kultūros organizacijų atstovais.Didžiojoje gatvėje Vilniuje prie buvusio kino teatro „Aidija“, vėliau pervadinto į kino teatrą „Spalis“, šiuo metu veikia paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ (1939–1944). Jūriniame konteineryje transformuotame į mobilų kino teatrą bet kuriuo paros metu galima apžiūrėti parodą iš unikalaus Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinio.Kokius klausimus kelia lapkričio 6–20 d. Nacionalinėje dailės galerijoje vykstantis kūniškumo, estetikos, vaizdų kultūros, grožio normų ir nuokrypių nuo jų temas nagrinėjantis renginių ciklas „Dėl grožio?“.Ved. Urtė Karalaitė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Kaip skamba 40 tūkst. metų senumo fleita? Kokie garsai mus paskatina jausti meilę, baimę, pyktį ar džiaugsmą? Kodėl verta įrengti vabzdžių viešbutį? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus Goethe's instituto ir Maxo Plancko draugijos paroda „Visata. Žmogus. Intelektas“.Literatūrologo, vertėjo V. Bikulčiaus parengta knygų apžvalga, kurioje – airių rašytojos Claire Keegan romanas „Tokie smulkūs dalykai“ ir Vandos Juknaitės knyga „Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“.A. Areimos teatras metus pradėti kviečia edukacinių renginių ciklu „Projekcija'22“, per kurį jaunieji kūrėjai, studentai bei aktyvūs teatro žiūrovai kartu su Lietuvos scenos meno profesionalais atras netikėtas kūrybines idėjas, pažins naujas improvizacines technikas.Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ keičia keliolika metų veikiančios mediatekos pavadinimą ir nuo šiol vadinsis sinemateka. Kokius pokyčius simbolizuoja pavadinimo keitimas? Su kokiomis tradicijomis siejamos įvairiose pasaulio šalyse veikiančios sinematekos?Atlikta apklausa, parodžiusi, kad kitose Europos šalyse sukurti kino filmai šalies kino teatruose sulaukia dukart didesnės auditorijos nei lietuviški filmai. Kokios to priežastys? Kaip susidomėjimą lietuvišku kinu keistų inicijuojama Nacionalinė lietuviško kino rodytojų subsidijų programa?Sausio 9 d. Nacionalinėje filharmonijoje rengiamas vakaras prof. Irenai Veisaitei atminti. Vakaro metu skambėsianti muzika – glaudžiai susijusi su prof. I. Veisaitės gyvenimu ir sutiktais žmonėmis. Pokalbis su atminimo vakare dalyvausiančiais choro „Aidija“ meno vadovu ir dirigentu R. Gražiniu, pianiste O. Gražinyte.Sekmadienį LRT Klasika eteryje – dar viena radijo teatro premjera. Tai – M. Anušauskaitės pjesė „Pasitikėjimo žaidimas“, kurią režisavo Aleksandr Špilevoj. Kaip buvo statoma ši pjesė, kurios nemaža dalis kūrėjų debiutuoja radijo teatre?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Tęsiasi Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalis, ypatingą dėmesį skiriantis edukacijai. Apie jį pasakoja festivalio koordinatorė Beatričė Baltrušaitytė.Šiandien minimos Jono Basanavičiaus 170-osios gimimo metinės. Vytauto V. Landsbergio mintys apie lietuvių tautos patriarchą.Praėjusį savaitgalį Blaibache baigėsi beveik metus trukęs Lietuvos kultūros sezonas Bavarijoje. Pokalbiai su uždarymo renginiuose dalyvavusio kamerinio choro „Aidija“ vadovu Romualdu Gražiniu ir Bavarijos žemės mokslo ir meno ministru Berndu Sibleriu.Tęsiasi Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams kuriamas pasakojimų ciklas. Šį kartą istorija skiriama totorių visuomenės ir kultūros veikėjams, teisininkams broliams Leonui ir Olgierdui Kričinskiams.Tradicinis antradienio žvilgsnis į kino muziką – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie ryškiausius kino muzikos kūrėjus, apdovanotus Grammy statulėle už išskirtinius kino garso takelius.„Be kaukių“ – dainininkė ir aktorė, skirtingų etninių vokalo tradicijų ir eksperimentinio balso naudojimo ekspertėBrigita Bublytė. Pokalbis apie tai, kaip vystėsi jos karjera nuo tada, kai Eimuntas Nekrošius atrankoje pasakė – „Štai, Džuljeta!“ iki šiandienos, kai savo kūryboje Brigita jungia flamenko ir sutartines.Ved. Rasa Murauskaitė

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia į vienaveiksmių baletų „Pragiedrėjusi naktis“ ir „Šventasis pavasaris“ premjerą.Šeštadienį kamerinis choras „Aidija“, bendradarbiaudamas su Bažnytinio paveldo muziejumi, kviečia į paskaitą-koncertą „Cantio“, skirtą Visų Šventųjų ir Vėlinių giedojimo tradicijai.Pasaulio muzikos naujienose – žvilgsnis į pasibaigusius tarptautinius F. Chopino pianistų ir N. Paganini ir smuikininkų konkursus ir jų laimėtojus, taip pat – apie būsimą Asmik Grigorian pasirodymą Elbės filharmonijoje.Rašytojas Tomas Dirgėla ne tik rašo, bet taip pat groja ir dainuoja. Su bendraminčiais įkūrė grupę „Knygų vaikai“.Rubrikoje „Be kaukių“ – kompozitorius, muzikos prodiuseris ir atlikėjas, muzikos teatrui bei kinui kūrėjas Vytautas Leistrumas. Pokalbis apie kūrybą, įkvėpimą, garsą ir tylą.Ved. Gerūta Griniūtė ir Ignas Andriukevičius.

Kalėdinės muzikos yra visokios – vienokią girdime bažnyčiose, kitokią – koncertų salėse, kai šios atviros, dar kitokią – viešose erdvėse, kurios kalėdiniais varpeliais skambėti pradeda labai anksti. Apie Kalėdinę muziką, jos reikšmę, skirtingas formas ir šeimoje saugomą giedojimo kartu tradiciją pasakoja choro dirigentas, kamerinio choro „Aidija“ vadovas Romualdas Gražinis.„Mano šeima mane bando erzinti, kad gal užsisakykime sušių, juk tai atitinka taisykles, bet aš sakau griežtą NE. Kaip muzikoje yra pagrindinė tema ar melodija ir variacijos, taip pagrindinė melodija tebūna tautiška tradicinė Kūčių vakarienė“, – sako LRT laidų vedėja, žurnalistė Beata Nicholson. Pokalbis su Beata apie šventinį stalą, tradicijas ir muziką.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gerūta Griniūtė

Kaip sekasi iš arti pažinti bei sugretinti mūsų šalies ir pasaulio muzikos procesus mintimis dalinasi šiuolaikinės akademinės muzikos festivalio „Iš arti“ meno vadovė, kompozitorė Zita Bružaitė.Kino režisierius Mantas Kvedaravičius pristato pirmąjį savo hibridinį filmą apie visuomenės marginalus „Partenonas“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poetas, vertėjas, knygų apžvalgininkas Marius Burokas apžvelgia naujas knygas – britų rašytojo Kazuo Ishiguro romaną „Plūduriuojančio pasaulio menininkas“, Egipte gimusio rašytojo ir literatūros profesoriaus, Prousto specialisto, Andre Acimano romaną „Vadink mane savo vardu“ bei poetės, žurnalistės, dokumentinių filmų kūrėjos Enrikos Striogaitės trečiąją poezijos knygą „Žmonės“.Tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatas kamerinis choras „Aidija“ – kolektyvas, kurį iš kitų chorų skiria ne tik savitas skambesys, kūrinių interpretavimo bruožai. Anot muzikologės Vytautės Markeliūnienės, dvasine gaiva, jaunatvišku polėkiu, meistriškumu bei muzikalumu klausytojų dėmesį patraukiančiai „Aidijai“ būdingas netrafaretiškas gyvumas, muzikinių prasmių ryškumas, netikėtos detalių ir visumos sąveikos. Apie sostinės chorą „Aidija“ – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – Čarlio Čaplino personažas valkata. Ved. Viktoras Paulavičius.

Šiemet kompozitorius Feliksas Bajoras švenčia 85-erių metų sukaktį. Romualdo Gražinio vadovaujamas choras „Aidija“ kartu su Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos choru klausytojams rengia F. Bajoro chorinės muzikos kompozicijų puokštę. Programoje bus ir pirmą kartą atliekamų kompozitoriaus kūrinių chorui. Apie tai ir daugiau LRT KLASIKOS studijoje pasikalbėsime su choro „Aidija“ vadovu Romualdu Gražiniu. Antroje „Muzikinio pastišo“ dalyje – dėmesys Berlyno sienos griuvimo 30-mečiui. Ved. Gerūta Griniūtė.

On September 23, 2018 when Pope Francis visited Lithuania, I had an opportunity to make music on the organ, together with choral polyphony and Gregorian chant while he was visiting Museum of Genocide Victims in Vilnius. The performers were chamber choir "Aidija" and Schola Cantorum Vilnensis", led by Romualdas Grazinis and myself at 3 manual digital Johannus organ which stood inside a special tent in front of a huge crowd in Lukiskiu Square. My role was to improvise versets and accompany Gregorian chant. Towards the end we were not sure when the Pope would appear so we kept performing a mix of Tu es Petrus and Ubi Caritas... If you want to find out what happened, here's the audio recording.

Apie didžiuosius kūrėjus, atradusius savo kalbėjimą per muziką ir grigališkąjį choralą LRT KLASIKAI mintimis dalysis vienas iš pirmojo Lietuvoje grigališkojo choralo vyrų ansamblio „Cantores chorales capellaes Casimiri“ steigėjų, choro dirigentas ir pedagogas, choro „Aidija“ vadovas Romualdas Gražinis.Pirmoje laidos dalyje pasivaikščiojimą su senąja muzika bei grigališkojo choralo skambesį keis pažintis su kaleidoskopine muzikos įvairove pulsuojančia Niujorko scena. Skambės legendinio minimalisto Steve‘o Reicho, po viso pasaulio festivalius keliaujančio Tristano Pericho ir šiuolaikinės muzikos „architekto“ Iannio Xenakio kūriniai.Ved. Vytautas Juzėnas.

Apie didžiuosius kūrėjus, atradusius savo kalbėjimą per muziką ir grigališkąjį choralą LRT KLASIKAI mintimis dalysis vienas iš pirmojo Lietuvoje grigališkojo choralo vyrų ansamblio „Cantores chorales capellaes Casimiri“ steigėjų, choro dirigentas ir pedagogas, choro „Aidija“ vadovas Romualdas Gražinis.Pirmoje laidos dalyje pasivaikščiojimą su senąja muzika bei grigališkojo choralo skambesį keis pažintis su kaleidoskopine muzikos įvairove pulsuojančia Niujorko scena. Skambės legendinio minimalisto Steve‘o Reicho, po viso pasaulio festivalius keliaujančio Tristano Pericho ir šiuolaikinės muzikos „architekto“ Iannio Xenakio kūriniai.Ved. Vytautas Juzėnas.

Tiltas į Neringą, o gal uždara teritorija su brangiu įvažiavimu? Jūros terapijos centras, o gal kurortas su savo veidu? Tokie klausimai, kalbant apie Neringą, keliami jau ne vienerius metus. Kokią viziją pasirinks Neringa?Laidoje – taip pat pokalbiai su naujais ir jau ilgą laiką Nidoje gyvenančiais žmonėmis. ,,Dabartinėje aikštėje, iš kurios transliuojate, buvo smėlis“, – pasakojo nidiškis nuo 1956-ųjų Leonas Zinkevičius.Thomo Manno festivalis jau dvidešimt antrą kartą sukviečia žiūrovus į diskusijas Nobelio premijos laureato vasarnamyje, koncertus Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje ar kino seansus po atviru dangumi. Kaip per šį laiką pasikeitė pats renginys, kiek jis yra atviras visuomenei, ką deklaruoja festivalio programos?Vakare į Nidą savo klausytojus kviečia ir LRT KLASIKA: iš Evangelikų Liuteronų bažnyčios skambės festivalio koncertas „Šimtmečio muzika: Lietuva, Latvija, Estija“ Baltijos valstybių nepriklausomybės šimtmečiui. Festivalio metu su choru „Aidija“ darbavosi kūrybinių dirbtuvių dalyviai, trijų šalių muzikos akademijų chorvedybos studentai Leiu Tönissaar (Estija), Matīss Circenis (Latvija) ir Mantvydas Drūlia (Lietuva). Jie parengė savo šalių chorinės muzikos programą nuo klasikų iki šiuolaikinių autorių, kurią ir pristatys festivalio publikai bei LRT KLASIKOS auditorijai.

Tiltas į Neringą, o gal uždara teritorija su brangiu įvažiavimu? Jūros terapijos centras, o gal kurortas su savo veidu? Tokie klausimai, kalbant apie Neringą, keliami jau ne vienerius metus. Kokią viziją pasirinks Neringa?Laidoje – taip pat pokalbiai su naujais ir jau ilgą laiką Nidoje gyvenančiais žmonėmis. ,,Dabartinėje aikštėje, iš kurios transliuojate, buvo smėlis“, – pasakojo nidiškis nuo 1956-ųjų Leonas Zinkevičius.Thomo Manno festivalis jau dvidešimt antrą kartą sukviečia žiūrovus į diskusijas Nobelio premijos laureato vasarnamyje, koncertus Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje ar kino seansus po atviru dangumi. Kaip per šį laiką pasikeitė pats renginys, kiek jis yra atviras visuomenei, ką deklaruoja festivalio programos?Vakare į Nidą savo klausytojus kviečia ir LRT KLASIKA: iš Evangelikų Liuteronų bažnyčios skambės festivalio koncertas „Šimtmečio muzika: Lietuva, Latvija, Estija“ Baltijos valstybių nepriklausomybės šimtmečiui. Festivalio metu su choru „Aidija“ darbavosi kūrybinių dirbtuvių dalyviai, trijų šalių muzikos akademijų chorvedybos studentai Leiu Tönissaar (Estija), Matīss Circenis (Latvija) ir Mantvydas Drūlia (Lietuva). Jie parengė savo šalių chorinės muzikos programą nuo klasikų iki šiuolaikinių autorių, kurią ir pristatys festivalio publikai bei LRT KLASIKOS auditorijai.

„Turbūt nemaža dalimi esu autoritariškas vadovas, kai kuriems žmonėms – truputėlį tironas. Galbūt tame dalis tiesos ir yra“, - sako dirigentas, choro vadovas ir pedagogas Romualdas Gražinis. Kokia vieta yra choras? Ką ji duoda jame giedantiems ir jo klausantiems? Kokios dirigavimo nuostatos galioja chore, ir kokios – gyvenime? Kalbėsimės su choro „Aidija“ vadovu Romualdu Gražiniu. Taip pat pasmalsausime, kaip jau už koncertinių salių ribų susikalba du dirigentai – tėvas Romualdas Gražinis ir jo dukra Mirga Gražinytė Tyla?

„Turbūt nemaža dalimi esu autoritariškas vadovas, kai kuriems žmonėms – truputėlį tironas. Galbūt tame dalis tiesos ir yra“, - sako dirigentas, choro vadovas ir pedagogas Romualdas Gražinis. Kokia vieta yra choras? Ką ji duoda jame giedantiems ir jo klausantiems? Kokios dirigavimo nuostatos galioja chore, ir kokios – gyvenime? Kalbėsimės su choro „Aidija“ vadovu Romualdu Gražiniu. Taip pat pasmalsausime, kaip jau už koncertinių salių ribų susikalba du dirigentai – tėvas Romualdas Gražinis ir jo dukra Mirga Gražinytė Tyla?

Pirmoje laidos dalyje – laiko mašina Čiurlioniui, kurioje mesianiškas tarpdiscipliniškumas ir muzikos alkio paralelės, vedančios prie Toru Takemitsu. Laidai įpusėjus atversime LRT Radijo fondus. Skambės archyviniai dainininko Abdono Lietuvninko įrašai. LRT Klasikos studijoje apsilankys choro „Aidija” atlikėjai. Klausysimės įspūdžių ir dainų iš Gruzijos.

Pirmoje laidos dalyje – laiko mašina Čiurlioniui, kurioje mesianiškas tarpdiscipliniškumas ir muzikos alkio paralelės, vedančios prie Toru Takemitsu. Laidai įpusėjus atversime LRT Radijo fondus. Skambės archyviniai dainininko Abdono Lietuvninko įrašai. LRT Klasikos studijoje apsilankys choro „Aidija” atlikėjai. Klausysimės įspūdžių ir dainų iš Gruzijos.