Podcasts about oginskait

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Mūsų džiaugsmas dėl startuolių, bandymai pritraukti pasaulinius talentus ir ambicijas iškart pasibaigia, kai kalbame apie miestą“, – sako architektas Andrius Ropolas, parengęs komentarą apie laisvos minties stygių architektūroje.Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje atidarytas pabėgimo kambarys. Jis – neįprastas, edukacinis ir yra skirtas geriau pažinti Lietuvos istorinę asmenybę – garsų švietėją Povilą Višinskį.Klasikos koncertų salė su Gabija Narušyte.Šią savaitę Vilniuje ir Kaune susirinkę Lietuvos kultūros atašė aptars naujus iššūkius ir galimybes, dalyvaus diskusijose su visuomene. Nuo šių metų Lietuvos kultūros atašė veiklą kuruoja Lietuvos kultūros institutas, kuriame įkurtas Kultūros diplomatijos skyrius. Kaip šie pokyčiai paveiks kultūros atašė darbą?Šiandien minima Raudonos nosies diena – tai proga kalbėti apie juoko galią ir jo poveikį mūsų sveikatai. Juokas ne tik suteikia džiaugsmo, bet ir turi moksliniais tyrimais pagrįstą teigiamą poveikį organizmui. Kaip tai veikia?LRT KLASIKA kviečia susipažinti su Metų knygos rinkimuose nominuotomis knygomis ir pasiklausyti pokalbių su jų autoriais. Pokalbių ciklą tęsiame pažintimi su Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“, ją išleido leidykla „Inter se“. Ši knyga pretenduoja tapti geriausia Negrožinės literatūros kategorijoje.Ved. Justė Luščinskytė

Šią savaitę 13-oje šalių veikiantis Lietuvos kultūros atašė tinklas susirinko į metinį suvažiavimą. Vilniuje ir Kaune kultūros atašė dalyvauja susitikimuose ir diskusijoje su visuomene. Nuo šių metų Lietuvos kultūros atašė veiklą kuruoja Lietuvos kultūros institutas, kuriame įkurtas Kultūros diplomatijos skyrius. Kaip šie pokyčiai paveiks kultūros atašė darbą? Pokalbis su Lietuvos kultūros instituto vadove Julija Reklaite, kultūros atašė Vokietijoje Irma Šimanskyte ir kultūros atašė Lenkijoje Ana Kočegarova-Maj.Šiandien Karališkoje Hagos konservatorijoje įvyks iškilmingas koncertas Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 35-osioms ir Čiurlionio gimimo 150-osioms metinėms paminėti. Koncertą vienoje moderniausių koncertinių salių Nyderlanduose organizuoja Lietuvos Respublikos ambasada Nyderlanduose ir 200-ųjų metinių jubiliejų netrukus švęsianti Karališkoji Hagos konservatorija. Šio renginio akcentas yra Hagos konservatorijos studentai lietuviai, kurie ir bus Čiurlionio kūrinių pagrindiniai atlikėjai. Pokalbis su įgaliotuoju ministru Lietuvos Respublikos ambasadoje Hagoje Mindaugu Žičkumi, gitariste Milda Orvydaite ir pianiste Ina Narkute.2024 metais Lietuvoje Hagos konvencijos simboliu – „Mėlynuoju skydu“ – buvo paženklinti 254 išskirtiniai kultūros paveldo objektai. Ginkluotų konfliktų metu šalys įsipareigoja nenaikinti pažymėtų kultūros vertybių. Kaune buvo paženklinta Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Kauno rotušė, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Centrinis paštas, Muzikinis teatras, regioninis valstybės archyvas, Aleksoto ir Žaliakalnio funikulieriai bei kiti objektai. Pasakoja kolegė iš Kauno Skirmantė Javaitytė.LRT KLASIKA kviečia susipažinti su Metų knygos rinkimuose nominuotomis knygomis ir pasiklausyti pokalbių su jų autoriais. Pokalbių ciklą tęsiame pažintimi su Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“, ją išleido leidykla „Inter se“. Ši knyga pretenduoja tapti geriausia Negrožinės literatūros kategorijoje, o daugiau apie ją pasakoja Karina Metrikytė.Studijoje lankosi muzikuojanti keramikė, tapytoja Aistė Kalvelytė. Kada išsisakyti jai geriau padeda forma ir spalva, o kada – ritmai ir garsų pasaulis? Apie gebėjimą spalvingiausias įvairiausias idėjas apgyvendinti savo darbuose – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Spaudos apžvalga;Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ mini 50-metį ir ruošiasi Naujuosius pasitikti tradiciniu koncertu. Koncertai Naujųjų išvakarėse rengiami lygiai tiek metų, kiek gyvuoja pats choras;„Kalbos ryto“ rubrikoje pokalbis su Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja dr. Jogile Teresa Ramonaite apie tai ar žmonės gali kalbėti vienodai;Klasikos koncertų salės pristatymai su Gabija Narušyte;Šiandien Bažnytinio paveldo muziejuje atsidaroma nauja paroda „Buvo ir yra. Vilniaus benediktinių istorija“, skirta Vilniaus benediktinėms. Pokalbis su Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Rita Pauliukevičiūte ir parodos kuratore Karolina Koroliova-Barkova;Teatro bei kultūros bendruomenę pasiekė ilgai laukta Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“;Kretinga tapo 2025-ųjų Lietuvos jaunimo sostine. Kretingai šį titulą perdavė jaunimo sostine buvusi Marijampolė. Pokalbis su Jaunimo reikalų agentūros Nacionalinės jaunimo politikos skyriaus patarėja Deimante Adamone, Kretingos rajono savivaldybės mero patarėju Albertu Barausku ir Visuomenės ir verslo plėtros instituto projektų vadove, jaunimo sostinės Mariampolėje iniciatore Aiste Rutkauskiene;Grupė „Antis“ mini 40-ies metų jubiliejų. Pokalbis su grupės lyderiu Algirdu Kaušpėdu.

Žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ apžvalga.„Vėlinių žvakės dega ne visiems ir ne visur. Žydų kapinėse likusiuose tuščiuose plotuose tamsu, nes ten jau seniai nebeliko ką laidoti. Bet švieselių gausa kitur šį faktą pridengia“, – komentare sako menotyrininkė Agnė Narušytė.Rūtos Oginskaitės komentaras apie Varėnoje spalį vykusį 15-ąjį Dalios Tamulevičiūtės mėgėjų teatrų festivalį ir konkursą.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Beveik pusei šalies moksleivių naudojimasis socialiniais tinklais yra tapęs probleminiu, viena šiuo požiūriu pažeidžiamiausių moksleivių grupių – septintos klasės mergaitės, pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai.Iškamšų gamyba – labai senas amatas. Naujaisiais laikais taksidermija pasidarė ypač madinga nuo viduramžių, kai suklestėjo medžioklės kultas ir kiekvienuose rūmuose ar didikų namuose galėjai rasti ištisus medžioklės trofėjų – tarp jų ir iškamšų – kambarius. Dar vėliau gyvūnų pavidalai pradėti kaupti ir naudoti mokslo tikslams, pažinimui ir nykstančių rūšių įamžinimui. Šiandien tai daug diskusijų kelianti tema.Karaimų bendruomenė pasaulyje vis mažėja, tačiau šiai tautinei grupei priklausantys stengiasi išsaugoti savo kultūrinį paveldą. Apie karaimus nuspręsta papasakoti ir Turkijoje bei Lietuvoje nufilmuotame filme „Sustingusi gintare“.Pokalbis su skulptoriumi Jonu Aniču, kurio kūrinys „Saugotojas“ dar rugsėjį buvo pastatytas Vilniaus Markučių rajone.Ved. Justė Luščinskytė

Teatro ir kino kritikė Rūta Oginskaitė visą gyvenimą rašo knygas apie žinomus Lietuvos kultūros žmones – Aleksandrą Staškevičiūtę, Vytautą Kernagį, Robertą Verbą, Vladą Bagdoną, Arūną Žebriūną, Olgą ir Grigorijų Kanovičius.Rašo ir toliau, šį kartą – apie scenografę Jūratę Paulėkaitę. Kiekvieną kartą – tai ne tik vis nauja ir savita knygų herojų gyvenimo ir kūrybos istorija. Tai kaskart nauja ir savita Rūtos Oginskaitės rašymo istorija: skirtingi užsimezgę santykiai, skirtinga patirtis, skirtingas rezultatas.Apie susitikimus su knygų herojais ir iš jų atsirandančias rašymo istorijas „Pirmame sakinyje“ kalbamės su Rūta Oginskaite.Nuotraukos autorius – Dmitrijus Matvejevas.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

„Kiekvienas Loretos Bartusevičiūtės vaidmuo – tai atskira istorija“, – sako menotyrininkas, šokio istorikas ir kritikas Helmutas Šabasevičius, knygos „Šokio erdvėse. Baleto solistės Loretos Bartusevičiūtės kūryba“ autorius. Su knygos autoriumi kalbasi Gerūta Griniūtė.Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatai. Rūta Oginskaitė. Teatro, kino kritikė, septynių knygų autorė neseniai išleido knygą „Žebriūnas. Nutylėjimai ir paradoksai“. „Man nepatinka knygos paminklai, patinka, kai skaitai ir jauti gyvą žmogų“,- sako Rūta Oginskaitė. Pokalbis su autore.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką kine. Deimieno Šazelės filmo „Kalifornijos svajos“ muzika, kurią sukūrė Džestinas Hervicas.LRT Klasikos knygų savaitėje - leidyklos Hubris išleista urbanisto Jeff Speck knyga „Vaikštomas miestas“. Nuo ko priklauso gyvenimo kokybė mieste, kodėl mes kuriame patogius kelius automobiliams, bet ne pėstiesiems, kokius 10 dėsnių atrado autorius – apie tai kalbame su leidyklos Hubris vadovu Viktoru Bachmetjevu, miesto antropologe Jekaterina Lavrinec ir architektu Gintaru Balčyčiu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Rūta Oginskaitė. „Meškis po širdim“. Režisierius Rimantas Driežis, garso režisierė Lina Dainienė. Vaidina Almira Grybauskaitė, Irmantas Jankaitis, Gvidas Mikutis. 2004m.

Naujausių kultūros publikacijų apžvalga.„Mes niekada nematėm, kaip tu fotografuoji, gal ne tu tai darai?“ – vienatvę mėgstantis fotomenininkas Remigijus Treigys sako, kad yra tekę išgirsti ir tokią frazę. Nors šurmulinguose meno renginiuose fotografas pavargsta, šiemet jis pripažintas geriausiu šiuolaikinės meno mugės ArtVilnius’20 menininku.Mykolo Drungos parengta užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Prasideda akcija „Metų knygos rinkimai“. „Ryto allegro“ kalbina akcijoje dalyvaujančių knygų autorius. Šį ketvirtadienį – pokalbis su Publicistikos ir dokumentikos kategorijoje besirungiančios knygos „Šaltojo karo kapsulė: lietuvių dizainas Londone 1968“ (Leidykla „LAPAS“) autore Karolina Jakaite.Žurnalistė Rūta Oginskaitė knygoje „Žebriūnas. Nutylėjimai ir paradoksai“ („Tyto alba“) kalba apie garsaus lietuvių kino režisieriaus Arūno Žebriūno asmenybę ir kūrybinį kelią. Fragmentai iš knygos pristatymo, kurį vedė knygos redaktorius Vaidas Jauniškis.Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia į operą „Ana Bolena“ (režisierius Andrea de Rosa). Domisi Agnė Šimkūnaitė.Prasideda 33-iasis festivalis „Vilnius Jazz“. Pokalbis su festivalio vadovu Antanu Gusčiu.Ved. Austėja Kuskienė

Dalis socialinių tinklų vartotojų naujienų ir komentarų apie orus pirmiausiais užsuka į puslapį „Orai ir klimatas Lietuvoje“. Jį kuria du entuziastai. Vienas iš jų – informacinių technologijų studentas Lukas Sudvajus, kuris papasakos, kas jį skatina sekti hidrometeorologines aktualijas ir jas komentuoti.„Žebriūnas. Nutylėjimai ir paradoksai“. Taip vadinasi nauja teatro ir kino kritikės Rūtos Oginskaitės knyga apie režisierių Arūną Žebriūną, kurią išleido „Tyto alba“. Pokalbis apie šią ir kitas biografines Rūtos Oginskaitės knygas.Maždaug prieš 12 tūkstančių metų iš Lietuvos teritorijos pasitraukė ledynas. Kur tuomet Lietuvoje apsigyveno pirmieji žmonės, kas ir kaip lėmė vėlesnę jų migraciją, geologai tiria pasitelkdami specialias modeliavimo programas. Pokalbis apie naujus tyrimus – su geologu iš Vilniaus universiteto Liudu Daumantu.Ved. Giedrė Čiužaitė

Prasidėjo Europos šalių kino forumas Scanorama, kuriame numatytos ir Lietuvos kūrėjų premjeros. Kodėl užsienio kino kompanijos atvyksta filmuoti į Lietuvą. Pokalbis su Vilniaus kino biuro direktore Jūrate Pazikaite ir Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininku Kęstučiu Drazdausku. Kas šiandien perka meno kūrinius? Kodėl Naujoji Klaipėdos galerija įsikūrė verslo centre? Pasakoja galerijos vadovė Violeta Jusionienė.Užsienio kultūros apžvalgoje prisiminsime Berlyno sienos griūtį: po geležine uždanga Rytų ir centrinėje Europoje kurti filmai šiandien rodomi vakaruose; po sienos griūties vis dar stipriai skiriasi nuomonės - kiek dėmesio turėtų būti skiriama Rytų Vokietijos menininkams; metinių proga restauruotas kūrinys kuria dialogą, apie meno vertę ir istorijos liudijimą. Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras.Kokią alternatyvą visoms Vilniaus knygų mugėms sugalvojo Kaunas? Apie pirmąją meno leidinių mugę Kaune pasakoja viena iš jos sumanytojų Viktorija Mašanauskaitė-Rinkšelė.Prisimename prieš 25 metus režisieriaus Rimo Tumino pastatytą legendinį spektaklį „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Apie spektaklį kalba aktoriai Gediminas Girdvainis, Larisa Kalpokaitė, Sigitas Račkys, mecenatas Daumantas Todesas ir teatro kritikė Rūta Oginskaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė.

Radijo vaidinimas pagal Rūtos Oginskaitės pjesę „Meškis po širdim”. Režisierius Rimas Driežis, garso režisierė Lina Dainienė. Įrašyta 2004 m.

Prasidėjo naujasis „European Film Challenge“ konkurso – žaidimo socialiniuose tinkluose – etapas. Šio konkurso tikslas – skiriant taškus už europietiškų filmų peržiūras, skatinti žiūrėti Europos kiną legaliose platformose. Plačiau apie konkursą ir tai, kas laukia šiame etape, papasakos „European Film Challenge“ komandos narė Dovilė Dragelytė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Posakis „Gib a kuk“ ir reiškia „žvilgtelėk“. Aš jį išgirdau iš Grigorijaus Kanovičiaus, kai jis pasakojo apie vieną iš pasivaikščiojimų su nekalbiu tėvu. Jo tėvas vis kartojo „Gib a kuk“, rodydamas į kioskus: „Pažiūrėk, kiek knygų! Jau viskas parašyta, ką nori prie to pridėti?“ – apie pavadinimo pasirinkimą pasakoja teatro ir kino kritikė Rūta Oginskaitė, kurios pokalbių Olgos ir Grigorijaus Kanovičių namuose knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ dalyvauja akcijoje „Metų knygos rinkimai“.„Tapyba yra gyvenimo būdas, būdas gyventi ir būti santaikoje su savimi ir pasauliu. Tapyti yra kaip kvėpuoti, stovėti lietuje, eiti per sniegą, žvelgti pro langą, akimis glostyti mišką“, – sako tapytoja Audronė Petrašiūnaitė, tapusi 21-ąjį kartą vykusių „Įsimintiniausio Kauno miesto menininko“ rinkimų laureate.„Klasikos enciklopedija“ – apie Ramzį II.Ved. Indrė Kaminckaitė.

Metų knygos rinkimai 2018. Rūtos Oginskaitės knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk”. Ištraukas skaito Rūta Oginskaitė, Jūratė Vilūnaitė ir Rimantas Bagdzevičius.

Metų knygos rinkimai 2018. Rūtos Oginskaitės knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk”. Ištraukas skaito Rūta Oginskaitė, Jūratė Vilūnaitė ir Rimantas Bagdzevičius.

Radijo vaidinimas pagal Rūtos Oginskaitės pjesę „Meškis po širdim”. Režisierius Rimas Driežis, garso režisierė Lina Dainienė. Įrašyta 2004 m.

M. K. Čiurlionio namai Vilniuje kviečia į renginius Lietuvos valstybės atkūrimo šimtosioms metinėms paminėti.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga: „Nemunas“.Naujų knygų apžvalgoje – Vido Poškaus knyga „Menininko dirbtuvė: 42 istorijos“ ir Rūtos Oginskaitės knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk. Pokalbiai Olgos ir Grigorijaus Kanovičių namuos“. Pirmadienio viktorinoje – apie rašytoją Abraomą Suckeverį.

M. K. Čiurlionio namai Vilniuje kviečia į renginius Lietuvos valstybės atkūrimo šimtosioms metinėms paminėti.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga: „Nemunas“.Naujų knygų apžvalgoje – Vido Poškaus knyga „Menininko dirbtuvė: 42 istorijos“ ir Rūtos Oginskaitės knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk. Pokalbiai Olgos ir Grigorijaus Kanovičių namuos“. Pirmadienio viktorinoje – apie rašytoją Abraomą Suckeverį.

Radijo vaidinimas pagal Rūtos Oginskaitės pjesę „Meškis po širdim”, kurią režisavo Rimas Driežis. Įrašyta 2004 m.

Rūtos Oginskaitės pjesė „Meškis po širdim”. Režisierius Rimas Driežis.

„Kultūros savaitėje“ – kino legenda Liv Ullmann. Lukiškių Dievo Motinos ikonos atradimas. Ciklas „Geriausios metų knygos rinkimai“. Įspūdžiais iš Irano dalinasi kino apžvalgininkė Goda Jurevičiūtė. Kultūros komentaras – Rūta Oginskaitė. Didžioji premjera – J. Marcinkevičiaus „Katedra“.„Sėskim ir pakalbėkim“ – du susitikimai kino festivalyje „Scanorama“.

„Kultūros savaitėje“ – kino legenda Liv Ullmann. Lukiškių Dievo Motinos ikonos atradimas. Ciklas „Geriausios metų knygos rinkimai“. Įspūdžiais iš Irano dalinasi kino apžvalgininkė Goda Jurevičiūtė. Kultūros komentaras – Rūta Oginskaitė. Didžioji premjera – J. Marcinkevičiaus „Katedra“.„Sėskim ir pakalbėkim“ – du susitikimai kino festivalyje „Scanorama“.

„Kultūros savaitėje“ – kino legenda Liv Ullmann. Lukiškių Dievo Motinos ikonos atradimas. Ciklas „Geriausios metų knygos rinkimai“. Įspūdžiais iš Irano dalinasi kino apžvalgininkė Goda Jurevičiūtė. Kultūros komentaras – Rūta Oginskaitė. Didžioji premjera – J. Marcinkevičiaus „Katedra“.„Sėskim ir pakalbėkim“ – du susitikimai kino festivalyje „Scanorama“.

„Kultūros savaitėje“ – kino legenda Liv Ullmann. Lukiškių Dievo Motinos ikonos atradimas. Ciklas „Geriausios metų knygos rinkimai“. Įspūdžiais iš Irano dalinasi kino apžvalgininkė Goda Jurevičiūtė. Kultūros komentaras – Rūta Oginskaitė. Didžioji premjera – J. Marcinkevičiaus „Katedra“.„Sėskim ir pakalbėkim“ – du susitikimai kino festivalyje „Scanorama“.